Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje

D.Kš apony ė. nuo i da i sulla į a džių diskai ą nella a uale lingua Li uania 179 DEIMANT KRIKŠTAPONYT Uni e si à di Vilnius Nuji duomeNys su įVa Džių DVisKai ą Giba inėje lie uVių Kalboje ESMINIAI VODŽIAI: į a džių d iskai a, p incipali e seconda ie no me a ian i, naujos o mas, dažnėjan i a osena. p eceden emen e d iscai a gana i ai è s a a usa a eiksmažodžių e a dažodžių klasėse (jablonskis 1957: 194, 205, 226228, 249). en ambe ques e classi di o me sono s a e ecip ocamen e de ina e. Come esempio si può o ni e ale, già eli ino e non no mimi i enu o consumo: Mud i pasi aukė a in amsų kampą, die o gli a bus i, do e nedegė nessuna cand akė (ž . 01 09, 2013 g ožinė li e a u a1). ino šiol d iskai ą sono man enikę pa e degli innomi, che nel aschio no malmen e a con daik a a džių, eiksmažodžių e o me di pa ecipan i, ma non combininami nume iciumi (Valeckienė 1998: 225), ad esempio: Mudu spon aneamen e cominciammo a chiama e uno al o nomi, e ques o a enne comple amen e na u almen e e semplicemen e (ž . 2013 15, 04 g ožinė li e a u a). būd a dialmen e us ojamų į a džių d iskai os o mas anche soli o sono non acco da a nume i con daik a a džių plu iskai os o m (Valeckienė 1998: 225), ad esempio: Tied i o e ės già e ano ci amiliæ ame (ž . 2013 03 29, g ožinė li e a u a). adelė Valeckienė į a džių (ypač asmeninių) d iskai os o mų išlikimą (plačiau apie d iskai os kilmės mo y aciją, nykimą i jo e apus ž . osinas 2009: 377, 380, 492493, 498, 500) g indzia nel a o che ai daik a a diškųjų į a džių non e ano jungiami būd a džiai, aigi lo o non e a ak uali p oblema di de inimo. lei in ali ci cos anze usa o si conside a o me d iscai o a ian i del plu ici o, pe ché dice che [ž]ymin due pe sone si può di e: Mes a inam e Mudu a inam, quindi accan o uni askai o e plu iskai o u ilizza e ce e o me d iscai o degli innomi (Valeckienė 1 Duomenys accoglie e da Vy au o Maggio Uni e si y Daba inės lie u ių kalbos eks yno; schiaus i indicano da a di isione e s e a di consumo della lingua. 180 Lingbos Kul ū a | 86 1998: 225, 354). Vladimi as plungiano so olinea che nei sis emi į a džių d iskai a accade più equen emen e che daik a a džių sis emi, e in alcune lingue į a džiai è l'unico g uppo, nella quale iene assegna a d iskai a. Come esempio iene o ni o lingua li uanske (plungian 2011: 75). nell'a icolo ul e io men e p esen a a eale (o lei icina) a uale della lingua li uanea į a džių d iskai os consumo si uazione, la quale es imonia che į a džių d i o ma di con a si i o a di u i i unkcinių s ili di es i. Fo Mos e sKaiČiai p ima p esen ando 1 abelę e discussando i suoi da i, con iene b e emen e a is a e me odicà di accol a da i e di e, che p imo passo di la o o è s a o susi as i nelle o me d iskai os, usa o nell'Aba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje, Lie u ių kalbos g ama a ikos i ome, a. Valeckienės Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje. solo in segui o è s a o gua da e, se quelle o me u ilizza e Vy au as Maggiojo uni e si à Daba inės lie u ių kalbos ( oliau VDu) eks yne. anche anche so olineezzina, che l'au o e dell'a icolo secondo oas į a džių d iskai os o mas eks yne ce ca a di u i i possibili, o se qualche ol a non del u o įmanomų e į a džių d iskai os da ybai nebūdingų o mų. 1 abele e p esen a e VDu eks yne u ilizza e į a džių d iskai os o me sono accol e da u i eks yno unkcinių s ili, . i. g ožinės e neg ožinės nonché amminis a i e le e a u e, publicis ikos e saky inės kalbos. Sulla pa e di sinis a si ua e nelle igau esse sono sc i e inse izzi d iskai os o me. la p ima, pa yškin oji o ma è conside a a p incipale a ian e della no ma, a g e a einan i secondu iniu. Fo mų a ian i indica e sulla base Kp 2009. Nella pa e di des a è p esen a a s a is ica di consumo. Alcune o m di linksnių degli ing essi coinciden i 1 abella non sono conc e amen e sepa a e, i. i. se la o ma di ing essi eks yne iene u ilizza a e del nomininko, e del galininko linksniu, ques o iene p esen a a comune s a is ica del lo o consumo. ma se de e mina a in oduzione d iskai os o ma VDu eks yne iene u ilizza a, ad esempio, solo il nomina o e linksniu, ques o indica o solo il nume o del nomina o e linksniu pa a ojimo. Quan o al imen i 1 abella con iene ipo a i i da i dei links che coincidono delle a ian i p incipali e seconda ie delle no me, i. e. a ques e a ian i sepa a amen e indica a ogni linknio s a is iche di pa o ojimen i, che osse possibile ede e la lo o consumo e ecip oca endenza di conco dio. D.Kš apony ė. nuo i da i su inse imen i d iskai ą nella a uale lingua Li uanea abella 181 1. in oduzioni d iscai o o me VDu eks yne į a džio o ma pa a ojimų skaičius Mudu (V., G.) 5571 Mud i (V., G.) 1296 Mud iejų 1342 Mud iem mud iems (n.) 643 6 / Mud iem mud iems (įn.) 1 − judu (V., G.) 776 jud i (V., G.) 140 jud iejų 491 / Jud iem jud iems (n.) 103 5 / Jud iem jud iems (įn.) 1 − / / Jied i jod i juod i (V.) 183 78 49 / / Jied i jod i juod i (G.) 3 2 1 jied iejų 3 / / Jied iem jied iem (n.) 168 5 jiemd iem (n.) 1 jod iem (n.) 3 / Juodu jiedu (V.) 1813 3658 / Juodu jiedu (G.) 369 3 juod iejų 97 / Negod ii negod i (n.) 47 3 / Negod iem negod iemi (įn.) 1 − lo od iejų 781 anied i (V.) 2 anied iem (n.) 3 aniemd iem (n.) 1 / Anuodu aniedu (V.) 17 50 / Anuodu aniedu (G.) 17 − anuod iejų 1 anųd iejų 5 / Kalbos Kul u 86 | Šied i šiod i šiuod i (V.) 24 2 182 2 Šied i šiod i į a džio o ma pa a ojimų skaičius šiuod i (G.) 5 2 3 šied iejų 1 šied iem (n., įn.) 2 šiemd iem (n.) 1 ši ied i (V.) 2 Ši uodu ši iedu (V.) 2 2 Ši uodu ši iedu (G.) 1 − Šiuodu ši uodu (V.) 48 263uodu šiuedu (G.) 54 − ši uod iejų 4 šiedu 29 29 / / / / / Tied i od i uod i (V.) 14 6 6 Tied i od i uod i (G.) 2/ − − ied iem (n., įn.) 4 iemd iem (n.) 1 od iem (n.) 1 / / / Tuodu iedu (V.) 134 285 Tuodu iedu (G.) 772 uod iem (įn.) 2 queid iejų 5 abeas 208 abejais 7 abeji 70 / / Abejiems abejiem 7 1 dubbioomi 10 / Abejoms abeom 18 − abeos 110 abeose 90 abejuose 31 / D.Kš apony ė. nuo i da i su in odu zij d iskai ą nella a uale lingua li auia 183 į a džio o ma pa a ojimų skaičius abejus 27 abejų 55 abi (V., G.) 11183 abid i (V., G.) 153 abid iejų 1 abiejose 1478 abiejuose 776 abiejų 12830 Abiem abiems (n.) 3653 668 / Abiem abiems (įn.) 2092 − abu (V., G.) 21863 abudu (V., G.) 1020 / Ka uodu (V.) 3 Ki uodu (V.) 3 Ku ied i (V.) 3 Koduu iu ku iedu (V.) 3 4 / Koduu iu ku iedu (G.) 1 − pačiudu (V.) 1 / Vienid i (V.) 1 Vienudu (V.) 60 Vedi i, che più spesso engono usa i gli p e ixi en ambi, en ambi nonché le lo o o me. Quan o meno pe sonali ing anaggi. Ku kas čiau u ilizza i pa odomieji e al i non de inėgiamieji p e izi. anche in occhio k in a neįp as a į a džių abudu, abid i kilmininko o ma abid iejų: − Bello, bene. Sì. Beh non so anco a. Niex neima. Niex neima. Abid iejų (ž . 2013 03 26, saky inė kalba). ques o più p obabilmen e schnekamosios lingua da inyn. a ele e sepa a amen e non o ni e delle o me in a džių y . e mo . g., pe ché s abili e giminę spesso è abbas anza di icile. Semp e chia i mo . e y . g. a dininko e galininko o me di casi, ad esempio: Liguamen e mezza due mud i s a a amo Amandos biblio ekoe (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a u a). Keblumų usckyla allo a, quando mo . bei y . g. į a džių kilmininko, naudininko e įnagininko 184 Kalbos Kul ū a | 86 linksnių o me coincide, ad esempio: Galų kaime A. Vilemą V. Mikaliakas assassinò dopo lo odue ecip oco con li o (ž . 2012 12 11, publicis ika); All'inizio Vanda su sua siu o, e successi amen e a causa di ques o os nonu ūko lo odue amicizia. Ma So i klaikiai, mo almen e eme a coin ole si in a i i à so og indina, e Vandai ale e asione di lo a o a a non solo an ipa o i... (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a u a). in ques i esempi la mo ologica į a džio giminę aiu a a s abili e daik a a džiai, che nella ase sos i uičia į a dis. nel p imo esempiozdyje la o ma kelmininko dell'in oduzio è y ., e l'al a […] mo . g. pasi aio, che l'in oduzio giminę si può scop i e solo da p ima ques o o dopo ha einančio sen enza, nel quale menziona o in Vald a dis, esempio:... y esnysis, p imaas, augina sūnus Man ą e Luką, jaunesnysis, Da ius duk y ę Emiliją. Tu a ia qualche ol a mama abiem dice a lo s esso: Nespe o, se da compe izioni i o a e čempionais, o non dal o la bimo nemažėja (ž . 2013 05 09, publicis ika). Qui si in a ede una delle in i gien i unzioni ana o a, che, ano o albe o osino, suoia a uno comune e e en con enu i due a i di comunicazione ( osinas 1996: 10). Quan o più acilmen e si può sepa a e della seconda pa adigma agli nomi del u ilizza o e e dell'innaga o e linksnių o mhi giminę, ad esempio: Ma kui Vilis su ques o niekadas non disse o. Jiedu si cos uì l'au omobile in non piccola El Palma o u gaus piazze a. Vos jeed iem išlipus, Ma kas ėlei įniko gu iai kalbė i (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a u a). in ques a ase già dalla in oduzio o ma ede e, che usa a y iškoji mo ologinė į a džio giminė, plg. mo . g. : Ma ušė pėdino scal ais passo pe piede, come se nessuno al mondo non osse in g ado di e ma la o a la anda e più elocemen e, men e Tonis con Ke im passoña a jod iem da sonų come kokie p incai (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a u a). Ki aip è con la p ima pa adigma u ilizza o e e įnagininkoi, pe ché i lo o y . e mo . g. o me coincidono, ad esempio: Quando mud iėme aggiun o le scala e supe i, Hacumomo cominciò anki a e po ais e k ies i Ma ina. Lei, bes išdama cin žą, ap ì la po a e pic ai ci nuo isgè. − Cosa jud iem è successo! − šūk elėjo ji (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a); − Neik, Jogaila, − a es ò lo Ma ianas Zigizmundas. − Non jie col i. A as e išaukš ina uomo di, e me a in p a ają. Tokia la sua po es à. Agiū jud iem. E a e, Jogaila. E a e, Kazimie ai... che peskią godzinę zajaučia ... (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a). nel p imo esempiozdy il innome indica emme iškosios, e nel secondo […] mas iškosios sesso pe soneis. se bisogna indica e mad iškosios e maschiškosios sesso pe sone, iene usa a desc i end inagi y . g., esempio: Raimis asicėlė i e e in Kauną, a čiau Vilijas, e jiedu ėmė ce ca e i locali pe u icio (ž . 2013 05 09, publicis ika). aigi, su ampančias mo . e y . g. linksnių o me spesso si può s abili e solo da più ampio con es o. no a o che in mol i casi VDu es iyno da i non ne bas a ano. D.Kš apony ė. nuo i da i sul į a džių d iskai ą a uale nella lingua Li uanea 185 paG inDiniai e la e u inie no Mos Va ian a da 1 abella da i ede e, che VDu eks yne u ilizza e a ie o me di į a džių d iskai os, le quali, a ody ų, signi ica comple amen e lo s esso. pe esempio, buodu e jiedu. signi ica o comple amen e la s essa jis e anco a qualcosa. u a ia alcuni innomi e le lo o o me sono conside a i p incipali a ian i della no ma, e al i seconda i. delle p incipali no me a ian i y . g. į a džio a dininko i galininko linksnių šaknims ca a e ising <uo>, e mo . g. a dininko i galininko linksnių šaknims − <ie> (Kp 2009: 23). la e u inio no mo a ian e į a džius Ma kas odune is e Vesla a Čižikp okaše a chiamano mol eiskai iniais, pe ché i iene che samplaikines o me, cui p ima dėmenį cos i uisce o ma mol iiskai os con nume a džiu due, due, non è oppo una conside a e d iskai os o me. essi so olineano che sampikos (pa y example, ques i due) nonché del la i ino no ma a ian e o me indicano į a džių d iskai os nykimą ( odune , Čižikp okaše a 2006: 76−77). Zigmas Zinke ičius o me juod i, uod i, šiuod i, jod i, od i, šiod i, jiedu, iedu, šiedu chiama linguaggi da kalais e p opone usa e le ecchie o me egola i juodu, uodu, uuodu, jied i, ši i, ied i (Zinke ičius 1996: 58). Benai unokią opinione a ques o igua do ha a. osinas, che sos iene che u e le in oduzioni d iskai os o me sono a o ine e egola i, pe ché o ma i secondo lie u ių kalbos ( a mių) mo ologinės aidos dėsningumus ( osina 2000: 10). 1 abella nella da a a s a is ica di consumo degli į a džių indica che mo . g. į a džių d iskai os p incipali a ian i no ma VDu eks yne do e kas più equen i ispe o la e u ini. pe ò y . g. a dininko linksni pe sonalinis į a dis juodu pa a ojimo skaičiumi nusileidžia šalu iniu no mos a ian u conside omam į a dji jiedu ( a dininko linksnis), che VDu eks yne iene usa o quasi qualche ol a più spesso. pa odomųjų į a džių seconda ie a ian i šiedu, iedu, aniedu ( a dininko e galininko linksniai nume io i insieme) u ilizza i quasi du ka us dažniau už pag indiniais no mos a ian ais laikomus į a džius šiuodu, uodu, anuodu. pe ò compa a o delle p incipali e seconda ie a ian i del galininko linksnių consumo equenza, ede e, che come galininko linksnis šiedu e aniedu VDu eks yne della u a ne a ojami. o s i inna zio iedu galininko humo nis sebbene e usa o, pe ò ge okai čiau negu inna zio uodu. scalcia a a endo gene ale s a is ica ede e, che a ian i ku iuodu e ku iedu pa a o i al e an e ol e, pe ò più spesso usa o ku iedu a dininko linksnis, a ku iuodu galininko. Va dininko più o m di gioia shi uodu e shi iedu pa o ojimo equenza è anche uguale. Vdu eks yne ši iedu galininko aleg niu u a non ojama. 186 Lingbos Kul ū a | 86 Vede e, che y . g. į a džių d iskai os šalu inių a ian ų a dininko linksniai pamažu s umia p incipali. ma galininko di e nių consumo polinkis con a iog, pe ché p e ale p incipali a ian i d iskai os degli į a džių. nauDininKo e įnaGininKo Fo Mos do ebbe se i i e į a džių naudininko e įnagininko linksnio o me, delle quali una si sc i e su in e ne , al a senza lei. la lo o sc i u a a ijuoga, naudininkai e įnagininkai beidzi wa sono conside a i p incipali a ian i della no ma, e sc i i con ques a aide − la e u inie (Kp 2009: 22). Nella Konsul azioni banca della Commissione s a ale dei li uani si so olinea che sia la o ma su, sia la senza di essa sono a o ine, pe ò p imo i à iene o ni a a o me senza, ad esempio, abiem con a iamen e alu a e o me plu ali d iskaičių: abems, ambii sono conside a i p incipali a ian i della no ma, o abejiem, abejom la e u iniais (Kp 2009: 22).2 chia amen e ede e, che VDu eks yne mol o di e isce į a džių d iskai os naudininko e įnagininko delle no me p incipali e seconda ie a ian quei nume o di consumo. Di e se ol e più a ian i delle no me p incipali. i iene, che la maggio pa e in ex yną pa ekusių eks ų sono edaguo ini, pe ciò così bene dis inguibili p incipali e seconda ie no me a ian i. Nuo i Fo Rmo discu kimo in odu nzii d iskai os pa adigma. ne sono due. pa adigmi appa engono alla p ima e seconda pe sone nonché agli innomi abu (abudu), abi (abid i) dai da i di 1 abella ede e, che VDu eks yne p esen a e e ali o mos, o an ajai – ečiojo asmens o mos (juodu, jied i, uodu, ied i i k .). o me d'innomi d iskai os, p ima delle quali non esis ono Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2006: 280). ch'essa ( o mos eks yne nesuki čiuo os): V. aniedu, šiedu, šiod i, šiuod i, ši iedu, ienudu, ienid i, pačiudu, ku iedu, ki uodu, jod i, juod i, iedu, uod i, od i; K. abid iejų, anuod iejų, anųd iejų, šied iejų, šiuod iejų, juod iejų, jied iejų; 2 h p:// lkk.l /li /2509, žiū ė a 2013 05 14. D.Kš apony ė. nuo i da i su į a džių diskai ą a ualmen e nella lingua Li uania 187 N. anie(m)d iem, juod iem, juod iems; G. šiod i, šiuod i, jod i, juod i, iedu; įn. uod iem, juod iem. Galima spe a e, che kilmininkai Šiuod iejų, juod iejų, jied iejų, anuod iejų, anied iejų, anųd iejų, šied iejų sono o me y . g. į a džių šiuodu, juodu, jiedu, anuodu, aniedu, šiedu o mo . g. į a džių šiuod i, juod i, jied i, anuod i, anied i, šied i. da VDu ex yno iusci o a s abili e, che solo y . g. sono ques i kilmininko, naudininko e įnagininko linksnių o me: šiuod iejų, anuod iejų, aniemd iem e uod iem. o o me juod iejų, jied iejų, juod iem indica e mo ., e y . mo ologine pa en ine, ad esempio: Kasdien po pamokų namo ėjau iena. Sen ičiausi così k ailė. Disg aziosa. Non po ei anda e da Liusi, quando juod iem con Nes a e a u o bene (ž . 2013 01 12, g ožinė li e a u a); Kažku iame k aš o p o umo ci à lo sos ene a inca ni i Giupi e iu, e Paulių Me ku ijumi, ad ci à s en ikas изginė appainikuo us jaučius o i i juod iem (ž . 2013 12, 01 g ožinė li e a u a). nella p ima esempiozdyja è indica o mo . g., e la seconda […] y . g. Ki ų o mų, . y. anųd iejų, šied iejų, anied iem, juod iem, giminės s abili e non iuscì, pe ché manca a più ampio con es o. Fo ma bindue già è s a a discussa sky elle Fo mos i nume i. į a džių iedu, od i, che non sono s a i inclusi né in a. Valeckienės, né in Daba inės lie u ių kalbos g amma icos pa adigmas, linksnia imą pa eikia a. osinas (2000: 11): V., G. iẽdu, õd i; K. d iejų; N. e(m)d iem, ó(m)d iem; įn. iẽ(m)d iem, õ(m)d iem. compa a o con an ąja a. Valeckienės e Daba inės lie u ių kalbos g amma ikos (Valeckienė 1998: 356; DlKG 2006: 280) dis ingua i pa adigmi, che si edono ques i innomaggi kilmininko, naudininko e įnagininko linksnių o me o ma e anche. di e isce solo a dininkas. a. osinas (2000: 10) anco a en a izza che iedu, od i meglio ada con le co isponden i o me plu icai o. pa adigma di al i ing essi sa ebbe possibile cos i ui e solo in ale caso, pu ché u e le lo o o me osse possibile o a e di qualche qualche uno au o eus es o. secondo VDu es i non a lo. Tu a ia no abile che di ques i in a ižių y . e mo . g. pa adigmos p obabilmen e sono sumišusios: di uno links-