V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
19
VITAS LABUTIS
Vilniaus uni e si e as
RYGIŠKIŲ JONO LIETUVJŲ KALBOS
SINTAKSĖS PAVYZDŽIAI
ESMINIAI ŽODŽIAI:
Jonas Jablonskis, sin aksė, pa yzdžiai, šal iniai, pa eikimo būdai.
Ne aip seniai sukako 100 me ų, kai pasi odė Rygiškių Jono (Jono Jablons-
kio) Lie u jų kalbos sin aksė, I d. (Seinai, 1911)1. Užsimoję ap a i šios
g ama ikos pa yzdžius – i in yškų jos b uožą – u ė ume šį ą pasaky i apie
aplinkybes, ku iomis bu o ašomas as mūsų sin aksės mokslui i mokyklų
ado ėlių aidai ligi šiol eikšmingas da bas2.
Sis eminio isos lie u ių kalbos sin aksės ap ašo nebu o pa eikusios nei
XVII–XVIII a. pi mosios mūsų g ama ikos, nei XIX a. an ojoje pusėje su-
ku os mokslinės g ama ikos (Augus o Šleiche io, 1856 m.; F yd icho Ku -
šaičio, 1876 m.; An ano Ba anausko Kalbamokslis lie u iszkos kalbos, 1896 m.;
Kazimie o Jauniaus Lie u ių kalbos g ama ika, hek og a uo a 1897 m.) i ki-
os mažesnės eikšmės g ama ikos.
J. Jablonskis nuo pi mųjų agų lie u ių kalbos g ama ikos ba uose su okė,
kokie kie i, pik žolėmis apaugę sin aksės di onai. Jau 1890 m., ecenzuoda-
mas kun. Mykolo Miežinio Lie u išką g ama iką, jis pab ėžė, ko pi miausia
eikia iman is okio da bo: pačiam sup as i aisykles iš „mūsų dainų, mįslių
(minklių), p iežodžių, pa a lių“ (JR IV: 3). Kelis lie u ių kalbos sin aksės ak-
us J. Jablonskis išnag inėjo 1893 m. Va pe išspausdin ame s aipsnyje „Me-
dega sin aksiui“. Pa edaguo as as s aipsnis pa eko i į J. Jablonskio 1901 m.
Lie u iškos g ama ikos sky ių „Keli sin aksio įs a ymai“ (JRR I: 158–177).
1 Ją ci uosime iš skai y ojams labiau p ieinamų J. Jablonskio Rink inių aš ų I omo (suda ė Jonas
Palionis), p. 436–548, o pa adinimą umpinsime į J. Jablonskio Sin aksė a iesiog Sin aksė.
2 Sin aksės kū imo i skelbimo aplinkybes y a apibūdinęs J. Palionis Jono Jablonskio Rink inių
aš ų į ade „J. Jablonskis i jo lie u ių kalbos ado ėliai“. Ypač išsamiai isa ai ap a a
A. Pi očkino s udijoje J. Jablonskis – bend inės lie u ių kalbos puoselė ojas (1978), šis bei as
iš yškin a A noldo Pi očkino pa eng uose Jono Jablonskio laiškuose (1985) i ne iename jo
s aipsnyje. J. Jablonskio Sin aksės pa yzdžių s a ba paminė a i apibend inamuosiuose lie-
u ių kalbos is o ijos da buose (Pe o Joniko, Jono Palionio, Algi do Sabaliausko, Zigmo
Zinke ičiaus i k .).
20
KAlBOS KUl ūRA | 85
lIE UVIŲ KAlBOS VADOVĖlIŲ POREIKIS –
J. JABlONSKIO SINTAKSĖS PRE EKs as
A ga us lie u išką spaudą, lie u ių kalba p adėjo skin is kelią į mokyklas,
ad iškilo gy as eikalas suda inė i lie u ių kalbos p og amas i ašy i a-
do ėlius. Į šiuos da bus įsi aukė i J. Jablonskis: jis sukū ė lie u ių kalbos
p og amą p adedamosioms mokykloms3 i į Pane ėžio moky ojų semina-
iją s ojan iems būsimiems šio dalyko moky ojams, konsul a o elemen o ių
au o ius (Po ilą Višinskį, Ksa e ą Sakalauską i k .), daly a o elemen o ių
e inimo konku suose. P. Višinskio i K. Sakalausko elemen o iuose ban-
dy a ealizuo i J. Jablonskio skelb as min is, kad ado ėliuose pi miausia
eikia em is gy ąja kalba i au osaka. ačiau isiškai inkamo lie u ių
kalbos ado ėlio nebu o nei p adedamosioms mokykloms, juo labiau okių
ado ėlių s oko a aukš esnėms klasėms.
J. Jablonskis ke ino pa eng i naują 1901 m. g ama ikos leidimą, ku
sin aksė u ėjusi bū i a ski a nuo mo ologijos i šiaip daug kas pe di b a
(ž . Palionis 1957: 32–33). Vis dėl o 1909 m. J. Jablonskis nusp endė a-
šy i a ski ą lie u ių kalbos Sin aksę. uo me u jam a odė eikalingiausias
sis emingas sin aksės ado ėlis. Kalbos p ak ikai aip pa labai ūko susis-
emin ų sin aksės aisyklių – be jų bu o sunku ikė is sumažėsian šios
s i ies klaidų4.
KAIP BUVO RAŠOMA IR SKElBIAMA
J. JABlONSKIO SINTAKSĖ
Nuo 1908 m. udens J. Jablonskis di bo B es o gimnazijos lo ynų kalbos
moky oju. Jam, apk au am pedagoginiu da bu, edaga usiam Žemai ės ap-
sakymus i užsiėmusiam ki ais da bais, a sidė i lie u ių kalbos sin aksei
neleng a bu o as i laiko. Nebe pi mąka kū ybai J. Jablonskis yžosi au-
ko i asa os a os ogas. ačiau da slėgė keblūs s y uojančios ašybos i
neaiškūs lie u iškų g ama ikos e minų pasi inkimo ūpesčiai. Čia p a a u
3 J. Jablonskio lie u ių kalbos p og ama mokykloms bu o pa i in a i paskelb a 1909 m.
Lie u os ūkininko p iede „Mokykla“ (Bui ydienė 2012: 189).
4 A siliepdamas į Vado ėlių komisijos ūpesčius J. Jablonskis kons a a o daugelio ge ų mo-
kyklinių ado ėlių s oką i sa o min is eziuma o aip: „Kaip ado ėlį eik ų ašy i, ko
ūks a daba iniams – labai sunkus klausimas. Kalbė i im ai, kokie ado ėliai daba eika-
lingiausi, galėsime nusp endę, ku ie ado ėliai eikalingiausi“ (JR V: 236).
V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
21
1 PaV. Nuo auka iš 1909 m. spalio 5 d. ilius uo o lie u ių k ikščionių-demok a-
ų sa ai aščio Šal inis (N . 39)
22
KAlBOS KUl ūRA | 85
bu o susi as i pa a ėjų i alkininkų. okia p oga pasi aikė ne ikė ai: kai
ku ie jaunosios ka os kunigai pagaliau susi ūpino ap aly i lie u iškų po-
e ių kalbą i į šį da bą nu a ė į auk i J. Jablonskį. Kelis ka us kunigai
šaukė pasi a imus – į ieną 1909 m. p adžioje Punske pasik ie ė i J. Ja-
blonskį, o po kelių mėnesių Vilniuje ki ame pasi a ime daly a o jau ne ik
Jonas Jablonskis, be i Kazimie as Būga, Juozas Balčikonis, Ju gis Šlapelis
(ž . Pi očkinas 1978: 62–63)5.
1909 m. asa ą keli Seinų kunigai su kalbininkais J. Jablonskiu, K. Būga,
J. Balčikoniu i J. Šlapeliu su edaga o po e ių kalbą. Kalbininkai ėmėsi i
lie u ių kalbos sin aksės da bų (ž . 1 pa .). Čia J. Jablonskis su alkininkais
ap a ė numa omos Sin aksės ašybą i pag indinius e minus6. uome Sei-
nuose jam pa yko pa ašy i nemažą dalį sa o Sin aksės. oliau J. Jablonskis
ją kū ė da isus me us. Di bo skubėdamas, negailėdamas s eika os. laiš-
ke Kazimie ui Jokan ui p isipažino, kaip sunkiai di bęs, nepailsėjęs (Pi oč-
kinas 1985: 160). Didžioji Sin aksės dalis, ma y , pa ašy a 1910 m. asa ą
Puziniškyje, Pe ke ičių d a e. G eičiausiai ją da a kė i g įžęs į B es ą.
J. Jablonskio Sin aksės eks as pi miausia bu o išspausdin as J. laukaičio
edaguojamame kunigams ski ame mėn aš yje Vado as 1910 m. udenį
pe du nume ius (Pi očkinas 1978: 69)7. Kad bū ų isuomenei p ieinama,
Sin aksė u ėjo bū i paskelb a i a ski u leidiniu. 1911 m. p adžioje pasi o-
dė pi moji o leidinio pusė, o ų pačių me ų bi želio p adžioje Seinuose
laukaičio, D a anausko i Na jausko bend o ė išleido jau isą Rygiškių
Jono Lie u jų kalbos sin aksę (ž . 2 pa .)8. Apie ai Vil ies laik aš yje paskel-
bė i pa s jos au o ius (JR IV: 64). ą da bą J. Jablonskis laikė pi mąja sa o
sumany o Sin aksės ado ėlio dalimi i žadėjo ne ukus išleis i an ąją –
linksnių i p ielinksnių mokslą. Deja, ji pasi odė ik po 17-os me ų.
5 Seinuose di busios kalbininkų komisijos pada y os kelios nuo aukos. Viena iš jų paskelb-
a 1909 m. Šal inio 39 n . (ž . 1 pa .). Įdomi po a nuo auka in o macija, kad čia J. Ja-
blonskis ašęs i Sin aksę i kaip da bus pasidaliję en daly a ę kalbininkai. Vienas iš ų
da bų o ganiza o ių bu o kunigas Juozas laukai is. Jam anksčiau bu o ekę di b i A. Ba-
anausko y . padėjėju, o paskui Seinų kunigų semina ijoje dės y i i lie u ių kalbą. Be o,
jis s eigė i a kė ka alikų leidinius Vado ą i Šal inį. J. laukai is žinojo apie J. Jablonskio
kalbos da bus i jau ė jam palankumą.
6 P akalbos pabaigoje au o ius dėkoja sa o pagalbininkams, ypač K. Būgai: „kad ne K. Būga,
ne jo da bš umas, ne jo a sidėjimas mokslo eikalui [...] – da belis bū ų da silpnesnis“.
7 Plačiau kun. J. laukaičio biog a ija ap ašy a neseniai išleis oje knygoje Lie u ybės ko ų e -
pe uose (sud. Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 164–168).
8 Po ejų me ų nepami šęs, kaip seiniškiai Sin aksę spė iai spausdinę i da ją pagy ę, J. Ja-
blonskis su ši dgėla pap iekaiš a o: „Seinų ašy ojai os sin aksės mažiausiai esimoko, aip
ben eikė ų sp ęs i iš daba inės „Šal inio“ i „Vado o“ kalbos“ (JR III: 54).
V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
23
2 PaV. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė

24
KAlBOS KUl ūRA | 85
A si e ęs J. Jablonskio Sin aksę, apimančią 110 puslapių, skai y ojas u i
pe skai y i gana in o ma y ią 4 puslapių „P akalbą“. Čia au o ius labai kuk-
liai sa o leidinį adina „skubos i bado da bu“: „ne isos os dalies dalelės
ienodai apdi b os, [...] ne isos ienodai sup an amai pa ašy os“. O p isi-
mindamas šios Sin aksės ki ą užduo į, au o ius aizdingai sako, kad ai
būsiąs ašomajai kalbai ik „kaiš is“, ku is jai daug naudos ne eiksiąs9.
J. JABlONSKIO SINTAKSĖS PAVYZDŽIŲ ŠAl INIAI
Minė os „P akalbos“ apie ys ke i adaliai ski a Sin aksės pa yzdžiams i
jų šal iniams ap a i. Au o iaus many a, kad ai i in s a būs dalykai. Čia
sakoma: „Medžiagą ( ėliau pa ikslino – „pa yzdžių“ (ž . 3 pa .) inkau be eik
isą („ isus“) iš žmonių kalbos.“ (JRR I: 437). Apibend in ai „žmonių kal-
ba“ adinama ne ik a ink a kaimo žmonių adicinė šneka, be i au osa-
ka – ne ien au o iaus gi dė a, o i im a iš pa ikimų už ašinė ojų inkinių.
os žmonių kalbos šal inių g upės bandomos lokalizuo i pagal anų lai-
kų lie u iškai kalbančių k aš ų adminis acines ibas. Čia au o iui eko
susidu i su nemažais sunkumais, kaip ca o laikų gube nijas i apsk i is
sude in i su a mėmis. Šal inių Sin aksėje panaudo a gana daug: jų sunu-
me uo ų nu ody a 51, ačiau už daugelio san umpų slypi po d i a kelias
ie o es, p z.: Kp. (22) apima Kupiškio, Šimonių, Skapiškio apylinkių šnek-
as, o šalia da p ig e inamos i Kp.d., . y. Kupiškio dainos. aigi pa yzdžių
šal inių, ma y , galima įž elg i d igubai iek a da daugiau.
Šal iniai ski iami į d i pag indines g upes: pi moji – a ink i žmonių
šnekamosios kalbos i au osakos pa yzdžiai, an oji – aš ų kalbos. G iež ai
jie nea ibo i, nes J. Jablonskiui čia bu ę s a biau pa yzdžių kokybė i pa-
ikimumas, o ne ai, kas ku iai g upei p iklauso. u i eikšmės i ai, ku ia
eile šal iniai apibūdin i, – pagal ai jie sunume uojami. uo nume iu em-
damasis, skai y ojas u i išsiaiškin i, ką eiškia su umpinimas oliau pa eik-
ame abėcėliniame šal inių są aše, nes eks e pa yzdžiai u ėjo ik san um-
pą i nume į. An ai abėcėliniame są aše andame N . 19 – ai a p Š obiškio
i Joniškio esąs kaimas Ne ekonys Kauno gube nijos ie ų ap aše10.
9 Vis dėl o J. Jablonskis ą Sin aksę ne ka ą pa a ęs aš o žmonėms a idžiai paskai y i (ž .
oliau).
10 J. Jablonskis p ie pa yzdžių ka ais i iename ki ame s aipsnyje pa eikia uos pačius šal-
inių su umpinimus.
V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
25
Pa yzdžių šal iniai Sin aksėje p adedami apibūdin i nuo P ūsų lie u os.
ai i pi masis šal inis – P .11. Jis apima gana daug i į ai ių pa yzdžių: šio
k aš o šnekamosios kalbos, dainų, mįslių, p iežodžių; be o, čia p iski iama
i ai, kas paim a iš F yd icho Ku šaičio žodyno i g ama ikos, iš Augus o
Šleiche io g ama ikos i ch es oma ijos12. Sky ium pa eikiamos Vilkyškių
11 Sin aksėje pa yzdžio šal inio pa adinimas pa eik as ku sy u – lygiai aip pa i jo san-
umpa.
12 Pas a oji – ai A. Šleiche io knygos Handbuch de li auischen Sp ache (P ag, 1857) an oji
dalis, pa adin a Li auisches Lesebuch und Glossa .
3 PAV. Jono Jablonskio Lie u jų kalbos sin aksės „P akalba“ ( aisy a au o iaus).
(leidinys saugomas lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o biblio ekos
J. Jablonskio kolekcijoje.)
26
KAlBOS KUl ūRA | 85
dainos (Vlk. 2), už ašy os Augus o leskyno. Čia p idu iami i K is ijono
Donelaičio aš ai (Dn. 3).
Su alkiečių kalbos pa yzdžių nu ody i ke u i šal iniai: Naumiesčio aps-
k i ies Rygiškių kaimas, Ma ijampolės i Vilka iškio apsk i ies ( iesiog S .),
Liud ina o dainos (Ld.d.)13, Ga lia os pasakos i dainos (G l.d., G l.p.),
kadaise su ink os p o . Ka lo B ugmano14. a p jų įsp aus as Seinų dzūkų
šal inis. Ši aip a p su alkiečių plačiąja p asme (pagal Su alkų gube niją)
a sidu ia i su alkiečių siau ąja p asme (pagal a mę) šal inis i Seinų dzū-
kų in a pas.
Gausiausia pa yzdžių šal inių iš bu usios Kauno gube nijos, apėmusios
didžiąją dalį Žemaičių, Vidu io i Ry ų lie u os – anų laikų Kauno, Ra-
seinių, elšių, Pane ėžio, Šiaulių, Ukme gės apsk ičių i Za asų kampo
apylinkių. Čia a ski omis nuo odomis pa eik a ne 17 šal inių. Iš ų ie ų
y a pa ies J. Jablonskio su ankio a daugybė pa yzdžių, nemaža jų gau a i
iš ki ų kalbininkų a asmenų, su ku iais au o iui eko bend au i: Juozo
Balčikonio, Kazimie o Būgos, Kazimie o Jauniaus, Ju gio Šlapelio, Pe o
A ižonio, Jono Šliūpo i k . Iš G ūzdžių (daba G uzdžių) i Žaga ės d i-
gubu šal iniu (Sln., Sln.d.) pažymė i Ma o Slančiausko pa eik i šnekamosios
kalbos i paskelb ų dainų pa yzdžiai.
Iš Vilniaus gube nijos pa yzdžių e u ė a „mažoka“ – ik iš Š enčionių
i akų apsk ičių, ačiau pas a asis šal inis apima ne penkias oli išsiba s-
čiusias apylinkes: Žaslių, Onuškio, Punios, Jiezno, Valkininkų. Pa eikiama
pa yzdžių i iš lie u ai p iklausiusių lazūnų (Ašmenos apsk .) i Zy elos
(dab. Zie elos) (Slanimo apsk .). Ka ais konk ečių ie ų J. Jablonskis ne-
nu odo, o a oja apibend in us šal inių pa adinimus: Žemaičių (Žm., Žm.d.
35), Ry ų Lie u os (R . 36)15.
Rašomosios kalbos pa yzdžiais em asi labai a sa giai. Čia a ski ia XIX a.
šal inius i „senobės“ aš us. Iš pi mųjų, be jau minė ų K. Donelaičio aš-
ų, mini Mo iejaus Valančiaus, Simono Daukan o, Žemai ės aš us, Anykš-
čių Šilelį, Šiaulėniškį Senelį, Lie u ių pasakas, Visuomenės įnamius, An ano
13 ai 1871 m. liud ina o apylinkėse ( uome Kal a ijos apsk i yje) Filipo Fo una o o i
Vse olodo Mile io už ašy os lie u ių liaudies dainos, ki ilica išspausdin os Mask oje (1872
i 1873 m.).
14 Paskelb os jo su A. leskynu išleis ame inkinyje Lie u ių liaudies dainos i pasakos iš P ū-
sų i Rusijos Lie u os ( okiečių k., 1882 m.).
15 J. Jablonskio Sin aksėje daugiau a mažiau pa yzdžių im a iš kiek ienos didesnės pa a mės;
jų be eik ne u ė a ik iš aka inių dzūkų (daba inių Aly aus, D uskininkų, lazdijų i k .
apylinkių).
V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
27
Juškos Dainas ( s.) i Žodyną i k . Ka ais aš ų šal inis pažymė as iesiog
R. 45. Iš „senobės“ aš ų nu odomas Mikalojus Daukša, Kons an inas Si -
ydas i ku ių ne ku ių ki ų ašy ojų da bai. Va ojamas i šal inio su um-
pinimas R . 51 (iš pa yzdžių u inio galima many i, kad ai iesiog eligi-
niai aš ai).
oks gana į ai us, ne ma gas, ne isu g iež ai di e encijuo as i api-
b ėž as šal inių są ašas leidžia many i, kad J. Jablonskis pa yzdžius inkęs
ne nuo s udijų laikų i u ėjęs kokią no s jų ka o eką. iesa, iename
J. Jablonskio laiške K. Būgai kukliai užsimenama ik apie sa o pa yzdžių
„k a inį“ (Pi očkinas 1985: 89).
Pa yzdžių gausa
J. Jablonskio Sin aksėje pa yzdžių gausa skai y ojui k in a į akis iš ka o.
Vienas iš pi mųjų šio da bo k i ikų jaunas poe as Kleopas Ju gelionis, gy-
endamas Ame ikoje, jau po pusės me ų suskubo suskaičiuo i Sin aksėje
apie 2300 pa yzdžių. Suskaičia o i pasipik ino: esą čia jų pa eik a iek daug
„ ik ašy ojų akims dum i“, i ie pa yzdžiai esą daugiausia su alkiečių a
iš pa ies J. Jablonskio edaguo ų da bų. am ka š akošiui k i ikui mažai
ūpėjo, kam ie pa yzdžiai ski i i kaip jie pa eik i. Minė oji „P akalba“ su
daugybe į ai ių šal inių aip pa , ma y , a idžiau nepaskai y a. Užsik ė ę ne
kažin kiek p asminga pa yzdžių a i me ika, šį bei ą i mes skaičia ome.
Neapeidami i J. Jablonskio sugal o ų bei komen uojamų sakinių adome
maždaug 2900 pa yzdžių. ačiau konk e ūs skaičiai gal mažiau įdomūs16,
negu am ik os pa yzdžių ūšys, jų lyginimas, p opo cijos.
Pako eguo us J. Jablonskio Sin aksės pa yzdžių ipus ski iame į is pa-
g indines jų g upes: 1) šnekamosios kalbos, 2) au osakos, 3) ašomosios
( aš ų) kalbos pa yzdžius.
Šnekamosios kalbos ( a mių) pa yzdžiai suda o apie ečdalį iš isų nag-
inėjamų sin aksės ak ų. Šiai g upei p iski iame ne ik iesiogiai iš adi-
namųjų su alkiečių (kapsų i zana ykų) nuo odą u inčius pa yzdžius, be
i pa ies J. Jablonskio už ašy ų iš Rygiškių apylinkių apie 100 pa yzdžių,
pa eik ų be jokios nuo odos. Vis dėl o Sin aksėje andame nemaža i iš
Žemaičių (Alsėdžių, K ėda nos i k . ie ų), i iš Vidu io lie u os ink ų
ak ų (Šiaulių, Pane ėžio, Pas alio, Žaga ės apylinkių). Sudėję į ieną sk y-
16 ų konk ečių skaičių pabe a i K. Ju gelionio; jie pakomen uo i i papildy i A. Pi očkino
(ž . Pi očkinas 1978: 86).
34
KAlBOS KUl ūRA | 85
J. Jablonskio Sin aksė ėmė mūsų g ama ikos no minimą i pačiu sis e-
mingu lie u ių kalbos sin aksės eiškinių ap ašu, ku io me odinę k yp į
galima laiky i „nuo unkcijų p ie aiškos“. Au o iui bu o aišku, kad jo nu-
s a y i dėsningumai po ku io laiko gali pasimi š i, ačiau juos odan ys ge os
kalbos pa yzdžiai įsi ėžę a min yje, lyg kokie kel odžiai, žymi, ku am ik u
a eju mūsų p o ė iai sa o min į sugebėda o eikš i g ažiai lie u iškai.
J. Jablonskio Sin aksės sis ema, no s ko eguojama i papildoma, eikė
mūsų kalbos i ybę pe daugelį ki ų ado ėlių i ki okių g ama ikos ap-
ašų. An ai 1985 m. išei ijoje Juozas Masilionis JAV lie u iams išleido
naują ado ėlį Lie u ių kalbos sin aksė. I čia p ipažįs amos J. Jablonskio
Sin aksės adicijos, pli usios pe Pe o Klimo, Zigmo Kuzmickio, leona -
do Damb iūno, P ano Gailiūno su Juozu Žiugžda i k . ado ėlius. Vėl
pab ėžiama, kad J. Jablonskio Sin aksė isuome bu usi neišsemiamas pa-
yzdžių a uodas (Masilionis 1985: 5). Iš iesų ien ą J. Jablonskio gal
ke u is ka us paminė ą p iežodį „Juoda duona – ne badas“ u bū as ume
kiek iename ben kiek išsamesniame mūsų sin aksės ap aše.
IŠVADOS
1. Lie u jų kalbos sin aksę J. Jablonskis ašė pi miausia u ėdamas gal o-
je šio dalyko ado ėlių aukš esnėms mokyklos klasėms sp agą – ai iš dalies
lėmė i pa yzdžių gausą bei jų išdės ymą. Pa yzdžių Sin aksei jis inko da
nuo s udijų Mask oje laikų – apie 30 me ų.
2. Sin aksę p adėjo ašy i būdamas moky oju B es e, 1909 m. su alki-
ninkais K. Būga, J. Balčikoniu, J. Šlapeliu, ga ęs p ieglobs į Seinuose. ą
da bą ęsė i 1910 m. asa ą Puziniškyje, Pe ke ičių d a e. A ski u leidiniu
Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė išleis a 1911 m. bi želio mėnesį.
Daugumas pa yzdžių šal inių joje pa eik i su konk ečiomis nuo odomis.
3. Apy ik iais skaičia imais, pa yzdžių esama apie 2900. Pagal šal inius
pa yzdžių klodai išsidės ė maždaug aip: apie ečdalis šnekamosios kalbos,
šiek iek daugiau au osakos i mažiau nei ečdalis – iš aš ų.
4. Pa yzdžiai pa eikiami pagal adicinės sin aksės planą: sakinys i jo
dalys, sakinių ipai, sudė iniai p ijungiamieji i sujungiamieji sakiniai, adi-
namieji su auk iniai šalu iniai sakiniai i su ap iniai sakiniai, pabaigoje –
sky ybos ženklų a ojimas. Mo y uo ai J. Jablonskis gynė a pasakojamąją

V. Labu is. Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksės pa yzdžiai
35
(daly inę) kalbą. Ne ka ą Sin aksėje p imenama, kad sunkesniais a ejais ą
pa į sakinį galima in e p e uo i i nag inė i keliais būdais. Pa yzdžiams pa-
eik i a ojami keli me odai: indukcinis, dedukcinis i samp o aujamasis.
5. aisyklingi, g ažūs J. Jablonskio su ink i lie u ių kalbos, ypač au o-
sakos, pa yzdžiai ne e ai bu o a si a uodas ki oms mūsų g ama ikoms.
J. Jablonskio Sin akse, kaip sis emingu lie u ių kalbos sin aksės ap ašo mo-
deliu, daugiau a mažiau naudojosi ne ienas XX a. lie u ių kalbos ado-
ėlių au o ius, aip pa i sin aksės mokslo y ėjai. Jo nus a y os aisyklės
i a osenos polinkiai padėjo įsi i in i daugeliui lie u ių kalbos g ama-
ikos no mų.
lI ERA ūRA
Bui ydienė V. 2012: lie u ių kalbos mokymas XX a. p adžioje: pi mosios
lie u ių kalbos p og amos i o laiko a pio ado ėliai. – Naujausi kalbų i
kul ū ų y imai. Suda ė V. Meiliūnai ė, N. Mo ozo a. Vilnius: Pe o o se as.
Jonikas P. 1987: Lie u ių au a i kalba amžių bū yje, Chicago: li uanis ikos
ins i u o leidykla.
JR I–V: Jablonskio aš ai 1–5. Suda ė J. Balčikonis. Kaunas: Š ie imo minis e-
ijos leidinys, 1932–1936.
JRR I–II: J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 1–2. Suda ė J. Palionis. Vilnius: Vals-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1957–1959.
Kai iūkš y ė N., Gudony ė A. (sud.) 2009: Lie u ybės ko ų e pe uose.
Vilniaus i Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje–XX a. p adžioje, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų ins i u as.
Masilionis J. 1985: Lie u ių kalbos sin aksė, Chicago: lB š ie imo a yba.
Palionis J. 1955: Įžymus lie u ių kalbininkas Jonas Jablonskis, Vilnius: Vals-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Palionis J. 1957: J. Jablonskis i jo lie u ių kalbos ado ėliai. – J. Jablonskis.
Rink iniai aš ai 1. Suda ė J. Palionis. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moks-
linės li e a ū os leidykla.
Pi očkinas A. 1978: J. Jablonskis – bend inės lie u ių kalbos puoselė ojas,
Vilnius: Mokslas.
Pi očkinas A. 1980: J. Jablonskis, Kaunas: Š iesa.
Pi očkinas A. 1985: Jono Jablonskio laiškai, Vilnius: Mokslas.
Rygiškių Jonas. 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai.
Sabaliauskas A. 1979: Lie u ių kalbos y inėjimų is o ija 1, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Z. 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gau a 2012 12 20
36
KAlBOS KUl ūRA | 85
EXAMPlES IN LIETUVJŲ KALBOS SINTAKSĖ
(SYNTAX OF THE LITHUANIAN LANGUAGE)
BY RYGIŠKIŲ JONAS
Summa y
he i s comp ehensi e and sys emic desc ip ion o he syn ax o he li huanian
language Lie u jų kalbos sin aksė (Syn ax o he Li huanian Language) was p esen ed
by Jonas Jablonskis unde he pseudonym o Rygiškių Jonas as a ex book o a
i ally impo an pa o he language a he ime when a e he li ing o he ban
on he li huanian p ess he li huanian language was making i s way in o schools.
Jablonskis w o e Lie u jų kalbos sin aksė in a yea . Kazimie as Būga, Juozas
Balčikonis and Ju gis Šlapelis helped him o esol e issues ela ed o o hog aphy
and e minology.
Jablonskis’ Lie u jų kalbos sin aksė was published in Seinai on he ini ia i e o
he p ies Juozas laukai is in he mon hly o eligious di ec ion Vado as in he
au umn o 1910. As a sepa a e book i was published in 1911 also in Seinai.
In he o ewo d o he publica ion Jablonskis poin ed ou how impo an o
his wo k we e he examples (2900 o hem) and in oduced hei sou ces. One
hi d o hem a e examples o he spoken language o m a ious illages, examples
om olklo e comp ise mo e han a hi d (o e 900) and examples o bes language
aken om he w i ings o 19 h cen u y (wo ks o K is ijonas Donelai is, Žemai ė,
Mo iejus Valančius, Simonas Daukan as and o he ) make up less han a hi d.
Examples in Lie u jų kalbos sin aksė a e a anged acco ding o he adi ional
plan o he ex books o his subjec – a sen ence, pa s o he sen ence, ypes o
he sen ence, composi e sen ences and hei kinds. Fo he i s ime in li huanian
g amma s punc ua ion ma ks wi h he ules o hei usage and illus a i e sen-
ences we e p o ided. he esea ched publica ion helped o b ing ou and o
subs an ia e he no ms o he g amma : i s o all i can be seen in he ules se
o a ious ma e s o syn ax and based on con incing examples; in addi ion
a ious mis akes ing ained in syn ac ic cons uc ion we e indica ed.
he majo i y o 20 h cen u y ex books o his subjec con inued he adi ions
o Jablonskis’ Lie u jų kalbos sin aksė. Some o he examples (especially om he
olklo e) we e widely used by he au ho s o ex books as well as scien i ic wo ks.
KEYWORDS:
Jonas Jablonskis, syn ax, examples, sou ces, p esen a ion me hods.
Vi as Labu is
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 5, l -01513 Vilnius