J. Klima ičius. Amical,
amicingas, amisus 133
JONAS KLIMAVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
D augiškas, D augingas, D augus
al onso Eidin o des li es che cheok Moscou os s inkso ecenzijoje
Pa auklus éci su indépendance p a adimą 1940 m. (Mokslo Lie u a, 2006 22 10,
13) p o . a noldas Pi očkinas ado e nemaža langues cul u e iolsian s choses
(10). P ès quelques neno minių, passenusių e ne aisyklingos da ybos mo s (10)
a ibué e d auging. Cependan ne ou ni le c i ique de ce mo de
consomma ion a. Eidin o dans le li e ni exemples, ni signi ica ions, donc nous
es e ou à ai non-é idemmen , si il es c i ique considé é pou quelque
chose nono miniu, ou ou à ai ne aisyklingu. Son a gumen au o i é : Kas ne
kas eisin ų mo sus d augingas, d augingumas, sou en us ojamus a. Eidin o
li egoje, Daba inės lie u ių kalbos dicodyno exemplesu. néanmoins, je pense, il
aud ai sui e Jono Jablonskio opinion, que ces mo s ne de aien pas u ilise :
ils keis ini sys ème de la langue li uanienne ca ac é is iques des mo s amical,
amiguškumas (10). En aison de J. Jablonskio susmen ionnée opinion
jablonskininkas (Jablonskio specialis ) ou jus e […] signi icme d augiškas le
mo d augingas J. Jablonskis aimen aisée (JablR i 1935: 316, 329; 1936: 223;
J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512). C'es ès simple co ec ion ici aimen plus
ca ac é is ique amical 1. booding à ami, bičiuliškas: D augiškas pasielgimas (J.
Jablonskis). Sėsim amigiškai, ėsim deše ą šuniškai (J. B odo skio Dic ionynas)
lKŽ ii2 1969. Mais il y a aussi 2. d augus, penché d augau i (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969.
K in a dans l'œil déjà Kons an ino si ydo choodyno (1642) d augingas:
Towá zyski Familia is, socialis, seb ißkas d augingas aigi l'un -iškas, l'au e
-ingas. Fe dinando Nesselmanno žodyne (1851) clai us di é ence: d augingas
e d augus gesellig, o d augiszkas gemeinscha lich, allgemein. D auging es
e dans les nou eaux éc i s.
Déjà 1938 m. imama au emen no min i na e langue jou nal de Klausimų
k ai elėje a. s. ( . y. an anas salys) di ise: Būd a džiu d aũgiškas pasakome
esmines, plus in e nes, pa icula i és, okiškai kame adscha lich, usiškai
товарищеский, a d augngas enco e signi ie beaucoup des amis u in į e , en plus,
134 KalBos KulTūRa | 81 likusį d augau i, ok. gesellig, usų общительный.
sakome: iending homme géné alemen es e amical (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979:
254). Ce e sépa is en o cée e en 1938. s asio Šalkauskio p épa é dans le
dic ionnai e Géné ique philosophie Te minija: D augings homme a beaucoup
amis, e beaucoup amis a homme, penché d augau i. Habi uellemen sociable
homme amicalemen e se compo e. Amical a i ude à l'éga d de ses amis es
amical loyau é signeé (s.ŠalkR ii 1991: 216). Ap ès ans elle en o cée leona do
Damb ausko p épa e, an ano salio e P ano ska džiaus éaguo oie
li egelée Kalbos pa a ėjas (1939).
Tezau inis lKŽ ii1 1947 le mo d augingas ou ni p incipalemen de daik a a džio
d aug 1. d augys ė, d augija, bū ys, k ū a (senieji aš ai i a mės) e gausus:
2. „šeima, šeimyna“ ( aka ų dzūkai) pada y ą – 1. „didelės d augės (šeimos),
D augingos bi ės ma cinkónys. comme on bulbos, ou d augingas (ou beaucoup
sous le buche)? eisie. Ce de ai ê e homonime (chi os sépa a ion nepada y a
e lKŽ ii2 1969, seulemen ce e signi ica ion ici déjà 3.). Ši a homoniminė da yba
es usi nea skleis a e P. ska džiaus 1943 m. li egoje Lie u ių kalbos žodžių
da yba. Toliau lKŽ ii1 1947 a amicing 2. amical, ag éable e seulemen 3. u įs ou
inclinęs a oi amis, mais lKŽ ii2 1969 cela déjà d augingas 1. clai emen ėmėsi
no min i DŽ1 1954: d augingas 1. ayan ou enclin à a oi des amis, bien que pas
ou cohé en s: pa en é e 1. ayan beaucoup de pa en s, e 2. a imas,
giminiškas: giminingi mo s comme giminiškas: giminiškos au os, giminiški
jausmai.
Fallai DŽ ėjo pas de no ma i e igidi é une eikšmičnos i, mais pa simple
èglemen ali é e s ylis inių išgalių į ai o ės keliu: d augingas 1. A oi ou
dési e a oi des amis, 2. linkęs d augau i, d augiškas DŽ2 1972, DŽ3 1993, mais
n'es pas ou cohé us: kinininges seulemen a imas, kininiškas DŽ2, bien
ap ès 1. ayan de nomb euses amilles, 2. Commi és d'esp i , kinimique DŽ3. la
plus impo an e, que le mo d augingas ki à, pas J. Jablonskio aisy a, mais
kalbai nécessai e signi ica ion dans no minamajame le mo es . Ce aines
dans ce ains dic ionnai es bibilingues synonymes i ines pilamos wi hou
eikiama d'i ie: общительный p é é s ąs bend au i, sueigus, amisus,
d augingas, d augiškas; kalbus, bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, mieux
aiman is communique , d augingas, d augus, albus, sociomeniškas RiKŽ ii
1983. Ge ai dis ingué amigiškas дружеский, o a ри щеский и дружеин
общительный; compagnieux lRKŽ 1971. Mais lRKŽ 1988 seulemen amical, e au
lieu d augingas insé é... d augininkas общительный <...> человек. a ibuée
sociable 1. 1) amicingas, amisus, épondan à ik o o Kaman ausko knygelės
J. Klima ičius. Amical, amicing, amis 135 langbus [ 2) amical, chaud] e iendly 1. 1)
d augiškas alKŽ 1975 (neski iama e d augingas iendly, e d augiškas iendly;
amicable laKŽ 1979 e 1991); sociable (mėgs ąs communique ) sociable; (g ei
susid augaująs) lian lPKŽ 1992 (d augiškas нет!..), plus p écisémen sociable
amicingas, malonus, lian 2) p k. amicingas, meilus; p ie aischus e amical
bichiuliquemen , amicalemen PlKŽ 1976, bien sociable e socialus,
sociomeniquemen , incliné copaugiquemen amiche ole li KŽ 2003, similai emen
amicingas amiche ole, socie ole, d augiquemen 1. amiche ole, benigno, a abile
d au i PlKŽ 2004; d augingas – a abile, socie ole; (d augiškas) amiche ole,
i lKŽ 2005, socie ole aiman is communique ; amichiquemen , amiche ole
bichiuliquemen , amichiquemen , a abile lipšnus, miel, ag éus, p ielankus,
sincé us i lKŽ 2002; sociable amichiquemen , communicabilus, amigable 1)
amichiquemen e amigiquemen amigable, sociable (amigable n'exis e pas) ispl,
lispKŽ 2004. Ainsi nous oyons assez cohé en s des signi ica ions d ougingas e
d ougiškas dans di é en s mo s dans beaucoup de langues, ai iquemen ou
ondée e nécessai e d augingo e d augiško d'indic ion e en langue li ou ienne,
bien qu'il ne soi pas enco e ou nusis o d augingas es e d augiškas
e sykiais e d augingas, d augingas e socialus ou opisomasis (le moind e
aiška) cons an is bennesky , pa exemple. : L'au e chose, pou quoi les gens
aimen si communique , es que c'es qu'ils ne peu en pas exkęs i seula ės
d au i. Beje, eikia pažymė i am ik ą d augingo i mėgs ančio bend au i da
a.ŠopenhGia 1994 185. La g ande majo i é des gens pensée e esp i son els
même mono oniški, <...>. Ce suje explique non seulemen cela, pou quoi ils son
si amicalis e si aime slampinė i bandomis <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. da
polinkis bend au i ( enpa , 187), eikmė bend au i ( enpa , 189), bien que ce soi
plu ô commun ingume. e que si e J. Jablonskis ces di é ences de
signi ica ions connaissai ? Les langues mokaien , les signi ica ions é aien
assez a idus. a. Pi očkinas décla e: Jablonskis en ai keis i būd a džius
s e ingas = aišingas, aišus ( 18, 204), giminingas = giminus ( 184185) e
melagingas = nonik as, illegė as, sumeluo inis ( 224)
(a.Pi očkJJKT 1986: 74).
T umpas kalbos ne aisyknėlio dalykai (1928), pou le mo s e ingas
lingumų i ba ba izmų žodynėlis (1928) aisymus ( eikinys – po an aš inio
žodžio; ka ais y a komen a ų) sa o ęs iniu s aipsniu „mūsų kalbos žody-
Kaman ausko co ec ion en aišingas, aišus J. Jablonskis p iekaiujaš a lui:
i ici l'au eu a nécessai emen dû p ésen e des ex es clai s de la langue
ope uo i (JablR 1936: 204), . y. des exemples de e eu s. Jablonskis explique:
Pačiam me é angingo, pa ai , n'es
KalBos KulTūRa | 81 ekę a o i aš uos, bien que le mo é ange s d'une ce aine
signi ica ion pou ai ê e, bien sû , e u ilisé (šalia žu ingo eže o, poe ingo
k aš o); 136 des mo s aišingas, aišus signi icme il (žodis s e ingas), bien sû , nė
a o inas... (JablR 1936: 204). J. Jablonskis ici ien conc è emen ne aiso, e son
poin de ue s ic emen da ybiškas. Cependan seul de son insu is es e
leksinės signi ica ions, susqulosčiusios mic osys ème: aišingas mėgs an is
aišin i, ge as aišin is DŽ1, mėgs an is aišin i, bien aišinan is DŽ2,3 (: aišės; plg.
e aišin i duo i sa ou eusemen mange ou boi e DŽ3) e hosping […] qui aime les
in i és, aišingas DŽ […]mėgs an is in i és, aišingas DŽ2,3 (: in i és; g and gues s in
ho els, gues s in ho els, plė i DŽ3). Šiuodbiejų a ibu s signi ica ions p oximume
con i mé données de langue i ée lKŽ Xi 1986: s e ingas mėgs an is guê s,
gen ilemen , aišingai les accep an , consen an : é aien anie s e ingi, a ec ces
s e ukais liuob p a algys iską ei žėnai. Le ca holique é ing s'occupe que son
maison au passage i soi bonne a. Ba anauskas. [Ka ei is] a é é hospi ablemen
eçu e guodo as a um ès pas bonne homme de J. BasanlP mlm 1902 2 214
(G ažiškiai) // ku iame ag éablemen accep ama, su inkama: Pi kion (į pi kios sieną)
indėk il o g indą s e inga bus [pi kia] alkiniñkai. complè emen ondéemen
synonymes eilu ės dominan ė es aišingas, e elley é ingas (a.lybe sŽ 1981). .
Kaman ausko ien ne aisy a, jus e ma quée: melag ingą signi ica ion ac uelle
a oja i inskis e alančauskis. J. Jablonskio (pas dans ce , mais dans un au e
a icle) aidiquemen enui -se seulemen de la signi ica ion du ai e [en ai
de ai ê e meningas (: menas) comme jus e, ompeu ], mais igno a (?) les
données des langues au hen iques: melagingas sūdzimas J. BasanlPY 1904 27, 23
melagingai apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala (lKŽ ii).
Jablonski peu enco e ne pou ai sa oi , Pi očkinas déjà pou ai ... Giminingą .
Kaman auskas aiso dans giminus (shį p end de Kazimie o Būgos éc i s). J.
Jablonskis, con ai emen negu p é end a. Pi očkinas, éc i : Pa s je conseille au
lec eu aisi i le mo giminingas isu mo žiu giminus nemokėsiu, an je ne
saisisiu, dans quelle signi ica ion es kame pa ouo le mo giminingas, an je ne
saisisiu, aimen disan , quoi où signi ie éc omojoj kalboj le mo giminus: <...>
(Jabl : 184 1936). lKŽ iii 1956 giminus giminiškas: giminus, ku s pa ( . y. pe ) zana ę
( . y. edybas) inėjo dans ce e giminę a. Juškos žodynas. Les langues ku siques
é é la pa en é, mais pas olygues a ec la langue la ies K. Būga. Pa umpi é ce K.
Būgos ph ase es e DŽ2,3.
J. Jablonskis non- augingi gens son aisęs e dans ned augūs, ned augiški
(?)..., nepalankūs (JablR i 1935: 329). Jablonskininkas a. Pi očkinas o même de
J. Klima ičius. F ugiškas, amicingas, amis 137 neini. o e lKŽ ii1 amis, lKŽ ii2 amis 1. linęs
d augau i, d augiškas, malonus ilus uojamas e J. Jablonskio sakiniu: Il ès
amisus ( uoj susid augaja). Shi ai déplacée e en DŽ1, illiké DŽ2, s iukiau e DŽ3,
bien que ce soi à peine es commun inés langues impo an duomuo. Mais de cela
nous oyons que J. Jablonskis le mo amis u ilisai dubes signi ica ions 1)
d augiškas, 2) d augingas. c'es -à-di e, on ne peu p é end e qu'il peikęs mo le
amicingas du ou non, seulemen signi ica ion d augiškas nelaikė būdingu. a.
Pi očkinas co ec emen di que les p éposages - dis inc ions adjec i es ès
a emen occasions son ai s de daik a a džių, eiškiančių gy us pada us (a.
Pi očkJJKT 1986: 73). Beaucoup de els ondéei aisęs J. Jablonskis poe ingas,
he oingas, pa io ingas, in eligen ingas... Tik au o mellemen da ybiquemen
ega de . En uzias ingas aimen n'es en uzias o lie u iškas edinys, c'es
p ê inium us. en uzias -iческий, lenk. en uzjas -yczny du li u ina ion p ésagas
pãkai a (subs i ucija) ésul a . En uzias ing s'insc i dans une longue i ine
similai es des a ibu s, du ou n'usususés a ec les dénomina ions de pe sonne
ambicing, ce emonious, émo ionnel, ene gising, ha moning, cap izing, compe en ,
konku encing, manie ing, p e enzing, p inciping, endcingas..., que éé skian les
pa icula i és de pe sonne. e du ou inu ile o malis es issigandus in en e
nesame dis inc ion: en housias ing kupins en uziazmo, e en huas iškas
u issan en uziazmo. Bien sû , mik osys emiali é au obse e si es seulemen
an ipa iškas, nonikslinga p é é ence ou ni sympa ingam. De même, il ne au
oi e des di é ences de signi ica ions. Su ou pe sonne ne dis ingue enco e
opposé e ennuiško, pa ois même souligne la di é ence: complè emen opposée
e insa aikomai ennuiška NŽa 2006 12 569. Mais ano mal que dans le ocabulai e
no mminame es seulemen sys émingas (žinoma, e au esõs signi ica ions
sys éminis), e les mêmes kalbininkai sans abejo, ondéei us oja e mo s
sis emiškas, sis emiškumas: <...>, bend inė kalba mus ê e ne seulemen
sis emiška GK 1997 4 1. sis emiškumas du langage es un changean phénomène,
ayan des con adic ions in é ieu es ( en pa imų). sys èmeisme du langage
pa iculiè emen souligne e le langage comme sys ème exigen é udie
s uk u alis ai K. Gai , s. KeinKTŽ 1990. Te minų sis emiškumas K. Gai lT 2002 40. la
héo ie e la p a ique cul u elles de la langue ès impo an es sys èmeškumo
eiksnys a. PupkKKs 2005 51.
Li u iques noms de pe sonnes néanmoins es déjà men ionnés melagingas,
s e ingas, aussi bien pakelei ingas, paleis u ingas, ėksningas; niekšingas (i
niekšiškas), p anašingas (i p anašiškas), eidmainingas (i eidmainiškas). e
de ce da ybos sys ème neg iū a.

138Pa Los
KulTūRa | 81
Be a ik ai d augingas pada y as iš d augas? P. ska džiaus sakoma: „Tam
ik ais a ejais, a odo, kad p iesagos -inga- da iniai gali bū i suda omi iek iš
daik a a džių, iek iš būd a džių“ (P. ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų
cas deux pages, en e elles d augingas d augiškas, sėb iškas szDi 371 (K. si ydo
slo ynas, 1713) (: d aũgas e d augùs eundlich, eundscha lich, leu sellig)
( eniden , 115). Cela es ma qué e académique i omée g ama icane lKG i 1965:
558). Cependan il y a enco e e au e possibili é de ai e amicingas mėgs an is
d augę, ê e d augėje: d aug 2. // kompanija // sujou s, pasconminimas, 4.
cheima; amille (sa i e me cdiniai) lKŽ ii2. P. ska džius elle da i e al e na i e
oi assez équen e bailngas (: báilė), baimn gas (: báimė), baisngas (: basas,
baisà), gailngas e gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (: láima, láimė), malonngas (:
malónė), méilngas (: méilė), naukn gas (: mókslas), na sngas (: nangas), no ingas (:
nó as), a gsas (: aRR) ... P ska d i 1996 114116. Ce ains ediniens e onda i s
de mo s ki čia emen ce e al e na i e es ès en o cée: báilingas (: báilė),
báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė).
iŠ aDa
Taisyklingas da ybos jus e pas du ami, e du ami le mo d augingas, baséé su
le co ec e signi ica ion d augiškas, au non seulemen qui e le
signi ica ion linkęs d augau i, любистąs d augę, isuomeniškas, mais e
di us i a osenoje. J. Jablonskis da yboje é ai dėsnininkas, lui cela é ai la
plus impo an e, mais depuis ses emps des sciences da ybos ès olo
p og essé. En ou e, il ne au pas oi que ce aines da inių (s e ingas,
melagingas,...) signi ica ions son pas da ybos, e le ésul a du
dé eloppemen séman ique. Niuansuo ai kalbai nécessai e e amicingas (gal
même e socialeus a i ikmuo), e bend ingas (: bend au i? plg. né ingas:
ne ė i), bend ingumas įky iems, é imiems komunikabilus, komunikabilumas emplace .
ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. cons i uée a. laučka, B.
Piesa skas, E. s asiule ičiū ė, ilnius.
J. BasanlPY ii 2004 Lie u iškos pasakos y ai ios 2. su inko J. Basana ičius,
Chicago.
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus 139 J. BasanlP mlm i 1898
Lie u iškos pasakos 1. Medega Li u iquemen mi ologijai. su inko J.
Basana ičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lie u iškos pasakos 2.
Medega Li u iquemen mi ologijai. su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa.
DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ2 1972 Daba inės
lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas,
ilnius. K. Gai lT 2002 K. Gai enis. Li u iens e minologija, ilnius. K. Gai , s.
KeinKTŽ 1990 K. Gai enis, s. Keinys. Kalbo y os e mes de dic ionn, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
ispl, lispKŽ 2004 . . Pe auskas, a. Rascón. Ispanųlie u ių, lie u iųispanų
kalbų žodynas, ilnius.
i lKŽ 2002 . . Pe auskas. I alųlie u ių langues de dic ionnai e, ilnius.
laKŽ 1979 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas,
ilnius.
laKŽ 1991 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas,
ilnius.
li KŽ 2003 s. m. lanza. Li u iensi alus langues dic ionnas, ilnius. li KŽ 2005 B.
Žindžiū ė-michelini. Li u iensi alus langues dic ionnas, ilnius. lKŽ ii1 1947
Dic ionnyas de la Li uanie 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Dic ionyns de la langue
Lie u ių 2, ilnius. lKŽ iii 1956 Dic ionyns de la langue Li uanien 3, ilnius. lKŽ
ii 1966 Dic ionyns de la langue Lie u ių 7, ilnius. lK Ži Xi 1986 Dic ionynas
Li u iens de la langue 14, ilnius. lPKŽ 1992 i. Ka sa ina, s. Kai iūkš y ė.
Li u iens acūzų kalbų žodynas, ilnius (i éd. 1962).
lRKŽ 1971 a. lybe is. Li u iens uses langues dic ionna s, ilnius. lRKŽ 1988 a.
lybe is. Li u iens uses langues dic ionna s, ilnius. NŽa Naujasis cheminys
aidai (žu nalas). PlKŽ 1976 F ançaislie u iens dic ionna s de langues.
cons i uée a. Juškienė, m. Ka ilienė, a. Kaziūnienė, ilnius.
PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. F ançaislie u ies langues de dic ionn, ilnius. a.
PupkKKs 2005 a. Pupkis. Des é udes de cul u e des langues, ilnius. RiKŽ ii
1967 Rusųlie u ių langues de dic ionnai e 2. Pa uošė . Ba onas, . Galinis,
ilnius.
RlKŽ ii 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. cons i ué Ch. lemchenas,
ilnius.
a.ŠopenhGia 1994 a. Schopenhaue is. la sagesse a o izmes de ie. Ve .
a. Teko ius, ilnius.
140L Kalos
KulTūRa | 81
liTERaTūRa
J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. ink iniai aš ai 1, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
JablR i 1935: Jablonskio éc i s 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR 1936:
Jablonskio éc i s 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J. Jablonskis.
ink iniai aš ai 2. composée J. Palionis, ilnius. a.lybe sŽ 1981: a. lybe is.
Synonimes dic ionna d, ilnius. lKG i 1965: Li u iens langues g ama ika 1.
y . ed. K. ul ydas, ilnius. a. Pi očkJJKT 1986: a. Pi očkinas. Jono
Jablonskio des aisymai, Kaunas. a.sal.R i 1979: a. salys. éc i s 1, Rome.
P.ska dlKŽD 1943 RR i 1996: P. ska džius. des mo s de langues Li uanies
dayba. collec inai es éc i s 1, ilnius.
s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. éc i s 2, ilnius.
Reçu 2008 04 21
D augiškas, D augingas, D augus
summa y
The well- o med wo d d augingas buil om d aug (and no om d augas) is usually
co ec ed when i has he meaning o ‘ iendly. Howe e , i should be p ese ed in
he meaning o ‘ ond o being wi h o he people, sociable and dissemina ed in ac ual
use. Jablonskis was e y consis en in building new wo ds; howe e , linguis ics, and
wo d-building in pa icula , has de eloped much u he since hen. mo eo e , i
canno be o e looked ha he meanings o some de i a i es (e.g. s e ingas,
melagingas) a e he esul o seman ic de elopmen a he han wo d-building. To
exp ess di e en shades o meaning, he language needs bo h: d augingas (which
migh se e as an equi alen o socialus) and bend ingas (:bend au i? c . né ingas:
né ė i), bend ingumas which could eplace mo e i i a ing o eign wo ds
komunikabilus, komunikabilumas.
JoNas Klima ičius
lie u ių kalbos ins i u as
P. ileišio g. 5, lT-10308 ilnius