D.Kš apony ė. nuo i da i sulla į a džių
diskai ą nella a uale lingua Li uania 179
DEIMANT KRIKŠTAPONYT
Uni e si à di Vilnius
Nuji duomeNys su
įVa Džių DVisKai ą
Giba inėje lie uVių Kalboje
ESMINIAI VODŽIAI: į a džių d iskai a, p incipali e seconda ie no me a ian i, naujos
o mas, dažnėjan i a osena. p eceden emen e d iscai a gana i ai è s a a usa a
eiksmažodžių e a dažodžių klasėse (jablonskis 1957: 194, 205, 226228, 249). en ambe
ques e classi di o me sono s a e ecip ocamen e de ina e. Come esempio si può o ni e
ale, già eli ino e non no mimi i enu o consumo: Mud i pasi aukė a in amsų kampą,
die o gli a bus i, do e nedegė nessuna cand akė (ž . 01 09, 2013 g ožinė li e a u a1). ino
šiol d iskai ą sono man enikę pa e degli innomi, che nel aschio no malmen e a con
daik a a džių, eiksmažodžių e o me di pa ecipan i, ma non combininami nume iciumi
(Valeckienė 1998: 225), ad esempio: Mudu spon aneamen e cominciammo a chiama e uno
al o nomi, e ques o a enne comple amen e na u almen e e semplicemen e (ž . 2013 15, 04
g ožinė li e a u a). būd a dialmen e us ojamų į a džių d iskai os o mas anche soli o
sono non acco da a nume i con daik a a džių plu iskai os o m (Valeckienė 1998: 225), ad
esempio: Tied i o e ės già e ano ci amiliæ ame (ž . 2013 03 29, g ožinė li e a u a). adelė
Valeckienė į a džių (ypač asmeninių) d iskai os o mų išlikimą (plačiau apie d iskai os
kilmės mo y aciją, nykimą i jo e apus ž . osinas 2009: 377, 380, 492493, 498, 500) g indzia nel
a o che ai daik a a diškųjų į a džių non e ano jungiami būd a džiai, aigi lo o non e a
ak uali p oblema di de inimo. lei in ali ci cos anze usa o si conside a o me d iscai o
a ian i del plu ici o, pe ché dice che [ž]ymin due pe sone si può di e: Mes a inam e Mudu
a inam, quindi accan o uni askai o e plu iskai o u ilizza e ce e o me d iscai o degli
innomi (Valeckienė 1 Duomenys accoglie e da Vy au o Maggio Uni e si y Daba inės
lie u ių kalbos eks yno; schiaus i indicano da a di isione e s e a di consumo della lingua.
180 Lingbos
Kul ū a | 86
1998: 225, 354). Vladimi as plungiano so olinea che nei sis emi į a džių
d iskai a accade più equen emen e che daik a a džių sis emi, e in alcune
lingue į a džiai è l'unico g uppo, nella quale iene assegna a d iskai a. Come
esempio iene o ni o lingua li uanske (plungian 2011: 75). nell'a icolo
ul e io men e p esen a a eale (o lei icina) a uale della lingua li uanea
į a džių d iskai os consumo si uazione, la quale es imonia che į a džių d i
o ma di con a si i o a di u i i unkcinių s ili di es i.
Fo Mos e sKaiČiai p ima p esen ando 1 abelę e discussando i suoi da i, con iene
b e emen e a is a e me odicà di accol a da i e di e, che p imo passo di la o o
è s a o susi as i nelle o me d iskai os, usa o nell'Aba inėje lie u ių kalbos
g ama ikoje, Lie u ių kalbos g ama a ikos i ome, a. Valeckienės Funkcinėje
lie u ių kalbos g ama ikoje. solo in segui o è s a o gua da e, se quelle o me
u ilizza e Vy au as Maggiojo uni e si à Daba inės lie u ių kalbos ( oliau VDu)
eks yne. anche anche so olineezzina, che l'au o e dell'a icolo secondo oas
į a džių d iskai os o mas eks yne ce ca a di u i i possibili, o se qualche
ol a non del u o įmanomų e į a džių d iskai os da ybai nebūdingų o mų. 1
abele e p esen a e VDu eks yne u ilizza e į a džių d iskai os o me sono
accol e da u i eks yno unkcinių s ili, . i. g ožinės e neg ožinės nonché
amminis a i e le e a u e, publicis ikos e saky inės kalbos. Sulla pa e di
sinis a si ua e nelle igau esse sono sc i e inse izzi d iskai os o me. la
p ima, pa yškin oji o ma è conside a a p incipale a ian e della no ma, a g e a
einan i secondu iniu. Fo mų a ian i indica e sulla base Kp 2009. Nella pa e di
des a è p esen a a s a is ica di consumo. Alcune o m di linksnių degli ing essi
coinciden i 1 abella non sono conc e amen e sepa a e, i. i. se la o ma di ing essi
eks yne iene u ilizza a e del nomininko, e del galininko linksniu, ques o iene
p esen a a comune s a is ica del lo o consumo. ma se de e mina a in oduzione
d iskai os o ma VDu eks yne iene u ilizza a, ad esempio, solo il nomina o e
linksniu, ques o indica o solo il nume o del nomina o e linksniu pa a ojimo.
Quan o al imen i 1 abella con iene ipo a i i da i dei links che coincidono delle
a ian i p incipali e seconda ie delle no me, i. e. a ques e a ian i sepa a amen e
indica a ogni linknio s a is iche di pa o ojimen i, che osse possibile ede e la
lo o consumo e ecip oca endenza di conco dio.
D.Kš apony ė. nuo i da i su inse imen i d iskai ą
nella a uale lingua Li uanea abella 181 1.
in oduzioni d iscai o o me VDu eks yne
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
Mudu (V., G.) 5571
Mud i (V., G.) 1296
Mud iejų 1342
Mud iem mud iems (n.) 643 6 /
Mud iem mud iems (įn.) 1 −
judu (V., G.) 776 jud i (V., G.)
140 jud iejų 491 /
Jud iem jud iems (n.) 103 5 /
Jud iem jud iems (įn.) 1 − / /
Jied i jod i juod i (V.) 183 78 49 / /
Jied i jod i juod i (G.) 3 2 1
jied iejų 3 / /
Jied iem jied iem (n.) 168 5
jiemd iem (n.) 1 jod iem (n.) 3 /
Juodu jiedu (V.) 1813 3658 /
Juodu jiedu (G.) 369 3
juod iejų 97 /
Negod ii negod i (n.) 47 3 /
Negod iem negod iemi (įn.) 1 −
lo od iejų 781 anied i (V.) 2
anied iem (n.) 3 aniemd iem (n.)
1 /
Anuodu aniedu (V.) 17 50 /
Anuodu aniedu (G.) 17 −
anuod iejų 1 anųd iejų 5
/
Kalbos Kul u 86 | Šied i šiod i
šiuod i (V.) 24 2 182 2 Šied i šiod i
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
šiuod i (G.) 5 2 3 šied iejų 1
šied iem (n., įn.) 2 šiemd iem (n.) 1
ši ied i (V.) 2 Ši uodu ši iedu (V.) 2
2 Ši uodu ši iedu (G.) 1 − Šiuodu
ši uodu (V.) 48 263uodu šiuedu (G.)
54 − ši uod iejų 4 šiedu 29 29 / / / / /
Tied i od i uod i (V.) 14 6 6
Tied i od i uod i (G.) 2/ − −
ied iem (n., įn.) 4 iemd iem (n.) 1
od iem (n.) 1 / / /
Tuodu iedu (V.) 134 285
Tuodu iedu (G.) 772
uod iem (įn.) 2
queid iejų 5 abeas 208
abejais 7 abeji 70 / /
Abejiems abejiem 7 1
dubbioomi 10 /
Abejoms abeom 18 −
abeos 110 abeose 90
abejuose 31 /
D.Kš apony ė. nuo i da i su in odu zij
d iskai ą nella a uale lingua li auia 183
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
abejus 27 abejų 55 abi (V., G.) 11183 abid i (V.,
G.) 153 abid iejų 1 abiejose 1478 abiejuose 776
abiejų 12830
Abiem abiems (n.) 3653 668 /
Abiem abiems (įn.) 2092 −
abu (V., G.) 21863 abudu (V.,
G.) 1020 /
Ka uodu (V.) 3
Ki uodu (V.) 3
Ku ied i (V.) 3
Koduu iu ku iedu (V.) 3 4 /
Koduu iu ku iedu (G.) 1 −
pačiudu (V.) 1 /
Vienid i (V.) 1
Vienudu (V.) 60
Vedi i, che più spesso engono usa i gli p e ixi en ambi, en ambi nonché le
lo o o me. Quan o meno pe sonali ing anaggi. Ku kas čiau u ilizza i
pa odomieji e al i non de inėgiamieji p e izi. anche in occhio k in a
neįp as a į a džių abudu, abid i kilmininko o ma abid iejų: − Bello, bene. Sì.
Beh non so anco a. Niex neima. Niex neima. Abid iejų (ž . 2013 03 26, saky inė
kalba). ques o più p obabilmen e schnekamosios lingua da inyn. a ele e
sepa a amen e non o ni e delle o me in a džių y . e mo . g., pe ché
s abili e giminę spesso è abbas anza di icile. Semp e chia i mo . e y . g.
a dininko e galininko o me di casi, ad esempio: Liguamen e mezza due mud i
s a a amo Amandos biblio ekoe (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a u a). Keblumų
usckyla allo a, quando mo . bei y . g. į a džių kilmininko, naudininko e įnagininko

184 Kalbos Kul ū a | 86 linksnių o me coincide, ad esempio: Galų kaime A. Vilemą V.
Mikaliakas assassinò dopo lo odue ecip oco con li o (ž . 2012 12 11, publicis ika);
All'inizio Vanda su sua siu o, e successi amen e a causa di ques o os nonu ūko
lo odue amicizia. Ma So i klaikiai, mo almen e eme a coin ole si in a i i à
so og indina, e Vandai ale e asione di lo a o a a non solo an ipa o i... (ž . 2012
12 11, g ožinė li e a u a). in ques i esempi la mo ologica į a džio giminę aiu a a
s abili e daik a a džiai, che nella ase sos i uičia į a dis. nel p imo esempiozdyje
la o ma kelmininko dell'in oduzio è y ., e l'al a […] mo . g. pasi aio, che
l'in oduzio giminę si può scop i e solo da p ima ques o o dopo ha einančio
sen enza, nel quale menziona o in Vald a dis, esempio:... y esnysis, p imaas, augina
sūnus Man ą e Luką, jaunesnysis, Da ius duk y ę Emiliją. Tu a ia qualche ol a
mama abiem dice a lo s esso: Nespe o, se da compe izioni i o a e čempionais, o
non dal o la bimo nemažėja (ž . 2013 05 09, publicis ika). Qui si in a ede una delle
in i gien i unzioni ana o a, che, ano o albe o osino, suoia a uno comune
e e en con enu i due a i di comunicazione ( osinas 1996: 10). Quan o più
acilmen e si può sepa a e della seconda pa adigma agli nomi del u ilizza o e e
dell'innaga o e linksnių o mhi giminę, ad esempio: Ma kui Vilis su ques o niekadas
non disse o. Jiedu si cos uì l'au omobile in non piccola El Palma o u gaus
piazze a. Vos jeed iem išlipus, Ma kas ėlei įniko gu iai kalbė i (ž . 2013 05 09,
g ožinė li e a u a). in ques a ase già dalla in oduzio o ma ede e, che usa a
y iškoji mo ologinė į a džio giminė, plg. mo . g. : Ma ušė pėdino scal ais passo pe
piede, come se nessuno al mondo non osse in g ado di e ma la o a la anda e più
elocemen e, men e Tonis con Ke im passoña a jod iem da sonų come kokie
p incai (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a u a). Ki aip è con la p ima pa adigma
u ilizza o e e įnagininkoi, pe ché i lo o y . e mo . g. o me coincidono, ad esempio:
Quando mud iėme aggiun o le scala e supe i, Hacumomo cominciò anki a e
po ais e k ies i Ma ina. Lei, bes išdama cin žą, ap ì la po a e pic ai ci nuo isgè. −
Cosa jud iem è successo! − šūk elėjo ji (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a); − Neik,
Jogaila, − a es ò lo Ma ianas Zigizmundas. − Non jie col i. A as e išaukš ina uomo
di, e me a in p a ają. Tokia la sua po es à. Agiū jud iem. E a e, Jogaila. E a e,
Kazimie ai... che peskią godzinę zajaučia ... (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a). nel
p imo esempiozdy il innome indica emme iškosios, e nel secondo […] mas iškosios
sesso pe soneis. se bisogna indica e mad iškosios e maschiškosios sesso pe sone,
iene usa a desc i end inagi y . g., esempio: Raimis asicėlė i e e in Kauną,
a čiau Vilijas, e jiedu ėmė ce ca e i locali pe u icio (ž . 2013 05 09, publicis ika).
aigi, su ampančias mo . e y . g. linksnių o me spesso si può s abili e solo da più
ampio con es o. no a o che in mol i casi VDu es iyno da i non ne bas a ano.
D.Kš apony ė. nuo i da i sul į a džių d iskai ą a uale nella lingua Li uanea 185
paG inDiniai e la e u inie no Mos Va ian a da 1 abella da i ede e, che VDu
eks yne u ilizza e a ie o me di į a džių d iskai os, le quali, a ody ų,
signi ica comple amen e lo s esso. pe esempio, buodu e jiedu. signi ica o
comple amen e la s essa jis e anco a qualcosa. u a ia alcuni innomi e le
lo o o me sono conside a i p incipali a ian i della no ma, e al i seconda i.
delle p incipali no me a ian i y . g. į a džio a dininko i galininko linksnių
šaknims ca a e ising <uo>, e mo . g. a dininko i galininko linksnių šaknims −
<ie> (Kp 2009: 23). la e u inio no mo a ian e į a džius Ma kas odune is e
Vesla a Čižikp okaše a chiamano mol eiskai iniais, pe ché i iene che
samplaikines o me, cui p ima dėmenį cos i uisce o ma mol iiskai os con
nume a džiu due, due, non è oppo una conside a e d iskai os o me. essi
so olineano che sampikos (pa y example, ques i due) nonché del la i ino
no ma a ian e o me indicano į a džių d iskai os nykimą ( odune ,
Čižikp okaše a 2006: 76−77). Zigmas Zinke ičius o me juod i, uod i, šiuod i,
jod i, od i, šiod i, jiedu, iedu, šiedu chiama linguaggi da kalais e p opone
usa e le ecchie o me egola i juodu, uodu, uuodu, jied i, ši i, ied i
(Zinke ičius 1996: 58). Benai unokią opinione a ques o igua do ha a. osinas, che
sos iene che u e le in oduzioni d iskai os o me sono a o ine e egola i,
pe ché o ma i secondo lie u ių kalbos ( a mių) mo ologinės aidos
dėsningumus
( osina 2000: 10).
1 abella nella da a a s a is ica di consumo degli į a džių indica che mo . g.
į a džių d iskai os p incipali a ian i no ma VDu eks yne do e kas più
equen i ispe o la e u ini. pe ò y . g. a dininko linksni pe sonalinis į a dis
juodu pa a ojimo skaičiumi nusileidžia šalu iniu no mos a ian u
conside omam į a dji jiedu ( a dininko linksnis), che VDu eks yne iene usa o
quasi qualche ol a più spesso. pa odomųjų į a džių seconda ie a ian i šiedu,
iedu, aniedu ( a dininko e galininko linksniai nume io i insieme) u ilizza i quasi
du ka us dažniau už pag indiniais no mos a ian ais laikomus į a džius
šiuodu, uodu, anuodu. pe ò compa a o delle p incipali e seconda ie a ian i del
galininko linksnių consumo equenza, ede e, che come galininko linksnis šiedu e
aniedu VDu eks yne della u a ne a ojami. o s i inna zio iedu galininko
humo nis sebbene e usa o, pe ò ge okai čiau negu inna zio uodu. scalcia a
a endo gene ale s a is ica ede e, che a ian i ku iuodu e ku iedu pa a o i
al e an e ol e, pe ò più spesso usa o ku iedu a dininko linksnis, a ku iuodu
galininko. Va dininko più o m di gioia shi uodu e shi iedu pa o ojimo equenza
è anche uguale. Vdu eks yne ši iedu galininko aleg niu u a non ojama.
186 Lingbos
Kul ū a | 86
Vede e, che y . g. į a džių d iskai os šalu inių a ian ų a dininko linksniai
pamažu s umia p incipali. ma galininko di e nių consumo polinkis con a iog,
pe ché p e ale p incipali a ian i d iskai os degli į a džių. nauDininKo e
įnaGininKo Fo Mos do ebbe se i i e į a džių naudininko e įnagininko linksnio
o me, delle quali una si sc i e su in e ne , al a senza lei. la lo o sc i u a
a ijuoga, naudininkai e įnagininkai beidzi wa sono conside a i p incipali a ian i
della no ma, e sc i i con ques a aide − la e u inie (Kp 2009: 22). Nella
Konsul azioni banca della Commissione s a ale dei li uani si so olinea che sia la
o ma su, sia la senza di essa sono a o ine, pe ò p imo i à iene o ni a a
o me senza, ad esempio, abiem con a iamen e alu a e o me plu ali
d iskaičių: abems, ambii sono conside a i p incipali a ian i della no ma, o
abejiem, abejom la e u iniais (Kp 2009: 22).2 chia amen e ede e, che VDu
eks yne mol o di e isce į a džių d iskai os naudininko e įnagininko delle no me
p incipali e seconda ie a ian quei nume o di consumo. Di e se ol e più a ian i
delle no me p incipali. i iene, che la maggio pa e in ex yną pa ekusių eks ų
sono edaguo ini, pe ciò così bene dis inguibili p incipali e seconda ie no me
a ian i.
Nuo i Fo Rmo discu kimo in odu nzii d iskai os pa adigma. ne sono due.
pa adigmi appa engono alla p ima e seconda pe sone nonché agli innomi abu
(abudu), abi (abid i) dai da i di 1 abella ede e, che VDu eks yne p esen a e e ali
o mos, o an ajai – ečiojo asmens o mos (juodu, jied i, uodu, ied i i k .).
o me d'innomi d iskai os, p ima delle quali non esis ono Daba inės lie u ių kalbos
g ama ikoje (2006: 280). ch'essa ( o mos eks yne nesuki čiuo os): V. aniedu, šiedu,
šiod i, šiuod i, ši iedu, ienudu, ienid i, pačiudu, ku iedu, ki uodu, jod i, juod i,
iedu, uod i, od i; K. abid iejų, anuod iejų, anųd iejų, šied iejų, šiuod iejų,
juod iejų, jied iejų; 2 h p:// lkk.l /li /2509, žiū ė a 2013 05 14.
D.Kš apony ė. nuo i da i su į a džių diskai ą
a ualmen e nella lingua Li uania 187 N.
anie(m)d iem, juod iem, juod iems; G. šiod i,
šiuod i, jod i, juod i, iedu; įn. uod iem,
juod iem.
Galima spe a e, che kilmininkai Šiuod iejų, juod iejų, jied iejų, anuod iejų,
anied iejų, anųd iejų, šied iejų sono o me y . g. į a džių šiuodu, juodu, jiedu,
anuodu, aniedu, šiedu o mo . g. į a džių šiuod i, juod i, jied i, anuod i, anied i,
šied i. da VDu ex yno iusci o a s abili e, che solo y . g. sono ques i kilmininko,
naudininko e įnagininko linksnių o me: šiuod iejų, anuod iejų, aniemd iem e
uod iem. o o me juod iejų, jied iejų, juod iem indica e mo ., e y . mo ologine
pa en ine, ad esempio: Kasdien po pamokų namo ėjau iena. Sen ičiausi così k ailė.
Disg aziosa. Non po ei anda e da Liusi, quando juod iem con Nes a e a u o bene
(ž . 2013 01 12, g ožinė li e a u a); Kažku iame k aš o p o umo ci à lo sos ene a
inca ni i Giupi e iu, e Paulių Me ku ijumi, ad ci à s en ikas изginė appainikuo us
jaučius o i i juod iem (ž . 2013 12, 01 g ožinė li e a u a). nella p ima
esempiozdyja è indica o mo . g., e la seconda […] y . g. Ki ų o mų, . y. anųd iejų,
šied iejų, anied iem, juod iem, giminės s abili e non iuscì, pe ché manca a più
ampio con es o. Fo ma bindue già è s a a discussa sky elle Fo mos i nume i.
į a džių iedu, od i, che non sono s a i inclusi né in a. Valeckienės, né in Daba inės
lie u ių kalbos g amma icos pa adigmas, linksnia imą pa eikia a. osinas (2000: 11):
V., G. iẽdu, õd i;
K. d iejų;
N. e(m)d iem, ó(m)d iem;
įn. iẽ(m)d iem, õ(m)d iem.
compa a o con an ąja a. Valeckienės e Daba inės lie u ių kalbos
g amma ikos (Valeckienė 1998: 356; DlKG 2006: 280) dis ingua i pa adigmi, che
si edono ques i innomaggi kilmininko, naudininko e įnagininko linksnių
o me o ma e anche. di e isce solo a dininkas. a. osinas (2000: 10)
anco a en a izza che iedu, od i meglio ada con le co isponden i o me
plu icai o.
pa adigma di al i ing essi sa ebbe possibile cos i ui e solo in ale caso,
pu ché u e le lo o o me osse possibile o a e di qualche qualche uno
au o eus es o. secondo VDu es i non a lo. Tu a ia no abile che di
ques i in a ižių y . e mo . g. pa adigmos p obabilmen e sono sumišusios: di uno links-