LIETUVIY
ONOMASTIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXiI
(1981)
BONIFACAS
STUNDZIA
DAUGISKAITINIAI
ASMENVARDINIAI
OIKONIMAI
IR
JU
REIKSME
LINKSNIAVIMO
BEI
KIRCIAVIMO
SISTEMU
REKONSTRUKCLJAI
0.
NemazZq
lie u iy
kalbos
oponimy
bi j
suda o
asmen a dinés
kilmés
ie o-
a dziai.
Cia
nag inéjami
oikonimai,
pada y i
iS
@
i
@
kamieno
asmen a dziy
dau-
giskai os.
0.1.
Oikonimai
ink i
i§
,,Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s y-
mo
Zinyno“
(V.,
1976,
d.
2),
asmen a dZiai?
—
i ’
LTSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
pa a dziy
ka o ekos
bei
engiamo
lie u iy
pa a dziy
Zodyno?.
Analizuojan
su ink us
duomenis,
susidu a
su
kele u
sunkumy:
1)
esan ios
ka o-
ekoje
pa a dés
ne e ai
uZ aSy os
ne
specialis y,
su
klaidomis,
ka ais
ne
nesuki -
Sino os,
ad
ka
kalbé i
jau
apie
ki giuo és
nus a yma;
2)
daZnai
g e a
a-kamieniy
pa a dziy
pasi aiko
i
o-kamieniy
(Su ila
:
Su ilas),
odél
bi inai
eikéjo
iksliau
nus a y i
abiejy
a ian y
geog a ija;
3)
ne u ime
lie u iu
pa a dZiu
e imologinio
Zodyno
(jis
da
ik
engiamas).
Dél
o
negalé a
pasinaudo i
kai
ku iais
oikonimais:
a)
ku iems
nepa yko
nus a y i
pama inio
asmen a dzio
kamieno,
p z.:
ASmonai
:
Asmona(s),
Buzai
:
Buzd
|
Bizas,
Jo aiSai
:
Jé aiSa(s);
Meskéliai
:
MeSkéle
||
Me&Xkélis
(i§
iso
apie
20
okn);
b)
ku iy
pama inio
a d
e imologija
abejo ina
a ne-
aiski
(dalis
jy,
ma y ,
neau en iSkai
uZ aSy i):
Ci lada,
Dub a a
(plg.
lie .
dub a a,
-d as
LKZ
I
78,
lenk.
Dub awa,
b us.
[y6paea
e c.),
Kiena,
Medeksa
(plg.
b us.
Madskwa,
lenk.
Medeksza)*,
Pazé a[:
Zé é i
()],
Sil a
[<Silu a
(2),
plg.
Silma
<
Siluma
esp.
Silima],
Ti i a,
Valecka
<
Valen inas
(2);
Vinéa
<
Vinea(s)
2
e c.
(i8
iso
apie
25
okn)‘.
0.2.
I8
iso
as a
226
miné i
daugiskai iniai
oikonimai;
nag inéjama
183
(geo-
g a inei
analizei
panaudojama
Siek
iek
daugiau,
Z .
4
i8naSq).
Dauguma
a ink y
oikonimy
(i8
183
—
156)
pada y i
i§
@-kamieniy
asmen a dziu
(i8
é-kamieniy
—
27
okn).
1
Asmen a diiai
(a d)
iden i ikuo i
emian is
daba inémis
pa a démis.
Asmen a dzio
(an opo-
nimo)
e minas
éia
a ojamas
odél,
kad
daugumas
oikonimy
y a
seni,
a si ade
ge okai
anks-
Giau
negu
susi o ma o
daba inés
misy
pa a dés.
2
Naudodamasis
p oga,
no iu
padéko i
LKLI
Daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
sek o iaus
ado ui
ilol.
kand.
A.
Vanagui
uz
pagalba,
pa a imus
i
leidima
pasinaudo i
miné a
ka o eka
bei
pa a dziu
Zodyno
pi mojo
omo
masin aS iu.
3
Nei
M.
Bi yla
(Bipsiia
M.
B.,
1969,
265),
nei
J.
Bys onis
(Bys on
J.,
1936,
281)
Sio
a d
kilmés
nepaaiskina.
«
Kai
ku ie
i8
pas a yjy
asmen a dziy
pada y i
oikonimai
j auk i
i
papli imo
schema
(2 .
11
is-
nasq).
185
1.1.
Nag inéjan
mums
iipimus
daugiskai inius
oikonimus,
ikslinga
ski i
du
jy
modelius
(pagal
san ykj
su
pama inio
asmen a dZio
ienaskai os
kamienu
esp.
pa adigma):
1)
(i)o-kamieniai
oikonimai,
.
y.
modelis
su
kamieny
esp.
pa-
adigmy
pakai a
(neu alizacija);
2)
@
esp.
é
kamieno
oikonimai
(pap as asis
mo-
delis).
1.1.1.
Ge okai
p oduk y esnis
y a
(i)o
kamieno
modelis,
apimas
118
oiko-
nimy
( .
y.
=
64%
isy
okn)>:
Ba zdai
:
Ba zda,
Bulkai
:
Bilka, Juskai
:
Juska,
Linkai
:
Linka,
No eikai
:
No éika;
Bloziai
:
Bl6é,
Di siai
:
Di sé
e c.
Sio
modelio
104
pama iniai
asmen a dziai
y a
d-kamieniai,
14
—
u i
é
kamiena.
1.1.2.
Pa adigma
be
kamieny
pakai os
u i
65
oikonimai*®
(16
i
jy
u i
pa a-
lely
modelj
i
su
kamieny
pakai a,
.
5
i8nasa),
p z.:
Alseikos
:
Alséika,
And ei-
kos
:
And eika,
Dindos
:
Dinda,
Ka éi os
:
Ka éi a;
Dailidés
:
Dailidé,
Lapés
:
Lapé.
1,2.
Pi mojo
modelio
[(j)o
kam.]
daugiskai iniai
oikonimai
pasiZymi
ne
ik
linksnia imo,
be
i
am
ik a
ki éia imo
pa adigmy
pakai a.
Daugiau
nei
du
eé-
daliai
(i§
55—39)
okiy
oikonimy
u i
galininj
ki j
(4
a. p.),
palygin i
su
pama i-
nio
asmenya dZio
ba i onine
( esp.
p iesagine)
ienaskai os?
akcen uacija
(1,
2
a.
p.)
:
Dilbai
(4)
:
Dilba
(1),
Guobai
(4):
Guoba
(1),
Ki kai
(4)
:
Ki ka
(1),
Minelgai
(4)
:
Minélga
(1),
Pau ai
(4)
:
Pdu a
(1),
Sa kai
(4)
:
Sé ka
(1),
Va zZai
(4)
:
Va Za
(1);
Bloziai
(4)
:
Blé%é
(2),
Di siai
(4):
Di sé
(1),
Lapiai
(4)
:
Lapé
(2)
e c.
Daugumas
okiy
di
é
kamieno
asmen a dziy
y a
kilg
i8
apelia y y
(i§
39
—
33).
Taigi
eikia
many i,
kad
Siuo
a eju
onomas ikoje
susekami
désningumai
gali
pa a nau i
is o inés
mo ologijos
bei
akcen ologijos
p oblemy
sp endimui.
Analogiska
ki éia imo
pa adigmy
dis ibucija
kai
ku iose
a mése
bidinga
i
ki iems
(j)o-kamieniams
daugiskai iniams
oikonimams
(be
kamieny
pakai os),
»Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinyne“
(V.,
1976)
as a
i s
200
ned iskiemeniy
asmen a dinés
kilmés
daugiskai iniy
oikonimy,
ku ie
ki giuo-
jami
4-aja
ki éiuo e,
palygin i
su
pama iniy
a d
ienaskai os
ba i onine
Tesp.
p ie-
sagine
akcen uacija.
Si okie
oikonimai
susi elke
.
aukS ai iy
kaunikiy
plo e
(%
44%)
i
Zemaiéiy
Siau és
bei
aka y
dalyje
(~27%).
Po
maziau
ju
y a
i
ki u ,
neisski ian
né
pe i e iniy
a miy,
p z.:
Banaiciai
(4)
3k*:
Bandi is;
G igaliiinai
(4)
Kps,
P n
:
G igali inas,
plg.
G igali inai
(1)
8 ,
S n&;
Tamelia
(4)
Siu
:
Timélis;
Pe kiinai
(4)
Kip
:
Pe kiinas;
Ju geliai
(4)
B z
:
Ju gélis;
Pe eliai
(4)
Viln
:
Pe -
élis;
Ses okai
(4)
Lzd
:
Ses dkas
e c.
1.3.
Abiejy
modeliy
oikonimy
pama iniai
a d
y a
j ai ios
kilmés*.
I§
183
a d
105
(=
57%)
sie ini
su
lie u i8kais
apelia y ais,
p z.:
Bilda
:
bilda
(:bildé i),
Bu ba:
®
SeSiolika
okiy
oikonimy
u i
i
pa alelias
a
(13
okn)
esp.
é
(3
okn)
kamieno
o mas:
Bimbai
||
Bimbos,
Linkai
|
Linkos,
Pe éskai
|
Pe oskos
e c.;
Lapiai
||
Lapés,
Laumiai
|
Laiimés,
Pém-
piai
||
Pémpés,
Tokiy
g e u iniy
o my
ski iasi
geog a ija.
®
IS
ju
52
okn
y a
d-kamieniai,
o
13
u i
é
kamiena.
7
Vienaskai os
odél,
kad
a d
daugiskai a,
kaip
éliau
ma ysime,
gali
ba i
i
Sakninio
Tesp.
p iesa-
ginio,
i
galininio
ki éia imo.
i
*
Gy enamyju
ie y
a dy
san umpos
a ojamos
kaip
LKZ.
®
A ski y
oikonimy
modeliy
pama iniai
a d
kokio
no s
eikSmingesnio
kiekybinio
ski umo
kilmés
a z ilgiu
ne u i.
E imologizuojami
a d
emian is
Siais
eikalais:
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas,
186
bi ba
(:bu bé i),
Linka
(:li ik i),
KimSa
(:kims i),
RimSa
(: im i);
Bimba
:
bimba,
Di sé
:
di sé,
Pémpé
:
pémpé,
VaS aka
:
aS aka
‘ oks
paukS is
=
laukys’.
IS
ki y
i8siski ia
10
d ikamieniy
an oponimy
(be eik
isi
seni):
Dalgeda,
Ge d ila,
No éi-
ka,
No géla,
Sangdila,
Su ild®
e c.
Likusieji
78
a d
ieni
pada y i
i§
skolin y
apelia-
y y
a ba
iesiog
pasiskolin i
pap as ai
i8
sla y
a dyno
(38)
:
Bulka
(plg.
lenk.
Bulka,
b us.
Byaka),
Dida
(plg.
lenk.
Duda,
b us.
J[ya:
lenk.
duda,
b us.
dyda>
lie .
diida),
Ki ka
:
ki ka
(s .)°,
Saxka
:
Saska
(sl.)
‘ oks
ka das’;
ki i
pada y i
i8
k ikS o
a dy
(40).
Daugumos
k ik& a a diniy
a d
pama iniai
Zod¥iai
a si ado
ne
lie u iy
kalbos
di oje.
Tai
daZniausiai
liaudinés
y u
sla y
k ik8 o
a dy
o mos,
p z.:
b us.
Teauxa
<
Ian,
lenk.
Iwaszko
<
Iwan
:
dpy.
I oska;
b us.
[Oxno
<—
Eedbumu i:
dp .
Jukna;
b us.
Caja
<
Caeea,
lenk.
Sawka
<—
Sawa:
dp .
Sdukd
e c.
Tik
ienas
ki as
k ikS8 o
a das
gali
bi i
susi o ma es
i
lie u iy
kalboje:
Démas
<—
Dominjykas
:
dpy.
Doméika,
Razma
<
E aizmas
:
dp .
Razma,
Valen a
<
Valen-
inas
:
dpy.
Valen d.
Apsk i ai
daugiau
nei
du
eédaliai
(123)
@
i
é
kamieno
asmen a dZiy,
iS
ku iy
pada y i
daugiskai iniai
oikonimai,
y a
susije
su
apelia y ais.
Dauguma
okiy
an oponimy
(85%)
pada y i
i8
lie u isky
esp.
bal isky
apelia y y,
ki i
—
iS
skolin-
y
(pap as ai
sla isky).
1.4.
Pa eikus
i iamujy
duomeny
glaus a
kiekybine,
akcen uacine
i
kilmine
cha ak e is ika,
ap a ina
i
jy_geog a ija.
Cia
nag inéjamu
oikonimy
modelius
pazymékime
su a inai
si aip:
1.
a)
Bu bai
:
Ba ba;
b)
Lapiai
:
Lapé.
2.
a)
Bi bos
:
Bu ba;
b)
Ldapés
:
Lapé™.
1.4.1.
I§
schemos
ma y i,
kad
pi mojo
modelio
(su
kamieny
pakai a)
oikonimai
koncen uojasi
.
aukS ai iy
kauniSkiy™
plo e
(38
okn)
bei
Zemaigiuose
(31
okn).
Pasi aiko
(j)o-kamieniy
oikonimy
i
ki u ,
p z.:
po
13
okn
.
aukS ai iy
SiauliSkiy
i
.
aukS ai iy
pane éZziskiy
e i o ijoje,
20
—
ki y
.
aukS ai¢iy
a mése,
5
okn
a-
aukS ai iy
Taigi
iS
ki y
iSsiski ia
y.
aukS ai iai,
Zemai¢iai
(ne
.
1.
A—K
( ank a& is);
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
an oponimika.
—
V.,
1977;
Vanagas
A.
Misy
pa a dés.
I.
—
Kn.:
Zodziai
i
zmonés.
V.,
1974,
p.
87—
152;
Vanagas
A.
Misy
pa a dés.
II,
—
Kn.:
Zmonés
i
kalba.
V.,
1977,
p.
49—92;
Kuza inis
K.,
Sa ukynas
B.
Lie u iu
a -
dy
e imologinis
Zodynas.
—
Kn.:
Va dai
i
Zodziai.
V.,
1971,
p.
43—157;
Bipnina
M.
B.
Be-
Japyckaa
auTpa animia.
—
Minck,
1966,
7.
2,
1969;
Bys on
J.
S .
Nazwiska
polskie.
—
Lwéw,
1936;
S ownik
s a opolskich
nazw
osobowych.
—
W oclaw—Wa szawa—
K akow,
1965—1979,
.
1—5;
Go schald
M.
Deu sche
Namenkunde.
—
Be lin,
1954.
*
Dauguma
i
Siu
a d
pada y y
oikonimu
y a
o-kamieniai
(8):
Ge d ilai,
No eikai,
Su ilai
e c.
10
A d
Ki ka
sie inas
i
su
lenk.
Ki ka,
b us.
KipKo.
41
Oikonimy
papli ima
nus a an ,
Zi i é a,
kad
asmen a dis
bi y
i8
os
pa ios
a ba
labai
a imos
ie os,
kaip
i i$
jo
pada y as
oikonimas.
Todé!
dalis
okn
(daugiausiai
o-kamieniy)
nej auk a
j
schema.
A ski y
modeliy
oikonimy
panaudo a
Si iek:
1)
Bu bai—
113
okn,
Lapiai
—
7
okn;
2)
Bia bos
—
76
okn,
Lapés
—
15
okn.
Pas abaa.
Cia
p iskai iuo i
i
o pa ies
oikonimo
geog a-
iniai
a ian ai,
pa yzdziui,
Zinomi
ben
5
kaimai
a du
Dailidés.
Siaip
jau
ienody
okn
palygin i
nedaug.
32
Siame
s aipsnyje
laikomasi
A.
Gi denio
i
Z.
Zinke i iaus
pasiily os
lie u iy
kalbos
a miy
klasi ikacijos
(z .
Kalbo y a,
.
14,
p.
139-147).
187
isi,
Z .
schema),
8.
pane ézZi8kiai
i
k .
Siose
ie ose
(ypaé
kauniSkiy
plo e)
o
kamieno
oikonimy
y a
gana
gausu;
d-kamieniai
okn
Gia
e i
(Z .
1.4.2),
i&sky us
Zemai ius,
ku
ie omis
jy
pasi aiko
ankiau
(pa yzdziui,
Kelmés
ajone).
1.4.2.
An ojo
modelio
oikonimai
susi elke
.
aukS ai iy
ilni8kiy
a méje
(34
okn).
Ki u
okiy
oikonimy
esama
ma Ziau
:
g upelémis
jie
iSsimé e
mazZdaug
po
isa
Lie u a,
p z.:
12
okn
p.
auk8 ai iy
plo e,
21
—
Zemai iuose
(i
jy
8
—
Kelmés
ajone),
4
—
y.
aukS ai iy
kauniSkiy
pie uose
(P ieny
ajonas),
16
okn
iSsiba s e
po
.
aukS ai iy
e i o ija
(be
ilni8kiy).
1.4.3.
Apibend inan
oikonimy
papli imo
duomenis,
kons a uo ina,
kad
abiejy
modeliy
geog a iné
dis ibucija
y a
gana
apib éZ a:
pi mojo
modelio
oikonimai
(Bu bai,
Lapiai)
koncen uojasi
.
aukS ai iy
(ypa
kauniskiy)
e i o ijoje,
didZiojoje
dalyje
Zemai iy
plo o
bei
kai
ku
y y
aukS ai iuose
(8.
pane ézZi8kiai,
Si in iSkiai);
an ojo
modelio
oikonimai
(Bi bos,
Lapés)
susi elke
.
aukS ai iy
ilniskiy
plo e
(Z .
schema).
2.1.
[8nag iné ieji
oikonimy
modeliai,
be
abejo,
sie ini
su
d,é
kamieno
asmen a -
dzZiy
daugiskai a,
ku i
a mése
i gi
u i
du
a ian us:
Bu bai,
Lapia
esp.
Bu bos,
Lapés.
Ty
ya ian y
geog a ija
i
esmés
su ampa
su
ap a ujy
oikonimy
modeliy
papli imu.
2.1.1.
Fo mas
su
kamieny
esp.
galiniy
pakai a
[Jo
kamienas]
a oja_daugu-
mas
.
aukS ai iy
bei
p.
aukS ai iu
aka inis
kampas
(Lzd,
Vs,
Kpé,
Lp),
p z.:
Kabelkai
:
Kabélka,
Kalédai
:
Kaléda,
S i ai
:
S i a,
Ge iai
:
Gé é’.
Si okia
a osena
biidinga
i
daugeliui
Zemai iy
(Mzk,
T k,
Tl,
SIn ,
K n,
Skd , Sauk,
K ,
Va n,
Rs), kai
ku iems
.
aukS ai iams:
p.
pane éZiSkiams,
si in iskiams,
daliai
u eniSkiy
i
anykS ény.
Bene
isose
lie u iy
kalbos
a mése
(i)o
kamieno
modelis
biidingas
i
(i)u-kamieniy
a d
daugiskai ai,
p z.:
Bu kai
:
Bu kus
(plg.
okn
Bu kai
KS,
Kip,
Tl,
T g),
Kubiligi
:
ae
(ple.
in
Kubiliai
KS
esp.
Kubiliai
B Z,
Kim,
Sk,
U ).
Va ane™
Vo
ecdes
Yala
an
ie
AY,
aly
Y a
Snek y,
ku
a,
é
kamieno
a d
eG
o mos
su
kamieny
pakai a
bi-
dingos
ne
isai
pa adigmai.
Apie
T e é iy
( .
aukS aigiy
ilniskiu
a mé)
a ojama
(a
ben
bu o
a ojama):
Ga lai,
Ga lij,
Ga léms,
Ga lais,
be
Gd las
:
Ga la
(O ebski
J.,
1934,
209
.).
Taigi
ik
dgs.
galininkas
ilaiko
a d
ienaskai os
kamiena
i
ki éiuo e.
2.1.2.
Be eik
isi
(p.
aukS aigiai
(i8sky us
aka inj
kampa)
i
didZioji
dalis
.
aukS ai iy
ilniskiy,
kupiSkény,
u eni8kiy
(Rk,
Km,
Zb,
Ob,
Ds,
Z ,
K ns,
K k),
Siau és
pane éziSkiai
(Lnk ,
Ps,
Jn’k,
PS)
a oja
d-
esp.
é-kamieniy
a d
daugiskai-
os
o mas
be
kamieny
pakai os,
pyz.:
Bi bos,
S ickos,
Dailidés.
Si aip
daZniausiai
pees
8
Bu bai,
Lapiai
esp.
Bi bos,
Lapés
‘Bu bos
a
Lapés
Seima
(daug
Seimy);
Zmonés
Siomis
pa a -
démis’
—
‘yie a,
ku
gy ena
os
Seimos
esp.
zmonés’.
Tai
ip as inis
nominacijos
biidas:
kokio
no s
daik o,
eikéjo
i
pan.
ypa ybé
pe keliama
j
su uo
daik u
e c.
susijusia
ie a.
*«
Bene
pi masis
be eik
analogigka
kamieny
pakai a
ap asé
T e é¢iaus
Snek oje
J.
O embskis
(1934,
209
.).
T
okiq
a osena
Mi u os
upyno
a méje
(apie
Ju ba ka)
a k eipé
démesj
E.
G i-
na eckiené
(1959,
179;
1960,
161).
Pla¢iau
apie
ai
a8é
A.
Gi denis
(1962,
4 .
.).
188
189
7
pay.
Daugiskai iniy
oiko-
nimy,
pada y y
i8
4-
i
é
kamieniy
a d.,
papli imo
schema
DAUGISKAITINIY.
OIKONIMY
,
PADARYTL
1§
G-IR
@~KAMIENIL
a d,
PAPLITIMO
SCHEMA:
1.
({)o-Kamieniai
okn:
2.
G-
esp.
6-kamieniai
okn:
a)
@
~
okamieno
;
b)
O~
jo
kamieno.
a)
A
-@
kamieno;
6b)
A-
&
kamieno.

elgiasi
i
lie u iy
Snek os
palei
La ijos
siena
(ma y ,
dél
j akos
la iy
kalbos,
u in-
Gios,
odos,
ik
okias
miné y
an oponimy
daugiskai os
o mas).
2.2.
Asmen a dziy
daugiskai ai
su
kamieny
esp.
pa adigmy
pakai a
[kaip
i
nag iné iesiems
(j)o-kam.
oikonimams,
Z .
1.2]
bidingas
galiininis
ki éia imas
(4
a.
p.),
palygin i
su
Siaip
jau
ba i onine
esp.
p iesaginio
ki gio
ienaskai os
pa a-|
digma,
p z.:
Bauzai
(4):
Bauza
(1),
Mazeikai
(4)
:
Mazéika
(1,2);
Ge iai
(4)
:
Gé é
(1),
Ka eliai
(4)
:
Ka élé
(2).
Ku
okios
d
esp.
ékamieno
asmen a dziy
dgs.
o mos
a ojamos,
en
i
ki y
kamieny
a d
daugiskai a
li iks ama
ki éiuo i
galiinéje
(4,3
a.
p.):
Gailiai
(4)
:
Gailius,
Sp indiiai
(4,3)
:
Sp indis,-Kazlauskiai
(4,3)
:
Kazldiiskis,
Simkiinai
(4,3)
:
Simkiinas
e c.
(Zemai iams
i
.
aukS ai iams
bidingesné
egioji
ki é.
pa adigma;
ke i aja
akcen uacine
pa adigma
ge iausiai
ep ezen uoja
.
aukS aigiai
kauniSkiai’®.)
Miné o
ki gia imo
désningumo
laikosi,
odos,
isos
lie u-
iy
kalbos
a més,
u in¢ios
@
esp.
é
kamienoja d
daugiskai a
su
-(i)ai"®.
2.2.1.
Jeigu
d-
esp.
é-kamieniy
a d
daugiskai a
pada oma
pagal
ienaskai os
kamieng
(Bi bos,
Lapés),
ki y
kamieny
daugiskai os
pa adigma
pap as ai
u i
Sak-
ninj
esp.
p iesaginj
ki j(1,
2
a.
p.)
:
Sp indziai,
Kazlduskiai
e c.
Sios
aisyklés
egu-
lia iau
laikosi,
odos,
ik
kai
ku ie
Zemai iai.
AukS ai iams
(neiSski ian
né
pe i e-
iniy
Snek y
uz
Lie u os
iby),
u in iems
d
esp.
é
kamieno
a d
daugiskai os
a ian a
be
kamieny
pakai os,
biidingas
galininis
ki gia imas
(3,
4
a.
p.;
daznesné3
a.
p.)
:
T inkiinai,
Mackoniai,
Ud a
:
Ud as,
Bulbieniai
(4)
S
(plg.
bulbiéniai
(2)
“bul ie-
nojai’)
e c.
Tu in
gal oje
d
esp.
é
kamieno
a d
daugiskai os su
kamieny
pakai a
i
galiininio
ki éia imo
y§j
(Z .
2.2),
galima
many i,
kad
Sie
aukS ai¢iai
i gi
bus
u-
éje d-
esp.
é-kamieniy
a d
daugiskai os
a ian a
su
-(i)ai
( a d.).
2.2.2.
Kadangi
(i)o-
i
(i)u-kamienés
a d
daugiskai os
o mos
(pap as ai
ne-
d iskiemenés)
u i
du
galiininio
ki éio
a ian us
—
ke i aja
i
eciaja
akcen uaci-
nes
pa adigmas,
—
kyla klausimas,
ku is
i§
jy
pi minis,
senesnis.
Galima
a sa giai
spé i,
kad
senesné
Siuo
a eju
y a
ke i oji
ki éiuo é,
nes:
1)
ik
jq
mani es uo-
ja
@-
esp.
é-kamieniy
a d
daugiskai os
o mos
su
kamieny
pakai a
(Z .
2.2);
2)
ze-
mai iuose,
ku iems
biidingas
kilnojamas
(j)o- esp.
(i)u-kam.
an oponimy
daugis-
kai os
ki is
(3
a.
p.),
daznokai
pasi aiko
daugiskai iniy
ned iskiemeniy
asmen a di-
nés
kilmés
oikonimy
(ypa
aka inéje
i
Siau inéje
dalyje),
ki éiuojamy
ke i aja
ki éiuo e,
p z.:
Sku ydai
(4)
Als
:
dp .
Sku ydas,
Pakauskiai
(4)
Tl
:
dp .
Pakdus-
kis
(plagiau
Z .
1.2);
3)
.
aukS ai¢iy
(pa yzdZiui,
kai
ku iy
u eniSkiy,
ilniSkiy)
(j)0-
esp.
(i)u-kamieniai
|
i
2
ki éiuo és
asmen a dZiai
i
a i inkami
oikonimai
daugis-
kai os
galininko
galiinéje
u i
labai
ySky
Salu inj
ki i
(Sim'ki,n s,
Tu'mé,nis,
Ru'-
gié ni s),
ku is
g ei iausiai
suponuoja
Cia
pi mykS e
gal ining
akcen uacija,
kai
ku
i
mani es uojama
(plg.
Bulbienii s,
Simkiinis
e c.)".
2.3.1.
Manoma,
kad
(j)d
esp.
é
kamieno
a d
daugiskai a
su
-(i)ai
(Didai,
Gauliai
:
Gdulia,
Lapiai)
y a
a si adusi
analogijos
keliu
pagal
p oduk y esniy
(j)o-
%
KauniSkiy
plo e
susi elke
i
daik a a dziy
oksi oniniai
a ian ai,
Z.
Pe ai iené
Z.
D is-
kiemeniy
daik a a dziy
ki ia imo
a ian ai
lie u iy
kalboje.
Dipl.
da bas.
-
VVU,
1981.
1
Sup an ama,
elimina us
kai
ku ioms
a méms
bidingus
ki io
a i aukimo
pada inius.
1
De aliau
analizuo i
Sig
jdomiqa
p oblema
neleidZia s aipsnio apim is.
190
a
kamieniy
a d
daugiskai a
(G ina eckiené
E.,
1960,
161).
Ki okiy
nuomoniy,
odos,
né a.
Si aip
gal ojan ,
isy
pi ma
sunku
paaiskin i,
kodél
Siaip
jau
Sakninio
esp.
p ie-
saginio
ki io
d-,
é-kamieniai
a d
daugiskai oje
su
kamieny
pakai a
linke
pe ei i
j
galiininj
ki éia img,
ku is
né a
p oduk y esnis
uz
ba i oninj
esp.
p iesagini.
2.3.2.
A odo,
acionaliausia
many i,
kad
ap a ieji
du
asmen a dziy
dau
giskai-
os
a ian ai
y a
u éje
ski ingas
eikSmes¥.
Tu
a ian y
dis ibucija
Snek ose
da
galima
ap ik i
( u imais
duomenimis,
ie omis
apie
Ju ba ka
i
ki u
y.
aukS ai¢iy
kauniSkiy
pak aS iais,
ku
ne
ku
p.
pane éziskiy
a méje,
p.
aukS ai-
iy
aka iniame
kampe).
Asmen a dziy
daugiskai a
su
kamieny
(i )/a ba
akcen ua-
ciniy
pa adigmy
pakai a®
okiu
a eju
eiskia
Seimos,
giminés
a da,
pada y a
i§
asmen a dzio,
—
aigi
u i
kuopine
eik8me,
ku ia
paliudija,
be
ki a
ko,
i
a -
osena:
.
aukS ai iai
kauniSkiai,
kai
ku ios
.
aukS ai iy
ilniskiy
Snek os
(pas a o-
sios
ik
akul a y iai)
a d
daugiskai a
su
-
(i)ai
a oja
su
dauginiais
skai a dZiais™,
p z.:
d eji,
eji
...
Diidai,
Gudeliai
‘d i,
ys...
Diidés,
Gudélio
Seimos’.
An asis
daugiskai os
a ian as,
pada y as
pagal
ienaskai os
kamiena
i
akcen-
uacija,
a ojamas
a ski iems
Seimos
esp.
giminés
na iams
pazZymé i,
p z.,
b oliai,
pusb oliai...
Diidos,
Di sés.
Pi maja
daugiskai a,
u in¢ig
speci ine
oksi onine
o ma
su
(i)ai,
neu ali-
zuojan iq
kamieny,
giminiy
i
akcen uaciniy
pa adigmu
opozicija,
i
speci ing
seman ika
(Zymi
_heskaidoma
isuma),
ik y
a
din i
kuopine_
daugiskai a;
an aja
pap as aja.
I ai iy
kamieny
asmen a diiai
du
daugiskai os
a ian us
aléjo
mani es uo i,
pa yzdziui,
Si aip:
1)
modelis
su
kamieny,
giminiy
i
akcen ua-
ciniu
pa adigmy
opozicijos
neu alizacija
kuopinéje
daugiskai oje:
Bu bai
Lapiai
Ba kai
ee
Ve
i
Biu ba
Lapé
Ba kus
~
Bu bos
Lapés
*
Ba kiis™
8
Tokia
p ielaida
a i inka
J.
Smid o
(1889)
iSplé o a
eze
apie
d i
ide.
daugiskai os
unkcijas;
be
o,
Z .
Ku ylowicez
J.,
1964,
204.
1®
Uz
pe sonalia
in o macija
s aipsnio
au o ius
dékingas
ilol.
kandida ams
J.
Paulauskui,
A.
Vi-
dugi iui,
doc.
A.
Pi o kinui,
B.
Sa ukynui
i
ki iems.
%”
Kamienu
pakai a
ada
suponuoja
i
akcen uaciniy
pa adigmy
pakai a,
jei
a d
y a
ba i oninio
esp.
p iesaginio
ki io
(Z .
1.2,
2.2).
Daugiskai y
ik
su
ki ia imo
pa adigmy
p ieSp ieSa
modelis
(Simkina
:
Simkinai)
Zinomas
ie omis
apie
Ju ba kd,
be
ne
isu .
Ji
ik
kaip
galéjusj
bi i
su-
ponuoja
E.
G ina eckiené
(1960,
162).
*
Siuo
a eju
dauginiai
i
kuopiniai
skai a dziai
uo
esiski ia,
kad
kuopiné
o ma
y a
s ip usis
(Zymé asis)
opozicijos
na ys,
pap as ai
eiSkiqs
apy ik i
skai iy
( eji
mé ai
:
éje as
mé y).
1
3i
ak q
au o iaus
démesj
a k eipé
doc.
V.
Labu is.
#2
Tokios
({)u
kamieno
a d
o mos
ne a ojamos
ne
i
en,
ku
a d
daugiskai a
pada oma
pagal
ienaskai os
kamiena
i
ki ia ima.
191
2)
modelis
su
akcen uaciniy
pa adigmy
opozicijos
neu alizacija
kuopinéje
dau-
giskai oje:
Simkiinai
pn in al
Usai
i
a
Simkiinas
Sp indis
Osas
BS
N
Simkiinai
Sp indziai
Osai
2.3.3.
P ak i8kai
isose
lie u iy
kalbos
a mése
a d
d iejy
daugiskai os
a ian y
dis ibucija
bu o
apibend in a
ieno
esp.
ki o
na io
naudai**.
Vy aujan is
y a
dau-
giskai os
a ian as
su
kamieny
i
ki ia imo
pa adigmy
opozicijos
neu alizacija,
.
y.
su
-(i)ai**.
Vy auja
i
Sio
modelio
daugiskai iniai
oikonimai,
pada y i
iS
a,
@
kamieno
asmen a dziy
(Z .
1.1.1
i
schema).
Tokiy
oikonimy
pasi aiko
i
en
(palei
La ijos
siena,
8.
pane éziskiy,
kupiské-
ny
a mése,
ku ne
ku
i
ki ose
.
aukS ai iy
ie ose,
neiSski ian
né
ilniSkiy),
ku ,
u imais
duomenimis,
neZinoma
(j)d,
é
kamieno
a d
daugiskai a
su
-(i)ai
(z .
sche-
ma).
Kadangi
daugiskai iniams
an oponiminiams
oikonimams
bidinga kuopiné
seman ika
(Z .
13
iSnaSa),
jie
es ini
i
a d
kuopinés
daugiskai os,
ku ios
o mas
aukS¢ciau
miné ose
a mése
i8s iimé
pap as ésios
daugiskai os
pa adigma*®.
2.4.
Galima
kel i
hipo eze,
kad
pap as osios
:
kuopinés
daugiskai os
opozicija,
susekama
ie y
a duose,
bu o
bidinga
i
apelia y ams.
Sia
hipo eze
i
dalies
pa em y
ai,
kad
daugumas
asmen a dzZiy
(~2/3),
i8
ku iy
pada y i
daugiskai iniai
oikonimai,
y a
apelia y inés
kilmés
(Z .
a i inkamas
Sio
s aipsnio
ie as).
Be
s a biausia
y a
ai,
kad
d iejy
daugiskai y
opozicijos
elik y
da
galima
ap ik i
i
pa iuose
apelia y uose.
Tie
elik ai,
kaip
i
oponimijoje,
y a
d ejopi:
1,
Pap as ajai
daugiskai ai
kon as uoja
kuopiné
su
linksnia imo
i
akcen ua-
ciniy
pa adigmy
opozicijos
neu alizacija®®,
p z.:
liepos,
sg.
liepa
:
liepai
(4)
‘liepy-
nas’
S
(V.
Majziulio
in .),
plg.
da
liepi kai
“liepziedZiai’
Dk8;
pédos,
sg.
peda
“apa-
iné
kojos
dalis,
le ena;
kojos
imin a
Zymé,
duobu é’
Lp,
DP
178
:
pédai
(3)
“kieno
no s
kojy
ispaus os
zymés,
pédsakai’
Lp,
Dp
183,
192,
210
(LKZ
IX
736);
plausos
“kokio
pluoS o
d iekos,
skaidulos’
§.
Dauk
:
plausai
‘apa inis
pluoS inis
ka nos
sluoksnis’
S.
Dauk?’.
2.
Kuopiné
daugiskai a
mani es uojama
akcen uaciniy
pa adigmy
opozicijos
neu alizacija,
.
y.
galininiu
ki éiu,
palygin i
su
pap as dsios daugiskai os
( esp.
%
Mis iasias
kai
ku iy
Snek y
(Z .
2.1.1)
a d
daugiskai os
pa adigmas
eik y
iaiky i
miné osios
di-
s ibucijos
nykimo
pada iniu
(d iejy
pa adigmy
kon aminacija).
#4
Tik
kuopinés
daugiskai os
a ian a
bene
isose
lie u iy
kalbos
a mése
apibend ino
(i)
u-kamie-
niai
a d
(Z .
2.1.1).
%5
Kodél
ienu
bu o
iSs um as
pap as 6sios,
o
ki u
—
kuopinés
daugiskai os
modelis,
p iklausé
nuo
i ai iu
p ieZas¢iu,
ku ioms
ap a i
¢ia
pe
maza
ie os.
%6
Pa yzdziy
(ilius acijy)
kiekis Gia
i
oliau
gana
ibojamas.
®
Plg.
okius
S.
Daukan o
sakinius
(LKZ
X
109):
[Zemai iai]
i¥
maukny
palagus,
punes
<...>
di bo,
apyniy
i k émis
i
plauSomis
bei
y imis
siiilojo i
aiSiojo
|
PlauSai
[abu
ka us
iS e-
in a
mano.
—
B.
S.]
os
i su inés
osies
apsiau
isa
medi.
Pas aba.
LKZ
X
109
ne
isai
iks-
liai
apibidin a
Zodzio
plausos,
pa eik o
pi mame
sakinyje,
eik$mé.
Cia
u imas
gal oje
ne
pluo’-
inis
ka nos
sluoksnis,
o
A ski os
o
sluoksnio
skaidulos,
,,siiilai‘‘.
192
ienaskai os)
ba i onine
a
p iesaginio
ki gio
pa adigma,
p z.:
os iai
(1),
sg.
os-
is
:
uos iai
(4)
“uo8 is
i
uoS é;
jy
namai
=uoés ija’;
dial.
é ai
(1),
sg.
é as
(ba i-
oning
pa adigma
odo
la .
é s)
:
é ai
(4)
‘ é as
i
mo ina,
pogu ean’;
dis ai
(1),
sg.
dis as
“pap as ai
kokios
no s
ais aZolés’
:
yais ai
(4)
‘nekapc TBo’
Dk&
(V.
La-
bu io
in .);
Sim ai
(2),
Sim as
( eiSkia
iksly
skai iy):
sim ai
(4)
—
eiXkia
apy ik i
skai iy,
“daug’
Gly,
Nm;
doksai
(1),
sg.
doksas
:
okn
Uoksai
(4);
a ai
(2)
:
okn
Va ai
(4);
okydiai
(1),
sg.
dky is
:
okyciai
(3%)
‘ okie iy
au a
e c.’
T k
(A.
Gi -
denio
in .);
lie i iai
(2),
sg.
lie iwis
:
lie u iai
(4)
‘lie u iy
au a
e c.’
G ;
siu éjai
(1),
sg.
siu éjas
:
siu éjai
(4)
‘siu éjy
Seima’
Ld n,
J b
(J.
Kabelkos
in .;
G ina ec-
kiené
E.,
1960,
162
.)?*.
2.4.1.
Kad
Gia
pos uluojama
ezé
bi y
aiskesné,
palyginkime
okius
sakinius:
Si os
Zolés
ge i
dis ai
i
Té ui
da é
po cijg
ais %
Dk8;
Du
Sim ai
( ubliy)
i
Sim ai
jy
enai
sk aido
Gly
(Mo kiinas
K.,
LKK
XI
127);
Pa
kiema
éo
ys
6é-
ky
ciaii
Pa
ka q
ie
okyciai
p idi bo
daug
jéibiy
T k;
UzZupéj
gudés
az
lie i iy
is ekéje
i
Ke u iolikiais
me ais
<...>
g imési
lenkai,
lie u iai
G
(Ka dely é
J.,
1975,
101,
131);
Fab ike
di ba
siu éjai,
ki péjai
...
i
Cia
gy ena
miisy
kaimo
siu éjai...
‘siu éjy
Seima’
Ld n.
2.4.2.
Su
ap a aja
daik a a dzio
ki éia imo
pa adigmy
dis ibucija
g eigiausiai
susijes
i
panaSus
ne eikiamosios
ii8ies
daly iy
ki io
pasiski s ymas
kai
ku iose
Zemai iu
snek ose,
plg.
p is a } a,
iS ais} a
|
p is a i:
a,
ix ais -
d]
—
p iesaginio
ki io
mo .
gim.
ienaskai a
:
p is a y d,
iS aisy a
[
p is a i-
3,
iS aisi*
3]
—
galiininio
ki éio
adinamoji
be a dés
giminés
o ma
Lc, LZ,
Klik,
Akm,
MZk,
Vk,
Kal,
Pln.
Pig.
okius
sakinius:
Ta
meisa
biis
koznq
y q
p is a } a
i
Viskas
y q
bis
p is a y a;
Tau
a
k émé
ujau
bis
i aisy a
i
Man
odos,
ka[d]
jau
yl a]
i aisy a,
plén-
as
ei a
Pin*.
2.5.1.
Min is,
kad
lie u iy
kalboje
(i
ben
y y
bal uose)
y a
egzis a us
kuopiné
daugiskai a
su
-(i)ai,
né a
isiskai
nauja.
Panagiq
hipo eze,
no s
i
labai
agmen i3-
kai,
y a
kéles
jau
J.
O embskis,
ai8kindamas
o/a-kamieniy
daik a a dziy
g e ybiy
a si adimo
p ieZas is.
Jis
eigé,
kad
daugiskai éjan
y y
bal y
kuopiniams
daik-
a a dziams
[nomina
collec i a
su
*-(i)d]
a si ado
nauja
(an iné)
daugiskai os
o -
ma
su
-(i)ai
[<*-(i)d],
iSlaikiusi
am
ik g
laika_kuopinge
eikSme
,(O ebski
J.,
1956,
3,
28).
38
|
ki cia imo
pa adigmy
s y a imus
jau
senokai
a k eip as
démesys,
p z.:
kdlnai
(1):
kalnai
(3),
k a ai
(2)
:
k an ai
(4)
e c.
(G ina eckiené
E.,
1960,
162;
Mnawa—Csu a
B.
M.,
1963,
22
. .;
Kazlauskas
J.,
1968,
48;
Ka dely é
J.,
1975,
46).
Rodos,
niekas
né a
kons a a es,
kad
galé u
ski is
y
g e iminiy
o my
éikSmés.
*®
Kad
u
pa iy
p iesagy
ediniai
ne e ai
a ski ose
a mése
biina
i
p iesaginio
esp.
Sakninio
i
ga-
lGninio
(kilnojamo)
ki ia imo
(Sdu a ai),
pla iau
y a
aSes
A.
Gi denis
(1972,
68
.
.).
Jis
mano,
kad
,,nemaza
miné y
,,Sakninio“ a
,,galiininio“
ki cia imo
pa yzdziu
y a
elik ai,
a i ike
nuo
ki y
ediniy
ne
ik
sa o
iS aiSka
(ki ¢ia imu),
be
i
u in
iu‘‘
[Sis
Zodis
iS e in as
mano.
—
B.
S.],
a.
Gi denis
A.,
1972,
69.
Pokalbiuose
su
A.
Gi deniu
isik is aliza o
i
ia
keliama
ezé,
kad
galininiai
Siaip
jau
ba i oniniy
daik a a dziu
a ian ai
(plg.
ékieciai
:
okieciai)
gali
bi i
bu usios
kuopinés
daugiskai os
elik ai.
30
§j
ki éia imo
ak a
pas ebéjo
i
apie
ji
in o ma o
doc.
A.
Gi denis.
13.
91
:
193