BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
GERTRŪDA Nak iniEN, AURELIJA GRITNIEN
Lie u ių kalbos ins i u as
MININT ŽODYNININKĖS
ZITOS VIRGINIJOS ŠIMNAITS (19502016) ZITOS VIRGINIJOS ŠIMNAITS (19502016) a é é élu p ésiden de la République édé ale d'Allemagne e es de enu p ésiden de la République édé ale d'Allemagne.
70AS NATIMO ABYNTES Aujou d'hui
le cœu passe ikščio i éleisiu.
ce neisiu. Je c'es nulle pa je ne ais...
Jus inas Ma cinke ičius
Nuo auka P ano Vasiliausko Shiais, 2020-aisiais, années mo synininkei Zi ai Vi ginijai Šimėnai ei
oc ob e 14 d. se ai sukakée 70 ans. Sesuo Mi is la apglèbé 2016 m. augpjüčio 1 d. Les collègues
jusqu šiol a ec une pa iculiè e chaleu se sou ien d'un pe i ūgio, minuscule sudemen , oujou s
s ilingą Zi elę (jai ès ico ce mineu nom). Elle app enai elk i dicynnicksus, é ai lexikog aphies
e leksikoga ų me aš ininkė, Dic ionynų, ki ų knygų, bibliog a ijų p épa ėja, suda y oja e
edak o ė. Zi a é ai es e è, beaujus, sen imen nel e ès sensible homme, se concen an en les
essen iels suje s e les plus impo an es aleu s.
Zi a Šimėnai ė es née 1950 m. Šakių ille. 1969 m. baigé K e ingos secondai e école, 1974 m.
Vilniaus uni e si é (speciali é lie u ių kalba i li e a u a). 1973 m. commencè en a aille
Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o (daba Lie u ių kalbos ins i u as)
Zodynų sky iuje. 1973 m. é ai y . labo an ée, 19741991 m. jaunesnio i scien i ique
collabo ée, 19912012 m. scien i ique a ailleu , depuis 2012 m. senio scien i ique a ailleu ,
2014 m. Li u ian Language Ins i u e 2005 alo s di ec eu du Cen e de Lexikog aphie.
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70ième anni e sai e de la
naissance | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.94.3.
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Comme e à beaucoup d'au es ins i u s de langue Li uanienne ( oliau Ins i u as) lexikog aphes,
le g and de Li uanien kalbos žodyno ( oliau LKŽ) p épa a ion lui a é é ou le a ail de ie. Ka u
su ki ais žodynininkais ji ašė LKŽ XII–XVIII omų eks ą (1981–1997). Redaga o XVII–XX
omų eks ą (19962002), a é é XVII omo memb e du collège des édac eu s, a p épa é ce
dic ionnai e élec onique a ian ą (2005, e sions mises à jou 2008 e 2018, oi www.lkz.l ),
an ą élec onique édi ion (2013), a é é memb e du collège des édac eu s de ce édi ion. Du
ou Zi a Šimėnai ė éc i i su 740 pages (plus comme 70 au o ins lankus) du p incipal LKŽ ex e
cou es e longues a icles dicyniques. Ils y é aien hé eldê s des bal iques, Li u iques mo s,
des ieux e plus nou eaux skolinių, mo s, kilusių de la na ion c ébingumo e besoins, auaugusius
dans no e conscience e ie. Ta p Zi os déc i y ųjų Li uiniens būčiai esminiai plia eikšmiai
mo s ši dis, en an , amsa, ankus, ūk i, aikščio i, ainikas e k ., apaugę gausybe
mé apho es, compa aisons, pa a lių, azeologizmų. Tokius mo s des a icles a ec leu s
isuelisan s sen ences de i osios langue peu se li e comme œu es d'a .
Ka u su kolegomis kalbininkė pa engė Mokomąjį lie u ių kalbos žodyną (2000; 2-as
py as édi ion 2010), F azeologijos žodyną (2001), con ibué à Bend inės lie u ių kalbos žodyno
(h p://bkz.lki.l ) ex es de éc i u e. Pou le dic ionnai e de F azeologie ensemble a ec les
cod aau o iis 2002 m. écompensée Li uania science p emija, ces mêmes années a ec d'au es a
eçu la padėką du Gou e nemen de la République de Li uanie pou nuopelnus au plus g and
dic ionnai e de la langue Lie u ių. Zi os Šimėnai ės di ige une g oupe de a ail selon ses e Danu ės
Liu ke ičienės c éées disposi ions p épa ée Daba inės lie u ių kalbos žodio sep ième pa aisy ą e
compli ée édi ion ( y . ed. S asys Keinys, 2012). A ec des collègues elle a con ibué à End e Boj á
Li uanien eng ų kalbų žodyno (2007) a aux de p épa a ion. Expe iencée édi ice de ocyns
pa iculiè emen sudominai l'un de ses p op es LKŽ éc i s mo s 23 signi ica ions e mul i ude de
ph ezeologismes con enan , la ges doybinai es ela ions daik a a dis cœu . De ce lexicog aphique
a ail é olua la héo ique hème. Zi a Šimėnai ė p épa ée e 2003 m. apgynée dak a o disse a ion
Daugia eikšmio mo de séman ique e dé i a ion (Daik a a džio ši dis mik osis ema). Ce e
disse a ion e son hème éc i s a icles Daik a a džio ši dis seman ika (Lie u ių kalbo y os
klausimai 37, 1997, 6287), Daik a a džio ši dis da iniai (Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 148168),
F azeologizmų su daik a a džiu ši dis seman ika (Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, 2003,
225252) peu en ê e considé és comme des exemples de mo s complexes à mul iples signi ica ions.
Récupé an des données de langue, leksikog a ė pa icipai plus que dixim yje expédi ions dans
di e s end oi s de Li uanie. Des dic ionnai es de langues Li uanies on en egis é en i on 10 000
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70ième anni e sai e de la
naissance | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.94.3.
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
mo s a miniens. Dans supplémen s dossie nous ou e ons ses записy ų ca es de Dub čių
(1971), Skáis gi io e Žagã ės (1975), Daũgų (1979), K ãžių (1981), Ka á sko (1983), Pal enės (1986), Sein
(1989), G a io (1990), Sãlako (1991), Kùk iškių (1991, 1993, 1996), Vajas škio (1991, 1993, 1994), Salan u
Iñkės (1995, 1996). Re esnį, in é essesnį mo ą, g ažesnį pasakymą elle gaudydai e au a ail.
Nemažai ka elių už ašė du e balingosios LKŽ ka o ekų a ki oja š enčioniškės Elenos
Ažusienienės (19312013), a ec laquelle Ins i u e un ce ain emps a aillai dans une même
chamb e. Les mo s inko e de éc i s des sou ces: pe iodines p essus, An ano Vaičiulaičio,
Romualdo G anausko e au es éc i ains de la aisins. 1 PAV. Zi os Šimėnai ės Li uiniens langue du
dic ionnai e de di é en s lieux de Li uanie insc i e ca es Ypač Zi a domėjosi y ų aukš aičių
Molė ų k aš o a me. Daugybę ka elių už ašė iš sa o močiu ės Zo ijos Siminke ičienės (19011984),
bien mokėjusios Alan õs šnek ą. Pasuoj s illage ê a Zi os é és e week-ends, ici é ai la main
accessible e an e Vale ija Kazake ičienė (19252012). E de elle Zi a dic ionnyu éc i i pas un mille
mille ca eaux. Accumulée beaucoup alan iškių pasakojimų audio eco ds, commença p esse à
p épa e ce e šnek os a minių eks ų inkinį su komen a is Šneka alan iškiai: a miniai eks ai.
2001 m. suo ganisai à Ãlan ą leksikog aphes expédi ion. Pâ e que à cause d'au es a aux
abondos, e pa la sui e e en aison dé é io ée de la san é ces ex es jusqu'au bou p épa és
publica ioni elle ainsi e n'espé a.
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70ième anni e sai e de la
naissance | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.94.3.
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Mokslo p essadoje ā dynininkė a publié des a icles de leksikos, azeologijos,
azeog a ijas, leksikog a ijas ques ions. 2 PAV. Zi os Šimėnai ės de l'a icle Kalbos kul u e
59 sąs. man aščio pi mas lapas a ec édi ion du compila eu P ano Kniūkš os Taisymais Edi o ial
A Pa icipa é dans des con é ences in e na ionales e des séminai es à Vilniuje, Ga dine,
Kalining ade, Os omece, Rygoje. Di e ss aspec s é udiè en LKŽ lexikog aphinius sou ces,
lexikog aphes Jono K uopo, An ano Lybe io a aux. Ją domina des liens de lexicog aphie
Li uiniens e polkų, ce e ema pa engė a icles (ž ., pa exemple: Związki leksykog a ii
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70ième anni e sai e de la
naissance | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.94.3.
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
polskiej i li ewskiej, Językowe i kul u owe dziedzic wo Wielkiego Księs wa Li ewskiego.
Bydgoszcz, 2010, 158166). Mokslininkė a a aillé dans di e s p oje s linguis iques, pas un seul a
di igé. Pa mi ces p oje s Li uaniens spi i uelles de la cul u e aiškos: élec onique e hnologie,
langue, his oi e p ê s concep s (RaSa, www.a uodai.l , 20032006), Ne de la collec ion de
dic ionnai e de la langue li uanienne6, Ne de la collec ion du dic ionnai e des šnek us (2007,
di ec ice), Kazimie Būgo e ymological dic ionnai e de la a ié é élec onique (20072008,
éalisa ion), P og amme de con e gence des noms e données (2008, coo dina eu ), Mai ė i ė
(201nek us e leksicon de la collec ion e é ude des sciences du son) (2003, Kons an ydas Si ė),
Mai ė Si ydas e ses p oches (2002, coo dina eu ). A di igé des é udian s selon le p oje du
Conseil scien i ique li uanien S uden ų mokslinė p ak ika (20062008). Coo donna o selon le
p og amme Li u ians kalba in o macinėje isuomenėje du p oje din es issemen IRT de
solu ions e de con enu, aidan à p ése e la langue li au e dans l'espace public, c éa ion ainsi
que de possibili és de les u ilise a aux Li u ians kalbos žodino ka o eka skai meninimas e
Vienakalbių lie u ių kalbos žodynų skai meninimas (20122015), pa iculiè emen beaucoup
con ibué à l'élabo a ion de la concep ion du de nie p oje .
A é é impliquée e en p oje s in e na ionaux. 2012 m. a di igé le p oje Li uanis ika Veng ijoje
(a lik i deux g ands a aux: p épa ée à p esse e édi ée en eng ų langue adui e A.
Sabaliausko li e Mes bal ai, p épa é manuel de langue Li uiniens eng akalbiams é udian s
Susi ikimai su Lie u a, son au o ė A anka Laczházi). En 2013, a collabo é EUROPHRAS (Eu opos
azeologų asociacijos) p oje Widesp ead Idioms in Eu ope and Beyond (En Eu ope e au-delà
de ses on iè es les idiomes épandus). 20132014 m. a di igé le p oje Bal a usiųlie u ių kalbų
žodžio engimas (h p://byl .lki.l ). Suda ė (1998), de la ph aséologie des li é a u es de la langue
li uanienne (19561997) odyklę), des kalbininkų Kazimie o Eigmino (Homo sum: mo s de Kazimie
Eigminui, Vilnius, 1998, 283 29 Kėzy ės (1999), Kazio Pakalkos, I ena E many ės (2007), Klemen inos
So y (2008, Aldono Puply ės (2004, a ec A. Pupkiu), An on Lybe kio (An anas Lybe is
Leksikog a ijos eo ija i p ak ika Vos, 410 2009, […] 422012) La bibliog aphie kles, du p emie
o a eu (1960[…]) (Leksikog a ija i 3, 2013, 387 […] 405). Pa aisée e complée Vy au o Vi kausko
bibliog aphies odyklées seconde édi ion (2005), edaga o An ano Balašaičio (2011) bibliog aphies
odyklę.
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70è anni e sai e de la naissance | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.04
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Suda ė édi ions D idešim Lie u ių kalbos žodyno omų (2002, a ec J. Zaba skai e), An anas
Lybe is. La héo ie e p a ique de la lexicog aphie (2009, édi eu scien i ique de la publica ion),
Lexikog aphie e lexicologie. Cons an ine Si ydo œu es e son epocha (2013, édi eu en che du
ecueil d'a icles). Elle a é é collec ion Lexikog aphija i leksikologija 2 di ec ice p incipale (2010),
memb e du g oupe consul an de la e ue Gim osios kalbos. Simboliška, que le de nie de ses
édigés eilleux u A. Pupkio monog aphia Juozas Balčikonis e g andis dic ionnai e du Li uanien
(2013).
2002 m. beaucoup d'éne gies acco dée au ilm documen ai e Eu opos dinozau s. Ku ian ce ilm
su la langue li uanienne e les langues li uaniennes mokslui bei kul ū ai s a bų eikalą didįjį
Lie u ių kalbos žodyną ( ežisie ė Vi alija S epona ičiū ė, scéna io au o ius Albe as
Žos au as, ope a o ius Algiman as Liu ke ičius), accompagné d'une équipe c éa i e ažinė a
po Molė ų apylinkes (A i čių, An ãliežių, Pasėj s kaimus), des in o man ai, pa agean des idées
c éa i es, plus a d aidée à o ganise la p ésen a ion du ilm à Alan osa e e deux. Égalemen
consul ée du ilm Bū i kalboje (2005) kū ybinė g upė ( éalisa eu Juozas Ja ai is, scéna ious
au o ė Elena Jolan a Zaba skai ė, opé a eu Dona as Buklys). Zi a Šimėnai ė ès s'es
e o cée e a eillé à ce qu'ai é é lancé le li e A épimen s su Vy au ą Vi kauską (2015).
Sulaukusi édi ée des li es exho o ne pasoubliš i au es longs années a aillés
mo synisseu s, g andioyo LKŽ his o ies. B angino à cô é si ués les gens, souciai end e isi e
déjà nedi ban ius collègues ou au moins pa le leu éléphone. Beaucoup nous sou enons Zi ą
e comme une excellen e pho og aphée. Elle aimai pho og aphie des gens,
gy ūnus, gam os aizdus, gėles...
3 PAV. Zi os Šimėnai ės pho og aphe, 2012 m.
ai e bičiulių sodyboje dans le dis ic Za asų
GERTRŪDA NAKTINIENĖ, AURELIJA GRITĖNIENĖ. Minin žodynininkės
Zi os Vi ginijos Šimėnai ės (19502016) 70ième anni e sai e de la
naissance | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.94.3.
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Beaucoup d'années ecueillies di e s pho og aphs ai des ieux e nou eaux collègues
pho og aphiques, emplie d'anciens cod ada bių kaup ą album, 2014 m. p in emps su engée
Ins i u e a aillusių i di bančių leksikog a ų nuo aukų pa odą Iš žodynininkų albumo. Kolegos
se sou ien e biblios ojė Zi os su eng ée sa p op e pho og aphiées she mukšnių
pho og aphies exposé. Ainsi symbolique, que e ce e année, commémo an Zi os Šimėnai ės
70ième anni e sai e de naissance, Ins i u o biblio ekoje ou ons ses a aux e a y ų
pho og aphies exposé. Queul elle emins g ande la Zi os cœu e amou é ie.
Reçu 2020 10 08
GERTRŪDA NOCTIEN
AURELIJA GRITNIEN
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]