Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas)

108 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) doi.org/10.35321/term27-05 Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANOTACIJA Straipsnyje siekiama nustatyti, kurių sričių terminai dažniausiai patenka į kasdienę internetinę žiniasklaidą ir ar tie populiarieji terminai ryškiau pakinta (aptariamas terminų varijavimas, determinologizacija). Žvalgomojo tyrimo objektas – dvižodžiai terminai viešai prieinamame DELFI.lt tekstyne, kuris sudarytas iš to paties pavadinimo naujienų portale 2014–2016 m. publikuotų tekstų. Taikoma metodika, nors ir turi trūkumų, bet leidžia (kiek tai įmanoma) analizuoti terminus be išankstinio nusistatymo – iš anksto nenumatant nei srities, nei konkrečių terminų. ESMINIAI ŽODŽIAI: sudėtinis terminas, variantas, sinonimas, determinologizacija, internetinė žiniasklaida, tekstynas, pastovusis junginys ABSTRACT The article attempts to determine the domains from which terms usually get into the daily online media and whether the most popular terms undergo any more prominent changes (terminological variation, determinologization are discussed). The pilot study focuses on two-word terms found in the publicly available DELFI.lt corpus, which is composed of the texts published in the news portal under the same title in the period between 2014 and 2016. Though the methodology applied has certain weaknesses, it enables us (as much as possible) to analyse terms without any prejudices, i.e., by not anticipating the domain or specific terms. KEYWORDS: complex term, variant, synonym, determinologization, online media, corpus, multi-word expression Gerai žinoma, kad dalis terminų vartojama ne tik mokslinėje komunikacijoje, bet patenka ir į bendrąją vartoseną. Pastebimai išaugęs terminų skaičius kasdienėje komunikacijoje siejamas su informacijos amžiumi, žinių visuomene, technologine revoliucija (žr. Meyer ir kt. 1998: 645; Kageura 2002: 15; Geeraerts 2015: XVII–XIX ir kt.). 109Terminologija | 2020 | 27 Vienas iš svarbių kelių, kuriais terminai pasiekia nespecialistų auditoriją, – žiniasklaida. Žiniasklaida tiek atveda į bendrąją vartoseną, tiek padeda išpopuliarinti dalį jai aktualių sričių terminų. O kai terminai plačiai paplitę ir žinomi ne tik specialistams, atsiranda determinologizacijos galimybė (Gaivenis 2014: 242). Šiame straipsnyje ir bandoma nustatyti, kurių sričių terminai dažniausiai patenka į kasdienę internetinę žiniasklaidą ir ar tie populiarieji terminai ryškiau pakinta (aptariamas terminų varijavimas, determinologizacija). Tyrimo objektas – dvižodžiai terminai, pavartoti naujienų portale DELFI.lt. Dvižodžiai terminai pasirinkti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai dažniausias1 (ar bent vienas dažniausių – priklausomai nuo srities) terminų tipų, antra – jų ekstensija esti siauresnė, o intensija platesnė nei tos pačios sistemos aukštesnio hierarchinio lygmens vienažodžių terminų, todėl yra lengviau atpažįstami. Tai pirmas terminų vartosenos žiniasklaidoje tyrimas, kuriame neapsiribojama vienos srities terminais ir neturimas iš anksto numatytas terminų sąrašas. Tyrimas – žvalgomasis. Kazimieras Župerka yra analizavęs kalbotyros terminų vartoseną publicistikoje. Pagal vartoseną jis išskyrė dvi funkcines semantines jų grupes. Pirmajai priklauso tie, kurie vartojami kaip terminai (tiek tikslia reikšme, tiek apytiksle ar net netikslia), antrajai – determinologizuoti (vieni vartojami sistemine perkeltine reikšme, kiti – individualia perkeltine reikšme, kaip stiliaus priemonė) (Župerka 2000). Ši klasifikacija paranki atrama ir kitų sričių terminų vartosenai ne jų įprastoje aplinkoje (moksliniame ir administraciniame stiliuje) aptarti. Kognityvinė psichologija ir filosofija akcentuoja, kad nubrėžti aiškią liniją tarp bendrųjų žinių ir specialiųjų žinių yra sunku, kalbos mokslai abejoja dėl griežto bendrosios ir specialiosios kalbos atkyrimo (Cabré Castellví 2003: 171). Atitinkamai ne dalyko specialistas gali kurį nors žodį manyti esant terminu, o specialistų vartojamus terminus nespecialistų auditorijoje laikyti bendrosios kalbos žodžiais (Kageura 2012: 12). Taigi ir straipsnyje nesiimama plačiau svarstyti apie terminiškumą ir jo laipsnius. TyrIMO ŠALTInIAI Ir METODIKA Terminų žiniasklaidoje tyrimui, tikintis greičiausio rezultato, pasinaudota viešai internete prieinamu DELFI.lt tekstynu (http://tekstynas.mwe.lt/), kurį sudaro 70 milijonų žodžių. Tai internetinės publicistikos tekstynas, į 1 Žr. Umbrasas 2013: 113, 117; Bielinskienė ir kt. 2015: 65 ir kt. 110 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) kurį pateko DELFI.lt svetainėje 2014–2016 m. publikuoti tekstai, priskirti 12 rubrikų: DELFI Veidai, Projektai, DELFI Mokslas, DELFI Auto, Sportas, DELFI Gyvenimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilietis, Verslas, DELFI FIT, DELFI Žinios ir neidentifikuota kategorija (plačiau apie tekstyną žr. LKKŽ 2019: 14–15). Taigi vieni tekstai priklauso dalykinėms rubrikoms, yra informacinio ar analitinio stiliaus, kiti – skirti pramogai, laisvesnio – ekspresyvaus – stiliaus2. Skaitytojų komentarai į tekstyną nepateko. Viešai prieinami iš šio tekstyno gautų n-gramų ir jų dažnių rinkiniai (http://resursai.mwe.lt/atsisiusti). Šiam tyrimui naudotasi bigramų sąrašu. Papildomas šaltinis – minėto tekstyno pagrindu sudaryta Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų bazė (PJB), į kurią įtraukta apie 12 tūkstančių dvižodžių bei trižodžių pastoviųjų junginių, sudarytų su 97 dažniausiai į tokius junginius įeinančiais daiktavardžiais. Jeigu joje užfiksuotas rūpimas terminas, pasitikslintas lemos ar formos dažnis, variantai. Tyrimas vyko keliais etapais. Visų pirma peržiūrėtas bigramų sąrašas ir jame nustatyti dvižodžiai terminai (tiksliau – terminų formos, nes tas sąrašas nelemuotas). Dėl ypač gausios medžiagos nuspręsta imti tik tuos dvižodžius terminus, kurių bent vienos formos dažnis yra didesnis nei 500 (tam reikėjo peržiūrėti daugiau nei 7000 dažniausių bigramų3). Tada atrinktieji terminai suskirstyti pagal sritis. Galiausiai analizuoti pasirinktų sudėtinių terminų konkordansai tekstyne. Iš viso atrinkta 461 dvižodžių terminų forma – tai 317 skirtingų terminų. net šešios junginio prekybos centras kaitybinės formos buvo pavartotos po daugiau nei 500 kartų (PJB nurodomas šios lemos dažnis 7118). Terminologijai reikšmingas metodikos trūkumas yra tas, kad atrinkti dvižodžiai terminai žiniasklaidoje pavartoti ne tik kaip savarankiški terminai, bet ir kaip ilgesnių terminų dalis, plg. artimoje aplinkoje ir smurtas artimoje aplinkoje, pridėtinės vertės ir pridėtinės vertės mokestis. Vis dėlto nuspręsta, kad, jeigu dvižodė kolokacija yra terminas, čia jis ir laikomas dvižodžiu terminu, nepaisant to, kad tas terminas dalyje konkordanso eilučių įeina į daugiažodį terminą. Tai, kad dvižodis terminas tėra termino dalis, nema2 K. Župerka skiria tris publicistinio stiliaus postilius: informacinį, analitinį ir ekpresyvųjį (Župerka 2001: 87), Audronė Bitinienė – keturis: informacinį, analitinį, ekspresyvųjį ir dialoginį (Bitinienė 2007). 3 Dažniausia bigrama, kurią galima laikyti terminu – JAV dolerių (kone 10 tūkstančių pavartojimo atvejų), tačiau ji į atrinktų dvižodžių terminų sąrašą nepateko, nes pirmasis dėmuo yra ne savarankiškas žodis, o akronimas. Tai sutartinis dalykas – esama tyrimų (pvz., Boizou ir kt. 2015), kur akronimas junginyje prilyginamas vienažodžiam dėmeniui. 111Terminologija | 2020 | 27 žina jo terminiškumo ir vartosenos dažnio. Tokį pasirinkimą paremia ir tikriniai pavadinimai: kai terminas vartojamas sudėtiniuose pavadinimuose, jis išlieka terminu (Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija). Į tyrimo medžiagą dėl jos atrankos savitumo nepateko tie terminų pavartojimo atvejai, kai terminų dėmenis nutolino tarp jų įsiterpę kiti žodžiai. Be to, kai kurios atrinktos dvižodės formos atskirose konkordanso eilutėse tiesiog atsitiktinai formaliai sutapo su tiriamais terminais, taip pat esama netermininės – perkeltinės vartosenos pavyzdžių (žr. toliau). Dėl to terminų vartosenos dažnumo tekstyne duomenys tegali būti laikomi tik apytiksliais. TErMInų ATPAŽInIMAS Gerai žinoma, kad sudėtiniai terminai neturi išskirtinės formos, kuri juos leistų lengvai atskirti nuo žodžių junginių (ar ilgesnių sintaksinių konstrukcijų), nors kai kurios formos ir yra tipiškesnės, pvz., atributiniai junginiai su daiktavardžio kilmininku, su priesagos -inis būdvardžiu, su įvardžiuotiniu būdvardžiu ir kt.4 „Automatiškai nustatyti, kuris junginys yra kolokacija, o kuris terminas, beveik neįmanoma“ (rimkutė ir kt. 2017: 15). Jei dvižodė kolokacija yra daiktavardinis junginys, galima spėti, kad tai dažnai bus terminas (arba bent termino dalis). Pavyzdžiui, PJB peržiūrėjus 50 dažniausių atributinių dvižodžių junginių, daugiau nei 60 procentų galima būtų laikyti vienos ar kitos srities terminais. Panašus terminų skaičius gautas ir tarp 50 dažniausių tos bazės dvižodžių junginių, neatsižvelgiant į jų dėmenų semantinį santykį. Siekiant objektyviau nuspręsti, ar kolokacija yra terminas, visų pirma, bandyta ieškoti tokio kalbos vieneto terminų bazėse, žodynuose; atsižvelgta į tai, kad terminai gali turėti variantų ir sinonimų. Be abejo, į terminografiją patenka ne visi, net ir populiariausi terminai, ir ne visos sritys turi terminografinių išteklių, be to, tuose ištekliuose kartais atsiduria ir kitokie kalbos vienetai, pavyzdžiui, tikriniai pavadinimai. Būtų idealu, jei junginių terminiškumą įvertintų atitinkamo dalyko specialistas (dalyko specialisto indėlis pabrėžiamas įvairiuose terminų atpažinimo automatinėmis priemonėmis tyrimuose), bet šiuo atveju tų sričių yra ne viena ir jos gana įvairios. Dar vienas sudėtingas klausimas – terminų ribos. Ši problema iškyla bandant nustatyti ne tik terminų, bet ir kitų pastoviųjų junginių ribas 4 Plačiau apie dvižodžių terminų struktūrinius modelius žr. Gaivenis 2014 [1975]: 64-70; Akelaitis 2008: 6–8; Drukteinis 2011: 239–241; Bielinskienė ir kt. 2015: 62; Mockienė 2016: 109–111 ir kt. 112 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) (žr. Bielinskienė ir kt. 2017: 86). Jei junginys tėra ilgesnio termino dalis, jis gali atlikti termino funkciją kaip jo kontekstinis sinonimas. Pavyzdžiui, terminų afrikininis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras (įtraukti į TB, IATE) kontekstinis sinonimas – kiaulių maras, plg. pavyzdžius iš tekstyno: Draudikai, anot A. Baravyko, kiaulių marą palygino su karu ir teigė, jog karo metu jie nuo karo nebedraus, o tai reiškia, kad jie veikiausiai atsisakys drausti nuo afrikinio ir klasikinio kiaulių marų. [Verslas] Lietuvoje praėjusią savaitę užfiksuotas kiaulių maras atneš milžiniškų nuostolių. [Verslas] Junginys kiaulių maras nėra savarankiškas terminas, juo pavadinama viena iš dviejų ligų arba apibendrintai ir abi. Pagal formą šis dvižodis junginys ir minėti trižodžiai terminai primena tipiškus gimininį ir rūšinius terminus5. TErMInAI PAGAL SrITIS Siekiant kiek įmanoma išvengti subjektyvumo, terminai pagal sritis buvo skirstomi remiantis Europos Sąjungos daugiakalbiu daugiadalykiu tezauru EuroVoc ir Lietuvos respublikos terminų banku (TB). Atkreiptinas dėmesys, kad TB terminai vienai ar kitai sričiai priskiriami pagal jų šaltinį, todėl terminas ta pačia ar labai artima reikšme būna pateikiamas kaip skirtingų sričių terminas, pavyzdžiui, termino valstybė narė sritys – viešasis saugumas, gynyba, teisė, ekonomika, finansai, socialinė apsauga, užimtumas ir darbo sąlygos, sveikata. Dėl to termino sritys TB ir EuroVoc kartais stipriai skiriasi, kai antai: termino tautinė mažuma sritis TB – kultūra, o Eurovoc – teisė. Tokiais atvejais sprendžiama pagal kontekstą. Kadangi sričių klasifikacija abiejuose ištekliuose turi tiek bendrybių, tiek skirtybių, šiame straipsnyje bandyta suderinti jas abi, nors pirmumas teiktas TB klasifikacijai, kuri labiau atspindi lietuviškas realijas. Be to, orientuotasi tik į stambiausias sritis, taip norint gauti bendresnį sričių vaizdą. Atskirai išskirta profesijų ir pareigų grupė – ji tiriamojoje medžiagoje labai krinta į akis ir yra gausi (jeigu šios grupės terminus priskirtume prie socialinės apsaugos, užimtumo ir darbo sąlygų srities, šioji pirmautų pagal terminų skaičių). 5 VLEe straipsnyje „Gyvūnų maras“ jo autorius Vytautas Štuigys teigia, kad „[ž]inomos šios maru vadinamos ligos: galvijų maras, smulkiųjų atrajotojų maras, afrikinis arklių maras (afrikinė liga), afrikinis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras, šunų maras, paukščių maras (gripas), lašišų maras, lydekų maras, vėžių maras.“ Klasikinis kiaulių maras ir afrikinis kiaulių maras yra kontaginės virusinės kiaulių ligos (žr. TB). 113Terminologija | 2020 | 27 Dėl medžiagos gausos itin sudėtinga išnagrinėti kiekvieną konkordanso eilutę, todėl gali būti, kad terminas ne visose pavartotas ta pačia reikšme ir dėl to priklauso ne vienai sričiai. Vis dėlto, vadovaujamasi prielaida, kad populiariausių žiniasklaidos terminų bent jau bendriausia sritis turi būti nesunkiai nustatoma. Kai terminas skirtingomis reikšmėmis priklauso kelioms (dažniausiai dviem) sritims, jis tyrime priskiriamas prie kelių sričių terminų grupės. Paprastai viena iš reikšmių ir sričių akivaizdžiai dominuoja. Pavyzdžiui, trečioji šalis (populiariausia forma trečiųjų šalių) dažniau vartojama kaip tarptautinių santykių, o ne kaip teisės terminas: Palyginti su pernai metais, importo iš trečiųjų šalių apimtys išaugo 5,4 proc. [Verslas] Tiriamieji žiniasklaidoje vartojami dvižodžiai terminai priklauso labai įvairioms sritims (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Tai, be abejo, lemia ekstralingvistinės priežastys – žiniasklaidos aktualijos, tekstų tematika. 1 pav. Dažniausi (viena iš formų pavartota daugiau nei 500 kartų) dvižodžiai terminai ir jų formos6 DELFI.lt tekstyne pagal sritis 6 Bigramų rinkinyje nurodyti dažniai ne visada sutampa su tekstyno paieškos rezultatu, bet tas nuokrypis nėra didelis ir nelaikomas reikšmingu. Kiekybiniai duomenys diagramoje paimti iš pirminio tyrimų šaltinio – bigramų rinkinio. Kituose straipsnio poskyriuose aptariamų terminų (lemų) dažnis buvo tikrinamas tekstyne ir, jei yra, PJB. 114 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) 1 lentelė. Dažniausi (viena iš formų pavartota daugiau nei 500 kartų) dvižodžiai terminai DELFI.lt tekstyne pagal sritis SRITIS PAVyzDŽIAI TErMInų SKAIčIUS kūno kultūra ir sportas atrankos varžybos, lengvoji atletika, reitingo taškai, sporto šaka 44 profesijos ir pareigos atstovas spaudai, įmonės vadovas, policijos pareigūnas, Seimo narys 30 komunikacijos interneto svetainė, naujienų agentūra, spaudos konferencija, vaizdo įrašas 26 teisė apeliacinis teismas, lygios galimybės, teisės aktas, teismo sprendimas 24 politika įstatymo pataisa, rinkimų kampanija, savivaldybės taryba, valdančioji koalicija 23 socialinė apsauga, užimtumas ir darbo sąlygos darbo užmokestis, globos namai, nedarbo lygis, profesinė sąjunga 20 finansai euro zona, palūkanų norma, vertybiniai popieriai 19 viešasis saugumas eismo įvykis, nusikalstama veika, policijos komisariatas 19 aplinka atliekų tvarkymas, nacionalinis parkas, orų prognozė 19 transportas oro uostas, techninė apžiūra, viešasis transportas 18 ekonomika ekonomikos augimas, mažmeninė prekyba, pridėtinė vertė 13 gynyba ginkluotosios pajėgos, karinė technika, karo tarnyba 11 sveikata medicinos pagalba, sveika mityba, sveikatos apsauga 10 tarptautiniai santykiai humanitarinė pagalba, viršūnių susitikimas 7 švietimas ir mokslas aukštoji mokykla, moksliniai tyrimai 7 žemės ūkis ir maistas alyvuogių aliejus, pieno produktai 6 energetika gamtinės dujos, elektros energija 6 115Terminologija | 2020 | 27 SRITIS PAVyzDŽIAI TErMInų SKAIčIUS kultūra kultūros paveldas 4 standartizacija ir metrologija kubinis metras 3 statistika namų ūkis 1 kelios sritys trečioji šalis, viešoji erdvė 7 Kaip jau sakyta įvadinėje dalyje, tyrimui buvo atrinktos dažniausios terminų formos tekstyne. Turint lemuotą terminų sąrašą su dažniais, tikėtinas kitoks sričių išsidėstymas pagal terminų skaičių ir dažnumą. TErMInAI Ir (TIKrInIAI) SUDĖTInIAI PAVADInIMAI Dalį terminų galima laikyti dažnais nemokslinėje komunikacijoje, nes jie į žiniasklaidą patenka kaip visuomenei ar atskirai jos grupei svarbesnių tikrinių pavadinimų dalis. Pavyzdžiui, termino forma automobilių kelių tekstyne pavartota per 700 kartų, tačiau dažniausiai kaip pavadinimo Lietuvos automobilių kelių direkcija dalis. Kita antra pagal dažnumą to paties termino forma – automobilių keliais (dažnis didesnis nei 180) – taip pat dažniausiai įeina į sudėtinį pavadinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Galima palyginti – vietininkas automobilių keliuose pavartotas tik kelis kartus. Tačiau dėl junginio automobilių kelias terminiškumo didesnių abejonių nekyla, terminas yra įtraukas ir į TB. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir su kai kuriais kitais terminais (dar žr. kitą skyrių). Kitokio tipo pavyzdys – terminas akcijų rinka (dažnis 2382 PJB). Dažniausios jo formos – vietininkas akcijų rinkose (774) ir sinkretinė akcijų rinkos (526). Tiek abi šios formos, tiek pats junginys dažniausiai vartojami apibendrinamuose konkretaus regiono ar šalies rinkų pavadinimuose (pvz.: Azijos akcijų rinkos, JAV akcijų rinkose ir kt.), plg.: Ketvirtadienį Baltijos akcijų rinkose buvo jaučiamas stambių sandorių antplūdis. [Verslas] Suaktyvėjusią prekybą Baltijos šalių akcijų rinkose nulėmė bendrovių naujienos. [Verslas] 116 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) SInOnIMAI, PErIFrAzĖS, VArIAnTAI Peržiūrėjus atrinktuosius žiniasklaidoje vartojamus terminus, pastebėta sinonimų, perifrazių bei variantų7. Tarp dažniausių bigramų pateko komunikacijos srities sinonimų. Viena iš sinonimų porų – pranešimas spaudai ir pranešimas žiniasklaidai (dažnis 4437 ir 1340, abiejų terminų dažniausios vienaskaitos vietininko formos), pirmąjį terminą galima rasti ir EuroVoc bei terminų bazėje IATE, kurioje jis įvertintas kaip labai patikimas. Dauguma ne tokio populiaraus termino pranešimas žiniasklaidai konkordanso eilučių priklauso rubrikai „Auto“, taip pat išsiskiria ir „Mokslas“, todėl čia galima įžvelgti ir subjektyvius adresantų polinkius, kuriems įtakos gali turėti ir publikacijų šaltiniai. Į naujausią ryšių su visuomene terminų žodyną (rVŽ 2018) įtraukti abu terminai, o pirmenybė teikiama pranešimui spaudai. Dar viena sinonimų pora, kurios abu nariai dažnai vartojami žiniasklaidoje – visuomenės nuomonė (lemos dažnis 1217, dažniausia forma visuomenės nuomonės) ir viešoji nuomonė (lemos dažnis 742, įskaitant neįvardžiuotinį variantą, dažniausia forma viešosios nuomonės). Minėtame ryšių su visuomene terminų žodyne sinonimų eiliškumas – visuomenės nuomonė, viešoji nuomonė – atitinka šių terminų paplitimą žiniasklaidoje. Didesnių vartosenos skirtumų nepastebėta, išskyrus tai, kad su vienų viešosios nuomonės tyrimų įstaigų pavadinimais dažniau vartojamas vienas sinonimas, su kitų – kitas. Tuo iš dalies galima aiškinti, kodėl viešosios nuomonės tyrimas tekstyne dažnesnis nei visuomenės nuomonės tyrimas (dažnis 265 ir 146 PJB). Energetikos srities terminas atominė elektrinė žiniasklaidoje daug dažnesnis (lemos dažnis tekstyne 1697) nei sinonimas branduolinė elektrinė (dažnis 58)8. Be abejo, pirmasis terminas turi ilgesnę vartosenos tradiciją, tačiau, kas svarbu, jis įeina į sudėtinius pavadinimus, pvz.: Ignalinos atominė elektrinė, Astravo atominė elektrinė (oficialus pavadinimas Baltarusijos atominė elektrinė, žr. VLEe), o tai padeda išplisti plačiojoje varto7 čia laikomasi siaurosios terminų variantų sampratos (skirtingi to paties termino pavidalai). Apie pastoviųjų junginių, tarp jų ir terminais einančių, gramatinį variantiškumą DELFI.lt tekstyne rašo Agnė Bielinskienė su bendraautorėmis (2019). Tame straipsnyje varianto samprata platesnė, pavyzdžiui, variantais laikomi tokie junginiai kaip pagrįstas sprendimas – nepagrįstas sprendimas, augti kaina – kainų augimas. 8 VLEe – branduolinė elektrinė, atominė elektrinė. TB šaltiniuose sinonimų eiliškumas nėra vienodas, pavyzdžiui, Lietuvos respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, gynybos srities žodynuose pirmenybė teikiama terminui branduolinė elektrinė, šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodyne, fizikos terminų žodyne – atominė elektrinė, dar kituose (pvz., automatikos žodyne) pateikiami kaip nesinoniminiai terminai. 123Terminologija | 2020 | 27 Vaistų kūrimo bendrovės tarpusavyje lenktyniauja, kuri pirma pasiūlys naujos klasės vaistus, reguliuojančius cholesterolio kiekį kraujotakoje. Tikimasi, kad bent kai kurios įmonės finišo liniją kirs būtent šiais metais. [Mokslas] Jau rašyta, kad sporto terminas raudona kortelė tekstyne pasitaikė transterminologizuota reikšme. čia dar galima pridurti, kad keli vartosenos pavyzdžiai rodo ir šio junginio determinologizaciją (išankstinė nuostata buvo, kad tokių atvejų bus daugiau): Tūkstančiai čekų dabartiniam šalies prezidentui Milošui zemanui simboliškai parodė „raudoną kortelę“. [Žinios] Kitoks pavyzdys determinologizacijos atžvilgiu – galvos skausmas. Nors jis į šio tyrimo medžiagą formaliai pateko kaip vienas dažnesnių dvižodžių terminų, tačiau termininė vartosena konkordanse retesnė nei perkeltinė („rūpestis“) – sudaro apie 40 procentų visų užfiksuotų atvejų, plg.: Tuo metu Ukrainos skolinimosi reitingas jau kėlė nemenką galvos skausmą. [Verslas] Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas pasireiškia retai. [Gyvenimas] Apie 40 proc. šio junginio pavartojimų pagrindine reikšme13 yra daugiskaitos formos. Toks formos dažnumas galėtų būti laikomas ir termino vartosenos žiniasklaidoje savitumu, tačiau ir moksliniame stiliuje, kaip rodo paieška Google Scholar, nevengiama daugiskaitos (plg. vienos iš publikacijų antraštę: „Galvos skausmai: diagnostika ir gydymas. Metodinė priemonė“ (2017)). Perkeltinę terminų vartoseną dažniausiai galima laikyti stiliaus, o ne sisteminiu kalbos dalyku. O ir į bendrinės lietuvių kalbos žodyną (BŽ) finišo linija, žemės drebėjimas pateko tik tiesiogine reikšme. Vis dėlto galvos skausmas „rūpestis“ (plg. širdies skausmas „sielvartas, širdgėla“ LKŽe) galėtų būti laikomas atskira junginio reikšme. IŠVADOS nors atliktas tyrimas tėra žvalgomasis, galima užčiuopti tam tikrus terminų vartosenos žiniasklaidoje polinkius. Dažniausi žiniasklaidos dvižodžiai terminai dalykiniu atžvilgiu įvairūs – priklauso daugiau nei dvidešimt sričių. Tokie rezultatai gauti apsiribojus vien tik stambiausiomis sritimis. 13 Motyvuotos daugiskaitos formos (pilvo ir galvos skausmai) į šį skaičių nepatenka. 124 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) Dalies terminų populiarumą žiniasklaidoje didina jai aktualūs tikriniai sudėtiniai pavadinimai. net ir žiniasklaidos populiariesiems terminams būdingas formalusis varijavimas bei sinonimija. Tai pareina ir iš atitinkamos dalykinės srities terminijos, kurioje sąvoka įvardijama nevienopai, taip pat įtakos turi ir stilistiniai veiksniai. neatidumu raiškai galima aiškinti nemotyvuotą varijavimą. negalima teigti, kad nuoseklus kai kurių terminų vartojimas kitokia forma, nei teikiama terminografijoje, yra terminų vartosenos žiniasklaidoje bruožas – į žiniasklaidą jie tokie galėjo patekti tiesiai iš specialistų diskurso (įskaitant sakytinį). Tarp žiniasklaidoje populiarių dvižodžių terminų užfiksuota determinologizacijos atvejų, o tai reiškia, kad jie gerai žinomi internetinės žiniasklaidos auditorijai. Taikyta metodika, nors ir turi trūkumų, bet leidžia (kiek tai įmanoma) analizuoti terminus be išankstinio nusistatymo – iš anksto nenumatant nei srities, nei konkrečių terminų. ŠALTINIAI DELFI.lt tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.mwe.lt/. Lietuvių kalbos pastovieji žodžių junginiai. Resursai atsisiuntimui: 2-gramos ir jų dažniai. Prieiga internete: http://resursai.mwe.lt/atsisiusti. PJB – Lietuvių kalbos pastovieji žodžių junginiai. Duomenų bazė. Prieiga internete: http://resursai.mwe.lt/ paieska. LITERATŪRA Akelaitis Gintautas 2008: Sudėtinių administracinių terminų struktūriniai modeliai. – Specialybės kalba: terminija ir studijos: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Mykolo romerio universiteto Leidybos centras, 5–12. Bagijan 2014: Багиян Александр. Детерминологизация как результат размытости границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 7(2), 28–33. Prieiga internete: https://www.gramota.net/materials/2/2014/7-2/6.html. Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, Grigonytė Gintarė, Kovalevskaitė Jolanta, rimkutė Erika, Utka Andrius 2015: Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas: monografija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/92/3/ISBn9786094671487.pdf. Bielinskienė Agnė, Kovalevskaitė Jolanta, rimkutė Erika, Vilkaitė Laura 2017: Kolokacijų ir frazeologizmų atpažinimo kriterijai. – Kalbų studijos 31, 83–101. Prieiga internete: http://mwe.lt/wp-content/ uploads/2018/01/atpazinimo_kriterijai.pdf. Bielinskienė Agnė, Kovalevskaitė Jolanta, rimkutė Erika, Vilkaitė Laura 2019: Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas. – Kalbų studijos 34, 91–110. DOI: https://doi.org/10.5755/j01. sal.0.34.21214. Bitinienė Audronė 2007: Publicistinis stilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Boizou Loïc, Kovalevskaitė Jolanta, rimkutė Erika 2015: Lietuvių kalbos dvižodžių junginių morfologinių ir sintaksinių ypatybių sąsajos. – Darbai ir dienos 64, 115-131. Prieiga internete: https://www.vdu.lt/cris/ bitstream/20.500.12259/27753/1/ISSn2335-8769_2015_n_64.PG_115-131.pdf. 125Terminologija | 2020 | 27 BŽ: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, e. leidinys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ [žiūrėta 2020 m. liepą]. Cabré Castellví M. Teresa 2003: Theories of Terminology. Their Description, Prescription and Explanation. – Terminology 9(2), 163–199. DOI: 10.1075/term.9.2.03cab. Drukteinis Albinas 2011: Sintaksiniai sudėtinių jūreivystės terminų modeliai. – Res humanitariae X, 234– 255. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2011~ 1367184182583/datastreams/DS.002.0.01.ArTIC/content. Dury Pascaline 2008: The rise of carbon neutral and compensation carbone: A diachronic investigation into the migration of vocabulary from the language of ecology to newspaper language and vice versa. – Te r - minology 14:2, 230–248. DOI: 10.1075/term.14.2.06dur. EuroVoc. Prieiga internete: https://op.europa.eu/lt/web/eu-vocabularies [žiūrėta 2020 m. birželio mėn.]. Gaivenis Kazimieras 2014: Rinktiniai raštai, sud. J. Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geeraerts Dirk 2015: Foreword. – Handbook of Terminology 1, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XVII–XX. Halskov Jakob 2005: Probing the Properties of Determinologization: The DiaSketch. – LAMBDA 29: 39–63. Humbert-Droz Julie, Picton Aurélie, Condamines Anne 2019: How to build a corpus for a tool-based approach to determinologisation in the field of particle physics. – Research in Corpus Linguistics 7, 1–17. DOI: 10.32714/ricl.07.01. IATE: Interaktyvioji terminologija Europai. Prieiga internete: https://iate.europa.eu/home [žiūrėta 2020 m. liepos mėn.]. Kageura Kyo 2002: The Dynamics of Terminology: A descriptive theory of term formation and terminological growth, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Kageura Kyo 2012: The Quantitative Analysis of the Dynamics and Structure of Terminologies, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Klimavičius Jonas, Smilgevičius Algirdas 2002: Jėgainė ir elektrinė ne tas pat. – Lietuvos rytas, 2002 m. rugsėjo 3 d., 6. KP1: Kalbos patarimai 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, sud. r. Miliūnaitė, teksto aut. r. Miliūnaitė, A. Paulauskienė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. Lietuvos profesijų klasifikatorius. Prieiga internete: http://www.profesijuklasifikatorius.lt/ [žiūrėta 2020 m. birželio mėn.]. LKKŽ 2019: Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou, I. Bumbulienė, J. Kovalevskaitė, T. Krilavičius, J. Mandravickaitė, E. rimkutė, L. Vilkaitė-Lozdienė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://mwe.lt/wp-content/uploads/2019/02/Lietuviu_kalbos_kolokaciju_zodynas.pdf. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. variantas, vyr. red. G. naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. Meyer Ingrid, Mackintosh Kristen, Varantola Krista 1998: From Virtual Sex to Virtual Dictionaries: On the Analysis and Description of a De-terminologizes Word. – EURALEXʼ98 Proceedings 2, 645–654. Prieiga internete: https://euralex.org/wp-content/themes/euralex/proceedings/Euralex%201998%20Part%202/ Ingrid%20MEyEr,%20Kristen%20MACKInTOSH%20&%20Krista%20VArAnTOLA%20From%20Virtual%20Sex%20to%20Virtual%20Dictionaries%20On%20t.pdf. Meyer Ingrid, Mackintosh Kristen 2000: When terms move into our everyday lives: an overview of de-terminologization. – Terminology 6(1), 111–138. Mikelionienė Jurgita, Berkmanienė Aušra 2018: Determinologisation of Lithuanian and English Technical Terms: The Case of Apparatus. – Readings in Numanities [Numanities - Arts and Humanities in Progress 3], ed. O. Andreica, A. Olteanu. Cham: Springer, 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15. Mitkevičienė Asta 2015: Kai kurie terminų sinonimijos aspektai. – Terminologija 22, 39–60. Mockienė Liudmila 2016: Contrastive analysis of models of formation of two-word terms in legal acts of a constitutional nature in English and Lithuanian. – Kalba ir kontekstai 7(1), 105–113. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2016~1488988036342/datastreams/ DS.002.1.01.ArTIC/content. nová Jana 2018: Terms Embraced by the General Public: How to Cope with Determinologization in the Dictionary? – Proceedings of the XVIII EURALEX International Congress: Lexicography in Global Contexts, ed. J. čibej, V. Gorjanc, I. Kosem, S. Krek, Ljubljana: Ljubljana University Press, 387–398. Prieiga 126 Asta Mitkevičienė Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) internete: https://euralex.org/publications/ terms-em braced-by-the-general-public-how-to-cope-withdeterminologization-in-the-dictionary/. renouf Antoinette 2017: Some corpus-based observations on determinologisation. – Neologica 11: La néologie en terminologie, 21–48. rimkutė Erika, Kovalevskaitė Jolanta, Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, Krilavičius Tomas, Mandravickaitė Justina, Bumbulienė Ieva, Vilkaitė Laura 2017: Lietuvių kalbos terminų ir kolokacijų automatinis nustatymas. – 2-oji tarptautinė mokslinė terminologijos konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“: tezės, 15–16. Prieiga internete: http://old.lki.lt/LKI_LT/images/TEz%C4%96S_ Moksliniai_administraciniai_ir_edukaciniai_terminologijos_lygmenys_2017.pdf. rVŽ 2018: Aiškinamasis ryšių su visuomene terminų žodynas, Vilnius: Lietuvos komunikacijos asociacija. Prieiga internete: https://www.ltka.eu/zodynas/. Superanskaja ir kt. 2003: Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильева Наталия. Общая терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва: Едиториал УРСС. TB: Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt/ [žiūrėta 2020 m. liepos mėn.]. Umbrasas Alvydas 2013: Lietuvos respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo. – Terminologija 20, 96–122. Vaskelaitė ramunė 2016: Įvardžiuotinių formų nevartojimas terminijoje ir jo keliamas iššūkis normai. – Bendrinė kalba 89, 1–58. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/172/181. Vaskelaitė ramunė 2019: Įvardžiuotinės formos makroekonomikos terminijoje: vartojimo dėsningumai ir svyravimų priežastys. – Terminologija 26, 103–139. DOI: 10.35321/term26-06. Vladarskienė rasuolė 2016: Svetimžodžio brendas reikšmės, vediniai ir atitikmenys. – Terminologija 23, 161–174. VLEe: Visuotinė lietuvių enciklopedija (elektroninis variantas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt/ [žiūrėta 2020 m. liepos mėn.]. VŽ žodynas: „Verslo žinių“ žodynas. Prieiga internete: http://zodynas.vz.lt/ [žiūrėta 2020 m. gegužės mėn.]. Župerka Kazimieras 2000: Kalbotyros terminai publicistikoje. – Darbai ir dienos 24, 175–182. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/zuperka.pdf. Župerka Kazimieras 2001: Stilistika, Šiauliai: Šiaulių universitetas. TERMS IN ONLINE MEDIA (PILOT STUDY) Summary Media is one of the major ways through which terms reach a non-professional audience. The article attempts to determine the domains from which terms usually get into the daily online media and whether the most popular terms undergo any more prominent changes (terminological variation, determinologization are discussed). The research focuses on two-word terms. The study on the terms used in the media is based on the corpus of the news portal DELFI.lt (http://tekstynas.mwe.lt/). The research was carried out in several stages. First of all, the list of bigrams gathered from the corpus (http://resursai.mwe. lt/atsisiusti) was reviewed and two-word terms (to be more precise, the forms of terms, because the list is not lemmatized) where at least one form demonstrates the frequency higher than 500 were identified. In this way, 461 two-word term forms were selected, resulting in 317 different terms. The selected terms were then divided by domain. Finally, the concordances of the chosen composite terms in the corpus were analysed. Though such methodology has certain weaknesses, it enabled us (as much as possible) to analyse terms without any prejudices, i.e., by not anticipating the field or specific terms. 127Terminologija | 2020 | 27 Though it is only a pilot study, we can nevertheless grasp certain tendencies of term usage in the media: 1) The most common two-word terms used in the media are varied subject-wise – they belong to over twenty domains. Such findings were received by limiting with the largest domains only. 2) The popularity of a part of the terms in the media is increased by composite proper names relevant to it. 3) Even popular media terms demonstrate formal variation and synonymy. It also pertains to the terminology coming from the respective domain in which a concept is named in multiple ways; stylistic factors play a role as well. Unmotivated variation may be explained by inadequate attention to expression. 4) We cannot say that the consistent use of certain terms in a different form than provided in terminography is a characteristic feature defining the usage of terms in the media – they could have come into the media in such a form straight from professional discourse (including spoken). 5) Cases of determinologization were identified among the two-word terms which are popular in the media, which means that the audience of the online media is well familiar with them. Gauta 2020-08-28 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas asta.mitke[email protected]