L. Vaicekauskienė. nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai
65
Lo e a Vaicekauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
nauji naujųjų skoLinių
no minimo kLausimai
ĮVadas
Pas a uosius po ą dešim mečių i kalbininkų, i isuomenės nuola išsako-
mas po eikis p o esionaliai į e in i naujuosius s e imžodžius kaip daba i-
nę lie u ių kalbą yškiai ženklinan į eiškinį. a ku osios nep iklausomybės
p adžioje im asi kaup i duomenis apie okių žodžių unkciona imą a ose-
noje, ačiau ėliau šis da bas nuslopo i nuosekliai nebebu o di bamas. Šiuo
laiko a piu engian skolinių no minimo p iemones nebū a aiškios okio
da bo me odikos, s e imžodžiai ne e ai e in i emian is p esk ip y inėmis
nuos a omis, o ne y imų ezul a ais, labai ūko s e imžodžių a osenos
y imų. Viešai p ieinamų s e imžodžių a osenos i jų no minimo eko-
mendacijų sp agą bandy a užpildy i Lie u ių kalbos ins i u o i Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos (VLkk) konsul acijų bazėmis, ačiau jose naujųjų
skolinių nė a daug i jie daugiausia apibūdinami ien no minamuoju požiū-
iu, pa eikian nuo odą „ne a o ina“ i lie u išką a i ikmenį.
Šiame s aipsnyje analizuojamos VLkk pa i in os skolinių no minimo
p iemonės, p is a omi nauji skolinių no minimo p incipai i a naujin as bei
me odiškai sus ip in as s e imžodžių a osenos duomenų kaupimo da bas.
s aipsniu no ima pa ody i, kaip de inan p esk ip y inius i desk ip y i-
nius me odus galima page in i no minamojo da bo kokybę.
sVe imos kiLmės Leksikos no minimo
P iemonės Lie uVoje nuo 1998 me ų
s a biausios o icialios a ku osios nep iklausomybės laiko a pio s e imos
leksikos no minamosios p iemonės y a VLkk nu a imas n . 68 „dėl di-
66
kaLbos kuL ū a | 81
džiųjų kalbos klaidų są ašo“ i jo sky ius „Žodyno klaidos“, ku iame y a
są ašai „ne a o inos naujosios s e imybės“ i „ne eik inos s e imybės i
jų da iniai“ (VŽ 1998), aip pa VLkk aps a s y a knygelė Kalbos pa a imai
4. Leksika: skolinių a ojimas (kP (L1) 2005). Į VLkk naujųjų s e imybių
są ašą į auk as 61 daugiausia anglų kalbos kilmės žodžių lizdas, ne eik inų
s e imybių są ašą suda o 144 daugiausia usų kalbos kilmės žodžių lizdai, o
Kalbos pa a imų knygelėje y a pe 3000 į žodžių lizdus neg upuo ų į ai ios
kilmės skolinių i s e imybių. s e imybių są ašai y a p iemonės neigiamai
kodi ikacijai dieg i, o Kalbos pa a imuose, be g iež ai neigiamai į e in ų,
š elnesnės neigiamos kodi ikacijos i šalu inių no mos a ian ų, pa eikiami
i lygia e čiai lie u iškiems žodžiams skoliniai.
engian minė ąsias no minamąsias p iemones em asi lie u ių kalbi-
ninkų ( isų pi ma, alekso Gi denio, P ano kniūkš os, jono Palionio, aldo-
no Pupkio) daugiausia p aėjusio amžiaus sep in ą i aš un ą dešim me į
pub likuo ais bend aisiais lie u ių kalbos i s e imos leksikos no minimo
p incipais bei k i e ijais, aip pa Kalbos p ak ikos pa a imų 3-iojo leidimo
engimo gai ėmis (ž . Gai ės 1998). naujiesiems skoliniams ski os a ski os
no minimo k i e ijų sis emos lyg i nebū a, ačiau kalbos ekomendacijų
(miliūnai ė 2004) i VLkk bei jos pakomisės 1993–1997 me ų p o okolų
analizė (Vaicekauskienė 2007: 129–144) leidžia eig i, kad eikiausiai bu o
bandoma laiky is adicinės k yp ies. deja, i iename, i ki ame y ime
kons a uo a, kad no minimo k i e ijai nė a aikomi me odiškai nuosekliai i
sis emingai, ūks a a i inkamų y imų1.
iek a ankos, iek e inimo požiū iu sis emingumo i ien isos kon-
cepcijos ypač ūks a naujausiai i plačiausiam ad esa ui ski ai p iemonei
Kalbos pa a imai, į ku ią pe kel a isa didžiųjų klaidų są ašo žodyno dalis i
ku i iš esmės a spindi lie u ių no minamosios kalbo y os s e imos kilmės
žodyno aisymų adiciją.
G e a ge ai žinomų (li e a ū inių) a minių s e imos kilmės žodžių (p z.:
pečius, sa ma ly as, se mėga, smala, zupė i k .) i senųjų aš ų a chaizmų
(žemčiūgai), čia galima as i isuo inai bend inėje kalboje įsigalėjusius cepe-
linus, ūbus, koldūnus i k ., bui inės šnekamosios kalbos du nių, so ie me-
čio i daba inio ža gono a slengo (ciongas, yžas, liuks, lūze is), isų pana-
šių ekomendacijų puošmeną sosiską su į ai iais ašybos i mo ologijos
1 Įdomu, kad a p au iniuose no minimo eo ijos da buose sis emingo no minimo k i e ijų
aikymo p oblema ne e ai p ipažįs ama kaip neišsp endžiama (ž . coope ²1996; Vikø
²1994).
L. Vaicekauskienė. nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai
67
a ian ais, g iež ai aisomų naujųjų anglų kalbos s e imybių (nonsensas, o i-
sas, se ingas, supe ma ke as) i įp as ų a p au inių žodžių (p z.: b okolis,
celiuliozė, ce emonija, seksualinis i pan.). aigi no minimo objek u čia lai-
komas be koks skolin os leksikos iene as.
Leidinyje pa eikiami e inimai, iena e us, emiasi ganė inai sudė in-
ga i – a ody ų – lanksčia e inimo laipsnių sis ema, o ki a e us, labai
neapib ėž a neigiamai kodi ikuo inos s e imybės samp a a. ne eik ina s e-
imybe čia laikomas „iš ki os kalbos a ėjęs žodis, p ieš a aujan is bend inės
kalbos no moms i u in is aisyklingą lie u išką a i ikmenį“ (mikulėnienė
2005: 5). kaip p ieš a aujan is? kokioms, kaip sup an amoms no moms?
kas laikoma „ u imu“ a i ikmeniu? neigiamiausią e inimo laipsnį „n k.“
(ne eik ina) pe se gauna naujieji (anglų kalbos) skoliniai; apie juos, sekan
Kalbos p ak ikos pa a imų gai ėmis, į ade sakoma, kad jie e inami i in
g iež ai. a p au iniai žodžiai ge iausiu a eju laikomi lygia e čiais bend i-
nės kalbos no mos a ian ais a ba – dažnai – galimais, be mažiau inkamais
a o i žodžiais. Pa yzdžiui, šalu iniu no mos a ian u čia laikomas elik as,
eg esas, o pi menybė eikiama liekanai, išlikai i a žangai.
didelė Kalbos pa a imų bėda y a a i ikmenų samp a a, p iim inumas i
apa umas. eikiami a i ikmenys dažnai u i papildomų kono acinės eikš-
mės komponen ų, a ba a spal ių, ski iasi skolinio i eikinio a osenos i-
bos, nesu ampa seman ika (p z., skolinys anko onas kodi ikuojamas kaip
ne eik inas, nes eikiausiai manoma u in jam apa ų a i ikmenį p ancūza-
kalbis). aip pa ne ienu a eju nek i iškai aikomas a i ikmenų eikimo
p incipas, kad eikia eng i a i ikmenų sinonimijos, kai u imas įsigalėjęs
a i ikmuo. Įsigalėjusiais, kaip galima spė i, laikomi g ynis, pasauga, spi gin-
u as, saldukas, apu is, amzdučiai i pan.
Pla us no minamojo objek o apib ėžimas, ne ienoda skolinių e ė i
san ykis su bend ine kalba, jos a osena i a o oju kelia abejonių dėl šio
o icialaus leidinio au o i e o. iek šiai, iek ki oms minė oms leksikos no -
minimo p iemonėms būdingas pe nelyg didelis p esk ip y umas, a ose-
nos nepaisymas.
naujųjų skoLinių no minimo P inciPai
Pas a aisiais me ais VLkk bu o im asi inicia y os ap a i skolin os leksikos
no minimo p oblemas i pa eng as bei pa i in as p ojek as „bend ieji
68
kaLbos kuL ū a | 81
naujųjų skolinių no minimo p incipai“ (2007). Viliamasi, kad šis doku-
men as u ė ų ap i pagalbiniu į ankiu olesnėms no minamosioms p ie-
monėms eik i.
kalbamajame p ojek e pi miausia apib ėžiami no min inų skolinių a -
ankos k i e ijai: sakoma, kad duomenys bend osioms no minamosioms e-
komendacijoms u i bū i enkami iš iešosios ašy inės a osenos, o speci-
inės a osenos žodžiai (ža gonybės, p o esionalizmai, specialieji e minai)
į no minamuosius są ašus ne u ė ų bū i aukiami. Šis a ankos k i e ijus
siejasi su skolinimosi p iežas imis i skolinių unkcijomis. no min inais
naujaisiais skoliniais laikomi žodžiai, ku ie a eina į lie u ių kalbą dėl po ei-
kio į a dy i (iš dalies) nežinomą, naują ealiją a są oką i ku iems skolini-
mosi momen u lie u ių kalboje nė a ( isiškai apa aus) a i ikmens. no mos
požiū iu iš p incipo ne e inami i į no minamąsias ekomendacijas ne au-
kiami dėl s ilis inių a sociopsichologinių p iežasčių a ojami skoliniai, ku-
iais siekiama s ilis inio po eikio a ku ie odo am ik ą socialinę a o ojo
apa ybę. okie s e imžodžiai ski iasi i sa o unkcijomis eks e – jie pap as-
ai a lieka eksp esinę, emocinę, socialinę a me aling is inę unkciją.
G e a a osenos s i ies, kaip no min inų skolinių a ankos k i e ijus iš-
keliamas a osenos dažnumas: p incipuose ekomenduojama no minamo-
sioms p iemonėms a ink i dažnesnės a osenos skolinius, o pa ienius sko-
linius auk i ik su išlygomis.
naujuosiuose p incipuose aip pa pa eikiamas skolinių e inimas no -
mos požiū iu. Visų pi ma pagaliau pa ikslinamas a p au inio žodžio apib ė-
žimas i sakoma, kad keliose didžiosiose (anglų, okiečių, p ancūzų, usų)
kalbose a ojami naujieji skoliniai, ku ių o ma nep ieš a auja lie u ių kal-
bos ašybos i mo ologijos aisyklėms a ba ku ie u i nekai omiems a p-
au iniams žodžiams įp as us baigmenis, y a naujieji a p au iniai žodžiai,
odėl laikomi no miniais lygiai kaip i ie, ku ie suda y i iš klasikinių kalbų
žodžių šaknų. neadap uo i, . y. lie u ių kalbos ašybos a g ama ikos eika-
la imų nea i inkan ys, žodžiai p iski iami p ie neno minių, išsky us uos
a ejus, kai jie gali bū i laikomi ( a p au inėmis) leksinėmis ci a omis; daž-
niausiai ai būna d ižodžiai pas o ieji pe kel inės eikšmės junginiai, pa yz-
džiui: new age „ okia kul ū os k yp is, judėjimas“, ca e blanche „ isiška lais-
ė eik i sa o nuožiū a“ i pan.
skolinių e inimas no mos požiū iu, sup an ama, u i išplauk i iš ben-
d inės lie u ių kalbos a kybos p incipų (P incipai 1997): ap a iamuoju
a eju laikomasi adicijos i eigiama, kad isada u i bū i eikiama pi meny-
L. Vaicekauskienė. nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai
69
bė leksikos g ynumo p incipui. a si adus inkamų a i ikmenų, a ojimo e-
komendacijose jie isada u į bū i eikiami, aip pa i šalia naujųjų a p au-
inių žodžių. ki as p incipas, ku io ekomenduojama laiky is, y a lie u ių
kalbos g ama ikos i ašybos sis emiškumas. Šiuo p incipu siekiama suma-
žin i a osenoje nelie u iškai ašomų i nekai omų s e imų žodžių skaičių.
bend uosiuose no minimo p incipuose numa omi du naujųjų skolinių
no minimo būdai: 1) no minimas s e imą žodį adap uojan ( . y. sulie u i-
nan jo ašybą i mo ologiją) i 2) no minimas keičian pakai u. Pi muoju
būdu emiasi na ū ali skolinio in eg acija į besiskolinančios kalbos sis emą,
puikiai pažįs ama iek lie u ių kalbos a mėms, iek bend inei kalbai. no s
aš u nieku lyg i ne iksuo as, šis no minimo būdas y a ge ai žinomas no -
minamajai lie u ių kalbos p ak ikai. an asis būdas bu o aikomas engian
s aipsnyje minė as no minamąsias p iemones; jis k i ikuo as iek kalbos
a o ojų, iek mokslininkų už ai, kad siūlomi pakai ai ne isada būna in-
kami a sma kiai ibojamas suno minamų iene ų skaičius (ž . Vaicekaus-
kienė 2007: 145–152; Gi čienė 2007).
ap a iamuosiuose p incipuose e inga ai, kad čia s engiamasi užki s-
i kelią ne inkamų a i ikmenų eikiniams apib ėžian a i ikmenų e ini-
mo k i e ijus, ku g e a žinomų da ybos eikala imų ap a iami a i ikmens
i skolinio eikšmės apa umas bei a i ikmens emocinis i s ilis inis neu a-
lumas. apie kodi ikacijai ak ualų a i ikmens papli imo a osenoje k i e i-
jų, ku is ypač ge ai a skleidžia skolinio i pakai o konku enciją, p inci-
puose nekalbama; aip pa neakcen uojama pačių a o ojų suku ų a i ik-
menų s a ba2.
duomenų aPie naujuosius sVe imŽodŽius kauPimas
VLkk pa i inus skolinių no minimo p incipus (2007), im asi a gai in i
duomenų apie skolinius kaupimo da bą. komisija k eipėsi į Lie u ių kalbos
ins i u o kalbos kul ū os sky ių siūlydama pa eng i šiai emai ski ą p ojek-
ą i ais pačiais me ais bu o su o muluo i okie būsimo p ojek o ikslai i
užda iniai:
2 no egų kalbos komisijos 2000 m. įs eig o pakai ų diskusijų o umo analizė odo, kad pa-
kai o papli imas a osenoje y a labai s a bus eiksnys; aip pa pas ebė a, kad pakai ų sėkmė
iesiogiai p iklauso nuo o, kiek juos ku ian bu o laikomasi mokslinių y imų nus a y ų
ge o pakai o k i e ijų (ž . o p 2007).

70
kaLbos kuL ū a | 81
– a lik i ieno dešim mečio (1998–2008 m.) s e imžodžių ašy inės a -
osenos y imą, suda an kiek įmanoma ep ezen a y esnį didelės ap-
im ies eks ų ko pusą iš į ai ių spausdin ų bei elek oninių šal inių i
pagal kele ą į ai ių požymių ap ašan iš jo a ink us s e imžodžius
duomenų banke;
– emian is VLkk pa i in ais s e imžodžių no minimo p incipais,
eng i i eik i komisijai s a s y i ekomendacinius no minamuosius
s e imžodžių są ašus su pag indiniais duomenimis apie s e imžodžių
a oseną.
2007 m. gale pagal Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i
sklaidos 2006–2015 m. p og amą bu o ski a pa ama penkių mokslininkų
g upei3 a lik i Naujųjų lie u ių kalbos s e imžodžių a osenos y imą: 1998–
2008. Papildomą inansa imą kompiu e iniam duomenų bankui i dažnumo
ma a imams paieškos į ankyje Google suku i sky ė Lie u ių kalbos ins i u as.
Planuojama, kad 2008 m. pabaigoje baig ame es uo i i isiškai unkcionuo-
jančiame kompiu e iniame s e imžodžių duomenų banke (sdb) bus sukaup-
a be eik 800 pa ienių s e imžodžių i bend ašaknių jų lizdų i apie 3000
a osenos pa yzdžių iš isuomeninės poli inės, specializuo os, kul ū inės,
jaunimo pe iodinės spaudos, in e ne o, nepe iodinės spaudos, iešosios in-
o macijos šal inių i dokumen ų; duomenys bus ap ašy i pagal da bo g upės
pa i in us i iamojo s e imžodžių ap ašo modelio p incipus.
Pe pi muosius p ojek o ykdymo me us bu o pa eng os me odinės s e-
imžodžių kaupimo gai ės i suku a eikalinga echninė bazė – kompiu e i-
nio duomenų banko p og ama i specialus užklausos o ma imo sis emoje
Google į ankis s e imžodžių a osenos dažnumui nus a y i. emian is sdb
iškel u ep ezen a y umo p incipu, su šiuo į ankiu suda omos i in ikslios
žodžių o mų paieškos eilu ės, iek į aukian kuo daugiau kai ybos pa adi-
gmos o mų i ski ingų ašybos a ian ų, iek siau inan paieškos lauką dėl
ezul a ų anglų kalba a lie u iškų o mų daugia eikšmiškumo. dažnumas
nus a omas pagal pi mųjų po os šim ų žodžių pag indu iš es ą medianą, . y.
skaičių, ku is pa odo dažnumų a iacinės eilu ės cen ą, – a ski ai a dažo-
džiams i eiksmažodžiams. san ykinis dažnumas skaičiuojamas k a iliais
(jie dalija eilu ę į ke u ias lygias dalis, i an asis k a ilis su ampa su media-
na): e ais laikomi a dažodžiai, ku ių as a iki 800 pa a ojimo a ejų, i
3 kaupian duomenų banką į ai iais p ojek o e apais daly a o Lki kalbos kul ū os sky iaus
da buo ojai skais ė aleksand a ičiū ė, ju gi a Gi čienė, agnė kalniny ė, i a miliūnai ė,
Gied ius amaše ičius, asuolė Vlada skienė; p ojek o ado ė Lo e a Vaicekauskienė.
L. Vaicekauskienė. nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai
71
eiksmažodžiai iki 400 a ejų, idu inio dažnumo – a dažodžiai nuo 800
iki 30 000 pa a ojimų i eiksmažodžiai nuo 400 iki 5000 pa a ojimų, o
dažnais – a dažodžiai, as i pa a o i daugiau kaip 30 000 ka ų, i eiksma-
žodžiai, ku ių as a daugiau kaip 5000 pa a ojimų (apie Google paieškos
galimybes plačiau ž . aleksand a ičiū ė 2008: 266–282).
kaip ma y i iš keliamų ikslų i eo inio bei me odinio pasi engimo, p o-
jek as isų pi ma ski as į lie u ių kalbą a einančių s e imų žodžių moksli-
niam y imui a osenos pag indu. sis eminga s e imžodžių a anka i a -
osenos duomenimis siekiama pama uo i mažiau i oje 1998–2008 m. ašy-
inėje lie u ių kalboje a ojamų naujųjų s e imžodžių kiekį i a saky i į
klausimą apie anglų kalbos į akos pobūdį: kokį po eikį lie u ių kalbai da o
naujieji anglų (ame ikiečių) kalbos s e imžodžiai, kiek jų skolinamasi, ko-
kiuose eks uose pasi aiko daugiausia (elek oninėje e pėje, jaunimo kalbo-
je a bend ojoje a osenoje), koks jų san ykis su lie u ių kalbos g ama ika
i ašyba, a skolinimosi p ocesas ap a iamuoju laiko a piu kokybiškai i kie-
kybiškai ski iasi nuo o, kas bu o s ebė a ik a kū us nep iklausomybę
1991–1997 m. (plg. Vaicekauskienė 2007). dalis y imo ski a leksiniams
adminis acinės kalbos pokyčiams iksuo i i u ė ų pa eik i duomenų apie
iki šiol mažai y inė us als ybės dokumen uose a ojamus naujus a p au-
inius žodžius i jų eikšmes.
ki a e us, naujųjų s e imžodžių duomenų bankas suda y as aip, kad
u ė ų aikomąją e ę i iš jo bū ų galima gau i ep ezen a y ios medžiagos
no minamosioms p iemonėms eng i.
no min ini sVe imŽodŽiai daba iniame sdb
kaip minė a, bend uosiuose p incipuose su o muluo i du pag indiniai
s e imžodžių a ankos k i e ijai – iešoji ašy inė a osena i a osenos
dažnumas.
a liekan a anką iš sdb sukaup ų duomenų enka šiek iek ikslin i ie-
šosios ašy inės a osenos są oką. G e a espublikinės pe iodinės spaudos,
s a bus duomenų šal inis y a in e ne as. kaip ik in e ne o e pėje ap inka-
ma daug ikslinamųjų, o ka ais i pi minių s e imžodžių a osenos duome-
nų. iš esmės iešąja ašy ine a osena gali bū i laikoma isa iešai p ieinama
eks inė in e ne o dalis, ačiau pagal komunikacijos pobūdį ji labai ne iena-
ly ė. engian i iamojo s e imžodžių ap ašo modelį nusp ęs a in e ne inius
72
kaLbos kuL ū a | 81
šal inius sdb sąlygiškai skaidy i į d i dalis – in o macinę i komunikacinę.
nus a an iešosios ašy inės a osenos ibas oks skaidymas leidžia a si ibo-
i nuo komunikacinės in e ne o dalies, nes ji eikiau p ilygin ina pa ašy os
o mos (daugiau a mažiau) p i ačios saky inės kalbos a mainai.
kadangi eikia apsi ibo i pačiais ak ualiausiais, labiausiai isuo inėje a -
osenoje papli usiais žodžiais, lygiai aip pa , ben jau są ašų engiamojo
da bo p adžioje, galima b ėž i ibas ies am ik omis iešosios ašy inės
a osenos s i imis i ėlesniam laikui a idė i adminis acinę kalbą, nepe io-
dinę spaudą, galbū i pe iodinės spaudos specializuo ąsias s i is (čia u ima
gal oje kul ū inė, į ai ių p o esinių s ičių, jaunimo spauda, aip pa ik y-
ams a ik mo e ims ski a spauda i pan.), o pi miausia im i duomenis iš
isuomeninės poli inės spaudos. oks ap ibojimas leis ų a mes i skolinius,
u inčius aiškių a i ikmenų, be a ojamus siekian s ilis inio po eikio a
no in išsiski i ki okia apa ybe (didelė jų dalis y a iešojoje, labiau s an-
da izuo oje ašy inėje e pėje ečiau a ojami slengo, ža gono žodžiai).
aigi no min i, kaip ekomenduojama p incipuose, isų pi ma bū ų a en-
kami okie skoliniai, ku ie y a a ėję į lie u ių kalbą dėl po eikio į a dy i (iš
dalies) naujas ealijas a są okas i ku ie skolinimosi momen u ne u i isiš-
kai apa aus a i ikmens.
jau minė am eikala imui, kad no min i a enkami s e imžodžiai bū ų
dažnai a ojami, p incipuose leidžiama nusiženg i siekian didesnio no mi-
namojo da bo pa eikumo, adinasi, eikiausiai ais a ejais, kai ekomenda-
cija y a neabejo ina, ją pa eik i nesunku (galbū kai u imas ge as pakai as)
i manoma, kad y a ikimybė skoliniui plis i. ačiau pi muoju kodi ikacijos
e apu u bū eikė ų susi elk i ies dažnos a ben idu inio dažnumo a o-
senos žodžiais.
emian is kalbamaisiais no minimo p incipais a ink i skoliniai oliau
e inami no mos požiū iu i gali bū i p ipažįs ami no miniais, jei jiems
galima su eik i naujojo a p au inio žodžio s a usą, aip pa jei jie užpildo
lie u ių kalbos žodyno sp agą i p i ampa p ie lie u ių kalbos ašybos i
mo ologijos no mų a ba y a nesunkiai sulie u inami. neno miniais laiko-
mi konku uojan ys su lie u išku a imos eikšmės a i ikmeniu a ba u in ys
specialiai suku ą ge ą pakai ą skoliniai, aip pa lie u ių kalbos ašybos a
g ama ikos eikala imų nea i inkan ys žodžiai.
okios iš pi mo ž ilgsnio pap as os aisyklės iš iesų ė a labai bend os
gai ės kodi ikaciniam da bui. olesnis kiek ieno iš a ink ų žodžių e ini-
mas y a ganė inai sudė ingas i p iiman sp endimą bū inai eikia em is
L. Vaicekauskienė. nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai
73
desk ip y iniais duomenimis: a siž elg i į skolinio papli imą i įsigalėjimą
a osenoje, p i apimą p ie lie u ių kalbos sis emos, in eg a imąsi į ją, aigi,
be ki ų, pas a s y i i šiuos klausimus:
1) papli imas a osenoje: keliose s i yse skolinys a ojamas?
2) įsigalėjimas a osenoje: kele ių me ų a ojimo adiciją skolinys
u i?
3) lie u ių kalbos ašybos i mo ologijos no mų a i ik is: koks y a skoli-
nio p isi aikymo laipsnis, a jis isada a ojamas adap uo as, a a o-
sena šiuo požiū iu į ai uoja? a skolinys g a iškai (kabu ėmis, pas i-
uo ju š i u) išski iamas iš lie u iško eks o?
4) įsi i inimas lie u ių kalbos leksikos sis emoje: kiek skolin a šaknis
išsišakojusi pe lie u iškus da inius?
5) įsi i inimas lie u ių kalbos leksikos a p au inių a s e imų žodžių
posis emyje: kiek bend ašaknių skolinių i jų lizdų y a pasiskolin a?
būdamas pakankamai ep ezen a y us, s e imžodžių duomenų bankas
gali duo i palygin i pa ikimų duomenų čia iš a dy ais klausimais i bū i ge a
pagalbine p iemone e inan skolinius VLkk. iš jo duomenų ma y i, kad
ne gi pa ys ak ualiausi, dažni a idu inio dažnumo skoliniai, as i isuome-
ninėje poli inėje spaudoje, kodi ikacijos požiū iu labai ski iasi.
kai ku ie iš jų galė ų bū i laikomi naujais a p au iniais žodžiais, p z.,
d i ingas „kon oliuojamas šoninis au omobilio a ų slydimas; au omobilių
spo o šaka, kai au omobilis slys a asa i u i a lik i am ik as užduo is
(išlaiky i am ik ą g ei į, į eik i posūkius i pan.)“ (angl. d i ing); ankas
„bliuzo i soulo elemen ų u in i populia ios šokių muzikos k yp is, pasižy-
min i i in yškiu i mu“ (angl. unk); kempe is „kempinguose apsis ojan is
kelioninis ( u is inis) au omobilis, ku iame galima nak o i“ (angl. campe )
(šie žodžiai y a pasiskolin i usų, okiečių, p ancūzų kalbų). ne e ai okių
naujų skolinių bend ašaknių žodžių būna į auk a į a p au inių žodžių žo-
dynus, plg.: ŽŽ d i ingas „lai as ž ejo i plūdu iuojančiais inklais“; ŽŽ
kempingas „au o u is ų s o ykla“. no minamosiose ekomendacijose g e a
u ė ų bū i nu odomi i u imi nusakomieji lie u iški naujųjų skolinių a i i-
kmenys, p z.: d i ingas – kon oliuojamasis šoninis slydimas; au omobilių
slydimo a žybos; kempe is – a uo as namelis, u is inis au omobilis. aip pa
u i bū i į e inami lie u iški i skolin i kodi ikuojamos šaknies da iniai,
p z., d i ingas: d i in i, d i as, d i e is. kaip numa y a bend uosiuose sko-
linių no minimo p incipuose, jei skolinio o og a inė i mo ologinė adap-