Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas)

108 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) doi.o g/10.35321/ e m27-05 Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANOTACIJA S aipsnyje siekiama nus a y i, ku ių s ičių e minai dažniausiai pa enka į kas- dienę in e ne inę žiniasklaidą i a ie populia ieji e minai yškiau pakin a (ap- a iamas e minų a ija imas, de e minologizacija). Ž algomojo y imo objek- as – d ižodžiai e minai iešai p ieinamame DELFI.l eks yne, ku is suda y as iš o pa ies pa adinimo naujienų po ale 2014–2016 m. publikuo ų eks ų. Tai- koma me odika, no s i u i ūkumų, be leidžia (kiek ai įmanoma) analizuo i e minus be išanks inio nusis a ymo – iš anks o nenuma an nei s i ies, nei konk ečių e minų. ESMINIAI ŽODŽIAI: sudė inis e minas, a ian as, sinonimas, de e minologizacija, in e ne inė žiniasklaida, eks ynas, pas o usis junginys ABSTRACT The a icle a emp s o de e mine he domains om which e ms usually ge in o he daily online media and whe he he mos popula e ms unde go any mo e p ominen changes ( e minological a ia ion, de e minologiza ion a e discussed). The pilo s udy ocuses on wo-wo d e ms ound in he publicly a ailable DELFI.l co pus, which is composed o he ex s published in he news po al unde he same i le in he pe iod be ween 2014 and 2016. Though he me hodology applied has ce ain weaknesses, i enables us (as much as possible) o analyse e ms wi hou any p ejudices, i.e., by no an ici- pa ing he domain o speci ic e ms. KEYWORDS: complex e m, a ian , synonym, de e minologiza ion, online media, co pus, mul i-wo d exp ession Ge ai žinoma, kad dalis e minų a ojama ne ik mokslinėje komu- nikacijoje, be pa enka i į bend ąją a oseną. Pas ebimai išaugęs e minų skaičius kasdienėje komunikacijoje siejamas su in o maci- jos amžiumi, žinių isuomene, echnologine e oliucija (ž . Meye i k . 1998: 645; Kageu a 2002: 15; Gee ae s 2015: XVII–XIX i k .). 109Te minologija | 2020 | 27 Vienas iš s a bių kelių, ku iais e minai pasiekia nespecialis ų audi o i- ją, – žiniasklaida. Žiniasklaida iek a eda į bend ąją a oseną, iek pa- deda išpopulia in i dalį jai ak ualių s ičių e minų. O kai e minai plačiai papli ę i žinomi ne ik specialis ams, a si anda de e minologizacijos ga- limybė (Gai enis 2014: 242). Šiame s aipsnyje i bandoma nus a y i, ku- ių s ičių e minai dažniausiai pa enka į kasdienę in e ne inę žiniasklaidą i a ie populia ieji e minai yškiau pakin a (ap a iamas e minų a ija- imas, de e minologizacija). Ty imo objek as – d ižodžiai e minai, pa- a o i naujienų po ale DELFI.l . D ižodžiai e minai pasi ink i dėl kelių p iežasčių. Visų pi ma, ai dažniausias1 (a ben ienas dažniausių – p i- klausomai nuo s i ies) e minų ipų, an a – jų eks ensija es i siau esnė, o in ensija pla esnė nei os pačios sis emos aukš esnio hie a chinio lygmens ienažodžių e minų, odėl y a leng iau a pažįs ami. Tai pi mas e minų a osenos žiniasklaidoje y imas, ku iame neapsi- ibojama ienos s i ies e minais i ne u imas iš anks o numa y as e mi- nų są ašas. Ty imas – ž algomasis. Kazimie as Župe ka y a analiza ęs kalbo y os e minų a oseną publi- cis ikoje. Pagal a oseną jis išsky ė d i unkcines seman ines jų g upes. Pi majai p iklauso ie, ku ie a ojami kaip e minai ( iek ikslia eikšme, iek apy iksle a ne ne ikslia), an ajai – de e minologizuo i ( ieni a o- jami sis emine pe kel ine eikšme, ki i – indi idualia pe kel ine eikšme, kaip s iliaus p iemonė) (Župe ka 2000). Ši klasi ikacija pa anki a ama i ki ų s ičių e minų a osenai ne jų įp as oje aplinkoje (moksliniame i adminis aciniame s iliuje) ap a i. Kogni y inė psichologija i iloso ija akcen uoja, kad nub ėž i aiškią li- niją a p bend ųjų žinių i specialiųjų žinių y a sunku, kalbos mokslai abejoja dėl g iež o bend osios i specialiosios kalbos a ky imo (Cab é Cas ell í 2003: 171). A i inkamai ne dalyko specialis as gali ku į no s žodį many i esan e minu, o specialis ų a ojamus e minus nespecialis ų au- di o ijoje laiky i bend osios kalbos žodžiais (Kageu a 2012: 12). Taigi i s aipsnyje nesiimama plačiau s a s y i apie e miniškumą i jo laipsnius. Ty IMO ŠALTInIAI I METODIKA Te minų žiniasklaidoje y imui, ikin is g eičiausio ezul a o, pasinaudo a iešai in e ne e p ieinamu DELFI.l eks ynu (h p:// eks ynas.mwe.l /), ku į suda o 70 milijonų žodžių. Tai in e ne inės publicis ikos eks ynas, į 1 Ž . Umb asas 2013: 113, 117; Bielinskienė i k . 2015: 65 i k . 110 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) ku į pa eko DELFI.l s e ainėje 2014–2016 m. publikuo i eks ai, p iski i 12 ub ikų: DELFI Veidai, P ojek ai, DELFI Mokslas, DELFI Au o, Spo - as, DELFI Gy enimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilie is, Ve slas, DELFI FIT, DELFI Žinios i neiden i ikuo a ka ego ija (plačiau apie eks yną ž . LKKŽ 2019: 14–15). Taigi ieni eks ai p iklauso dalykinėms ub ikoms, y a in o macinio a anali inio s iliaus, ki i – ski i p amogai, lais esnio – eksp esy aus – s iliaus2. Skai y ojų komen a ai į eks yną nepa eko. Viešai p ieinami iš šio eks yno gau ų n-g amų i jų dažnių inkiniai (h p:// esu sai.mwe.l /a sisius i). Šiam y imui naudo asi big amų są ašu. Papildomas šal inis – minė o eks yno pag indu suda y a Lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazė (PJB), į ku ią į auk a apie 12 ūks ančių d ižodžių bei ižodžių pas o iųjų junginių, suda y ų su 97 dažniausiai į okius junginius įeinančiais daik a a džiais. Jeigu joje už- iksuo as ūpimas e minas, pasi ikslin as lemos a o mos dažnis, a ian ai. Ty imas yko keliais e apais. Visų pi ma pe žiū ė as big amų są ašas i jame nus a y i d ižodžiai e minai ( iksliau – e minų o mos, nes as są ašas nelemuo as). Dėl ypač gausios medžiagos nusp ęs a im i ik uos d ižodžius e minus, ku ių ben ienos o mos dažnis y a didesnis nei 500 ( am eikėjo pe žiū ė i daugiau nei 7000 dažniausių big amų3). Tada a ink ieji e minai suski s y i pagal s i is. Galiausiai analizuo i pasi ink ų sudė inių e minų konko dansai eks yne. Iš iso a ink a 461 d ižodžių e minų o ma – ai 317 ski ingų e mi- nų. ne šešios junginio p ekybos cen as kai ybinės o mos bu o pa a o- os po daugiau nei 500 ka ų (PJB nu odomas šios lemos dažnis 7118). Te minologijai eikšmingas me odikos ūkumas y a as, kad a ink i d i- žodžiai e minai žiniasklaidoje pa a o i ne ik kaip sa a ankiški e minai, be i kaip ilgesnių e minų dalis, plg. a imoje aplinkoje i smu as a imoje aplinkoje, p idė inės e ės i p idė inės e ės mokes is. Vis dėl o nusp ęs a, kad, jeigu d ižodė kolokacija y a e minas, čia jis i laikomas d ižodžiu e minu, nepaisan o, kad as e minas dalyje konko danso eilučių įeina į daugiažodį e miną. Tai, kad d ižodis e minas ė a e mino dalis, nema- 2 K. Župe ka ski ia is publicis inio s iliaus pos ilius: in o macinį, anali inį i ekp esy ųjį (Župe ka 2001: 87), Aud onė Bi inienė – ke u is: in o macinį, anali inį, eksp esy ųjį i dialoginį (Bi inienė 2007). 3 Dažniausia big ama, ku ią galima laiky i e minu – JAV dole ių (kone 10 ūks ančių pa a ojimo a ejų), ačiau ji į a ink ų d ižodžių e minų są ašą nepa eko, nes pi masis dėmuo y a ne sa a ankiškas žodis, o ak onimas. Tai su a inis dalykas – esama y imų (p z., Boizou i k . 2015), ku ak onimas junginyje p ilyginamas ienažodžiam dėmeniui. 111Te minologija | 2020 | 27 žina jo e miniškumo i a osenos dažnio. Tokį pasi inkimą pa emia i ik iniai pa adinimai: kai e minas a ojamas sudė iniuose pa adinimuose, jis išlieka e minu (Vilniaus gy osios gam os apsaugos inspekcija). Į y imo medžiagą dėl jos a ankos sa i umo nepa eko ie e minų pa- a ojimo a ejai, kai e minų dėmenis nu olino a p jų įsi e pę ki i žo- džiai. Be o, kai ku ios a ink os d ižodės o mos a ski ose konko danso eilu ėse iesiog a si ik inai o maliai su apo su i iamais e minais, aip pa esama ne e mininės – pe kel inės a osenos pa yzdžių (ž . oliau). Dėl o e minų a osenos dažnumo eks yne duomenys egali bū i lai- komi ik apy iksliais. TE MInų ATPAŽInIMAS Ge ai žinoma, kad sudė iniai e minai ne u i išski inės o mos, ku i juos leis ų leng ai a ski i nuo žodžių junginių (a ilgesnių sin aksinių kons ukcijų), no s kai ku ios o mos i y a ipiškesnės, p z., a ibu iniai junginiai su daik a a džio kilmininku, su p iesagos -inis būd a džiu, su į a džiuo iniu būd a džiu i k .4 „Au oma iškai nus a y i, ku is junginys y a kolokacija, o ku is e minas, be eik neįmanoma“ ( imku ė i k . 2017: 15). Jei d ižodė kolokacija y a daik a a dinis junginys, galima spė i, kad ai dažnai bus e minas (a ba ben e mino dalis). Pa yzdžiui, PJB pe - žiū ėjus 50 dažniausių a ibu inių d ižodžių junginių, daugiau nei 60 p ocen ų galima bū ų laiky i ienos a ki os s i ies e minais. Panašus e minų skaičius gau as i a p 50 dažniausių os bazės d ižodžių junginių, nea siž elgian į jų dėmenų seman inį san ykį. Siekian objek y iau nusp ęs i, a kolokacija y a e minas, isų pi ma, bandy a ieško i okio kalbos iene o e minų bazėse, žodynuose; a siž elg- a į ai, kad e minai gali u ė i a ian ų i sinonimų. Be abejo, į e mino- g a iją pa enka ne isi, ne i populia iausi e minai, i ne isos s i ys u i e minog a inių iš eklių, be o, uose iš ekliuose ka ais a sidu ia i ki okie kalbos iene ai, pa yzdžiui, ik iniai pa adinimai. Bū ų idealu, jei junginių e miniškumą į e in ų a i inkamo dalyko specialis as (dalyko specialis o indėlis pab ėžiamas į ai iuose e minų a pažinimo au oma inėmis p iemo- nėmis y imuose), be šiuo a eju ų s ičių y a ne iena i jos gana į ai ios. Da ienas sudė ingas klausimas – e minų ibos. Ši p oblema iškyla bandan nus a y i ne ik e minų, be i ki ų pas o iųjų junginių ibas 4 Plačiau apie d ižodžių e minų s uk ū inius modelius ž . Gai enis 2014 [1975]: 64-70; Akelai is 2008: 6–8; D uk einis 2011: 239–241; Bielinskienė i k . 2015: 62; Mockienė 2016: 109–111 i k . 112 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) (ž . Bielinskienė i k . 2017: 86). Jei junginys ė a ilgesnio e mino da- lis, jis gali a lik i e mino unkciją kaip jo kon eks inis sinonimas. Pa- yzdžiui, e minų a ikininis kiaulių ma as i klasikinis kiaulių ma as (į auk i į TB, IATE) kon eks inis sinonimas – kiaulių ma as, plg. pa- yzdžius iš eks yno: D audikai, ano A. Ba a yko, kiaulių ma ą palygino su ka u i eigė, jog ka o me u jie nuo ka o nebed aus, o ai eiškia, kad jie eikiausiai a sisakys d aus i nuo a ikinio i klasikinio kiaulių ma ų. [Ve slas] Lie u oje p aėjusią sa ai ę už iksuo as kiaulių ma as a neš milžiniškų nuos- olių. [Ve slas] Junginys kiaulių ma as nė a sa a ankiškas e minas, juo pa adinama ie- na iš d iejų ligų a ba apibend in ai i abi. Pagal o mą šis d ižodis junginys i minė i ižodžiai e minai p imena ipiškus gimininį i ūšinius e minus5. TE MInAI PAGAL S ITIS Siekian kiek įmanoma iš eng i subjek y umo, e minai pagal s i is bu o ski s omi emian is Eu opos Sąjungos daugiakalbiu daugiadalykiu ezau u Eu oVoc i Lie u os espublikos e minų banku (TB). A k eip- inas dėmesys, kad TB e minai ienai a ki ai s ičiai p iski iami pagal jų šal inį, odėl e minas a pačia a labai a ima eikšme būna pa eikiamas kaip ski ingų s ičių e minas, pa yzdžiui, e mino als ybė na ė s i ys – iešasis saugumas, gynyba, eisė, ekonomika, inansai, socialinė apsauga, užim umas i da bo sąlygos, s eika a. Dėl o e mino s i ys TB i Eu o- Voc ka ais s ip iai ski iasi, kai an ai: e mino au inė mažuma s i is TB – kul ū a, o Eu o oc – eisė. Tokiais a ejais sp endžiama pagal kon eks ą. Kadangi s ičių klasi ikacija abiejuose iš ekliuose u i iek bend ybių, iek ski ybių, šiame s aipsnyje bandy a sude in i jas abi, no s pi mumas eik as TB klasi ikacijai, ku i labiau a spindi lie u iškas ealijas. Be o, o ien uo asi ik į s ambiausias s i is, aip no in gau i bend esnį s ičių aizdą. A ski ai išski a p o esijų i pa eigų g upė – ji i iamojoje me- džiagoje labai k in a į akis i y a gausi (jeigu šios g upės e minus p i- ski ume p ie socialinės apsaugos, užim umo i da bo sąlygų s i ies, šio- ji pi mau ų pagal e minų skaičių). 5 VLEe s aipsnyje „Gy ūnų ma as“ jo au o ius Vy au as Š uigys eigia, kad „[ž]inomos šios ma u adina- mos ligos: gal ijų ma as, smulkiųjų a ajo ojų ma as, a ikinis a klių ma as (a ikinė liga), a ikinis kiaulių ma as i klasikinis kiaulių ma as, šunų ma as, paukščių ma as (g ipas), lašišų ma as, lydekų ma as, ėžių ma as.“ Klasikinis kiaulių ma as i a ikinis kiaulių ma as y a kon aginės i usinės kiaulių ligos (ž . TB). 113Te minologija | 2020 | 27 Dėl medžiagos gausos i in sudė inga išnag inė i kiek ieną konko danso eilu ę, odėl gali bū i, kad e minas ne isose pa a o as a pačia eikšme i dėl o p iklauso ne ienai s ičiai. Vis dėl o, ado aujamasi p ielaida, kad populia iausių žiniasklaidos e minų ben jau bend iausia s i is u i bū i nesunkiai nus a oma. Kai e minas ski ingomis eikšmėmis p iklauso kelioms (dažniausiai d iem) s i ims, jis y ime p iski iamas p ie kelių s ičių e minų g upės. Pap as ai iena iš eikšmių i s ičių aki aizdžiai dominuoja. Pa yzdžiui, ečioji šalis (populia iausia o ma ečiųjų šalių) dažniau a ojama kaip a p au inių san ykių, o ne kaip eisės e minas: Palygin i su pe nai me ais, impo o iš ečiųjų šalių apim ys išaugo 5,4 p oc. [Ve slas] Ti iamieji žiniasklaidoje a ojami d ižodžiai e minai p iklauso labai į ai ioms s i ims (ž . 1 pa . i 1 len elę). Tai, be abejo, lemia eks aling- is inės p iežas ys – žiniasklaidos ak ualijos, eks ų ema ika. 1 pa . Dažniausi ( iena iš o mų pa a o a daugiau nei 500 ka ų) d ižodžiai e minai i jų o mos6 DELFI.l eks yne pagal s i is 6 Big amų inkinyje nu ody i dažniai ne isada su ampa su eks yno paieškos ezul a u, be as nuok ypis nė a didelis i nelaikomas eikšmingu. Kiekybiniai duomenys diag amoje paim i iš pi minio y imų šal i- nio – big amų inkinio. Ki uose s aipsnio posky iuose ap a iamų e minų (lemų) dažnis bu o ik inamas eks yne i , jei y a, PJB. 114 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) 1 len elė. Dažniausi ( iena iš o mų pa a o a daugiau nei 500 ka ų) d ižodžiai e minai DELFI.l eks yne pagal s i is SRITIS PAVyzDŽIAI TE MInų SKAIčIUS kūno kul ū a i spo as a ankos a žybos, leng oji a le ika, ei in- go aškai, spo o šaka 44 p o esijos i pa eigos a s o as spaudai, įmonės ado as, policijos pa eigūnas, Seimo na ys 30 komunikacijos in e ne o s e ainė, naujienų agen ū a, spau- dos kon e encija, aizdo į ašas 26 eisė apeliacinis eismas, lygios galimybės, eisės ak as, eismo sp endimas 24 poli ika įs a ymo pa aisa, inkimų kampanija, sa i- aldybės a yba, aldančioji koalicija 23 socialinė apsauga, užim- umas i da bo sąlygos da bo užmokes is, globos namai, neda bo lygis, p o esinė sąjunga 20 inansai eu o zona, palūkanų no ma, e ybiniai popie iai 19 iešasis saugumas eismo į ykis, nusikals ama eika, policijos komisa ia as 19 aplinka a liekų a kymas, nacionalinis pa kas, o ų p ognozė 19 anspo as o o uos as, echninė apžiū a, iešasis ans- po as 18 ekonomika ekonomikos augimas, mažmeninė p ekyba, p idė inė e ė 13 gynyba ginkluo osios pajėgos, ka inė echnika, ka o a nyba 11 s eika a medicinos pagalba, s eika mi yba, s eika os apsauga 10 a p au iniai san ykiai humani a inė pagalba, i šūnių susi ikimas 7 š ie imas i mokslas aukš oji mokykla, moksliniai y imai 7 žemės ūkis i mais as aly uogių aliejus, pieno p oduk ai 6 ene ge ika gam inės dujos, elek os ene gija 6 115Te minologija | 2020 | 27 SRITIS PAVyzDŽIAI TE MInų SKAIčIUS kul ū a kul ū os pa eldas 4 s anda izacija i me ologija kubinis me as 3 s a is ika namų ūkis 1 kelios s i ys ečioji šalis, iešoji e d ė 7 Kaip jau saky a į adinėje dalyje, y imui bu o a ink os dažniausios e minų o mos eks yne. Tu in lemuo ą e minų są ašą su dažniais, i- kė inas ki oks s ičių išsidės ymas pagal e minų skaičių i dažnumą. TE MInAI I (TIK InIAI) SUDĖTInIAI PAVADInIMAI Dalį e minų galima laiky i dažnais nemokslinėje komunikacijoje, nes jie į žiniasklaidą pa enka kaip isuomenei a a ski ai jos g upei s a bes- nių ik inių pa adinimų dalis. Pa yzdžiui, e mino o ma au omobilių kelių eks yne pa a o a pe 700 ka ų, ačiau dažniausiai kaip pa adini- mo Lie u os au omobilių kelių di ekcija dalis. Ki a an a pagal dažnumą o pa ies e mino o ma – au omobilių keliais (dažnis didesnis nei 180) – aip pa dažniausiai įeina į sudė inį pa adinimą (Saugaus eismo au omo- bilių keliais įs a ymas). Galima palygin i – ie ininkas au omobilių keliuo- se pa a o as ik kelis ka us. Tačiau dėl junginio au omobilių kelias e - miniškumo didesnių abejonių nekyla, e minas y a į aukas i į TB. Panašių pa yzdžių galima pa eik i i su kai ku iais ki ais e minais (da ž . ki ą sky ių). Ki okio ipo pa yzdys – e minas akcijų inka (dažnis 2382 PJB). Daž- niausios jo o mos – ie ininkas akcijų inkose (774) i sink e inė akcijų inkos (526). Tiek abi šios o mos, iek pa s junginys dažniausiai a oja- mi apibend inamuose konk e aus egiono a šalies inkų pa adinimuose (p z.: Azijos akcijų inkos, JAV akcijų inkose i k .), plg.: Ke i adienį Bal ijos akcijų inkose bu o jaučiamas s ambių sando ių an plūdis. [Ve slas] Suak y ėjusią p ekybą Bal ijos šalių akcijų inkose nulėmė bend o ių naujienos. [Ve slas] 116 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) SInOnIMAI, PE IF AzĖS, VA IAnTAI Pe žiū ėjus a ink uosius žiniasklaidoje a ojamus e minus, pas ebė a sinonimų, pe i azių bei a ian ų7. Ta p dažniausių big amų pa eko komunikacijos s i ies sinonimų. Viena iš sinonimų po ų – p anešimas spaudai i p anešimas žiniasklaidai (dažnis 4437 i 1340, abiejų e minų dažniausios ienaskai os ie ininko o mos), pi mąjį e miną galima as i i Eu oVoc bei e minų bazėje IATE, ku io- je jis į e in as kaip labai pa ikimas. Dauguma ne okio populia aus e - mino p anešimas žiniasklaidai konko danso eilučių p iklauso ub ikai „Au- o“, aip pa išsiski ia i „Mokslas“, odėl čia galima įž elg i i subjek y ius ad esan ų polinkius, ku iems į akos gali u ė i i publikacijų šal iniai. Į naujausią yšių su isuomene e minų žodyną ( VŽ 2018) į auk i abu e minai, o pi menybė eikiama p anešimui spaudai. Da iena sinonimų po a, ku ios abu na iai dažnai a ojami žiniasklai- doje – isuomenės nuomonė (lemos dažnis 1217, dažniausia o ma isuome- nės nuomonės) i iešoji nuomonė (lemos dažnis 742, įskai an neį a džiuo- inį a ian ą, dažniausia o ma iešosios nuomonės). Minė ame yšių su i- suomene e minų žodyne sinonimų eiliškumas – isuomenės nuomonė, iešoji nuomonė – a i inka šių e minų papli imą žiniasklaidoje. Didesnių a osenos ski umų nepas ebė a, išsky us ai, kad su ienų iešosios nuo- monės y imų įs aigų pa adinimais dažniau a ojamas ienas sinonimas, su ki ų – ki as. Tuo iš dalies galima aiškin i, kodėl iešosios nuomonės y imas eks yne dažnesnis nei isuomenės nuomonės y imas (dažnis 265 i 146 PJB). Ene ge ikos s i ies e minas a ominė elek inė žiniasklaidoje daug daž- nesnis (lemos dažnis eks yne 1697) nei sinonimas b anduolinė elek inė (dažnis 58)8. Be abejo, pi masis e minas u i ilgesnę a osenos adiciją, ačiau, kas s a bu, jis įeina į sudė inius pa adinimus, p z.: Ignalinos a o- minė elek inė, As a o a ominė elek inė (o icialus pa adinimas Bal a u- sijos a ominė elek inė, ž . VLEe), o ai padeda išplis i plačiojoje a o- 7 čia laikomasi siau osios e minų a ian ų samp a os (ski ingi o pa ies e mino pa idalai). Apie pas o- iųjų junginių, a p jų i e minais einančių, g ama inį a ian iškumą DELFI.l eks yne ašo Agnė Bie- linskienė su bend aau o ėmis (2019). Tame s aipsnyje a ian o samp a a pla esnė, pa yzdžiui, a ian ais laikomi okie junginiai kaip pag įs as sp endimas – nepag įs as sp endimas, aug i kaina – kainų augimas. 8 VLEe – b anduolinė elek inė, a ominė elek inė. TB šal iniuose sinonimų eiliškumas nė a ienodas, pa yz- džiui, Lie u os espublikos b anduolinės (a ominės) elek inės įs a yme, gynybos s i ies žodynuose pi - menybė eikiama e minui b anduolinė elek inė, šiluminės i b anduolinės echnikos e minų žodyne, izikos e minų žodyne – a ominė elek inė, da ki uose (p z., au oma ikos žodyne) pa eikiami kaip nesi- noniminiai e minai. 123Te minologija | 2020 | 27 Vais ų kū imo bend o ės a pusa yje lenk yniauja, ku i pi ma pasiūlys naujos klasės ais us, eguliuojančius choles e olio kiekį k aujo akoje. Tikimasi, kad ben kai ku ios įmonės inišo liniją ki s bū en šiais me ais. [Mokslas] Jau ašy a, kad spo o e minas audona ko elė eks yne pasi aikė ans- e minologizuo a eikšme. čia da galima p idu i, kad keli a osenos pa yzdžiai odo i šio junginio de e minologizaciją (išanks inė nuos a a bu o, kad okių a ejų bus daugiau): Tūks ančiai čekų daba iniam šalies p eziden ui Milošui zemanui simboliškai pa odė „ audoną ko elę“. [Žinios] Ki oks pa yzdys de e minologizacijos a ž ilgiu – gal os skausmas. No s jis į šio y imo medžiagą o maliai pa eko kaip ienas dažnesnių d ižodžių e minų, ačiau e mininė a osena konko danse e esnė nei pe kel inė („ ūpes is“) – suda o apie 40 p ocen ų isų už iksuo ų a ejų, plg.: Tuo me u Uk ainos skolinimosi ei ingas jau kėlė nemenką gal os skausmą. [Ve slas] Bend o pobūdžio eakcijos – pakilusi empe a ū a, gal os skausmas, bė i- mas pasi eiškia e ai. [Gy enimas] Apie 40 p oc. šio junginio pa a ojimų pag indine eikšme13 y a dau- giskai os o mos. Toks o mos dažnumas galė ų bū i laikomas i e mino a osenos žiniasklaidoje sa i umu, ačiau i moksliniame s iliuje, kaip odo paieška Google Schola , ne engiama daugiskai os (plg. ienos iš pu- blikacijų an aš ę: „Gal os skausmai: diagnos ika i gydymas. Me odinė p ie- monė“ (2017)). Pe kel inę e minų a oseną dažniausiai galima laiky i s iliaus, o ne sis eminiu kalbos dalyku. O i į bend inės lie u ių kalbos žodyną (BŽ) inišo linija, žemės d ebėjimas pa eko ik iesiogine eikšme. Vis dėl o gal- os skausmas „ ūpes is“ (plg. ši dies skausmas „siel a as, ši dgėla“ LKŽe) galė ų bū i laikomas a ski a junginio eikšme. IŠVADOS no s a lik as y imas ė a ž algomasis, galima užčiuop i am ik us e - minų a osenos žiniasklaidoje polinkius. Dažniausi žiniasklaidos d ižodžiai e minai dalykiniu a ž ilgiu į ai ūs – p iklauso daugiau nei d idešim s ičių. Tokie ezul a ai gau i apsi ibojus ien ik s ambiausiomis s i imis. 13 Mo y uo os daugiskai os o mos (pil o i gal os skausmai) į šį skaičių nepa enka. 124 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) Dalies e minų populia umą žiniasklaidoje didina jai ak ualūs ik iniai sudė iniai pa adinimai. ne i žiniasklaidos populia iesiems e minams būdingas o malusis a- ija imas bei sinonimija. Tai pa eina i iš a i inkamos dalykinės s i ies e - minijos, ku ioje są oka į a dijama ne ienopai, aip pa į akos u i i s ilis- iniai eiksniai. nea idumu aiškai galima aiškin i nemo y uo ą a ija imą. negalima eig i, kad nuoseklus kai ku ių e minų a ojimas ki okia o ma, nei eikiama e minog a ijoje, y a e minų a osenos žiniasklai- doje b uožas – į žiniasklaidą jie okie galėjo pa ek i iesiai iš specialis ų disku so (įskai an saky inį). Ta p žiniasklaidoje populia ių d ižodžių e minų už iksuo a de e mino- logizacijos a ejų, o ai eiškia, kad jie ge ai žinomi in e ne inės žinias- klaidos audi o ijai. Taiky a me odika, no s i u i ūkumų, be leidžia (kiek ai įmanoma) analizuo i e minus be išanks inio nusis a ymo – iš anks o nenuma an nei s i ies, nei konk ečių e minų. ŠALTINIAI DELFI.l eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas.mwe.l /. Lie u ių kalbos pas o ieji žodžių junginiai. Resu sai a sisiun imui: 2-g amos i jų dažniai. P ieiga in e ne e: h p:// esu sai.mwe.l /a sisius i. PJB – Lie u ių kalbos pas o ieji žodžių junginiai. Duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p:// esu sai.mwe.l / paieska. LITERATŪRA Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba: e - minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo ome io uni e si e o Leidybos cen as, 5–12. Bagijan 2014: Багиян Александр. Детерминологизация как результат размытости границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 7(2), 28–33. P ieiga in e ne e: h ps://www.g amo a.ne /ma e ials/2/2014/7-2/6.h ml. Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, G igony ė Gin a ė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, U ka And ius 2015: Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas: monog a ija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si- e as. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/bi s eam/20.500.12259/92/3/ISBn9786094671487.pd . Bielinskienė Agnė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, Vilkai ė Lau a 2017: Kolokacijų i azeologizmų a pažinimo k i e ijai. – Kalbų s udijos 31, 83–101. P ieiga in e ne e: h p://mwe.l /wp-con en / uploads/2018/01/a pazinimo_k i e ijai.pd . Bielinskienė Agnė, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika, Vilkai ė Lau a 2019: Lie u ių kalbos pas o iųjų junginių g ama inis a ian iškumas. – Kalbų s udijos 34, 91–110. DOI: h ps://doi.o g/10.5755/j01. sal.0.34.21214. Bi inienė Aud onė 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Boizou Loïc, Ko ale skai ė Jolan a, imku ė E ika 2015: Lie u ių kalbos d ižodžių junginių mo ologinių i sin aksinių ypa ybių sąsajos. – Da bai i dienos 64, 115-131. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/ bi s eam/20.500.12259/27753/1/ISSn2335-8769_2015_n_64.PG_115-131.pd . 125Te minologija | 2020 | 27 BŽ: Bend inės lie u ių kalbos žodynas, e. leidinys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2020 m. liepą]. Cab é Cas ell í M. Te esa 2003: Theo ies o Te minology. Thei Desc ip ion, P esc ip ion and Explana- ion. – Te minology 9(2), 163–199. DOI: 10.1075/ e m.9.2.03cab. D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae X, 234– 255. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~ 1367184182583/da as eams/DS.002.0.01.A TIC/con en . Du y Pascaline 2008: The ise o ca bon neu al and compensa ion ca bone: A diach onic in es iga ion in o he mig a ion o ocabula y om he language o ecology o newspape language and ice e sa. – Te - minology 14:2, 230–248. DOI: 10.1075/ e m.14.2.06du . Eu oVoc. P ieiga in e ne e: h ps://op.eu opa.eu/l /web/eu- ocabula ies [žiū ė a 2020 m. bi želio mėn.]. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gee ae s Di k 2015: Fo ewo d. – Handbook o Te minology 1, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XVII–XX. Halsko Jakob 2005: P obing he P ope ies o De e minologiza ion: The DiaSke ch. – LAMBDA 29: 39–63. Humbe -D oz Julie, Pic on Au élie, Condamines Anne 2019: How o build a co pus o a ool-based app oach o de e minologisa ion in he ield o pa icle physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17. DOI: 10.32714/ icl.07.01. IATE: In e ak y ioji e minologija Eu opai. P ieiga in e ne e: h ps://ia e.eu opa.eu/home [žiū ė a 2020 m. liepos mėn.]. Kageu a Kyo 2002: The Dynamics o Te minology: A desc ip i e heo y o e m o ma ion and e minological g ow h, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Kageu a Kyo 2012: The Quan i a i e Analysis o he Dynamics and S uc u e o Te minologies, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Klima ičius Jonas, Smilge ičius Algi das 2002: Jėgainė i elek inė ne as pa . – Lie u os y as, 2002 m. ug- sėjo 3 d., 6. KP1: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. . Miliūnai ė, eks o au . . Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. Lie u os p o esijų klasi ika o ius. P ieiga in e ne e: h p://www.p o esijuklasi ika o ius.l / [žiū ė a 2020 m. bi želio mėn.]. LKKŽ 2019: Lie u ių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou, I. Bumbulienė, J. Ko ale s- kai ė, T. K ila ičius, J. Mand a ickai ė, E. imku ė, L. Vilkai ė-Lozdienė, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni- e si e as. P ieiga in e ne e: h p://mwe.l /wp-con en /uploads/2019/02/Lie u iu_kalbos_kolokaciju_zo- dynas.pd . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . Meye Ing id, Mackin osh K is en, Va an ola K is a 1998: F om Vi ual Sex o Vi ual Dic iona ies: On he Analysis and Desc ip ion o a De- e minologizes Wo d. – EURALEXʼ98 P oceedings 2, 645–654. P ieiga in e ne e: h ps://eu alex.o g/wp-con en / hemes/eu alex/p oceedings/Eu alex%201998%20Pa %202/ Ing id%20MEyE ,%20K is en%20MACKInTOSH%20&%20K is a%20VA AnTOLA%20F om%20Vi - ual%20Sex%20 o%20Vi ual%20Dic iona ies%20On%20 .pd . Meye Ing id, Mackin osh K is en 2000: When e ms mo e in o ou e e yday li es: an o e iew o de- e - minologiza ion. – Te minology 6(1), 111–138. Mikelionienė Ju gi a, Be kmanienė Auš a 2018: De e minologisa ion o Li huanian and English Technical Te ms: The Case o Appa a us. – Readings in Numani ies [Numani ies - A s and Humani ies in P og ess 3], ed. O. And eica, A. Ol eanu. Cham: Sp inge , 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15. Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60. Mockienė Liudmila 2016: Con as i e analysis o models o o ma ion o wo-wo d e ms in legal ac s o a cons i u ional na u e in English and Li huanian. – Kalba i kon eks ai 7(1), 105–113. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2016~1488988036342/da as eams/ DS.002.1.01.A TIC/con en . no á Jana 2018: Te ms Emb aced by he Gene al Public: How o Cope wi h De e minologiza ion in he Dic iona y? – P oceedings o he XVIII EURALEX In e na ional Cong ess: Lexicog aphy in Global Con ex s, ed. J. čibej, V. Go janc, I. Kosem, S. K ek, Ljubljana: Ljubljana Uni e si y P ess, 387–398. P ieiga 126 As a Mi ke ičienė Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas) in e ne e: h ps://eu alex.o g/publica ions/ e ms-em b aced-by- he-gene al-public-how- o-cope-wi h- de e minologiza ion-in- he-dic iona y/. enou An oine e 2017: Some co pus-based obse a ions on de e minologisa ion. – Neologica 11: La néolo- gie en e minologie, 21–48. imku ė E ika, Ko ale skai ė Jolan a, Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, K ila ičius Tomas, Mand a ickai ė Jus ina, Bumbulienė Ie a, Vilkai ė Lau a 2017: Lie u ių kalbos e minų i kolokacijų au oma inis nus a- ymas. – 2-oji a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“: ezės, 15–16. P ieiga in e ne e: h p://old.lki.l /LKI_LT/images/TEz%C4%96S_ Moksliniai_adminis aciniai_i _edukaciniai_ e minologijos_lygmenys_2017.pd . VŽ 2018: Aiškinamasis yšių su isuomene e minų žodynas, Vilnius: Lie u os komunikacijos asociacija. P i- eiga in e ne e: h ps://www.l ka.eu/zodynas/. Supe anskaja i k . 2003: Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильева Наталия. Общая терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва: Едиториал УРСС. TB: Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2020 m. liepos mėn.]. Umb asas Al ydas 2013: Lie u os espublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. – Te minolo- gija 20, 96–122. Vaskelai ė amunė 2016: Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai. – Bend inė kalba 89, 1–58. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/172/181. Vaskelai ė amunė 2019: Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje: a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys. – Te minologija 26, 103–139. DOI: 10.35321/ e m26-06. Vlada skienė asuolė 2016: S e imžodžio b endas eikšmės, ediniai i a i ikmenys. – Te minologija 23, 161–174. VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen - as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2020 m. liepos mėn.]. VŽ žodynas: „Ve slo žinių“ žodynas. P ieiga in e ne e: h p://zodynas. z.l / [žiū ė a 2020 m. gegužės mėn.]. Župe ka Kazimie as 2000: Kalbo y os e minai publicis ikoje. – Da bai i dienos 24, 175–182. P ieiga in e - ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/zupe ka.pd . Župe ka Kazimie as 2001: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. TERMS IN ONLINE MEDIA (PILOT STUDY) Summa y Media is one o he majo ways h ough which e ms each a non-p o essional au- dience. The a icle a emp s o de e mine he domains om which e ms usually ge in o he daily online media and whe he he mos popula e ms unde go any mo e p ominen changes ( e minological a ia ion, de e minologiza ion a e discussed). The esea ch ocuses on wo-wo d e ms. The s udy on he e ms used in he media is based on he co pus o he news po al DELFI.l (h p:// eks ynas.mwe.l /). The esea ch was ca ied ou in se e al s ages. Fi s o all, he lis o big ams ga he ed om he co pus (h p:// esu sai.mwe. l /a sisius i) was e iewed and wo-wo d e ms ( o be mo e p ecise, he o ms o e ms, because he lis is no lemma ized) whe e a leas one o m demons a es he equency highe han 500 we e iden i ied. In his way, 461 wo-wo d e m o ms we e selec ed, esul ing in 317 di e en e ms. The selec ed e ms we e hen di ided by domain. Finally, he conco dances o he chosen composi e e ms in he co pus we e analysed. Though such me hodology has ce ain weaknesses, i enabled us (as much as possible) o analyse e ms wi hou any p ejudices, i.e., by no an icipa ing he ield o speci ic e ms. 127Te minologija | 2020 | 27 Though i is only a pilo s udy, we can ne e heless g asp ce ain endencies o e m usage in he media: 1) The mos common wo-wo d e ms used in he media a e a ied subjec -wise – hey belong o o e wen y domains. Such indings we e ecei ed by limi ing wi h he la ges domains only. 2) The popula i y o a pa o he e ms in he media is inc eased by composi e p ope names ele an o i . 3) E en popula media e ms demons a e o mal a ia ion and synonymy. I also pe ains o he e minology coming om he espec i e domain in which a con- cep is named in mul iple ways; s ylis ic ac o s play a ole as well. Unmo i a ed a ia ion may be explained by inadequa e a en ion o exp ession. 4) We canno say ha he consis en use o ce ain e ms in a di e en o m han p o ided in e minog aphy is a cha ac e is ic ea u e de ining he usage o e ms in he media – hey could ha e come in o he media in such a o m s aigh om p o essional discou se (including spoken). 5) Cases o de e minologiza ion we e iden i ied among he wo-wo d e ms which a e popula in he media, which means ha he audience o he online media is well amilia wi h hem. Gau a 2020-08-28 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as as a.mi ke[email p o ec ed]