L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
173
LAIMA NEVINSKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
GRĖSMĖS KALBAI IR KALBOS PRIEŽIŪRA:
ŽURNALISTŲ POŽIŪRIS
Šiame s aipsnyje analizuojamas ienos kalbos a o ojų g upės – žu nalis-
ų – požiū is į g ėsmes kalbai i po eikį ją p ižiū ė i. Toks kalbos a o ojų
nuos a ų objek as pasi ink as dėl o, kad g ėsmės kalbai dažnai y a pa eikia-
mos kaip kalbos p iežiū os po eikį pag indžian is mo y as. Šiuo y imu no-
ima išsiaiškin i, a kalbos a o ojai mano esan kalbos p iežiū ą eikalingą
odėl, kad su okia g ėsmes kalbai. Užsib ėž o ikslo siekiama analizuojan
kalbos poli ikos mo y us i minė u a ž ilgiu ap a ian Lie u os kalbos po-
li iką.
Žu nalis ai y a y imui e inga kalbos a o ojų g upė, nes kalba jiems
y a ne ik kasdienio bend a imo, be i da bo p iemonė. Jie y a i s a bi
kalbos poli ikos ikslinė g upė, odėl kad žu nalis ų pa i is leidžia jiems
s a s y i apie kalbos poli ikos po eikį i jos įgy endinimo būdus.
S aipsnyje nag inėjami kokybinių in e iu duomenys, su ink i ykdan
p ojek ą „Bal ų socioling is ika (BalSoc): kalbinė isuomenės sa imonė
Lie u oje i La ijoje“1. Ty imo me u bu o apklausiami 32–42 me ų am-
žiaus adijo i ele izijos laidų edėjai i žu nalis ai y ai – iš iso apklaus i
24 esponden ai. No s okia a anka iboja ezul a ų apibend inimą isų ži-
niasklaidos da buo ojų a uo labiau isuomenės a ž ilgiu, homogeniška
im is leidžia a skleis i kuo didesnę ienos g upės nuomonių į ai o ę, nep i-
klausomai nuo daly ių amžiaus i ly ies. Dauguma į im į pa ekusių adijo i
ele izijos da buo ojų u i spon aniško kalbėjimo adijo a ele izijos e e y-
je pa i ies.
Ty imo im is suda y a pagal du k i e ijus. Pi masis jų bu o esponden o
kalbinis išsila inimas. Pagal jį išski i „p o esionalai“ – esponden ai, ku ie
s udijų me u bu o mokomi kalbos i kalbėjimo, i „ne p o esionalai“ –
1 P ojek ą 2009 m. ykdė Lie u ių kalbos ins i u as. Apklausa a lik a liepos – ugsėjo mėn.
P ojek ą ėmė Vals ybinis mokslo i s udijų ondas.
174
KALBOS KULTŪRA | 82
okio išsila inimo s udijuodami neįgiję. Į p o esionalų g upę pa eko žu na-
lis inį i ak o inį išsila inimą u in ys žu nalis ai i laidų edėjai. An asis
k i e ijus bu o audi o ija, ku iai ski a laida (a laidos), ku ioje di ba es-
ponden as. Pagal ai bu o išski i populia ių laidų bei laidų jaunimui edėjai
i isuomeninių laidų bei laidų y esnio amžiaus žmonėms edėjai. Pagal
uos du k i e ijus suda y a ke u ių g upių im is, iš kiek ienos g upės a -
ink a po šešis esponden us. Šiame s aipsnyje, ci uojan esponden us, jų
laidos pobūdis i išsila inimas nebus nu odomas, nes analizė pagal šias ka-
ego ijas esminių nuos a ų ski umų nepa odė.
GRĖSMĖS KALBAI KAIP KALBOS POLITIKOS MOTYVAS
Kalbos poli iką pap asčiausiai galima apib ėž i kaip kieno no s pas angas dėl
kokių no s p iežasčių pakeis i kokios no s bend uomenės kalbinį elgesį. Tos
p iežas ys gali bū i į ai ios – nuo banalaus sup a imo, kad kam no s nepa-
inka, kaip kalba kokia g upė, iki sudė ingos idėjos, kad bend uomenė gali
išlaiky i sa o kul ū ą, išsaugodama kalbą (Kaplan, Baldau 1997: 3–4).
Žinomame i dažnai ci uojamame R. Coope io (1989) kalbos poli ikos
modelyje p iežas ys galė ų bū i nu odomos kaip ikslai: „Kokie eikėjai sie-
kia pa eik i kokią elgseną, kokių žmonių, kokiais ikslais, kokiomis sąlygo-
mis, kokiomis p iemonėmis, kaip p iimdami sp endimus i kokių pasiekda-
mi ezul a ų?“ Tikslai apibūdina, kokio kalbinio elgesio pokyčio siekiama,
ačiau nepaaiškina pasi inkimo p iežasčių. Pa yzdžiui, į ai ių au o ių mini-
mi kalbos poli ikos ikslai y a kalbos no minimas, ašybos s anda iza imas,
mode niza imas, kalbos g yninimas, a gai inimas, kalbos išlaikymas i k .
(Kaplan, Baldau 1997; Ho nbe ge 2006). I šie, i ki ų au o ių į a dijami
ikslai nu odo siekiamą kalbos poli ikos ezul a ą, ačiau nepaaiškina, dėl
kokių p iežasčių apsk i ai imamasi kalbos poli ikos, kodėl iškeliami ienokie
a ki okie ikslai. Bū en ai a skleidžia kalbos poli ikos mo y ai: kodėl i dėl
ko siekiama ų pokyčių.
Kalbos poli ikos mo y ai eo inėje kalbos plana imo li e a ū oje nag i-
nė i ge okai mažiau negu kalbos poli ikos ikslai. Minė ame R. Coope io
modelyje nu odoma, kad ikslai gali bū i a i ieji (kai siekiama su kalba su-
sijusio elgesio pokyčių) i paslėp ieji (kai siekiama ne su kalba susijusių
pokyčių, . y. pa enkin i am ik us in e esus, pa yzdžiui, išlaiky i p i ilegi-
jas i aldžią), ačiau išsamiau jie nenag inėjami (Coope 1989).
L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
175
Vieną išsamiausių kalbos poli ikos mo y ų analizių y a pa eikęs D. Age-
is (2001). Au o iaus eigimu, kalbos poli ikos mo y aciją (s imulą) suda o
ys elemen ai: mo y ai, susiję su konk ečiu planu a poli ika apsk i ai; po-
li ikos eikėjų nuos a os dėl am ik os kalbos a jos a ian ų; konk e esni
ikslai, ku ių jie no i pasiek i. Taigi D. Age is a ski ia kalbos poli ikos ikslus
i mo y us: mo y ai paaiškina, kokios p iežas ys lemia kalbos poli ikos pa-
s angas, ikslai – kokių konk ečių ezul a ų siekiama. Pa s au o ius pa eikia
okius apibend in us galimus kalbos poli ikos mo y us (Age 2001):
1. Tapa ybė. T adiciškai ienas iš s a biausių au inės i e ninės apa-
ybės apib ėžimo požymių y a kalba, o kaip kalbos poli ikos mo y as
dažnai nu odomas au inės apa ybės kū imas, s ip inimas i išsaugo-
jimas, didžia imasis sa o kalba. Pa yzdžiui, šis mo y as labai s a bus
kalbos poli ikai P ancūzijoje.
2. Ideologija. Šiuo a eju kalbos poli iką lemia šalyje egzis uojan i
bend inės kalbos i jos san ykio su ki omis kalbų a mainomis ideo-
logija. Pa yzdžiui, šis mo y as bu o pasi elkiamas Didžiojoje B i a-
nijoje s ip inan bend inės kalbos (dialek ų sąskai a) mokymą mo-
kyklose.
3. Į aizdis. Šis mo y as s a bus kalbos poli ikos p iemonėms, ski -
oms sa o šalies kalbai populia in i pasaulyje, pa yzdžiui, B i ų a y-
bos padalinių, p ancūzų kul ū os cen ų i ki ų šalių kul ū os cen ų
eikla į ai iose pasaulio šalyse.
4. Nesaugumas. Tai si uacija, kai kalbos poli ikos p iemonėmis sie-
kiama išsaugo i au os a ba e ninės g upės kalbą, nes ki ų kalbų į aka
siejama su g ėsme susiku ai apa ybei a apsk i ai kul ū ai. Šiuo mo-
y u emiasi isas ling is inės globalizacijos disku sas (ž . Phillipson,
Sku nabb-Kangas 1996). Tokios kalbos poli ikos pa yzdys, ku yš-
kus šis mo y as, y a P ancūzija: baiminamasi, kad iš anglų kalbos a -
einan ys nauji e minai gali sunaikin i „p ancūzų kul ū ą, p ancūziš-
ką gy enimo būdą, p ancūzų mokslą a ne pačią P ancūziją“ (Age
2001: 77). Nesaugumo mo y as aip pa yškėja iš eikala imo, kad
(ci uojan uome inį P ancūzijos kul ū os minis ą) p ancūzų kalba
nebū ų „naudojama an aeiliams ikslams“ – palygin i su anglų (Age
1999: 8).
Šis kalbos poli ikos mo y as y a glaudžiai susijęs su pi muoju – au inės
a e ninės apa ybės kū imu i išsaugojimu, ačiau a p jų y a ski umų. Iš
D. Age io pa eik ų paaiškinimų i pa yzdžių galima sup as i, kad apa ybės
176
KALBOS KULTŪRA | 82
mo y as ne isada susijęs su išo inėmis g ėsmėmis kalbai, no s apa ybės
kū imas i apima siekį a si ibo i nuo ki ų g upių. Nesaugumo mo y as pa-
aiškina okias si uacijas, kai iš išo ės kylančios g ėsmės kalbai dažnai y a
naujos a s ip ėjančios.
5. Nelygybė. Tai si uacijos, kai kalbos poli ikos p iemonėmis siekia-
ma sumažin i socialinę a ski į i nelygybę, egzis uojančią į ai iu pa-
g indu: e niškumo, ly ies, o malios galios ūkumo. Į ai iose šalyse
ykdoma okia kalbos poli ika, ku ia siekiama į eisin i au inių mažu-
mų i e ninių g upių kalbų s a usą (abo igenų kalbos s a uso s ip ini-
mas Aus alijoje, ES poli ika egioninių i mažumų kalbų a ž ilgiu),
Vaka ų šalyse aikomos ly ies a ž ilgiu neu alios kalbos ska inimo
p iemonės.
6. In eg acija i ins umen inė kalbos unkcija. Šis mo y as
dažniau eikia ne als ybės aikomą poli iką, o mažumų, e ninių i
kalbinių bend uomenių eiksmus. Tai si uacija, kai šios bend uome-
nės no i keis i kalbinį elgesį a ba da y i į aką kalbos poli ikai, siekda-
mos ekonominių, p agma inių ikslų (pa yzdžiui, ge esnių da bo ga-
limybių) a ba in eg uo is į am ik as g upes.
Šie mo y ai y a pakankamai išsamūs, kad juos bū ų galima p i aiky i y-
imui. Jų pag indu galima analizuo i i Lie u os kalbos poli iką bei a o o-
jų nuos a as jos a ž ilgiu.
Lie u os kalbos poli ikos mo y aciją galima nag inė i emian is Vals ybi-
nės kalbos poli ikos gai ėmis (galiojusios gai ės bu o ski os 2003–2008 m.
laiko a piui; jau y a pa eng as, be Seime da nepa i in as 2009–2013 m.
gai ių p ojek as) i iešosiomis diskusijomis. Gai ėse nė a iesiogiai į a dy i
kalbos poli ikos mo y ai, ačiau juos galima a skleis i iš ki ų nuos a ų (VKPG
2003; VKPG 2008). Lyginan abu dokumen us, esminių ski umų dėl kal-
bos poli ikos mo y ų nepas ebė a, be s aipsnyje išsamiau analizuojamas
2003 m. pa i in as dokumen as.
Iš gai ių analizės ma y i, kad kalbos poli ika isų pi ma siejama su au ine
apa ybe, nes pi masis gai ių sakinys nu odo kalbos i apa ybės yšį: „Lie-
u ių kalba y a Lie u os au inio i kul ū inio sa i umo pag indas“. Pag in-
dinio kalbos poli ikos ikslo o muluo ėje („išsaugo i kalbos pa eldą i ska-
in i jos plė ą, kad bū ų už ik in as lie u ių kalbos unkcionalumas isose
iešojo gy enimo s i yse“) iš dalies galima įž elg i ins umen inį mo y ą –
kalbos poli ika siekiama, kad kalba galė ų a lik i sa o unkcijas, iš dalies i
saugumo mo y ą – kad lie u ių kalba unkcionuo ų kaip pag indinė kalba
L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
177
iešajame gy enime, kad jos neišs um ų ki os kalbos. S a biausio kalbos
poli ikos užda inio o muluo ę („kad isuomenė su ok ų sa osios kalbos
e ę i nenusi il ų jos galiomis“) i gi sunku paaiškin i ienap asmiškai: čia
galima a pažin i au inės apa ybės i ideologinį (kalbos e ingumas) bei
ins umen inį (kalbos unkcionalumas) mo y us.
Tačiau gai ėse pa eik oje daba inės padė ies apž algoje labai aiškiai išky-
la D. Age io į a dy as nesaugumo mo y as, nes čia daug ie os ski iama
g ėsmėms kalbai ap ašy i. Ne ys pas aipos ski iamos globalizacijai i an-
glų kalbai, o lie u ių kalbos apsaugojimo nuo globalizacijos mo y as ėl
susiejamas su au inės apa ybės mo y u: „Vals ybinės kalbos poli ika u i
suku i a s a ą globalizacijos sąlygojamoms naujoms e ybinėms o ien aci-
joms, an aip a ei ies žinių isuomenė gali bū i p a adusi sa o kalbą i aps-
k i ai au inę apa ybę“. Beje, s a s an apie globalizaciją, iksluose į a dy as
unkcionalumo k i e ijus e inamas neigiamai, nes juo kalba „a ski iama
nuo kul ū os i ją a ojančių bei ku iančių žmonių“.
Toliau ėl iš yškėja nesaugumo, . y. su anglų kalbos g ėsme susijęs mo-
y as: eigiama, kad „nega an uojama Lie u os piliečių eisė palaiky i da bo
san ykius i obulin i k ali ikaciją als ybine kalba“, – g indžiama uo, kad
nė a p i aloma e s i į als ybinę kalbą no ma y inę i echninę dokumen-
aciją, aukš osiose mokyklose daugėja ku sų anglų kalba. Apž algoje mini-
ma da iena išo inė g ėsmė kalbai, sie ina su nesaugumo mo y u, – in o -
macijos echnologijų plė a, ku i „daug spa esnė negu elek oninės e pės
lie u inimo da bai“.
Apibend inan eikia pasaky i, kad gai ėse galima įž elg i kele ą kalbos
poli ikos mo y ų: kalbos yšį su au ine apa ybe, nesaugumą, o iš dalies i
ins umen inį mo y ą. Tačiau, a siž elgian į jų pa eikimą, didesnė s a ba
eikiama au inei apa ybei į i in i i kalbai apsaugo i.
G ėsmių kalbai i au inės apa ybės disku sas gana ge ai ma omas i ie-
šosiose diskusijose, no s čia jis e inamas ne ienodai. Nesiekian išsamiai
išnag inė i isų iešųjų diskusijų šiuo klausimu, pa eikiama ik kele as bū-
dingų nuomonių. Pa yzdžiui, apie g ėsmes kalbai galima išgi s i iš Seimo
na io lūpų: „Aiškiai su okiama, kad lie u ių kalbai g esia pa ojus. Senoji
g ažioji kalba – an išnykimo ibos.“ G ėsmė siejama isų pi ma su anglų
kalba, neigiamai e inamas anks y asis užsienio kalbų mokymas (ci uoja-
ma Seimo na ė Dalia Teiše sky ė; Kalbos išlikimas, 2008). Ki ame s aips-
nyje g ėsmė lie u ių kalbai aip pa siejama su anglų kalba, o ci uojamo
eikėjo kalboje a ojamos aki aizdžios gynybos me a o os: „Seimas [...] pe
178
KALBOS KULTŪRA | 82
isus a ku os nep iklausomybės me us nesugebėjo išleis i g iež o įs a ymo,
ku is gin ų lie u ių kalbą i bū ų pa ikimas ginklas gim osios kalbos saugo-
ojams, ka iaujan iems su madingais s e imžodžiais“ (Gliože ienė 2004).
Tokiose nuomonėse dažnai iš yškėja i kalbos, kaip esminio au inės apa y-
bės dėmens, mo y as: pa yzdžiui, p ieš ai ci uo os poli ikės nuomone, po-
li ikai lie u ių kalbai u i ski i daugiau dėmesio, nes „jei ji bus suk ypusi,
pasiligojusi – okia bus i Lie u a, juo labiau kad lie u ių kalba y a mažos
šalies didi kalba“ (Kalbos išlikimas, 2008).
Ki i p ieš a auja okioms nuomonėms. Kai ku ių isuomenės a poli ikos
eikėjų nuomone, ki ų kalbų elemen ai nesuda o g ėsmės kalbai, o kalbos
galia p iklauso nuo jos gebėjimo a spindė i ik o ę: „esu įsi ikinęs, kad nei
eikala imai mokslininkams publikuo i s aipsnius anglų kalba, nei k ailos
iškabos Lais ės alėjoje a Gedimino p ospek e su mūsų kalbos a ei imi nie-
ko bend o ne u i. [...] Manau, kad ne dėl o kalba a sidu ia pa ojuje... Ji
apsk i ai isada a sidu ia pa ojuje ada, kai liaujasi spon aniškai ys y is, kai
nus oja bū i ge iausia p iemone sa e iš eikš i [...]“ (Egidijus Aleksand a i-
čius; Lie u ių kalba Lie u oje, 2004). G ėsmių nema o i Mokslo i š ie i-
mo iceminis ė Ne ija Pu inai ė (Čy as 2009). Tu bū adikaliausiai okį
požiū į y a iš eiškęs išei ijoje gy enan is žu nalis as, inkla aš ininkas An-
d ius Užkalnis: „g ėsmė lie u ių kalbai – sa anaudžių undamen alis ų p a-
simanymas“ (Užkalnis 2008). Lie u ių kalbos komisijos pi mininkė I ena
Sme onienė iename iš in e iu laikosi nuosaikios pozicijos, eigdama, kad
lie u ių kalbai kyla anglų kalbos g ėsmė, ačiau ne didesnė, negu ki oms
kalboms: „šiandien mūsų kalba, kaip i isos ki os kalbos, susidu ia su adi-
namąja „lingua anca“ – anglų kalba i jos da oma į aka. Tačiau ą pa i ia
isos kalbos“ (Žiugždienė 2008).
ŽURNALISTŲ NUOMONĖ APIE GRĖSMES LIETUVIŲ KALBAI
Apie g ėsmes lie u ių kalbai bu o klausiami minė o y imo me u kalbin i
žu nalis ai. Šiame s aipsnyje panaudo a 23 (iš 24 apklaus ų) esponden ų
in e iu medžiaga ( iename in e iu nebu o nieko g ėsmių i kalbos p ie-
žiū os klausimais). A sakymų kalba pa eikiama minimaliai aisy a.
Pokalbiuose, be daugelio ki ų klausimų, žu nalis ams bu o užduo as
klausimas apie g ėsmes lie u ių kalbai i jos kokybei: „Kaip mano e, a šiuo
L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
179
me u kyla g ėsmių lie u ių kalbai, jos išlikimui i kokybei? Jei aip, kokios
ai g ėsmės, iš ku ?“
Apibend inan a sakymus į klausimą apie g ėsmes kalbai, aš uoni žu na-
lis ai į a dijo ieną a ki ą g ėsmės šal inį, ki i (15) eigė nema an ys jokių
g ėsmių lie u ių kalbai. S a bu pas ebė i, kad šie skaičiai odo spon aniškus
a sakymus į ą klausimą. Kai esponden ai bu o oliau klausinėjami apie
galimas konk ečias g ėsmes kalbai (globalizacija i anglų kalba, in o macijos
echnologijos, daugiakalbys ė), kele as iš ų, ku ie iš p adžių jų neį a dijo,
su iko, kad minimi eiksniai iš dalies gali suda y i g ėsmę lie u ių kalbai.
Tačiau čia laikomi ik esniais spon aniški a sakymai, kol esponden ams da
nebu o pa eik os užuominos apie galimus a sakymus.
Žu nalis ai, ku ie spon aniškai į a dijo g ėsmes kalbai, jas siejo su į ai-
iais šal iniais. Daugiausia nuomonių g indžiama anglų kalbos į aka; g ės-
mės aip pa siejamos su in o macijos echnologijomis, emig acija, bend ais
isuomenės (kul ū os) kai os polinkiais, kalbos nu e inimu. Taigi daugiau-
siai esponden ų manė, kad lie u ių kalbai kelia g ėsmę anglų kalba:
Tai ienin elę u bū aš i įž elgčiau okią g ėsmę – galbū pe nelyg mūsų kalba
laikui bėgan gali bū i pe so in a anglų kalbos į ai iausiais e minais.
Responden ai pažymėjo, kad anglų kalba eikia ne ik lie u ių, be i
ki as kalbas. Kalban apie apsisaugojimą nuo šios g ėsmės, a skai os ašku
laikoma senesnių laikų kalba:
Tai pa i anglų kalba y a labai didelė g ėsmė. I ne ik lie u ių kalbai, daugeliui ki ų
kalbų. [...] Tik ai didelis pa ojus, jeigu mes, sakykime, neišlaikysime o sa o kalbos
iden i e o, kaip mes u ė ume kalbė i i kaip, sakykime, mūsų p o ė iai kalbėjo,
ai... Tai isko gali bū i, kad mūsų kalba ilgainiui pildysis, pildysis į ai iausiais a p-
au iniais žodžiais, kol galiausiai mes pa i sim kažkokiu kalbos k a iniu, ku io ne-
bebus galima pa adin i ne lie u ių kalba.
G ėsmės šal iniu, ypač ašy inei kalbai, laikomos in o macijos echnolo-
gijos:
Blogas pa yzdys y a ai, kad, sakykime, iek pa ys komen a o iai in e ne e, ku ie
komen uoja iešoje e d ėje, jie ne nenaudoja lie u iškų ašmenų. I ą naudoja ik
ai kas, sakykime, y a kla ia ū oje i iskas. I nesis engia ašy i. Tai ilgainiui gali
sukel i gana im ą pa ojų ašy inei mūsų kalbai – ai kaip mes ašom.
180
KALBOS KULTŪRA | 82
Kai kas g ėsmę sieja su bend ais kul ū os pokyčiais, pas ebėdami, kad
šiuolaikinė jaunuomenė daug mažiau skai o knygų, o ai sku dina kalbą:
In e ne as, ku iame i gi in o macija g aibs oma – umpa, aiškiai išdėlio a. [...] Jau-
ni žmonės mažiau skai o knygų u bū i žodžių a sa ga galbū senka, nė a okia,
ne ne senka, s a biausia, jeigu [jos] nebu o ne . Jinai nesiplečia. G ei os in o ma-
cijos amžius, kada gauni, išme i, gauni, išme i i u ne obulėji.
G ėsmė siejama i su emig acija, kai iš ykę lie u iai nebeišlaiko sa o
kalbos:
[G ėsmė kyla] iš mig acijos pag inde, manau. Nes aš e ai esu su ikęs okių, okio
gabumo au os pami š i sa o lie u išką no malią šnek ą. I aš labai pyks u an okių
žmonių. Aš u iu Londone da kažkokių in e esų, ai ka as nuo ka o en da enka
nu ažiuo i, ai susi inki su ais lie u iais isais, ku ie iš ažia o. Ten Ame ikoj kiek
esu okių ma ęs, ku moky is iš ažia ę, pusę me ų pagy enę ki oj als ybėj jau jie
kalba su akcen u lie u iškai.
Įdomus ieno žu nalis o pas ebėjimas apie ai, kaip kalba y a susijusi su
apa ybe – ne kaip kalbos išlaikymo pasekme, be p iežas imi. Jo eigimu,
au os užda umas ska ina kalbos nu e inimą, o ai nepadeda kalbai, nes ji
negali bū i palaikoma ik kalbininkų pas angomis:
Didžiausia g ėsmė y a a, kad lie u ių au a y a užsida iusi, homo obiška. Nes p adės
e in i lie u ių kalbą bū en ada, kai jie p aplės sa o aki a į. [...] Žmonės u i no ė i
pa ys kalbė i g yna aisyklinga lie u ių kalba, o ne kažkas, eiškia, s o i su bizūnu i
e čia juos kalbė i. Žmonės kalbėjo kaip no i i kalbės kaip no i. Niekas jų negali p i-
e s i.
Responden ai, ku ie eigė nema an ys g ėsmių lie u ių kalbai, į ai iai
aiškino sa o nuomonę: daugelis kalbos ki imą e ina kaip na ū alią jos kai-
ą, a sisakydami apsk i ai kalbė i apie g ėsmes; ki i kalbos išlikimą sieja su
au os išlikimu, nema ydami g ėsmių pačiai kalbai; kalbos blogybes e ina
kaip p aeinančius a ba pa ienius dalykus, neda ančius esminės į akos kalbai,
a ba g ėsmes sieja ik su pe g iež a kalbos p iežiū a.
Pi miausia, ką bū ų galima apibend in i kaip a gumen ą, – kad ai, kas
yks a šiuo me u, y a na ū ali kalbos kai a i odėl nė a eikalo kalbė i apie
g ėsmes:
Čia ėlgi, ma y , p iklauso nuo o, ką laikysim s anda ais, nes jeigu en kokią Jab-
lonskio kalbą, ai, ko ge o, y a g ėsmių, be jeigu kalba y a gy as o ganizmas, ai po
L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
181
penkiasdešim ies me ų, ko ge o, isi kalbės kažkaip ki aip i a ai y a g ėsmė išny-
kimui i kieno išnykimui...
Sakysim, [g ėsmė kyla] aip pa , kaip lie u ių au ai. Tai y a, mes ampam pa-
saulio dalim, i ... Na ge ai, mes galim kalbė i apie anglicizmus i aip oliau. I , sa-
kysim, su komunikacijom ai da labiau pag ei ina isą p ocesą. Be aš nemanau,
kad lie u ių kalba u i gy en i okia, kokia jinai bu o su o muo a, en, nežinau,
XIX amžiaus pabaigoj, i jinai negali kis i [...].
Kele as ki ų žu nalis ų mano, kad kalbos išlikimas y a susijęs su au os
išlikimu, o pačiai kalbai g ėsmių nė a. Čia aip pa emiamasi emig an ų
pa yzdžiu:
Aš manau, kad jos nea siejamos, os g ėsmės, nuo g ėsmių apsk i ai mums kaip
Lie[ u ai]... Jeigu y a kažkoks lie u iškumas kaip oks dalykas, ai čia as pa s, čia
susiję, čia as pa s. Kol bus lie u ių, bus lie u ių kalba. Kol bus su okiančių sa e
kaip lie u ius, ai bus a lie u ių kalba. Nes p i ažiuoja į Dainų š en ę ame ikonai,
jie jau senai nebešneka, be jie a jaučia kažkokį po eikį. Aš op imis iškai [nusi ei-
kęs]...
Kalbos blogybės e inamos i kaip p aeinan is dalykas a ba eigiama,
kad pa ieniai kalbos no mų nesilaikymai iš esmės kalbos nežaloja:
Y a am ik os bangos: daba užėjo as angliškas oks kalbėjimas, be ... Žmogus
pasiekia am ik ą azę sa o gy enime, kada jam iesiog sa ma a kalbė i kalba, ku i
y a pilna kažkokių nesąmonių. Jaunimui aigi smagu.
Taip, a ybiniais laikais ai bu o usų kalba, ku i g ėsė labai s ip iai i isa ki a.
Daba – niekas, daba mes esam isiškai lais i. Daba lie u ių kalbai g esia lygiai as
pa s, kas g esia p ancūzų kalbai, okiečių kalbai, en, kokiai no s anglų kalbai. Be
kas [g esia], nežinau, in e ne as... Be os bend ybės [a einančios iš anglų kalbos],
[...] no im mes o, neno im, be ik ai kalbos nesu algys, nesuės. Pasaulis ne u i
endencijos įgy i ieną bend ąją kalbą kažkokią ai, [anglų kalba] nesu algys isas
au inių iene ų nacionalines kalbas.
Galiausiai, po os esponden ų nuomonė, kad kalbai g ėsmę kelia neben
pe g iež a jos p iežiū a:
Aš manau, kad kaip ik pe daug g iež as, g iež as p ižiū ėjimas, g iež as kon olia-
imas os kalbos [y a g ėsmė]. Ka ais a baido žmones, kaip aš minėjau, kad jis jau
upu į p adeda bijo i kalbė i, jie susigūž a, nes jau jaučiasi labai silpni p ieš didelį
mons ą Kalbos inspekciją [...].
188
KALBOS KULTŪRA | 82
Phillipson R., Sku nabb -Kangas T. 1996: English Only Wo ldwide
o Language Ecology? – TESOL Qua e ly 30, 429–452. P ieiga pe in e -
ne ą: h ps://www. wu.ca/Lib a y/ qd_2008/VOL_30_3.PDF#page=36
VKPG 2003: Vals ybinės kalbos poli ikos 2003–2008 m. gai ės. – Vals ybės ži-
nios, 2003 06 13, 57-2537.
VKPG 2008: Vals ybinės kalbos poli ikos 2009–2013 m. gai ės [p ojek as]. Pa-
skelb a 2008 06 09. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. lkk.l /li /10110
Gau a 2009 11 27
THREATS TO LANGUAGE AND LANGUAGE SUPERVISION:
A JOURNALISTIC APPROACH
Summa y
The pape analyses he a i ude o jou nalis s as a g oup o language use s owa ds
h ea s o language and a need o supe ise i . The objec o in es iga ion has been
chosen due o he ac ha h ea s o language a e o en gi en as g ounds o lan-
guage policy. The analysis o he guidelines o he s a e language policy in Li hu-
ania has shown ha insecu i y abou he p ese a ion o language and iden i y is
gi en as an impo an aspec o he si ua ion in language policy.
Wi hin he p ojec Bal ic Sociolinguis ics (BalSoc): Linguis ic Awa eness and
O ien a ion in Li huania and La ia (Ins i u e o he Li huanian Language, suppo -
ed by he Li huanian S a e Science and S udies Founda ion) he e we e 23 in e -
iews wi h jou nalis s collec ed. Mos jou nalis s a e o an opinion ha language
is no exposed o any h ea s since he p esen si ua ion has esul ed om he na-
u al language de elopmen , any e ils a e a ma e o ashion and end o pass, he
p ese a ion o language is mo e ela ed o he p ese a ion o he na ion a he
han language change; some conside ough language egula ion as a majo h ea .
Some jou nalis s end o pa ially suppo language supe ision; howe e , he
majo i y o hem a e in a ou o a di e en app oach o i . Cu en language
policy is mos ly c i icised o inapp op ia e measu es: he esponden s would p e-
e an educa ional app oach, mo e a ac i e o ms o he exis ing con ol. The
language policy, acco ding o hem, should be mo e lexible and mo e usage-
o ien ed.
Summa ising he app oaches o he esponden s o he abo e issues, he e has
been a ema kable consis ency no iced: hose who see h ea s o language also, a
leas pa ially, app o e o i s supe ision; hose who disp o e o i s supe ision do
no see any h ea s. A la ge g oup o he esponden s in a ou o he language
supe ision ha e poin ed ou ha hey do no see h ea s. The e o e, he awa eness
L. NEVINSKAITĖ. G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų požiū is
189
o language h ea s wo ks as a ac o o language supe ision; on he o he hand,
he app o al o language supe ision is no necessa ily based solely on he h ea s.
Such conclusions migh be ele an o discussing language policy in a ge g oups.
The conclusions a e indica i e ha o encou age language use s o suppo he
cu en ly implemen ed language policy, he (sole) ac o o h ea s and language
secu i y is insu icien .
LAIMA NEVINSKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
