Pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmės ir vartojimas

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE "S 'A N D A R A LYE TU V (09098 “T' $ "MOR SLU AKA DUE MIJA PIETINES SIAURES VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ TARMES PRIELINKSNIU REIKSMES IR VARTOJIMAS! E. GRINAVECKIENE I. Kilmininkiniai prielinksniai l. Abygaliai „abiejuose galuose“ — retas prieveiksminés kilmės prielinksnis. Tos pačios jo konstrukcijos, be veiksmo vietos, dažnai turi ir būdo reikšmės atspalvį, pvz.: mės jaū gyvėnam abygaliai namo? ebygaliai klojimo kurtiniai gužūčių nuspardyti. 2. Abipus,abypusiai „iš abiejų pusių“ vartojami veiksmo vietai žymėti, pvz.: kur neįšoks zuikiai: abipus tvorės pūsnys su tvorū lygios; išvaryti didžiausiai kanalai abipus kėlio; ab ypusiaiplen- to beržų prisodjta; névarva ant pamato: vandeiis triūbūs (vamzdzius) isitaisém abypusiai stoégo. Prielinksnis abipus yra retas, daZnes- nis — abypusiai. 3. Abyšaliai „iš abiejų šalių“ tarméje gana retas, vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.:abyšaliai grabo (karsto) stovėjo po du vyrus. 4. Anapus. Jo konstrukcijos vartojamos veiksmo vietai reikšti, pvz.: jie gyvėna anapus girios; anapus Nėmuno suvaryti ledq kalnai; aš ėsū būvęs ir anapus Šiaulių. 5. Anksčiaū — retas prieveiksminės kilmės laiko reikšmę turintis prielinksnis, pvz.: jis išvažiūvo anksčiaū manęs, o da (dar) nėrė. 6. Anots. Jo konstrukcijos gana dažnos; paprastai vartojamos pa- kartojant kieno nors žodžius ir eina sakinyje įterpiniais, pvz.: andts žmonių kalba, jis ir daūg yra prisidėjęs prie jų išsiskyrimo: andts t6s pasakos, kaip yra, teip (taip), o gyvėt reikia; anéts tėvo nabūšninko (velionies), liužyk vaikui ragūs, kol tėvo kūrpės ne į syki (per didelės). ! Straipsniui daugiausia panaudota medžiaga, kurią autorė 1949—1965 m. surinko iš tarmės ploto, esančio tarp Smalininkų, Vadžgirio, Girkalnio, Skirsnemunės, ? Pateiktieji tarminiai pavyzdžiai transponuoti į literatūrinę kalbą, nepakeitus jų morfologinių formų. Dėl aprašomosios tarmės fonetikos žr. E. Grinaveckienė, Mi- tuvos upyno tarmės fonetika, „Lietuvių kalbotyros' klausimai“, t. 1, Vilnius, 1957, p. 119—180. 151 7. Ant. Prielinksnio ant konstrukcijų tarmėje pasitaiko kiek daugiau ir įvairesnėmis reikšmėmis, kaip literatūrinėje kalboje. Jomis gali būti reiškiama: 1) Tiksli veiksmo vieta, pvz.: kiek naudés Nėmunu ant ledū pava- sariais praplaūkia; sénas senėlis ant stogo užsilipęs pypkį (pypkę) rūko (kaminas). ; 2) Apytikrė veiksmo vieta, pvz.: teip aukštai užlipo į tūos kalnus: dė- besys būvo ant nūgaros. Šia reikšme ant dažnas ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: ką pašnekata vienos, nekabįk visko vyrui ant nosies (nepasakok vyrui). Kartais šia reikšme prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos vietininko ar galininko su prielinksniu į, pvz.: tokie kriaukšlai (sušalę purvai) ant kdimos išklampėoti gyvuolių: karvė išėjo ant ganyklos ir atitvifiko. Pastarosios konstrukcijos greičiau- siai atsirado dėl slavų kalbų įtakos, nors yra nuomonių, kad tai galėtų būti ir prielinksninių konstrukcijų lietuvių kalbos tarmėse įsigalėjimo pa- darinys3. 3) Veiksmo kryptis, pvz.: supyko ir nusisiko ant sienos; susėdo ir nuvažiūvo ant miésto; šuo bėga ant girios; taniūs (sutinimas, putmenys) lipaant Sirdié&s, ir numiršta žmogus. 4) Veiksmo laikas (paprastai su leksine laiko reikšmę turinčiais daik- tavardžiais): a) Veiksmo laiko kryptis, pvz.: ant rudens (į rudenį) laikrodis ims skūbįtis (trumpės diena); ant pavasario (į pavasarį) diénos ims ilgy eit. b) Veiksmo numatymas tam tikram laikui, pvz.: prisidZiovinad liep- ZiedZiy ant žiemos; karvės ant naktiés nepaliksiu laukė, vėsiu į tvartą; reikia užmėst kumelaitei šiėno ant naktiés. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcija literatūrinei kalbai neteiktina*, tačiau dau- gelyje lietuvių kalbos tarmių ji vartojama. Pietinėje šiaurės vakarų aukš- taičių tarmėje šalia minėtosios konstrukcijos su ant vartojama ir laiko nau- dininko konstrukcija, pvz.: žiėmai užraugiau tų mažiūkų agurky; aš nepaliekū vasarai daug lašinių — rūdyja. c) Veiksmo laiko kiekis, pvz.: visas paléido namé ant trijū mé- nesiy; išvažiavo į girią ant visos dienės; ant mėnesio valgyt įsidėjo. Šalia šių konstrukcijų kartais yra vartojamas ir pobūvio ga- lininkas kaip literatūrinėje kalboje, tačiau tarmei daug įprastesnė konst- rukcija su ant. Plačiai ji vartojama ir daugelyje kitų lietuvių kalbos tar- mių“?. ® Plg. J. Senkus, Prielinksnių vartojimas ir svarbesniosios jų reikšmės kapsų ir zanavykų tarmėse, „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Darbai“, Serija A, t. 1(8), 1960, p. 126. * Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 595. * Tai rodo „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ (Vilnius, 1956) 123 klausimo atsakų medžiaga, esanti Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 152 d) Tikslus veiksmo vykdymo laikas, pvz.: ateik ant švefičių; pa- sivadino mani ant vėdarū (kai buvo kepami vėdarai); atvažiavo ant obuoliū (kai buvo obuolių). Ši prielinksnio ant konstrukcija dažna ir kitose lietuvių kalbos tarmėse. Jai kartais būdingas ir tikslo reikšmės at- spalvis. 5) Daikto ypatybės riba, kuria pasakoma, kokiu atžvilgiu ribojama daikto ypatybė, pvz.: randénmolis sufikus ant išdirbimo (raudon- molį sunku išdirbti); pirmininkas ant bausmės skaūdus (pirminin- kas skaudžiai baudžia); alūs skanūs ant gėrimo, sunkus ant iš- sipagiridjimo (alus skanus gerti, sunkus išsipagirioti); obuoliai ant valgymo skūnūs (obuoliai skanūs valgyti, geras jų skonis); jis būvo globis (gobšas) ant pinigū:; jis labai iSrafikus ant val- gio; jibudri ant miėgo. 6) Veiksmo būdas, pvz.: ta karvė nė būbia (baubia), nė niėko, gūli sau ant šono, ir viskas; vis atvažiūojam ant staigiūjų ir ant staigiūjų, tai nė pas jus nėra kadū užeiti; įstriūgino (įsėlino) ant pifsSty galū į klėtį ir tuoj atsigulė. = Kai kurios šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcijos yra sustabarė- jusios arba įeina į frazeologinius junginius, pvz.: ji gyvėna ant sav es (savarankiškai); fas vaikas tik ant motinos pasikéres (nepripazjsta kity aukliy). 7) Veiksmo kiekybė, jo gausumas, kai prielinksniné konstrukcija su- daro samplaika su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: ten būvo tinkas ant tanko privaryta; tai sédas: obelis ant obels su- sodjta; kas ten lašinių: paltis ant pdlties prikabjta. Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija yra dažna. Paprastai ji pasitaiko beasme- niuose sakiniuose. 8) Apytikris skaičius. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos konstrukcijų su prielinksniu apie, pvz.: ant šimto vaiką bus tuos namuos; ant poros karvikių pinigū pagriebėm už Obuolius. 9) Veiksmo tikslas. Šios reikšmės konstrukcijos pasitaiko tikslo nau- dininko vietoje, pvz.: gliosnis gėras médis ant šliūrių. 10) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio ant konstrukcija vartojama: a) Po veiksmažodžių sakyti, barti, šaukti, siusti ir kt., pvz.: tėvas šaū- kia ant vaikino, o aš užsistoėju; mama būras ant manes. b) Vietoj naudininko po veiksmažodžio sakyti, pvz.: sakaū ant J 6- no (Jonui) parduoti tą kumeldite; sakaū ant tėvo (tėvui) palikt kūrpes butūky (priemenėje); sakaū ant vaikū (vaikams) nesilaidyt su ak- menais. Transformuojant tokius sakinius į prijungiamuosius, prielinksni- nės konstrukcijos savarankiškas žodis vardininko forma eina papildinio šalutinio sakinio veiksniu, plg.: sakaū, kad Jénas pardioty tą kumelaitę. Iškeltoji kalbamųjų sakinių prielinksninė konstrukcija tarmėje dažna. c) Po veiksmažodžio sakyti vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: ką jis sūkė ant mano kepūrės?sūkė ant 153 mano vyro, kad jis negražūs; ką tu sakai ant mano būlvių? Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija tarmei labai įprasta. d) Su jungtuku jeigu šalutiniuose sąlygos aplinkybės sakiniuose. Šiais atvejais pasakoma galima (tariama) veiksmo kryptis į kokį objektą, pvz.: jėigu ant važiavimo, tai jie parūš betėmstant; jéigu ant dažymo, tai siūlus reikėjo dažyt, o ne nūmegztą; jéigu ant lytads, tai vištos neina anksti tūpt. Šios reikšmės prielinksninės konstrukcijos yra galimos tam tikriems predikatyvams. Literatūrinėje kalboje šiuo atveju paprastai yra vartojama veiksmažodžio tariamosios nuosakos forma, plg.: jėigu važiūotų (jeigu rengtųsi važiuoti), tai jie parūš betėmstant. 11) Daikto kokybė, pvz.: dabaf aš ponia ant savo galvos (sa- varankiška, nepriklausoma). 8. Arti tarmėje palyginti retas prielinksnis. Vietoj jo dažniau var- tojamas netoli (žr. p. 156, 157). Šio prielinksnio konstrukcijomis reiš- kiama: 1) veiksmo vieta, pvz.: gyvénam arti miésto. 2) veiksmo laikas, pvz.:arti namą sutėmo. 3) daikto kokybė, pvz.: jaū saulė arti laidos. Su prielinksniais prie, nuo prielinksnis arti sudaro samplaikinius vie- tos reikšmės prielinksnius: arti prie, arti nuo, pvz.: čia arti nuokra n- to nėra dūgno, o toliaū seklū; jie gyvéna arti prie miėsto. 4) Apytikris skaičius (matas, saikas), pvz.: pasodinaū ropūčių (bulvių) arti centnerio; parsivežiau šiėno arti vežimo; išgėrė pieno arti lyterio (litro). 9. Arčiaū yra prieveiksminés kilmės prielinksnis. Jo konstrukcijo- mis reiškiama veiksmo vieta, pvz.: jis stovėjo arčiaū tvords; nė vieno mėdžio nebūvo arčiaū avilio. Su prielinksniu prie jis sudaro samplaikinį tos pačios reikšmės prielinksnį arčiaū prie, pvz.: slifikis ar- čiaū prie manęs. 10. Aukščiaū. Šio prielinksnio konstrukcija dažniausiai reiškiama daikto kokybė, pvz.: rugiai aukščiaū galvos; dobilai aukščiaū jūostos; arba daikto kiekis, pvz.: vandenis aukščiaū kėlių. Su prielinksniu už retais atvejais jis sudaro samplaikinį prielinksnį aukščiaū už, kuriuo pasakomas veiksmo kiekis; pvz.: išsikėlė antėną a u k š- iad uz visa. 11. Bė. Jo konstrukcijomis tarméje reiškiama: 1) Veiksmo galimumas po tam tikros laiko ribos, pvz.: jie be fa m- sės neparvažiuos; be mėtų jis iš patalo nesikels. 2) Veiksmo būdas, pvz.: jdi prisakyta viską valgyt be drūskos. 3) Veiksmo kiekybė (matas, skaičius), pvz.: be penkiū rūblių neduosiu vištos; žiedą būvo be skaičiaus, o Obuolio — nė vieno. 4 4) Veiksmo objektas, pvz.: jagu (jei) tik kokj sykj be mėsės, aš visą diėną dlkanas; be skystimo tai kaip ir nevalgęs; be karvės — pasninkas. 5) Daikto kokybė, pvz.: visas kėlias be sniego, o į provėžas įpus- tyta; tas vaikas be tėvū ir be nami; Zmégus visdi be gėdos. 154 Prielinksnis be su anapus, p6, Siapus retais atvejais sudaro samplai- kinius prielinksnius: be anapus, be pė, be šiūpus, kurie turi veiksmo vietos (be anapus, be šiūpus) ar laiko (be ps) reikšmę, pvz.: be anapus Nėmuno niėko nebūs, gdusi tg (ten) siektis; be šiūpus Girdžių niéko nerasi; be po naūjo mėto nesudės dantį. 12. Del vartojamas tarmėje literatūrinės kalbos prielinksnio dėl reikšme. Paprastai juo žymima veiksmo ar reiškinio priežastis, pvz.: ar žilūmas del senūmo: kitas ir sénas nežyla, o kitas ir jaunas balta galva. Jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: del mano ragd (dėl manęs) daryk, kaip nori. Vietoj jo tarmėje retais atvejais gali būti var- tojamos ir prielinksnio vėlug konstrukcijos (plg. p. 159). 13. Greta. Prielinksnio greta konstrukcijos vartojamos veiksmo vie- tai žymėti, pvz.: šitą lovą pastačiaū greta ands; verSiui užtvėrė gar- dg greta parsuy. Kartais šio prielinksnio konstrukcijos gali turėti be veiksmo vietos ir būdo reikšmės atspalvį, pvz.: tiė mėdžiai būvo susodįti greta kits kito. b Retais atvejais su prielinksniu su jis sudaro tos pačios reikšmės samp- laikinį prielinksnį greta su, pvz.: ji visą mėnesį miegėjo tam tvarte gr e- ta su paršiūkuis. 14. I$. Prielinksnis iš tarméje dažnas. Jo konstrukcijos turi daugiau reikšmių, kaip literatūrinėje kalboje. Jomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo kryptis, pvz.: parkdrkina vištos iš daržo; pargorioja (parlinguoja) mergos iš girios su grybais. Šia reikšme iš dažnas ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: iš jės nekrinta niékas (ji nedosni), ne- bijok; tą vaiką malonėčiau laikyt, ale (bet), ji pasiėmęs, kėjų iš nama neiškėlsi. 2) Veiksmo laikas, pvz.:iš dienės (tą pačią dieną) nuvažiūvusi tū- riu eit prie darbo; ji iš mažens daug vargo mate. 3) Veiksmo būdas, pvz.: jie iš bičių verčiase; kyla pyrūgas, eina iš padūkimo: supykusi maišė; lefikt iš $6no nesidiok; su- sikačioėjau iš vieno iš kito po galiūką vilnų ir nusindrpliojau pirš- tines. 4) Veiksmo priežastis, pvz.: iš virtimo žarnos trūko; iš iš- gąsčio ligą gavo. Šia reikšme jis vartojamas ir tarmės frazeologizmuo- se, pvz.: iš didelio rašto išėjo iš krašto. 5) Veiksmo objektas, pvz.: jie tą nūmą vefZia iš tėvū; iš bėbų plepalū teisybės nesužinosi; iš ty darbū išeina juokai; padarinis mėdis, iš katro dirba vežimą, šlajas. 6) Daikto kokybė, pvz.: šita avditė yra iš trijū (trynukė); aš jau iš mėtų (pasenęs). Prielinksnis iš su prielinksniais anapus, pė, šiapus, ūž tarmėje sudaro samplaikinius kilmininkinius vietos reikšmės prielinksnius: iš anapus, iš po, iš šiapus, iš az, pvz.: jie yra iš anapus Girdžiū; iškišaū ranką iš po patalų; pasitrauk iš po kojų! kasa žemės iš šiūpus kal- no; pakilo iš už stalo ir drūmstelėjo par duris. Pastarieji prielinksniai 155 tarmėje yra gana patvarūs. Retais atvejais su jais sudaroma „trilypių“ tos pačios reikšmės prielinksnių, pvz.: iš už anapus, iš po anapus, iš po Siapus: kyštelėjo galva iš už anapus krūmų; Vidduja pradeda bėgt iš už anapus Šimkaičių; išniro šėškas iš po anapus daržinės; iš po Siapus kalnieriaus matyt skylės didZiau- sios. 15. Išilgai. Šio prielinksnio konstrukcijomis reiškiama veiksmo vieta, pvz.: išilgai audimo eina toks dryéis. Sū prielinksniu par jis sudaro samplaikinį tos pat reikšmės prielinks- nį išilgai par, pvz.: padūrė vėžės išilgai par rugiūs. 16. Krašty. Retas vietos reikšmės prielinksnis, atsiradęs, greičiau- siai, sustabarėjus ir pakitus linksnio formai, pvz.: jie gyvėna krašty girios; triobos būt gražios, tik kg krašty laukū. 17. Ligi (lig, iki, igi, ig). Visos šio prielinksnio formos tarmėje var- tojamos lygiagrečiai be jokio reikšmės skirtumo, tačiau dažniausia iš jų — ligi. Jų konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo kryptis ligi tam tikros vietos, pvz.: jis ją nusivijo Ligi miėsto; lėktūvas pakilo ligi debesū. 2) Veiksmo kryptis ligi tam tikro laiko, pvz.: ligi naūjo mėto avys ganose laukuos; mezgiaū ligi vienuoliktos; šokom iki ryto. Sustabaréjusiuose pasakymuose kartais šis prielinksnis eina su naudininku, pvz.: jis lig šiai diėnai sveikas. 3) Veiksmo būdas: a) veiksmo kokybė, pvz.: favo megztinis užsagstomas ligi kūlšų. b) veiksmo kiekybė, pvz.: vdlgykit ig soties; įklimpo ligi ašį. 4) Apytikris kiekis (matas, skaičius). Šia reikšme prielinksnis ligi vartojamas vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie, pv.: mergaitė jau nemaža, ligi dėšimts mėtų; Rkumeliūką paliko ligi trijūąų dienū (trejeto dienų amžiaus), o kumėlę išvedė. Prielinksnis ligi su anapus, pd, šiapus sudaro samplaikinius vietos (ligi anapus, ligi šiapus) ir laiko (ligi p6) reikšmę turinčius prielinksnius, pvz.: jau išvedė plentą ligi anapus girios; vandenis būvo Ligi šiapus daržinės; ligi po naujo mėto nesudės mą (man) dantų. 18. Lin kui (Link). Polinksnis lifikui tarmėje gyvas ir vartojamas krypčiai reikšti, pvz.: (vietos prasme) nuėjo namū liūnkui; garnys lėkia girios lifikui; (laiko prasme) mėsiu audimą pavūsario linkui; rudens linkui viena negyvėsiu, įsilėisiu kokį žmogų. Pa- sitaiko atvejų, kai trumpesnė šio polinksnio forma (lifik) tarmėje varto- jama ir prielinksniu, pvz.: nuėjo lifik na mii. 19. Netoli. Prielinksnis netoli tarmėje vartojamas kiek plačiau, kaip literatūrinėje kalboje. Čia dažnai jis pavaduoja prielinksnį arti (plg. p. 154). Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: netoli peilio smailumygno (smai- liojo galo) yra vagūtė; més gyvėnam neroli kapinių. 156 Panašią reikšmę turi ir samplaikinis prielinksnis netoli nuo, pvz.: maudėmės netoli nuo Rkrafito; aš sutikaū jį netoli nuo nama. 2) Veiksmo artéjimas prie tam tikros. vietos, pvz.: kai pasispyriau, netoli tvarto nusispyriau. 3) Veiksmo artėjimas prie tam tikros laiko ribos, pvz.: atsigulėm netoli dvyliktos; parvadiGvom netoli priešpiečių. 4) Apytikris kiekis, matas, skaičius, pvz.: pieno pasilikdavom sdu netoli puodyndités; dūonos kepalitkas — netoli rūblio: įpyliau medaūs netoli trijų Igterių (litrų); jis jaū netoli m a- no amžiaus; ji netoli mano mėtų ir pan. Literatūrinėje kal- boje šiuo atveju paprastai vartojama prielinksnio apie konstrukcija, plg.: pieno pasilikdavom apiė puodyndite. 20. Nuo. Prielinksnis nué tarmėje yra tariamas nd. Pastaroji jo for- ma greičiausiai yra atsiradusi iš nuo dėl proklitinės padėties?. Jo konstruk- cijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo kryptis nuo tam tikros vietos, pvz.: kdrvė pakilo nūo tos krūvės ir nužirgliojo priė kitos; tėvas pareina nuo kalno. Su prielinksniais andpus, šiūpus pastarasis prielinksnis sudaro samplaikinius vietos reikšmės prielinksnius nuo anapus, nuo šiūpus, pvz.: nuo anūė- pus Nėmuno girdėt dainuojant; ji yra nuo anūpus Šiauliū; jiė yyrū nué šiapus Šimkdičių. 2) Veiksmo laiko kryptis į priekį nuo tam tikros ribos, pvz.: nuo vaikystės diend jis toks; nuo pradžios viskas būvo labai gerai. 3) Veiksmo būdas (vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio iš konstruk- cijos), pvz.: Žiūrėk, kaip jūodvi šnėkase nué Sirdiés; reikia visūs pašėrt nuo galo (iš eilės). Šios reikšmės konstrukcija pasitaiko ir tar- més frazeologizmuose, pvz.: visdi nuo koto (prastai) nušnekėjo. 4) Veiksmo priežastis, pvz.: nuo būlvių kasimo nagai atšerpeto- jo; viskas prasidėjo nuo dantiės. 5) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio nuo konstrukcija var- tojama: a) Kaip literatūrinėje kalboje, pvz.: kūrvė nuo vefSio negalia ilgai nutaūsti (nuprasti); aš nuo liubės niėkur nenuliekū. b) Vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: ji nuo pinigū neįsišneka: lyg niékur niéko (lyg neskolinga); mūdvi šnė- kava nuo kiadliy Pastaroji prielinksnio nuo konstrukcija daugeliui kitų lietuvių kalbos tarmių nėra būdinga. Galimas daiktas, ji yra germa- nizmas (plg. vok. von ihm sprechen"). c) Vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio iš konstrukcijos (plg. p. 155), pvz.:arjinudé geleZiés, ar jinuo ko, kad niéko nepabūgsta? 6 Plg, E. Grinaveckienė, min. veik., p. 133. " Plg. dar J. Senkus, min. veik., p. 138. 157 6) Daikto kiekis, matas, saikas, pvz.: nušdvė šėrną nuo trijų cefitneriy; nusivijaū virvę nuo penkių sieksnių. 7) Daikto paskirtis, pvz.: atnešė žoliū nuo dantū skaudé- jimo. 21. Paskiad—retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, tarmėje vartojamas veiksmo laikui reikšti, pvz.: mą réd (man rodos), kad tu par- ėjai paskiaū manes; dvys parbéga paskiaū karvių. 22. Pir ma — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai ir laikui reikšti, pvz.: eik pirma mane, rodyk kelią! aš atsikėliau pirma tavę. 23. Pirmiaa—retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartoja- mas veiksmo laikui žymėti, pvz.: Aš pirmiaū visū užmigaū; tai kvaila vista: pirmiaū viščiūkų [sa pati. 24. Prié. Prielinksnis prie tarmėje tariamas prė. Pastaroji jo forma, kaip ir prielinksnis nuo (žr. p. 157) greičiausiai yra atsiradusi dėl prokliti- nės padėties. Jo konstrukcijomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: aš savo turgų (į turgų atneštus daiktus) pa- sidéjau prie tūvęs; més gyvėnam priė girios; žiėmą prie ra- tėlio pasodįdavo. 2) Veiksmo kryptis, pvz.: jos ūkį traukia prie mezgimo, kaip mano prie audimų; pdrSalimai prie plaūči ų mėtas. Šios reikš- mes konstrukcija pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: žmėgus eini seny, prie vargo arty. 3) Veiksmo vykimo laikas, pvz.: ji mirė prié& vokielid; prié caro į mokyklas niékas iš mūsų nėjo; tėvai, kam tu čia barabūnyji tąs duris prie svėtimo žmogaus? 4) Veiksmo būdas, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: čia mėdis prie mė- džio susodįta; čia stulps prie stulpo suvaryta. Šia reikšme jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: šnekėjomės prie keturig aki. 9) Daikto kokybė, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: smafkiis (geri) rugiai: pėdas prie pėdo; tai pieva: kūpstas prie kūpsto. 6) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio prie konstrukcija var- tojama: a) Kaip literatūrinėje kalboje, pvz.: negalit prie jés prižibėt: ji pasidabinus, o aš nuskūrus. b) Vietoj literatūrinėje kalboje įprasto naudininko, pvz.: branktas pri- kladso prié akéciy prie pakdjy priklaiso visos lentéles, plg. literatūrinės kalbos konstrukciją: pakéjoms priklaiiso visos lentélés. c) Vietoj prielinksnio į su galininku, pvz.: jėigu tau būs tė (ten) ne- gerai, šaūkis (kreipkis) prie mūsų. d) Vietoj prielinksnio pas su galininku, pvz.: ji būna prie tėvą. 158 7) Daikto kokybė, palinkimas į ją, pvz.: jis yra prie tinginio (jis linkęs tingėti); jis yra prie plaūčių (linkęs sirgti plaučiais); mūsų laukai prie šaltžemio. 8) Daikto paskirtis, pvz.: padūrė viėdrą (kibirą) prie šūlinio. 25. Pu sidu— retas prielinksnis, reiškiantis veiksmo būdą arba ypa- tybės kiekį, pvz.: kdrvés Nemunė susibridusios pusidu blauzdą; verSiai tam žardy(je) pusidu šonų mėšlini. 2€. Skersai tarmėje vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: užvif- tes skersai Iodvos ir gūlia. Kaip rodo pateiktas pavyzdys, kartu su vietos reikšme yra ir būdo reikšmės atspalvis. Su prielinksniu par jis su- daro samplaikinį vietos aplinkybės reikšmės prielinksnį skersai paf, pvz.: padaryta didžiausia šliūžė skersai par dobilus. 27. Salia. Kaip ir literatūrinėje kalboje, prielinksnis šalia yra var- tojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: ji visą laiką stovia šalia jé. 28. S aly — retas vietos reikšmės prielinksnis, atsiradęs sustabarėjus linksnio formai, pvz.: jį paldidojo šaly kapiniū; jiė gyvėna šaly miėsto; jū namai Saly Kaūno. Literatūrinėje kalboje šį prielinksnį atliepia ne prielinksnis šalia, o prieveiksmis pakraštyjė, pašalyjė. 29. Šiapus — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, reiškiantis veiksmo vietą, pvz.: pirkom šiėno Siapus Viešvilės. 30. Sitapus. Kaip ir šiapus, jis reiškia veiksmo vietą. Tarmėje šis prielinksnis retas, pvz.: šitapus girios labai prastas kélias. 31. Tefp. Šis prielinksnis vartojamas tarmėje vietoj literatūrinės kalbos tafp. Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: jūs gyvėnat tefp kalnų, nė vėjas ne- ūžpučia. 2) Veiksmo būdas, pvz.: žarnas pirmiausiai reikia terp rankų išgniaužyt. 3) Daiktų ypatybių lyginimas, pvz.: katras tefp jūodviejų drū- tėsnis (stipresnis)? 32. Toliaū— retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai reikšti, pvz.: foliad Resėinių (Raseinių) da (dar) aš savo amziuj nėsū būvus; čia galiat lakstiyjt apie namūs, toliaū žaf- džio nenubėkit! 33. Véliaa— retas prieveiksminės kilmės veiksmo laiką reiškiantis prielinksnis, pvz.: aš acikėliau vėliaū tavęs, o jau nusipriausiau ir pavadalgiau. 34. Velug — palyginti retas slaviškos kilmės prielinksnis, tarmėje vartojamas veiksmo priežasčiai reikšti, pvz.: vėlug mėtų da (dar) galėtų gyvėnt, tik sveikata neléidZia; vėlug gražūmo sienos teip (taip) iStinkdotos. Vietoj jo dažniau yra vartojamas prielinksnis del (Zr. p. 155). 35. Vidury — retas prieveiksminés kilmės prielinksnis, reiškiantis veiksmo vietą arba laiką, pvz.; jiė gyvėna vidury girios; susirgo vidury žiemos. : 159 36. V if š— retas prielinksnis, turintis veiksmo vietos reikšmę su bū- do reikšmės atspalviu, pvz.: vandefis būvo vifš galvés. Jo vietoje dažniau vartojamas prielinksnis aukščiaū (žr. p. 154). 37. Viršaūs — retas daikto kiekį reiškiantis prielinksnis, atsiradęs sustabarėjus linksnio formai, pvz.: dd (dar) gaunu viršaūs dėšimt lyterių (litrų) pieno. Literatūrinėje kalboje tokią reikšmę turi samplaika daugiau kaip. 38. Žemiaū — retas vietos reikšmės prielinksnis, pvz.: ji jam Žž e- miaū nosies; peilis įsmigo žemiaū alkūnės. II. Galininkiniai prielinksniai 1. Apie. Prielinksnis apie tarmėje pasitaiko rečiau negu literatūri- nėje kalboje. Dažniausiai čia juo reiškiama veiksmo vieta, pvz.: smafkus gėrimas: apie ausis dėga; vilnos vėliasi apie kojas. Pasitaiko atvejų, kai juo reiškiama veiksmo laikas ir būdas, pvz.: pabudaū apie vi- dūrnaktį; apsukaū apie galvą tuos plaūčkepenius ir nūsiaučiau į krūmus. Tiek šiais abiem atvejais, tiek ir vietos reikšme dažniau jį pakeičia tarmei labiau įprastas prielinksnis aplink (žr. žemiau). Be to, žymint apy- tikrį skaičių, tarmėje jį dažnai pakeičia ir prielinksniai ant (žr. p. 153), arti (p. 154) ligi (p. 156), netoli (p. 157). 2. Aplifk. Prielinksnis aplifik tarmėje yra dažnas. Cia jis turi ly- giai tokias pat reikšmes, kaip ir literatūrinės kalbos prielinksnis apie. Juo gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta: a) Tiksli veiksmo vieta, esanti aplink tam tikrą objektą, pvz.:aplifik namą tvorélé aptvėrta; kélias padarytas aplink kalną. b) Apytikrė veiksmo vieta (paprastai prielinksnio apie vietoje), pvz.: apliūnk Mantviliūs da (dar) pasitaiko vilkū; na ké tau teip toli eiti aplink tūos Stakiūs? 2) Apytikris veiksmo laikas (prielinksnio apie vietoje), pvz.: aplink kovą jaunikūtės vištaitės ims dėt; aplink vidūržiemį da (dar) gerokai sniėgo ūžmetė. 3) Apytikris kiekis, matas, saikas (vietoje prielinksnio apie), pvz.: užmokėsi už tą šiėną aplink šimtą; tė būs aplifik tris ve- žimūs šiėno. 4) Veiksmo objektas (prielinksnio apie vietoje), pvz.: pasakoja a p- link savo gyvėnimą, aplifik vaikūs; aplink tuos da- lykūs aš niéko nesuprantū; apliūnk avino vilnas eina $neka. 5) Daikto kokybė (vietoje prielinksnio apie), pvz.: mįslių aplink audimą būdavo. 3. Į. Prielinksnis į tarmėje yra vartojamas plačiau ir įvairesnėmis reikšmėmis, negu literatūrinėje kalboje. Juo paprastai reiškiama: 1) Apytikri veiksmo vieta, pvz.: jiė gyvéna | žiėmį nuo mūsų. 160 Su prielinksniais anapus, šiūpus šis prielinksnis sudaro samplaikinius vietos reikšmės prielinksnius į anapus, į šiūpus, vartojamus tarmėje paly- ginti retokai, pvz.: parsikėlė į anapus Nėmun 0; parbrido į Sia- pus Mituvos. 2) Veiksmo kryptis į kokią vietą, pvz.: šiafidie šventa, taiį turgų eit, tai į bažnyčią; tą pyragą tuojaū vargk į pėčių:; plūdis (žu- vies pūslė) kėlia žūvį į viršų; įčiuožė į praperšą ir prigėrė; į gegužinės susirenka šunberniai visokie. , Tarmei yra būdingas ir šio prielinksnio vartojimas vietos reikšme vie- toj literatūrinės kalbos vietininko, pvz.: į kd mpas iškaltos rungams skylės; į tą lėnkę pasodinaii roputės (bulves) ir nugėrė; iSpléviau į bėgantį vandenį, ir gerai. Taip prielinksnis į vartojamas ne tik aprašomojoje tarmėje, bet ir vakarų aukštaičių tarmėse, esančiose tarp Smalininkų, Lauksargių, Katyčių, Pagėgių, žemaičių donininkų ir kai ku- riose kitose tarmése®. Ši prielinksnio į konstrukcija galėtų būti atsiradusi pagal krypties reikšmės analogiją (plg. įmečiau į bėgantį vandenį ir išploviau į bėgantį vandenį). ji 3) Veiksmo laikas: a) Tikslus veiksmo laikas (vietoj literatūrinės kalbos laiko įnagininko ar prielinksnio per konstrukcijos), pvz.: į b ūlvių žydėjimą lijo; kviečiūs žvirbliai nulėido (nulesė): matyt, į tokji laiką pasėjau; ru- giai nusipiėvė į gėrą laiką; bic nepažinus į amžių. Ši prielinksnio į konstrukcijos reikšmė būdinga ir kitiems pietiniams šiaurės vakarų aukštaičiams, žemaičiams donininkams; ji užfiksuota ir iš Rytprūsių lietuvių žvejų tarmės. b) Apytikris laikas, artėjantis prie tam tikros laiko ribos, pvz.: į pa- vakarę pasirodė saulūtė; į vakarą pasidarė progumiūkai (tarpai tarp debesų) ant dangaūs; pėrnaiir į tą laiką ji būvo susirgusi. c) Apytikris laikas, prasidedantis nuo tam tikros laiko ribos, pvz.: ji mirė | šėštą savaitę (šeštosios savaitės ligos pradžioje); į a ifit- rą diėną kitą laišką léidom (siuntėm); į tréciq diéng joms pačioms reikėjo bégt; į pradZiq ji baisiai būvo graži. 4) Veiksmo būdas, pvz.: plaukai surangioti | ūžpak alį; žarnos į kelis daiktus sutrūko; pareina pinigus į rafk ą apgnidaužus; versio kojos iSklypo į šalis; sutikaū tą Marūtę, kur į nosis (per nosis) šnėka. Šios reikšmės konstrukcija sutinkama ir tarmės frazeologiz- muose, pvz.: paémé jį į nūgą; su savo šneka viską į dilkes si- malė; viskas išėjo į šalis, į dalis. 8 Zr. „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ 287-ojo ir 290-ojo klau- simų atsakus iš gyvenamųjų punktų nr. nr. 424, 425, 426, 427, 430, 461, 462, 463, 486, 487, 488, 489; 183, 184, 215, 247, 248, 249, 282, 283, 284, 317, 318, 352, 353, 354: A. Lai- gonaite, Vietininky reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuviy kalboje, Vilnius, 1957, p. 32—33; K. Morkūnas ir A. Sabaliauskas, Kuršių Neringos žvejų lietuvių tarmė ir lietuvių kalbos įtaka šių žvejų latvių kalbai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t.2, Vilnius, 1959, p. 139; Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose, Kaunas, 1933, p. 64. Nurody- tuose šaltiniuose yra panašių prielinksnio į konstrukcijų, reiškiančių ir veiksmo laiką. 11. Lietuvių kalbos gramatinė sandara 161 5) Apytikris skaičius, pvz.: jau bus į dėšimt mėtų, kai mama mirė; į šimtą sėnių gyvėna tuos namuos; | kėturis šimtūs darbadieniy par metas išdirbo. 6) Veiksmo tikslas arba daikto paskirtis, pvz.: šitos vilnos būs į pi TF $- tines; sukaitinau varškę į sūrį; šita mėsa būs į muilą. 7) Vieno daikto pakeitimas kitu. Šia reikšme prielinksnis į vartojamas su daiktavardžio vieta galininku ir tartum sudaro su juo sustabarėjusį prie- linksninį junginį, pvz.: įpylė miėžių į avižū viėtą; duok mą (man) šiaudū, ašį to viėtą šienū atsiteisiu; atvežė kelmūį malkų vičėtą; Tokios prielinksnio į konstrukcijos atitinka literatūrinės kalbos kilminin- kinę prielinksnio vietoj konstrukciją, plg. įpylė miežių vietoj avižų. 8) Polinkis, kryptis į tam tikrą ypatybę, pvz.: jų kėturios dūkterys, ir visosį mokslus pasinašinusios; jis jau visdiį senatvę pasidavęs; tegū vienas paršas einaį bekonūs, 6 kitas — į lasinius. 9) Daikto ypatybės pasikeitimas, pvz.: ropūtės (bulvės) į virks- čiūs išėjo; vaikas užaūgsį savo protą. 10) Daikto ypatybės panašumas, pvz.: mūsų telyčiūkė į karvę: su žvaigždė kakto(je); tas tavo pūlitas (paltas) į drabūžį nepanašūs. 11) Ypatybių lyginimas, kai prielinksninė konstrukcija sudaro samp- laiką su tuo pat linksniuojamojo žodžio vardininku, pvz.: brangiai moké- jau, ale (bet) dideli ir būvo: kiaušinisį kiaušinį; pasirinkaū gerg: ro- pūtėį ropūtę; tai dailūs gražūs: agurkas į agurką (visi lygūs). 4. Pagal. Tarmėje jo konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: eik pagal rugiūs; kélias eina pagal kalną. Su prielinksniu anapus retais atvejais jis sudaro samplaikinį tos pa- čios reikšmės prielinksnį pagal anapus, pvz.: tas tiltas užkliūvo už kėlmo pagal anapus Nėmuno. 2) Veiksmo būdas, pvz.: skietūs pasirenki pagal audimą; laik- rodis eina pagal radiją; kiftpk pagal kraštą. 3) Daikto lyginimas, pvz.: pūgal tokį darbą turėtum gerūs pinigus gaut. 4) Daikto kokybė, pvz.: pagal savo madą (būdą) gavai vyrą; pagal žmogų ir šneka; aš vyridusia, 6 visos pagal mani. 5. Palei. Jo konstrukcijomis reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: griébk palei viršiūką ir rasi; eik pa- lei tvorą. 2) Veiksmo būdas, pvz., viską daraū palei savo galvą. 3) Daikto ypatybės lyginimas, pvz.: palei tokį valgį turėtų būt riėbus; 4) Daikto kokybė, pvz.: vyrai pačias išsirenka ne palei gerūmą, o palei gražūmą. Prielinksniai pagal ir palei, tarmėje būdami tų pačių reikšmių, yra maišomi. Tas pats sakinys gali būti pasakomas su vienu ir su kitu prie- linksniu be jokio reikšmės skirtumo, plg.: pagal tokį darbą turė- tum gerūs pinigus gaut ir palei tokį valgį turėtų būt riebus. 162 6. Paf. Prielinksnis paf vartojamas vietoj literatūrinės kalbos pef. Jo konstrukcijomis gali būti reiškiama: 1) Veiksmo vieta bei kryptis: a) Ištęstame plote, plačiu (ilgu) ruožu, pvz.: paf šitą audimą eina platėsnis parvariūkas (tarpelis tarp raštų); kūd (jei) paf nūgarą suaūgs tas kdulas, karvė nešlitiniuos; k6 sūlpstai, ar šalta, ar pai ko- jas traukia? būlvės paf sumetimą (lysvės vidurį) géros. Kalbamai šios reikšmės konstrukcijai kartais artima ir veiksmo būdo reikšmė, pvz.: kdrvė par pirštūs vistai kėją numine. b) Ko nors viduriu, kiaurai, pvz.: kulkė par pakdušį išliūdo; paršovė paif plaučiūs; žiūria paf langą. c) Ko nors paviršiumi, pvz.: pdrpyko, skimt par 2dndg; patapš- nėjo mą (man) pat pėtį ir nuėjo; davė su pagaliu paf galvą; tėvas parklūbunduoja (pareina taukšėdamas klumpėmis) paf lankūtę. 2) Veiksmo laikas: a) Veiksmo trukmės ištęstumas, ilgumas, pvz.: dainuos, būdavo, paf naktis, šoks, — linksmai gyvėno jauni: paf vakarus, būdavo, pū- sakos, baugįs vaikūs; kai gijvuoliai palaidi, tai paf diėną niéko ne- nusitvėrsi. b) Veiksmo trukmės kiekybė, pvz.: paf penkias minutės pa- mėlžu karvę. 3) Veiksmo būdas, pvz.: ta jų mažėja akis panarino ir žiūria paf šnairą; tam vaikui maistą lėido paf nosis. 4) Daikto kiekybė, pvz.: tam būtelyje gėrimo liko paf gėrą plas- taką; stubo(jė) vandenis būvo paf sprindį; užmokėjo par du šimtūs už tą šieną; tas audimas baisiai platūs: paf stalą užsi- lėistų. 5) Veiksmo priežastis, pvz.: paf pinigus išvažiavo į miėstą; pai girtybę sveikatos netėko; paf piktumūs nėrvas (nervus) pagadino. 6) Veiksmo objektas. Šios reikšmės prielinksnio paf konstrukcija var- tojama vietoj literatūrinės kalbos naudininko, pvz.: mani Zménys laiko paf Kalnėnū (kaimas) Urbūtį; ji palaikė par Šūopį (plg. Ik. jį laiko Suopiu). 7.Pūskui. Prielinksnio pūskui konstrukcija tarmėje dažniausiai turi veiksmo krypties reikšmę, pvz.: šuo séké paskui jį; vaikinas bėga paskui tėvą. Kartais ji gali turėti ir veiksmo būdo reikšmę, pvz.: eikite paskui kits kitą! 8. Priés. Prielinksnio priėš konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: prieš tiltą arkliai pradėjo baidytis. 2) Veiksmo kryptis, pvz.: avys nubėgo prieš kalną. 3) Veiksmo laikas (ši reikšmė tarmėje dažniausia), pvz.: prieš tu- rėjimą jie kėldinos tą karvę; norėjau miėgo prieš lyty; kojas mą (man) pakerta prieš kalną. 1n* 163 4) Veiksmo būdas, pvz.: vaikai prieš sniėgą répliédavo, kabį- davos į tą kalną; suftku prieš vandenį (srovę) plaūkt; reikėjo eit prieš“ vėją. 5) Veiksmo objektas, pvz.: jis labai noria pasirodyt prieš kitūs; tu tik krumplys prieš tokį vyrą. 9. Priešais — retas prieveiksminės kilmės prielinksnis, vartojamas dažniausiai veiksmo vietai žymėti, pvz.: priešais tiltą būvo malū- Pasitaiko, kad juo reiškiamas ir veiksmo būdas, pvz.:priešais tė- vą vaikai šnėka, neklaūso visdi. 10. Pr. Prielinksnio pré konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Vieta, šalia kurios arba netoli kurios, vyksta tam tikras veiksmas, pvz.: šmagoja (mosuoja) pro nosį su karkliukū, ėrzinasi — kq tu jam padarysi; neik pro galą toarto: čia šuo pabėga (pasiekia). Šia reikšme jis pasitaiko ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: jam musė tik pra- lekia pro nosį, ir pyksta. 2) Veiksmo laikas, pvz.: parbildéjo šįryt pro tamsą, o dabai miėga. 3) Veiksmo būdas, pvz.: mėtas pré mėtą bėga, pasėnom; eina lenkty visprė6 viens kitą. 4) Daikto ypatybė, pvz.: gėros būlvės: vifkščios žalios pro juo- dūmą; lapai pilki pro žalūmaąa; graži merga: véidas balias pro rausvūmą; nosis raudona pré mėlynį. 5) Veiksmo tikslas, pvz.: šitos žolės pro širdį (širdžiai gydyti); oškabafzdžiai (asiūkliai) gerai pro inkstus (inkstams gydyti). 6) Veiksmo objektas, pvz.: pro (dėl) pasą da (dar) niéko nedariaū, šnėkam pro (apie) tą knygą; pasakoja pro (apie) visą savo giminę. Prielinksniai par ir pro tarmėje paprastai nemaišomi, pvz.: sakinys ko sūlpstai, ar par kėjas traukia (vėjas) rodo, kad traukimas (vėjo) liečia kojas, eina per jas, o sakinys šmagoja pro nosį su karkliukū, ėrzinasi — ką tu jam padarysi pažymi, kad mosuoja su karkliuku, neliečiant nosies, visai pro jos šalį. HI. Įnagininkiniai prielinksniai 1. S ū. Prielinksnio su konstrukcijomis tarmėje yra reiškiama: 1) Veiksmo objektas, pvz.: rapukinę (bulvinę) kéSe valgom su sa l- džiu pienu; aš su ją (ja) nespéju ropūčių (bulvių) kast; jis su milicija piktūojuo. 2) Veiksmo priemonė, pvz.: galėsim su šdukštu dūoną kabįt, jéigu da (dar) ilgai lys; žibt žibt žibt su viena ranka — tuoj krūva malkų sukrito; su šlūota kapšt kapšt tuos dobiliukūs susišlavė. Greta šios reikšmės prielinksnio su konstrukcijos retais atvejais tar- mėje pasitaiko įnagininkas be prielinksnio, pvz.: išgijo vaikas, kaip ran- ka Atėmė. 164 3) Daikto kokybė, pvz.: numėgzk mą (man) megztinį su atnari- kė (pakraščiuku apačioje); mėdis su šproklė (įsprogimu); biaūru, kad vyras su ilga nésia. Vietoj šios prielinksninės konstrukcijos įna- gininkas be prielinksnio neužfiksuotas. 4) Veiksmo laikas: a) Veiksmo laikas, priklausantis nuo tam tikrų jį apsprendžiančių ob- jektų, pvz.: su šviesa (nesutemus) parvažiūvom; su žiūburiu (su žiburiu, neprašvitus) išėjaū iš nami; su vištom (labai anksti) atsi- guliau. b) Veiksmo laiko kiekis, pvz.: piėtūs su valanda išvirs; megztinį su diena nūmezgu; 5) Veiksmo būdas, pvz.: su sdule lšja; dudžiu su dviém šau- dyklėm. Šios reikšmės pavyzdžių yra ir tarmės frazeologizmuose, pvz.: gyvénam su kaklū be galvos (nieko negalvodami). 6) Veiksmo objektas, pvz.: visą vasaréle reikia gaudytis su pai k §- ciais. 2. Tiés. Prielinksnio ties konstrukcijomis tarméje reiškiama apy- tikré veiksmo vieta, pvz.: Vidduja jbéga i Mituvg tiės Mantviliais (kaimo vardas); atvedė tiés tio liepukū ir paléido. IV. Prielinksniai, vartojami su keliais linksniais I. Pas. Prielinksnis pas tarméje lygiagrečiai yra vartojamas su kil- mininku ir galininku be jokio reikšmės skirtumo. Kilmininkinés konstruk- cijos kartais yra dažnesnės, ypač tarmės ploto šiaurės vakarų dalyje. Tai su kaimynais žemaičiais bendra tarminė ypatybė. Juo reiškiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: jkdndo bitis pas akiės; ką čia sužinosi pas pėčių? tai sklidi (slidi): čia pas duris rėžiau vieną pliūką (virtau vieną kartą) ir prie tvarto išsitiesiau; aš ilgai tarnavaū pas Bla- žiū (pavardė). 2) Veiksmo kryptis, pvz.: reikia vairdotis (eiti) pas karvę; eik pas (6s sénés. 2. P 6. Prielinksnis po tarméje yra vartojamas su kilmininku, naudi- ninku (reti atvejai), galininku ir jnagininku. Juo reiškiama: 1) Veiksmo vieta: a) Konkreti, grieztai lokalizuota vieta. Siam reikalui paprastai varto- jamos kilmininkinés (retesnės) ir jnagininkinés prielinksnio po konst- rukeijos, pvz.: pakišk pyraga po péciaus; ką tė (ten) po galvą padéjai? spdudZia po SirdZia; po ledū pasmiko; pakdlsiu gūmą po Rulnia; būčiau po teismū papioles; frontas ilgai stovėjo po Raudonė; po Jurbarku prilipo pilna valtis. b) Griežtai neapibrėžta vieta. Šiuo atveju yra vartojamos tik galinin- kinės prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: kas po kolūkį girdėt? šlamatuoja (bėginėja) tie vaikai po stūbą (po irobą), nespéju valyt; 165 Siandien po tuf gy vdikščiojau, po miėstą; šėškas po darfži- nę laksto, plg.: šėškas palindo po darfžine. 2) Veiksmo kryptis. Šiuo atveju yra vartojamos kilmininkinės ir nau- dininkinės prielinksnio po konstrukcijos (sustabarėjusiuose pasakymuose), pvz.: antys ėjo nuėjo po velniū, kas jds suras dabai; eik po tie- sūmui ir rasi namūs raudonais stogais. 3) Veiksmo laikas. Šiuo atveju paprastai vartojamos kilmininkinės, o sustabarėjusiuose pasakymuose ir naudininkinės konstrukcijos, pvz.: parėjo po dvyliktos; ateik po piėtų; išėjoir po šiai dié- nai nesigarsina; parėjaū po visa m (viskam pasibaigus). 4) Veiksmo būdas. Šiuo atveju paprastai yra vartojamos įnagininkinės prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: tėvas pyksta, bambariuoja (murma) po nosia; je (jeigu) dobilai sugūlę, po gérkle (priešais) piduja. Sustabarėjusiuose pasakymuose kartais pasitaiko ir naudininkinės konst- rukcijos, pvz.: més gyvėnam po senodvei. Su skaitvardžiais prielinksnis po reiškia, kokiais etapais ar kiekiais atliekamas veiksmas. Šiuo atveju pastebėtos tik galininkinės konstrukci- jos, pvz.: vanagas vištas po vieną išgaudė; po tris sustatė, ir demonstravom. 5) Objektų kiekis. Šiuo atveju yra vartojamos tik galininkinės konst- rukcijos, pvz.: vistems po marškinius pasiuvaid;, pavūsarį po du rublit mokėjo už Obuolius. 6) Veiksmo padarinys, daikto pasikeitimas. Šiuo atveju vartojamos tik kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: būvo Jonas Jonas, — ir po Jono (ge- rasis Jonas pasidarė blogas); tai tau: vaikas vaikas, —ir po vaiko (gerasis sūnus pasidarė neklaužada). Šia reikšme prielinksnio po konst- rukcijos tarmėje dažnos. 7) Skiriamasis daikto požymis. Šios reikšmės prielinksnio po konst- rukcijos vartojamos vietoj literatūrinės kalbos prielinksnio pagal konst- rukeijy. Po čia eina su įnagininko linksniu, pvz.: kaip tavo pavardė po vyru? 3. Salig. Prielinksnis salig vartojamas vietoj literatūrinės kalbos sulig. Jo konstrukcijos čia pasitaiko su kilmininku, naudininku, jnaginin- ku be jokio reikšmės skirtumo. Tarmei jis nėra labai būdingas, gana retas. Jo konstrukcijomis yra reiškiama: 1) Veiksmo vykimo riba, pvz.: salig Alsai baigias mūsų laukai; piauk salig sudegimu; nupiovė ranką salig alkūnės. Kaip rodo pavyzdžiai, kai kurios šios reikšmės konstrukcijos turi ir veiksmo bū- do reikšmę. 2) Daikto kokybė, pvz.: tai mėdžiai — salig žmogaus stio- meniu. 4. Ūž vartojamas su kilmininku ir galininku. Jo konstrukcijomis yra reiškiama: 1) Veiksmo vieta. Šiuo atveju vartojamos kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: jiė gyvéna už tės girūtės; už Mantvilių (kaimas) — Mituva,o už Mituvos — Mantvilinė (miškas). 166 2) Veiksmo laikas. Šios reikšmės prielinksnis už taip pat eina su kil- mininku, pvz.: už trijų dienq tūria ristise viščiūkai; už mėne- sio vaikas būvo (gimė);užmėtų, kitū ir užaūgs. Pasitaiko tarmėje sakinių, žyminčių veiksmo vietą ir jo kiekį kartu, pvz.: uz sieksnio jau vanduo (sieksnį iškasus ir sieksnio gylyje). 3) Veiksmo būdas. Šia reikšme vartojamos kilmininkinės konstruk- cijos, kurios sudaro samplaiką su to pat linksniuojamojo žodžio vardi- ninku, pvz.: žmėgus sénas, vės paeina: kėja už kėjos; tiė paisai ėda, spraudžias už kits Rkito. 4) Veiksmo kiekybė. Šią reikšmę prielinksnis už turi eidamas su gali- ninku, pvz.: už rūblį tris pakeliūs sėklū gavaū; už šimtą tokio drabūžio negausi. 5) Tikslas arba paskirtis. Sia reikšme vartojamos galininkinės konst- rukeijos, pvz.: už piemėnę mani (mane) parsisamdę būvo; už kė- lig mokėti smūlkus (pinigas) geriaū. 6) Veiksmo priežastis. Šia reikšme vartojamos galininkinės konstruk- cijos, pvz.: uz girtūmą būvo teisės atėmę; už žmogaus sum u- Sima po teismū papuolė. 7) Veiksmo objektas. Šiuo atveju vartojamos kilmininkinės konstrūk. cijos, pvz.: kimbi už dūonos, o drąsiai (tikrai) jés nevalgysi; kdpt mą (man) už rafikos; ji už sėno krėpelio išėjo (ištekėjo); tėvas užsistėja už vaikiną. 8) Daiktų ypatybių lyginimas. Šiuo atveju vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: tėvas senėsnis (vyresnis) už motiną; jis už ta- vi (tave) mažėsnis, diok jdm; jis už mani (mane) geriad rašo. 9) Vieno daikto pakeitimas kitu. Šia reikšme vartojamos galininkinės konstrukcijos, pvz.: nueik už mani (mane) į talką. Iškėlus pačias būdingąsias pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmes ir jų vartojimą, galima padaryti šias apibendrinan- čias pastabas bei išvadas: I. Tarmėje yra kilmininkinių, galininkinių, įnagininkinių prielinksnių ir prielinksnių, vartojamų su keliais linksniais (kilmininku, naudininku, galininku, jnagininku). Be to, joje yra palyginti nemažas kiekis samp- laikinių prielinksnių, sudarytų iš dviejų savarankiškų prielinksnių: arti prie, arti nuo, ; aukščiau už, be Siapus, be Wii be po, iš i nuo, nuo unūpusį nuo Spas skarggi par, į anapus, į šiūpus, pagal ins Kartu su jais pasitaiko ir vienas kitas „trilypis“ prielinksnis, sudarytas iš trijų prielinksnių: iš už anapus, iš po anapus, iš po šiūpus. Be šių, tarmėje sutinkamas ir polinksnis liūikui, kurio trumpesnė forma (link) pastaruoju metu vartojama kaip prielinksnis. 167 2. Daugiausia tarmėje yra kilmininkinių prielinksnių (38). Kai kurie iš ju (abygaliai, abypusiai, apyšaliai, anksciad, arčiaū, paskiaū, šiūpus, šitapus, toliaū, vėliaū) yra prielinksnių reikšmes ir funkcijas įgiję tarmės prieveiksmiai, o prielinksniai kras$ty, šaly, viršaūs yra atsiradę greičiausiai tiesiog sustabarėjus atskiriems linksniams. Iš jų matyti, kaip vyksta tar- mėje prielinksnių pasipildymo procesas. 3. Galininkiniai prielinksniai yra bemaž tie patys, kaip ir literatūrinėje kalboje, tik prielinksniai pagal ir palei vartojami lygiagrečiai be jokio reikšmės skirtumo, o prielinksnių par ir pro konstrukcijos, atrodo, nėra mai- šomos: konstrukcijos su par paprastai rodo, kad veiksmas vyksta pačiu objektu, jo viduriu, o pro- pro jo šalį, šalia jo. 4. Iš įnagininkinių prielinksnių tarmėje vartojami tik su ir ties. Prie- linksnio su konstrukcijomis, be kitų reikšmių, tarmėje visada yra reiškia- ma veiksmo priemonė (su šluota dobiliukūs sūšlavė) ir daikto kokybė (:vyras su ilga nosia). 5. Prielinksnių, vartojamų su keliais linksniais, skyriuje nagrinėjami pas, po, salig ir už prielinksniai. Skirtingai nuo literatūrinės kalbos, prie- linksnis pas lygiagrečiai vartojamas su kilmininku ir galininku be reikš- mės skirtumo. Kilmininkinės prielinksnio pas konstrukcijos yra būdingos ir. tiriamosios tarmės šiaurės vakarų kaimynams žemaičiams. Prielinksnis salig, atliepiantis literatūrinės kalbos sulig, vartojamas be reikšmės skir- tumo su kilmininku, naudininku, įnagininku. 6. Daugiausia samplaikinių prielinksnių sudaro kilmininkiniai prie- linksniai. „Trilypiai“ prielinksniai taip pat yra sudaryti tik iš kilminin- kinių. Samplaikinių prielinksnių konstrukcijos dažniausiai turi vietos ir laiko reikšmes. Ne visų jų atskiri dėmenys yra tarpusavyje vienodai suau- gę. Labiausiai patvarūs iš jų yra iš už, iš po, be po, iš anapus, iš šiapus, ligi anapus, netoli nuo, nuo anapus. Visų kitų samplaikiniy prielinksnių dėme- nys turi žymiai silpnesnį tarpusavio ryšį. Antrasis samplaikinių prielinks- nių („trilypių“ trečiasis) dėmuo paprastai sukonkretina, patikslina pir- mojo reikšmę, plg.: jis leida iš krūmo; jis lenda iš p6 krūmo; jis lefida iš po šiūpus krūmo. 7. Nemaža dalis tarmės prielinksnių turi daugiau reikšmių už atitin- kamus literatūrinės kalbos prielinksnius. Tai pasakytina apie afit, aplifik, aukščiaū, į, iš, netoli, nud, prié, pro prielinksnius. 8. Kai kurių tarmės prielinksnių reikšmė yra išplėsta kitų prielinksnių sąskaita. Sakysime, daug rečiau vartojamas tarmėje prielinksnis apie. Apytikriam skaičiui reikšti, be jo, dažnai vartojamos ir prielinksnio ant, -arti, ligi, netoli, į, par konstrukcijos. Be to, prielinksnis aplink, be savo reikšmių, turi ir visas apie reikšmes. Palyginti retai vartojami prielinksniai arti ir virš, nes prielinksnis netoli visais atvejais pavaduoja prielinksnį arti, o prielinksnis aukščiaū — virš. 9. Prielinksninės konstrukcijos tarmėje gana dažnai vartojamos ir tais atvejais, kur literatūrinėje kalboje išsiverčiama linksniais be prielinksnių arba kitomis konstrukcijomis. 168 3HA4UEHHME H YNOTPEBJIEHUE NMPEAJIOrOB, XAPAKTEPHbIX JIJIS1 IOXXHOTO TOBOPA CEBEPO-3ANAZIHBIX AYKUITAKHTOB 3. TPUHABSILIKEHE Pesziwome B cratbe paccmMaTpuBaloTCsi 3HaueHHe H ynorpelJenHe NPeAsoroB, XapakTepHbIX AJA 10KHOTO TOBOpa ceBepo-3ana/lHbIX ayKuITaiToB, Ha KOTOPOM TrOBOPAT HA TEPPHTOPHH JiH- TOBCKOrO #3blKa MexkKay HaceqeHHbIMH nyHktamu Cwmaaununkail, Bamxrupue, npxaabnuc, Ckupcuemyne (lOp6Gapkekuit u Paceitnsiickuji paitonst). MenonbsoBanubiii B cTaTbe ĮHA/IeKT- HB MaTepuas B OCHOBHOM coGupaucs aBTOpoM c¢ 1949 no 1985 r. Bee mpeasiors rosopa B 3aBHCHMOCTH OT YNpPaBJAseMOro MMH Najexa pacnpeieseHsl Ha YeThbipe OCHOBHBIE TPyNnbi: 1) ripejiJIOTH ¢ POAMTENbHBIM MNa/jlexx0oM, 2) C BHHHTEJLHBIM, 3) c TBOpHTeNBHBIM H 4) Cc HECKOJbKHMH najexamu (C pOJHTeJbHBIM, JIATEJIbHbIM, BHHH- TeJbHbIM H TBODHTEJIbHbIM). Ilpeasioros c¢ poauTe/bHBLIM NafekoM B roBope HacuuThiBaercs 10 38 — Goabie, 4ueM B JHTepPaTypHOM s3bike, B HX uHCJI0 BXOAAT H HEKOTOpPHle HapeuHA HCCJIe/jye MOTO roBopa, Hanp.: abygaliai «B o6oHx KoHuax», abypusiai «c Goeux ctopon», abyšaliai «c o6eHx cropoH>», anksčiaū «panbie», arčiaū «6nnuxe», paskiaū «no3xe>», pirmiaū «panbume», šitapus «c aroh cTOpOHBI», foliaū «nanbune», vėliaū «no3xe», a TaKxXe OTAeJbHHE OKOCTE- HeBINHe (DOpMbI HEKOTOPHIX NajiexeH, Hanp.: Arašty «na Kpaio»>, Saly «na Kpaio», viršais «cBepx». B npuBejieHHbIX npHMepax OTpaxKaeTcst npollecc NONOJHEHHS KaTeropHH npen- Jora B HCCJelyeMOM TOBOpe 3a CYeT HapeuHH H HMEeH: JaHHble HapeuHs H OT/LeJIbHbIe najiexH npuHoOpejiH 3HaueHHe MINpelLJIOTOB. IipensioroB ¢ BHHHTeJIbHbIM IAJĮEXxKOM B TOBOpe CTOJIbKO KE, CKOJIbKO H 5 JuTepa- TYPHOM Si3bIKe, OTCYyTCTBYeT JiHINb MnpejiJior pas «y». IlpeasoroB ec TBODpHTEJIbHbIM Ia- JNEXOM TOJIbKO JĮBA: Su «Cc», H TIEs «y», a C HeCKOJIbKHMH NajlexkaMH — UeTbIpe: pds «y», po «non>, salig «no» nu ūž «3a». B ornnuune or JinTepaTypHoro Si3bika NpejnJiOr pas ynoT- peGjigeTc1 B roBope C POAMTEJNbHBIM H BHHHTEJbHBIM NAJeXAMH B OJIHOM H TOM Je 3Ha- uenHH. KoncrpykuHs mpeasiora pas C pPOAHTEALHBIM MaZeXOM XapaKTepHa H JŲJIS COCeJIHHX xXeMaHTCKHx roBopoB. [lpeasor pé ynorpe6asiercsi ¢ pOJKTEJIbHbIM, JlATEJIbHbIM, BHHHTeJIb- HbIM H TBODPpHTeJIbHkIM MajexXaMH, a UZ — C POAMTENbLHBIM H BHHHTEJIbHbiIM, KaK H B JIHTE- patypHoM si3bike. B or/inuke oT JiuTepaTypHOro sisbika npeasor salig TmapalJIieJibuo YVnoT- pebasiercss Cc POAHTEJbHBIM, JaTelbHbIM MH TBOPHTEJbHBIM naxexamu Ge3 pasHHilbl 3HAYEHHS. Kpome yKkasaHHBIX BHIle, B roBOpe BCTPEUAeTCs TaKKe onpejieIeHHOe KOJHYeCTBO CNOMHBIX TPEAJOroB, COCTOSIINHX, H3 JIBYX CaMOCTOATENbHBIX, Hanp.: arti prie «5AH3KO K», arti nuo «6an3ko or», pe šiapus «6e3 aro croponbi>, be anapus «Ge3 TO CTOPOHBI», iš šiapus «c 310i CTOpPOHBI», iš anapus «c TOW CTOpoHbi>, be pd «6e3 nocae», iš ps «us noa», iš uf «n3-3a>, išilgai par «BnoJib uepe3», į anapus «B Ty CTOPOHY», į Šiapus «B 3TV cropony», ligi anapus «no Toi cTOpoHbI», ligi šiapus «no saTOoH CcTOpPOHBI», ligi pod «no nocae», netoli nuo «nenajieko OT» NUO anapus «c TON CTOPOHBI», nuo Šiapus «c 3TOMN CTOPOHbI», skersai par «nonepex uepe3>, pdgal anapus «no Toit cropone». Bmecte ¢ HHMH M3pelKa BCTPEYAlOTCS Ho «YTPOEHHBIE» CJIOXHbIe MNPeJIOrH, COCTOsAIHE H3 Tpex uacreil, Hanp.: iš už anapus «u3-3a Toit cTOpoHbi>, IŠ po šiapus «u3-3a Toit cTopomm». He Bee KOMIOOHEHTbI CJAOXKHBIX NPEAJIOroB SIBJASIOTCS B OAHHAKOBOIi Mepe cnasiHbl MexXay coGoii. Bojnee Techas cBfisb OTMEUEHa MeX1y KOMMOHEHTAMH TAKHX CJAOMKHBIX TMpejiJIOTOB, Kak iš ūž, iš po, be po, is anapus, iš šiapus, ligi anapus, netoli nuo, nuo anapus. Ilpusenen- Hble NpejiJIOTH B TOBOpe ynoTpeOJISiOTCSA walle no cpaBHeHHIO C apyramMu. OT HHX OŠGbiuKO npH MNOMOUIH TpeTbero mnpeasora OGpa3yltoTCA. <«yYTpoeHHble» npejjiorH.. Bee ocTa/ibHbIe CJIOKHBIE NMPEAJIOrH MeHee ycTOoHuMBbl. KOHCTPYKUHH BCeX CJIOXKHBIX NMPEAJOroB ualle BCero HMEIOT 3HaueHWe MecTa H BpeMeHH. BTOpoli KOMMOHeHT TaKHX npeaJoros Bceraa yTou- HSIET 3HaueHHe NepBoro. 169