BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
LOTYNŲ–LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNĖLIS
SAPŪNO IR ŠULCO GRAMATIKOJE
ESMINIAI ŽODŽIAI: Sapūnas, Šulcas, Compendium, žodynėlis, e imas, lo ynų kalba.
ANOTACIJA
1673 m. išleis oje K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco lie u ių kalbos g ama ikoje Compendium
G amma icae Li uanicae, su umpin ai adinamoje Compendium, be eik isi lie u iški žodžiai iš e s i
į lo ynų kalbą, aigi joje de ac o slypi 1380 iene ų lie u ių–lo ynų kalbų žodynėlis. Iš šio ak inio
žodynėlio ypa umų ma y i, kad lie u iškus žodžius į lo ynų kalbą e ė žmogus, ku io gim oji kalba
bu o okiečių. Galima da y i iš adą, kad Sapūno ank aš yje lie u iški žodžiai bu o palik i be e imų,
o juos ėliau p idėjo Šulcas. Nepaisan smulkių e imo ne ikslumų, šis žodynėlis pa eikia e ingų
XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos ak ų.
ĮVADAS
K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco pa eng a lie u ių kalbos g ama ika Compendium
G amma icae Li uanicae, su umpin ai adinama Compendium, o li uanis ikos eikaluose
dažnai žymima san umpa SC, y a e ingas XVII a. lie u ių kalbos paminklas. Ty ėjų
su a iama, kad ją pa ašė K is upas Sapūnas, o Teo ilis Šulcas g ama iką išleido, kai ką p idėjęs
i pa ašęs p a a mes. Na ū alu klaus i, ką iksliai p idėjo Šulcas p ie Sapūno ank aščio. Kaip
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
iš y ė Tama a Buchienė, Jonas Palionis i Kazimie as Eigminas (Buchienė, Palionis 1957: 21–
27; Eigminas 1997: 19–22), be p a a mių, į p adinį Compendium eks ą bu o į e p os kai
ku ios Kleino g ama ikos iš aukos, ypač ki čia imo sky ius (S ockis 2007: 93–100). A
galime žino i ik iek? Tai išsiaiškin i, emian is Sapūno i Šulco g ama ikoje slypinčiu
lo ynų–lie u ių kalbų žodynėliu, i y a šio s aipsnio ikslas
1
.
Kaip žinoma, K is upas Sapūnas (1589–1659), gimęs Mažojoje Lie u oje, a ba
Kusuose, a ba Didžiuosiuose Rūdupėnuose, ėliau adin uose Enciūnais ( iksli ie a
nežinoma; Bi žiška 1960: 263), įs ojęs į Ka aliaučiaus uni e si e ą, en užsi ašė kaip
Ch is opho us Sepun Li uanus paupe „K is upas Sapūnas [ ėliau jo pa a dė okiškai bu o
ašoma Sappuhn], ne u ingas lie u is [a lie u ninkas]“. Iš o (i , žinoma, iš pačios jo
g ama ikos) galima sp ęs i, kad lie u ių kalba jam bu usi gim oji. Jei nesame ik i dėl ku io
no s Mažosios Lie u os au o iaus gim osios kalbos, gali padė i i pa a dės e imologija.
A odo, kad Sapūno pa a dė y a lie u iška, me oniminės kilmės. A ai eiškia, kad kas no s
iš jo p o ė ių bu o nesan uokinis Sapės (So ijos) sūnus, nežinia (pa s K is upas bu o Mykolo
1
Ci uojan ie as iš Sapūno i Šulco g ama ikos šiame s aipsnyje, bus nu odomas o iginalaus 1673 m.
leidinio puslapis, ku į labai leng ai galima as i i o og a uo iniame 1997 m. leidime. Jei puslapis o iginale
nenume uo as (p a a mėse i pabaigos žodyje), bus nu odomas 1997 m. o og a uo inio leidimo puslapis.
Ci uojan Kleino g ama iką (jos o iginalo puslapių nume acija sma kiai sujauk a ko ek ū os klaidų), bus
nu odomas i o og a uo inio leidimo (1957 m.), i o iginalo puslapis, juos ski ian / ženklu. Tais a ejais, kai
Kleino g ama ikos o iginalo puslapio nume is dėl spaus u ės klaidos nea i inka ik ojo, bus nu odomas i
ik asis, i klaidingai a spausdin as puslapio nume is; pas a asis bus ašomas kabu ėse. Ci uojan Compendium i
Kleino eks ą, naudojama g a eminė ansk ipcija, a ski ais ženklais pe ašan ik g a emas i uos alog a us a
liga ū as, ku ie ak iškai bu o įgiję g a emų s a usą (ſ, æ; œ nepasi aikė), be nea siž elgian į o iginalaus
spaudinio š i o dizainą, . y. adinamojo „go iško“ (šiuo a eju Schwabache ) š i o z pe ašoma okia pa z kaip
i an iqua š i o z, o ne šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ʒ (nes ai da y i bū ų iek pa p asmės, kiek,
pa yzdžiui, „go iško“ š i o g pe ašy i šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ɡ ien dėl o, kad jų iš aizda
panaši). Raidės ſz bus aip i pe ašomos, nep iklausomai nuo o, a o iginalo spaudinyje jos bu o išspaus os
kaip liga ū a (iš ku ios y a kilęs šiuolaikinis okiečių kalbos ašmuo ß), a a ski ai. Jei o iginalo spaudinyje į
„go išku“ š i u a spausdin ą žodį į e p a an iqua š i o aidė, ji pe ašoma aip pa , kaip i isos ki os aidės,
nenaudojan kokio no s žymėjimo. G a eminė ansk ipcija labiausiai a i inka šio s aipsnio ikslą. Ci uojami
Compendium lie u iški žodžiai, ak ualūs a gumen acijos požiū iu, pa yškinami.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sapūno sūnus; Bi žiška 1960: 263). Vis dėl o galime a k eip i dėmesį į ai, kad jo g ama ikoje
a p negausių mo e iškų a dų (ski ų mo e iškajai g ama inei giminei lie u ių kalboje
ilius uo i) paminė a i Sape = Sophia (25)
2
. Iš o galima a sa giai spė i, kad galbū ben pa s
Sapūnas aip sup a o sa o pa a dės kilmę.
Nuo 1612 m. iki mi ies Sapūnas bu o Didžiųjų Rūdupėnų ( =Enciūnų) klebonas. Kaip
manoma, sa o g ama iką jis pa ašė apie 1643 m. (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 10). Ši
nuomonė, no s li e a ū oje iesiai nieku nepasaky a, ik iausiai kyla iš 1673 m. leidimo
p a a mės, ku ašoma, kad šis eikalas bu o ul a luſ um ſex um pul e e quaſi ob u a SC 48
„daugiau kaip šešis penkmečius a si dulkėmis už e s as“, . y. neišleis as: iš leidimo da os
1673 a ėmus 6 × 5 = 30 i gaunama 1643 me ų da a. Tokia nuomone abejo i, egis, nė a
pag indo (jei ik p a a mė bu o ašy a ais pa me ais, kai pasi odė leidinys, o ne šiek iek
anksčiau)
3
. Be o, ai eikš ų, kad Sapūno g ama ika iš iesų y a senesnė nei Kleino, adinasi,
jai p iklausy ų i pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos šlo ė. Da žinoma, kad Sapūnas bu o
ienas iš Kleino g ama ikos bend ada bių, ku iam Kleinas bu o paskolinęs sa osios
g ama ikos ank aš į (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 21). Taip pa Sapūnas žinomas i
kaip lo yniškų eilė aščių au o ius (Bi žiška 1960: 263; Koženiauskienė 1990: 244, 266–267).
Jis mi ė 1659 m. Enciūnuose ( =Didžiuosiuose Rūdupėnuose) (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014:
1555).
Teo ilis Šulcas (1629–1673) gimė i gi Mažojoje Lie u oje, Vėlu oje (Bi žiška 1960:
343; ZM 2014: 1651; pas a ajame šal inyje šis ak as minimas su klaus uku). Įs ojęs į
Ka aliaučiaus uni e si e ą, jame užsi ašė kaip Theophylus Schul z Welawensis Bo ussus
„Teo ilis [ ėliau jo a das bu o ašomas aisyklinga lo yniška o ma Theophilus] Šulcas,
2
Tu bū ai nebu o labai dažnas a das, jei Donelai is juo nepa adino nė ienos iš Me ų eikėjų.
3
Teiginys, kad ši g ama ika bu o ašoma 8 me us (SC 255), y a klaidingas ( ai bus ap a a ėliau).
Teiginys, kad ji bu o pa ašy a apie 1651 m., pa eikiamas bibliog a inėje šiuolaikinio leidinio ano acijoje
pasku iniame knygos puslapyje (SC 336), y a spaudos klaida.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ėlu iškis p ūsas“. Iš o galima spė i, kad Šulcas bu o p ūsas (no s ai gali eikš i ik „P ūsijos
als ybės pilie is“), ku io gim oji kalba bu usi okiečių; ai pa em ų i okiška pa a dės
kilmė. Baigęs uni e si e ą, di bo Nybudžių klebono asis en u (ZM 2014: 1651), nuo 1650 m.
bu o Išdagų klebonas, o 1662 m. apo Ka nia os klebonu. Mi ė 1673 m. (Bi žiška 1960: 263;
ZM 2014: 1651), . y. ais pačiais me ais, kai bu o išleis as Compendium. No s minima, kad
jis bu o laikomas ge u lie u ių kalbos žino u (Bi žiška 1960: 263), be nea odo, kad lie u ių
kalba jam bū ų bu usi gim oji. Y a žinių, kad jis ašęs lie u ių– okiečių–lo ynų kalbų žodyną
(Bi žiška 1960: 263), be šis, jei i bu o pa ašy as, neišliko. Beje, ienas iš jo sep ynių aikų,
Jonas, Lazdynų (Lasdehnen) klebonas (ZM 2014: 1651), y a as pa s Jonas Šulcas, ku is
1706 m. išleido Ezopo pasakėčių inkinį lie u ių kalba.
Maždaug iek žinome apie abu Compendium au o ius. Sapūnas bu o 40 me ų y esnis
už Šulcą. Jie abu bu o Ka aliaučiaus uni e si e ą baigę liu e onų pas o iai lie u iškose
pa apijose, nu olusiose iena nuo ki os ne oliau nei T akai nuo Vilniaus. Kaip žinome iš
Compendium p a a mės, Šulcas Sapūną laikė sa o moky oju i iš jo pa eldėjo ki ados pa ašy ą
g ama ikos ank aš į ( uo me u, kai Sapūnas sa o g ama iką ašė, Šulcui u ėjo bū i da ik
apie 14 me ų). 1673 m., apie 30 me ų nuo pa ašymo i 14 me ų nuo Sapūno mi ies, Šulcas
g ama iką išleido i ais pa me ais mi ė pa s, būdamas 44 me ų amžiaus. Ką galime da
sužino i iš išleis os g ama ikos eks o?
Dauguma g ama ikoje minimų lie u iškų žodžių y a iš e s i į lo ynų kalbą. Taigi, joje
de ac o slypi lie u ių–lo ynų kalbų žodynėlis, no s i ne pa eik as iename sky iuje, o
išsklaidy as po isą eikalo eks ą. Šį ak inį žodynėlį suda o 1380 iene ų (dauguma jų y a
pa ieniai žodžiai su e imais, be y a i žodžių junginių a iš isų sakinių). A i inkamas
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
žodynėlis iš 2057 iene ų slypi i Kleino g ama ikoje.
4
Taip de ac o u ime du XVII a.
lie u ių–lo ynų kalbų žodynėlius. Žinoma, jie daug umpesni nei kiek anksčiau išleis i
Si ydo žodynai, be is iek jie y a e ingi XVII a. lie u ių leksikog a ijos paminklai, iš
ku ių analizės galima kai ką sužino i.
1. ŽODYNĖLIO KEISTUMAI
Skai an Sapūno i Šulco g ama iką ma y i, kad jos žodynėlyje y a am ik ų keis umų,
galinčių sukel i į a imą, kad e ėjui, iš e usiam lie u iškus žodžius į lo ynų kalbą, lie u ių
kalba nebu o gim oji. Tokių keis umų ne asime Kleino žodynėlyje. Bū en šie Sapūno i
Šulco žodynėlio keis umai gali padė i pa ikslin i žinias apie kiek ieno au o iaus indėlį į
Compendium eks ą.
Pi miausia, sa aime sup an ama, i Compendium, i Kleino g ama ikoje, aigi i jų
žodynėliuose, y a iek seno inių g ama inių o mų, iek seno inių žodžių, a ba i daba
žinomų žodžių, pa a o ų seno inėmis a e omis eikšmėmis. Dėl o šiuolaikinis skai y ojas
ne isada galė ų jais pa ogiai naudo is kaip lie u ių–lo ynų kalbų žodynais. Žinoma, okie
a ejai y a isiškai nep iekaiš ingi i nep iklauso p ie čia minėsimų keis umų. Ilius acijos
dėlei e a kele ą paminė i: Skellu Debeo, Skellejau 57 (skelė i „skolingam bū i“); Lazda Nux
57 („lazdynas, iešu medis“; i lazda čia ne eiškia „pagalys“ i nux ne eiškia „ iešu as“);
Skilliu Elicio ignem, Skiliau 47 (skl i, sklia, skýlė „įžieb i ugnį skil u u“; ž . skl i 2 LKŽe),
Gaudźiu Conq e o , Gauzdawau 49 (gaus i „dejuo i, ap audo i, skųs is“; Mažojoje
4
Šiame s aipsnyje naudojamą Kleino žodynėlį s uden ų p ak ikos me u suskai menino Ramunė
Ma ke ičiū ė, šiuo me u Be lyno Lais ojo uni e si e o (F eie Uni e si ä Be lin) dok o an ė. Jai aip pa dėkoju
už e ingas diskusijas šio s aipsnio ema.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Lie u oje paliudy a eikšmė); Paſ impu Rigeſco, Paſ ippau 56 (pas ip i „pas i i, sukie ė i“;
eikšmė, paliudy a i LKŽe), Wasſa is Janua ius, Kowas Feb ua ius, Ka wèlinnis Ma ius
25 (ge ai paliudy i senieji mėnesių pa adinimai Mažojoje Lie u oje) i k . Vis dėl o kai ku ie
a ejai y a šiek iek sudė ingesni.
1.1. Abejo ini, be is dėl o neklaidingi a ejai
1997 m. leidime (SC 83) jau bu o pas ebė as i ap a as a ejis admįſu [sic; iš isko
sp endžian , ai y a ko ek ū os klaida dėl lo yniško p iešdėlio ad- į akos; u ė ų bū i a mįſu],
iš e s as kaip di inabo 11. Gali pasi ody i, kad žodis „a minsiu“ čia lo yniškai iš e s as
„numa ysiu, išp anašausiu“, no s Kleino g ama ikoje (KG 103 / 9) as pa s žodis a mįſu
e čiamas eco dabo („p isiminsiu“). Aki aizdu, kad aip iš e s a ki a o pa ies žodžio
eikšmė, o Sapūno i Šulco g ama ikoje u ė a gal oje eikšmė „a spėsiu“.
Ki as a ejis, Melmů Calculus 26, no s iš pi mo ž ilgsnio a odo, a si „k yžkaulis“ čia
bū ų iš e s as kaip „akmenukas“, i gi nė a klaida. Melmuo čia eiškia „k yžkaulio skausmas,
akmenligė“; okia eikšmė paliudy a i ki uose XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos
šal iniuose, kaip ma ome iš LKŽe
5
. Žodis calculus lo ynų kalboje aip pa galėjo eikš i inks ų
a pūslės akmenį, aigi čia ma ome iš esmės eisingą e imą.
A ejis Smagu auju Pa aſi um ago 51 iš pi mo ž ilgsnio a odo nelabai ikslus, a si
žodis, eiškian is „mėgau is skaniais algiais“, čia bū ų iš e s as „gy en i kaip įnamiui“ ( . y.
an ikinės isuomenės „pa azi ui“ (g . παράσιτος), algančiam iš šeimininko malonės) a
„ el ėdžiau i“. Įsigilinus paaiškėja, kad čia u ė a eikšmė „ el ėdžiau i, gy en i ne pagal
pajamas“. No s LKŽe okia eikšmė nepaliudy a, K is ijonas Donelai is ašė: u, lėbaudams i
5
Dėl paliudijimo Didžiojoje Lie u oje ž . s aipsnelį Si ydo 1642 m. žodyne: K zyźá bolenie, Lumbago,
Melmenio ſopulis SD³ 137.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
is smagu audams, / Lauką su o oms i namą isą suėdei DM PV 465–466. Iš šio kon eks o
ma y i, kad žodžio smagu au i eikšmė y a ne iek „mėg i skanumynus“, kiek „puo au i ne
pagal pajamas“. Tai pa i ina Compendium e imą „ el ėdžiau i“ (i a odo, kad okią
is o inę žodžio smagu au i eikšmę bu o galima į auk i į Lie u ių kalbos žodyną).
A ejis Jauju Aq ã e idã ſup[e ] in ũde e, Jowjau Jowe 52 i gi nė a klaidingas
e imas, no s žodžio jáu i (jáuna / jáuja, jó ė) eikšmę LKŽe pa eikia ik „ aus i, e s i,
maišy i, ne a ką da y i, jauk i jo alą“, o lo yniškas sakinys eiškia „užpil i e dančiu
andeniu“. Pagal ojus a odo, kad jáu i čia eiškia „da y i jo alą“ ne pe kel ine eikšme, o
iesiogine, . y. uoš i am ik ą ėdalą kiaulėms. Jo alo ing edien ai galėjo bū i nuplikomi
e dančiu andeniu, aigi jáu i čia eikš ų ai, kas Žemai ijoje nusakoma eiksmažodžiu
pliky i
6
, o Aukš ai ijoje jį a i ik ų šu in i (apšu in i)
7
. Vadinasi, čia iš esmės y a eisingas
e imas.
Šiuolaikiniam skai y ojui gali pasi ody i, kad a ejai Skinnu E adico 54 ( e imas
eiškia „ aunu iš pašaknų“; labiau bū ų ikęs ca po) i Nèkal ai impunè 67 ( e imas eiškia
„nebaudžiamai“; galbū labiau bū ų ikę žodžiai innocue, innoxie a innocen e ) aip pa nė a
labai ikslūs, be i jų negalima laiky i ik ai klaidingais e imais. Kai ku ie a ejai a odo iš
iesų susiję su XVII a. ealijomis, pa yzdžiui, Kèlines Caligæ 33 (i oks pa e imas Kleino
g ama ikoje: KG 166 / 72 „70“). Toks lo yniškas žodis klasikinėje kalboje eiškė „ka ei ių
sandalai“. Sa aime sup an ama, ap anga bu o ienokia seno ės Romos laikais, ki okia
XVII a. i da ki okia y a daba , odėl ne e a ikė is isiškai ikslių a i ikmenų. Kokia painia a
bu o XVII a. lo ynų kalboje, s engian is uome ines kelnes iki kelių, ilgas kelnes, aulus,
blauzdines, kojines i į ai ius ba us pa adin i panašių omėniškų apda ų pa adinimais, ma y i
iš Cn 1171 (s aipsnyje Vb ánie powſzéchnié, odźież nóg). Tą pa ma ome i XVI amžiuje,
6
Už šią in o maciją dėkoju kolegai doc. d . Pe ui Ski man ui.
7
Už šią in o maciją dėkoju kolegei doc. d . Rasuolei Vlada skienei.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DD 23, 357, 434, 485, ku žodis caliga okiškai aiškinamas Hoß ode k iegsſ i el („kelnės a ba
ka iški ba ai“).
8
Taip pa žodis a iu (Awju qs.
9
Aweju. Induo oc eas Awejau 52) iš e s as „apsimaunu
blauzdines“, be , kaip ma ome iš ki ų šal inių, XVII a. žodžiu oc eae lo yniškai bu o adinami
i am ik i auliniai ba ai a ba aulai, plg. minė ą Cn 1171 i ne ke u is paliudijimus Si ydo
žodyne: Bo , bo y. Oc eæ. Czeba ay SD³ 21; Cholewá. Oc ea. Aułas SD³ 30; Nágolenice
źołnie ſkie, Oc eæ mili a es. Czieba ay ka ieywiu SD³ 189 i Sko nie, Oc eæ, mullei. Cieba ay
SD³ 406. Iš esmės oks pa a ejis y a i Sźawju Diſplodo, Szowjau Szowe 52, ku lo yniškas
žodis eiškia „pokš eliu“ a „sp ogdinu“; aki aizdu, kad čia u imas gal oje šaudymas iš
šaunamųjų ginklų, ku ių seno ės omėnai nežinojo.
Šiek iek daugiau į a imų kelia eiksmažodžio saugo i e imas lo ynišku žodžiu,
eiškiančiu „saugo is“: Sawgmi qs. Sawgoju Ca eo, Saugojau 53 (labiau bū ų ikęs
cus odio). Vis dėl o žodžio saugo i eikšmė „saugo is, eng i“ y a paliudy a LKŽe, aigi ik õs
klaidõs čia nė a. Tiesa, pačiame Compendium as pa s žodis Saugmi os už kelių puslapių
iš e s as jau Cuſ odio 58.
Iš pi mo ž ilgsnio gali pasi ody i klaida būd a džio õdas (sla izmas, eiškian is
„su inkan is, pasi engęs“) e imas p ie eiksmiu „mielai“ (Rodas liben e 67), be šį a ejį
8
Kad lo ynišku žodžiu caliga nuo idu amžių bu o adinamos i kelnės, da ma y i iš Hanzíko á
1988: 95, ku eigiama, kad čekų kalboje nuo XIV amžiaus paliudy as kelnių pa adinimas kalho y, kilęs iš
i ališkos o mos *caligo e „ka iški ba ai su ilgais p iglundančiais aulais“, ku i sa o uož u bu o kilusi iš lo .
caliga. Beje, ai galiausiai y a i lie u ių kalboje žinomo žodžio kalgo kės („pėdkelnės“) p o o ipas: pi mosios
pėdkelnės XX a. idu yje į uome inę So ie ų sąjungą, aigi i į okupuo ą Lie u ą, bu o impo uojamos iš
Čekijos ( uome inės Čekoslo akijos), o an jų pakuo ės čekų kalba būda o ašoma kalho ky punčocho é (pažod.
„kelnai ės su kojinėmis“; plg. XX a. an oje pusėje a o ą lie u išką pa adinimą „kelnės-kojinės“). No s
pas a uosius ak us minin ys in e ne o šal iniai i ne u i ecenzuojamo mokslinio s aipsnio s a uso, jų
in o macija, egis, nė a pag indo ne ikė i. In e ne o paieška pagal žodžius kalho y, caligo e, caliga, kalho ky
punčocho é (į ai iai juos de inan ) pa odo nemažai šal inių su okia in o macija.
9
San umpa qs. čia eiškia quasi („ a si, a y um“), . y. sakoma, kad eiksmažodžio a iu bū asis laikas
suda omas aip, „ a y um“ jo esamasis laikas bū ų a ėju.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
paaiškina Neselmano žodynas: Je z wi d Ródas, Ród’s allgemein als Ad e bium geb auch ,
ge n, willig N 445.
Abejonių gali sukel i i kai ku ie augalų pa adinimai, be , kaip odo pa i is, biologinių
ūšių pa adinimai žodynuose, ypač senųjų kalbų, isada y a keblus dalykas i isiško
nuoseklumo čia niekada ne e a ikė is. Compendium ašoma, kad g ikiai y a panicum
(G ikkai Panicum 33), be , pasak Si ydo, panicum y a so os: Be . Panicum. So os neiźſiſzákoij,
ſo os kulines SD³ 10 (da ž . kūlinis 4 aiškinimą LKŽe). Lęšiai, pasak Compendium, y a cice es.
Tai eikš ų „ži niai“, ik pa a o a ne aisyklinga daugiskai a
10
( ik iausiai smulkus apsi ikimas,
jei ne spaus u ės klaida); e imas len es bū ų likęs labiau. Pasak Kleino i aip pa Si ydo,
cice ( aisyklinga ienaskai a) y a g ikiai: g ikkai ocymum, cice KG 166 / 72 „70“; Ta á ka
ia zyna, Ocymum ( ulgo) cice . G ikiey SD³ 442.
Be o, Sapūno i Šulco g ama ikoje (kaip i be ku ioje sudė ingoje knygoje) y a i
smulkių apsi ikimų, ku iuos sunku a ski i nuo spaus u ės klaidų. A odo, kad pa eikian
uſp aſſu in elligo 2 a si ado ne du ko ek ū iniai apsi ikimai, po ieną i lie u iškame, i
lo yniškame žodyje: jei ai bū ų [ſu]p aſſu in ellig[am], ai eikš ų „sup asiu“. Lie u iškas
žodis aip i aisomas 1997 m. leidinyje (SC 65; da plg. Kleino ſup an u in elligo KG 197 /
103 „101“). Panašus a ejis y a d įſu audeam 11, ku lo yniška o ma eiškia ne „d įsiu“, o
„d įsčiau“ ( u ėjo bū i audebo). Tokie a ejai kaip Nubundu Expe giſco 55 ( u ėjo bū i
Expe giſco ), źi kles Po pex 33 ( u ėjo bū i Fo pex), Iſź e illuc inde 65 ( u ėjo bū i illinc,
inde), T ysdeſźim T igin i 29 ( u ėjo bū i T igin a) y a be eik be abejonės spaus u ės klaidos.
Aki aizdi spaus u ės klaida y a 67-ame (spaudos klaida; iš ik ųjų 69-ame) puslapyje, ku
a spausdin a ši aip: Po, ſub, ſub e . An e, co am. Visa ai iš iesų y a paaiškinimas, kokie
10
G ama iškai aisyklinga daugiskai a bū ų cice a, be , kaip ašoma Cice ono amžininko Ma ko
Te encijaus Va ono eikale Apie lo ynų kalbą (De lingua la ina, 8.48), šis žodis y a ienaskai inis i daugiskai a
cice a apsk i ai ne a ojama.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eikšmė bū ų „susige i, abso be i“) apsk i ai sunku as i pa a o ą aš o paminkluose. Šiek
iek abejonių gali kel i ai, kad Besſige iu pa ašy a su d iem - -, a si balsis, esan is p ieš jas,
bū ų umpas, be lygiai aip pa ame pačiame puslapyje pa ašy as i žodis źe iu, źe ejau,
ku is ik ai y a žė ė i (ne že i; e imas Scin illo ai pa i ina).
Ki as neaiškus a ejis y a Pe iu La o, Pe ejau 48. Lo yniškas e imas y a „p ausiù“,
a si lie u iškas žodis bū ų pe i, . y. p aus i pi yje. Kyla didelis į a imas, kad iš iesų čia
pa a o as žodis pe ė i (ku iam bū ų ikęs lo yniškas incubo „ upė i, pe ė i“, pa a o as
e čian žodį upė i 52). Iš Neselmano žodyno
20
nema y i, kad pe i i pe ė i bū ų bu ę
painiojami, aigi galimas dalykas, kad juos supainiojo Compendium lie u iškų žodžių e ėjas.
Neaiškumo p ideda i ai, kad ame pačiame puslapyje žodis, ku is ik ai y a sė i, u i bū ąjį
laiką Sejejau. Tas aidžių -ej- pad igubinimas ik iausiai y a spaus u ės klaida, nes bū ojo
laiko o ma *sėjėjau, mūsų žiniomis, nepaliudy a ne ik Mažojoje Lie u oje
21
, be i apsk i ai
nieku .
Labai abejo inas a ejis y a Swellu Gliſco, Swillau 54, beje, neap a as 1997 m. leidime.
Lie u iško žodžio o mos ik iausiai y a s il i, s ela, s ilo, aigi jis bū ų apa us daba
pažįs amam žodžiui s il i, s yla, s ilo, no s galė ų bū i i s el i, s ela, s ilė ( a ojamam
eikšme „s il i“ a ba „s ilin i“ LKŽe; beje, eiksmažodis s el i paliudy as daugiausia Mažosios
Lie u os paminkluose). Lo yniškas e imas eiškia „plės is, b ink i, pūs is, didė i“. Šį keis ą
a ejį galima aiškin i keliais būdais, be neuž enka duomenų ku iam no s ienam pasi ink i.
Galbū šio žodžio pasi inkimą nulėmė ai, kad žodis glisco lo ynų li e a ū oje a ojamas i
kalban apie ugnį, pa yzdžiui, Luk ecijaus Apie daik ų p igim į I giesmės 474 eilu ėje: ignis
gliscens „ugnis besiplečian i = sma kiau usenan i = įsidegan i“? Remian is okiais a ojimo
20
Pé u, pe ẽjau, ẽsu, ẽ i, b ü en, on den Vögeln. An pau û pe ẽ i, au den Eie n ſi zen 285. Pe u, pẽ iau,
pe su, pe i, Jemanden baden; mi dem Badequaſ ſchlagen; dann auch allg. Jemanden ſchlagen, p ügeln <…> N 286.
21
Neselmano žodyne: Sẽju, sẽjau, sẽsu, sẽ i, ſäen. Ropes sẽ i, Rüben ode Ka o eln ſe zen N 459. Hako
žodyne: Sė i ſen, p ſ. ju, p . jau, u . ſu H 115.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa yzdžiais, gal i įmanoma čia įž elg i panašumą į eikšmę „s il i“. Tikimybė, kad e ėjas
kaip no s bū ų supainiojęs okiškus žodžius schwelen „ usen i, s il i“ i schwellen „ in i,
pūs is“, a odo nedidelė, nes aip supainio i įmanoma ik s e imos, o ne gim osios kalbos
žodžius. Galbū XVII a. Mažosios Lie u os a mėse ik ai gy a o ki u nepaliudy as žodis
s el i (skolinys iš okiečių kalbos?
22
), eiškian is „pūs is“? No s žodynai
23
o nepa i ina,
iena Donelaičio eilu ė kelia am ik ų minčių: Tūls nus ilęs ponpalaikis, ods, juokiasi bū ams
DM VD 278. Ką iksliai čia eiškia „nus ilęs“? A odo, kad ši ie a abejonių kelda o daug
kam: LKŽe pa eikiamas aiškinimas (ci uojan bū en šią Donelaičio ie ą) „nusigy enęs,
nususęs“, be Rėza (ku is galbū u ėjo ge iausiai sup as i Donelaičio a mę, aigi i jos
aizdingus posakius) e ė isiškai pažodžiui: Manches He lein, e ſeng am O en, e lach
zwa den Baue „nudegęs p ie k osnies“ (R 47). A ik ai čia nus ilęs ne eiškė „nu ukęs,
išsipū ęs“? Da galima palygin i ki ą Donelaičio eilu ę, ku labai panašioje azėje (i okioje
pačioje hegzame o pozicijoje) pa a o as žodis pil o as: Kad pil o s koks ponpalaikis aipo
p asikeikia DM VD 126. Summa summa um, be naujų duomenų lieka neaišku, kodėl
Compendium žodis s el i (a s il i) iš e s as glisco, be nea odo, kad ai bū ų ge as e imas.
Da ienas a ejis, kelian is neaiškumų, y a Sellu Sali am emi o, Sellejau 57.
Lo yniškas e imas eiškia „seiles išski iu“. Jei lie u iškas žodis ik ai y a selė i, sela (seli,
selėja), selėjo, ada jis eiškia „sėlin i“. Taip nu odoma i LKŽe, ci uojan į ai ius šal inius,
ypač Mažosios Lie u os. LKŽe a p jų paminima i ši konk e i ie a (SC 57), adinasi, yliai
22
E imologijos žodynai su a ia (h ps://www.dwds.de/wb/e ymwb/schwellen), kad ši šaknis, eiškian i
„pūs is“, y a paliudy a ik ge manų kalbose (plg. anglų swell „pūs is“; beje, dėl o ki o žodžio schwelen „ usen i,
s il i“ plg. daba inės anglų kalbos swel e „leip i nuo ka ščio“). Taigi bal iško žodžio (bend o su ge manais
indoeu opie iško pa eldo) *s el i „pūs is“ egzis a imo ikimybė a odo nedidelė. Vis dėl o skolinys iš okiečių
kalbos one iškai bū ų ik iausiai įmanomas, plg. s ẽlis iš okiečių Schwelle „slenks is“ K 417, LKŽ.
23
Žodynuose galima as i ik okias eiksmažodžių s il i i s el i eikšmes, kokias žinome daba : Swelù,
swél i, ſ. u. Swylu N 508; Swylu, swillau, swilsu, swil i, glimmen, ſchwelen. Swelù, sweliàu, swélsu, swél i, daſſ. N 509;
[ſwelu, ſweliau, ſwelſiu, ſwel i = ſwylù, schwelen.] K 417 (lauž iniai skliaus ai šiame Ku šaičio žodyne eiškia, kad
okio žodžio jis nežinojo gim ojoje a mėje, o ik iš aš o šal inių).
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p ipažįs ama, kad SC lo yniškas e imas ne eisingas, be 1997 m. leidime laikoma eisinga i
o ma selė i, i eikšmė „seiles išski i“ SC 313. Galimi du aiškinimai: a ba ai žodis selė i,
u in is eikšmę „sėlin i“, a ba o iginaliame 1673 m. Compendium leidinyje pada y a spaudos
klaida ( aidės -ell- ie oj -eil-). Žodį seilė i a oja i Donelai is: Taip kad jam daugsyk
seilėdams jo liežu ėlis DM PV 519.
Da ienas abejo inas a ejis y a Kibźdu Submo eo, Mo o, Kibzdejau 57. Kibždė i eiškia
„k u ė i“, o lo yniškas e imas sako „pas ūmė i, judin i“, aigi galbū u ė a gal oje
„k u in i“. A ik ai žodis kibždė i kadaise galėjo u ė i anzi y inę eikšmę, a ai y a e ėjo
klaida, nežinia ( u bū pas a asis a ejis).
Ve a da ka ą p isimin i, kad Kleino g ama ikoje okių abejo inų e imų ne asime.
Visi lie u iški žodžiai, ku ie joje iš e s i į lo ynų kalbą, nepaisan XVII a. ašybos i a chajiškų
o mų, y a aiškūs šiuolaikiniam lie u iui i sklandžiai de a su lo yniškais e imais. Visa, ką
abejo ino galima as i Kleino g ama ikoje, be jau minė ų kiek apy ikslių augalų a XVII a.
d abužių pa adinimų, y a keli a ejai, iksliau, ienas pluoš as a ejų, kai lie u iškas esamasis
laikas pa ašau iš e s as lo ynišku pe ek u ( a si lie u iškai bū ų bu ę pa ašiau a esu pa ašęs):
aſz ſawa wa da pa aſzau, ego meum nomen ſc ipſi; u ſawa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i;
jis ſawa wa da pa aſza, ille ſuum nomen ſc ipſi ; aſz awa wa da pa aſzau, ego uum nomen ſc ipſi;
u awa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i KG 243 / 149 „147“
24
. Iš isko sp endžian , ai
y a a si ik inis neapsižiū ėjimas. Kad i kokia bū ų bu usi Danieliaus Kleino e ninė kilmė,
aki aizdu, kad jo lie u ių kalbos mokėjimas bu o lygus gim akalbio mokėjimui.
Tokie y a abejo ini lie u iškų žodžių e imo į lo ynų kalbą a ejai Compendium
leidinyje. Vis dėl o ne u ė ų susida y i įspūdis, kad ame eikale knibždė e knibžda klaidų.
24
Tai ik ai esamieji laikai, o ne kokie no s one iniai a o og a iniai bū ojo laiko a ian ai, plg. ik us i
a i inkamai iš e s us bū uosius laikus: muſze e be a i KG 195 / 101 „99“, a neſze… a uli KG 241 / 147 „145“
i k .
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kaip minė a, lie u iškų žodžių i posakių e imų į lo ynų kalbą y a 1380, o abejo inų iš jų
y a ik iek, kiek ap a a šiame s aipsnyje. Visi ki i e imo a ejai y a eisingi i aiklūs. Ta p
jų y a i a ejis, ku į, kaip a odo, ne eisingai sup a o LKŽ engėjai: LKŽe žodžio pask is i 2
(pask iñda, pask  o) 2-oji eikšmė pag įs a ienin ele ie a iš čia ap a iamos g ama ikos
(nu odoma SC 55) i a eikšmė pa eikiama „išg iež i, išg emž i“. Pa ik inę ą a ejį
Compendium eks e, ma ome: Paſk indu Ca us io, Paſk i au 55. Lo yniškas e imas bū ų
„ uščia idu is (a įdubęs) ampu“, adinasi, šio žodžio eikšmė y a ne „išg emž i“ ką no s,
kad ap ų uščia idu is ( ai bū ų ca um acio), be pačiam uščia idu iam ap i, . y. „iš e ė i“
a ba „įdub i“.
2. ŽODYNĖLYJE PATEIKTI VERTINGI DUOMENYS
Ap a iamame žodynėlyje aip pa y a daug įdomių i e ingų dalykų, ku ie nė a šio
s aipsnio iesioginis objek as, be is dėl o juos e a paminė i. Jame galime as i paliudy ų
seno ės lie u ių die ybių a dų (Kaukas, Gab a as, Gabjaujis, Velinas, Žemyna 24–25;
Kleinas liudija o mą Žemynė KG 157 / 63 „61“), ie o a džių i gy en ojų pa adinimų
(p ūsas, P ūsa; Kleinas liudija o mą P ūsija KG 158 / 64 „62“), Ka aliaučius, ka aliaučionis,
Danckas [Dancigas a ba Gdanskas], danckionis, Tilžė, ilžėnas, Įs u is, įs u ėnas, Ka ena a
[Ka nia a], ka ena iškis [ka nia iškis], Lie u a, lie u ninkas 19, 25; panašų są ašą andame i
Kleino g ama ikoje, be ik dalis šių a dų pa enka į abu są ašus). Taip pa Compendium
žodynėlis liudija i senąją žodžio kunigaikš is eikšmę, mi abile dic u, nepa ekusią į LKŽ:
Kunigaik[ſ]ź is P incipis ilius 19 „ aldo o, mona cho („kunigaikščio“ daba ine eikšme)
sūnus“, plg. Kunigas P inceps 19 („ aldo as, mona chas“, . y. „kunigaikš is“ daba ine
eikšme; pas a oji žodžio kunigas eikšmė į LKŽ pa eko). Kad ai nė a koks no s a si ik inumas
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a apsi ikimas, ma y i iš kon eks o, ku ame pačiame sky iuje, 19 puslapyje, paminė i į ai ių
aldo ų i jų sūnų i ulai: Ka alius Rex, Ka alunas Regis ilius; E cikis P inceps, E cikai is
P incipis ilius, aip pa Klebonas Paſ o , Klebonai is Paſ o is ilius (kalbama, žinoma, apie
liu e onų klebonus, ku ie būda o edę i u ėda o aikų). Galime da palygin i su Kleino
liudijimais: Kunigas Dominus „šeimininkas, aldo as“, Kunige Domina „šeimininkė, aldo ė“
KG 118 / 24 i Kunigaikś is P incipis ilius, P inceps „ aldo o sūnus; aldo as“ KG 161 / 67
„65“ (plg. i ki us en pa Kleino pa eikiamus žodžius).
2.1. Klasikinių omėnų au o ių ci a os
Compendium žodynėlyje a p į ai ių sakinių, ku iais ilius uojama lie u ių kalbos
sin aksė, y a i kelios klasikinių omėnų au o ių ci a os. No s i umpos, jos is dėl o y a
seniausi žinomi šių kū inių e imai į lie u ių kalbą. T ijų iš jų nu ody i i au o iai, o kai
ku ios ki os y a be au o ys ės nuo odos i 1997 m. leidime liko neiden i ikuo os
25
. Š ai ci a os
su nu ody ais au o iais:
Ipacź[ę] Lieko yſ ę u , an a àuſźimo Ligg[o]ſa kuno ka ſźcźius. Sing[u]la e
emedium haben ad e ige andum in mo bis co po is a do es. Plinius 86–87 (bu o a spausdin a
Ipacźe, Liggůſa, Singnla e). Tai y a Plinijaus Vy esniojo ci a a
26
, ku i eiškia „ u i ypa ingą
gydomąją sa ybę a aušin i ligose kūno ka ščius“ (apie laukines ynuoges).
Neigi wiena iecźis ku i an jednojimo Deiwjû pa ei is’ ne a uźlik a. Neq[ue] ulla es
quæ ad placand[os] De[o]s pe ine , p æ e iſa eſ . Cic. 86 (bu o a spausdin a placandum Deus,
i ai pag indžia, kad ko ek ū os klaidų galima lauk i ne ik lie u iškuose, be i lo yniškuose
25
1997 m. leidinio p a a mėje (SC 19) minimos ik d i ci a os, Plinijaus i Cice ono, pami šus ne ukus
ap a simą Ho acijaus ci a ą, iden i ikuo ą SC 223.
26
Na u alis his o ia, XIV. 99 (kai ku iuose leidiniuose sky ių nume acija ski iasi, be ai bus maždaug
XIV knygos pasku inio ečdalio p adžioje). Visas Plinijaus eikalas į lie u ių kalbą nė a iš e s as iki šiol.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
žodžiuose; be o, kai ku iuose Cice ono eks o nuo ašuose (i šiuolaikiniuose leidiniuose)
ie oj p ae e isa a ojama p ae e missa be eik okia pa eikšme). Tai Cice ono sakinys iš
III kalbos p ieš Ka iliną
27
(In Ca ilinam, III.20), ku is eiškia „Nė ienas dalykas, ku is
p iklauso die ams pe maldau i, nė a [ =nebu o] p aleis as“. Deiwjû čia pažodžiui y a dei ių,
be mo e iškosios giminės o ma dei ės bu o adinamos seno ės lie u ių ( aigi i omėnų)
die ybės apsk i ai; odėl ik ų saky i, kad žodžio dei ės (daugiskai a) iena iš senųjų eikšmių
y a iesiog „die ybės“ (ne ik mo e iškos die ybės), plg. daugiskai os žmonės mo e iškąją
giminę senuosiuose aš uose. LKŽe p ie žodžio dei ė, beje, okia eikšmė neminima, no s en
pa eik ame Maž ydo sakinyje Tos dei ės negal jums nieko ge o duo i pa a o o žodžio eikšmė
y a bū en okia („die ybės“; ame kon eks e Maž ydo paminė os die ybės iš iesų y a
y iškos).
Jau ampi Boba, ô acźiau no i g aźi egiama bu . Fis anus & amen is o moſa ide i
Ho a . 4. Ca m. Od. 13 81. Kaip i nu ody a, ai ci a a iš Ho acijaus Odžių (Ca mina, IV.13.2–
3). O iginalas y a adinamosios IV Asklepiado s o os 2-osios eilu ės pabaiga i 3-oji eilu ė,
o lie u iškas e imas y a isai a i o iginalo me o
28
.
Kai ku ios omėnų au o ių ci a os palik os be au o ys ės nuo odų. Š ai jos:
Kodel u we a a gu nè we a o wa do Sakyſu. Digna uo cu ſis indignaq[ue] nomine,
dicam 76. Tai y a Ma cialio epig amos III.34 pi moji eilu ė (hegzame as). Lie u iškas
e imas aip pa y a hegzame as (jį deklamuojan eikė ų da y i eliziją e ’ a gu, kaip
lo yniškuose hegzame uose), adinasi, ai y a anks y a (no s i ne pa i seniausia) lie u iška
hegzame o eilu ė. Visa Ma cialio epig ama y a okia:
27
Šiuolaikinį e imą galima pe skai y i šioje knygoje: Ma kas Tulijus Cice onas. Kalbos, e ė
E. Ulčinai ė, Vilnius: P adai, 1997. P. 118–169.
28
Šiuolaikinį e imą galima as i čia: Ho acijus. Ly ika, e ė H. Zabulis, Vilnius: Vaga, 1977. P. 183.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Digna uo cu sis indignaque nomine, dicam.
F igida es e nig a es: non es e es Chione.
Epig ama ski a me ginai, a du Chionė. G aikiškas a das Chionē (Χιόνη) eiškia
maždaug „Snieguolė“, a „Sniegė“, o isa epig ama eiškia „Kodėl u e a i [ uo pa me u]
ne e a sa o a do, pasakysiu: esi šal a [ =neais inga] i esi juoda [ = amsaus gymio, ku is
omėnų nebu o laikomas g ožio idealu]: [ aigi] esi i [ uo pa me u] nesi Snieguolė“.
Egzis uoja i šiuolaikinis šio eks o, kaip i be eik isų ki ų (išsky us obsceniškiausias)
Ma cialio epig amų, e imas
29
. Iš šios epig amos pasi inkimo sin aksei ilius uo i a odo, kad
Compendium au o iai, no s i bu o liu e onų pas o iai, e ino gy enimo džiaugsmus i
omėnišką sąmojį
30
. Galima pas ebė i, kad 84 puslapyje linksnių aldymui ilius uo i
pasi ink as žodžių junginys myliu me gą; be posakis pa eimi mylėjęs 8 ik iausiai eiškia
„pa einu pada ęs paslaugą d augui“ a panašiai (plg. Donelaičio a oseną pamylė i =
pa aišin i DM RG 116), nes ki aip kil ų klausimas, iš kokios iksliai įs aigos kalbė ojas pa ei i
(pa eina).
Kàm an ge o? Cui bono? 79. No s i umpas posakis, be jis y a žinomas iš Cice ono
kalbos Už Roscijų (P o Roscio 84, 86 e c.): „Kam ai [Roscijaus ė o nužudymas] su eikė
naudos?“
31
Plg. daba inį posakį ( u bū galiausiai kilusį iš šios Cice ono kalbos) „kam ai
naudinga?“.
29
Ž . Ma cus Vale ius Ma ialis. Epig amos, e ė A. T. Veličkienė, Vilnius: Bal os lankos, 1998. P. 74.
30
Beje, kaip minė a, Šulco sūnus Jonas 1706 m. išleido Ezopo pasakėčių ( a p jų bu o i iš Fed o bei
Ho acijaus kū ybos žinomų pasakėčių siuže ų) e imus į lie u ių kalbą. Galbū an ikinės li e a ū os pomėgį jis
bu o pa eldėjęs iš ė o.
31
Ž .: Ma kas Tulijus Cice onas. Kalbos, e ė A. Kučinskienė, Vilnius: P adai, 1997, 35–88.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sug yſź u walgęs. Redeo obſona u 85. No s i umpas posakis, be jis y a ci a a iš Plau o
komedijos D yniai
32
(Menaechmi 277, 288). Pažodinė šio posakio eikšmė y a „g įž u
pasi ūpinęs algio (p z. apsipi kęs u guje)“, be ai ne kokia no s e imo klaida, o galima
pe kel inė eikšmė.
2.2. Biblijos ci a os
Taip pa Compendium eks e y a apie 90 lie u iškų i a i inkamų lo yniškų Senojo i
Naujojo Tes amen o ci a ų, pap as ai su iksliomis nuo odomis. Daugelio jų lo yniškas
a ian as su ampa su Vulga os eks u (a ba ski iasi ik nežymiai) i a i inka lie u išką eks ą.
Vis dėl o y a a ejis, iš ku io a odo, kad lie u iškam eks ui pa ink as ne eisingas a i ikmuo
iš Vulga os: Gi iaſi Pik ybe, ſi e iſź Pik ybês ſawo. Glo ia u Pecca o in deſide iis an[im]æ
ſuæ. Pſ. 10, 3 79 (bu o a spausdin a anmiæ). Psalmės nuo oda pa eik a eisingai, be jos
lo yniškas eks as eiškia „gi iasi nusidėjėlis sa o sielos oškimuose“ (A. Rubšio i
Č. Ka aliausko 1998 m. e ime: „Juk nedo ėlis puikuojasi sa o ši dies kėslais“). A odo, kad
lie u išką eks ą ge iau a i ik ų ie a iš Ps 52:3 (Vulga oje 51:3) glo ia u in mali ia („gi iasi
pik ybėje“; isas sakinys: quid glo ia u in mali ia qui po ens es iniqui a e? „kodėl gi iasi
pik ybėje, ku is galingas y a ne eisumu?“; A. Rubšio i Č. Ka aliausko e sija: „Kodėl
didžiuojies, nega bingas galiūne, sa o da bu nedo u?“). Tai galiausiai pa i ina į a imą, kad
p adiniame g ama ikos ank aš yje isi a be eik isi lie u iški žodžiai i sakiniai bu o be
e imų, o lo yniškus e imus ėliau p idėjo ki as žmogus, aigi Teo ilis Šulcas.
32
Komedijos šiuolaikinį e imą (Aleksio Chu gino) galima as i šioje knygoje: An ikinės komedijos, sud.
D. Dily ė, Vilnius: Vaga, 1989, 445–504.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3. ŠIUOLAIKINIŲ VERTIMŲ NETIKSLUMAI
Galiausiai eikia paminė i ne ikslumus, ku ių pasi aiko Compendium lo yniškų
p a a mių (pa ašy ų, kaip su a iama, Šulco) šiuolaikiniuose e imuose, pa eikiamuose
1997 m. leidime. Jie y a į ai ūs, daugelis smulkūs a panašūs į poe iškus a pasakojimus, be
kele as iš jų šiek iek ukdo sup as i p a a mėse išdės y us ak us. Jei kada no s bū ų
engiamas naujas šio paminklo leidimas, ai bū ų e a pa ikslin i.
O iginalo p a a mėje, nenume uo uose puslapiuose (SC 48, 50), y a oks sakinys: Mul a
& e è ſexcen a o ſi an (ſi ſpec es gen is Li h anicæ o iginem, nonnullo um G amma ices p æcep a
eſpuen ium, & ex uſu addiſcendam ling am, con enden ium, objec iones) monenda occu e en ,
niſi ne monſ i ad inſ a appa ean , imo obicem pone e , & au em quaſi ellica e i um illud &
e isſimum Ve i e bium: Vino endibili non opus eſ ſuſpenſâ hede â. Jis eiškia ( e čian be eik
pažodžiui): „Daug i be eik šeši šim ai [lo yniškas posakis, eiškian is maždaug „de ynios
galybės“] galbū (jei a siž elg um į lie u ių au os kilmę [i ] kai ku ių g ama ikos aisykles
niekinančių i iš p ak ikos kalbą išmok iną esan eigiančių [žmonių] p iekaiš us) abejonių
[monenda: pas abų, įspėjimų] kil ų, jei nuogąs a imas, kad jos ne ap ų blogu ženklu [a ba
„pabaisa“], nepas a y ų [joms] už a os i į gal ą nea ei ų [pažod. „ausies negnaiby ų“] a
nu in a i labai eisinga iesa: ge ai p ekei eklamos ne eikia [pažod. „pa duodamam ( =ge ai
pe kamam) ynui ne eikia pakabin os gebenės“ [ku i, pasak E azmo Adagia 589C, bu o
naudojama kaip eklamos ženklas omėnų a e nose]].
Iš čia ma y i, kad sakinys y a užuomina į Kleino g ama ikos p a a mę, ku ioje bu o
pa eik i galimi oponen ų p iekaiš ai dėl sumanymo pa ašy i lie u ių kalbos g ama iką i ada
papunkčiui su iuškin i. Tie p iekaiš ai iš esmės bu o okie: 1) lie u ių kalba kilusi iš kalbų
mišinio, be o, u i daug dialek ų, aigi g ama ikos pa ašy i neįmanoma; 2) iš p ak ikos galima
kalbos išmok i ge iau nei iš g ama ikos. Šulcas, neno ėdamas leis is į okias diskusijas, čia ik
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pasako, kad os ūšies p iekaiš ų (monenda) galė ų a si as i de ynios galybės, be ne e a į juos
k eip i dėmesio. Žodžiai „jei a siž elg um į lie u ių au os kilmę“ y a užuomina į Kleino jau
su iuškin ą p iekaiš ą, esą lie u ių kalba kilusi iš kalbų mišinio, be ai, kad pasaky a ne
„lie u ių kalbos“, o „lie u ių au os (gen is Li anicæ) kilmę“, galbū eiškia, kad Sapūnui i
Šulcui bu o žinoma i lie u ių kilmės iš omėnų eo ija. Ki aip kodėl lie u iškai sin aksei
ilius uo i bū ų pasi ink os ie os iš omėnų au o ių kū inių, o eiliuo i agmen ai e čiami
aikan į me ą? Kleino g ama ikoje, beje, klasikinių au o ių ci a os nepasi elkiamos.
Nenume uo uose p a a mės puslapiuose (SC 50, 52) a p p iežasčių, nulėmusių šios
g ama ikos išleidimą, paminima i okia: ex am c eb â deſc ip ione o us imo , ne ci a um
In en o is, um Au o is G a iam ypis conc ede en u „iš okio dažno pe ašymo kilęs
nuogąs a imas, kad p ieš iena e us Sumany ojo, ki a e us Au o iaus in e esą [šie Lie u ių
kalbos p admenys] spaus u ei nebū ų pa ikė i [ =spaudai a iduo ]“. Iš čia ma ome, kad
XVII a., kaip i bu o galima ikė is, į au o ių eises bu o žiū ima lais iau nei daba : daug kas
pasida yda o šio eikalo nuo ašus ( ik iausiai pasiskolinę o iginalą iš Šulco), kol galiausiai
Šulcas ėmė ne imau i, kad kas no s o eikalo neišspausdin ų i nepasiim ų iš jo pa da imo
gau ų pajamų. Taip pa ai paaiškina, kodėl Šulcas sa e adina „au o iumi“: lo yniškai žodis
auc o (čia pa a o as ėly as a ian as au o ) gali eikš i i eisė ą sa ininką, u in į eisę
pa duo i sa o nuosa ybę. Vadinasi, Šulcas, pa eldėjęs Sapūno ank aš į, sa e laiko, kaip
pasaky ume daba iniais e minais, u inių au o iaus eisių sa ininku i leidžia sup as i, kad
okia bu usi pa ies Sapūno (p a a mėje adinamo Sumany oju, In en o ) alia. Nė a jokių
p iežasčių uo abejo i. Beje, no s i uliniame lape šis eikalas adinamas Compendium
g amã icæ Li h anicæ („Lie u iškos g ama ikos san auka“), p a a mėse jis nuola minimas
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
SNT – Š en asis Raš as: Senasis i Naujasis Tes amen ai. Senąjį Tes amen ą iš heb ajų,
a amėjų i g aikų kalbų e ė, p a a mę, į adus i ST są okų žodyną bei paaiškinimus
pa ašė p el. p o . An anas Rubšys. Naująjį Tes amen ą iš g aikų kalbos e ė, į adus i
NT są okų žodyną pa ašė kun. Česlo as Ka aliauskas, Vilnius: Ka alikų pasaulis.
P ieiga in e ne e: biblija.l .
VUL – The La in Vulga e. P ieiga in e ne e: www.bibles udy ools.com/ ul.
LITERATŪRA
Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m.,
biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: Kul ū os
ondas.
Buchienė Tama a, Palionis Jonas 1957. Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. –
Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla, 9–63.
Die elmai Johann Augus in 1760: Die Heilige Sch i des Al en und Neuen Teſ amen s, nebſ
eine ollſ ändigen E klä ung de ſelben, welche aus den ause leſenſ e Anme kungen
e ſchiedene Engländiſchen Sch i ſ elle zuſammenge agen, und in de holländiſchen
Sp ache an das Lich geſ elle , nunmeh abe in dieſe deu ſchen Uebe ſe zung au s neue
du chgeſehen, und mi ielen Anme kungen un einem Vo be ich e beglei e wo den on D.
Johann Auguſ in Die elmai , de heil. Sch i P o . o d. zu Al o , und A chidiac. de
S ad ki che. De neun e Theil, welche die Weißagungen und Klagliede Je emiä en häl ,
Leipzig: Ve leg s Be nha d Ch iſ oph B ei kop .

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Eigminas Kazimie as 1997: K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco „Compendium G amma icae
Li h anicae“. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 9–32.
Hanzíko á Ludmila 1988: Náz y kalho češ ině z hlediska p incipů séman ické mo i ace.
– Sbo ník p ací Filozo ické akul y b něnské uni e zi y. S udia mino a Facul a is
Philosophicae Uni e si a is B unensis A 36, B no: Masa yko a uni e zi a, Filozo ická
akul a, 95–101.
Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas.
S ockis Mindaugas 2007: Klasikinių kalbų ki čio žymėjimo į aka lie u ių ki čio žymėjimui:
dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S undžia Boni acas 1997: P a a mė. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 5–7.
ZM 2014: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 6.
Saal eld bis Szypulowski. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle
bea bei e on Wal he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g:
Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V.
Quellen, Ma e ialien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)].
Gau a 2020 12 09
P iim a 2020 12 30
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LATIN-LITHUANIAN GLOSSARY IN THE 1673 LITHUANIAN GRAMMAR
BY SAPŪNAS AND SCHULTZ
Summa y
A sho g amma o Li huanian, w i en in La in and published in 1673 in Koenigsbe g,
e e ed o as he Compendium, was w i en by K is upas Sapūnas (in Ge man known as
Ch is oph Sappuhn) and published by Theophilus Schul z (in Li huanian known as Teo ilis
Šulcas). I has been a consensus among schola s ha Schul z, o whom Sapūnas had
bequea hed his unpublished manusc ip , published i , yea s a e he dea h o he o iginal
au ho , wi h his own addi ions; ye , in he absence o he o iginal manusc ip , i is no always
clea wha exac ly hese addi ions a e.
Almos all Li huanian wo ds men ioned in he Compendium a e accompanied wi h La in
ansla ions; hus we ha e a de ac o Li huanian-La in glossa y consis ing o 1380 en ies.
Mos o he wo ds a e ansla ed well, bu he peculia i ies o he ansla ion o ce ain
Li huanian g amma ical o ms sugges ha he ansla o had o men ally ansla e hem in o
Ge man i s be o e p oducing he La in e sion; also, ce ain simila -sounding o
homonymous Li huanian wo ds, which could no ha e p esen ed any di icul y o a na i e
speake , seem o ha e con used he ansla o . F om his a conclusion can be d awn ha in
he o iginal manusc ip by Sapūnas (who was beyond doub a na i e speake o Li huanian)
he Li huanian wo ds had no accompanying La in ansla ions, and ha hese we e added by
Schul z (who was a Ge manophone P ussian). Ye , despi e hese mino sho comings
ine i able wi h a non-na i e speake , Schul z mus be commended o his wo k in p ese ing
o he pos e i y his in e es ing documen on Li huanian as i was spoken in Li huania Mino
in he 17 h cen u y.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KEYWORDS: Sapūnas, Šulcas (Schul z), Compendium, glossa y, ansla ion, La in.
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]