136 Ve in ojai […] iš eklių domina imas i sėkmė ieškodami
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
doi.o g/10.35321/ e m31-07
Ve ėjų iš eklių domina imas i ikslinių
e minų paieškos sėkmė žmogaus e imui
i po edaga imo
Machine T ansla ion
Ve ėjų iš eklių domina imas i sėkminga e imo
kalbos e minų paieška e čian žmogui a ba
pos edaguojan mašininį e imą
ESZTER SERMANN
Depa men o I alian Language and Li e a u e, Uni e si y o Szeged, Hunga y
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8753-5312
MÁRTA LESZNYÁK
Ins i u e o English and Ame ican S udies, Uni e si y o Szeged, Hunga y
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-9354-0633
Abs akcija
Šiame y ime pa eikiami pi mieji į p ocesą o ien uo ų y imų ezul a ai apie in e ne inių
e imo iš eklių ipus, ku iuos naudoja pi mųjų i an ųjų me ų e imo s ažuo ojai,
e čian i edaguodami eisinį eks ą iš anglų į eng ų kalbą. Remian is s uden ų da bo
s au o ek ano į ašais, bu o išanalizuo i galimi san ykiai a p iš eklių domina imo ( e minų
leksikog a ijos a eks ų), da bo laiko i eisingų ikslinių e minų a adimo sėkmės. Mūsų
ezul a ai odo, kad s uden ai pap as ai labiau mėgs a e mininius leksikog a inius šal inius
nei eks inius šal inius. Įdomu ai, kad daugeliu a ejų sėkmė su as i eisingus ikslinius
e minus ne odė eikšmingų ko eliacijų nei su užduo ies laiku, nei su iš eklių dominuojimu.
Vienin elė išim is bu o po edak o iaus g upė, ku ioje bu o eikšmingas ko eliacija a p
eks inių šal inių naudojimo dažnio i eisingų e minų a adimo sėkmės. Be o, bu o as a
į odymų, kad po edaga imo di ban ys e ėjai di bo e ek y iau nei iš p adžių di ban ys
e ėjai, a siž elgian į laiką i paieškos pas angas. S aipsnio pabaigoje pa eikiami galimi
y imų ezul a ų paaiškinimai i pa a imai e ėjų mokymui. Pag indiniai žodžiai: e imas, po
edaga imo, e imo p oceso y imai, e imo iš ekliai, e minologijos inkamumas.
137Te minologija | 2024 | 31
ANOTACIJA
Šiame y ime pa eikiami pi mieji į e imo p ocesą o ien uo o y imo apie in-
e ne inių e imo iš eklių ipus, ku iuos naudoja pi mo i an o ku so e ėjai
p ak ikan ai, e sdami eisinį eks ą iš anglų kalbos į eng ų kalbą i jį pos -
Redaguodami, ezul a ai. Remian is s uden ų da bo eigos ek ano į ašais, bu o analizuojami
galimi yšiai a p iš eklių ( e minog a inių i leksikog a inių (angl. e mino-leksicog aphic)
a inių eks ų) domina imo, užduočiai ski o laiko i sėkmingo eisingų e imo kalbos
e minų adimo. Mūsų ezul a ai odo, kad s uden ai dažniausiai eikia pi menybę
e minog a iniams i leksikog a iniams, o ne eks iniams šal iniams. Įdomu ai, kad daugeliu
a ejų eisingų e imo kalbos e minų sėkmingas su adimas nepa odė eikšmingos
ko eliacijos nei su užduočiai ski u laiku, nei su iš eklių domina imu. Vienin elė išim is bu o
pos edak o ių g upė nus a y as eikšmingas yšys a p eks inių šal inių naudojimo
dažnumo i sėkmingo eisingų e imo kalbos e minų da bu. Be o, nus a y a, kad
pos edak o iai di bo e ek y iau nei e ėjai p ak ikan ai iek laiko, iek i e imo kalbos
e minų paieškos pas angų a ž ilgiu. S aipsnis baigiamas galimais y imo ezul a ų
paaiškinimais i pasiūlymais dėl e ėjų mokymo. ESMINIAI ŽODŽIAI: e imas,
pos edaga imas, e imo p oceso y imas, e imo iš ekliai, e minijos inkamumas.
1. Įžanga
Pe pas a uosius du dešim mečius e imo į ankiai adikaliai pasikei ė, o
in e ne iniai skai meniniai iš ekliai be eik isiškai pakei ė popie inį e slą.
Šiandienos echnologinėje aplinkoje e imams y a daug in e ne inių
skai meninių iš eklių, ačiau pa ikimų i eiksmingų į ankių pasi inkimas
eikalauja a sa gumo i u inos. Ty imai pa i ino, kad in e ne inių e imo
iš eklių naudojimas suda o didelę dalį iso e imui ski iamo laiko (H elplund
2017); Be o, nuola iniai echnologiniai pokyčiai paska ino didesnį susidomėjimą
e imo iš eklių ūšimis i jų naudojimu žmogaus e imo i mašininio e imo
po edaga imo p ocese (p z., Gough 2019; H elplund 2016, 2017; P ie o Ramos 2021).
Pas a aisiais me ais mašininio e imo pasi a kymas apo įp as a e imų
p ak ika, ačiau ienas iš pag indinių mašininio e imo a iklių ūkumų y a ai,
kad jie sukelia didelį e minologinių klaidų i nea i ikimų skaičių, odėl
pasi a ky ojai u i pa ik in i ikslinės kalbos ek i alen ų eisingumą i
nuoseklumą, ku is aip pa y a daug laiko eikalaujan is p ocesas,
eikalaujan is didelio ikslumo. Čia pa eik as y imas bu o su elk as į ai, kokius
iš eklius e imo s ažuo ojai enkasi e čian a edaguodami eisinį eks ą, i
Ve in ojai: iš eklių domina imas i sėkmė nus a an , kaip iš eklių naudojimo
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
domina imas y a susijęs su eiklos odikliais, okiais kaip laikas užduočiai i
eisingas e minologijos naudojimas. Pi miausia pa eikiama umpa li e a ū os
apž alga, ku ioje daugiausia dėmesio ski iama e imo p oceso y imams,
in e ne iniams e imo iš ekliams i e imui o ien uo ai mokslinių y imų
eiklai. Toliau apibūdinamas Szegedo e imo kompe encijos mokslinių y imų
p ojek as i išsamiai ap ašoma šio y imo me odika. Po o pa eikiami i
ap a iami ezul a ai bei da oma iš ada.
2. Li e a ū os apž alga
2.1. Ve imo p oceso y imai (TPR)
Ve imo p oceso y imai p adėjo plis i 1980-aisiais me ais, kai mokslininkai
a k eipė dėmesį į kogni y inį, psichologinį i elgesio aspek us. Anks y ieji į
p ocesus o ien uo i y imai bu o su elk i į e imo kompe enciją i mokslinių
y imų me odų kū imą (p z., Wilss 1988; Ti kkonen-Condi , Jääskeläinen 2000).
XXI amžiuje echnologijos pažanga a nešė adikalių pokyčių ne ik e imo
p ak ikoje, be i e imo y imuose (ž . Klaudy, 2020), įskai an naujas
mokslinių y imų p iemones i me odus, įskai an psichologinius e imo
eiksnius (Angelone, 2010), e imo s a egijas, e imo elgesį (D ags ed, 2005;
Lesznjak, 2008), e imo pedagoginius klausimus (Sh e e, 2006; E icsson, 2010),
simul aninio e imo p ocesą (Se e , 2019), i izinį e imo p ocesą (Risku,
Ká oly, 2022). TPR pap as ai nė a a ski as y imas, nes duomenų inkimas i
analizė eikalauja bend ada bia imo (Risku 2019) i dažnai de inami kiekybiniai i
onmen o ansla o s (Eh ensbe ge -Dow, Hunzike Heeb 2016).
In ansla ion p ocess esea ch, schola s use he ollowing me hods o
obse e ansla o s: hink-aloud (TAP), keys oke logging, sc een eco d-
ing, eye- acking, e ospec i e in e iews, and di ec obse a ion o he
kokybiniai me odai.
2.2. Ve imo iš eklių naudojimas kaip e imo kompe encijos elemen as
Ve imo iš eklių ipai i naudojimas, kogni y inė pas anga i p o esionalų
e ėjų i in e ne inių iš eklių są eikos modeliai y a plačiai i iamos emos
(Gough 2018; Lesznyák 2008; H elplund 2016, 2017; P ie o Ramos 2021 i . .). Gali bū i
ski ingos e imo iš eklių klasi ikacijos. PACTE mokslinių y imų g upė
139Te minologija | 2024 | 31
be ound in he e minological and lexicog aphical li e a u e (Fó is 2019;
Gaál 2016; Se mann 2021; Tamás 2014).
The skills ela ed o he use o ansla ion esou ces a e included – ei-
he explici ly o implici ly – in he di e en models o ansla ion com-
(Hu ado Albi 2017) klasi ikuoja iš eklių naudojimą kaip ins umen inę
subkompe enciją, o naujausioje EMT modelio (2022) e sijoje in o macijos
ga ybos kompe encija nė a a ski as elemen as, ačiau eisingas paieškos
sis emų naudojimas i ko pusų pag indu pag įs ų iš eklių naudojimas y a
į auk i į echnologinę kompe enciją. "T ansCe " modelis (Budin e al. 2013)
apima in o macijos ga ybą i echnologinę kompe enciją, o "eT ansFai "
modelis (2016) apima in o macijos a kū imą i e minologinę kompe enciją.
Apibend inan , eiksmingas e imo iš eklių naudojimas am ik a o ma aidina
s a bų aidmenį kiek iename iš nag inėjamų e imo kompe encijos modelių. 2.3
Ve imui o ien uo a mokslinių y imų eikla (TRA) Mes sa o y imą pa emėme
H elplund y imu apie e ėjų naudojimąsi skai meniniais iš ekliais. H elplund
y imai (2017) odo, kad skai meninių iš eklių konsul acija suda o didelę dalį iso
esou ces du ing ansla ion (H elplund 2016, 2017) and Gough’s esea ch
abou ansla ion-o ien ed esea ch ac i i y (Gough 2016, 2018, 2019, 2023).
e imo užduo ies laiko (20 p oc.).
and ansla o s mos ly used gene al language dic iona ies, bilingual dic io-
na ies and In e ne sea ch engines o bo h li e a y and echnical ansla ion.
Gough (2019) naudojo k azi-na u alis inį, s ebėjimo me odą pe ek ano į ašus, kad
iš i ų p o esionalių e ėjų mokslinių y imų eiklą. Au o ius nus a ė ke u is
iš eklių elgesio ipus: žodynų en uzias as, lygiag ečio eks o ge bėjas, miš us
a o ojas i MT p iėmėjas. Jos ezul a ai odo, kad domeno kompe encija a ba
jos ūkumas aidina s a bų aidmenį iš eklių elgesio p o ile. Anks esniame
y ime mes išnag inėjome in e ne inių e imo iš eklių ipus, ku iuos naudoja
pi mųjų i an ųjų me ų s uden ai, s udijuojan ys e imo i e ybos magis o
p og amą, e čian i edaguodami ą pa į eisinį eks ą iš anglų į eng ų kalbą.
Rezul a ai odo, kad pi mųjų me ų s uden ai dažniau naudojo ienkalbius i
d ikalbius žodynus, o an ųjų me ų s uden ai labiau pasi inko ko pusinius
iš eklius. In e ne inių e imo iš eklių pasi inkimas bu o nus a y as ne e imo
būdu (HT a PE), o e imo specialis ų įgūdžių lygiu
(Se mann 2023).
140 Ve uo ojų […] iš eklių domina imas i sėkmingas ieškojimas
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
Šiuo y imu, emdamiesi s uden ų da bo s au o ek ano aizdo į ašais, bandėme
as i ko eliacijas a p e imo s ažuo ojų iš eklių domina imo, da bo laiko i
sėkmės as i eisingus ikslinius e minus. Resu sų domina imas bu o
ope acionalizuo as kaip ski ingų naudojamų iš eklių ipų skaičius i šių šal inių
konsul a imo dažnis, o ai lėmė d i ka ego ijas: (a) e minologinės
leksikog a ijos i (b) eks inės.
3. SEGED e imo kompe encija
Mokslinių y imų p ojek as […] Tikslai i ikslai Čia pa eik as y imas y a
e imo i MT po edaga imo kompe encijos y imų cen o (Segedo
uni e si e as, Veng ija) bend ojo mokslinių y imų p ojek o dalis, ku io
ikslas - iš i i e imo kompe encijos elemen ų (PACTE) aidmenį žmogaus
e imui i mašininio e imo po edaga imo. P ojek o me u bu o nag inėjami
šal inio kalbos įgūdžiai (anglų kalba), L1 i ikslinės kalbos ( eng ų kalba)
kompe encija, p o esinės pag indinės žinios, susijusios su šal inio eks o
u iniu (d i kalbos, au o ių eisės), dekla a y inės e imo žinios, šal inio
kalbos eks o ipas, e imo pa i is, da bo būdas (HT a PE) i s uden ų
su okimas apie kiek ieno me odo p i alumus i ūkumus (Lesznyák, Bak i,
Se mann, 2023). Po o, kai daly a ome į p oduk ą o ien uo uose y imuose,
daba p is a ome pi muosius e imo p oceso y imų ezul a us. Čia
ap ašy ame y ime mūsų mokslinių y imų klausimai bu o okie:
1. Kokie y a ski ingų pog upų (pi mojo i an ojo me ų s uden ai, HT i
PE s uden ai) iš eklių pageida imai? Kaip s uden ų iš eklių domina imas
y a susijęs su sėkmės as i ikslinius ek i alen us pag indinių e minų? 3.
A y a ko eliacija a p iš eklių domina imo i da bo laiko? A y a yšys
a p sėkmės as i eisingus ikslinius e minus i laiko užduočiai?
4. Me odika
Daly iai i medžiaga
Šio y imo pa yzdinį suda ė 14 pi mųjų me ų s udijų s uden ų (s udijų p adžioje)
i 12 an ųjų me ų magis o s udijų s uden ų (s udijų pabaigoje). S a bu
pab ėž i, kad uni e si e e

Te minologija | 2024 141 | 31 ion pa i is. Be o, e a a k eip i dėmesį į ai, kad
o Szeged, in Hunga y, ansla o aining akes place a he mas e ’s le el
exclusi ely, wi hin he amewo k o a ou -semes e ansla o and in e -
p e e aining p og am. The e o e, i s -yea mas e ’s s uden s could be
iewed as highly skilled language lea ne s o use s wi h no p io ansla-
duomenų inkimo me u s uden ai nega o jokio specialaus mokymosi dėl
posky inio edaga imo, ačiau an ųjų me ų s uden ai jau baigė ku sus
"Teisės pag indai" i "Teisinis e imas".
The sample was di ided in o wo subg oups ( ansla o o pos -edi o ),
Jiems bu o pap ašy a iš e s i a ba edaguo i 350 žodžių ilgio eisinį eks ą
(au o ių eisių su a ies dalį, ž . p iedėlį). Šal inės kalba bu o anglų kalba,
ikslinė kalba - eng ų kalba, o anglų kalba bu o ES B a ba C kalbos e imo
language o he ansla o ainees, and Hunga ian was hei A language.
The MT ou pu o he pos -edi o s was p oduced by eT ansla ion, he ma-
p iemonė.
4.2. The da a collec ion p ocedu e
Da a collec ion ook place in Au umn 2022 and in Sp ing 2022. All he
Ve imai bu o pa eng i klasėje, o užduočiai bu o nus a y as 120 minučių laikas,
ačiau šis laikas niekada nebu o pasiek as. S uden ai u ėjo p ieigą p ie
in e ne o i galėjo naudo i be kokius šal inius i inklalapius, ku iuos no ėjo
naudo i. Nepaisan o, HT būklės s uden ams bu o liep a susilaiky i nuo MT.
S uden ai bu o pap ašy i pa eng i ikslinį eks ą, ku is bū ų skelbiamas ( . y.
isiškas MT ezul a o edaga imas), nenaudodami TM p og aminės į angos.
S uden ai di bo "T anslog", nes duomenys bu o enkami i apie e imo i po
edaga imo p ocesą. Be o, "OBS S udio" bu o naudojama kompiu e ių ek ano
į ašymui, kai s uden ai di bo su e imo i edakcijos užduo imis. No in
nus a y i užduo ies laiką, bu o naudojami aizdo į ašai. Ve imo i po edaga imo
p oceso ukmė bu o skaičiuojama nuo o momen o, kai "T anslog" bu o
paspaus as myg ukas "S a logging", iki o laiko, kai bu o paspaus as myg ukas
"S op logging". Dėl echninio gedimo kai ku ie duomenys bu o p a as i, odėl iš iso
galėjome naudo i 22 į ašus.
4.3 Duomenų analizės me odai
Remian is s uden ų da bo s au o ek ano aizdo į ašais, bu o suku os iš eklių
naudojimo p iemonės. Pi ma, kiek ienas s uden ų konsul uojamas šal inis bu o
klasi ikuojamas kaip e mino-leksikog a inis (LEX) a ba kaip eks inis (TXT). Viduje
Kiek ienai g upei bu o suku os d i ka ego ijos: (1) konk ečių ipų naudojamų
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
iš eklių skaičius (p z., 3 žodynas) i (2) bend as šių šal inių konsul a imo dažnis
(p z., 11 paieškos 142 žodynuose). Tokiu būdu bu o suku i ke u i kin amieji,
ku ie bu o naudojami kiekybinėje analizėje: LEX skaičius, LEX dažnis, TXT
skaičius i TXT dažnis. Vėliau iš šal inio eks o (ž . p iedėlį) bu o a ink i 10
pag indinių e minų, o jų ek i alen ai bu o į e in i iksliniuose eks uose,
ku iuos s uden ai iš e ė a ba edaguoja. Sep yni iš šių e minų p iklauso
eisinės s i ies, o ys - akademinės s i ies. Teisingus Veng ijos kalbos
eisinių e minų ek i alen us nus a ė au o ių eisių eisės ekspe as.
S a is inei analizei bu o panaudo as SPSS . 26 me odas. Analizė bu o
o ien uo a į iš eklių domina imo nus a ymą subg upėse naudojan po inių
mėginių - es us, lyginan ski ingų subg upės iš eklių domina imą su
nep iklausomomis mėginių - es omis, aip pa bandėme as i ko eliacijas
a p iš eklių domina imo, sėkmės ieškodami inkamos e minologijos i da bo
laiko. Dėl e d ės ap ibojimų mes susilaikysime dalijimosi dideliu duomenų
kiekiu su ne eikšmingais ezul a ais i su elksime dėmesį į eikšmingus
ezul a us.
5. Rezul a ai
5.1 Resu sų domina imo ski umai pagal pa idalą
Pi masis mūsų y imų klausimas bu o ski as išsiaiškin i, kokius iš eklius
pi menybę eikia ski ingos pog upės. Pi miausia bu o a lik i po inių mėginių
- es ai, kad bū ų galima palygin i pi mųjų i an ųjų me ų mėginių pageida imus.
Iš ienos pusės, mes palyginome, kiek ski ingų ipų iš eklių jie naudojo, o iš ki os
pusės, bu o palygin i šių iš eklių konsul acijų dažnis.
Pi mojo me ų mėginyje (n = 12) bu o nus a y a, kad s uden ai žymiai
daugiau naudojo e minologinius leksikog a inius (M = 2,42, SD = 1,68) nei
eks inius iš eklius (M = 1,33, SD = 1,23, (11) = 3,463, p = 0,005). A siž elgian
į ai, jie aip pa a liko žymiai daugiau paieškų e minologiniuose
leksikog a iniuose šal iniuose (M = 18,00, SD = 13,86) nei eks iniuose
šal iniuose (M = 5,17, SD = 5,80, (11) = 3,736, p = 0,001).
An ojo me ų mėginyje (n = 10) nebu o pas ebė a eikšmingų ski umų s uden ų
naudojamų šal inių ipų a ž ilgiu ( e mino-leksikog a inės M = e ės gali bū i
1.90, SD = 0.74, ex -based M = 1.40, SD = 1.27, (9) = 1.246, p = .244).
143Te minologija | 2024 | 31
In o he wo ds, he e mino-lexicog aphic and ex -based sou ces we e
used o app oxima ely he same ex en , and he mino di e ence in mean
susijusios su ma a imo klaidomis. Tačiau paieškos dažnio analizė pa odė, kad
an ųjų me ų s uden ai, kaip i jų pi mųjų me ų bend aamžiai, a liko žymiai daugiau
e minų i leksikog a inių paieškų (M = 17,2, SD = 11,10) nei eks inėse paieškose (M =
5,4, SD = 5,8,3, (9) = 3,190, p = 11,10) 011). Kaip galima ma y i, s anda inis eks inio
paieškos nuk ypimas bu o didesnis už idu kį, o ai y a didelis duomenų ski umas i
neno malus paski s ymas. Todėl aip pa bu o lyginamos paieškos dažnio medianos.
"Wilcoxon es as pa odė, kad medianos aip pa bu o eikšmingai ski ingos, o
po eikio dydis bu o didelis ("" e mino-lexicog aphic MDN = 14,50", " ex -based MDN =
3,50, Z (9) = -2,497, p = 0,013, = 0,79)". Ki ame e ape mėginys bu o padalin as į žmogaus
e uo ojus i pos - edak o ius, o iš eklių pageida imai bu o išanalizuo i da ka ą
su po omis mėginių - es ų. Žmogaus e ėjų g upėje (n = 10) nebu o pas ebė as
eikšmingas ski umas a p d iejų ipų naudojamų iš eklių skaičiaus
( e mino-leksikog a inė M = 2,70, SD = 1,16, eks inė M = 1,90, SD = 0,99, (9) = 1,809, p =
104). Nepaisan o, skaičiai pa odė, kad s uden ai žymiai daugiau ieškojo e minų i
leksikog a ijos šal iniuose (M = 27,8, SD = 9,36) nei eks iniuose šal iniuose (M = 8,5, SD
= 5,87, (9) = 4,636, p = 0,001). T- es ų ezul a ai pa odė, kad pos - edak o iai naudojo
žymiai daugiau e mino-leksikog a inės (M = 1,75, SD = 1,36) nei eks inės šal inių
idu kio, no s ma a imo klaidos ikimybė bu o šiek iek didesnė
( e mino-leksikog a inė MDN = 2, eks inė MDN = 0, Z(11) = -222.6, p = 0.026, = 0.643),
ačiau po eikio dydis is da bu o idu inis iki s ip us. Pai ių mėginių - es as
pa odė, kad pos - edak o iai a liko žymiai daugiau paieškų e mino-leksikog a iniais
es (M = 0.92, SD = 1.24, (11) = 2.802, p = .017). As he s anda d de ia ion
o ex -based sou ces was la ge han he mean indica ing abno mal dis i-
bu ion, he pai ed samples Wilcoxon- es was used o compa e he medians.
The es esul s showed ha he e was a signi ican di e ence be ween he
šal iniais (M = 9,17, SD = 7,03) nei eks iniais šal iniais (M = 2,58, SD = 3,99, (11) = 4,026, p
= 0,011). Dėl neįp as o pasiski s ymo ėl bu o aikomas Wilcoxono bandymas, siekian
pa ik in i, a medianos bu o žymiai ski ingos. Bandymų ezul a ai ėl bu o
eikšmingi, o ai odo, kad ski umas a p idu inio paieškos skaičiaus e minų
leksikog a iniuose šal iniuose (MDN = 8)
Ve in ojų iš eklių domina imas i ieškojimo sėkmė i eks iniuose
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
šal iniuose (MDN = 0) y a žymiai ski ingi (Z(11) = - 2,805, p = 0,005, = 0,810) su
dideliu po eikio dydžiu.
5.2. Rezu so dominacijos ski umai a p sub-mėginių
A inkę a ski us dalinius pa yzdžius, mes palyginome g upes, . y. pi mųjų i
an ųjų me ų s uden us, iš ienos pusės, i žmogaus e ėjus i
pos - edak o us, iš ki os pusės, a pusa yje. Pi mojo i an ojo me ų
s uden ų mokslinių y imų eikla nė ienoje iš p iemonių eikšmingų ski umų
ne ado. Tačiau lyginan e ėjus i edak o ius, isi paieškos dažnio ski umai
bu o eikšmingi, o ski umai, susiję su naudojamų šal inių ūšimis, bu o šiek
iek eikšmingi.
(ž . 1 len elę).
Table 1. Resou ce dominance di e ences be ween human ansla o s and pos -edi o s. Resul s o
he independen samples - es s
ŽMON
Ve ėjai
(N = 10)
POST-EDITORIUS
(N = 12)
MSD MSD T-TEST P
Te minų nume is - 2.70
leksikog a iniai iš ekliai
3.08 1.16 1,364,096
Teks o pag indu
skaičius 1.90 0.99 0.92 1.24 2.02.057 iš ekliai
pa eng ų p anešimų
Bend as skaičius
2.08.051 Naudojami iš ekliai
4.60 1.65 2.75 2.38
Paieškos dažnis 27.80 9.60
(LEX)*
9.17 7.03 5.33 .000
Paieškos dažnis 8.50 5.87
(TXT)*
2.50 3.99 2.81 .011
Paieškos dažnis 36.30 8.41
(iš iso)*
11.75 9.93 6.18 .000
Pas aba: * = eikšmingi ski umai
5.3 Ras i eisingų e minų ek i alen ų skaičius
A sakydami į 2 i 4 mokslinių y imų klausimus, pa yko as i inkamus a as,
ge equi alen s had o be de e mined. Mean alues (HT = 1.40, PE = 1.67,
1s yea = 1.42, 2nd yea = 1.70) show ha s uden s we e no pa icula ly
151Te minologija | 2024 | 31
pa icipa ed in he da a collec ion. Fu he mo e, only one ex , a legal one
naudojamus y ime, i daly iai bu o iš ienos ins i ucijos. Šie eiksniai iboja
ezul a ų apibend inimą, no s eikšmingi ezul a ai gali pa ody i pag įs as
endencijas panašiose aplinkybėse kaip i y ime. Daly ių žodinių duomenų
ūkumas ukdė in e p e uo i am ik us ezul a us, no s aišku, kad aip pa
eikia nus a y i ibas mokslinių y imų p ojek o sudė ingumui.
Šio y imo ap ibojimai odo a ei ies y imų k yp is. Ty imas gali bū i
paka o as su didesne a anka, ku ioje daly au ų specialis ai i s uden ai iš
ki ų uni e si e ų a šalių. Galima naudo i ki okį eks o ipą i ink i ki ų ipų
p oceso duomenis. Be o, šio y imo duomenų inkinys iš dalies liko neiš i as.
Ty imams ski iamas laikas nebu o ma uojamas a siejamas su mokslinių
y imų elgesio a eiklos odikliais. Taip pa bū ų galima iš i i e imo iš eklių
naudojimą ski inguose MT i PE e apuose ( ašymo, pe žiū os) i
e minologijos pakei imų, ku iuos a lieka pos edi o iai, skaičių bei jų yšį su
mokslinių y imų s a egijomis.
Nepaisan sa o ap ibojimų, y imas neabejo inai padeda sup as i, kaip e imo
s ažuo ojai naudoja iš eklius. Nepaisan o, šioje s i yje eikia a lik i daugiau
da bo, kad bū ų galima nus a y i, kokių mokslinių y imų s a egijų i elgesio
būdų eikia skai meniniame amžiuje, kai e imų da bą g eičiausiai dominuos po edaga imo.
REFERENCES
Angelone E ik 2010: Unce ain y, Unce ain y Managemen and Me acogni i e P oblem Sol ing in he
T ansla ion Task. – “T ansla ion and Cogni ion”, ed. Sh e e G. M., Angelone E., Ams e dam: Ame ican
T ansla o s Associa ion Schola ly Monog aph Se ies XV, 17–40.
Budin Ge ha d, K ajcso Zi a, Lommel A le 2013: The T ansCe P ojec : Ensu ing Tha T ansna ional
T ansla o Ce i ica ion Mee s S akeholde Needs. – The In e na ional Jou nal o T ansla ion &
In e p e ingResea ch 5(1), 143–155. DOI: 10.12807/ i.105201.2013.a08.
D ags ed Ba ba a 2005: Segmen ing in T ansla ion: Di e ences ac oss le els o expe ise and di icul y. –
Ta ge 17(1), 49–70. DOI:10.1075/ a ge .17.1.04d a.
E icsson K. Ande s 2010: Expe ise in In e p e ing: An expe -pe o mance pe spec i e. –“T ansla ion and
Cogni ion”, ed. Sh e e G. M., Angelone E., Ams e dam: Ame ican T ansla o s Associa ion Schola ly
Monog aph Se ies XV, 231–262.
EMT 2022: Upda ed e sion o he EMT compe ence model amewo k. A ailable a : h ps://commission.
eu opa.eu/news/upda ed- e sion-em -compe ence- amewo k-now-a ailable-2022-10-21_en.
eT ansFai 2018: Compe ence Ca d o Specialised T ansla o s. A ailable a : h ps://e ans ai .inyk.bme.hu/.
Fó is Ágo a 2019: Új endenciák és módsze ek a o dí ási olyama ban: a e minológia és a dokumen áció
sze epe. – “Diszciplínák alálkozása a o dí ásban”, ed. Szo ák Sz., Budapes : OFFI, 211–219.
Gaál Pé e 2010: A hagyományos szó á ak izsgála i szempon jainak alkalmazha ósága az online szó á ak
ese ében. – “Az alkalmazo nyel észe ma: inno áció, echnológia, adíció. XX. Magya Alkalmazo Nyel észe i
Kong esszus”, ed. Boda I. K., Mónós K., Budapes /Deb ecen: MANYE–Deb eceni Egye em, 432–437.

152 T ansla o s’ Resou ce Dominance and he Success o Finding
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
Gough Joanna 2016: The pa e ns o in e ac ion be ween p o essional ansla o s and online esou ces. PhD Thesis,
Uni e si y o Su ey. A ailable a : h ps://open esea ch.su ey.ac.uk/esplo o/ou pu s/99514578402346.
Gough Joanna 2018: In es iga ing he use o esou ces in he ansla ion p ocess. – “T ends in e- ools and
esou ces o ansla o s and in e p e e s”, ed. Pas o G. C., Du án-Muñoz I., Leiden: B ill, 9–36.
Gough Joanna 2019: De eloping ansla ion-o ien ed esea ch compe ence: wha can we lea n
om p o essional ansla o s? – The In e p e e and T ansla o T aine 13:3, 342–359. DOI:
10.1080/1750399X.2019.1656404.
Gough Joanna 2023: Indi idual Va ia ions in In o ma ion Beha iou o P o essional T ansla o s: Towa ds a
Classi ica ion o T ansla ion-o ien ed Resea ch S yles. T ansla ion S udies. Taylo and F ancis Online.
A ailable a : h ps://www. and online.com/doi/ ull/10.1080/14781700.2023.2231933.
Eh ensbe ge -Dow Mau een, Hunzike Heeb And ea 2016: In es iga ing he E gonomics o a
Technologized T ansla ion Wo kplace. – “Reembedding T ansla ion P ocess Resea ch”, ed. R. Muñoz
Ma ín, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 69–88.
Hu ado Albi Ampa o (ed.) 2017: Resea ching T ansla ion Compe ence by PACTE G oup, Ams e dam/
Philadelphia: John Benjamins. DOI: 10.1075/b l.127.
H elplund K is ian Tangsgaa d 2016: Cogni i e e iciency in ansla ion. – “Reembedding T ansla ion P ocess
Resea ch”, ed. R. Muñoz Ma ín, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 149–170.
H elplund K is ian Tangsgaa d 2017: T ansla o s’ Use o Digi al Resou ces du ing T ansla ion. – He mes 56,
71–87.
Ká oly K isz ina 2022: A nyel i köz e í és empi ikus ku a ásának módsze ei. – “Be eze és a o dí ás és a
olmácsolás ku a ásmódsze anába I. Ál alános ész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–
MANYE Fo dí ás udományi Szakosz ály, 93–108.
Klaudy Kinga 2022: A o dí ás udomány dilemmái a 21. század elején. – “Be eze és a o dí ás és a
olmácsolás ku a ásmódsze anába I. Ál alános ész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–
MANYE Fo dí ás udományi Szakosz ály, 13–25. DOI: h ps://doi.o g/10.21862/ku modsze an1/2.
Lesznyák Má a 2008: A szó á használa jellegze ességeinek ál ozása a o dí ói apasz ala
ügg ényében. – “Az I. Alkalmazo Nyel észe i Dok o andusz Kon e encián elhangzo előadások kö e e”, ed.
Vá adi T., Budapes : MTA Nyel udományi In éze , 67–79.
Lesznyák Má a 2024: Folyama o ien ál ku a ások a o dí ás udományban. – “Be eze és a o dí ás és a
olmácsolás ku a ásmódsze anába II. Speciális ész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–
MANYE Fo dí ás udományi Szakosz ály, 71–94.
Lesznyák Má a, Bak i Má ia, Se mann Esz e 2023: T ansla ion and pos -edi ing pe o mance o
ansla ion s uden s –a c oss-sec ional analysis. – L10N Jou nal 2(2), 7–23.
Lesznyák Má a, Bak i Má ia, Se mann Esz e 2024: Reading akes i all? – he ole o language
compe ence and subjec knowledge in legal ansla ion. – The In e p e e and T ansla o T aine , 1–20.
A ailable a : h ps://doi.o g/10.1080/1750399X.2024.2344177.
P ie o Ramos Fe nando 2021: T ansla ing legal e minology and ph aseology: be ween in e -
sys emic incong ui y and mul ilingual ha moniza ion. – Pe spec i es 29:2, 175–183. DOI:
10.1080/0907676X.2021.1849940.
Risku Hanna 2019: P ocess esea ch. – “Rou ledge Encyclopedia o T ansla ion S udies. 3 d Edi ion”, ed.
M. Bake , G. Saldanha, London: Rou ledge, 437–441.
Seebe Kilian G. 2015: Cogni i e Load in Simul aneous In e p e ing: Measu es and me hods. –
“In e disciplina i y in T ansla ion and In e p e ing P ocess Resea ch”, ed. M. Eh ensbe ge -Dow,
S. Göp e ich and S. O’B ien, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 18–33.
Se mann Esz e 2021: Te minológiai szab ányosí ás és nyel i köz e í és, Szeged: Juhász Gyula Felsőok a ási Kiadó.
Se mann Esz e 2023: Online o dí ói segédeszközök használa a humán o dí ás és a gépi o dí ás
u ósze kesz ése so án. – “XXIX. Magya Alkalmazo Nyel észe i Kong esszus” (accep ed o publica ion).
Sh e e G ego y 2006: The Delibe a e P ac ice: T ansla ion and expe ise. – Jou nal o T ansla ion S udies
9(1), 27–42.
Ti kkonen-Condi Sonja, Jääskeläinen Rii a 2000: Tapping and mapping he p ocesses o ansla ion and
in e p e ing, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/b l.37.
Tamás Dó a Má ia 2014: Gazdasági szakszö egek o dí ásának e minológiai ké dései ől, Budapes : ELTE.
Wilss Wol am 1988: Kogni ion und Übe se zen: Zu Theo ie und P axis de menschlichen und de maschinellen
Ve imas, Tübingenas: Niemeye .
Te minologija | 2024 | 153
1 p iedėlis.
Ty ime panaudo as šal inis:
Leidimas skelb i
Rank aš is #: [žu nalo pa adinimas]
([…]Žu nalas[…]) Įnašo pa adinimas: ([…]Įnašas[…])
Au o ius (s): ([…]Au o ius[…])
Į: "Na u e Publishing G oup" (NPG), "Macmillan Publishe s L d" padalinį 1. A siž elgian
į ai, kad NPG su inka paskelb i įnašą, au o iai su eikia NPG isą įnašo au o ių eisių
galiojimo laiko a pį i be kokius jo išplė imus, a siž elgian į oliau pa eik ą 2 ski snį,
išski inę licenciją (a) skelb i, daugin i, pla in i, ody i i saugo i įnašą isose
o mose, o ma uose i žiniasklaidoje, nep iklausomai nuo o, a ji daba žinoma, a
ėliau suku a (įskai an , be ap ibojimų, spausdin ą, skai meninę i elek oninę
o mą) isame pasaulyje, (b) iš e s i įnašą į ki as kalbas, suku i įnaus p i aikymus,
san aukas a iš aukas a ki us išnašus da bus, pag įs us įnašu a) isiškai a ba iš
dalies a ku i indėlį be ku iame spausdin ame leidinyje (knygoje a dise acijoje),
ku io au o ius y a jis pa s. b) jie i be ku i akademinė įs aiga, ku ioje jie di ba uo
and de i a i e wo ks and (c) o license o he s o do any o all o he abo e.
2. Owne ship o copy igh emains wi h he Au ho s and p o ided ha , when
ep oducing he Con ibu ion o ex ac s om i , he Au ho s acknowledge
i s and e e ence publica ion in he Jou nal, he Au ho s e ain he ollowing
me u, gali a ku i įnašą ku sų mokymui. c) pe šešis mėnesius po spausdin o žu nalo
leidimo au o iaus in e ne o s e ainėje a ba ins i ucinėje saugykloje paskelb i
leidinio kopiją (Wo d a ba Tex o ma u) po o, kai jis bu o p iim as paskelb i, su
sąlyga, kad jis aip pa pa eikia hipe linką iš leidinio į žu nalo in e ne o s e ainę d)
paka o inai naudo i jų suku as igū as a len eles, esančias jų suku ų ki ų da bų
įnaše.
Šią su a į eglamen uoja i in e p e uoja Anglijos įs a ymai, nea siž elgian į
įs a ymų kon lik o p incipus. Šia su a imi šalys pasi enka ne išim inę Anglijos
eismų ju isdikciją.
2 p iedėlis.
10 analizei a ink ų ikslinių e minų: leidimas skelb i, indėlis, pilnas au o ių eisių
e minas, įskai an , ačiau neapsi ibojan , išski inės licencijos su eikimą,
dauginimą, iš es inį da bą, dise aciją, akademinę įs aigą, a pusa io apž algą
Ve in ojai […] iš eklių domina imas i sėkmingas ieškojimas 154
he Ta ge Te ms in Human T ansla ion and Pos -edi ing o
Machine T ansla ion
Esz e Se mann
Má a Lesznyák
VERTJ IŠTEKLI DOMINAVIMAS IR SKMINGA VERTIMO KALBOS TERMIN PAIEŠKA
VERČIANT ŽMOGUI ARBA POSTREDAGUOJANT MAŠINĮ VERTIM
San auka
Ve imo p iemonių naudojimas iš esmės pasikei ė pe pas a uosius du dešim mečius
in e ne iniai skai meniniai iš ekliai be eik isiškai pakei ė popie ines p iemones.
Šiuolaikinėje echnologinėje aplinkoje e ėjai gali naudo is daugybe in e ne inių
skai meninių iš eklių, ačiau no in pasi ink i pa ikimas i eiksmingas p iemones, eikia
k uopš umo i disciplinos. Šiame y ime nag inėjamas e ėjų p ak ikan ų iš eklių
domina imas ą pa į eisinį eks ą e čian žmogui i pos edaguojan i analizuojami
galimi yšiai a p iš eklių domina imo, užduo ies a likimo laiko i sėkmingai as ų eisingų
e imo kalbos e minų.
Čia pa eik as y imas y a Segedo e imo kompe encijos y imų g upės bend ojo
y imo p ojek o, ku iuo siekiama iš i i e imo kompe encijos elemen ų (PACTE)
aidmenį žmogaus e ime i mašininio e imą pos edaga ime, dalis. Kadangi da-
ly aujame į p oduk ą o ien uo uose y imuose, daba p is a ome pi muosius e imo
y imo ezul a ai.
Mūsų ezul a ai odo, kad e minog a iniai i leksikog a iniai šal iniai dominuoja su e imu
susijusiuose s uden ų y imuose. Be o, s uden ams ganė inai nesisekė as i eisingų
a i ikmenų e minams, jie ado idu iniškai ieną a du iš dešim ies. Be o, nei laikas
užduočiai, nei iš eklių domina imas nepa odė jokių eikšmingų ko eliacijų su inkamų
e imo kalbos e minų adimu. Ve ėjų i pos edak o ių palyginimas pa odė, kad
pos edak o iai di bo g eičiau i a liko mažiau paieškų nei e ėjai. Nepaisan o, jų as ų
e minų eisingumas bu o panašus į e ėjus. Aki aizdu, kad y imas u i am ik ų
ūkumų, iš ku ių ienas y a maža im is, ačiau, nepaisan jų, iš ados ik ai p isideda p ie
mūsų sup a imo apie e ėjų p ak ikan ų iš eklių naudojimą.
Gau a 2024-05-03
Esz e Se mann
Depa men o I alian Language and Li e a u e, Uni e si y o Szeged, Hunga y
6724 Szeged, Pulz u ca 1.
El. paš as esz e .se [email protected]
Má a Lesznyák
Ins i u e o English and Ame ican S udies, Uni e si y o Szeged, Hunga y
6722 Szeged, Egye em u ca 2.
El. paš as [email protected]