Pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmės ir vartojimas

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINĖ SANDARA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PIETINĖS ŠIAURĖS VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ TARMĖS PRIELINKSNIŲ REIKŠMĖS IR VARTOJIMAS1 E. GRINAVECKIENĖ I. Kilmininkiniai prielinksniai 1. Abygaliai „abejuose galuose“ — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis. Tos pačios jo konstrukcijos, be veiksmo vietos, dažnai turi ir būdo reikšmės atspalvį, pvz.: mės jau gyvėnam abygaliai nāmo2; abygaliai klojimo kurtiniai gužūčių nuspārdyti. 2. Abipus, abypusiai „iš abiejų pusių“ vartojami veiksmo vietai žymėti, pvz.: kur neiššoks zuikiai: abipus tvoros pūsnys su tvora lygios; išvaryti didžiausiai kanalai abipuskēlio; abypusiai plēnto beržų prisodita; nevarva ant pamato: vandenēs triūbās (vamzdžius) įsitaisēm abypusiai stōgo. Prielinksnis abipus yra retas, dažnesnis — abypusiai. 3. Abyšaliai „iš abiejų šalių“ tarmėje gana retas, vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: abyšaliai grābo (karsto) stovėjo po du vyrus. 4. Anāpus. Jo konstrukcijos vartojamos veiksmo vietai reikšti, pvz.: jie gyvena anāpus girios; anāpus Nēmūno suvaryti ledų kalnai; aš esu būves ir anāpus Šiaulių. 5. Anksčiau — retas prieveiksminės kilmės laiko reikšmę turintis prielinksnis, pvz.: jis išvažāvo anksčiau manęs, o dā (dar) nerā. 6. Anōts. Jo konstrukcijos gana dažnos; paprastai vartojamos pakartojant kieno nors žodžius ir eina sakinyje įterpiniais, pvz.: anōts žmonių kalbų, jis ir daug yrā prisidėjęs prie jų išsiskyrimo; anōts tōs pasākos, kaip yrā, teip (taip), o gyvēt reika; anōts tēvo nabāšņinko (velionies), taužyk vaikui ragus, kol tēvo kūrpės ne į sykį (per didelės). 1 Straipsniui daugiausia panaudota medžiaga, kurią autorė 1949—1965 m. surinko iš tarmės ploto, esančio tarp Smalininkų, Vadžgirio, Girkalnio, Skirsnemunės. 2 Pateiktieji tarminiai pavyzdžiai transponuoti į literatūrinę kalbą, nepakeitus jų morfologinių formų. Dėl aprašomosios tarmės fonetikos žr. E. Grinaveckienė, Mituvos upyno tarmės fonetika, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 1, Vilnius, 1957, p. 119—180. 151 7. Ant. Prielinksnio ant konstrukcijų tarmėje pasitaiko kiek daugiau ir įvairesnėmis reikšmėmis, kaip literatūrinėje kalboje. Jomis gali būti reiškiama: 1) Tiksli veiksmo vieta, pvz.: kiek naudos Nėmunu ant ledų pavasariais praplaukia; senas senėlis ant stogo užsilipęs pypkę (pypkę) rūko (kaminas). 2) Apytikrė veiksmo vieta, pvz.: teip aukštai užlipo į tuos kalnus: debesys buvo ant nūgaros. Šia reikšme ant dažnas ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: ką pašnekata vienos, nekabik viško vyrui ant nosies (nepasakok vyrui). Kartais šia reikšme prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos vietininko ar galininko su prielinksniu į, pvz.: tókie kriaukšlai (sušalę purvai) ant káimos išklampóti gyvúolių; kárvė išėjo ant ganýklos ir ativiñko. Pastarosios konstrukcijos greičiausiai atsirado dėl slavų kalbų įtakos, nors yra nuomonių, kad tai galėtų būti ir prielinksninių konstrukcijų lietuvių kalbos tarmėse įsigalėjimo padarinys3. 3) Veiksmo kryptis, pvz.: supýko ir nusisúko ant sienos; susėdo ir nuvažiavo ant miesto; šuo bėga ant girios; taniùs (sutinimas, putmenys) lipa ant širdies, ir numiršta žmogus. 4) Veiksmo laikas (paprastai su leksinę laiko reikšmę turinčiais daiktavardžiais): a) Veiksmo laiko kryptis, pvz.: ant rudėns (į rudenį) laikrodis ims skūbitis (trumpės diena); ant pavásario (į pavasarį) dienos ims ilgý eit. b) Veiksmo numatymas tam tikram laikui, pvz.: prisidžiovinau liepžiedžių ant žiemós; karvės ant naktìes nepaliksiu lauke, dėsiu į tvartą: reikia užmest kumeláitei šieno ant naktìes. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcija literatūrinei kalbai neteiktina4, tačiau daugelyje lietuvių kalbos tarmių ji vartojama. Pietinėje šiaurės vakarų aukštaičių tarmėje šalia minėtosios konstrukcijos su ant vartojama ir laiko naudininko konstrukcija, pvz.: žiemai užraugiau tų mažūjų agurkų; aš nepaliekù vasarai daug lašinių — rūdija. c) Veiksmo laiko kiekis, pvz.: visus paleido namó ant trijų mėnesių; išvažiuoju į girią ant visós dienós; ant mėnesio válgyt įsidėjo. Šalia šių konstrukcijų kartais yra vartojamas ir pobūvio galininkas kaip literatūrinėje kalboje, tačiau tarmei daug įprastesnė konstrukcija su ant. Plačiai ji vartojama ir daugelyje kitų lietuvių kalbos tarmių5. 3 Plg. J. Senkus, Prielinksnių vartojimas ir svarbesniosios jų reikšmės kapsų ir zanavykų tarmėse, „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Darbai“, Serija A, t. 1(8), 1960, p. 126. 4 Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 595. 5 Tai rodo „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ (Vilnius, 1956) 123 klausimo atsakų medžiaga, esanti Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 152 d) Tikslus veiksmo vykdymo laikas, pvz.: ateik ant švenčių; pasivadino mani ant vėdarų (kai buvo kepami vėdarai); atvažiavo ant obuolių (kai buvo obuolių). Ši prielinksnio ant konstrukcija dažna ir kitose lietuvių kalbos tarmėse. Jai kartais būdingas ir tikslo reikšmės atspalvis. 5) Daikto ypatybės riba, kuria pasakoma, kokiu atžvilgiu ribojama daikto ypatybė, pvz.: raudonmolis sunkus ant išdirbimo (raudonmolį sunku išdirbti); pirmininkas ant bausmės skaudus (pirmininkas skaudžiai baudžia); alūs skanūs ant gėrimo, sunkus ant išsipagiriojimo (alus skanus gerti, sunkus išsipagir(i)oti); obuoliai ant valgymo skanūs (obuoliai skanūs valgyti, geras jų skonis); jis būvo glōbis (gobšas) ant pinigų; jis labai išrankus ant valgio; ji budri ant miego. 6) Veiksmo būdas, pvz.: ta karvė nė būbia (baubia), nė niėko, guli sau ant šono, ir viskas; vis atvažiuojam ant staigiųjų ir ant staigiųjų, tai nė pas jus nėra kada užeiti; įstriūgino (išėlino) ant pirštų galų į klėtį ir tuoj atsigulė. Kai kurios šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcijos yra sustabarėjusios arba įeina į frazeologinius junginius, pvz.: ji gyvena ant savęs (savarankiškai); tas vaikas tik ant motinos pasikoręs (nepripažįsta kitų auklių). 7) Veiksmo kiekybė, jo gausumas, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: ten būvo tankas ant tanko privaryta; tai sodas: obelis ant obelės susodita; kas ten lašinių: paltis ant palties prikabita. Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija yra dažna. Paprastai ji pasitaiko beasmeniuose sakiniuose. 8) Apytikris skaičius. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos konstrukcijų su prielinksniu apie, pvz.: ant šimto vaikų bus tuos namuos; ant poros karvių pinigų pagriebėm už obuolius. 9) Veiksmo tikslas. Šios reikšmės konstrukcijos pasitaiko tikslo naudininko vietoje, pvz.: glūosnis geras mēdis ant šliūrių. 10) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcija vartojama: a) Po veiksmažodžių sakyti, barti, šaukti, siųsti ir kt., pvz.: tėvas šaukia ant vaikino, o aš užsistoj(u); mama bāras ant manęs. b) Vietoj naudininko po veiksmažodžio sakyti, pvz.: sakau ant Jōno (Jonui) parduoti tą kumelaitę; sakau ant tėvo (tėvui) palikt kūrpes būtūky (priemenėje); sakau ant vaikų (vaikams) nesilāidyt su akmenais. Transformuojant tokius sakinius į prijungiamuosius, prielinksninės konstrukcijos savarankiškas žodis vardininko forma eina papildinio šalutinio sakinio veiksniu, plg.: sakau, kad Jōnas parduotų tą kumelaitę. Iškeltoji kalbamųjų sakinių prielinksninė konstrukcija tarmėje dažna. c) Po veiksmažodžio sakyti vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: ką jis sakė ant mano kepurės? sakė ant 153 màno vìro, kad jis negražus; ką tu sakai ant màno bùlvių? Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija tarmei labai įprasta. d) Su jungtuku jeigu šalutiniuose sąlygos aplinkybės sakiniuose. Šiais atvejais pasakoma galima (tariama) veiksmo kryptis į kokį objektą, pvz.: jeigu ant važìavimo, tai jie parūš betėmstant; jeigu ant dàžymo, tai siūlus reikėjo dažyt, o ne numegzta; jeigu ant lytàus, tai vištos neina anksti tūpt. Šios reikšmės prielinksninės konstrukcijos yra galimos tam tikriems predikatyvams. Literatūrinėje kalboje šiuo atveju paprastai yra vartojama veiksmažodžio tariamosios nuosakos forma, plg.: jeigu važiuotų (jeigu rengtusi važiuoti), tai jie parūš betėmstant. 11) Daikto kokybė, pvz.: dabar aš ponią ant savo galvòs (savarankiška, nepriklausoma). 8. Arti tarmėje palyginti retas prielinksnis. Vietoj jo dažniau vartojamas netoli (žr. p. 156, 157). Šio prielinksnio konstrukcijomis reiškiama: 1) veiksmo vieta, pvz.: gyvenam arti miesto. 2) veiksmo laikas, pvz.: arti namų sutėmo. 3) daikto kokybė, pvz.: jau saulė arti laidõs. Su prielinksniais prie, nuo prielinksnis arti sudaro samplaikinius vietos reikšmės prielinksnius: arti prie, arti nuo, pvz.: čia arti nuo kranto nėra dugno, o toliau seklu; jie gyvena arti prie miesto. 4) Apytikris skaičius (matas, saikas), pvz.: pasodinau ropičių (bulvių) arti centnerio; parsivežiau šieno arti vežimo; išgėrė pieno arti litro (litro). 9. Arčiau yra prieveiksminės kilmės prielinksnis. Jo konstrukcijomis reiškiama veiksmo vieta, pvz.: jis stovėjo arčiau tvoros; nė vieno medžio nebuvo arčiau ąžuolio. Su prielinksniu prie jis sudaro samplaikinį tos pačios reikšmės prielinksnį arčiau prie, pvz.: slinkis arčiau prie manęs. 10. Aukščiau. Šio prielinksnio konstrukcija dažniausiai reiškiama daikto kokybė, pvz.: rugiai aukščiau galvos; dobilai aukščiau juostos; arba daikto kiekis, pvz.: vandens aukščiau kelių. Su prielinksniu už retais atvejais jis sudaro samplaikinį prielinksnį aukščiau už, kuriuo pasakomas veiksmo kiekis; pvz.: išsikėlė anteną aukščiau už visų. 11. Bė. Jo konstrukcijomis tarmėje reiškiama: 1) Veiksmo galimumas po tam tikros laiko ribos, pvz.: jie be tamsôs neparvažiuõs; be metų jis iš patalo nesikels. 2) Veiksmo būdas, pvz.: jai prisakyta viską válgyt be drùskos. 3) Veiksmo kiekybė (matas, skaičius), pvz.: be penkių rublių neduosiu vištos; žiedų buvo be skaičiaus, o obuolio — nė vieno. 4) Veiksmo objektas, pvz.: jágu (jei) tik kokį sykį be mėsos, aš visą dieną alkanas; be skystimo tai kaip ir nevalgęs; be karvės — pašninkas. 5) Daikto kokybė, pvz.: visas kelias be sniego, o į provėžas įpustyta; tas vaikas be tėvų ir be namų; žmogus visai be gėdos. 154 Prielinksnis be su anàpus, põ, šiàpus retais atvejais sudaro samplaikinius prielinksnius: be anàpus, be põ, be šiàpus kurie turi veiksmo vietos (be anàpus, be šiàpus) ar laiko (be põ) reikšmę, pvz.: be anàpus Nėmuno nieko nebūs, gãusi tę (ten) siekis; be šiàpus Girdžių nieko nerasi; be põ naujo mėto nesudės dantų. 12. Dėl vartojamas tarmėje literatūrinės kalbos prielinksnio dėl reikšme. Paprastai juo žymima veiksmo ar reiškinio priežastis, pvz.: ar žilimas dėl senūmo: kitas ir senas nežyla, o kitas ir jaunas balta galva. Jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: dėl mėno ragų (dėl manęs) daryk, kaip nori. Vietoj jo tarmėje retais atvejais gali būti vartojamos ir prielinksnio vėług konstrukcijos (plg. p. 159). 13. Gretà. Prielinksnis gretà konstrukcijos vartojamos veiksmo vietai žymėti, pvz.: šitą lovą pastačiau gretà anõs; veršui užtvėrė gardą gretà pašų. Kartais šio prielinksnio konstrukcijos gali turėti be veiksmo vietos ir būdo reikšmės atspalvį, pvz.: tie medžiai buvo susodīti gretà kits kito. Retais atvejais su prielinksniu su jis sudaro tos pačios reikšmės samplaikinį prielinksnį gretà su, pvz.: ji visą mėnesį miegojo tam tvárte gretà su paršiukais. 14. Iš. Prielinksnis iš tarmėje dažnas. Jo konstrukcijos turi daugiau reikšmių, kaip literatūrinėje kalboje. Jomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo kryptis, pvz.: parkarkina vištos iš daížo; pargoruoja (parlinguoja) mergos iš girios su grybais. Šia reikšme iš dažnas ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: iš jos nekrinta niekas (ji nedosni), nebijõk; tą vaiką malonėčiau laikyt, ale (bet), jį pasiėmęs, kojų iš namų neiškelsi. 2) Veiksmo laikas, pvz.: iš dienõs (tą pačią dieną) nuvažiavusi tūriu eit prie darbo; ji iš mažėns daug vargo mātė. 3) Veiksmo būdas, pvz.: jie iš bičių večiase; kyla pyragas, eina iš padūkimo: supykusi maišė; lenkt iš šõno nesiduok; susikačiojau iš vieno iš kito po galiuką vilnų ir nusinárpliojau pirštines. 4) Veiksmo priežastis, pvz.: iš virtimo žarnos trūko; iš išgąsčio ligą gavo. Šia reikšme jis vartojamas ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: iš didelio rašto išėjo iš krašto. 5) Veiksmo objektas, pvz.: jie tą namą veržia iš tėvų; iš bóbų plepalų teisybės nesužinosi; iš tų darbų išeina juokai; padarinis medis, iš katro dirba vežimą, šlajas. 6) Daikto kokybė, pvz.: šita aváitė yra iš trijų (trynukė); aš jau iš metų (pasenęs). Prielinksnis iš su prielinksniais anàpus, põ, šiàpus, už tarmėje sudaro samplaikinius kilmininkinius vietos reikšmės prielinksnius: iš anàpus, iš põ, iš šiàpus, iš už, pvz.: jie yra iš anàpus Girdžių; iškišau ranką iš po pãtalų; pasitrauk iš po kojų!; kąsa žemės iš šiàpus kálno; pakilo iš už stãlo ir drūmstelėjo par duris. Pastarieji prielinksniai 155 tarmėje yra gana patvarūs. Retais atvejais su jais sudaroma „trilypių“ tos pačios reikšmės prielinksniu, pvz.: iš už anàpus, iš po anàpus, iš po šiapus; kištelėjo galvą iš už anàpus krūmų; Vidauja pradeda bėgt iš už anàpus Šimkāičių; išniro šeškas iš po anàpus daržinės; iš po šiapus kalnieriaus matyt skylės didžiausios. 15. Išilgai. Šio prielinksnio konstrukcijomis reiškiama veiksmo vieta, pvz.: išilgai audimo eina toks dryžis. Su prielinksniu par jis sudaro samplaikinį tos pat reikšmės prielinksnį išilgai par, pvz.: padarė vežėžs išilgai par rugius. 16. Kraštý. Retas vietos reikšmės prielinksnis, atsiradęs, greičiausiai, sustabarėjus ir pakitus linksnio formai, pvz.: jie gyvena kraštý girios; tribbos būt gražios, tik ką kraštý laukų. 17. Ligi (lig, iki, igi, ig). Visos šio prielinksnio formos tarmėje vartojamos lygiagrečiai be jokio reikšmės skirtumo, tačiau dažniausia iš jų — ligi. Jų konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo kryptis ligi tam tikros vietos, pvz.: jis ją nusivijo ligi mièsto; lėktuvas pakilo ligi debesų. 2) Veiksmo kryptis ligi tam tikro laiko, pvz.: ligi naujo mėto avys ganose laukuõs; mezgiau ligi vienuolikitos; šokom iki ryto. Sustabarėjusiuose pasakymuose kartais šis prielinksnis eina su naudininku, pvz.: jis lig šiai dienai sveikas. 3) Veiksmo būdas: a) veiksmo kokybė, pvz.: tavo megztinis užsagstomas ligi kūlšų. b) veiksmo kiekybė, pvz.: válgykit ig sóties; iklinpo ligi ašų. 4) Apytikris kiekis (matas, skaičius). Šia reikšme prielinksnis ligi vartojamas vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie, pv.: mergáitė jau nemažà, ligi dėšimts metų; kumeliuką paliko ligi trijų dienų (trejeto dienų amžiaus), o kumelė išvedė. Prielinksnis ligi su anapus, po, šiapus sudaro samplaikinius vietos (ligi anapus, ligi šiapus) ir laiko (ligi po) reikšmę turinčius prielinksnius, pvz.: jau išvedė plėntą ligi anapus girios; vandens buvo ligi šiapus daržinės; ligi po naujo mėto nesudės má (man) dantų. 18. Linkui (link). Polinksnis linkui tarmėje gyvas ir vartojamas krypčiai reikšti, pvz.: (vietos prasme) nuėjo namų linkui; garnys lėkia girios linkui; (laiko prasme) mėsiu audimą pavasario linkui; rudens linkui vieną negyvėsiu, išlėisiau kokį žmogų. Pasitaiko atvejų, kai trumpesnė šio polinksnio forma (link) tarmėje vartojama ir prielinksniu, pvz.: nuėjo link namų. 19. Netoli. Prielinksnis netoli tarmėje vartojamas kiek plačiau, kaip literatūrinėje kalboje. Čia dažnai jis pavaduoja prielinksnį arti (plg. p. 154). Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: netoli peilio smailumyno (smailiojo galo) yra vagutė; mes gyvenam netoli kapinių. 156 Panašią reikšmę turi ir samplaikinis prielinksnis netoli nuo, pvz.: maudėmės netoli nuo kranto; aš sutikau jį netoli nuo namų. 2) Veiksmo artėjimas prie tam tikros vietos, pvz.: kai pasispyrau, netoli tvarto nusispyriau. 3) Veiksmo artėjimas prie tam tikros laiko ribos, pvz.: atsigulėm netoli dvyliktos; parvažiavom netoli priešpiečių. 4) Apytikris kiekis, matas, skaičius, pvz.: pieno pasilikdavom sau netoli puodynaitės; duonos kepaliukas — netoli rublio: įpyliau medaus netoli trijų litrų (litrų); jis jau netoli mano amžiaus; ji netoli mano metų ir pan. Literatūrinėje kalboje šiuo atveju paprastai vartojama prielinksnio apie konstrukcija, plg.: pieno pasilikdavom apie puodynaitę. 20. N u õ. Prielinksnis nuo tarmėje yra tariamas nõ. Pastaroji jo forma greičiausiai yra atsiradusi iš nuo dėl proklitinės padėties6. Jo konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo kryptis nuo tam tikros vietos, pvz.: karvė pakilo nuo tos krūvos ir nužirgliojo prie kitos; tėvas pareina nuo kalno. Su prielinksnią anapus, šiapus pastarasis prielinksnis sudaro samplaikinius vietos reikšmės prielinksnius nuo anapus, nuo šiapus, pvz.: nuo anapus Nemuno girdėt dainiuojant; ji yra nuo anapus Šiaulių; jie yra nuo šiapus Šimkaičių. 2) Veiksmo laiko kryptis į priekį nuo tam tikros ribos, pvz.: nuo vaikystės dienų jis toks; nuo pradžios viskas buvo labai gerai. 3) Veiksmo būdas (vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio iš konstrukcijos), pvz.: žiūrėk, kaip juodai šnekase nuo širdies; reikia visus pašert nuo galo (iš eilės). Šios reikšmės konstrukcija pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: visai nuo koto (prastai) nušnerėjo. 4) Veiksmo priežastis, pvz.: nuo bulvių kasimo nagai atšerpetojo; viskas prasidėjo nuo danties. 5) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio nuo konstrukcija vartojama: a) Kaip literatūrinėje kalboje, pvz.: karvė nuo veršio negalia ilgai nutaušti (nuprasti); aš nuo liubos niekur nenulėkū. b) Vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: ji nuo pinigų neiššneka: lyg niekur nieko (lyg neskolinga); mūdvi šnekava nuo kiaulių. Pastaroji prielinksnio nuo konstrukcija daugeliui kitų lietuvių kalbos tarmių nėra būdinga. Galimas daiktas, ji yra germanizmas (plg. vok. von ihm sprechen7). c) Vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio iš konstrukcijos (plg. p. 155), pvz.: ar ji nuo geležies, ar ji nuo ko, kad nieko nepabūgsta? 6 Plg. E. G r i n a v e c k i e n ė, min. veik., p. 133. 7 Plg. dar J. S e n k u s, min. veik., p. 138. 157 6) Daikto kiekis, matas, saikas, pvz.: nušovė šerną nuo trijų centnerių; nusivijau ūrvę nuo penkių sieksnių. 7) Daikto paskirtis, pvz.: atnešė žolių nuo dantų skaudėjimo. 21. Paskiau— retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, tarmėje vartojamas veiksmo laikui reikšti, pvz.: mą rod (man rodos), kad tu parėjai paskiau manęs; avys parbėga paskiau karvių. 22. Pirmà— retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai ir laikui reikšti, pvz.: eik pirmà manę, ródyk kelią! aš atsikėliau pirmà tàvę. 23. Pirmiaũ— retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas veiksmo laikui žymėti, pvz.: àš pirmiaũ visų užmigau; tai kvailà vištà: pirmiaũ viščiukų lesa pati. 24. Priè. Prielinksnis prie tarmėje tariamas prė. Pastaroji jo forma, kaip ir prielinksnis nuo (žr. p. 157) greičiausiai yra atsiradusi dėl proklitinės padėties. Jo konstrukcijomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: aš savo turgu (į turgų atneštus daiktus) pasidėjau prie tavęs; mes gyvenam prie girios; žiemą prie ratėlio pasodėdavo. 2) Veiksmo kryptis, pvz.: jos akį traukia prie mezgimo, kaip mano prie audimų; pašalimu(i) prie plačių metas. Šios reikšmės konstrukcija pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: žmogus eini sený, prie vargo arty. 3) Veiksmo vykimo laikas, pvz.: ji mirė prie vokiečių; prie caro į mokyklas niekas iš mūsų nėjo; tėvai, kam tu čia barabanyji tąs duris prie svetimo žmogaus? 4) Veiksmo būdas, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: čia medis prie medžio susodīta; čia stulps prie stulpo suvarīta. Šia reikšme jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: šnekėjomės prie keturių akių. 5) Daikto kokybė, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: smarkūs (geri) rugiai: pėdas prie pėdo; tai pieva: kūpstas prie kūpsto. 6) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio prie konstrukcija vartojama: a) Kaip literatūrinėje kalboje, pvz.: negaliu prie jos prižibėt: ji pasidabinus, o aš nuskuręs. b) Vietoj literatūrinėje kalboje įprasto naudininko, pvz.: braṅktas priklauso prie akėčių; prie pakójų priklauso visos lentelės, plg. literatūrinės kalbos konstrukciją: pakójoms priklauso visos lentelės. c) Vietoj prielinksnio į su galininku, pvz.: jeigu tau bus tę (ten) negerai, šaukis (kreipkis) prie mūsų. d) Vietoj prielinksnio pas su galininku, pvz.: ji būna prie tėvų. 158 7) Daikto kokybė, palinkimas į ją, pvz.: jis yra prie tinginio (jis linkęs tingėti); jis yra prie plaučių (linkęs sirgti plaučiais); mūsų laukai prie šaltžemio. 8) Daikto paskirtis, pvz.: padarė viedrą (kibirą) prie šulinio. 25. Pusiáu — retas prielinksnis, reiškiantis veiksmo būdą arba ypatybės kiekį, pvz.: kūrėsi Nemunė susibardžiusios pusiáu blaudžių; veršiai tam žarudy(je) pusiáu šónų mešlini. 26. Skersai tarmėje vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: užvirtęs skersai tóvos ir gulia. Kaip rodo pateiktas pavyzdys, kartu su vietos reikšme yra ir būdo reikšmės atspalvis. Su prielinksniu par jis sudaro samplaikinį vietos aplinkybės reikšmės prielinksnį skersai par, pvz.: padaryta didžiausia šliužė skersai par dóbilus. 27. Salìà. Kaip ir literatūrinėje kalboje, prielinksnis šalia yra vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: ji visą laiką stovia šalìà jó. 28. Šalỹ — retas vietos reikšmės prielinksnis, atsiradęs sustabarėjus linksnio formai, pvz.: jį paláidžiojo šalỹ kapinių; jiẽ gyvẽna šalỹ miẽsto; jų namai šalỹ Kaũno. Literatūrinėje kalboje šį prielinksnį atliepia ne prielinksnis šalia, o prieveiksmis pakraštyje, pašalyje. 29. Šiàpus — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, reiškiantis veiksmo vietą, pvz.: pírkom šiẽno šiàpus Viešvilės. 30. Šitapus. Kaip ir šiapus, jis reiškia veiksmo vietą. Tarmėje šis prielinksnis retas, pvz.: šitapus girios labai prastas kelias. 31. Tẽrp. Šis prielinksnis vartojamas tarmėje vietoj literatūrinės kalbos tarp. Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: jūs gyvenat terp kálnų, nė vėjas neužpučia. 2) Veiksmo būdas, pvz.: žarnas pirmiausiai reikia terp rankų išgniaužyt. 3) Daiktų ypatybių lyginimas, pvz.: katras terp júodvieju drūtesnis (stipresnis)? 32. Toliaũ — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: toliaũ Resėinių (Raseinių) dá (dar) aš savo ámžių nešù búvus; čia galiat lakstyt apie namùs, toliaũ žaĩdžio nenubėkit! 33. Vėliaũ — retas prieveiksminės kilmės veiksmo laiką reiškiantis prielinksnis, pvz.: aš acikėliau vėliaũ tàvęs, o jau nusipriausiai ir pavalgiau. 34. Velug — palyginti retas slaviškos kilmės prielinksnis, tarmėje vartojamas veiksmo priežasčiai reikšti, pvz.: vėlug metų dá (dar) galėtų gyvent, tik sveikatà neleidžia; vėlug gražùmo sienos teip (taip) išinkiuotos. Vietoj jo dažniau yra vartojamas prielinksnis del (žr. p. 155). 35. Vidurỹ — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, reiškiantis veiksmo vietą arba laiką, pvz.: jiẽ gyvẽna vidurỹ girios; susirgo vidurỹ žiẽmòs. 159 36. Virš — retas prielinksnis, turintis veiksmo vietos reikšmę su būdo reikšmės atspalviu, pvz.: vandens buvo virš galvos. Jo vietoje dažniau vartojamas prielinksnis aukščiau (žr. p. 154). 37. Viršaus — retas daikto kiekį reiškiantis prielinksnis, atsiradęs sustabarėjus linksnio formai, pvz.: dá (dar) gánu viršaus dešimt litrų (litrų) pieno. Literatūrinėje kalboje tokią reikšmę turi samplaika daugiau kaip. 38. Žemiau — retas vietos reikšmės prielinksnis, pvz.: ji jam žemiau nosies; peilis įsmigo žemiau alkūnės. II. Galininkiniai prielinksniai 1. Apie. Prielinksnis apie tarmėje pasitaiko rečiau negu literatūrinėje kalboje. Dažniausiai čia juo reiškiama veiksmo vieta, pvz.: smaṙkus gėrimas: apie ausis dega; vilnos vėlėsi apie kojas. Pasitaiko atvejų, kai juo reiškiama veiksmo laikas ir būdas, pvz.: pabudau apie vidurnaktį; apsukau apie galvą tuos plačlėkepenis ir nusiaučiau į krūmus. Tiek šiais abiem atvejais, tiek ir vietos reikšme dažniau jį pakeičia tarmei labiau įprastas prielinksnis aplink (žr. žemiau). Be to, žymint apytikrį skaičių, tarmėje jį dažnai pakeičia ir prielinksniai ant (žr. p. 153), arti (p. 154) ligi (p. 156), netoli (p. 157). 2. Aplink. Prielinksnis aplink tarmėje yra dažnas. Čia jis turi lygiai tokias pat reikšmes, kaip ir literatūrinės kalbos prielinksnis apie. Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta: a) Tiksli veiksmo vieta, esanti aplink tam tikrą objektą, pvz.: aplink namą tvorėlė aptverta; kelias padarytas aplink kalną. b) Apytikrė veiksmo vieta (paprastai prielinksnio apie vietoje), pvz.: aplink Mantvilius dá (dar) pasitaiko vilkų; na ko tau teip toli eiti aplink tuos Stakius? 2) Apytikris veiksmo laikas (prielinksnio apie vietoje), pvz.: aplink kovą jaunikitės vištytės ims dėt; aplink viduržiemį dá (dar) gerokai sniego užmetė. 3) Apytikris kiekis, matas, saikas (vietoje prielinksnio apie), pvz.: užmokėsi už tą šieną aplink šimtą; tė bus aplink tris vežimus šieno. 4) Veiksmo objektas (prielinksnio apie vietoje), pvz.: pasakoja aplink savo gyvenimą, aplink vaikus; aplink tuos dalykus aš nieko nesuprantu; aplink avino vilnas eina šneką. 5) Daikto kokybė (vietoje prielinksnio apie), pvz.: mišlių aplink audimą būdavo. 3. Į. Prielinksnis į tarmėje yra vartojamas plačiau ir įvairesnėmis reikšmėmis, negu literatūrinėje kalboje. Juo paprastai reiškiama: 1) Apytikri veiksmo vieta, pvz.: jie gyvena į žiemį nuo mūsų. 160 Su prielinksniais anapus, šiàpus šis prielinksnis sudaro samplaikinius vietos reikšmės prielinksnius į anàpus, į šiàpus, vartojamus tarmėje palyginti retokai, pvz.: parsikėlė į anàpus Nèmuno; parbrido į šià-pus Mituvos. 2) Veiksmo kryptis į kokią vietą, pvz.: šiandìe šveñtą, tai į turgų eit, tai į bažnyčią; tą pyragą tuojau varyk į pėčių; plūdis (žuvies puslė) kelia žuvį į viršų; įčiūožė į prapèršą ir prigėrė; į gegužìnės susirenka šūnbernìai visokie. Tarmėi yra būdingas ir šio prielinksnio vartojimas vietos reikšme vietoj literatūrinės kalbos vietininko, pvz.: į kàmpas iškaltos rungàms skylės; į tą lèńkę pasodinau roputės (bulves) ir nugėrė; išploviau į bėgantį vandenį, ir gerai. Taip prielinksnis į vartojamas ne tik aprašomojoje tarmėje, bet ir vakarų aukštaičių tarmėse, esančiose tarp Smalininkų, Lauksargių, Katyčių, Pagėgių, žemaičių donininkų ir kai kuriose kitose tarmėse.8 Ši prielinksnio į konstrukcija galėtų būti atsiradusi pagal krypties reikšmės analogiją (plg. įmečiau į bėgantį vandenį ir išploviau į bėgantį vandenį). 3) Veiksmo laikas: a) Tikslus veiksmo laikas (vietoj literatūrinės kalbos laiko įnagininko ar prielinksnio per konstrukcijos), pvz.: į būlių žydėjimą lijo; kviečius žvirbliai nulėido (nulesė); matyt, į tokį laiką pasėjau; rugiai nusipjovė į gėrą laiką; būč nepažinus į amžių. Ši prielinksnio į konstrukcijos reikšmė būdinga ir kitiems pietiniams šiaurės vakarų aukštaičiams, žemaičiams donininkams; ji užfiksuota ir iš Rytprūsių lietuvių žvejų tarmės. b) Apytikris laikas, artėjantis prie tam tikros laiko ribos, pvz.: į pavakarę pasirodė saulutė; į vakarą pasidarė progmuilbai (tarpai tarp debesų) ant dangaus: pernài ir į tą laiką ji buvo susirūgusi. c) Apytikris laikas, prasidedantis nuo tam tikros laiko ribos, pvz.: ji mirė į šeštą savaitę (šeštosios savaitės ligos pradžioje); į ant-rą dieną kitą laišką leidom (siuntėm); į trečią dieną joms pačioms reikėjo bėgt; į pradžią ji baisiai buvo graži. 4) Veiksmo būdas, pvz.: plaukai surangiuoti į užpakalį; žarnos į kelis daiktus sutrūko; pareina pinigus į ranką apgniaužus; veršio kojos išklypo į šalis; sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnėka. Šios reikšmės konstrukcija sutinkama ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: paėmė jį į nagą; su savo šneka viską į dulkes sumalė; viskas išėjo į šalis, į dalis. 8. Žr. „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ 287-ojo ir 290-ojo klausimų atsakus iš gyvenamųjų punktų nr. nr. 424, 425, 426, 427, 430, 461, 462, 463, 486, 487, 488, 489; 183, 184, 215, 247, 248, 249, 282, 283, 284, 317, 318, 352, 353, 354; A. Laigonaitė, Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje, Vilnius, 1957, p. 32—33; K. Morkūnas ir A. Sabaliauskas, Kuršių Neringos žvejų lietuvių tarmė ir lietuvių kalbos įtaka šių žvejų latvių kalbai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 2, Vilnius, 1959, p. 139; Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose, Kaunas, 1933, p. 64. Nurodytuose šaltiniuose yra panašių prielinksnio į konstrukcijų, reiškiančių ir veiksmo laiką. 11. Lietuvių kalbos gramatinė sandara 161 5) Apytikris skaičius, pvz.: jau bus į dešimt metų, kai mama mirė; į šimtą senių gyvena tuos namuos; į keturis šimtus darbadienių per metus išdirbo. 6) Veiksmo tikslas arba daikto paskirtis, pvz.: šitos vilnos bus į pištines; sukaitinau vašrę į sūrį; šita mėsa bus į muilą. 7) Vieno daikto pakeitimas kitu. Šia reikšme prielinksnis į vartojamas su daiktavardžio vieta galininku ir tartum sudaro su juo sustabarėjusį prielinksninį junginį, pvz.: įpylė miežių į avižų vietą; duok man šiaudų, aš į to vietą sienų atsitiesiu; atvežė kelmų į malkų vietą; Tokios prielinksnio į konstrukcijos atitinka literatūrinės kalbos kilmininkinę prielinksnio vietoj konstrukciją, plg. įpylė miežių vietoj avižų. 8) Polinkis, kryptis į tam tikrą ypatybę, pvz.: jų keturios dukterys, ir visos į mokslus pasinašinusios; jis jau visai į senatvę pasidavęs; tegū vienas paršas eina į bekonus, o kitas — į lašinius. 9) Daikto ypatybės pasikeitimas, pvz.: ropūtės (bulvės) į virkščias išėjo; vaikas užaugęs į savo protą. 10) Daikto ypatybės panašumas, pvz.: mūsų telyčiukė į karvę: su žvaigžde kakto(je); tas tavo palitas (paltas) į drabužį nepanašus. 11) Ypatybių lyginimas, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su tuo pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: brangiai mokėjau, ale (bet) dideli ir būvo: kiaušinis į kiaušinį; pasirinkau gerų: ropūtė į ropūtę; tai dailūs grąžūs: agurkas į agurką (visi lygūs). 4. Pāgal. Tarmėje jo konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: eik pāgal rugius; kelias eina pāgal kalną. Su prielinksniu anāpus retais atvejais jis sudaro samplaikinį tos pačios reikšmės prielinksnį pāgal anāpus, pvz.: tas tiltas užkliūvo už kelmo pāgal anāpus Nēmūno. 2) Veiksmo būdas, pvz.: skietūs pasirenkį pāgal audimą; laikrodis eina pāgal rādiją; kirpk pāgal krāštą. 3) Daikto lyginimas, pvz.: pāgal tokį darbą turėtum gerūs pinigus gaut. 4) Daikto kokybė, pvz.: pāgal sāvo mādą (būdą) gavai vyrą; pāgal žmogų ir šneką; aš vyriausia, o visos pāgal māni. 5. Pālei. Jo konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: griebk pālei viršiuką ir rąsi; eik pāleitvōra. 2) Veiksmo būdas, pvz., viską darai pālei sāvo gālvą. 3) Daikto ypatybės lyginimas, pvz.: pālei tokį valgį turėtų būt riėbus; 4) Daikto kokybė, pvz.: vyrui pačias išsirenka ne pālei gerūmą, o pālei grāžūmą. Prielinksniai pāgal ir pālei, tarmėje būdami tų pačių reikšmių, yra maišomi. Tas pats sakinys gali būti pasakomas su vienu ir su kitu prielinksniu be jokio reikšmės skirtumo, plg.: pāgal tokį darbą turėtum gerūs pinigus gaut ir pālei tokį valgį turėtų būt riėbus. 162 6. Pãr. Prielinksnis pãr vartojamas vietoj literatūrinės kalbos pẽr. Jo konstrukcijomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta bei kryptis: a) Ištęstame plote, plačiu (ilgu) ruožu, pvz.: pãr šitą audimą eina platesnis parvariūkas (tarpelis tarp raštų); kãd (jei) pãr nūgarą suaugęs tas kaulas, kárvė nešlitiniuos; kó sulpstai, ar šálta, ar pãr kójas traukia? būlves pãr sumetimą (lysves viduriu) gėros. Kalbamái šios reikšmės konstrukcijai kartais artima ir veiksmo būdo reikšmė, pvz.: kárvė pãr pirštūs vištai kóją numýne. b) Ko nors viduriu, kiaurai, pvz.: kulką pãr pakáušį išlinódo; páršovė pãr plaučiūs; žiūria pãr lángą. c) Ko nors paviršiumi, pvz.: párpyko, skimt pãr žandą; patapšnójo má (man) pãr pėtį ir nuėjo; dãvė su págaliu pãr gálvą; tėvas parkliūbunduoja (pareina taukšėdamas klumpėmis) pãr lankūtę. 2) Veiksmo laikas: a) Veiksmo trukmės ištęstumas, ilgumas, pvz.: dainúos, būdavo, pãr naktìs, šóks, — linksmai gyveno jaunì; pãr vákarus, būdavo, pãsakos, baugūs vaikus; kai gyvuoliai paláidi, tai pãr diẽną nieko nenusitvérsi. b) Veiksmo trukmės kiekybė, pvz.: pãr penkiàs minutės pamėlžù kárvę. 3) Veiksmo būdas, pvz.: tą jų mažója akis panarìno ir žiūria pãr šnairą; tám vaikui maistą lėido pãr nôsis. 4) Daikto kiekybė, pvz.: tám butelyje gėrimo liko pãr gėrą plaštaką; stubó(jė) vandẽns būvo pãr sprindį; užmokėjo pãr du šimtùs už tą šieną; tas audimas baisiai platus: pãr stãlą užsilėistų. 5) Veiksmo priežastis, pvz.: pãr pinigus išvažiávo į miestą; pãr girtybę sveikatos netėko; pãr piktumùs nérvas (nervus) pagadino. 6) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio pãr konstrukcija vartojama vietoj literatūrinės kalbos naudininko, pvz.: mãni žmonys laiko pãr Kalnėnų (kaimas) Urbùtį; ji palaikė pãr Šuopį (plg. lk. ji laiko Šuopiu). 7. Pãskui. Prielinksnio pãskui konstrukcija tarmėje dažniausiai turi veiksmo krypties reikšmę, pvz.: šuo šėrė pãskui jį; vaikinas bėga pãskui tėvą. Kartais ji gali turėti ir veiksmo būdo reikšmę, pvz.: eikite pãskui kits kitą! 8. Prieš. Prielinksnio prieš konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: prieš tiltą arkliai pradėjo baidytis. 2) Veiksmo kryptis, pvz.: avys nubėgo prieš kálną. 3) Veiksmo laikas (ši reikšmė tarmėje dažniausia), pvz.: prieš turėjimą jie kėldinos tą kárvę: norėjau miego prieš lýtų; kojas má (man) pakerta prieš kálną. 11* 163 4) Veiksmo būdas, pvz.: vaikai prieš sniegą rėpliodavo, kabidavos į tą kalną; sunku prieš vandenį (srovę) plaukti; reikėjo eit prieš vėją. 5) Veiksmo objektas, pvz.: jis labai noriai pasirodyt prieš kitus; tu tik krumplįs prieš tokį vyrą. 9. Priešais — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas dažniausiai veiksmo vietai žymėti, pvz.: priešais tiltą buvo malūnas; žiūriu — jis ateina priešais mani. Pasitaiko, kad juo reiškiamas ir veiksmo būdas, pvz.: priešais tėvą vaikai šneka, neklauso visai. 10. Prō. Prielinksnio prō konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Vieta, šalia kurios arba netoli kurios, vyksta tam tikras veiksmas, pvz.: smagoja (mosuoja) pro nosį su karkliuku, erzinas — ką tu jam padarysi; neik pro galą tvarto: čia šuo pabėga (pasiekia). Šia reikšme jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: jam musė tik prālekia pro nosį, ir pūksta. 2) Veiksmo laikas, pvz.: parbildėjo širyt pro tamšą, o dabar miega. 3) Veiksmo būdas, pvz.: mėtas prō mētą bėga, pasėnom; eina lenkty ūis prō viens kitą. 4) Daikto ypatybė, pvz.: gėros bulvės: viršūčios žalios pro juodūmą; lapai pilki pro žālūmą; graži mergā: veidas baltas pro rausvūmą; nosis raudona prō mėlynį. 5) Veiksmo tikslas, pvz.: šitos žolės pro širdį (širdžiai gydyti); oš(k)abaždžiai (asiūkliai) gerai prō inkstus (inkstams gydyti). 6) Veiksmo objektas, pvz.: pro (dėl) pasą dė (dar) nieko nedariau; šnekam pro (apie) tą knygą; pasakoja pro (apie) visą savo giminę. Prielinksniai par ir pro tarmėje paprastai nemaišomi, pvz.: sakinys ko sulpstai, ar par kojas traukia (vėjas) rodo, kad traukimas (vėjo) liečia kojas, eina per jas, o sakinys šmagoja pro nosį su karkliuku, erzinas — ką tu jam padarysi pažymi, kad mosuoja su karkliuku, neliečiant nosies, visai pro jos šalį. III. Įnagininkiniai prielinksniai 1. Sū. Prielinksnio su konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo objektas, pvz.: rapukine (bulvine) košė valgom su saldžiu pienu; aš su ją (ja) nespėjų ropūčių (bulvių) kast; jis su milicija piktuojuo. 2) Veiksmo priemonė, pvz.: galėsim su šaukštu duoną kabit, jeigu dā (dar) ilgai lys; žibt žibt žibt su viena ranka — tuoj krūva malkų sukrito; su šliūota kąpst kąpst tuos dobiliukus susišlavė. Greta šios reikšmės prielinksnio su konstrukcijos retais atvejais tarmėje pasitaiko įnagininkas be prielinksnio, pvz.: išgijo vaikas, kaip rankā atėmė. 164 3) Daikto kokybė, pvz.: numėgzk mą (man) megztinį s u atnarikė (pakraščiuku apačioje); medis s u šproklė (įsprogimu); biaūru, kad vyras s u ilga nósia. Vietoj šios prielinksninės konstrukcijos įnagininkas be prielinksnio neužfiksuotas. 4) Veiksmo laikas: a) Veiksmo laikas, priklausantis nuo tam tikrų jį apsprendžiančių objektų, pvz.: s u šviesà (nesutemus) parvažiavom; s u žiūburiu (su žiburiu, neprašvitus) išėjau iš namų; s u vištom (labai anksti) atsiguliau. b) Veiksmo laiko kiekis, pvz.: pietūs s u valanda išvįš; megztinį s u dienà numegzgu; 5) Veiksmo būdas, pvz.: s u sáule lyja; audžiu s u dviēm šaudýklēm. Šios reikšmės pavyzdžių yra ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: gyvėnam s u k a k l u be galvos (nieko negalvodami). 6) Veiksmo objektas, pvz.: visą vasarėlę reikėjo gaudytis s u paūkščiais. 2. Tiēs. Prielinksnio ties konstrukcijomis tarmėje reiškiama apytikrė veiksmo vieta, pvz.: Vidāuja įbėga į Mituvą tiēs Mantvìliais (kaimo vardas); atvedė tiēs tūo liepukų ir paleido. IV. Prielinksniai, vartojami su keliais linksniais 1. Pàs. Prielinksnis pas tarmėje lygiagrečiai yra vartojamas su kilmininku ir galininku be jokio reikšmės skirtumo. Kilmininkinės konstrukcijos kartais yra dažnesnės, ypač tarmės ploto šiaurės vakarų dalyje. Tai su kaimynais žemaičiais bendra tarminė ypatybė. Juo reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: įkando bitis pas akįs; ką čia sužinosi pas pėčių? tai sklidi (slidi): čia pas duris rečiau vieną pliūką (virtau vieną kartą) ir prie tvarto išsitiesiau; aš ilgai tarnavau pas Blazių (pavardė). 2) Veiksmo kryptis, pvz.: reikia vairúotis (eiti) pas kárvę; eik pas tós sėnės. 2. Põ. Prielinksnis po tarmėje yra vartojamas su kilmininku, naudininku (reti atvejai), galininku ir įnagininku. Juo reiškiama: 1) Veiksmo vieta: a) Konkreti, griežtai lokalizuota vieta. Šiam reikalui paprastai vartojamos kilmininkinės (retesnės) ir įnagininkinės prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: pakišė pyragą po pečiaus; ką tė (ten) po galvų padėjai? spaudžia po širdžia; po ledù pasmuko; pakálsčiau gūmą po kulnia; būčiau po teismū papiólės; frontas ilgai stovėjo po Raudonė; po Jūrbarku prilipo pilna vūltis. b) Griežtai neapibrėžta vieta. Šiuo atveju yra vartojamos tik galininkinės prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: kas po kolūkį girdėt? šlamatuoja (bėginėja) tie vaikai po stūbą (po trobą), nespėju valyt, 165 šiandien po tūfų vaikščiojau, po miestą; šeškas po daržinę laksto, plg.: šeškas palindo po daržine. 2) Veiksmo kryptis. Šiuo atveju yra vartojamos kilmininkinės ir naudininkinės prielinksnio po konstrukcijos (sustabarėjusiuose pasakymuose), pvz.: antys ėjo nuėjo po velnių, kas jas suras dabar; eik po tiesumu ir rasi namus raudonais stogais. 3) Veiksmo laikas. Šiuo atveju paprastai vartojamos kilmininkinės, o sustabarėjusiuose pasakymuose ir naudininkinės konstrukcijos, pvz.: parėjo po dvyliktos; ateik po pietų; išėjo ir po šiai dienai nesigarsina; parėjau po visam (viskam pasibaigus). 4) Veiksmo būdas. Šiuo atveju paprastai yra vartojamos įnagininkinės prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: tėvas pyksta, bambarioja (murma) po nosia; ją (jeigu) dobilai sugulę, po gėrkle (priešais) pjauna. Sustabarėjusiuose pasakymuose kartais pasitaiko ir naudininkinės konstrukcijos, pvz.: mes gyvenam po senovet. Su skaitvardžiais prielinksnis po reiškia, kokiais etapais ar kiekiais atliekamas veiksmas. Šiuo atveju pastebėtos tik galininkinės konstrukcijos, pvz.: vānagas vištas po vieną išgaudė; po tris sustatė, ir demonstravom. 5) Objektų kiekis. Šiuo atveju yra vartojamos tik galininkinės konstrukcijos, pvz.: visiems po märškinius pasiuvaũ; pavasarį po du rublių mokėjo už obuolius. 6) Veiksmo padarinys, daikto pasikeitimas. Šiuo atveju vartojamos tik kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: būvo Jōnas Jōnas. — ir po Jōno (gerasis Jonas pasidarė blogas); tai tau: vaikas vaikas, — ir po vaiko (gerasis sūnus pasidarė neklaužada). Šia reikšme prielinksnio po konstrukcijos tarmėje dažnos. 7) Skiriamasis daikto požymis. Šios reikšmės prielinksnio po konstrukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio pagal konstrukcijų. Po čia eina su įnagininko linksniu, pvz.: kaip tavo pavardė po žyru? 3. Sàlig. Prielinksnis sàlig vartojamas vietoj literatūrinės kalbos sulig. Jo konstrukcijos čia pasitaiko su kilmininku, naudininku, įnagininku be jokio reikšmės skirtumo. Tarmėj jis nėra labai būdingas, gana retas. Jo konstrukcijomis yra reiškiama: 1) Veiksmo vykimo riba, pvz.: sàlig Aïsai baigias mūsų laukai; pjauk sàlig sudegimų; nupjovė ranką sàlig alkūnės. Kaip rodo pavyzdžiai, kai kurios šios reikšmės konstrukcijos turi ir veiksmo būdo reikšmę. 2) Daikto kokybė, pvz.: tai medžiai — sàlig žmogaus stūomentu. 4. Už vartojamas su kilmininku ir galininku. Jo konstrukcijomis yra reiškiama: 1) Veiksmo vieta. Šiuo atveju vartojamos kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: jie gyvena už tos girutės; už Mantvilių (kaimas) — Mituva, o už Mitu vos — Mantvilinė (miškas). 166 2) Veiksmo laikas. Šios reikšmės prielinksnis už taip pat eina su kilmininku, pvz.: už trijų dienų turia ristise viščūkai; už mėnesio vaikas būvo (gimė); už metų, kitų ir užaugs. Pasitaiko tarmėje sakinių, žyminčių veiksmo vietą ir jo kiekį kartu, pvz.: už sieksnio jau vanduo (sieksnį iškasus ir sieksnio gylyje). 3) Veiksmo būdas. Šia reikšme vartojamos kilmininkinės konstrukcijos, kurios sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: žmogus senas, vōs paeina: koja už kojos; tie paršai ēda, spráudžias už kits kito. 4) Veiksmo kiekybė. Šią reikšmę prielinksnis už turi eidamas su galininku, pvz.: už rublį tris pakelius sėklų gavau; už šimtą tokio drabužio negąusi. 5) Tikslas arba paskirtis. Šia reikšme vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: už piemėne mani (mane) parsisamdę būvo; už kėlią mokėti smūlkus (pinigas) geriaū. 6) Veiksmo priežastis. Šia reikšme vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: už girtūmą būvo teisės atėmę; už žmogaus sumūšimą pŏ teismū papūolė. 7) Veiksmo objektas. Šiuo atveju vartojamos kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: kimbi už dūonos, o drąsiai (tikrai) jōs nevalgyši; kãpt mã (man) už rankos; ji už seno krēpelio išėjo (ištekėjo); tēvas užsistoja už vaikina. 8) Daiktų ypatybių lyginimas. Šiuo atveju vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: tēvas senesnis (vyresnis) už mŏtiną; jis už tãvi (tave) mažesnis, diok jãm; jis už mŏni (mane) geriaū rašo. 9) Vieno daikto pakeitimas kitu. Šia reikšme vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: nueik už mŏni (mane) į talką. Iškėlus pačias būdingąsias pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmes ir jų vartojimą, galima padaryti šias apibendrinančias pastabas bei išvadas: 1. Tarmėje yra kilmininkinių, galininkinių, įnagininkinių prielinksnių ir prielinksnių, vartojamų su keliais linksniais (kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku). Be to, joje yra palyginti nemažas kiekis samplaikinių prielinksnių, sudarytų iš dviejų savarankiškų prielinksnių: artì prie, artì nuo, aukščiau už, be šiapus, be anapus, be pọ, iš anapus, iš šiapus, iš pọ, iš už, išilgai par, ligi anapus, ligi šiapus, ligi pọ, netoli nuo, nuo anapus, nuo šiapus, skersai par, į anapus, į šiapus, pagal anapus. Kartu su jais pasitaiko ir vienas kitas „trilypis“ prielinksnis, sudarytas iš trijų prielinksnių: iš už anapus, iš po anapus, iš po šiapus. Be šių, tarmėje sutinkamas ir polinksnis linkui, kurio trumpesnė forma (link) pastaruoju metu vartojama kaip prielinksnis. 167 2. Daugiausia tarmėje yra kilmininkinių prielinksnių (38). Kai kurie iš jų (abygaliai, abypusiai, apyšaliai, anksčiau, arčiau, paskiau, šiàpus, šìtapus, toliau, vėliau) yra prielinksnių reikšmes ir funkcijas įgiję tarmės prieveiksmiai, o prielinksniai kraštù, šalì, viršùs yra atsiradę greičiausiai tiesiog sustabarėję atskiriems linksniams. Iš jų matyti, kaip vyksta tarmėje prielinksnių pasipildymo procesas. 3. Galininkiniai prielinksniai yra bemàž tie patys, kaip ir literatūrinėje kalboje, tik prielinksniai pagal ir palei vartojami lygiagrečiai be jokio reikšmės skirtumo, o prielinksnių par ir pro konstrukcijos, atrodo, nėra maišomos: konstrukcijos su par paprastai rodo, kad veiksmas vyksta pačiu objektu, jo viduriu, o pro- pro jo šalį, šalia jo. 4. Iš įnagininkinių prielinksnių tarmėje vartojami tik su ir ties. Prielinksnio su konstrukcijomis, be kitų reikšmių, tarmėje visada yra reiškiama veiksmo priemonė (su šluota dobiliukus šūšlavė) ir daikto kokybė (:vyras su ilga nosia). 5. Prielinksnių, vartojamų su keliais linksniais, skyriuje nagrinėjami pas, po, salig ir už prielinksniai. Skirtingai nuo literatūrinės kalbos, prielinksnis pas lygiagrečiai vartojamas su kilmininku ir galininku be reikšmės skirtumo. Kilmininkinės prielinksnio pas konstrukcijos yra būdingos ir tiriamosios tarmės šiaurės vakarų kaimynams žemaičiams. Prielinksnis salig, atliepiantis literatūrinės kalbos sulig, vartojamas be reikšmės skirtumo su kilmininku, naudininku, įnagininku. 6. Daugiausia samplaikinių prielinksnių sudaro kilmininkiniai prielinksniai. „Trilypiai“ prielinksniai taip pat yra sudaryti tik iš kilmininkinių. Samplaikinių prielinksnių konstrukcijos dažniausiai turi vietos ir laiko reikšmes. Ne visų jų atskiri dėmenys yra tarpusavyje vienodai suaugę. Labiausiai patvarūs iš jų yra iš už, iš po, be po, iš anàpus, iš šiàpus, ligi anàpus, netoli nuo, nuo anàpus. Visų kitų samplaikinių prielinksnių dėmenys turi žymiai silpnesnį tarpusavio ryšį. Antrasis samplaikinių prielinksnių („trilypių“ trečiasis) dėmuo paprastai sukonkretina, patikslina pirmojo reikšmę, plg.: jis lenda iš krūmo; jis lenda iš po krūmo; jis lenda iš po šiàpus krūmo. 7. Nemaža dalis tarmės prielinksnių turi daugiau reikšmių už atitinkamus literatūrinės kalbos prielinksnius. Tai pasakytina apie aũt, aplink, aukščiau, į, iš, netoli, nuo, prieš, prò prielinksnius. 8. Kai kurių tarmės prielinksnių reikšmė yra išplėsta kitų prielinksnių sąskaita. Sakysime, daug rečiau vartojamas tarmėje prielinksnis apie. Apytikriam skaičiui reikšti, be jo, dažnai vartojamos ir prielinksnio ant, arti, ligi, netoli, į, par konstrukcijos. Be to, prielinksnis aplink, be savo reikšmių, turi ir visas apie reikšmes. Palyginti retai vartojami prielinksniai arti ir virš, nes prielinksnis netoli visais atvejais pavaduoja prielinksnį arti, o prielinksnis aukščiau — virš. 9. Prielinksninės konstrukcijos tarmėje gana dažnai vartojamos ir tais atvejais, kur literatūrinėje kalboje išsiverčiama linksniais be prielinksnių arba kitomis konstrukcijomis. 168 ЗНАЧЕНИЕ И УПОТРЕБЛЕНИЕ ПРЕДЛОГОВ, ХАРАКТЕРНЫХ ДЛЯ ЮЖНОГО ГОВОРА СЕВЕРО-ЗАПАДНЫХ АУКШТАЙТОВ Э. ГРИНАВЯЩЕНЕ Резюме В статье рассматриваются значение и употребление предлогов, характерных для южного говора северо-западных аукштайтов, на котором говорят на территории литовского языка между населенными пунктами Смалининкай, Ваджгирис, Гиркальнис, Скирснемуне (Юрбаркский и Расейняйский районы). Использованный в статье диалектный материал в основном собирался автором с 1949 по 1965 г. Все предлоги говора в зависимости от управляемого ими падежа распределены на четыре основные группы: 1) предлоги с родительным падежом, 2) с винительным, 3) с творительным и 4) с несколькими падежами (с родительным, дательным, винительным и творительным). Предлогов с родительным падежом в говоре насчитывается до 38 — больше, чем в литературном языке. В их число входят и некоторые наречия исследуемого говора, напр.: abugaliai «в обоих концах», abusiai «с обеих сторон», abysaliai «с обеих сторон», ankščiau «раньше», arčiau «ближе», paskiau «позже», pirmiau «раньше», šitapus «с этой стороны», toliau «дальше», vėliau «позже», а также отдельные окостеневшие формы некоторых падежей, напр.: kraštų «на краю», šaly «на краю», viršaus «сверх». В приведенных примерах отражается процесс пополнения категории предлога в исследуемом говоре за счет наречий и имен: данные наречия и отдельные падежи приобрели значение предлогов. Предлогов с винительным падежом в говоре столько же, сколько и в литературном языке, отсутствует лишь предлог pàs «у». Предлогов с творительным падежом только два: su «с», и ties «у», а с несколькими падежами — четыре: pàs «у», põ «под», šalia «до» и už «за». В отличие от литературного языка предлог pàs употребляется в говоре с родительным и винительным падежами в одном и том же значении. Конструкция предлога pàs с родительным падежом характерна и для соседних жемайтских говоров. Предлог põ употребляется с родительным, дательным, винительным и творительным падежами, а už — с родительным и винительным, как и в литературном языке. В отличие от литературного языка предлог šalia параллельно употребляется с родительным, дательным и творительным падежами без разницы значения. Кроме указанных выше, в говоре встречается также определенное количество сложных предлогов, состоящих из двух самостоятельных, напр.: arti prie «близко к», arti nuo «близко от», be šiapus «без этой стороны», be anapus «без той стороны», iš šiapus «с этой стороны», iš anapus «с той стороны», be põ «без после», iš põ «из под», iš už «из-за», išilgai par «вдоль через», į anapus «в ту сторону», į šiapus «в эту сторону», ligi anapus «до той стороны», ligi šiapus «до этой стороны», ligi põ «до после», netoli nuo «недалеко от», nuo anapus «с той стороны», nuo šiapus «с этой стороны», skersai par «поперек через», pagal anapus «по той стороне». Вместе с ними изредка встречаются и «утроенные» сложные предлоги, состоящие из трех частей, напр.: iš už anapus «из-за той стороны», iš po šiapus «из-за этой стороны». Не все компоненты сложных предлогов являются в одинаковой мере спаяны между собой. Более тесная связь отмечена между компонентами таких сложных предлогов, как iš už, iš põ, be põ, iš anapus, iš šiapus, ligi anapus, netoli nuo, nuo anapus. Приведенные предлоги в говоре употребляются чаще по сравнению с другими. От них обычно при помощи третьего предлога образуются «утроенные» предлоги. Все остальные сложные предлоги менее устойчивы. Конструкции всех сложных предлогов чаще всего имеют значение места и времени. Второй компонент таких предлогов всегда уточняет значение первого. 169 Некоторые рассматриваемые в статье предлоги имеют в говоре больше значений, чем соответствующие предлоги литературного языка. Это касается предлогов añt «на», aplink «вокруг», aukščiau «выше, сверх, į «в», iš «с, из», netoli «близко», nuo «от», prie «у, к», pro «через». Кроме того, значение некоторых предлогов расширилось за счет других предлогов. Для обозначения приблизительной величины наряду с предлогом apie в говоре все чаще употребляются конструкции предлогов añt, arti, ligi, netoli, į, par. Предлоги netoli и aplink в говоре употребляются как в своем собственном значении, так и в значении предлога apie, а предлог aukščiau — в значении предлога virš. Конструкции с предлогами в говоре употребляются сравнительно часто и в случаях, когда литературный язык обходится падежными или другими конструкциями.