„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“

J. Klimavičius. Amigiškas, draugingas, draugus 133 JONAS KLIMAVIČIUS lietuvių kalbos institutas Draugiškas, Draugingas, Draugus alfonso Eidinto libri di cerškok Moskovos sfinkso recenzijoje Patrauklus raccontimento su indipendenìa praradimento 1940 m. (Mokslo Lietuva, 2006 22 10, 13) prof. arnoldas Piročkinas trovato e nemaža kalbos kultūrą pažeidžiančių dalykų (10). Presso alcuni nenorminių, pasenusių e netaisyklingos darybos words (10) assegnato e draugingo. Tuttavia non fornisce recenzento di questo termine di consumo a. Eidinto nel libro né esempi, né significativi, quindi ci resta del tutto non chiara, se è recenzento considerato per qualcosa nenorminiu, o del tutto netaisyklingu. Il suo argomento autoritetas: Kas ne kas teisintų žodžius draugingas, draugingumas, spesso vartojamus a. Eidinto knygoje, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pavyzdžiu. tuttavia, credo, dovrebbe seguire Jono Jablonskio opinì, che questi parole non debbano usare: essi keistini al sistema della lingua lituana caratteristici paroleie amichevole, amichiskumas (10). Per via di J. Jablonskio menzionata opinione jablonskininkas (Jablonskio specialist) tutta giustius significato draugiškas parola draugingas J. Jablonskis davvero taisė (JablR iv 1935: 316, 329; v 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512). Questo è una molto semplice correzione qui davvero più caratteristicamente amichevole 1. buddingas amico, bičiuliškas: Frugiškas pasielgimo (J. Jablonskis). Sėsim amiguicamente, ėsim dešerą šuniškai (J. Brodovskio vārdynas) lKŽ ii2 1969. Ma c'è anche 2. draugus, likęs draugauti (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969. Krinta nell'occhio già Konstantino sirvydo ododyno (1642) draugingas: Towárzyski Familiaris, socialis, sebrißkas draugingas taigi uno -iškas, altro -ingas /. Ferdinando Nesselmanno zodyne (1851) chiara differenza: draugingas e draugus gesellig, o draugiszkas gemeinschaftlich, allgemein. Drauging è e nei nuovi scritti. Già 1938 m. imama diversamente norminti nattosios kalbos laikraščio Klausimų kraitelėje a. s. (t. y. antanas salys) sciria: Būdvardžiu draũgiškas pasakome esmines, più interni, peculiarità, vokiškai kameradschaftlich, rusiškai товарищеский, a draugngas vėl reiškia daug draugų turintį and, be to that, 134 KalBos KulTūRa | 81 likusį draugauti, vok. gesellig, rusų общительный. dicome: amicoingo uomo normalmente è e amichevole (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979: 254). Questa distinzione fortificata e nel dizionario preparato nel 1938 stasio Šalkauskio Generali terminia della filosofia: Draugingas žmogus har många vänner, a många vänner har människa, lenęs draugauti. Di solito amicigno uomo amichevolmente e si comporta. Amigiškas atteggiamento nei confronti dei propri amici è amigiško lojalnosti žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Dopo anni essa consolidata leonardo Dambrausko parengtte, antano salio e Prano skardžiaus redaguoto librogelessa Kalbos patarėjas (1939). Tezaurinis lKŽ ii1 1947 la parola draugingas fornisce principalmente da daiktavardžio draug 1. draugystė, draugija, būrys, krūva (senieji raštai ir 2. „šeima, šeimyna“ (vakarų dzūkai) padarytą – 1. „didelės draugės (šeimos), tarmės) e gausus: Draugingos bitės marcinkónys. come tuo bulbos, o compaginga (o molto sotto cespuglio)? veisieja. Questo dovrebbe essere omonimo (šitos atskilties nepadaryta i lKŽ ii2 1969, solo questo significato qui già 3.). Shiita homoniminė daryba restusi neatskleista e P. skardžiaus 1943 m. libroje Lietuvių kalbos žodžių daryba. Toliau lKŽ ii1 1947 va compagingo 2. amichevole, gentile e solo 3. turįs o likęs avere amici, ma lKŽ ii2 1969 questo già draugingas 1. chiaramente ėmėsi norminti DŽ1 1954: draugingas 1. avere o propenso ad avere amici, anche se non del tutto coerenti: parente e 1. avente molti parenti, e 2. artimas, giminiškas: giminingi parole come giminiškas: giminiškos tautos, giminiški jausmai. Furono DŽ ėjo non del normativo rigidità unareikšmiškumo, ma di un semplice regolaismo e stilistinių izgalių įvairovės via: draugingas 1. avente o desideresso avere amici, 2. linkęs draugauti, draugiškas DŽ2 1972, DŽ3 1993, ma non è del tutto coerente: kininingas solo artimas, kininiškas DŽ2, sebbene dopo 1. avente molti parenti, 2. costimo spiriti, kinimiškas DŽ3. più importante, che la parola compagingas kità, non J. Jablonskio taisyta, ma kalbai necessaria significato nel norminamajame verodyne è. In certi dictionari bilslingui sinonimi virtinali pilamos without reikiama scirtia: общительный любистąs bendrauti, sueigus, draugus, draugingas, draugiškas; kalbus, bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, meglio piacstantis sociati, draugingas, draugus, kalbus, sociomeniškas RiKŽ ii 1983. Gerai distinguima drugiškas дружеский, to va ри щеский и дружеинг общительный; aziendale lRKŽ 1971. Ma lRKŽ 1988 solo amichevole, e invecei draugingas inserito... draugininkas общительный <...> человек. assegnata sociable 1. 1) friendingas, draugus, rispondendo a viktoro Kamantausko knygelės Trumpas kalbos netaisyknėlio J. Klimavičius. Amichevole, amiciingo, amicius 135 linguobus [ 2) amichevole, caldo] e friendly 1. 1) drugiškas alKŽ 1975 (neskiriama e draugingas friendly, e drugiškas friendly; amicable laKŽ 1979 e 1991); sociabile (mėgstąs comunicare) sociable; (greit susidraugaująs) liant lPKŽ 1992 (drogiškas nėra!..), più precisamente sociable draugingas, malonus, liant 2) prk. amicingo, meilus; prieraišus e amical bichiuliškas, draugiškas PlKŽ 1976, nors sociable ir socialus, visuomeniškas, linkęs bendraugiškas amichevole litKŽ 2003, similamente draugingas amichevole, socievole, draugiškas 1. amichevole, benigno, affabile itlKŽ 2005, socievole drauti PlKŽ 2004; draugingas – affabile, socievole; (draugiškas) amichevole, mėgstantis bendrauti; amichevole, amichevole bičiuliškas, draugiškas, affabile lipšnus, mielas, malonus, prielankus, nuoširdus itlKŽ 2002; sociable draugiškas, komunikabilus, amigable 1) draugiškas e draugiškas amigable, sociable (draugingas non) ispl, lispKŽ 2004. Quindi vediamo abbastanza coerenti significati […]drougingas[…] e […]drougiškas[…] innominazione in parole diverse in molte lingue, taigi tutta fondata e necessaria distinzione draugingo e draugiško e nel linguaggio Lituaniano, anche se non è ancora del tutto nusistov […] draugingas è e […]draugiškas retsykiais […] e […]draugingas[…], draugingas […] e socialus oppure descrimasis (menkiausia raiška) stantis benneskyr, ad esempio. : Un'altra cosa per cui le persone così amano socializzare, è che è che non riescono iskęsti unitatvės a.ŠopenhGia 1994 185. La grande maggioranza delle persone pensiero e drauti. Beje, reikia pažymėti tam tikrą draugingo ir mėgstančio bendrauti dar spirito sono simili monotoniški, <...>. Quella cosa spiega non solo questo, perché loro sono così amicingi e così ama slampinėti bandami <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. dar polinkis bendrauti (tenput, 187), reikmė bendrauti (tenput, 189), sebbene questo piuttosto comunringuma. che se anche J. Jablonskis questi differenze di significati sapeva? Kalbų mokėjo, significmėms era abbastanza atidus. a. Piročkinas sostiene: Jablonskis provò a keisti būdvardžius svetingas = vaišingas, vaišus (v 18, 204), giminingas = giminus (v 184185) e melagingas = nonikras, nelegėtas, sumeluotinis (v 224) (a.PiročkJJKT 1986: 74). dalykai (1928), per la parola svetingas Kamantausko taisimo į vaišingas, vaišus lingumų ir barbarizmų žodynėlis (1928) taisymus (teikinys – po antraštinio žodžio; kartais yra komentarų) savo tęstiniu straipsniu „mūsų kalbos žodyJ. Jablonskis priekaiujašta mu: ir čia autoriui būtinai reikėjo aiškiais kalbos tekstais operuoti (JablR v 1936: 204), t. y. fornire esempi di errori taisinių. Jablonskis spiega: Pačiam me straniino, pare, non KalBos KulTūRa | 81 tekę vartoti raštuos, sebbene la parola straniinga in un certo significato potrebbe essere, ovviamente, e usato (šalia žuvingo ežero, poetingo krašto); 136 parole di vaišingas, vaišus significatome egli (жodis svetingas), naturalmente, nėr vartotinas... (JablR v 1936: 204). J. Jablonskis qui nulla concretamente netaiso, e il suo approccio rigidamente darybiškas. Tuttavia solo del suo insufficiente è e leksinės significazioni, susclosčiusios microsistema: vaišingas mėgstantis vaišinti, geras vaišintis DŽ1, mėgstantis vaišinti, gerai vaišinantis DŽ2,3 (: vaišės; plg. e vaišinti duoti gustiai valutare o berti DŽ3) e osping chi ama gli ospiti, vaišingas DŽ, mėgingas ospiti, vaišingas DŽ2,3 (: ospitas; gustinati e ospitibūti ospiti, plėti DŽ3, o basti ospiti, ospiti, ospiti DŽ DŽ3). Šiuodviejų attribuverzii significamenti proximumas confermato dati della viva lingua lKŽ Xiv 1986: svetingas mėgstantis svečius, malonly, vaišingai juos priimantis, suttenantis: Buvo anie svetingi, su tais svetukais liuob pravalgys viską veivržėnai. Il cattalikos osping si occupa che nella sua casa al passeggeri fosse buona a. Baranauskas. [Kareivis] è stato ospitalmente accettato e guodotas tartum molto pas gerą žmogų J. BasanlP mlm 1902 2 214 (Gražiškiai) // kuriame gentilmente ricevama, sutinkama: Pirkion (į pirkios sieną) indėk tilto grindą svetinga bus [pirkia] valkiniñkai. completamente fondatamente sinonimi eilutės dominantė è vaišingas, e in lei svetingas (a.lybersŽ 1981). v. Kamantausko niente netaisyta, solo marcata: melag ingą attuale significato vartoja ivinskis e valančauskis. J. Jablonskio (non in questo, ma in un altro articolo) raidiškai tenutasi solo del lavoro significazioni [in realtà dovrebbe essere mening (: menas) come giusto, ingannevole], ma ignora (?) autentiche linguisti dati: melagingas sūdzimas J. BasanlPY 1904 27, 23 melagingai apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala (lKŽ vii). Jablonski forse ancora non poteva sapere, Piročkinas già poteva... Giminingą v. Kamantauskas taiso in giminus (shį prende da Kazimiero Būgos scritti). J. Jablonskis, contrariamente negu sostiene a. Piročkinas, scrisse: Pats aš raiti lettitojui taisire la parola giminingas visur parola giminus nemokėsiu, kol nežinosiu, quale significato è kame pavuto la parola giminingas, kol nežinosiu, davvero dicendo, cosa significa kur rašomojoj kalboj la parola giminus: <...> (Jabl v: 1936: 184). lKŽ iii 1956 giminus giminiškas: giminus, kurs par (t. y. per) žanatvę (t. y. vedybas) inėjo in quella giminę a. Juškos žodynas. Le lingue Kuršių buta parentesi, ma non tolygios con latvių lingua K. Būga. Patrumpitato questo K. Būgos frase è e DŽ2,3. J. Jablonskis nedraugingi persone sono taisęs e in nedraugūs, nedraugiški (?)..., nepalankūs (JablR iv 1935: 329). Jablonskininkas a. Piročkinas to anche da nomi di J. Klimavičius. Frugiškas, draugingas, draugus 137 non mi. o e lKŽ ii1 amici, lKŽ ii2 amici 1. linęs draugauti, draugiškas, malonus ilustruojamas e J. Jablonskio sakiniu: Jis labai draugus (tuoj susidraugaja). Schitai trasferita e in DŽ1, islikę DŽ2, striukiau e DŽ3, sebbene questo a malgu è un duomuo importante del linguaggio comune. Ma da questo vediamo, che J. Jablonskis parola friends lo usava di due significati […] 1) draugiškas, 2) draugingas. ossia, non si può affermare che egli peikęs parola amicoingas dal tutto no, solo significato drougiškas nelaikė būdingu. a. Piročkinas giustamente dice che i preesaggi - ingig adjecverzii molto in rari casi si fanno dal daiktavardžių, reiškiančių gyvus padarus (a. PiročkJJKT 1986: 73). Molti tali ragionstai taisęs J. Jablonskis poetingas, heroingas, patriotingas, inteligentingas... Solo non si può formalmente darybiškai guardare. Entuziastingo davvero non è entuziasto lietuviškas vedinys, questo prestinio rus. enttuziast-iческий, lenk. entuzjast-yczny preesaga Lituuvimento pãkaita (substitucija) risultato. Entuziastingo si iscrive in una lunga virtina simili attribuverzii, del tutto nesussiusi con nomi di persona ambicingo, cerimoniingo, emozingo, energingo, armoningo, caprizingo, competente, konkurencingo, manieringas, pretenzingo, principiingo, tendencingo..., solo reiškianti caratteristiche di persona. e affatto inutile formalistì isigandus inventare nesama distinzione: entuziastino kupin entuziazmo, e entuziastiškas turintis entuziazmo. Naturalmente, mikrosistemiškumo dovrebbe osservare se è solo antipatiškas, nonikslinga preferenzia fornire simpatingam. Anch'io non si invisti e significamenti differenziali. Turbūt nessuno ancora non distingue opposito e ostiliško, a volte addirittura sottolinea la differenza: completamente opposta e insataikomai ostšiška NŽa 2006 12 569. Ma nonnormale che nella normminama vocabolo sia solo sistemigo (žinoma, e altroõs significativi sisteminis), e gli stessi kalbininkai senza abejo, ragionstai ugota e parole sistemiškas, sistemiškumas: <...>, bend rinė kalba deve essere non solo sistemiška GK 1997 4 1. La sistemiškumas del linguaggio è un variegato fenomeno, conintintint intrinių prieštaravimų (ten patimų). linguaggio sistemiškumą particolarmente enfatizza e lingua come sistema richiedti studi strukturalistai K. Gaiv, s. KeinKTŽ 1990. Terminų sistemiškumas K. GaivlT 2002 40. alla teoria e pratica della cultura linguistica molto importante è sistemiškumo veiksnys a. PupkKKs 2005 51. persone litaviške nondimeno è già menėti melagingas, svetingas, anche pakeleivingas, paleistuvingas, rėksningas; niekšingas (ir niekšiškas), pranašingas (ir pranašiškas), veidmainingas (ir veidmainiškas). e da quel darybos sistema negriūva. 138Linguos KulTūRa | 81 Bet ar tikrai draugingas padarytas iš draugas? P. skardžiaus sakoma: „Tam tikrais atvejais, atrodo, kad priesagos -ingadariniai gali būti sudaromi tiek iš daiktavardžių, tiek iš būdvardžių“ (P. skardlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų casi due pagine, tra cui amiciggio draugiškas, sėbriškas szDi 371 (K. sirvydo vārdynas, 1713) (: draũgas ir draugùs freundlich, freundschaftlich, leutsellig) (tenpat, 115). Questo è segnalato e accademica tritomessa gramaticane lKG i 1965: 558). Tuttavia c'è ancora e un'altra possibilità di farina amiciingas mėgstantis draugę, essere draugėje: draug 2. // kompanija // sucesso, pasticminimas, 4. šeima; famiglia (privi e mercdiniai) lKŽ ii2. P. skardžius tale fariba alternativa vede abbastanza frequente bailngas (: báilė), baimn gas (: báimė), baisngas (: basas, baisà), gailngas e gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (: láima, láimė), malonngas (: malónė), méilngas (: méilė), narsn gas (: mókslas), nangas (: nasas), noringas (: nóras), vargas (: varas)... P skardR i 1996 114116. Alcuni vedinių e fondamentali parole kirčiazione questa alternativa molto rafforza: báilingas (: báilė), báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė). iŠvaDa Taisyklingos darybos solo non da amico, e da amico parola friending, fondatoi correciuto significato drugiškas, bisogna non solo lasciati significato linkęs draugauti, mėgstąs draugę, visuomeniškas, ma e diffisti vartosenoje. J. Jablonskis daryboje era dėsnininkas, gli questo era più importante, ma da i suoi tempi la scienza darybos molto faro progredì. Inoltre, non si può non vedere, che alcune darinių (svetingo, melagingo,...) significazioni sono non darybos, e risultato dello sviluppo semantinei. Niuansuotai kalbai necessario e compagingas (gal anche e socialeus corrispondmento), e bendringas (: bendrauti? plg. nértingas: nertėti), bendringumas įkyriem, stranimiem komunikabilus, komunikabilumas sostituire. ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlietuvių kalbų žodynas. costituì a. laučka, B. Piesarskas, E. stasiulevičiūtė, vilnius. J. BasanlPY ii 2004 Lietuviškos pasakos yvairios 2. surinko J. Basanavičius, Chicago. J. Klimavičius. Draugiškas, draugingas, draugus 139 J. BasanlP mlm i 1898 Lietuviškos pasakos 1. Medega lietuviškai mitologijai. surinko J. Basanavičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lietuviškos pasakos 2. Medega lietuviškai mitologijai. surinko J. Basanavičius, shenandoah Pa. DŽ1 1954 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. DŽ2 1972 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. DŽ3 1993 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. K. GaivlT 2002 K. Gaivenis. Terminologia Lietuvių, vilnius. K. Gaiv, s. KeinKTŽ 1990 K. Gaivenis, s. Keinys. Kalbotyros terminų žodynas, vilnius. GK – gimtoji kalba (žurnalas). ispl, lispKŽ 2004 v. v. Petrauskas, a. Rascón. Ispanųlietuvių, lietuviųispanų kalbų žodynas, vilnius. itlKŽ 2002 v. v. Petrauskas. Italųlietuvių linguų žodynas, vilnius. laKŽ 1979 B. Piesarskas, B. svecevičius. Lietuviųanglų kalbų žodynas, vilnius. laKŽ 1991 B. Piesarskas, B. svecevičius. Lietuviųanglų kalbų žodynas, vilnius. litKŽ 2003 s. m. lanza. Lietuviųitalų kalbų žodynas, vilnius. litKŽ 2005 B. Žindžiūtė-michelini. Lietuviųitalų kalbų žodynas, vilnius. lKŽ ii1 1947 Lituvians kalbos žodynas 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Lituvians kalbos žodynas 2, vilnius. lKŽ iii 1956 Lituvians kalbos žodynas 3, vilnius. lKŽ vii 1966 Lituvians kalbos žodynas 7, vilnius. lKŽ Xiv 1986 Lituvians kalbos žodynas 14, vilnius. lPKŽ 1992 i. Karsavina, s. Kairiūkštytė. Lietuviųfracūzų kalbų žodynas, vilnius (i leid. 1962). lRKŽ 1971 a. lyberis. Lituviansrusų kalbų žodynas, vilnius. lRKŽ 1988 a. lyberis. Lituviansrusų kalbų žodynas, vilnius. NŽa Naujasis lininys aidai (žurnalas). PlKŽ 1976 franceselietuvių lingue dizionario. costituì a. Juškienė, m. Katilienė, a. Kaziūnienė, vilnius. PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. Francųlietuvių linguų žodynas, vilnius. a. PupkKKs 2005 a. Pupkis. Kalbos kultūros studiji, vilnius. RiKŽ ii 1967 Rusųlietuvių kalbų žodynas 2. Paruošė v. Baronas, v. Galinis, vilnius. RlKŽ ii 1983 Rusųlietuvių kalbų žodynas 2. costituė Ch. lemchenas, vilnius. a.ŠopenhGia 1994 a. Šopenhaueris. sapienza aforismi della vita. Vert. a. Tekorius, vilnius. 140L Kalos KulTūRa | 81 liTERaTūRa J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. rinktiniai raštai 1, vilnius. GK – gimtoji kalba (žurnalas). JablR iv 1935: Jablonskio scrive 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR v 1936: Jablonskio scrive 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J. Jablonskis. raccoltini scritti 2. costituì J. Palionis, vilnius. a.lybersŽ 1981: a. lyberis. Sinonimi dicynas, vilnius. lKG i 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. vyr. red. K. ulvydas, vilnius. a. PiročkJJKT 1986: a. Piročkinas. Jono Jablonskio delle taisymai, Kaunas. asal.R i 1979: a. salys. scritti 1, Roma. P.skardlKŽD 1943 RR i 1996: P. skardžius. delle parole liteviste daryba. raccoltini scritti 1, vilnius. s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. scritti 2, vilnius. Ricevuta 2008 04 21 Draugiškas, Draugingas, Draugus summary The well-formed word draugingas built from draug (and not from draugas) is usually corrected when it has the meaning of ‘friendly. However, it should be preserved in the meaning of ‘fond of being with other people, sociable and disseminated in actual use. Jablonskis was very consistent in building new words; however, linguistics, and word-building in particular, has developed much further since then. moreover, it cannot be overlooked that the meanings of some derivatives (e.g. svetingas, melagingas) are the result of semantic development rather than word-building. To express different shades of meaning, the language needs both: draugingas (which might serve as an equivalent of socialus) and bendringas (:bendrauti? cf. nértingas: nértėti), bendringumas which could replace more irritating foreign words komunikabilus, komunikabilumas. JoNas Klimavičius lietuvių kalbos institutas P. vileišio g. 5, lT-10308 vilnius