6H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija
Te minologijos mokslas:
Is o ija i e oliucija
HERIBERT PICHT
Pag indiniai žodžiai: e minologijos is o iniai aspek ai, e minologijos eo ijos e oliucija,
e minologijos eo ijos elemen ai, e minologijos plana imas
Įžanga
Kaip sa o s aipsnio p adžią no ėčiau apibūdin i kai ku iuos ge ai žinomus
ak us, su ku iais plačiai su inka dauguma e minologijos p o esinės
bend uomenės.
Te minologija nė a izoliuo as eiškinys, ku į galima y inė i i p ak ikuo i be
glaudžio yšio su ki omis žinių s i imis. Te minologija y a a pdisciplininė žinių
s i is. 2. Te minologija y a į auk a į "kul ū inį disku są", koncepciją, ku i bu o
apib ėž a kaip "labai bend a semio iška koncepcija, ku i a i inka Wi gens eino
"ling is inį disku są". Šis disku sas apima žodines i ne e balines
ep ezen acijos o mas ski ingose kiekybinėse kons elacijose.
Rep ezen acijos o mos dažnai u i papildomą unkciją i gali bū i pakeičiamos.
[…] (Lau én, Pich 2000: 216) 3. Pag indinis e minologijos ikslas y a žinių
pe da imas ski ingais p o esionalumo lygmenimis su a i inkamais egis ais. 4.
Te minologija, kaip i daugelis ki ų žinių s ičių, susideda iš eo inės i
aikomosios dalies.
Toliau aš ap a iu pokyčius, į ykusius pe pas a uosius kelis dešim mečius,
be aip pa a k eipsiu dėmesį į kai ku iuos is da neišsp ęs us mokslinių
y imų klausimus i p oblemas.
Kai ku ios is o inės są okos apie e minologiją is da ak ualios šiandien
(2007 m. Vokiečių iloso as Oehle is: 83), eigia, kad Pla onas sa o sep in ojo
laiško epis emologinėje pas aipoje nu odo, kad objek o pažinimas
eikalauja kelių pažinimo p iemonių: pa adinimo, apib ėžimo,
7Te minologija | 2011 | 18 aiškus aizda imas ilius acija i pa s objek as. Kaip
e minologai, mes be jokios abejonės galime a pažin i šią min ies liniją.
Apsk i ai kalban , e minologijos po eikis egzis a o ol, kol mes galime as i
p o esionalaus bend a imo į odymų. Te minologijos klausimas apo i is da
ampa pag indinis, kai ik p o esinis bend a imas žlunga a ba jam ukdo
nepakankama e minologija. Te minologija, kaip s a biausia be kokio žinių
pe da imo dalis, šiandien a gu a y a abejo ina.
Ž elgdami į is o inius į odymus, galime nus a y i kai ku iuos
pag indinius e minologinius ūkumus:
1. Koncep ualinės a kos ūkumas a ba klaidinga. Linné (1707-1778) sa o
da bais apie aksonomiją sukū ė są okų sis ema izaciją. Visų ėlesnių
klasi ikacijų pag indinis ikslas bu o žinių, iš eikš ų e minų, a kymas.
2. Pe didelis sinonimiškumo sukel as painia a. Beckmann (1739-1811), iloso ijos i
ekonomikos p o eso ius, k i ika o daugybę ne eikalingų i supainiojančių
sinonimų. 3. Koncepcijos e minų ūkumas am ik oje kalboje. Jau
idu amžiais Toledo mokyklos e ėjai u ėjo ko o i su šia p oblema.
4. Neaiškios i neapib ėž os są okos. Klausewi zas, okiečių ka inis
eo e ikas, ašė: "Tik ada, kai bus paaiškin i pa adinimai i są okos, galima
ikė is, kad klausimas bus nag inėjamas leng ai i aiškiai.
5. Kalbų plana imo ūkumai. Dü e is bandė suku i okiečių e minologiją
ma ema inėms są okoms, no s i be sėkmės. Be holle , de Mo eau, Fou c oy
i La oisie sėkmingai sukū ė cheminę e minologiją XVIII amžiuje.
Čekoslo akija po 1919 m., Bal ijos šalys po 1919 m. i 1990 m., ka alonai, baskai i
keli ki i u ėjo ko o i su kalbos plana imo p oblema - p oblema, ku i daugelyje
kalbų bend uomenių ampa is aku esnė. Iš šių nedidelių is o inių į odymų galime
da y i iš adą, kad pi miausia specialis ai i specializuo ų kalbų a pininkiai
( e imai) jau ė po eikį page in i p o esinį bend a imą sp endžian
pag indines e minologines p oblemas. Ling is ikos s i is ik pe i e iškai
domisi a ba daly auja p o esiniame bend a ime. B oliai G immai čia gali bū i
paminė i kaip iena išim is.
8H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija Ki a pi mųjų is o inių
bandymų pa obulin i e minologijas sa ybė y a jų empi inis i ne labai
mokslinis požiū is. Tada i en bu o eikalingi p ak iniai sp endimai, ku ie bu o
pasiūly i a ba įgy endin i be išsamios eo inės sis emos i pag indo. Tačiau ai
ne eiškia, kad anks y ieji " e minologai" nežinojo apie eo inius klausimus i
nes a s ė eo inių klausimų, kaip, pa yzdžiui, Pla onas a Clausewi zas.
Šiandienos eo iniai y imai apie e minologijos is o inį ys ymąsi is da
y a gana silpni. Tačiau y a iek akademinių, iek leksikog a inių indėlių, okių
kaip s aipsniai, diplomų dise acijos i ienakalbiai a daugiakalbiai žodynų
są ašai, susiję su šia ema. G ine as 2004 m. p adėjo aiškiai akademinį
požiū į su a i inkamu eo iniu pag indu. Naują mokslinę discipliną jis
pa adino "an opoling is ika". Jos ikslas - y inė i žmogaus kalbos,
pažinimo, žinių kū imo i pe da imo ys ymąsi i e oliuciją daugiausia iš
diach oninio požiū io, įskai an LSP i e minologiją. In e - i
ansdisciplininis požiū is y a aki aizdus, a siž elgian į žinių i y imų
de inį iš šių disciplinų (pagal G ine -G iniewicz e al., a ėjančią):
gnoseologija, epis emologija, logika, semio ika, an opologija, mokslo i
echnologijų is o ija, di b inis in elek as, heu is ika, amžiaus psichologija,
pedagoginė psichologija, kogni y inė psichologija, nacionalinė psichologija,
e noling is ika, kogni y inė ling is ika i kul ū os s udijos.
Šiuolaikinės e minologijos auš a Indus ializacijos in ensy ėjimas i
a p au inės p ekybos augimas p aėjusio amžiaus p adžioje sukėlė ben
du labai s a bios eiškiniai:
• s anda izacija; •
Wi scha slinguis ik judėjimas.
Vėlesniais dešim mečiais s anda izacija aidino i is da aidina s a bų
aidmenį e minologijos kū ime i aikyme. Wi scha slinguis ik judėjimas
a si ado Aus ijoje, Vokie ijoje, Nyde landuose i kai ku iose Šiau ės šalyse,
ku ios jau ė po eikį i spaudimą bend au i dėl p o esinių klausimų su ki omis
kalbos bend uomenėmis. Tu ėjo bū i suku os kalbų s udijos, susijusios su
LSP, be kas i ku bu o apmoky i moky ojai? P adžioje klasikinė iloso ija...
9Te minologija | 2011 | 18 lologų u ėjo p ipažin i LSP egzis a imą […] e miną
"Fachsp ache" į edė Blumas 1916 m. […] i jie u ėjo išsiaiškin i, kaip moky i LSP.
S a biausias elemen as bu o e minologija, odėl, kaip ge i ilologai, jie bandė
sp ęs i p oblemą iš diach oninio požiū io - adinamo "his o inės ekonominės
ling is ikos". Galbū s a biausia įgy a pa i is bu o ai, kad jokio LSP negalima
moky i a moky is be p o esinių žinių - žinių apie są okas i e minus. Šiuo me u
mes ma ome pi mąjį susi ikimą a p ling is ikos i p o esinių žinių.
Wi scha slinguis ikas išsisky ė į kele ą šakų (Pich 1998), s a biausia iš jų bu o
unkcinis Wi scha slinguis ikas, suku as P ahos mokyklos in elek inėje
aplinkoje, ypač 1930-aisiais. Po An ojo pasaulinio ka o šią mokslinių y imų liniją
ęsė i oliau plė ė D ozdas, o ypač Ho manas, sujungdamas ją su p agma išku
požiū iu į ling is iką 1970-aisiais i 1980-aisiais. Ki as e minologijos p adininkas
bu o inžinie ius i ekonomis as Al edas Šlomanas. 1906 m. jis p adėjo ink i i
skelb i iš iso 21 daugiakalbį echninį žodyną, ku iame jis įgy endino ieną iš
klasikinės e minologijos eikala imų: sis emingą žinių a kymą
(Schlomann-Lowe, W igh 2006: 153 ). Įkū ėjai […] WÜSTER, DREZEN, LOTTE
Aus ijos Eugen Wüs e , La ijos E ns D ezen i Rusijos Dmi ij Lo e y a
laikomi šiuolaikinės e minologijos d asiniais ė ais. Visi ys bu o inžinie iai,
ku ie a pažino p o esinio bend a imo in de Technik ūkumus. "Besonde s in
munica ion. In 1931 Wüs e ’s doc o al heses “In e na ionale Sp achno -
de Elek o echnik" bu o išleis as, o ais pačiais me ais Lo e pa ašė sa o
pag indinį s aipsnį "P iešiškos p oblemos mokslo i echnikos
e minologijos s i yje". Bend as gam os mokslų pag indas am ik u mas u
nus a ė jų sinch oninį požiū į į ak ualias e minologines p oblemas. A odo,
kad na ū alu, kad isi ys y ai pa odė ypa ingą susidomėjimą
s anda izacija kaip p iemonė, siekian sumažin i e minologinius ūkumus
p o esiniame bend a ime a p specialis ų - ap ibojimas, ku is bu o gana
sup an amas uo me u, kai ling is ika bu o ik ma ginaliai užim a LSP.
Aki aizdu, kad a p Wüs e io i Lo e nebu o iesioginio kon ak o. Tačiau
Wüs e is i D ezenas pažinojo ienas ki ą; Abu bu o espe an is ai. No s jų
p adiniai lūkesčiai dėl komunikacinių galimybių
1 0 H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija Espe an o LSP
bu o apleis a, pag indinė a p au inio bend a imo idėja išliko
e minologijoje i gali bū i pas ebė a kaip audona siūlė, einan i pe jų
da bus. Beje, D ezenas ska ino Wüs e io dise acijų e imą į usų
kalbą i leidimą. T ims įkū ėjams bu o bend i pag indiniai e minologijos
me odai, okie kaip
• są oka kaip žinių iene as, • e minų o ma imas, eglamen uojamas
• knowledge o de ing,
gai ių, • dinamiškas są okų i e minų s anda iza imas. Te minologijos
mokslo eo inio pag indo ys ymasis Iš p adžių ys ymasis nebu o labai
nuoseklus a ne koo dinuo as. Galima pas ebė i du pag indinius pokyčius.
So ie ų Sąjungoje e minologijos eo ijos e oliucija p asidėjo gana
anks i i ęsėsi be didelių pe aukų iki šių dienų (Moschi z-Hagspiel 1994;
Shelo , Lei chik 2004; Lau én, Pich 2006). Te minologijos i ling is ikos
san ykiai So ie ų Sąjungoje i Vaka ų šalyse bu o gana ski ingi. So ie ų
Sąjungoje labai anks y ieji ga si ling is ai, okie kaip Re o ma skij,
Vinog ado as, Vinokou i daugelis ki ų, daly a o ku ian e minologijos i
LSP eo inius pag indus (Moschi z-Hagspiel 1994). Alexee a, ci uodama
Lei chiką (2004: 65), išski ia is ys ymosi laiko a pius Rusijoje:
1. 1930-1960 m. - šio e mino žinių kaupimo laiko a pis. Te minas bu o
apib ėž as kaip specialus žodis a azė, ku i u i bū i i iama naudojan
ling is ikos i logikos me odus (cen iniai asmenys: pi miau minė i įkū ėjai).
2.1960-1970 m. - e mino sup a imo i pažinimo laiko a pis. Te minologija bu o
laikoma a ski a mokslo šaka. 1980 m. - šiandien: e minologijos s i is, ku iai
būdingi y imai, i šijan ys ling is ikos ibas, apo laikoma dinamiško mokslo
modelio sudedama dalimi.
Vaka ų šalyse, dėl ski ingų p iežasčių, aiškus eo inės plė os laiko a pių
padalinys y a mažiau aki aizdus. 1930-aisiais me ais a odė, kad s a biausia
sp ęs i aikomosios e minologijos p oblemas empi iniu pag indu. Šiau ės
šalyse No egija i Š edija p ipažino p ak inio e minologijos da bo i
cen ų po eikį.

Te minologija - e minologija, e minologija, e minologija, e minologija,
e minologija, e minologija, e minologija, e minologija, e minologija,
e minologija, e minologija, e minologija, e minologija, e minologija,
p oo o his de elopmen was he publica ion o IEC’s mul ilingual and
e minologija, e minologija, e minologija, e minologija, e minologija,
e minologija, e minologija, e minologija, e minologija. 1938 m. jis išleido
žodyną "In e na ional Elec o echnical Vocabula y" (Ta p au inis
elek o echninis žodynas). An asis pasaulinis ka as nu aukė be eik isus
eo inius y imus i ik 1950-ųjų pabaigoje mes andame pi muosius iš ik ųjų eo iniu požiū iu o ien uo us da bus Vaka ų šalyse, pa yzdžiui, Wüs e io s aipsnį "Das Wo en de Wel " (Wüs e 1959-60 (2000).
1950-aisiais i 60-aisiais ling is ika apsk i ai nebu o labai suin e esuo a LSP i
e minologija. LSP i e minologija bu o laikomos uo pačiu dalyku i
ak uojamos kaip leksikologinė p oblema, ku ią galima išsp ęs i naudojan
adicines seman ines eo ijas […] pagal daugiausia g ynų ling is ų nuomonę.
S anda dizacija nebu o ik ai sup an ama i bu o ko ojama su šūkiu "kalba
negali bū i s anda izuo a". Nepaisan o, iš ienos pusės nebu o pami š a
Wi scha slinguis ik judėjimo adicija, o iš ki os - okie ling is ai kaip Leo
Weisge be is bu o daug a čiau Wüs e io idėjų nei uo me u y a o pag indinė
ling is ika. Be o, šešiasdešim ajame i sep yniasdešim ajame
dešim mečiuose apo is aki aizdesnis po eikis p o esionaliems LSP
e ėjams i ki iems kalbų a pininkams, o ai lėmė LSP s udijų įkū imą,
pa yzdžiui, Kopenhagos e slo mokykloje i ki ose Vaka ų Eu opos šalių
akademinėse įs aigose. Tokiose aplinkose bu o aki aizdus e minologijos
po eikis i jos eikšmė LSP e imams. Taip pa bu o aki aizdu, kad inkamas
e minologijos aikymas y a nea siejamai susijęs su p o esinėmis žiniomis.
Jumpel (1961) da bai a spindi šią e oliuciją. Pag indinis poky is į yko, mano
nuomone, kai Lo ha as Ho mannas sa o knygoje "Kommunikacija
Fachsp ache" sujungė eks inę ling is iką i p agma iką su šiais sep yniais
požiū iais į LSP i e minologiją:
• leksikologinis i e minologinis me odas; • unkcinė ling is ika; •
ekonominė ling is ika; • unkcinė s ilis ika; • gam os mokslų i
iloso ijos me odas; • su e imu susijęs me odas; • subkalbų
eo ija (Ho mann 1976). Hahn (1983: 75) Ho mano ap ašymą
pa e ė okiu modeliu.
1 H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija 1 pa eikslas:
Ho mann's model o he e ical s uc u e o LsPs žingsnis į
p o esionalią komunikaciją, įskai an eks inę ling is iką i p agma iką,
y a gana aki aizdus, i no s e minologijos elemen as aki aizdžiai y a
mažiau ma omas, jį galima leng ai iš es i. Vėliau Kal e kämpe is (1992:
61 ) į aukė Ho mano modelį į sudė ingesnį LSP modelį, įskai an
• kalbos sis ema, • eislės kaip
sociologinė ka ego ija, • s a i ikacija
(Ho mano modelis), • e pė ( ašy inė i
žodinė), • a plokš umas, • laikas kaip
ch onologinė ka ego ija.
TERMINOLOGIJA - sa a ankiška disciplina? Be o, kad bu o inžinie ius,
Wüs e is bu o labai ge ai in o muo as apie sa o laikų ling is iką, o ai
a sispindi keliuose jo da buose. Ki a e us, jis labai ge ai sup a o, kad
e minologija nė a ik ling is inė disciplina; Be kokiu a eju, okie dalykai
kaip ling is ika bu o apib ėž i šešiasdešim ajame i
sep yniasdešim ajame dešim mečiuose. Tai gana aiškiai ma y i jo plačiame s aipsnyje "Die allge-
3Te minologija | 2011 | 18 meine Te minologieleh e ein G enzgebie zwischen
Sp achwissenscha , Logik, On ologie, In o ma ik und den
Sachwissenscha en (1974-2000). Maždaug pe a einančius 25 me us bu o
galima išski i d i pozicijas. Iš ienos pusės ie, ku ie pasisakė už
e minologiją kaip absoliučiai nep iklausomą discipliną, o iš ki os - už
e minologiją kaip ling is inę discipliną, p iklausančią aikomosios
ling is ikos. Kadangi ling is ika pe pas a uosius is dešim mečius išplė ė
sa o aikymo s i į i gana daug ki ų disciplinų šiandien p iklauso ling is ikos
spek ui, pa yzdžiui, socioling is ika, e noling is ika, an opoling is ika i
daugelis ki ų, Lau enas i ki i (1998) i ino, kad e minologijoje šiandien y a
okios pačios neling is inių elemen ų į ai o ės kaip i ki ose ling is ikos
g e imose disciplinoje. Pagal šį požiū į e minologija gali bū i laikoma
ling is ine disciplina, ačiau išplės inėje i lanksčioje "ling is ikos"
disciplinos sis emoje. Tai eiškia, kad e minologija y a sa a ankiška, be ne
isiškai nep iklausoma šiuolaikinės ling is ikos disciplina. Šiandien
au onomijos klausimas, dėl ku io bu o daug disku uojama, a odo, y a mažiau
s a bus. Man a odo labai pa aukli idėja laiky i e minologiją
me a-disciplina, bū ina i inkama isoms žinių s i ims, nes šiuolaikinės
e minologijos me odas bū inai apima daugelio ski ingų disciplinų elemen us,
kad bū ų galima sp ęs i konk ečių s ičių p oblemas (ž . aip pa Budin 2001:
20).
Te minologijos mokyklos?
Te minologinių mokyklų są oka bu o impo uo a 1970-aisiais iš So ie ų
Sąjungos. Felbe is sa o da buose pa adino P ahos mokyklą, Vienos mokyklą i
Rusijos mokyklą. Be o, šiuo klausimu eikė ų paminė i Šiau ės šalių i Kanados
me odus. Tačiau mokyklos są okos į edimo p oblema y a Rusijos i Vaka ų
mokyklos są okų ski umas. Vaka ų "Mokyklos" są oka eiškia bend ą eo inį
požiū į, mokslinių y imų objek o klasi ikaciją i iš esmės bend ą mokslinių
y imų s a egiją. Užsienio są okos su uo pačiu e minu "melagingas
d augas" į edimo ezul a as bu o įspūdis, kad e minologinėje eo ijoje
egzis uoja iš esmės ski ingi me odai. 1993 m. bu o išleis as e minologinių
s aipsnių iš Ry ų i Vaka ų šalių inkinys. Bu o a lik as išsamus a iamų
"mokyklų" i "p ia ėjimų" palyginimas i analizė, pag įs a e minologinės
eo ijos cen inių klausimų pa ame ais. Tu bū ski umas...
1 H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija Žinoma, bu o
ski umų, ku ie, ačiau, bu o apibūdinami kaip a ski i okusiniai aškai,
nus a y i pagal am ik us ikslus i ikslus. Jie isi ka u p iklausė
e minologinei eo ijai i galėjo bū i iden i ikuojami kaip papildomi (Lau én,
Pich 1993: 535 ). Šiandien diskusija apie e minologines mokyklas y a
nu auk a; Y a į ai ių nuomonių i idėjų, kaip įp as a mokslo s i yse. 2005 m.
Be gamo mies e ykusio IITF kolok io "Te minologinių eo ijų me odai:
kon as iškas naujausios echnikos būklės y imas" ezul a as bu o
naujausias palyginimas, ku is g osso modo i mu a is mu andis pa i ino
anks esnę analizę (Lau én, Pich 2006: 163 ). Žinios s i ys, į ku ias p isideda
Te minologinės eo ijos
Neįžengdamas į a gumen ų p o i kon a de ales, aš kaip sa o išką hipo ezę
pasakysiu, kad šios žinių s i ys u i dalį e minologijos eo ijos cen inių
iene ų pag indu:
• isos dalykinės s i ys kaip objek ų i są okų eikėjai […] mes galime ai
adin i e minologijos seman ika; • semio ika, įskai an ling is iką,
socioling is iką, kogni y inę ling is iką, an opoling is iką i . . eikian
ep ezen acines o mas i jų aikymą ski ingose p agma inėse
sąlygomis i ski inguose ys ymosi e apuose;
• kompiu e ių mokslas i duomenų apdo ojimas;
• žinių inžine ija;
• kalbų plana imas i s anda iza imas; • in o macija i dokumen ai,
įskai an klasi ikacijas, ezau us i ki as žinių a kymo sis emas;
• mokslo iloso ija.
Te minologinės eo ijos elemen ai
I jų e oliucija
Te minologinės eo ijos pag indiniai elemen ai y a:
• objek as i są oka, • objek ų i są okų
ep ezen acinės o mos, • e minog a ija.
• knowledge o de ing,
1Te minologija | 2011 | 18 pas ebėjo, kad daugelis e minologų bu o
au odidak i, eo iniu požiū iu a imi adicinei leksikog a ijai i ik šiek iek
susipažinę su eo iniais pag indais, u imais 1970-ųjų pabaigoje. Ši pano ama
isiškai pasikei ė. Šiandien e minologija mokoma į ai iais lygmenimis i
ski ingose aplinkose. Bu o suku os inkamos i ikslingos mokymo
medžiagos i ado ėliai. Didak ikos o mos s y uoja nuo įžanginių i
specializuo ų ku sų ski ingoms naudo ojų g upėms iki daugiame ės
apim ies komponen ų, daugiausia į auk ų į akademines s udijas, okias kaip
LSP e imo i komunikacijos s udijos. Te minologijos asa os mokykla,
ku ią siūlo "Te mNe " bend ada biaujan su uni e si e ais, s udijos
"Fachhochschule Köln" i Vienos uni e si e e bei Šiau ės šalių magis o
s udijos e minologijoje gali bū i pa yzdžiai.
T umpai a ian , galime eig i, kad e minologija išsi ys ė į pilną
akademinę discipliną.
S anda izacija i p o esinių s ičių plana imas S anda izacija i
e minologija y a glaudžiai susijusios jau seniai. Jis p asidėjo da p ieš
e minologijos įkū ėjus. Tačiau jie labai anks i p ipažino, kad eikia
kon oliuo i. D ezenas pab ėžė dinamišką s anda izacijos pobūdį, o
in e en ion in o he managemen o e minologies and hei de elopmen .
Wüs e is 1930-aisiais į edė idėją suku i p ak inių e minologijos da bų
gai es. ISO IEC IEC IEC IEC IEC ISO IEC IEC ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO
ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO
ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO ISO 37001 ISO 37003 ISO 37003 ISO 37003
ISO 37003 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO
37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004 ISO 37004
ISO 37004 ISO 37004 ISO 38004 ISO 38004 ISO 38004 ISO 38004 ISO 38004 ISO 38004 ISO
38004 ISO 38004 ISO 38004 ISO 38004 No s An asis pasaulinis ka as nu aukė šią
plė ą, pag indinė idėja išliko i po ka o ISO/TC 37 ęsė sa o p adinį da bą.
Nepaisan o, kad šiame kon eks e negalime išsamiai paaiškin i olesnio
ys ymosi, galima eig i, kad TC 37 da bo diapazonas žymiai išsiplė ė.
Pap as as 1972 m. egzis a usių pi mųjų ekomendacijų i s anda ų
skaičiaus i emų palyginimas su daba iniu eminiu s anda ų i p ojek ų,
esančių ski inguose pa engimo lygmenyse, a skleidžia susidomėjimą i
bū inybę s anda izuo i e minologinius me odinius klausimus, iš ienos
pusės, i iš ki os - šių s anda ų aikymą p ak ikoje. Ki aip a ian , s anda izacija išsi ys ė kaip LSP plana imo p iemonė s anda izuojamose žinių s i yse i apima ne ik ko pusą, be i s a usą […] naudojan Eina Haugen e minologiją.

2 H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija Visas kalbos
plana imas i ypač LSP plana imas isada u ėjo p esk ip i izmo šališkumą,
adiciškai laikomas desk ip i izmo p iešingumu; Be kokiu a eju jis
ism. This dicho omy, howe e , as many o he dicho omies is a simpli ica-
nepa eikia LSP plana imo ealybės. Kad bū ų galima p ia ė i p ie LSP i
e minologijos plana imo ak ų, oliau pa eik as modelis gali ilius uo i, iš
ienos pusės, laipsnių diapazono pasiūlymą a p eks emalių dicho omijos
aškų, o iš ki os pusės, s a bius eiksnius, ku ie da o į aką be kokiai
in e encijai kalboje. 4 pa eikslas: laipsniai a p ap ašymo i ecep o
(Pich 2004: 197)
D i e ikalios linijos odo sinch onijos-diach onijos yšį, odan į, kad
ėlesni sinch oniniai ap ašymai laiko ašyje suda o diach oniją. Kai ė linija
odo sklandžią ys ymąsi, o dešinė u ė ų bū i in e p e uojama kaip
in e alai, nes nus a y a e minologija y a iksuo a am ik am laikui i
ys ymasis ampa ma omas mažais šuolais, a i inkančiais D ezeno
dinamiškos s anda izacijos koncepciją.
2Te minologija | 2011 | 18
Ho izon alioji linija simbolizuoja pe ėjimą nuo lais o kalbos ys ymosi p ie
absoliučiai kon oliuojamo kalbos ys ymosi i e minologijos. Pa ody i
sep yni laipsniai y a ik pa yzdžiai, a p polių gali bū i i ki ų laipsnių ecep o,
p iklausomai nuo konk e aus ecep o a ejo ikslo.
Modelio idu yje aš išdės iau is socioling is inius eiksnius i nu odė
jų slidinėjimo į aką ski ingiems ecep o laipsniams.
Kalbų plana imas apsk i ai y a gana sena s i is, ben jau Šiau ės šalyse i
keliose ki ose Vaka ų šalyse, ku iose a ojamos mažiau kalbos a kalbų
mažumos, pa yzdžiui, No egijoje i Ka alonijoje. Daugelis kalbos plana imo
eo ijų bu o gana neaiškios a ba ideologiniu požiū iu pa eik os. Tačiau pe
pas a uosius dešim me ų galima pas ebė i didėjančią susidomėjimą i
eiklą, susijusią su nacionalinės kalbos a ba mo inos kalbos išsaugojimu i
plė a, ypač kaip gynyba nuo didėjančios anglų kalbos į akos, pas ebimos
daugelyje s ičių LSP i pa eisinamos in e nacionalizu i globalizacija.
Siekian konsoliduo i kalbos plana imo s i į, įskai an LSP, bu o pa eik a is
daugiau eo inių da bų (p z., Lau én e al. 2008: 139-195).
Iš ados
A siž elgian į san ykinai umpą i dažnai ik agmen inę in o maciją
i pas abas apie e minologijos mokslo is o inę e oliuciją, ku ias
galėčiau pa eik i mažiau nei pe alandą, išsamus ap ašymas eikalau ų
ben knygos. Esu įsi ikinęs, kad šiandien galima eig i, kad:
• Te minologijos mokslo a si adimas y a logiška p o esinio bend a imo
im ų ūkumų p ipažinimo pasekmė. • Te minologijos mokslas išsi ys ė iš
p ak inių klausimų, okių kaip gai ės i ekomendacijos, siekian pašalin i
komunikacijos ūkumus, pe žengdamas in ensy ios eo ijos i bandymų
e apus, kad ap ų pilnu mokslu. • Te minologijos mokslas šiandien a i inka
isus mokslo eikala imus, susijusius su jo eo iniais pag indais, į ai iomis
aikomosiomis s i imis, ak y ia mokslinių y imų bend uomene, ge ai
iš ys y a mokymo i mokymo eikla akademiniame i p ak iniame lygyje bei
plačia leidybos eikla.
2 H. Pich | Te minologijos mokslas: is o ija i e oliucija •
Te minologijos mokslas u i me a s a usą a p isų ki ų mokslų, nes
e minologija y a isų ūšių žinių kū imo i jų bend a imo, žinių
a kymo, žinių mainų i žinių pla inimo sąlyga.
• Te minologijos mokslas neapsi iboja ienu konk ečiu mokslu a mokslų
g upe, be jis a nauja isiems mokslams, no s kai ku ie eo iniai
me odai u i bū i p i aiky i ski ingų mokslų pobūdžiui.
Galbū jūs gal oja e, kad šis e inimas y a pe nelyg eigiamas i kad da
daug ką eikia pada y i. Tai absoliučiai iesa, da daug ką eikia pada y i, be
ai būdinga isiems mokslams, nes eo ijos, me odai i aikymai u i sa o
gy enimo ciklą, kol nauji a adimai juos pakeičia a pakeičia. Te minologijos
mokslo a ejis nė a ki oks; y a pag indinis eo inis pag indas, ku is
neišski ia a ian ų i ki ų nuomonių, ačiau šie a ian ai i ki os nuomonės
nea me ia e minologijos p ipažinimo kaip mokslo sa a ankiškai […]
p iešingai.
eFe ences
Ahmad, Khu shid 1996: A Te minology Dynamic and he G ow h o Knowledge: A Case S udy in Nuclea
Physics and in he Philosophy o Science. In: TKE’96Te minologyandKnowledgeEnginee ing; C. Galin-
ski, K.-D. Schmi z (eds.), F ank u a. M., 1–11.
Alexee a, La issa 2004: Wha is a Te m? In: RussianTe minologyScience (1992–2002), S. D. Shelo , V. M. Lei-
chik (eds.), Wien: Te mNe Publishe , 62–78.
An ia, Bassey Edem (ed.) 2007: Inde e minacyinTe minologyandLSP; Ams e dam, Philadelphia: John Ben-
jamins Publishing Company.
A n z, Reine ; Pich , He ibe 1982: Ein üh ungindieübe se zungsbezogeneTe minologiea bei ; Hildesheim,
Zü ich, New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
Budin, Ge ha d 1994: Do we need an Objec Theo y? In: In e na ionalCon e enceonTe minologyScience
andTe minologyPlanning. Riga,17–19Augus 1992.In e na ionalIITF-Wo kshopTheo e icalIssueso 
Te minologyScience. Riga,19–21Augus 1992.IITF-Se ies4; Wien, 203–208.
Budin, Ge ha d 2001: A c i ical e alua ion o he s a e-o - he-a o e minology heo y. In: Te minology
Science&Resea ch, ol.12 (2001), no. 1–2; 7–23.
Dahlbe g, Inge au 1976: Übe Gegens ände, Beg i e, De ini ionen und Benennungen: Zu möglichen
Neu assung on DIN 2330. In: Mu e sp ache 2/1976.
Felbe , Helmu 1984: Te minologymanual, Pa is: Gene al In o ma ion P og amme and UNISIST.
Felbe , Helmu ; Budin, Ge ha d 1989: Te minologieinTheo ieundP axis.Fo um ü Fachsp achen o schung,
Tübingen: Gun e Na Ve lag.
Galinski, Ch is ian; Pich , He ibe 1997: G aphic and O he Semio ic Fo ms o Knowledge Rep esen a ion
in Te minology Managemen . In: Handbooko Te minologyManagemen , ol. 1; Sue Ellen W igh , Ge -
ha d Budin (eds.), Ams e dam/Philadelphia, 42–61.
G ine , Se gej 1993: AnIn oduc ion oTe minologyScience ( i le ansla ed om Russian), Moscow.
G ine , Se gej 2004a: E olu ion o Te minology and Cul u e: Es ablishing Founda ions o An h opological
Linguis ics. In: Sie giej G ine -G iniewicz; Slawomi M. Raube; Pa icia Thomas (eds.) Languageand
Cul u e:Es ablishingFounda ions o An h opologicalLinguis ics, Bialys ok: Wyzsza Szkola Finansow i
Za zadzania w Bialyms oku, 27–42.
2 5Te minologija | 2011 | 18
G ine , Se gej 2004b: Te minology in he e a o globalisa ion. In: RussianTe minologyScience(1992–2002),
S. D. Shelo , V. M. Leichik (eds), Wien: Te mNe Publishe , 49–61.
G ine -G iniewicz, S.; Skopiuk, T.; So okina, E.; Thomas, P. ( o hcoming) Founda ionso An h opolinguis ics.
Hahn, Wal he on 1983: Fachkommunika ion.En wicklung.Linguis ischeKonzep e.Be ieblicheBeispiele; Be -
lin, New Yo k: Wal e de G uy e .
Ho mann, Lo ha 1976/1984: Kommunika ionsmi elFachsp ache.EineEin üh ung, Be lin: Akademie-Ve lag.
(1984: 2. übe a bei e e Au lage).
ISO 1087-1:2000 Te minologywo k–Vocabula y.Pa 1:Theo yandapplica ion.
Jónsson, Sigu du 2007: De  ilda änkande ochde kul i e ade.Isländsk acksp åkligsp åk å dmed yngd-
punk på ö s ahäl ena 1900- ale , Vasa: Vasa Uni e si y.
Jumpel , R.W. 1961: Übe se zungna u wissenscha liche und echnische Li e a u :Sp achlicheMaßs äbeund
Me hodenzu Bes immungih e WesenszügeundP obleme, Be lin: Langenscheid .
Kal e kämpe , Ha wig 1992: Hie a chisches Ve gleichen als Me hode in de Fachsp achen o schung. In:
Kon as i eFachsp achen o schung. Baumann, K.-D.; Kal e kämpe , H. (eds.). Fo um ü Fachsp achen-
o schung Band 20, Tübingen: Gun e Na Ve lag, 61–77.
Lau én, Ch is e ; Pich , He ibe (Hg.) 1993: Ausgewähl eTex ezu Te minologie, Wien: Te mNe .
Lau én, Ch is e ; Myking, Johan; Pich , He ibe 1998: Te minologieun e de Lupe.VomG enzgebie zum
Wissenscha szweig, Wien: Te mNe .
Lau én, Ch is e ; Pich , He ibe 2000: A ö e ö a budskap ån en id ill en annan. En semio isk s udie.
In: Facksp åkochÖ e sä nings eo i. VAKKI-symposium XX. Vasa 11–13.2.2000, Vasa: Vasa uni e si e ,
215–223.
Lau én, Ch is e ; Pich , He ibe 2006: App oaches o Te minological Theo ies. A Compa a i e S udy o
he S a e-o - he-A . In: Pich , He ibe (ed.): Mode nApp oaches oTe minologicalTheo iesandApplica-
ions, Be n: Pe e Lang, 163–184.
Lau én, Ch is e ; Myking, Johan; Pich , He ibe ; Jónsson, Sigu du 2008: Insik e ominsik .No diska ese 
om ackkommunika ion, No us Fo lag: Oslo.
Moschi z-Hagspiel, Bi gi 1994: DieSowje ischeSchulede Te minologie(1931–1991), Wien: Te mNe ,
IITF-Se ies 5.
Nuopponen, Ani a 1994: Beg eppssys em ö  e minologiskanalys. Ac aWasaensia 38, Sp åk e enskap 5,
Oehle , Klaus 2007: BlickeausdemPhilosophen u m.EineRückschau, Hildesheim: Geo g Olms Ve lag.
Oese , E ha d 1988: Te minologie als Vo ausse zung de Wissens echnik. In: Czap, Hans; Galinski, Ch is ian
(eds.) Te minologyandKnowledgeEnginee ing. Supplemen , F ank u /M: INDEKS Ve lag, 224–231.
Ozeki, Shuji 1987: Was is de Beg i ? In: Czap, Hans; Galinski, Ch is ian (eds.) Te minologyandKnowl-
edgeEnginee ing, F ank u /M.: INDEKS Ve lag, 11–20.
Pich , He ibe 1998: Wi scha slinguis ik: ein his o ische Übe blick. In: Ho mann, Lo ha ; Kal e kämpe ,
Ha wig; Wiegand, He be E ns (H sg.) Fachsp achen.Einin e na ionalesHandbuchzu Fachsp achen-
o schungundTe minologiewissenscha , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 336–341.
Pich , He ibe 2003: The Objec – a Uni o Knowledge? In: Лексикология.Терминоведение.Стилистика.
Сборникнаучныхтрудов.ПосвящаетсяюбилеюВладимираМоисеевичаЛейчика, Москва-Рязань,
154–159.
Pich , He ibe 2004: Übe legungen zum Gegens and und zum Beg i in de Te minologie. In: Plu ali ä in
de Fachsp achen o schung; K.-D. Baumann, H. Kal e kämpe (H sg.); Fo um ü Fachsp achen o schung
FFF 67, Tübingen: G. Na Ve lag, 313–340.
Pich , He ibe 2005: No ma i e and Desc ip i e Te minology Wo k – a Real Dicho omy? In: Vi alP oblems
o  heEnglishLinguis icsandLinguis icDidac ics ( ansla ion o he Russian i le o he publica ion),
Moscow: P ome heus Publishing House, 189–198.
Pich , He ibe 2010: Einige Gedanken zum Wesen de Beg i e im Rech . In: Synaps;Fagsp åk,Kommuni-
kasjon,Kul u kunnskap, Be gen: Ins i u o agsp åk og in e kul u ell kommunikasjon, 19–25.
Pilke, Nina 2000: Dynamiska ackbeg epp.A s uk u e a e andeomhandlinga ochhändelse inom eknik,
medicinochju idik. Ac aWasaensia 81, Sp åk e enskap 15.
Reineke, De le ; Schmi z, Klaus-Di k 2005: Ein üh ungindieSo wa elokalisie ung, Tübingen: Gun e Na
Ve lag.
Schlomann-Lowe, Elizabe h; W igh , Sue Ellen 2006: The Li e and Wo ks o Al ed Schlomann: Te mi-
nology Theo y and Globaliza ion. In: Pich , He ibe (ed.): Mode nApp oaches oTe minologicalTheo-
iesandApplica ions, Be n: Pe e Lang, 153–161.
2 6 H. Pich | TheScienceo Te minology:His o yandE olu ion
Shelo , Se guey D.; Leichik, Vladimi , M. (eds.) 2004: RussianTe minologyScience(1992–2002), Wien:
Te mNe Publishe .
Weissenho e , Pe e 1995: Concep ologyinTe minologyTheo y,Seman icsandWo d- o ma ion.IITF-Se ies6,
Wien: Te mNe .
W igh , Sue Ellen 2009: Jensei s de Fachkommunika ion – ein Blick in die Zukun de Te minologie. In:
eDITion,Te minologiemagazin, 2/2009; 10–14.
W igh , Sue Ellen 2007: Coping wi h inde e minacy. Te minology and knowledge ep esen a ion esou ces
in digi al en i onmen s. In: Inde e minacyinTe minologyandLSP. Bassey Edem An ia (ed.), Ams e dam/
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 157–179.
Wüs e , Eugen 1931/1970: In e na ionaleSp achno munginde Technik.Besonde sinde Elek o echnik. 3.
abe malse gänz eAu lage, Bonn: H. Bou ie u. Co. Ve lag.
Wüs e , Eugen 1959/60 (2000): Das Wo en de Wel schaubildlich und e minologisch da ges ell . In: Te -
minologieundWissenso dnung; H. Pich , K.-D. Schmi z (H sg.); Wien: Te mNe Publishe .
Wüs e , Eugen 1968: TheMachineTool, London: Technical P ess.
Wüs e , Eugen 1974 (2000): Die allgemeine Te minologieleh e – Ein G enzgebie zwischen Sp achwissen-
scha , Logik, On ologie, In o ma ik und den Sachwissenscha en. In: Te minologieundWissenso dnung;
H. Pich , K.-D. Schmi z (H sg.); Wien: Te mNe Publishe .
Wüs e , Eugen 1979: Ein üh ungindieAllgemeineTe minologieleh eundTe minologischeLexikog aphie; Wien,
New Yo k: Sp inge Ve lag.
"Te noMILoGIJos MoKsLAs": "IsTo IJA I AIdA"
S aipsnis p adedamas is o inių e minologijos mokslo o ma imosi aplinkybių apž alga,
ku ioje ap a iami Wi scha slinguis ik judėjimas i e minologijos p adininkų E.
Wüs e io, E. D ezeno i D. Lo es da bai. Išski iama kele as eo inių e minologijos mokslo
pag indų aidos e apų, ku iuos pa odo L. Ho manno i H. Kal e kämpe io modeliai. Keliami
klausimai, a e minologija y a a ski a disciplina i a galima kalbė i apie e minologijos
mokyklas. Apž elgiamos žinių s i ys, u ėjusios į akos e minologijos eo ijos aidai, .y.
objek as i są oka, objek ų i są okų aizda imo o mos, žinių a kyba i
e minog a ija. Kalbama apie e minologijos mokymą, e minijos s anda iza imą,
specialiosios kalbos i e minologijos plana imą, ap a iamas desk ip y inis i
p esk ip y inis požiū is į e minologiją i jos plana imą. Kaip iš ados o muluojami penki
eiginiai apie e minologijos eo ijos bei jos aikymo aidą i daba inę padė į.
Gau a 2011-11-14
He ibe Pich
Siųski e jai el. laišką.