scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

In memoriam Kazys Pakalka (1928–2009)

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

In memoriam Kazys Pakalka (1928–2009)

Author: Algirdas Sabaliauskas
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/331/396
A. SABALIAUSKAS. In
memo iam Kazys Pakalka 355
PERSONALJOS
ALGIRDAS SABALIAUSKAS
Ins i u o de lenguas Lie u ių
IN MEMORIAM KAZYS PAKALKA
(1928–2009)
El día 16 de sep iemb e de 2009 una g a e en e medad escancin as nos dejó
da bš us lexicóg a o, imos leksicog a ías li uáneas his o ios in es igado
Kazys Pakalka. Dejó silencialmen e ( ílus él e a y en ida), sin lo es, sin
despedida de idiomas, neno ėjęs moles a ni más ce canos amigos, ni conocidos.
Mi ė Vilniue, donde p abėgo mayo pa e de su ida, y u na con cenenais eg esó a
na alina, pad es kapą Gedžiūnlių pueblo kapinai ėse. No lejos de aquí y nacido el
pueblo Júodalaukio (Daugėlškio pa apija, Ignalnos dis i o). Según la adición de
la amilia Kazys Pakalka a es e mundo ino po el mismo linamynį. Sin emba go
o gonalis a en lib os pa oquiales egis é: 1928 año
356 KALBOS KULTŪRA | 82 ene o 1 día. Pajauni a nue oagimį anais iempos
e a bas an e habi ual más a de necesi a á i en l ejé ci oomené.
1941 m. Kazys Pakalka comenzó a acudi ga siąją Vilniaus Vy au o Diggioyo
gimnaziją. Velionis a menudo buenu palab a eco daba el llamado año de
ocupación okiechos Š ie imo gene alinį a ėją dak a ą P aną Ge man ą
(Meškauską)1, que pa icula men e cuidaba de Vilniaus k aš o lie u iškomis
escuelas. Kelią en ciencia u u o kalbininku ambién paleng ino y su dádè, sus
pa apijoneses muy ag adablemen e eco dado ilgame is Ma cinkonių klebonas
Nikodemas Pakalka, kadaise Suizaijoje, F ibu go uni e si e e, es udiua és
jun o con Vinco Mykolaičiu-Pu inu, algun iempo abajęs y Vilniaus Vy au o
Didžiojo gimnazijoje. Nicodemos Pakalka, puede deci se, ue muy hospi ala io a
los o bininos. P o eso Juozas Balčikonis aquí no solo esa oda o, ce ca de
klebonía malonią e ugudą encon aba y p o eso ious bi ės. De gužničiai aquí
e a ambién Kazio Pakalkos d augai Aloyzas Vidugi is, An anas Balašai is. Los
esiden es locales es os es jó enes sospecha on siendo clee ikus. Ta p 1948
año a o oño Vilniaus uni e si e e empezados es udios li uanis as al p incipio
Kazio Pakalkos aquí aún no. A si ado él algo más a de, pe bėgęs de Miškų ūkio
akul e o. A sisakando como así ya al homb e del pueblo más geis inos
bosquekininko especialidades segu amen e no ul imo papel su aidino Vy au o
Diggio gimnasio maes o Liongino Vai iekūno las lecciones de lenguas lie u ias. O
pe bėgimo o malumus a su an iguo alumno maneja la ayudó su p o eso a de
lengua la ina, más a de lec o a uni e si a ia Jad yga Tijūnely ė
(Šimkauskienė).
Ku so amigos Kazį Pakalką ecue da como a o da bš umo es udian e. Examaminos él nunca
nelaikė bien no p epa osés. El au o de es e a ículo lo pudie a con i meza a es igua po que
él exámenes no malmen e sos enía de inmedia o as su amigo. Ra a ez lo e a posible
encon a de danokios u o osokios en e enogos salidas. Nunca él no esúcaba en es adios.
Jus icia, a la cabeza iene a la cabeza humo ís ico episodio ísico de la inimo enseñi ío, is oęs
cómo ácilmen e su es udian e lipa i e, aquí 1 P anas Ge man as (19031945) 1936 m. Leipcigo
uni e si e e apgynė dise ación Liaudies pap očiai lie u ių šeimos gy enime. 1941 m. ue
nomb ado Š ie imo gene aliniu a ėju. 1943 m. a es ado po opone se a nacias polí ica,
especialmen e publicada mo ilización en SS delinius. Mi é Š u ho o en el campo de concen ación
apsik ė ęs šil ine. Lie u os kaliniai, papi kę k ema o ium i šininką, ex ajo su u ną y ugiendo
de campamen o izsigabeno hacia Š ediją. Más a de en e ó en una de los cemen e ios de
Copenhague. Desa o unadamen e, kapa 1960 m. ue des uido. P. Ge man o he mano, li uanis a
maes ojs, de di e sas edacciones empleado, ac i ous Lie u ių kalbos d augijos miemb o
Kas as Meškauskas (19061932) nuskendo an e Palangos. Plačiau sob e P. Ge man o ac i idad é.
M a c ko ny ė B. Vilnius ka o ka uselėje. La ida cul u al de Vilnius.
1939–1945. Vilnius, 1999, 7888.
A. SABALIAUSKAS. In memo iam Kazys Pakalka 357 pa p išokęs pa ik ino su
musumenis y impyg inai k ie ė isi a i bokso eni uo es. Sin emba go ales
p opues as abajščiojo li uanis o nė de olo ne iliojo. Kazys Pakalka, como y
o os de Vilniaus k aš o kilę es udian es, in ancia en sen ido nacional la
p iespaudá, po noso os, á uni e sidad a i usius de o os Li uania
kampelės, u bió e a ge okai Li u iškesnis, jau ía eaguoyan e en cada
es animųjos zamačią.
Ri ai Kazys Pakalka se con i ió ac i os académico del dicciona io Li uáneo de
palab as coleccionado . Noso os, amigos del cu so, al ez a eces y un poco
en idiosamen e žiū ėda amos, cuando el p o eso Juozas Balčikonis du an e
la lección a su es udian e ing esaba en egaba una cuen a y explicaba, que
An akalnyje po a enus palab as él gausiu a un poco de dine o. Y de esas
palab as diccionui du an e su ida Kazys Pakalka insc ibió al ez po 20 miles.
La mayo pa e palab as u bió insc ibi de la mad e Anelės Pakalkienės
(Cicėnai ės) lūpų. Pakalkienė muy bien sabía na i a lengua, su lengua e a a o
imagdingumo y e balismo. Quisie a eco da , que Kazys Pakalka su mad e sin
in amaba. La esposa del au o de es e a ículo, a la cual, como médicos, u o
que comunica se con Pakalkiene, decía que ella en ida no había encon ado
o o al homb e, que an cuida ía de su mad e, como cuidaba Kazys Pakalka.
Anks i u u ois kalbininkas in oluc ó y en in es igaciones de his o ia de lexicog a ías
Li uáneas. Di igido po el P o eso Jono Palionio esc ibió alo ación diplomominí abajo
sob e manusc i o Dionizo Poškos dicciona io2. 1953 m. g aduęs uni e sidad Kazys Pakalka
algunos años enseñedé Vilniaus pedagoginiame ins i u e. Sin emba go oda olimé ica su
ac i idad cien í ica p incipalmen e elacionada con el Ins i u o de la lengua Lie u ių. Aquí
años aspi an u as él esc ibió dise ación Pi masis lenguas li uanas diccionynas (Kons an ino
Ši ydo3 Dic iona ium ium lingua um 1629 m.). El je e de abajo docen e Jonas K uopas.
Dise ación o icialis oponen e el p o eso Juozas Balčikonis su a siliepimą e minó po ales
palab as: a lik as abajo nusipelno con kaupu, que Mokslinė a yba acep a ía econoce K.
Pakalkai ilologijas mokslų kandida o g ado. Tan o a el p o eso Juozu Balčikoni, como a los
miemb os del Consejo Cien í ico pa icula men e eno me la imp esión dejó la segunda pa e
de dise ación 917 hojas egis o de palab as Li u ichas. Sup an amas daik as, dijo J.
Balčikonis, alam dideliam egis u esc ibi i padė a baisidad abajo. Debe ía libe a lo
inmedia amen e. Con a iamen e, 2 Ž . Pa k a l k a K. D. Poškos o odyno genezė y des ino.
Lie u ių kalbo y os klausimai 29, 3 los empleados del Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o en
ese momen o obliga on consumi al nues a leksikog a o pa a dės o mą.
1991, 113–117.
358 KALBOS KULTŪRA | 82 se ía capi alas zanchas en la ie a.4 El P o eso
Kos o Ko sako opina, ales olume is dise aciones en gene al debe ía
p ohibi esc ibi . Se puede deci que con dise ación de ensima el abajo
an e es e monumen al leksicog a ía li uanos sólo comenzó. Sob e dicciona io
y sus au o es Kazys Pakalka publicó mul i ud de a ículos, él de e minó
uen es de la pa e del dicciona io lenkiškosios, co igió dicciona io echa de
p ime a edición, exhibió naujada us. Po supues o, lo más impo an e con
es udios in oduc o ios y odykles de palab as li uanichas pa engé
aksimilinius del denominado p ime ojo (ap oximadamen e 1620 m.) y e cioyo
(1631 m.) edición nue os, puošnius, aho a a disposición de odos (Pi masis
lie u ių kalbos žodynas, 1979; Senasis Kons an ino Si ydo žodynas, 1997).
Pod íamos deci que Kons an inas Si ydas e a el g an Kazio Pakalkos, como
y ėjo, meilė, acompañándolo has a los úl imos días de ida. O a s i is
lingüo y os de los li uanos, en la cual elionis ambién mucho nu eiké, ue
académico dicciona io de la lengua li uánica. An e es e mismo más impo an e
de nues o lexicog a ía ienda, al cual, di íamos, la nación Li uania p epa aba
lige amen e cien a año, Kazys Pakalka p ile é aún siendo un es udian e, y
ac i amen e abajaba casi cuu is décadas. Po es e abajo 1996 m. le jun o
con o os lexicog a as ue asignada P emio de Ciencia de la República de
Li uania. Domino Kazį Pakalką ambién sepa adoų lie u ių kalbos žodžių
is o ija, lie u ių kalbos y inėjimo dalykai, kalbos kul ū a, gim ojo Daugėliškio
a mė.
Mokslo y abajo amigos Kazį Pakalką ecue da como pa icula men e
jau ų, siemp e susc upusį, since ši dų žmogų.
Mielas Amuge, descansesekis en paz pa a odos los iempos eg esado a
Tu co azón mismo más p ecioso á nues a ie a inelio. 4 B a l č i k o n i s
J. Rink iniai esc i os. T 1. Vilnius, 1978, 367370.