4 2 R. S unžinas | S a ybosliaudiesi mokslo e minijosbend ybėsi ski ybės
S a ybos liaudies i mokslo e minijos
bend ybės i ski ybės
ROBER aS S UNŽINaS
mykolo ome iouni e si e as
Šiame s aipsnyje ap a iami pag indiniai s a ybos liaudies i mokslo
e minijos panašumai i ski umai. Šiuo da bu ęsiamas au o iaus
s a ybos liaudies e minijos y inėjimo ciklas. P ieš p adedan ly-
gin i šias d i e minijas, pasaky ina, kad gy oji kalba i jos e minija y a
s a bus mokslo e minijos šal inis. Lie u iškosios e minologijos eo ijos
p adininkas iloso as S . Šalkauskis Logos žu nale išspausdin ame da be
„Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija“ ašė, kad pa-
p as osios žmonių kalbos žodžiai y a pag indinis mokslo e minijos šal-
inis: „nep i alu nei gamin is naujas e minas, nei skolin is s e imas, jei
y a galima isai pa enkinamai p i aiky i pa i am mokslo eikalui pap as-
os žmonių kalbos žodis“ (Šalkauskis 1991: 55). Filoso as pab ėžė, kad
pap as oji kalba y a ne ik u ingiausias, be i sup an amiausias mokslo
e minijos šal inis. Apie ai y a kalbėję i žymieji lie u ių kalbininkai
K. Būga (1961: 784), J. Balčikonis (1978: 164), P . Ska džius (1997: 300).
Specialiųjų gy osios kalbos žodžių s a bą ku ian a ski ų s ičių e minus
pab ėžia i e minologai. S . Keinio eigimu, e minologijos kū imo pa-
ma ą suda o sa os kalbos p iemonės i a ski ose s i yse galima plačiai
em is a mių žodynu, ypač liaudies e minais (2005: 232). Gy osios kal-
bos žodžių s a bą ku ian mokslo e minus akcen uoja i s a ybos moks-
lo specialis ai.S a ybos e minųžodyno au o iai – A. Kudzys, A. Rosinas
i B. Kudzienė – žodyno p a a mėje ašo, kad s a ybos e minijoje s a -
būs y a aisyklingi nuo seno a ojami gy osios kalbos e minai (STŽ
2002: 6). Tačiau nepaisan o, liaudies i mokslo e minija y a ski ingos
s i ys – „ ai lemia mokslo, apsk i ai ci ilizacijos i e nikos, liaudies gy-
enimo ski ybės i p ieš a os“ (Klima ičius 2005: 133).
Kalban apie liaudies i mokslo e minų bend ybes, pasaky ina, kad i
liaudies e minai, i mokslo e minai p iklauso specialiosios leksikos sluoks-
niui. Mokslo e minai y a žodžiai a ba pas o ūs a ibu iniai žodžių jun-
Te minologija | 2010 | 17 4 3
giniai, u in ys labai apib ėž ą eikšmę am ik os s i ies kalboje i pa a-
dinan ys są okas kaip am ik os sis emos na ius (Keinys 2005: 229). Liau-
dies e minai y a nomenkla ū iški koncen uo os in o macijos a spindžiai.
Kaip i mokslo e minai, liaudies e minai žymi specialiąsias są okas
(Никитина 2009: 80). Tačiau i mokslo, i liaudies e minai nė a ien ik
žodžių ūšis – jie ne elpa ien į žodžio ibas i gali bū i i ienažodžiai,
i sudė iniai (ž . Gai enis 2000: 14, Jakai ienė 2010: 182).
LIAuDIES TERMINIJA – MOKSLO TERMINIJOS PAGRINDAS
Kaip jau minė a, liaudies i mokslo e minija y a ski ingos i a ski ai
unkcionuojančios s i ys. J. Klima ičius eigia, kad liaudies e minija y a
mokslo e minijos šal inis – iš jos mokslo e minija ima e minus mokslo
są okų sis emos į a dijimo eikmėms. Tačiau kalbininkas a k eipia dėme-
sį, kad skolinimasis y a ne ienodas: „Beje, ne isoms mokslinės e mini-
jos šakoms ie šal iniai ienodai gilūs, ka ais jų isai nė a“ (Klima ičius
2005: 133). Tai galima ma y i iman anks y ąją s a ybos mokslo e mini-
ją. XIX a. idu yje i pabaigoje pe iodikoje p adėjusios as is s a ybos
mokslo e minijos pag indinis šal inis bu o liaudies e minai. Pa yzdžiui,
L. I inskio kalendo ių (1846–1863) ūkio pa a imų s aipsniuose, auš os
s aipsniuose medegas a an  obas (1883–1886), Lie u os d augijos leis-
ame (1890–1905) žemdi biams ski ame mėn aš yje Ukinįkas(Ūkininkas)
galima ap ik i iš gy osios kalbos paim ų s a ybos są okų, p z.: du elēs uk
1891 IV 175, du ės uk 1890 II 22, gelźisM 1884 I–II 56, gomu ys uk
1891 IV 174, g įczia uk 1891 IV 173, g indys uk 1891 IV 171, juszka
uk 1891 IV 175, kakalis uk 1891 IV 173, kalkiaiM 1884 I–II 56, ka-
minas uk 1891 IV 173, kliausmas uk 1891 IV 174, langas uk 1890 II
22, len a uk 1891 IV 171, lubos uk 1891 IV 172, molis K 1849 31, na-
mas K 1849 30, palubē uk 1891 IV 175, pama as uk 1890 II 22, peczius
uk 1891 IV 173, ply a uk 1891 IV 171, samanos uk 1891 III 134, siena
K 1849 31, sienojas uk 1891 III 132, sklepasuk 1891 IV 172, smil is uk
1891 III 134, s iklasM 1884 I–II 56, s ogocze pēsM 1884 I–II 56, ep-
u as K 1849 31, inkas uk 1891 III 134, ioba uk 1891 III 134, aini-
kas uk 1891 III 132, ziame K 1862 45.
Tačiau ne isi liaudies e minai į mokslo e miniją y a pa ekę iesiogi-
nėmis eikšmėmis. S . Šalkauskis y a a k eipęs dėmesį į ai, kad e mini-
jos eikalui imami pap as osios kalbos žodžiai pe di bami i jų eikšmės
ikslinamos, p aplečiamos, susiau inamos a ba kilnojamos pagal analogiją
4 4 R. S unžinas | S a ybosliaudiesi mokslo e minijosbend ybėsi ski ybės
(Šalkauskis 1991: 24–31). Apie ai y a ašę i e minologai (Keinys 2005:
231; Klima ičius 2005: 135; Gai enis 2000: 52–53). Vaizdingu J. Klima-
ičiaus eigimu, „liaudies e minijos panaudojimas – ne pe pylimas iš
ieno indo į ki ą, o k aujo pe pylimas pagal inkamą g upę, ne pe kėlimas
iš ienos ie os į ki ą, o pe sodinimas a įskiepijimas“ (2005: 135). Visuo-
inai p ipažįs ama, kad mokslo e minai nuo pap as ųjų žodžių (ka u i
nuo liaudies e minų) ski iasi eikšmės specializacija i aiškia seman ine
iba (LE XXXI 1964: 81; Гринев 1993: 29).
Apž elgus XX a. p adžios (1910–1937 m.) s a ybos mokslo leidinių
e miniją, ma y i, kad dažnai s a ybos są okos emiasi liaudies e minais.
Liaudies e minais anks y ojoje s a ybos mokslo e minijoje į a dijamos
pag indinės s a ybos są okos i nemaža dalis mokslo e minų eikšme
be eik a i inka liaudies e minus, p z.: akmuo Jod 2, aliejus Kind 32, ang-
lis I 48, ąžuolas Kind 7, balana Jan 16, eglė Jan 18, sija Kind 14, kam-
ba ys Jan 14, kū ė Van 10, len a B až 2, lubos Jan 15, molis Reis 1, namas
Zub 9,pečius B až 1, pušis Jan 18, ąs as Reis 24, siena Reis 1, smėlys
Jan 9, šulas B až 10, žabai Van 28, ž y as Reis 13. Tačiau daugeliu a e-
jų liaudies e minų eikšmės specializuojamos, susiau inamos a ba išple-
čiamos, odėl mokslo e minai gali įgy i naujų eikšmių, p z.: d uskos
Jod 1, g indys Kind 13, k osnys Šim 4, lubos (lubos i pe dangos) Šim 4.
Čia e minologizuo omis daugiskai os o momis žymimos daik ų klasės
(plačiau ž . S unžinas 2007: 125–134).
LIAuDIES IR MOKSLO TERMINIJOS REIKALAVIMAI
Kalbininkai y a a k eipę dėmesį, kad ne isi liaudies e minai gali ik i
mokslo e minijai. A. Salys y a ašęs, kad „liaudiniai e minai p igyja
bend iniais ik ada, jeigu jie nesip iešina logikai i šiaip pagaulūs a o i“
(Salys 1985: 102–103). K. Gai enis eigė, kad y a nemažai ukdžių e -
minologizuo i liaudies kalbos žodžius – nemaža specialiosios leksikos da-
lis y a siau ame plo e a ojami i mažai kam žinomi žodžiai, nemažai
liaudies e minų y a neaiškios mo y acijos i s ilis iškai kono uo i žodžiai
(Gai enis 2002: 52). Todėl galima eig i, kad liaudies e minai gali u ė i
mokslo e minams nebūdingų sa ybių. Tačiau mokslo e minams keliami
g iež i eikala imai. Pag indiniai mokslo e minų požymiai y a ikslumas
(Keinys 1980: 31, Гринев 1993: 29, Skujiņa 1993: 51, Gai enis 2002: 38),
iena eikšmiškumas (Гринев 1993: 32, Skujiņa 1993: 51), eikšmės api-
b ėž umas (Keinys 1980: 28, Гринев 1993: 30), aisyklingumas (Keinys
Te minologija | 2010 | 17 4 5
1980: 52, Gai enis 2002: 36), emocinis neu alumas (Keinys 1980: 35,
Гринев 1993: 32, Gai enis 2002: 44), pa ogumas (Keinys 1980: 42), sis-
emiškumas (Keinys 1980: 37, Skujiņa 1993: 51, Gai enis 2002: 40), da-
ybos pa ogumas (Keinys 1980: 45, Gai enis 2002: 47), nomina y umas
(Гринев 1993: 33), kon eks inis sa a ankiškumas (Гринев 1993: 32, Sku-
jiņa 1993: 51), mononimiškumas, neambi alen iškumas (Skujiņa 1993: 51)
i k . Tikslumas daugeliu a ejų akcen uojamas kaip esminis ski iamasis
mokslo e minų b uožas (Keinys 1980: 31; Гринев 1993: 29; Skujiņa 1993:
50). Toliau s aipsnyje ap a iami kai ku ie šių požymių.
TAISyKLINGuMAS
Mokslo e minai u i a i ik i bend inės kalbos eikala imus, jie y a
iesiogiai susiję su bend inės kalbos bend ąja leksikos sis ema i jokiu
būdu negali bū i nuo pas a osios izoliuojami (Keinys 1980: 53). Liaudies
e minijoje y a nemažai s e imos kilmės žodžių, ku ie bend inės kalbos
a ž ilgiu e inami kaip s e imybės, p z.: ˣka ukas(b us. кoтyx, l. ko-
uch) „ iš idė“ LKŽe, ˣpa ie is (b us. павец) „pašiū ė“ LKŽe, ˣsienis (l.
sie) „p ieangis“ LKŽe, ˣšopas (l. szopa < ok. Schuppen) „da žinė“
LKŽe i k . Taip pa p idu ina, kad šnekamoji i ašy inė o ma – ie-
nas s a biausių liaudies i mokslo e minų ski iamųjų b uožų (Никитина
2009: 82). S. Niki ina eigia, kad mokslo e minija y a koncep ualiųjų
žinių apie i iamą dalyką pe eikimo p iemonė i ji isų pi ma unkcio-
nuoja ašy ine o ma. Mokslo e minijoje iskas u i bū i eksplikuo a, o
ašy inis eks as y a pag indinė okių žinių ealizacijos o ma. Liaudies
e minijai būdinga šnekamoji komunikacijos o ma i dalis žinių pe -
duodamos ne e balinėmis komunikacijos p iemonėmis (Никитина 2009:
82). Su šnekamuoju liaudies e minų unkciona imu, ma y , eikė ų
sie i i e minų o mos ne ienodumą. S a ybos liaudies e minijai bū-
dingas iš aiškos nepas o umas – čia daug ga sinio i g ama inio a ija-
imo a ejų, p z.: da žin(3b) LKA I 53, LKŽe –dažinė (1) LKA I 53,
kl is(1) LKA I 47, LKŽe –klė s (3) LKA I 47, LKŽe, mlkinė (1)
LKŽe – malkin (3a) LKŽe; peludnica LKA I 54 – peludnyca LKA I 54,
pūnė LKA I 49, LKŽe – punė LKA I 49, sušnia LKA I 65 – sūšnia LKA
I 65; aba ės LKA I 50, LKŽe – aba ai LKA I 50, anklė is LKA I 49,
LKŽe – anklė ė LKA I 49, a klinykas LKA I 50 – a klinykė LKA I 50,
a uodas LKA I 47, LKŽe – a uoda LKA I 47.
4 6 R. S unžinas | S a ybosliaudiesi mokslo e minijosbend ybėsi ski ybės
EMOcINIS NEuTRALuMAS
Mokslo e minams būdingas emocinis neu alumas, idealus e minas
u ė ų bū i logiško p o o bejausmis kū inys (Keinys 1980: 35). Tačiau
liaudies e minai, ki aip nei mokslo e minai, gali u ė i emocinį a spal į.
Į ai y a a k eipęs dėmesį K. Gai enis, ašydamas, kad nemaža liaudies
e minų dalis y a s ilis iškai nuspal in i žodžiai (Gai enis 2002: 52). Pa-
yzdžiui, kai ku ie liaudies e minai u i e inamųjų požymių. Nedidelis
i p as as gy enamasis namas liaudies e minijoje adinamas s ilis iškai
kono uo ais e minais a ba u i e inamąją semą, p z.: lūšna KazRŽ I
468, numpalaikiai DūnŽ 224, laužas LKŽe, laužynas LazŽ 141, obukas
LKŽe, Zana Ž3 481, obapalaikė DūnŽ 406, obesikėZana Ž3 481.
VIENAREIKŠMIŠKuMAS IR DAuGIAREIKŠMIŠKuMAS
Tobulai su a ky oje mokslo e minijoje kiek ienai są okai u ė ų bū i
a ski as e minas i kiek ienas e minas u i žymė i ik ieną są oką (Keinys
1980: 30). A. Kaulakienė y a ašiusi, kad ideali nominacija įmanoma ik
ada, kai e minija y a nusis o ėjusi i y a aiški e minų ka ego ijų, a i in-
kančių są okų ka ego ijas, sąsaja i mo y acija. Ideali nominacija y a ada,
kai e minas pa adina ieną są oką, o są oka a i inka ieną e miną (Kau-
lakienė 2009: 82). Tačiau ne iki galo su a ky ose e minijos s i yse ne e ai
ienu e minu į a dijamos kelios są okos a ba iena są oka žymima keliais
e minais. Te minų daugia eikšmiškumas i sinonimija laikomi e minijos
ydomis (Даниленко 1977: 65). Šie e minologijos eiškiniai sunkina in o -
macijos pe eikimą i sukelia isos e minų sis emos painia ą – ai y a
iena są okų sis emos i e minų neizomo iškumo p iežasčių. Nepaisan
o, liaudies e minijoje daugia eikšmiškumas y a gana dažnas eiškinys.
Pa yzdžiui, ne e ai as pa s e minas žymi ski ingus pas a us, pas a ą i
pa alpą, p z.: bu as „be koks pas a as, obesys“ LKŽe – „gy enamasis
namas, oba, pi kia“ LKA I 34, LKŽe, da žinė „šieno laikomas obesys“
Kal Ž 40, LKA I 56 – „ obesys, ku iame ja ai ik suk aunami“ LKA I 53,
LKŽe, klojimas„šieno laikomas obesys“ LKA I 57 – „ obesys, ku iame
ja ai suk aunami i džio inami“ LKA I 53; namas „gy enamasis namas“
LKA I 34, LKŽe – „a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai“
LKŽe – „ a as, esan is po ienu s ogu su gy enamuoju namu“ LKA I
49, LKŽe; bu a „ obesys, namas“ LKŽe – „kamba ys“ LKŽe, g yčia „gy-
enamasis namas“ KupŽ 733, LKA I 34, LKŽe – „ ienas gy enamojo
namo galas“ LKA I 34, LKŽe, jauja „a ski a oba, ku ioje linus džio ina

Te minologija | 2010 | 17 4 7
i mina“ LKŽe, Zana Ž1 563 – „ja ų džio inimo pa alpa“ LKA I 64, LKŽe.
Daugia eikšmiškumas liaudies e minijoje y a į ai ialypis, čia e minai ne-
e ai siejasi į ai iais asociaciniais yšiais, gali bū i susiję me oniminiu isu-
mos i dalies, į ankio i eiksmo pada inio, medžiagos i gaminio a ki o-
kiu san ykiu (plačiau ž . S unžinas 2009: 68–92).
mononimiJA i SinonimiJA
Kaip jau minė a, mononimiškumas (są okos adinimas ienu e minu)
y a ienas iš mokslo e minijos eikala imų. Tų pačių są okų į a dijimas
keliais e minais y a iena seniausių i s a biausių e minologijos p oblemų.
Pačios bend iausios sinonimijos p iežas ys y a e minologijos ne ienodumas,
įsigalėjusios a osenos nepaisymas, ne ienodas kalbos išgalių naudojimas
(Keinys 1980: 98–99), no as acionaliau pa adin i są oką, kalbinės in e e-
encijos pada iniai (Kaulakienė 2009: 178), e minų o mų a ija imas,
ski ingų aspek ų pab ėžimas, d iejų ski ingų e minų skolinimasis a ba
e mino skolinimasis i sa os kalbos duble o a si adimas, o icialaus i šne-
kamojo e mino a ba šiuolaikinio i pasenusio e mino a ojimas, ilgojo
i umpojo e mino a ian o a ojimas (Гринев 1993: 29). Te minologi-
joje sinonimų sąmoningai engiama i ieningai su a iama, kad kiek iena
są oka u i bū i žymima ik ienu e minu (Keinys 1980: 98). Te mino-
logijoje sinonimija gali bū i leidžiama keliais a ejais. Visų pi ma sinoni-
mai pa eisinami, kai no ima ski ingose e minų sis emose iškel i ne uos
pačius ienos są okos požymius. Taip pa sinonimų gali a si as i a ojan
umpesnius a ian us. Pa eisinama i a p au inių i sa os kilmės e minų
sinonimija (Keinys 1980: 103). Liaudies e minijoje, kaip i pap as ojoje
kalboje, sinonimija y a įp as as eiškinys, odan is seman inį kalbos lanks-
umą i iš aiškos p iemonių į ai o ę. Pa yzdžiui, gy enamasis namas gy-
ojoje kalboje adinamas be eik imis dešim imis ne ienodos kilmės
e minų, p z.: apseigos LKŽe, bu as LKŽe, duba LKŽe, gy enimas LKŽ,
gūž a LKŽe, namas LKŽe, pas a as LKŽe, pašalysLKŽe, pi kia LKŽe,
pi k ai ė LKŽe, pi k ukė LKŽe, p iešinė LKŽe, iobesys LKŽe, oba LKŽe,
obinė LKŽe, ˣbuda onė (l. budowanie) LKŽe, ˣbudinkas (l. budynek, b us.
бyдынaк) LKŽe, ˣgaspada (l. gospoda) LKŽe, g inyčia(b us. грыднiца)
LKŽe, g yčia (b us. грыднiца) LKŽe, ˣbakūžė( ok. dial. backhus) LKŽe,
ˣis uba ( ok. S ube, la. is aba, is uba) LKŽe, ˣkū a ( ok. Ko e) LKŽe, ū-
mas(ge m.) LKŽe, ˣs uba ( ok. dial. s uba) LKŽe, ˣškūnė( ok. dial.
schūne) LKŽe, ˣū a ( ok. Hü e) LKŽe, ˣšeimyns ubė (hib .) LKA I 34.
4 8 R. S unžinas | S a ybosliaudiesi mokslo e minijosbend ybėsi ski ybės
Be o, daug sinonimiškų liaudies e minų a pusa yje y a susiję i bend u
daugia eikšmiškumo yšiu. Pa yzdžiui, šieno laikomą obesį žymin ys si-
noniminiai e minai šieninėLKŽe, da žinėLKŽe, klaimasLKŽe, klojimas
LKŽe, kluonasLKŽe, skūnia LKŽe u i i ja ų laikomo obesio eikšmę,
o gy enamojo namo p iemenę žymin ys e minai bu ukasLKŽe, kalido ius
LKŽe, nameliokasLKŽe, namelis LKŽe u i i pi ies pi mosios pa alpos
eikšmę (plačiau ž . S unžinas 2009: 70–72). Tai galima paaiškin i uo, kad
liaudies e minams, kaip i pap as osios kalbos žodžiams, būdingas eikšmių
nepas o umas (Трубачев 1966: 62; Клепикова 1974: 30; Klima ičius 2005:
134). Pap as ojoje kalboje žodžių eikšmė y a neapib ėž a i p iklausoma
nuo kon eks o, sinonimų a si anda engian d ip asmybių, ku ios kyla iš
žodžių a osenos pe kel ine eikšme i eikšmių pla ėjimo a siau ėjimo
(Riggs 1993: 195). Liaudies e minų sinonimiškumą lemia pap as osios
kalbos sinonimų šal iniai. Ski iami ys pag indiniai pap as osios kalbos
sinonimų šal iniai – žodžių da ybos išgalės, naujų eikšmių a si adimo ga-
limybės, a mės i ki os kalbos (ž . Jakai ienė 2010: 124).
ASOcIATyVuMAS IR LOGIŠKuMAS
Su e minų ikslumo eikala imu glaudžiai y a susijęs asocia y umas i
logiškumas. Mąs ymo u inio elemen ai liaudies i mokslo e minais eiš-
kiami ski ingai. A. Salys y a a k eipęs dėmesį, kad gy ojoje kalboje speci-
alios eikšmės žodžiai, ypač naujada ai, susida o ki okiu p incipu nei moks-
lo e minijoje: „gy ojoje liaudies kalboje e mininiai naujada ai g eičiau
susida o pi mu daik o pama ymu i įspūdžiu, ka ais i ne isai logiška
analogija“ (Salys 1985: 102). S. Niki ina eigia, kad mokslo e minais eiš-
kiamų są okų pag indus eo ijomis i koncepcijomis o muluoja specialis ai,
o liaudies e minais eiškiamas pasaulio aizdas y a g indžiamas ki okiais,
ne mažiau sudė ingais, ilgame e pa i imi i žiniomis į i in ais, p incipais
(Никитина 2009: 81). Teigiama, kad mokslo e minai žymi specialiąsias
są okas, o liaudies e minai – aizdinius1 (ž . Гринев 1993: 48). S. G inio-
as ašė, kad bui inių aizdinių sis ema nemažai ski iasi nuo mokslo są okų
sis emos. Pap as osios kalbos p iemonėmis eiškiama bui inių aizdinių sis-
ema ku iama asocia y iais yšiais; e minais eiškiama mokslo są okų sis-
1 Vaizdinys – ju imiškai yškus objek o aizdas, išliekan is i a ku iamas sąmonėje i ada, kai pa s as
objek as nebe eikia ju imo o ganų. Są oka y a apibend in as pasaulio dalykų a spindys žmonių sąmonėje,
ypa inga mąs ymo o ma, a spindin i pažin inės eiklos ezul a us (Jakai ienė 2010: 46). Są oka e mino-
logijoje y a „apibend in as men alinis am ik os dalykinės s i ies a i ikmuo (koncep as)“. Te minologijoje
są oka y a ne ik mąs ymo iene as, be i žinių iene as (Jakai ienė 2010: 183).
Te minologija | 2010 | 17 4 9
ema ku iama loginių, isų pi ma hie a chninių, yšių pag indu (Гринев
1993: 172). Są okų yšiai a siskleidžia e minų apib ėž yse – ai aip pa y a
ienas pag indinių liaudies i mokslo e minų ski iamųjų b uožų.
Liaudies e minija y a au os pasaulio aizdo a spindys, odėl čia pasi-
aiko lakūnų. Lakūnos – leksiniai iene ai, ku ie a spindi speci inius am
ik os kul ū os elemen us i ne u i iesioginių leksinių seman inių a i ik-
menų ki oje kalboje (K ašy ė 2009: 63). Lakūnų a si adimo p iežas is –
pasaulio ka ego izacijos ypa umai kalboje (Guda ičius 2007: 93). Šią liau-
dies e minijos ypa ybę y a pab ėžusi S. Niki ina (Никитина 2009: 82).
Mokslo są okų sis emos a spindi ik mokslo s uk ū ą i nea skleidžia
kalbos požiū io. Mokslo są okos nep iklauso nuo konk ečios kalbos – ne
jei i u i sa i ą socialinį a kul ū inį a spal į (An ia 2000: 105).
SISTEMIŠKuMAS
S a bus liaudies i mokslo e minų ski umas y a as, kad liaudies e -
minai specialiuosius aizdinius į a dija be sąsajos su są okų sis ema (Гри-
нев 1993: 48). Mokslo e minai ku iami kaip mokslo s i ies są okų a -
spindžiai – ai p ieška io laikais y a pab ėžęs iloso as S . Šalkauskis: „ e -
minas y a žodis, eiškiąs są oką, u inčią specialios eikšmės ku iam no s
mokslo dalykui“ (Šalkauskis 1991: 15). Te minologijoje mokslo e minai
sup an ami ik kaip sis emos na iai: „žodžiai a ba pas o ūs a ibu iniai žodžių
junginiai, u in ys labai apib ėž ą eikšmę am ik os žmonių eiklos s i ies
kalboje i ku ių paski is y a pa adin i be ku ios s i ies są okas kaip am
ik os sis emos na ius“ (Keinys 1983: 229; Gai enis 2002: 14). Te minologai
pab ėžia, kad są okų sis eminimas – s a bi e minologijos mokslo i da bo
dalis (Pich 2009: 14). Viena pag indinių e minologijos užduočių – e mi-
nijos sis emos suda ymas i analizė. Ty ėjų eigimu, e minijos sis emos
suda ymas i analizė u ė ų padė i pasiek i są okų sis emos i jos o malio-
sios iš aiškos izomo izmą – abipusę a i ik į (Татаринов 2006: 81).
SEMANTINIAI LAuKAI
Su mokslo e minų sis emiškumu y a susijusi e minų lauko są oka.
Te minų laukas apib ėžiamas kaip sis eminiu pag indu uni ikuo a sudė-
inga klasi ikacinė s uk ū a, jungian i ienos p o esinės s i ies e minus.
Te minologijoje aip pa s a bu y a i i e minų laukus: medžiagos s uk-
ū inimą, e minų laukų elemen ų yšius, elemen ų a pusa io apib ėž u-
mą, lauko s uk ū os isuo inimą, is o inį są eika imą i aidą (Татаринов
5 0 R. S unžinas | S a ybosliaudiesi mokslo e minijosbend ybėsi ski ybės
2006: 275–276). Liaudies e minų suda omas seman inis laukas nepasižy-
mi g iež umu i ienodumu. Pap as osios kalbos seman iniai laukai y a
a spindys ealaus a įsi aizduojamo pasaulio, ku iame daik ai, eiškiniai,
sa ybės aip pa y a susijusios į ai iausiais yšiais i suda o am ik as są-
lygiškai ienas nuo ki ų a ski as e d es a e i o ijas (Guda ičius 2007:
117). Liaudies e minų, kaip i pap as osios kalbos žodžių, seman iniai
laukai nuo mokslo są okų seman inių laukų ski iasi uo, kad jų u inys
ne oks ienalypis, sudė ingesnis i pla esnis (ž . An ia 2000: 105).
LIAuDIES IR MOKSLO TERMINų NOMINAcIJA
Liaudies e minija nuo mokslinės ski iasi a si adimo i unkciona imo
s ichiškumu (Никитина 2009: 80–81). G. Klepiko a eigia, kad mokslo
e minijoje sąmoningai siekiama ik o ės daik o i sememos a i ik ies, čia
nominacija y a baig inė. Liaudies e minijoje, ski ingai nei mokslinėje,
ik o ės daik o i sememos san ykis nus a omas s ichiškai i nominacija
y a pasi ink inė – jos de aliza imas p iklauso nuo ik o ės daik ų s a bos
(Клепикова 1974: 33). Todėl galima many i, kad liaudies e minijai bū-
dingi pi minio specialiosios leksikos kū imosi e apo požymiai. Tokiu a e-
ju nominaciją lemia subjek y ūs eiksniai – kalbos ženklo seman ikoje
a sispindi nemokslinis daik ų, sa ybių, eiksmų i p ocesų su okimas
(Володина 1997: 43). Nemokslinis daik ų bei eiškinių su okimas lemia
są okų i aizdinių į a dijimą pagal am ik as asociacijas. S. Niki ina
eigia, kad me a o os liaudies e minijoje y a iena s a biausių į a dijimo
p iemonių (Никитина 2009: 82). S a ybos liaudies e minijoje me a o inis
są okų į a dijimas y a dažnas eiškinys, p z.: kamu ka „p as a obelė“
LKŽe, kaniūkšlė „p as a oba“ LKŽe, pašiū ė „menka obelė“ LKŽe,
pi is„p as as gy enamasis namas“ LKŽe; nameliokas „p ieangis“ LKA I
39, namelis „p iemenė“ LKA I 39, LKŽe, pi ikė „p ieangis“ LKŽe. Taip
pa galima p idu i, kad labai s a bi liaudies e minų į a dijimo p iemonė
y a me onimija. S a ybos liaudies e minijoje pagal eiksmus pa adinami
konk e ūs daik ai (į aisiniai, pas a ų dalys), p z.: užsukimas „sukamasis
skląs is“ LKA I 41, nusi engimas „pi ies p ieangis“ LKA I 58, a ba pagal
s a ybinę medžiagą į a dijamos kons ukcijos – g indiniai, p z.: žemė „klo-
jimo g endymas“ LKA I 54, molis „gy enamojo namo g indinys“ LKA I
37. Pasak e minologų, me onimija y a s a bus naujų žodžių i mokslo
e minų eikšmių susida ymo būdas. Pas ebė a, kad me oniminis eikšmių
pe kėlimas mokslo e minijoje, no s i u i šiokių okių ski ybių, y a