LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
Pe e
Te0V
COPS
Te
SURe
IMFO R
Si
LAU
SAK
ADVE
MIE
A
PIETINES
SIAURES
VAKARU
AUKSTAICIU
TARMES
PRIELINKSNIU
REIKSMES
IR
VARTOJIMAS!
E.
GRINAVECKIENE
I.
Kilmininkiniai
p ielinksniai
1.
Abygaliai
,,abiejuose
galuose“
— e as
p ie eiksminés
kilmeés
p ielinksnis.
Tos
pacios
jo
kons ukcijos,
be
eiksmo
ie os,
dazZnai
u i
i
bido
eikSmés
a spal j,
p z.:
més
jai
gy énam
abygaliai
namo’;
abygaliai
klojimo
ku iniai
guziciy
nuspd dy i.
2.
Abipus,
abypusiai
,,is
abiejy
pusiy*
a ojami
eiksmo
ie ai
zymé i,
pyz.:
ku
nejSdks
zuikiai:
abipus
o és
pisnys
su
o a
ljgios;
iS a g i
didzidusiai
kana@laiabipuskélio;abypusiaiplen-
o
be zq
p isodj a;
né a a
an
pdma o:
ande s
iibas
( amzdzius)
jsi aisém
abypusiai
s ogo.
P ielinksnis
abipus
y a
e as,
daznes-
nis
—
abypusiai.
3.
Abysaliai_
,,i8
abiejy
Saliy*
a méje
gana
e as,
a ojamas
eiksmo
ie ai
eikS i,
p z.:abySaliai
g a&bo
(ka s o)
s o éjo
po
du
y us.
4.Anapus.
Jo
kons ukcijos
a ojamos
eiksmo
ie ai
eikS i,
p z.:
jie
gy éna
anadpus
gi ios;
anapus
Némuno
su a y i
leda
kdlnai;
as
ési
bi es
i
andpus
Siaulig.
5.
Ankséiad
—
e as
p ie eiksminés
kilmés
laiko
eik8me
u in is
p ielinksnis,
p z.:
jis
iS azig@ o
ankséiaad
manes,
o
dd
(da ) né a.
6.
Ané s.
Jo
kons ukcijos
gana
daznos;
pap as ai
a ojamos
pa-
ka ojan
kieno
no s
Zodzius
i
eina
sakinyje
j e piniais,
p z.:
and s
Zmonig
kalb@,
jis
i
daig
y a
p isidéjes
p ie
jy
issisky imo;ano s
6s
padsakos,
kaip
y a,
eip
( aip),
o
gy é
eikia;
and s
é o
nabasninko
( elionies),
lduzyk
aikui
agis,
kol
é o
kii pés
ne
i
syki
(pe
didelés).
!
S aipsniui
daugiausia
panaudo a
medziaga,
ku iq
au o é
1949—1965
m.
su inko
i$
a més
plo o,
esan io
a p
Smalininky,
Vadzgi io,
Gi kalnio,
Ski snemunés.
2
Pa eik ieji
a miniai
pa yzdZiai
ansponuo i
j
li e a ine
kalba,
nepakei us
jy
mo ologiniy
o my.
Dél
ap aSomosios
a més
one ikos
Z .
E.
G ina eckiené,
Mi-
u os
upyno
a més
one ika,
,,Lie u iy
kalbo y os’
klausimai“,
. 1,
Vilnius,
1957,
p.
119—180.
15L
7.
A i .
P ielinksnio
an
kons ukcijy
a méje
pasi aiko
kiek
daugiau
i
j ai esnémis
eik8mémis,
kaip
li e a i inéje
kalboje.
Jomis
gali
bii i
eiSkiama:
1)
Tiksli
eiksmo
ie a,
p z.:
kiek
naudés
Némunu
an
led
q
pa a-
sa iais
p apla ikia;
sénas
senélis
an
s édgo
uzsilipes
pypki
(pypke)
iko
(kaminas).
é
2)
Apy ik é
eiksmo
ie a,
p z.:
eip
aukS ai
uézlipo
{
ios
kdlnus:
dé-
besys
bi o
an
niga os.
Sia
eikSme
an
daznas
i
a més
azeologizmuose,
p z.:
kG
pasneka a
ienos,
nekabjk
isko
igj ui
an
noésies
(nepasakok
y ui).
Ka ais
Sia
eikSme
p ielinksnio
an
kons ukcijos
a ojamos
ie oj
li e a i inés
kalbos
ie ininko
a
galininko
su
p ielinksniu
j,
p z.:
okie
k iaukSlaj
(suSale
pu ai)
an
kédimos
isklampé i
gyj uoliy;
ka é
iS@jo
an
gan¥klos
i
a i i ko.
Pas a osios
kons ukcijos
g eiéiau-
siai
a si ado
dél
sla y
kalby
j akos,
no s
y a
nuomoniy,
kad
ai
galé y
bi i
i
p ielinksniniy
kons ukcijy
lie u iy
kalbos
a mése
isigaléjimo
pa-
da inys?.
3)
Veiksmo
k yp is,
p z.:
supyko
i
nusis ko
an
sienos;
susédo
i
nu azia@ o
an
miés
o;
§u6é
béga
an
gi ios;
aniis
(su inimas,
pu menys)
lipaan
Si diés,
i
numi s a
zmégus.
4)
Veiksmo
laikas
(pap as ai
su
leksine
laiko
eikSme
u in¢iais
daik-
a a dZiais)
:
a)
Veiksmo
laiko
k yp is,
p z.:
an
ude is
(j
udenj)
laik odis
ims
skibj is
( umpés
diena);
an
pa dsa io
(ij
pa asa j)
diénos
ims
ilgy
ei .
b)
Veiksmo
numa ymas
am
ik am
laikui,
p z.:
p isidzio inaa
liep-
ziedziy
an
zZiem6s;
kd és
an
nak iés
nepaliksiu
lauké,
esiu
{
ud q;
eikia
uzmés
kumeldi ei
Signo
an
nak iés.
Sios
eik&mées
p ielinksnio
an
kons ukeija
li e a i inei
kalbai
ne eik ina*,
aéiau
dau-
gelyje
lie u iy
kalbos
a miy
ji
a ojama.
Pie inéje
Siau és
aka y
auk§-
aiciy
a méje
Salia
miné osios
kons ukeijos
su
an
a ojama
i
laiko
nau-
dininko
kons ukcija,
p z.:
2ié
mai
uz dugiau
y
mazi ky
agu ky;
as
nepalieka
Gsa ai
daug
lasinig
—
udy¥ja.
c)
Veiksmo
laiko
kiekis,
p z.:
is s
paléido
namé
an
ijqd
mé-
nesiy;
iS azid o
j
gi ig
an
isé6s
dienés;
an
ménesio
dlgy
jsidéjo.
Salia
siy
kons ukcijy
ka ais
y a
a ojamas
i
pobi io
ga-
lininkas
kaip
li e a i inéje
kalboje,
a¢iau
a mei
daug
jp as esné
kons -
ukcija
su
an .
Plaéiai
ji
a ojama
i
daugelyje
ki y
lie u iy
kalbos
a -
miy?.
*
Plg.
J.
Senkus,
P ielinksniy
a ojimas
i
s a besniosios
jy
eikSmés
kapsy
i
zana yky
a mése,
,,Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Da bai*,
Se ija
A,
.
1(8),
1960,
p.
126.
4
Z .
J.
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
. I,
Vilnius,
1957,
p.
595.
5
Tai
odo
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
p og amos“
(Vilnius,
1956)
123
klausimo
a saky
medZiaga,
esan i
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
152
d)
Tikslus
eiksmo
ykdymo
laikas,
pyz.:
a eik
an
S e éi
4;
pa-
si adino
mani
an
éda g
(kai
bu o
kepami
éda ai);
a azia@ o
an
o@6uolig
(kai
bu o
obuoliy).
Si
p ielinksnio
an
kons ukcija
daZna
i
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése.
Jai
ka ais
budingas
i
ikslo
eikSmés
a -
spal is.
5)
Daik o
ypa ybés
iba,
ku ia
pasakoma,
kokiu
a z ilgiu
ibojama
daik o
ypa ybé,
p z.:
andénmolis
su kus
an
igdi bimo
( audon-
molj
sunku
i8di b i);
pi mininkas
an
bausmés_
ska idus
(pi minin-
kas
skaudZiai
baudzia);
alas
skanis
an
gé imo,
su ikus
an
i§s-
sipagi idjimo
(alus
skanus
ge i,
sunkus
iSsipagi io i);
obuoliai
an
adlgymo
skGnis
(obuoliai
skaniis
algy i,
ge as
jy
skonis);
jis
bi o
globis
(gob’as)
an
pinig
G;
jis
labai
ig a ikus
an
al-
gio;
jibud i
an
miégo.
6)
Veiksmo
biidas,
p z.:
a
ka é
né
biibia
(baubia),
né
niéko,
gali
sau
an
§6no0,
i
iskas;
is
a azidojam
an
s aigiajy
i
an
s aigi ijy,
ai
né
pas
jus
né a
kada
uéei i;
is i igino
(jsélino)
an
pi s y
galg
{
klé j
i
uoj
a sigulé.
-
Kai
ku ios
Sios
eikmés
p ielinksnio
an
kons ukcijos
y a
sus aba é-
jusios
a ba
jeina
j
azeologinius
junginius,
p z.:
ji
gy éna
an
sa es
(sa a ankiSkai);
as
aikas
ik
an
moé inos
pasiko es
(nep ipazis a
ki y
aukliy).
7)
Veiksmo
kiekybé,
jo
gausumas,
kai
p ielinksniné
kons ukcija
su-
da o
samplaika
su
o
pa
linksniuojamojo
Zodzio
a dininku,
p z.:
en
bi o
dnkas
an
énko
p i a y a;
ai
sédas:
obelis
an
obels
su-
sodj a;
kas
en
laSinij:
pdl is
an
pdél ies
p ikabj a.
Pas a oji
p ielinksnio
an
kons ukcija
y a
dazna.
Pap as ai
ji
pasi aiko
beasme-
niuose
sakiniuose.
8)
Apy ik is
skai ius.
Sios
eikSmés
p ielinksnio
an
kons ukcijos
a ojamos
ie oj
li e a ii inés
kalbos
kons ukcijy
su
p ielinksniu
apie,
p z.:an
Sim o
aikq
bus
uds
namués;
an
poé os
Ra ikiy
pinigd
pag iebém
uz
dbuolius.
9)
Veiksmo
ikslas.
Sios
eik’més
kons ukcijos
pasi aiko
ikslo
nau-
dininko
ie oje,
pyz.:
gluosnis
gé as
médis
an
§liu
iy.
10)
Veiksmo
objek as.
Sios
eik&més
p ielinksnio
an
kons ukcija
a ojama:
a)
Po
eiksmazodziy
saky i,
ba i,
Sauk i,
sius i
i
k .,
p z.:
é as
§ai-
kia
an
aikino,
oa§
udsis oju;
mama
ba as
an
manes.
b)
Vie oj
naudininko
po
eiksmazodzio
saky i,
p z.:
sakai
an
J6-
no
(Jonui)
pa ddo i
q
kumeldi e;
sakai
an
é o
( é ui)
palik
kiu pes
bu iky
(p iemenéje);
sakaad
an
aik@
( aikams)
nesildidy
su
ak-
menais.
T ans o muojan
okius
sakinius
j
p ijungiamuosius,
p ielinksni-
nes
kons ukcijos
sa a anki8kas
Zodis
a dininko
o ma
eina
papildinio
Salu inio sakinio eiksniu,
plg.:
sakai,
kad
Jénas
pa dio y
iq
kumelai e.
ISkel oji
kalbamyjy
sakiniy
p ielinksniné
kons ukcija
a méje
dazna.
c)
Po
eiksmazZodzio
saky i
ie oj
li e a i inés
kalbos
p ielinksnio
apie
kons ukcijos,
p z.:
kg
jis
sdké
an
mano
kepi és?
saké
an
153
mano
g o,
kad
jis
neg azis;
kq
u
sakai
an
mano
bil iy?
Pas a oji
p ielinksnio
an
kons ukcija
a mei
labai
jp as a.
d)
Su
jung uku
jeigu
Salu iniuose
salygos
aplinkybés
sakiniuose.
Siais
a ejais
pasakoma
galima
( a iama)
eiksmo
k yp is
j
kokj
objek a,
p z.:
jéigu
an
azid imo,
ai jie
pa is
be éms an ;
jéigu
an
dazymo,
ai
si ilus
eikéjo
dazy ,
o
ne
nimegz a;
jéigu
an
ly ads,
ai
is os
neina
anks i
éip .
Sios
eik8més
p ielinksninés
kons ukcijos
y a
galimos
am
ik iems
p edika y ams.
Li e a ii inéje
kalboje
Siuo
a eju
pap as ai
y a
a ojama
eiksmaZodzio
a iamosios
nuosakos
o ma,
plg.:
jéigu
azido y
(jeigu
eng ysi
adziuo i),
ai
jie
pa is
be éms an .
11)
Daik o
kokybé,
p z.:
dabaF
aS
ponia
an
sad o
gal éGs
(sa-
a ankiSka,
nep iklausoma).
8.
A i
a méje
palygin i
e as
p ielinksnis.
Vie oj
jo
dazniau
a -
ojamas
ne oli
(Z .
p.
156,
157).
Sio
p ielinksnio
kons ukcijomis
ei8-
kiama:
1)
eiksmo
ie a,
p z.:
gy énam
a i
miés o.
2)
eiksmo
laikas,
p z..a i
nam@
su émo.
3)
daik o
kokybé,
p z.:
jai
sdulé
a i
laidés.
Su
p ielinksniais
p ie,
nuo
p ielinksnis
a i
suda o
samplaikinius
ie-
os
eikSmés
p ielinksnius:
a i
p ie,
a i
nuo,
p z.:
Gia
a i
nuok a -
o
né a
digno,
o
oliaai
seklu;
jie
gy éna
a i
p ie
miés o.
4)
Apy ik is
skai ius
(ma as,
saikas),
p z.:
pasodinad
opaciy
(bul iy)
a i
cen ne io;
pa si eziau
Signo
a i
ezimo;
is&gé é
pieno
a i
ly e io
(li o).
9.
A éiad
y a
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis.
Jo
kons ukcijo-
mis
eiskiama
eiksmo
ie a,
p z.:
jis
s o éjo
a éiaad
o 6s;
né
ieno
médzio
nebi o
a éiad
G ilio.
Su
p ielinksniu
p ie
jis
suda o
samplaikinj
os
pa ios
eiksmés
p ielinksnj
a éia&
p ie,
p z.:
sli kis
a -
€iad
p ie
manes.
10.
AukSéiadé.
Sio
p ielinksnio
kons ukcija
daZniausiai
eiSkiama
daik o
kokybeé,
p z.:
ugiai
aukSCiad
gal 6s;
dobilai
auksSéiad
jdos os;
a ba
daik o
kiekis,
p z.:
andeis
aukSéiad
Réliy.
Su
p ielinksniu
wz
e ais
a ejais
jis
suda o
samplaikinj
p ielinksnj
auksciaa
uz,
ku iuo
pasakomas
eiksmo
kiekis;
p z.:
iSsikélé
an éng
au
k
8-
€iad
uz
isgG.
11.
Bé.
Jo
kons ukcijomis
a méje
eiSkiama:
1)
Veiksmo
galimumas
po
am
ik os
laiko
ibos,
p z.:
jie
be
am-
SOs
nepa aziu6és;
be
mé
y
jis
i§
pd alo
nesikels.
2)
Veiksmo
biidas,
p z.:
jdi
p isakyj a
iska
dlgy
be
d iskos.
3)
Veiksmo
kiekybé
(ma as,
skaigius),
p z.:
be
penkiq
ubliy
ned osiu
is os;
Ziedg
bu o
be
skaiéiaus,
o
dbuolio
—
né
ieno.
4)
Veiksmo
objek as,
p z.:
jagu
(jei)
ik
Roki
sykij
be
més6s,
as
isqg
diéng
dlkanas;be
skys imo
ai
kaip
i
ne dlges;
be
kd és
—
pasninkas.
5)
Daik o
kokybé,
p z.:
isas
kélias
be
sniego,
oj
p o ézas
jpus-
y a;
as
aikas
be
é i@
i
be
namag;
zmégus
isdi
be
gédos.
154:
P ielinksnis
be
su
andpus,
po,
Sidpus
e ais
a ejais
suda o
samplai-
kinius
p ielinksnius:
be
andpus,
be
p6,
be
Sidpus,
ku ie
u i
eiksmo
ie os
(be
anapus,
be
Sidpus)
a
laiko
(be
pd)
eik&me,
p z.:
be
andpus
Némuno
niéko
nebi s,
géusi
e
( en)
siek is;
be
Sidpus
Gi dzig
niéko
ne asi;
be
p6
na ijo
mé o
nesudés
dan i.
12.
Del
a ojamas
a méje
li e a i inés
kalbos
p ielinksnio
dél
eikSme.
Pap as ai
juo
Zymima
eiksmo
a
ei8kinio
p ieZas is,
p z.:
a
zilimas
del
senimo:
ki as
i
sénas
nez¥la,
o
ki as
i
jdunas
bdl a
gal a.
Jis
pasi aiko
i
a més
azeologizmuose,
p z..del
mano
aga
(dél
mangs)
da gk,
kaip
no i.
Vie oj
jo
a méje
e ais
a ejais
gali
bi i
a -
ojamos
i
p ielinksnio
élug
kons ukcijos
(plg.
p.
159).
13.
G e a.
P ielinksnio
g e a
kons ukcijos
a ojamos
eiksmo
ie-
ai
zymeé i,
p z.:
Si g
lo g
pas aciad
g e a
an6s;
eFsiui
ug é é
ga -
dg
g e a
pa Fsy.
Ka ais
Sio
p ielinksnio
kons ukcijos
gali
u é i
be
eiksmo
ie os
i
bido
eikSmés
a spal j,
p z.:
ié
médZiai
ba o
susodj i
g e a
ki s
ki o.
Re ais
a ejais
su
p ielinksniu
su
jis
suda o
os
pa¢ios
eikimés
samp-
laikinj
p ielinksnj
g e a
su,
p z.:
ji
isa
ménesj
miegéjo
am
ud e
g
e-
a
su
pa Ssii kais.
14.18.
P ielinksnis
i
a méje
daZnas.
Jo
kons ukcijos
u i
daugiau
eikSmiy,
kaip
li e a i inéje
kalboje.
Jomis
gali
bi i
eiSkiama:
1)
Veiksmo
k yp is,
p z.:
pa kd kina
is os
i§
da ¥zo;
pa go ioja
(pa linguoja)
me gos
i§
gi ios
su
g ¥bais.
Sia
eik&me
i§
daznas
i
a més
azeologizmuose,
p z.:i§
j6s
nek i a
niékas
(ji
nedosni),
ne-
bijok;
a
aikg
malonééiau
laiky ,
ale
(be ),
ji
pasiémes,
kéjy
i s
nama
neiskélsi.
2)
Veiksmo
laikas,
p z.:
i
dien6s
( a
pa ia
diena)
nu azid usi
i-
iu
ei
p ie
da bo;
ji
i§
mazes
daug
a go
ma e.
3)
Veiksmo
biidas,
p z.:
jie
i§
biéiy
e éiase;
k¥la
py agas,
eina
i§
padiikimo:
supykusi
maisé;
leik
i
§6no
nesid ok;
su-
sikacidjau
i
ieno
is
ki o
po
galiikg
ilny
i
nusind pliojau
pi s-
ines.
4)
Veiksmo
p ieZas is,
p z.:
i§
i imo
Zd nos
iiko;
i§
i8s-
gasCio
liga
ga o.
Sia
eikSme
jis
a ojamas
i
a més
azeologizmuo-
se,
p z.:
i§
didelio
a@§ o
iséjo
is
k as o.
5)
Veiksmo
objek as,
p z.:
jie a
némq
eFzia
i
é g;
i
bbby
plepald
eisybés
nesuzinési;
i§
y
da b@
iseina
juokai;
pada inis
médis,
i§
ka 6
di ba
ezima,
Slajas.
6)
Daik o
kokybé,
p z.:
Si a
a di é
y a
i§
ijq
( ynuké);
a§
jau
i§
mé y
(pasenes).
P ielinksnis
i$
su
p ielinksniais
andpus,
pd,
Sidpus,
WZ
a méje
suda o
samplaikinius
kilmininkinius
ie os
eikSmés
p ielinksnius:
i
andpus,
is
po,
is
Sidpus,
i§
UZ,
pyz.:
jie
y a
i
andpus
Gi dZid;
iskisad
a ka
no;
pakilo
i§
uz
s éalo
i
d ims eléjo
pa
du is.
Pas a ieji
p ielinksniai
155

a méje
y a
gana
pa a iis.
Re ais
a ejais
su jais
suda oma
,, ilypiu“
os
pacios
eikSmés
p ielinksniu,
p z.:
i§
uz
andpus,
i
po
andpus,
is
po
Sidpus:
kyS eléjo
galua
i
uz
andpus
k imy;
Vidduja
p adeda
bég
i
uzZ
anadpus
Simkdiciy;
isni o
Sskas
i§
po
anapus
da zinés;
i§
po
Sidpus
kalnie iaus
ma i
sk¥lés
diddidu-
sios.
15.
/§ilgai.
Sio
p ielinksnio
kons ukcijomis
eiSkiama
eiksmo
ie a,
p z.:
iSilgaiaudimo
eina
oks
d ¥ais.
Su
p ielinksniu
pa
jis
suda o
samplaikinj
os
pa
eik’més
p ielinks-
nj
iSilgai
pa ,
p z.:
padé é
ézés
iSilgai
pa ugiius.
16.
K as y.
Re as
ie os
eikSmés
p ielinksnis,
a si ades,
g eiéiau-
siai,
sus aba éjus
i
paki us
linksnio
o mai,
p z.:
jie
gy éna
k as ¥
gi ios;
idbos
bu
g azios,
ikka
R a&s y¥
lauki.
17.
Ligi
(lig,
iki,
igi,
ig).
Visos
Sio
p ielinksnio
o mos
a méje
a -
ojamos
lygiag e iai
be
jokio
eik8més
ski umo,
a iau
dazZniausia
i8
jy
—
ligi.
Ju
kons ukcijomis
eiSkiama:
1)
Veiksmo
k yp is
ligi
am
ik os
ie os,
p z.:
jis
j@
nusi ijo
ligi
miés o;
lék i as
pakilo
ligi
debes@.
2)
Veiksmo
k yp is
ligi
am
ik o
laiko,
p z.:
ligi
naijo
mé o
duys
ganose
laukués;
mezgiaa
ligi
ien olik os;
sdbkom
iki
y o.
Sus aba éjusiuose
pasakymuose
ka ais
Sis
p ielinksnis
eina
su
naudininku,
p z.:
jis
lig
§iai
diénai
s eikas.
3)
Veiksmo
bidas:
a)
eiksmo
kokybe,
p z.:
a o
megz inis
ugsdgs omas
ligi
kulsy.
b)
eiksmo
kiekybé,
p z.:
dlgyki
ig
sd ies;
jklimpo
ligi
aq.
4)
Apy ik is
kiekis
(ma as,
skai¢ius).
Sia
eik8me
p ielinksnis
ligi
a ojamas
ie oj
li e a ii inés
kalbos
p ielinksnio
apie,
p .:
me gdi é
jau
nemaza,
ligi
déSim s
mé y;
kumelidka
paliko
ligi
ija
dieng@
( eje o
dieny
amZiaus),
o
kuméle
ig ede.
P ielinksnis
ligi
su
andpus,
p6,
Sidpus
suda o
samplaikinius
ie os
(ligi
andpus,
ligi
Siapus)
i
laiko
(ligi
p6)
eik’me
u inéius
p ielinksnius,
p z.:
jau
iS edé
ple i ag
ligi
andpus
gi ios;
andens
biwo
ligi
Sidpus
da zinés;
ligi
p6
néujo
mé o
nesudés
mq
(man)
dan d.
18.
Li ikui
(lik).
Polinksnis
li kui
a méje
gy as
i
a ojamas
k ypéiai
eikS i,
p z.:
( ie os
p asme)
nuéjo
nam@q
li kui;
ga nys
lékia
gi ios
li ikuwi;
(laiko
p asme)
mésiu
audima
pa dsa io
linkui;
udens
li ikui
iend
negy ésiu,
isiléisiu
Roki
Zmogy.
Pa-
si aiko
a eju,
kai
umpesné
Sio
polinksnio
o ma
(li k)
a méje
a o-
jama
i
p ielinksniu,
p z.:
nuéjo
li ik
nami.
19.
Ne oli.
P ielinksnis
ne oli
a méje
a ojamas
kiek
pla iau,
kaip
li e a u inéje
kalboje.
Cia
daznai
jis
pa aduoja
p ielinksnj
a i
(plg.
p.
154).
Juo
gali
bi i
ei&kiama:
1)
Veiksmo
ie a,
p z.:
ne oli
peilio
smailumgno
(smai-
liojo
galo)
y a
agu é;
més
gy énam
neioli
kapini
a.
156
Panasia
eikSme
u i
i
samplaikinis
p ielinksnis
ne oli
nuo,
p z.:
mdudémés
ne oli
nuo
k a i o;
ag
su ikai
jj
ne oli
nuo
nama.
2)
Veiksmo
a éjimas
p ie
am
ik os.
ie os,
p z.:
kai
pasispi iau,
ne oli
ud o
nusispg iau.
3)
Veiksmo
a éjimas
p ie
am
ik os
laiko
ibos,
p z.:
a sigulém
ne oli
duglik os;
pa azia om
ne oli
p iespie iy.
4)
Apy ik is
kiekis,
ma as,
skaigius,
p z.:
pieno
pasilikda om
sdu
ne oli
puodyndi és;
d onos
kepalii kas
—
ne oli
iblio:
ipyjliau
meda s
ne oli
ijg@
ly e iy,
(li y);
jis
jaine olima-
no
dmziaus;
ji
ne oli
mano
mé y
i
pan.
Li e a i inéje
kal-
boje
Siuo
a eju
pap as ai
a ojama
p ielinksnio
apie
kons ukcija,
plg.:
pieno
pasilikda om
apié
puodyndi e.
20.
Nuo.
P ielinksnis
nu6
a méje
y a
a iamas
né.
Pas a oji
jo
o -
ma
g eiciausiai
y a
a si adusi
i$
nuo
dél
p okli inés
padé ies®.
Jo
kons uk-
cijomis
a méje
y a
eiSkiama:
1)
Veiksmo
k yp is
nuo
am
ik os
ie os,
p z.:
kd é
pakilo
ni o
6s
k i és
i
nuzi glidjo
p ié
ki és;
é as
pa eina
nuo
kdlno.
Su
p ielinksniais
andpus,
sidpus
pas a asis
p ielinksnis
suda o
samplaikinius
ie os
eikSmés
p ielinksnius
nuo
andpus,
nuo
Sidpus,
pyz.
nuo
anda-
pus
Némuno
gi dé
dain iojan ;
ji
y a
nuo
anapus
Siaulid;
jié
y a
nué
Siadpus
Simkdiciy.
2)
Veiksmo
laiko
k yp is
j
p iekj
nuo
am
ik os
ibos,
p z.:
nuo
aikys és
dien@g
jis
oks;
nuo
p a&dzios
iskas
bu o
labai
ge ai.
3)
Veiksmo
biidas
( ie oj
li e a ii inés
kalbos
p ielinksnio
i§
kons uk-
cijos),
p z.:
zi i ék,
kaip
j iod i
Snékase
nu6é
Si diés;
eikia
isus
pasé
nuo
gG@lo
(i8
eilés).
Sios
eik8més
kons ukcija
pasi aiko
i
a -
més
azeologizmuose,
p z.:
isdi
nuo
kod o
(p as ai)
nusnekéjo.
4)
Veiksmo
p iezas is,
p z.:
nuo
bal iy
kasimo
nagai
a se pe o-
jo;
iskas
p asidéjo
nuo
dan iés.
5)
Veiksmo
objek as.
Sios
eikSmés
p ielinksnio
nuo
kons ukcija
a -
ojama:
a)
Kaip
li e a ii inéje
kalboje,
pyz.:
kRad ué
nuo
e sio
negilia
ilgai
nu ads i
(nup as i);
as$
nuo
liubés
niéku
nenulieki.
b)
Vie oj
li e a inés
kalbos
p ielinksnio
apie
kons ukcijos,
p z.:
ji
nuo
pinigd@
nejsisneka:
lyg
niéku
niéko
(lyg
neskolinga);
mid i
Sné-
ka a
nuo
kiadliy.
Pas a oji
p ielinksnio
nuo
kons ukcija
daugeliui
ki y
lie u iy
kalbos
a miy
né a
biidinga.
Galimas
daik as,
ji
y a
ge ma-
nizmas
(plg.
ok.
on
ihm
sp echen’).
c)
Vie oj
li e a ii inés
kalbos
p ielinksnio
i§
kons ukcijos
(plg.
p.
155),
p z.:
a jinu6é
geleziés,
a
jinuo
RG,
kad
niéko
nepabags a?
6
Pilg.
E.
G ina eckiené,
min.
eik.,
p.
133.
T
Pig.
da
J.
Senkus,
min.
eik.,
p.
138.
157
6)
Daik o
kiekis,
ma as,
saikas,
p z.:
nusd é
Sé ng_
nuo
ijé
ce ne iy;
nusi ijai
i e
nuo
penkiq
sieksniy.
7)
Daik o
paski is,
p z.:
d nesé
Zolig
nuo
dan @
skaudé-
jimo.
21.
Paskiai— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
a méje
a ojamas
eiksmo
laikui
eiks i,
p z.:
mq
od
(man
odos),
kad
u
pa -
éjai
paskiaa&
manes;
auys
pa béga
paskiad
ka iy.
22.
Pi
ma— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
a ojamas
eiksmo
ie ai
i
laikui
eik8 i,
p z.:
eik
pi ma
mane,
édyk
keliq!
a§
a sikéliau
pi ma
a e.
23.
Pi miad— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
a oja-
mas
eiksmo
laikui
zymé i,
pyz.:
a§
pi miadg
isa
uézmigad;
ai
k aila
is a:
pi miad
iséiak
y
lésa
pa i.
24.
P ié.
P ielinksnis
p ie
a méje
a iamas
p é.
Pas a oji
jo
o ma,
kaip
i
p ielinksnis
nuo
(Z .
p.
157)
g eiéiausiai
y a
a si adusi
dél
p okli i-
nés
padé ies.
Jo
kons ukcijomis
gali
bi i
eiSkiama:
1)
Veiksmo
ie a,
p z.:
a§
sa o
u gy
(j
u gy
a neS us
daik us)
pa-
sidéjau
p ie
i es;
més
gy énam
p ié
gi ios;
ziémg
p ie
a-
élio
pasodjda o.
2)
Veiksmo
k yp is,
p z.:
j6s
akj
dukia
p ie
mezgimo,
kaip
mano
p ie
audimy;
péd salimai
p ie
plaaéiy
mé as.
Sios
eiks-
mes
kons ukcija
pasi aiko
i
a més
azeologizmuose,
p z.:
Zmogus
eini
seny,
p ie
a go
a y.
3)
Veiksmo
ykimo
laikas,
p z.:
jimi é
p ié
okieéia;
p ié
ca o
j
mokykids
niékas
is
miisy
nejo;
é ai,
kdm
u
ia
ba abanyji
ds
du is
p ie
s é imo
Zm6gaus?
4)
Veiksmo
bidas,
kai
p ielinksniné
kons ukcija
suda o
samplaika
su
o
pa
linksniuojamojo
Zodzio
a dininku,
p z.:
ia
médis
p ie
mé-
dzio
susodj a;
ia
s ulps
p ie
s
ulpo
su a y a.
Sia
eik’me
jis
pasi aiko
i
a més
azeologizmuose,
P z.:
Snekéjomés
p ie
ke u i
G
akig.
5)
Daik o
kokybé,
kai
p ielinksnine
kons ukcija
suda o
samplaika
su
o
pa
linksniuojamojo
Zodzio
a dininku,
p z.:
sma kas
(ge i)
ugiai:
pédas
p ie
pédo;
ai
pie a:
kiips as
p ie
kips o.
6)
Veiksmo
objek as.
Sios
eik&més
p ielinksnio
p ie
kons ukcija
a -
ojama:
a)
Kaip
li e a i inéje
kalboje,
p z.:
negalia
p ie
{6s
p izibé :
ji
pasidabinus,
o
as
nusku us.
b)
Vie oj
li e a i inéje
kalboje
jp as o
naudininko,
P z.:
b a k as
p i-
klaiso
p ié
akééiy;
p ie
pakojy
p iklaiso
isos
len élés,
ple.
li e a ii inés
kalbos
kons ukcija:
pakdjoms
p iklaiso
isos
len élés.
c)
Vie oj
p ielinksnio
j
su
galininku,
p z.:
jéigu
du
bas
é
( en)
ne-
ge ai,
Saikis
(k eipkis)
p ie
mas
4.
d)
Vie oj
p ielinksnio
pas
su
galininku,
p z.:
ji
b ina
p ie
é @.
158
7)
Daik o
kokybe,
palinkimas
j
ja,
p z.:
jis
y a
p ie
i iginio
(jis
linkes
ingé i);
jis
y a
p ie
pladéiy
(linkes
si g i
plauéiais);
mu sy
laukai
p ie
Sdl zZemio.
8)
Daik o
paski is,
p z.:
padG é
iéd g
(kibi a)
p ie
Silinio.
25.
Pusidu— e as
p ielinksnis,
ei8kian is
eiksmo
biida
a ba
ypa-
ybés
kiekj,
p z.:
kd és
Nemuné
susib idusios
pusidu
blauzdi;
e siai
am
za dy(je)
pusidu
Sd6ny
méSlini.
26.
Ske sai
a méje
a ojamas
eiksmo
ie ai
eikS i,
p z.:
uz i -
es
ske sai
l6 0s
i
gilia.
Kaip
odo
pa eik as
pa yzdys,
ka u
su
ie os
eikSme
y a
i
biido
eik&més
a spal is.
Su
p ielinksniu
pa
jis
su-
da o
samplaikinj
ie os
aplinkybés
eik8més
p ielinksnj
ske sai
pa ,
p z.:
pada y a
didzidusia
sliuzé
ske sai
pa
dodbilus.
27.
Salida.
Kaip
i
li e a ii inéje
kalboje,
p ielinksnis
Salida
y a
a -
ojamas
eiksmo
ie ai
eikS i,
p z.:
ji
isa
laikg
s o ia Salia
j6.
28.
Sal¥— e as
ie os
eik’més
p ielinksnis,
a si ades
sus aba éjus
linksnio
o mai,
p z.:
jj
paldidojo
§al¥
kapinid;
jié
gy éna
Sal¥
miés o;
ji
namai
Sal¥
Kaidino.
Li e a i inéje
kalboje
§j
p ielinRsnj
a liepia
ne
p ielinksnis
Salid,
0
p ie eiksmis
pak as yjé,
pasalyjé.
29.
Sidpus— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
eiSkian is
eiksmo
ie a,
p z.:
pi kom
Siéno
Sidpus
Vies ilés.
30.
Si apus.
Kaip
i
Sidpus,
jis
ei8kia
eiksmo
ie a.
Ta méje
Sis
p ielinksnis
e as,
p z.:
Si apus
gi ios
labai
p as as
kélias.
31.
Te p.
Sis
p ielinksnis
a ojamas
a méje
ie oj
li e a i inés
kalbos
a p.
Juo
gali
bu i
eiSkiama:
1)
Veiksmo
ie a,
p z.:
jas
gy éna
e p
kdlny,
né
éjas
ne-
uzpucia.
2)
Veiksmo
biidas,
p z.:
Zd nas
pi midusiai
eikia
e p
a iky
i§gniduzy .
3)
Daik y
ypa ybiy
lyginimas,
p z.:
ka as
e p
juod iejy
d i-
lésnis
(s ip esnis)
?
32.
Toliaa&— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
a ojamas
eiksmo
ie ai
eikS i,
p z.:
oliaa
Reséiniy
(Raseiniy)
dd
(da )
a&
sd o
dmziuj
nési
bii us;
cia
galia
laks j
apie
namis,
olia&
zZa -
dzio
nenubéki !
33.
Véliad— e as
p ie eiksminés
kilmés
eiksmo
laika
eiSkian is
p ielinksnis,
p z.:
a&
acikéliau
éliaa&
ad es,
o
jaw
nusip iausiau
i
pa dlgiau.
34.
Velug—
palygin i
e as
sla iskos
kilmés
p ielinksnis,
a méje
a ojamas
eiksmo
p ieZas¢iai
eikS i,
pyz:
élug
mé y
dd
(da )
galé y
gy én ,
ik
s eika a
neléidzia;
élug
g azimo
sienos
eip
( aip)
is inkdo os.
Vie oj
jo
dazniau
y a
a ojamas
p ielinksnis
del
(Z .
p.
155).
:
35.
Vidu y— e as
p ie eiksminés
kilmés
p ielinksnis,
eiSkian is
eiksmo
ie a
a ba
laika,
p z.;
jié
gy éna
idu y
gi ios;
susi go
idu y
ziemés.
159
Sia idien
po
u
gy
diks iojau,
po
miés
q;
Sé5kas
po
da éi-
ne
laks o,
plg.:
SéSkas
paliido
po
da
zine.
2)
Veiksmo
k yp is.
Siuo
a eju
y a
a ojamos
kilmininkinés
i
nau-
dininkinés
p ielinksnio
po
kons ukcijos
(sus aba éjusiuose
pasakymuose),
p z.:
dn ys
éjo
nuéjo
po
elnidg,
kas
jds
su ds
daba ;
eik
po
ie-
Samui
i
asi
namis
audonais
s ogais.
3)
Veiksmo
laikas.
Siuo
a eju
pap as ai
a ojamos
kilmininkinés,
©
sus aba éjusiuose
pasakymuose
i
naudininkinés
kons ukcijos,
p z.:
pa éjo
po
duglik os;
a eik
po
pié y;
i8éjo
i
po
Siai
dié-
nai
nesiga sina;
pa éjai
po
is
dé
m
( iskam
pasibaigus).
4)
Veiksmo
biidas.
Siuo
a eju
pap as ai
y a
a ojamos
jnagininkinés
p ielinksnio
po
kons ukcijos,
p z.:
é as
pyks a,
bamba iuoja
(mu ma)
po
noésia;
jeg
(jeigu)
dobilai
sugile,
po
gé kle
(p ieSais)
piduja.
Sus aba éjusiuose
pasakymuose
ka ais
pasi aiko
i
naudininkinés
kons -
ukcijos,
p z.:
més
gy énam
po
send ei.
Su
skai a dZiais
p ielinksnis
po
eiSkia,
kokiais
e apais
a
kiekiais
a liekamas
eiksmas.
Siuo
a eju
pas ebé os
ik
galininkinés
kons ukci-
jos,
p z.:
dnagas
is as
po
ieng
ikgdudé;
po
is
sus a é,
i
demons a om.
5)
Objek y
kiekis.
Siuo
a eju
y a
a ojamos
ik
galininkinés
kons -
ukcijos,
p z.:
isiems
po
mad &kinius
pasiu ai;
pa dsa i
po
du
ubliii
mokéjo
uz
6buolius.
6)
Veiksmo
pada inys,
daik o
pasikei imas.
Siuo
a eju
a ojamos
ik
kilmininkinés
kons ukcijos,
pyz.:
bd o
Jénas
J6nas,
—
i
po
Jo6no
(ge-
asis
Jonas
pasida é
blogas);
ai
du:
aikas
aikas,
—
i
po
aiko
(ge asis
sinus
pasida é
neklauzada).
Sia
eik&me
p ielinksnio
po
kons -
ukcijos
a méje
daZnos.
7)
Ski iamasis
daik o
pozymis.
Sios
eikSmés
p ielinksnio
po
kons -
ukcijos
a ojamos
ie oj
li e a i inés
kalbos
p ielinksnio
pagal
kons -
ukcijy.
Po
Gia
eina
su
jnagininko
linksniu,
p z.:
kaip
a o
pa a dé
po
uy u?
3.
Salig.
P ielinksnis
sdlig
a ojamas
ie oj
li e a i inés
kalbos
sulig.
Jo
kons ukcijos
Gia
pasi aiko
su
kilmininku,
naudininku,
inaginin-
ku
be
jokio
eikSmés
ski umo.
Ta mei
jis
né a
labai
bidingas,
gana
e as.
Jo
kons ukcijomis
y a
ei8kiama:
1)
Veiksmo
ykimo
iba,
p z.:
sdlig
Alsai
baigias
méasy
laukai;
piduk
salig
sudegimiu;
nupid é
a ka
salig
alkinés.
Kaip
odo
pa yzdZiai,
kai
ku ios
Sios
eik’més
kons ukcijos
u i
i
eiksmo
bi-
do
eikSme.
2)
Daik o
kokybé,
p z.:
ai
médziai
—
sal
ig
Z2mo6gaus
s io-
meniu.
4.
UZ
a ojamas
su
kilmininku
i
galininku.
Jo
kons ukcijomis
y a
eiSkiama:
1)
Veiksmo
ie a.
Siuo
a eju
a ojamos
kilmininkinés
kons ukcijos,
p z.:
jié
gy éna
uz
os
gi i és;
uz
Man o iliy
(kaimas)
—
Mi u a,o
uz
Mi u os
—
Man iliné
(miskas).
166

2)
Veiksmo
laikas.
Sios
eik&més
p ielinksnis
wz
aip
pa
eina
su
kil-
mininku,
p z.:
uz
ijq@
dien@
u ia
is ise
is iukai;
uz
méne-
sio
dikas
bio
(gimé);uzmé y,
ki dg
i
uzaaigs.
Pasi aiko
a méje
sakiniy,
zyminéiu
eiksmo
ie a
i
jo
kiekj
ka u,
p z.:uz
sieksnio
jau
andué
(sieksnj
iSkasus
i
sieksnio
gylyje).
3)
Veiksmo
bidas.
Sia
eik’me
a ojamos
kilmininkinés
kons uk-
cijos,
ku ios
suda o
samplaika
su
o
pa
linksniuojamojo
ZodzZio
a di-
ninku,
p z.:
Zm6gus
sénas,
ds
paeina:
koja
uz
kOjos;
ié
pa sai
éda,
sp audzias
uz
ki s
ki o.
4)
Veiksmo
kiekybé.
Sig
eik&me
p ielinksnis
uz
u i
eidamas
su
gali-
ninku,
p z.:
uz
iblj
is
pakelius
sékl@
ga aai;
uz
Sim q
okio
d abiuzio
negdusi.
5)
Tikslas
a ba
paski is.
Sia
eikime
a ojamos
galininkinés
kons -
ukcijos,
p z.:
uz
pieméne
mani
(mane)
pa sisamde
bi o;
uz
ké-
liq
moké i
smalkus
(pinigas)
ge iad.
6)
Veiksmo
p ieZas is.
Sia
eik8me
a ojamos
galininkinés
kons uk-
cijos,
p z.:
uz
gi uma
biwo
eisés
a éme;
uz
Zmbgaus
sumu-
Sima
pé
eismi
pap ole.
7)
Veiksmo
objek as.
Siuo
a eju
a ojamos
kilmininkinés
o a
cijos,
p z.:
kimbi
uz
d ionos,
o
d @siai
( ik ai)
j6s
ne dlgysi;
kap
mq (man)
uz
a ikos;
ji
uz
séno
k épelio
i8éjo
(iS ekéjo);
é as
uégsis oja
uz
aiking.
8)
Daik y
ypa ybiy
lyginimas.
Siuo
a eju
a ojamos
galininkinés
kons ukcijos,
pyz.:
é as
senésnis
( y esnis)
uZ
mo ing;
jis
uz
a-
i
( a e)
mazésnis,
diok
jdm;
jis
uz
mani
(mane)
ge iaa
aSo.
9)
Vieno
daik o
pakei imas
ki u.
Sia
eik8’me
a ojamos
galininkinés
kons ukcijos,
p z.:
nueik
uz
mani
(mane)
j
alka.
ISkélus
paéias
bidingasias
pie inés
Siau és
aka y
auk& ai¢iy
a més
p ielinksniy
eikSmes
i
jy
a ojima,
galima
pada y i
Sias
apibend inan-
¢ias
pas abas
bei
iS adas:
1.
Ta méje
y a
kilmininkiniy,
galininkiniy,
inagininkiniy
p ielinksniy
i
p ielinksniy,
a ojamy
su
keliais
linksniais
(kilmininku,
naudininku,
galininku,
jnagininku).
Be
o,
joje
y a
palygin i
nemazas
kiekis
samp-
laikiniy
p ielinksniy,
suda y y
i8
d iejy
sa a anki8ky
p ielinksniy:
a i
p is
a i
nuo,
,
au sciaa
He,
be
Sidpus,
be
an
be
pO,
ig
oe
nuo,
nuo
p ehpan
nuo
didnes:
eel
pa ,
j
andi)
L
Ridius!
pagal
pndipies
Ka u
su
jais
pasi aiko
i
ienas
ki as
,, ilypis“
p ielinksnis,
suda y as
i8
ijy
p ielinksniy:
i
uz
andpus,
i
po
andpus,
is
po
Sidpus.
Be
Siu,
a méje
su inkamas
i
polinksnis
li ikui,
ku io
umpesné
o ma
(link)
pas a uoju
me u
a ojama
kaip
p ielinksnis.
167
2.
Daugiausia
a méje
y a
kilmininkiniy
p ielinksniy
(38).
Kai
ku ie
i$
ju
(abygaliai,
abypusiai,
apySaliai,
anksciad,
a éiai,
paskiad,
Sidpus,
Si apus,
oliad,
éliai)
y a
p ielinksniy
eik&mes
i
unkcijas
igije
a més
p ie eiksmiai,
o
p ielinksniai
k as y,
Sal¥,
i saiis
y a
a si ade
g eigiausiai
iesiog
sus aba éjus
a ski iems
linksniams.
IS
jy
ma y i,
kaip
yks a
a -
meje
p ielinksniy
pasipildymo
p ocesas.
3.
Galininkiniai
p ielinksniai
y a
bemaz
ie
pa ys,
kaip
i
li e a i inéje
kalboje,
ik
p ielinksniai
pagal
i
palei
ya ojami
lygiag e iai
be
jokio
eikSmés
ski umo,
o
p ielinksniy
pa
i
p o
kons ukcijos,
a odo,
né a
mai-
Somos: kons ukcijos
su
pa
pap as ai
odo,
kad
eiksmas
yks a
paciu
objek u,
jo
idu iu,
0
p o-
p o
jo
Salj,
Salia
jo.
4.
I§
jnagininkiniy
p ielinksniy
a méje
a ojami
ik
su
i
ies,
P ie-
linksnio
su
kons ukcijomis,
be
ki y
eikSmiy,
a méje
isada
y a
eiskia-
ma
eiksmo
p iemoné
(su
§lio a
dobiliukis
siSla é)
i
daik o
kokybé
(sog as
su
ilga
nésia).
5.
P ielinksniy,
a ojamy
su
keliais
linksniais,
sky iuje
nag inéjami
Pas,
po,
salig
i
uz
p ielinksniai.
Ski ingai
nuo
li e a i inés
kalbos,
p ie-
linksnis
pas
lygiag eéiai
a ojamas
su
kilmininku
i
galininku
be
eiks-
més
ski umo.
Kilmininkinés
p ielinksnio
pas
kons ukcijos
y a
bidingos
i
i iamosios
a més
Siau és
aka y
kaimynams
Zemaidiams.
P ielinksnis
salig,
a liepian is
li e a i inés
kalbos
sulig,
a ojamas
be
eik3més
ski -
umo
su
kilmininku,
naudininku,
jnagininku.
6.
Daugiausia
samplaikiniy
p ielinksniy
suda o
kilmininkiniai
p ie-
linksniai.
,,T ilypiai*
p ielinksniai
aip
pa
y a
suda y i
ik
i8
kilminin-
kiniy.
Samplaikiniy
p ielinksniy
kons ukcijos
dazniausiai
u i
ie os
i
laiko
eikSmes.
Ne
isy
Ju
a ski i
démenys
y a
a pusa yje
ienodai
suau-
ge.
Labiausiai
pa a iis
i8
jy
y a
i§
ud,
ig
po,
be
po,
i
anadpus,
is
Siapus,
ligi
anapus,
ne oli
nuo,
nuo
andpus.
Visy
ki y
samplaikiniy
p ielinksniy
déme-
nys
u i
zymiai
silpnesnj
a pusa io
y8j.
An asis
samplaikiniy
p ielinks-
niy
(,, ilypiy*
eciasis)
démuo
pap as ai
sukonk e ina,
pa ikslina
pi -
mojo
eikSme,
plg.:
jis
leida
i§
k aimo;
jis
leida
i§
p6
k imo;
jis
le ida
i
po
Sidpus
k imo.
7.
NemaZa
dalis
a més
p ielinksniy
u i
daugiau
eik&miy
uz
a i in-
kamus
li e a ii inés
kalbos
p ielinksnius.
Tai
pasaky ina
apie
a ,
apli ik,
aukSsciaG,
j,
is,
ne oli,
nué,
p ié,
p é
p ielinksnius.
8.
Kai
ku iy
a més
p ielinksniy
eikSmé
y a
iSplés a
ki y
p ielinksniy
saskai a.
Sakysime,
daug
eéiau
a ojamas
a méje
p ielinksnis
apie.
Apy ik iam
skaiéiui
eiké i,
be
jo,
daZnai
a ojamos
i
p ielinksnio
an ,
-a i,
ligi,
ne oli,
j,
pa
kons ukcijos.
Be
o,
p ielinksnis
aplink,
be
sa o
eikSmiy,
u i
i
isas
apie
eikémes.
Palygin i
e ai
a ojami
p ielinksniai
a i
i
i s,
nes
p ielinksnis
ne oli
isais
a ejais
pa aduoja
p ielinksnj
a i,
o
p ielinksnis
aukSéia
—
i é.
9.
P ielinksninés
kons ukcijos
a méje
gana
daznai
a ojamos
i
ais
a ejais,
ku
li e a i inéje
kalboje
i8si e éiama
linksniais
be
p ielinksniy
a ba
ki omis
kons ukcijomis.
168
3HAYEHHE
HW
YNOTPEBJEHHE
MPEQJOFOB,
XAPAKTEPHBIX
[JIA
1OKKHOTO
FOBOPA
CEBEPO-3ANAJHbIX
AYKUITAHTOB
93.
TPHHABALKEHE
Pes nme
B
c a se
paccmMa pupawo ca
3nauenue
n
ynoTpeGsenHe
Mpemno oB,
xXapakTepHbIx
AVIA
1OxKHOTO
FOBOpa
CeBepo-3alaAHLIX
ayKUITaliTOB,
Ha
KOTOPOM
TFOBOpAT
Ha
TEPPHTOPHH
J1H-
TOBCKOFO
s3bIKa
MexKAY
HaCeeHHBIMM
NyHKTaMM
CMasunnukall,
BagoK upuc,
Tupkaapauc,
Cxupcenemyne
(IOp6apxcKnii
x
Pace inaiicknii
paiioun ).
Ucnoabsopannbiii
B
CTaTbe
AHaleKT-
HbIii
MaTepHaa
B
OCHOBHOM
co6upasen
aBTopom
c
1949
no
1965
.
Bee
npejo u
opopa
B
3aBHCHMOCTH
OT
yilpaBAAeMo o
HMH
Ma exKa
pacnpesesenbl
Ha
YeTbIpe
OcHOBHEIe
pynmbi:
1)
mpeqo H
c
POAMTebHbIM
Ma1exKOM,
2)
c
BHHHTeTDHEIM,
3)
¢
TBOpHTenbHBIM
HM
4)
C
HeCKObKHMH
NadexKamu
(C
POAHTEAbHIM,
LaTeAbHbIM,
BHHH-
TE/IbHBIM
H
TBOPHT@JIbHBIM).
TIpeano os
c
poguTebHbIM
Taq@KOM
B
oBpope
HaCuMTbIBaeTCA
0
38
—
Gonbu e,
4eM
B
JHTePaTYPHOM
AS3bIKe,
B
ux
4ncO
BXOAAT
H
HEKOTOpPbie
HapewHa
nccaeyeMo o
opopa,
Hanp.:
abygaliai
«8
o60ux
Kon wax»,
abypusiai
«c
6oenx
c opoH,
abySaliai
«c
oGenx
c opou»,
anksc iad
«panpue»,
a ciai
«6nuxe»,
paskiai
«nosxKe»,
pi miaai
<panpuie>,
Si apus
«c
s oi
c opoubi»,
oliad
«zanpi e»,
éliai
«nose»,
a
TAaKKE
OTAeAbHbIe
OKOCTE-
HeBuiMe
OpMEI
HeKOTOPHIX
Magexell,
Hanp.:
k as y
«na
Kpaio»,
Saly
«Ha
Kpalo ,
i Sa is
«cpepx».
B
mpHBezeHibIxX
npHMepax
oTPaxaeTCA
Mpolecc
NOMOAHEHHA
KaTe opHH
Mpen-
so a
B
HCcAeAyeMOM
oBope
3a
CueT
HapewHii
H
MMeH:
aHHble
HapewisA
H
OTeTbHbIC
nacexun
NpHoOpenu
3HayeHHe
mpeAo oB.
Tipezno os
¢
BHHHTeIbHBIM
Male@KOM
B
TOBOPe
CTOADKO
Xe,
CKONbKO
H %
ATepa-
TYPHOM
si3bIKe,
OTCYTCTBYeT
J1HIb
npewmo
pds
«y».
Ilpeaso oB
c
TBOPHTeAbHBIM
mMa-
A@KOM
TONBKO
Apa:
su
«ce»,
H
Tiés
«y>,
a C
HECKOABKHMH
MagexKaMu
—
ueTbIPe:
pas
«y>,
p6
«non»,
salig
<no>
u
Oz
«3a>.
B
o amuue
oT
aMTepa ypHo o
A3bIKa
Mpeaao
pas
yno -
peOuse ca
B
oBOpe
C
POAHTENbHBIM
HM
BHHUTeABHBIM
NaleKaMH
B
OHOM
MH
TOM
Ke
3Ha-
uenun.
Konc pykiua
mpeamo a
pas
c
pOAHTeAbHBIM
NaqexKOM
XapaKTepHa
HM
AMA
CoceAHX
a#Kemaii cKux
opopos.
[Ipeano
p6
ynoTpe6se ca
¢
POAHTeIbHBIM,
aTeIbHBIM,
BHHHTeJIb-
HbIM
H
TBOPHTCABHBIM
MalexKaMu,
a
uz—c
POAHTeEIbHBIM
H
BHHHT@CJIbHbIM,
KaK
H
B
JHTe-
pa ypHom
si3apike.
B
oTaMune
oT
aMTepaTypHo o
s3bIKa
npenao
salig
napa aenbHo
yno -
pe6ase ca
C
pOHTeJIbHBIM,
aTeMbHbIM
H
TBOPHTeJIbHBIM
TlawexkaMH
6e3
Ppa3HHilb
3HaueHua.
Kpome
yka3aHHbIx
pplllle,
B
opope
BcTpeyae ca
Takx%ke
onpejleseHHoe
KoaHyecTBO
CHOXKHLIX
MpeAIOTOB,
COCTOAULHX,
H3
ABYX
CaMOCTOATeAbUBIX,
Hanp.:
a i
p ie
<61n3KO
K>,
a i
nuo
«6au3Ko
oT»,
be
Siapus
«6es
s oii
CTopoHbI>,
be
andpus
«<6e3
Toil
cTOpoHbi»,
i§
Siapus
«c
s oi
c oponis,
i
andpus
«c
Tol
cTopounm,
be
pd
«Ges
nocaes,
i§
pd
«us
oa»,
i
oe
«u3-3a»,
iSilgal
pa
«aonb
epes»,
i
anapus
«B
Ty
c oponys,
{
Siapus
«B
s y
c opony»,
ligi
anapus
«no
Toi
c oponbi»,
ligi
Siapus
«no
s oi
c oponsi»,
ligi
pd
«no
nocae»,
ne oli
nuo
«He aneKo
oT>,
nuOo
anapus
«c
Toll
cTopoHbi>,
nuo
Siapus
«c
3Toi
cTopoubl»,
ske sai
pa
«nonepex
uepes»,
pagal
anapus
«no
Toi
c opone>.
Bmec e
c
HUME
n3peKa
BcTpewaloTcad
H
«YTPOeHHbIe>
CHOKE
Mmpeio u,
CcOCTOAIMHe
H3
Tpex
yac eil,
nanp.:
i§
uz
anapus
«u3-3a
Tol
c oponbi»,
iS
po
Siapus
«us-3a
s oi
c opouni».
He
sce
KOMMOHEHTLI
CIOKHBIX
MpeAAO OB
ABAMIOTCA
B
OAHHAKOBO]
Mepe
cnasHbl
Mex
Ay
co6oii.
Boaee
ecHad
cBA3b
OTMeYeHa
M@K
TY
KOMMOHCHTAaMH
TaKHX
CAOKHBIX
Mpeqio os,
Kak
i
O%,
i§
pb,
be
po,
is
anapus,
i$
Siapus,
ligi
anapus,
ne oli
nuo,
nuo
anapus.
Tipusenen-
HbIe
Mpessio H
B
oBope
ynoTpeGusioTes
Yallle
nO
cpaBHeHuio
c
Apy uMu.
O
Hux
O6bINHO
NpH
MOMOWLH
TpeTbe o
npeswo a
oGpasyioTca
«y TpoenHbie>
npe so n.
Bce
oc ambane
CAOKHBIE
Mpedio n
MeHee
ycToiunBel.
Konc pykuHH
BCeX
CTOXKULIX
NpesAo oB
yallle
Bce o
HMeIOT
3HayeHHe
Mec a
Hu
BpemeHn.
B opoii
KOMMOHeHT
TaKHX
npesmo oB
BCce ga
yTOoU-
H#eT
3HayeHHe
Nepso o.
169