108 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
doi.o g/10.35321/ e m27-05
Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
S aipsnyje siekiama nus a y i, ku ių s ičių e minai dažniausiai pa enka į kas-
dienę in e ne inę žiniasklaidą i a ie populia ieji e minai yškiau pakin a (ap-
a iamas e minų a ija imas, de e minologizacija). Ž algomojo y imo objek-
as – d ižodžiai e minai iešai p ieinamame DELFI.l eks yne, ku is suda y as
iš o pa ies pa adinimo naujienų po ale 2014–2016 m. publikuo ų eks ų. Tai-
koma me odika, no s i u i ūkumų, be leidžia (kiek ai įmanoma) analizuo i
e minus be išanks inio nusis a ymo – iš anks o nenuma an nei s i ies, nei
konk ečių e minų.
ESMINIAI ŽODŽIAI: sudė inis e minas, a ian as, sinonimas, de e minologizacija, in e ne inė
žiniasklaida, eks ynas, pas o usis junginys
ABSTRACT
The a icle a emp s o de e mine he domains om which e ms usually ge
in o he daily online media and whe he he mos popula e ms unde go any
mo e p ominen changes ( e minological a ia ion, de e minologiza ion a e
discussed). The pilo s udy ocuses on wo-wo d e ms ound in he publicly
a ailable DELFI.l co pus, which is composed o he ex s published in he
news po al unde he same i le in he pe iod be ween 2014 and 2016.
Though he me hodology applied has ce ain weaknesses, i enables us (as
much as possible) o analyse e ms wi hou any p ejudices, i.e., by no an ici-
pa ing he domain o speci ic e ms.
KEYWORDS: complex e m, a ian , synonym, de e minologiza ion, online media, co pus,
mul i-wo d exp ession
Ge ai žinoma, kad dalis e minų a ojama ne ik mokslinėje komu-
nikacijoje, be pa enka i į bend ąją a oseną. Pas ebimai išaugęs
e minų skaičius kasdienėje komunikacijoje siejamas su in o maci-
jos amžiumi, žinių isuomene, echnologine e oliucija (ž . Meye i k .
1998: 645; Kageu a 2002: 15; Gee ae s 2015: XVII–XIX i k .).
109Te minologija | 2020 | 27
Vienas iš s a bių kelių, ku iais e minai pasiekia nespecialis ų audi o i-
ją, – žiniasklaida. Žiniasklaida iek a eda į bend ąją a oseną, iek pa-
deda išpopulia in i dalį jai ak ualių s ičių e minų. O kai e minai plačiai
papli ę i žinomi ne ik specialis ams, a si anda de e minologizacijos ga-
limybė (Gai enis 2014: 242). Šiame s aipsnyje i bandoma nus a y i, ku-
ių s ičių e minai dažniausiai pa enka į kasdienę in e ne inę žiniasklaidą
i a ie populia ieji e minai yškiau pakin a (ap a iamas e minų a ija-
imas, de e minologizacija). Ty imo objek as – d ižodžiai e minai, pa-
a o i naujienų po ale DELFI.l . D ižodžiai e minai pasi ink i dėl kelių
p iežasčių. Visų pi ma, ai dažniausias1 (a ben ienas dažniausių – p i-
klausomai nuo s i ies) e minų ipų, an a – jų eks ensija es i siau esnė,
o in ensija pla esnė nei os pačios sis emos aukš esnio hie a chinio lygmens
ienažodžių e minų, odėl y a leng iau a pažįs ami.
Tai pi mas e minų a osenos žiniasklaidoje y imas, ku iame neapsi-
ibojama ienos s i ies e minais i ne u imas iš anks o numa y as e mi-
nų są ašas. Ty imas – ž algomasis.
Kazimie as Župe ka y a analiza ęs kalbo y os e minų a oseną publi-
cis ikoje. Pagal a oseną jis išsky ė d i unkcines seman ines jų g upes.
Pi majai p iklauso ie, ku ie a ojami kaip e minai ( iek ikslia eikšme,
iek apy iksle a ne ne ikslia), an ajai – de e minologizuo i ( ieni a o-
jami sis emine pe kel ine eikšme, ki i – indi idualia pe kel ine eikšme,
kaip s iliaus p iemonė) (Župe ka 2000). Ši klasi ikacija pa anki a ama i
ki ų s ičių e minų a osenai ne jų įp as oje aplinkoje (moksliniame i
adminis aciniame s iliuje) ap a i.
Kogni y inė psichologija i iloso ija akcen uoja, kad nub ėž i aiškią li-
niją a p bend ųjų žinių i specialiųjų žinių y a sunku, kalbos mokslai
abejoja dėl g iež o bend osios i specialiosios kalbos a ky imo (Cab é
Cas ell í 2003: 171). A i inkamai ne dalyko specialis as gali ku į no s žodį
many i esan e minu, o specialis ų a ojamus e minus nespecialis ų au-
di o ijoje laiky i bend osios kalbos žodžiais (Kageu a 2012: 12). Taigi i
s aipsnyje nesiimama plačiau s a s y i apie e miniškumą i jo laipsnius.
Ty IMO ŠALTInIAI I METODIKA
Te minų žiniasklaidoje y imui, ikin is g eičiausio ezul a o, pasinaudo a
iešai in e ne e p ieinamu DELFI.l eks ynu (h p:// eks ynas.mwe.l /),
ku į suda o 70 milijonų žodžių. Tai in e ne inės publicis ikos eks ynas, į
1 Ž . Umb asas 2013: 113, 117; Bielinskienė i k . 2015: 65 i k .
110 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
ku į pa eko DELFI.l s e ainėje 2014–2016 m. publikuo i eks ai, p iski i
12 ub ikų: DELFI Veidai, P ojek ai, DELFI Mokslas, DELFI Au o, Spo -
as, DELFI Gy enimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilie is, Ve slas, DELFI
FIT, DELFI Žinios i neiden i ikuo a ka ego ija (plačiau apie eks yną ž .
LKKŽ 2019: 14–15). Taigi ieni eks ai p iklauso dalykinėms ub ikoms,
y a in o macinio a anali inio s iliaus, ki i – ski i p amogai, lais esnio –
eksp esy aus – s iliaus2. Skai y ojų komen a ai į eks yną nepa eko.
Viešai p ieinami iš šio eks yno gau ų n-g amų i jų dažnių inkiniai
(h p:// esu sai.mwe.l /a sisius i). Šiam y imui naudo asi big amų są ašu.
Papildomas šal inis – minė o eks yno pag indu suda y a Lie u ių kalbos
pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazė (PJB), į ku ią į auk a apie
12 ūks ančių d ižodžių bei ižodžių pas o iųjų junginių, suda y ų su
97 dažniausiai į okius junginius įeinančiais daik a a džiais. Jeigu joje už-
iksuo as ūpimas e minas, pasi ikslin as lemos a o mos dažnis, a ian ai.
Ty imas yko keliais e apais. Visų pi ma pe žiū ė as big amų są ašas i
jame nus a y i d ižodžiai e minai ( iksliau – e minų o mos, nes as
są ašas nelemuo as). Dėl ypač gausios medžiagos nusp ęs a im i ik uos
d ižodžius e minus, ku ių ben ienos o mos dažnis y a didesnis nei
500 ( am eikėjo pe žiū ė i daugiau nei 7000 dažniausių big amų3). Tada
a ink ieji e minai suski s y i pagal s i is. Galiausiai analizuo i pasi ink ų
sudė inių e minų konko dansai eks yne.
Iš iso a ink a 461 d ižodžių e minų o ma – ai 317 ski ingų e mi-
nų. ne šešios junginio p ekybos cen as kai ybinės o mos bu o pa a o-
os po daugiau nei 500 ka ų (PJB nu odomas šios lemos dažnis 7118).
Te minologijai eikšmingas me odikos ūkumas y a as, kad a ink i d i-
žodžiai e minai žiniasklaidoje pa a o i ne ik kaip sa a ankiški e minai,
be i kaip ilgesnių e minų dalis, plg. a imoje aplinkoje i smu as a imoje
aplinkoje, p idė inės e ės i p idė inės e ės mokes is. Vis dėl o nusp ęs a,
kad, jeigu d ižodė kolokacija y a e minas, čia jis i laikomas d ižodžiu
e minu, nepaisan o, kad as e minas dalyje konko danso eilučių įeina į
daugiažodį e miną. Tai, kad d ižodis e minas ė a e mino dalis, nema-
2 K. Župe ka ski ia is publicis inio s iliaus pos ilius: in o macinį, anali inį i ekp esy ųjį (Župe ka 2001:
87), Aud onė Bi inienė – ke u is: in o macinį, anali inį, eksp esy ųjį i dialoginį (Bi inienė 2007).
3 Dažniausia big ama, ku ią galima laiky i e minu – JAV dole ių (kone 10 ūks ančių pa a ojimo a ejų),
ačiau ji į a ink ų d ižodžių e minų są ašą nepa eko, nes pi masis dėmuo y a ne sa a ankiškas žodis, o
ak onimas. Tai su a inis dalykas – esama y imų (p z., Boizou i k . 2015), ku ak onimas junginyje
p ilyginamas ienažodžiam dėmeniui.
111Te minologija | 2020 | 27
žina jo e miniškumo i a osenos dažnio. Tokį pasi inkimą pa emia i
ik iniai pa adinimai: kai e minas a ojamas sudė iniuose pa adinimuose,
jis išlieka e minu (Vilniaus gy osios gam os apsaugos inspekcija).
Į y imo medžiagą dėl jos a ankos sa i umo nepa eko ie e minų pa-
a ojimo a ejai, kai e minų dėmenis nu olino a p jų įsi e pę ki i žo-
džiai. Be o, kai ku ios a ink os d ižodės o mos a ski ose konko danso
eilu ėse iesiog a si ik inai o maliai su apo su i iamais e minais, aip
pa esama ne e mininės – pe kel inės a osenos pa yzdžių (ž . oliau).
Dėl o e minų a osenos dažnumo eks yne duomenys egali bū i lai-
komi ik apy iksliais.
TE MInų ATPAŽInIMAS
Ge ai žinoma, kad sudė iniai e minai ne u i išski inės o mos, ku i
juos leis ų leng ai a ski i nuo žodžių junginių (a ilgesnių sin aksinių
kons ukcijų), no s kai ku ios o mos i y a ipiškesnės, p z., a ibu iniai
junginiai su daik a a džio kilmininku, su p iesagos -inis būd a džiu, su
į a džiuo iniu būd a džiu i k .4 „Au oma iškai nus a y i, ku is junginys
y a kolokacija, o ku is e minas, be eik neįmanoma“ ( imku ė i k . 2017:
15). Jei d ižodė kolokacija y a daik a a dinis junginys, galima spė i, kad
ai dažnai bus e minas (a ba ben e mino dalis). Pa yzdžiui, PJB pe -
žiū ėjus 50 dažniausių a ibu inių d ižodžių junginių, daugiau nei 60
p ocen ų galima bū ų laiky i ienos a ki os s i ies e minais. Panašus
e minų skaičius gau as i a p 50 dažniausių os bazės d ižodžių junginių,
nea siž elgian į jų dėmenų seman inį san ykį.
Siekian objek y iau nusp ęs i, a kolokacija y a e minas, isų pi ma,
bandy a ieško i okio kalbos iene o e minų bazėse, žodynuose; a siž elg-
a į ai, kad e minai gali u ė i a ian ų i sinonimų. Be abejo, į e mino-
g a iją pa enka ne isi, ne i populia iausi e minai, i ne isos s i ys u i
e minog a inių iš eklių, be o, uose iš ekliuose ka ais a sidu ia i ki okie
kalbos iene ai, pa yzdžiui, ik iniai pa adinimai. Bū ų idealu, jei junginių
e miniškumą į e in ų a i inkamo dalyko specialis as (dalyko specialis o
indėlis pab ėžiamas į ai iuose e minų a pažinimo au oma inėmis p iemo-
nėmis y imuose), be šiuo a eju ų s ičių y a ne iena i jos gana į ai ios.
Da ienas sudė ingas klausimas – e minų ibos. Ši p oblema iškyla
bandan nus a y i ne ik e minų, be i ki ų pas o iųjų junginių ibas
4 Plačiau apie d ižodžių e minų s uk ū inius modelius ž . Gai enis 2014 [1975]: 64-70; Akelai is 2008:
6–8; D uk einis 2011: 239–241; Bielinskienė i k . 2015: 62; Mockienė 2016: 109–111 i k .
112 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
(ž . Bielinskienė i k . 2017: 86). Jei junginys ė a ilgesnio e mino da-
lis, jis gali a lik i e mino unkciją kaip jo kon eks inis sinonimas. Pa-
yzdžiui, e minų a ikininis kiaulių ma as i klasikinis kiaulių ma as
(į auk i į TB, IATE) kon eks inis sinonimas – kiaulių ma as, plg. pa-
yzdžius iš eks yno:
D audikai, ano A. Ba a yko, kiaulių ma ą palygino su ka u i eigė, jog
ka o me u jie nuo ka o nebed aus, o ai eiškia, kad jie eikiausiai a sisakys
d aus i nuo a ikinio i klasikinio kiaulių ma ų. [Ve slas]
Lie u oje p aėjusią sa ai ę už iksuo as kiaulių ma as a neš milžiniškų nuos-
olių. [Ve slas]
Junginys kiaulių ma as nė a sa a ankiškas e minas, juo pa adinama ie-
na iš d iejų ligų a ba apibend in ai i abi. Pagal o mą šis d ižodis junginys
i minė i ižodžiai e minai p imena ipiškus gimininį i ūšinius e minus5.
TE MInAI PAGAL S ITIS
Siekian kiek įmanoma iš eng i subjek y umo, e minai pagal s i is
bu o ski s omi emian is Eu opos Sąjungos daugiakalbiu daugiadalykiu
ezau u Eu oVoc i Lie u os espublikos e minų banku (TB). A k eip-
inas dėmesys, kad TB e minai ienai a ki ai s ičiai p iski iami pagal
jų šal inį, odėl e minas a pačia a labai a ima eikšme būna pa eikiamas
kaip ski ingų s ičių e minas, pa yzdžiui, e mino als ybė na ė s i ys –
iešasis saugumas, gynyba, eisė, ekonomika, inansai, socialinė apsauga,
užim umas i da bo sąlygos, s eika a. Dėl o e mino s i ys TB i Eu o-
Voc ka ais s ip iai ski iasi, kai an ai: e mino au inė mažuma s i is TB –
kul ū a, o Eu o oc – eisė. Tokiais a ejais sp endžiama pagal kon eks ą.
Kadangi s ičių klasi ikacija abiejuose iš ekliuose u i iek bend ybių, iek
ski ybių, šiame s aipsnyje bandy a sude in i jas abi, no s pi mumas
eik as TB klasi ikacijai, ku i labiau a spindi lie u iškas ealijas. Be o,
o ien uo asi ik į s ambiausias s i is, aip no in gau i bend esnį s ičių
aizdą. A ski ai išski a p o esijų i pa eigų g upė – ji i iamojoje me-
džiagoje labai k in a į akis i y a gausi (jeigu šios g upės e minus p i-
ski ume p ie socialinės apsaugos, užim umo i da bo sąlygų s i ies, šio-
ji pi mau ų pagal e minų skaičių).
5 VLEe s aipsnyje „Gy ūnų ma as“ jo au o ius Vy au as Š uigys eigia, kad „[ž]inomos šios ma u adina-
mos ligos: gal ijų ma as, smulkiųjų a ajo ojų ma as, a ikinis a klių ma as (a ikinė liga), a ikinis kiaulių
ma as i klasikinis kiaulių ma as, šunų ma as, paukščių ma as (g ipas), lašišų ma as, lydekų ma as, ėžių
ma as.“ Klasikinis kiaulių ma as i a ikinis kiaulių ma as y a kon aginės i usinės kiaulių ligos (ž . TB).

113Te minologija | 2020 | 27
Dėl medžiagos gausos i in sudė inga išnag inė i kiek ieną konko danso
eilu ę, odėl gali bū i, kad e minas ne isose pa a o as a pačia eikšme
i dėl o p iklauso ne ienai s ičiai. Vis dėl o, ado aujamasi p ielaida,
kad populia iausių žiniasklaidos e minų ben jau bend iausia s i is u i
bū i nesunkiai nus a oma.
Kai e minas ski ingomis eikšmėmis p iklauso kelioms (dažniausiai
d iem) s i ims, jis y ime p iski iamas p ie kelių s ičių e minų g upės.
Pap as ai iena iš eikšmių i s ičių aki aizdžiai dominuoja. Pa yzdžiui,
ečioji šalis (populia iausia o ma ečiųjų šalių) dažniau a ojama kaip
a p au inių san ykių, o ne kaip eisės e minas:
Palygin i su pe nai me ais, impo o iš ečiųjų šalių apim ys išaugo 5,4 p oc.
[Ve slas]
Ti iamieji žiniasklaidoje a ojami d ižodžiai e minai p iklauso labai
į ai ioms s i ims (ž . 1 pa . i 1 len elę). Tai, be abejo, lemia eks aling-
is inės p iežas ys – žiniasklaidos ak ualijos, eks ų ema ika.
1 pa . Dažniausi ( iena iš o mų pa a o a daugiau nei 500 ka ų) d ižodžiai e minai i jų o mos6 DELFI.l
eks yne pagal s i is
6 Big amų inkinyje nu ody i dažniai ne isada su ampa su eks yno paieškos ezul a u, be as nuok ypis
nė a didelis i nelaikomas eikšmingu. Kiekybiniai duomenys diag amoje paim i iš pi minio y imų šal i-
nio – big amų inkinio. Ki uose s aipsnio posky iuose ap a iamų e minų (lemų) dažnis bu o ik inamas
eks yne i , jei y a, PJB.
114 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
1 len elė. Dažniausi ( iena iš o mų pa a o a daugiau nei 500 ka ų) d ižodžiai e minai DELFI.l eks yne
pagal s i is
SRITIS PAVyzDŽIAI TE MInų
SKAIčIUS
kūno kul ū a i spo as a ankos a žybos, leng oji a le ika, ei in-
go aškai, spo o šaka
44
p o esijos i pa eigos a s o as spaudai, įmonės ado as, policijos
pa eigūnas, Seimo na ys
30
komunikacijos in e ne o s e ainė, naujienų agen ū a, spau-
dos kon e encija, aizdo į ašas
26
eisė apeliacinis eismas, lygios galimybės, eisės
ak as, eismo sp endimas
24
poli ika įs a ymo pa aisa, inkimų kampanija, sa i-
aldybės a yba, aldančioji koalicija
23
socialinė apsauga, užim-
umas i da bo sąlygos
da bo užmokes is, globos namai, neda bo
lygis, p o esinė sąjunga
20
inansai eu o zona, palūkanų no ma, e ybiniai
popie iai
19
iešasis saugumas eismo į ykis, nusikals ama eika, policijos
komisa ia as
19
aplinka a liekų a kymas, nacionalinis pa kas, o ų
p ognozė
19
anspo as o o uos as, echninė apžiū a, iešasis ans-
po as
18
ekonomika ekonomikos augimas, mažmeninė p ekyba,
p idė inė e ė
13
gynyba ginkluo osios pajėgos, ka inė echnika, ka o
a nyba
11
s eika a medicinos pagalba, s eika mi yba, s eika os
apsauga
10
a p au iniai san ykiai humani a inė pagalba, i šūnių susi ikimas 7
š ie imas i mokslas aukš oji mokykla, moksliniai y imai 7
žemės ūkis i mais as aly uogių aliejus, pieno p oduk ai 6
ene ge ika gam inės dujos, elek os ene gija 6
115Te minologija | 2020 | 27
SRITIS PAVyzDŽIAI TE MInų
SKAIčIUS
kul ū a kul ū os pa eldas 4
s anda izacija
i me ologija
kubinis me as 3
s a is ika namų ūkis 1
kelios s i ys ečioji šalis, iešoji e d ė 7
Kaip jau saky a į adinėje dalyje, y imui bu o a ink os dažniausios
e minų o mos eks yne. Tu in lemuo ą e minų są ašą su dažniais, i-
kė inas ki oks s ičių išsidės ymas pagal e minų skaičių i dažnumą.
TE MInAI I (TIK InIAI) SUDĖTInIAI PAVADInIMAI
Dalį e minų galima laiky i dažnais nemokslinėje komunikacijoje, nes
jie į žiniasklaidą pa enka kaip isuomenei a a ski ai jos g upei s a bes-
nių ik inių pa adinimų dalis. Pa yzdžiui, e mino o ma au omobilių
kelių eks yne pa a o a pe 700 ka ų, ačiau dažniausiai kaip pa adini-
mo Lie u os au omobilių kelių di ekcija dalis. Ki a an a pagal dažnumą
o pa ies e mino o ma – au omobilių keliais (dažnis didesnis nei 180) –
aip pa dažniausiai įeina į sudė inį pa adinimą (Saugaus eismo au omo-
bilių keliais įs a ymas). Galima palygin i – ie ininkas au omobilių keliuo-
se pa a o as ik kelis ka us. Tačiau dėl junginio au omobilių kelias e -
miniškumo didesnių abejonių nekyla, e minas y a į aukas i į TB.
Panašių pa yzdžių galima pa eik i i su kai ku iais ki ais e minais (da
ž . ki ą sky ių).
Ki okio ipo pa yzdys – e minas akcijų inka (dažnis 2382 PJB). Daž-
niausios jo o mos – ie ininkas akcijų inkose (774) i sink e inė akcijų
inkos (526). Tiek abi šios o mos, iek pa s junginys dažniausiai a oja-
mi apibend inamuose konk e aus egiono a šalies inkų pa adinimuose
(p z.: Azijos akcijų inkos, JAV akcijų inkose i k .), plg.:
Ke i adienį Bal ijos akcijų inkose bu o jaučiamas s ambių sando ių
an plūdis. [Ve slas]
Suak y ėjusią p ekybą Bal ijos šalių akcijų inkose nulėmė bend o ių
naujienos. [Ve slas]
116 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
SInOnIMAI, PE IF AzĖS, VA IAnTAI
Pe žiū ėjus a ink uosius žiniasklaidoje a ojamus e minus, pas ebė a
sinonimų, pe i azių bei a ian ų7.
Ta p dažniausių big amų pa eko komunikacijos s i ies sinonimų. Viena
iš sinonimų po ų – p anešimas spaudai i p anešimas žiniasklaidai (dažnis
4437 i 1340, abiejų e minų dažniausios ienaskai os ie ininko o mos),
pi mąjį e miną galima as i i Eu oVoc bei e minų bazėje IATE, ku io-
je jis į e in as kaip labai pa ikimas. Dauguma ne okio populia aus e -
mino p anešimas žiniasklaidai konko danso eilučių p iklauso ub ikai „Au-
o“, aip pa išsiski ia i „Mokslas“, odėl čia galima įž elg i i subjek y ius
ad esan ų polinkius, ku iems į akos gali u ė i i publikacijų šal iniai. Į
naujausią yšių su isuomene e minų žodyną ( VŽ 2018) į auk i abu
e minai, o pi menybė eikiama p anešimui spaudai.
Da iena sinonimų po a, ku ios abu na iai dažnai a ojami žiniasklai-
doje – isuomenės nuomonė (lemos dažnis 1217, dažniausia o ma isuome-
nės nuomonės) i iešoji nuomonė (lemos dažnis 742, įskai an neį a džiuo-
inį a ian ą, dažniausia o ma iešosios nuomonės). Minė ame yšių su i-
suomene e minų žodyne sinonimų eiliškumas – isuomenės nuomonė,
iešoji nuomonė – a i inka šių e minų papli imą žiniasklaidoje. Didesnių
a osenos ski umų nepas ebė a, išsky us ai, kad su ienų iešosios nuo-
monės y imų įs aigų pa adinimais dažniau a ojamas ienas sinonimas,
su ki ų – ki as. Tuo iš dalies galima aiškin i, kodėl iešosios nuomonės y imas
eks yne dažnesnis nei isuomenės nuomonės y imas (dažnis 265 i 146 PJB).
Ene ge ikos s i ies e minas a ominė elek inė žiniasklaidoje daug daž-
nesnis (lemos dažnis eks yne 1697) nei sinonimas b anduolinė elek inė
(dažnis 58)8. Be abejo, pi masis e minas u i ilgesnę a osenos adiciją,
ačiau, kas s a bu, jis įeina į sudė inius pa adinimus, p z.: Ignalinos a o-
minė elek inė, As a o a ominė elek inė (o icialus pa adinimas Bal a u-
sijos a ominė elek inė, ž . VLEe), o ai padeda išplis i plačiojoje a o-
7 čia laikomasi siau osios e minų a ian ų samp a os (ski ingi o pa ies e mino pa idalai). Apie pas o-
iųjų junginių, a p jų i e minais einančių, g ama inį a ian iškumą DELFI.l eks yne ašo Agnė Bie-
linskienė su bend aau o ėmis (2019). Tame s aipsnyje a ian o samp a a pla esnė, pa yzdžiui, a ian ais
laikomi okie junginiai kaip pag įs as sp endimas – nepag įs as sp endimas, aug i kaina – kainų augimas.
8 VLEe – b anduolinė elek inė, a ominė elek inė. TB šal iniuose sinonimų eiliškumas nė a ienodas, pa yz-
džiui, Lie u os espublikos b anduolinės (a ominės) elek inės įs a yme, gynybos s i ies žodynuose pi -
menybė eikiama e minui b anduolinė elek inė, šiluminės i b anduolinės echnikos e minų žodyne,
izikos e minų žodyne – a ominė elek inė, da ki uose (p z., au oma ikos žodyne) pa eikiami kaip nesi-
noniminiai e minai.
123Te minologija | 2020 | 27
Vais ų kū imo bend o ės a pusa yje lenk yniauja, ku i pi ma pasiūlys naujos
klasės ais us, eguliuojančius choles e olio kiekį k aujo akoje. Tikimasi, kad
ben kai ku ios įmonės inišo liniją ki s bū en šiais me ais. [Mokslas]
Jau ašy a, kad spo o e minas audona ko elė eks yne pasi aikė ans-
e minologizuo a eikšme. čia da galima p idu i, kad keli a osenos
pa yzdžiai odo i šio junginio de e minologizaciją (išanks inė nuos a a
bu o, kad okių a ejų bus daugiau):
Tūks ančiai čekų daba iniam šalies p eziden ui Milošui zemanui simboliškai
pa odė „ audoną ko elę“. [Žinios]
Ki oks pa yzdys de e minologizacijos a ž ilgiu – gal os skausmas. No s
jis į šio y imo medžiagą o maliai pa eko kaip ienas dažnesnių d ižodžių
e minų, ačiau e mininė a osena konko danse e esnė nei pe kel inė
(„ ūpes is“) – suda o apie 40 p ocen ų isų už iksuo ų a ejų, plg.:
Tuo me u Uk ainos skolinimosi ei ingas jau kėlė nemenką gal os skausmą.
[Ve slas]
Bend o pobūdžio eakcijos – pakilusi empe a ū a, gal os skausmas, bė i-
mas pasi eiškia e ai. [Gy enimas]
Apie 40 p oc. šio junginio pa a ojimų pag indine eikšme13 y a dau-
giskai os o mos. Toks o mos dažnumas galė ų bū i laikomas i e mino
a osenos žiniasklaidoje sa i umu, ačiau i moksliniame s iliuje, kaip
odo paieška Google Schola , ne engiama daugiskai os (plg. ienos iš pu-
blikacijų an aš ę: „Gal os skausmai: diagnos ika i gydymas. Me odinė p ie-
monė“ (2017)).
Pe kel inę e minų a oseną dažniausiai galima laiky i s iliaus, o ne
sis eminiu kalbos dalyku. O i į bend inės lie u ių kalbos žodyną (BŽ)
inišo linija, žemės d ebėjimas pa eko ik iesiogine eikšme. Vis dėl o gal-
os skausmas „ ūpes is“ (plg. ši dies skausmas „siel a as, ši dgėla“ LKŽe)
galė ų bū i laikomas a ski a junginio eikšme.
IŠVADOS
no s a lik as y imas ė a ž algomasis, galima užčiuop i am ik us e -
minų a osenos žiniasklaidoje polinkius.
Dažniausi žiniasklaidos d ižodžiai e minai dalykiniu a ž ilgiu į ai ūs –
p iklauso daugiau nei d idešim s ičių. Tokie ezul a ai gau i apsi ibojus
ien ik s ambiausiomis s i imis.
13
Mo y uo os daugiskai os o mos (pil o i gal os skausmai) į šį skaičių nepa enka.

124 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
Dalies e minų populia umą žiniasklaidoje didina jai ak ualūs ik iniai
sudė iniai pa adinimai.
ne i žiniasklaidos populia iesiems e minams būdingas o malusis a-
ija imas bei sinonimija. Tai pa eina i iš a i inkamos dalykinės s i ies e -
minijos, ku ioje są oka į a dijama ne ienopai, aip pa į akos u i i s ilis-
iniai eiksniai. nea idumu aiškai galima aiškin i nemo y uo ą a ija imą.
negalima eig i, kad nuoseklus kai ku ių e minų a ojimas ki okia
o ma, nei eikiama e minog a ijoje, y a e minų a osenos žiniasklai-
doje b uožas – į žiniasklaidą jie okie galėjo pa ek i iesiai iš specialis ų
disku so (įskai an saky inį).
Ta p žiniasklaidoje populia ių d ižodžių e minų už iksuo a de e mino-
logizacijos a ejų, o ai eiškia, kad jie ge ai žinomi in e ne inės žinias-
klaidos audi o ijai.
Taiky a me odika, no s i u i ūkumų, be leidžia (kiek ai įmanoma)
analizuo i e minus be išanks inio nusis a ymo – iš anks o nenuma an nei
s i ies, nei konk ečių e minų.
ŠALTINIAI
DELFI.l eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas.mwe.l /.
Lie u ių kalbos pas o ieji žodžių junginiai. Resu sai a sisiun imui: 2-g amos i jų dažniai. P ieiga in e ne e:
h p:// esu sai.mwe.l /a sisius i.
PJB – Lie u ių kalbos pas o ieji žodžių junginiai. Duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p:// esu sai.mwe.l /
paieska.
LITERATŪRA
Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba: e -
minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo ome io uni e si e o Leidybos cen as,
5–12.
Bagijan 2014: Багиян Александр. Детерминологизация как результат размытости границ между
специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические науки. Вопросы теории и
практики 7(2), 28–33. P ieiga in e ne e: h ps://www.g amo a.ne /ma e ials/2/2014/7-2/6.h ml.
Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, G igony ė Gin a ė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, U ka And ius 2015:
Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas: monog a ija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si-
e as. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/bi s eam/20.500.12259/92/3/ISBn9786094671487.pd .
Bielinskienė Agnė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, Vilkai ė Lau a 2017: Kolokacijų i azeologizmų
a pažinimo k i e ijai. – Kalbų s udijos 31, 83–101. P ieiga in e ne e: h p://mwe.l /wp-con en /
uploads/2018/01/a pazinimo_k i e ijai.pd .
Bielinskienė Agnė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, Vilkai ė Lau a 2019: Lie u ių kalbos pas o iųjų
junginių g ama inis a ian iškumas. – Kalbų s udijos 34, 91–110. DOI: h ps://doi.o g/10.5755/j01.
sal.0.34.21214.
Bi inienė Aud onė 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
Boizou Loïc, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika 2015: Lie u ių kalbos d ižodžių junginių mo ologinių i
sin aksinių ypa ybių sąsajos. – Da bai i dienos 64, 115-131. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/
bi s eam/20.500.12259/27753/1/ISSn2335-8769_2015_n_64.PG_115-131.pd .
125Te minologija | 2020 | 27
BŽ: Bend inės lie u ių kalbos žodynas, e. leidinys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2020 m. liepą].
Cab é Cas ell í M. Te esa 2003: Theo ies o Te minology. Thei Desc ip ion, P esc ip ion and Explana-
ion. – Te minology 9(2), 163–199. DOI: 10.1075/ e m.9.2.03cab.
D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae X, 234–
255. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~
1367184182583/da as eams/DS.002.0.01.A TIC/con en .
Du y Pascaline 2008: The ise o ca bon neu al and compensa ion ca bone: A diach onic in es iga ion in o
he mig a ion o ocabula y om he language o ecology o newspape language and ice e sa. – Te -
minology 14:2, 230–248. DOI: 10.1075/ e m.14.2.06du .
Eu oVoc. P ieiga in e ne e: h ps://op.eu opa.eu/l /web/eu- ocabula ies [žiū ė a 2020 m. bi želio mėn.].
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gee ae s Di k 2015: Fo ewo d. – Handbook o Te minology 1, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, XVII–XX.
Halsko Jakob 2005: P obing he P ope ies o De e minologiza ion: The DiaSke ch. – LAMBDA 29:
39–63.
Humbe -D oz Julie, Pic on Au élie, Condamines Anne 2019: How o build a co pus o a ool-based
app oach o de e minologisa ion in he ield o pa icle physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17.
DOI: 10.32714/ icl.07.01.
IATE: In e ak y ioji e minologija Eu opai. P ieiga in e ne e: h ps://ia e.eu opa.eu/home [žiū ė a 2020 m.
liepos mėn.].
Kageu a Kyo 2002: The Dynamics o Te minology: A desc ip i e heo y o e m o ma ion and e minological
g ow h, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Kageu a Kyo 2012: The Quan i a i e Analysis o he Dynamics and S uc u e o Te minologies, Ams e dam /
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Klima ičius Jonas, Smilge ičius Algi das 2002: Jėgainė i elek inė ne as pa . – Lie u os y as, 2002 m. ug-
sėjo 3 d., 6.
KP1: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. . Miliūnai ė, eks o au . . Miliūnai ė,
A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002.
Lie u os p o esijų klasi ika o ius. P ieiga in e ne e: h p://www.p o esijuklasi ika o ius.l / [žiū ė a 2020 m.
bi želio mėn.].
LKKŽ 2019: Lie u ių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou, I. Bumbulienė, J. Ko ale s-
kai ė, T. K ila ičius, J. Mand a ickai ė, E. imku ė, L. Vilkai ė-Lozdienė, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni-
e si e as. P ieiga in e ne e: h p://mwe.l /wp-con en /uploads/2019/02/Lie u iu_kalbos_kolokaciju_zo-
dynas.pd .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Meye Ing id, Mackin osh K is en, Va an ola K is a 1998: F om Vi ual Sex o Vi ual Dic iona ies: On he
Analysis and Desc ip ion o a De- e minologizes Wo d. – EURALEXʼ98 P oceedings 2, 645–654. P ieiga
in e ne e: h ps://eu alex.o g/wp-con en / hemes/eu alex/p oceedings/Eu alex%201998%20Pa %202/
Ing id%20MEyE ,%20K is en%20MACKInTOSH%20&%20K is a%20VA AnTOLA%20F om%20Vi -
ual%20Sex%20 o%20Vi ual%20Dic iona ies%20On%20 .pd .
Meye Ing id, Mackin osh K is en 2000: When e ms mo e in o ou e e yday li es: an o e iew o de- e -
minologiza ion. – Te minology 6(1), 111–138.
Mikelionienė Ju gi a, Be kmanienė Auš a 2018: De e minologisa ion o Li huanian and English Technical
Te ms: The Case o Appa a us. – Readings in Numani ies [Numani ies - A s and Humani ies in P og ess 3],
ed. O. And eica, A. Ol eanu. Cham: Sp inge , 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15.
Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60.
Mockienė Liudmila 2016: Con as i e analysis o models o o ma ion o wo-wo d e ms in legal ac s o a
cons i u ional na u e in English and Li huanian. – Kalba i kon eks ai 7(1), 105–113. P ieiga in e ne e:
h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2016~1488988036342/da as eams/
DS.002.1.01.A TIC/con en .
no á Jana 2018: Te ms Emb aced by he Gene al Public: How o Cope wi h De e minologiza ion in he
Dic iona y? – P oceedings o he XVIII EURALEX In e na ional Cong ess: Lexicog aphy in Global Con ex s,
ed. J. čibej, V. Go janc, I. Kosem, S. K ek, Ljubljana: Ljubljana Uni e si y P ess, 387–398. P ieiga
126 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje
(ž algomasis y imas)
in e ne e: h ps://eu alex.o g/publica ions/ e ms-em b aced-by- he-gene al-public-how- o-cope-wi h-
de e minologiza ion-in- he-dic iona y/.
enou An oine e 2017: Some co pus-based obse a ions on de e minologisa ion. – Neologica 11: La néolo-
gie en e minologie, 21–48.
imku ė E ika, Ko ale skai ė Jolan a, Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, K ila ičius Tomas, Mand a ickai ė
Jus ina, Bumbulienė Ie a, Vilkai ė Lau a 2017: Lie u ių kalbos e minų i kolokacijų au oma inis nus a-
ymas. – 2-oji a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai
e minologijos lygmenys“: ezės, 15–16. P ieiga in e ne e: h p://old.lki.l /LKI_LT/images/TEz%C4%96S_
Moksliniai_adminis aciniai_i _edukaciniai_ e minologijos_lygmenys_2017.pd .
VŽ 2018: Aiškinamasis yšių su isuomene e minų žodynas, Vilnius: Lie u os komunikacijos asociacija. P i-
eiga in e ne e: h ps://www.l ka.eu/zodynas/.
Supe anskaja i k . 2003: Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильева Наталия. Общая
терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва: Едиториал УРСС.
TB: Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2020 m.
liepos mėn.].
Umb asas Al ydas 2013: Lie u os espublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. – Te minolo-
gija 20, 96–122.
Vaskelai ė amunė 2016: Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai. –
Bend inė kalba 89, 1–58. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/172/181.
Vaskelai ė amunė 2019: Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje: a ojimo dėsningumai i
s y a imų p iežas ys. – Te minologija 26, 103–139. DOI: 10.35321/ e m26-06.
Vlada skienė asuolė 2016: S e imžodžio b endas eikšmės, ediniai i a i ikmenys. – Te minologija 23,
161–174.
VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen -
as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2020 m. liepos mėn.].
VŽ žodynas: „Ve slo žinių“ žodynas. P ieiga in e ne e: h p://zodynas. z.l / [žiū ė a 2020 m. gegužės mėn.].
Župe ka Kazimie as 2000: Kalbo y os e minai publicis ikoje. – Da bai i dienos 24, 175–182. P ieiga in e -
ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/zupe ka.pd .
Župe ka Kazimie as 2001: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
TERMS IN ONLINE MEDIA (PILOT STUDY)
Summa y
Media is one o he majo ways h ough which e ms each a non-p o essional au-
dience. The a icle a emp s o de e mine he domains om which e ms usually ge
in o he daily online media and whe he he mos popula e ms unde go any mo e
p ominen changes ( e minological a ia ion, de e minologiza ion a e discussed). The
esea ch ocuses on wo-wo d e ms.
The s udy on he e ms used in he media is based on he co pus o he news
po al DELFI.l (h p:// eks ynas.mwe.l /). The esea ch was ca ied ou in se e al
s ages. Fi s o all, he lis o big ams ga he ed om he co pus (h p:// esu sai.mwe.
l /a sisius i) was e iewed and wo-wo d e ms ( o be mo e p ecise, he o ms o
e ms, because he lis is no lemma ized) whe e a leas one o m demons a es he
equency highe han 500 we e iden i ied. In his way, 461 wo-wo d e m o ms
we e selec ed, esul ing in 317 di e en e ms. The selec ed e ms we e hen di ided
by domain. Finally, he conco dances o he chosen composi e e ms in he co pus
we e analysed. Though such me hodology has ce ain weaknesses, i enabled us (as
much as possible) o analyse e ms wi hou any p ejudices, i.e., by no an icipa ing
he ield o speci ic e ms.
127Te minologija | 2020 | 27
Though i is only a pilo s udy, we can ne e heless g asp ce ain endencies o
e m usage in he media:
1) The mos common wo-wo d e ms used in he media a e a ied subjec -wise –
hey belong o o e wen y domains. Such indings we e ecei ed by limi ing
wi h he la ges domains only.
2) The popula i y o a pa o he e ms in he media is inc eased by composi e
p ope names ele an o i .
3) E en popula media e ms demons a e o mal a ia ion and synonymy. I also
pe ains o he e minology coming om he espec i e domain in which a con-
cep is named in mul iple ways; s ylis ic ac o s play a ole as well. Unmo i a ed
a ia ion may be explained by inadequa e a en ion o exp ession.
4) We canno say ha he consis en use o ce ain e ms in a di e en o m han
p o ided in e minog aphy is a cha ac e is ic ea u e de ining he usage o e ms
in he media – hey could ha e come in o he media in such a o m s aigh
om p o essional discou se (including spoken).
5) Cases o de e minologiza ion we e iden i ied among he wo-wo d e ms which
a e popula in he media, which means ha he audience o he online media is
well amilia wi h hem.
Gau a 2020-08-28
As a Mi ke ičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as as a.mi ke[email p o ec ed]