Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai

LIETUVIY KALBOS SINTAKSES TYRINEJIMAI LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXV (1986) KAZIMIERAS GARSVA LATVIJOS LIETUVIU TARMIU SINTAKSES YPATYBES. IR TEKSTAI* 1. TVADAS Latvijos TSR yra maZiausiai 6 senbuviy lietuviy tarmés: vilniSkiai (Ciskodas, Indrica, Uodegénai ir kt.), uteni’kiai (Subatius, GarSviné, Aknysta), kupi’kénai (Néretos), panevéZiSkiai (Skyrénys), Siauli’kiai (Ukrai) ir tel&i8kiai (Vadakstis) (plg. GarSva 1985), I8skyrus Indrica, i kurig lietuviai atsikélé 1893— 1903 m. i€ Ignalinos—Rim¥’és apylinkiy, ir galbiit Ciskoda, visos kitos Snektos gali biti pagrindinio lietuviy kalbos ploto Siaurinis tesinys. Tarp Ciskodo ir Neretii senbuviai save daZniausiai vadina lietivninkais. Visos tos Snektos teikia daug duomeny lyginamajai dialektologijai ir balty kalby kontaktams tirti. Latvijos lietuviy Snekty tekstai papildo miisy Zinias ir apie tarmiy sintakse. IS pakraStiniy lietuviy tarmiy iki Siol nebuvo iSspausdinta tik Latvijos lietuviu kalbos teksty; ju triiksta ir pilniausiuose rinkiniuose (Lietuviy kalbos tarmés 1970; Zinkevitius 1978). Cia pateikiami tekstai yra ne tik pirmieji, bet if daugelio viety — ir paskutiniai (statant Daigpilio hidroelektrine, Indrica, Augustini8kiai, Misitinai i§ viso bus i8kelti ir uZlieti). 1977-1983 m. autoriaus Latvijoje buvo iragyta 30 magnetofono juosty (jraSy trukmé ~ 25 valandos). Daugelj teksty Sifravo autorius, kai kuriuos (siekiant didesnio tikslumo) — universiteto déstytojai A. Girdenis (Nr. 28), O. Kosiené (Nr. 8, 22, 23), B. StundZia (Nr. 7, 24). Transkripcija vartojame iprastine ir kartu — kuo paprastesne. Kadangi lietuviy kalbos priegaidés yra tik ilguosiuose skiemenyse, tvirtapradés ar tvirtagalés priegaidés Zenklas savaime rodo, kad kirgiuoto skiemens pagrinda sudarantis balsis yra ilgas, o pirmasis ar antrasis dvigarsio komponentas — pusilgis. Igieji balsiai specialiai zymimi tik tuose kirgiuotuose skiemenyse, kurie i8tarti su vidurine (*) priegaide, ir visuose nekirtiuotuose skiemenyse. Dvigarsyje ir akiito, ir cirkumflekso Zenklu (di) Zymima viduriné priegaidé, nutesta per abu komponentus, o graviu (ie, ai ir t. t.) — ypatingai trumpas garso ar kurio nors komponento iStarimas, primenantis vad. kirstine priegaide. Graviu ir ta8ku Zemai (i.) Zymimi kiréiuoti pusilgiai balsiai, neturintys priegaidés'. Kai Zodyje du ar daugiau kiréiu, pagrindinis dazniau- * Geriausiai teksty pateikéjai Genovefai Misitinienei (1891.X.25—1984.V.7) ir daugeliui kity Latvijos lietuvninky atminti. * Pagal tradicija kir¢iuoty balsiy pusilguma Zyméti vidurinés priegaidés Zenklu yra ir nelogiska (plg. GarSva 1977, 77—78; dar ankstiau prie panaSios nuomonés buvo priéje J. Kazlauskas, A. Girdenis). 218 siai yra paskutinysis kirtis (plg. gaidzis ir t. t.); Salutinis kirtis pokirtiniuose garsuose ie, uo (ypaé iStestuose ir nugiedamuose) Zymimas taSku virSuje. Kai balsis e prieS kietuosius priebalsius ir balsis a po minkStyjy priebalsiy foneti8kai ir fonologi’kai sutampa, jis Zymimas vienodai — Zenklu a (e='4), nurodant prieSais esantio priebalsio minkStuma. NeZymios, daznai ir savaime numanomos fonetikos ypatybés nedetalizuojamos (jos bus aptartos kitame straipsnyje). Teksty fonetinés ypatybés nevienodinamos. Pauzés tarp sakiniy Zymimos vienu ikypu brikSniu (/), o tarp sintagmy — kableliu, dvitaSkiu ar pan. I8 turimy teksty atrinktos kalbotyrai svarbesnés ir jdomesnio turinio i8traukos. Daugiausia (apie treédalj) magnetofono jraSy yra i$ Uodegény. Ciskode tévy kalba tik ,,pacituojama“ nelabai riSliuose tekstuose, tad Uodegénai dabar yra tolimiausia -senbuyiy Latvijos lietuviy sala, kurios labai savita tarmé iki Siol vartota dar kaip bendravimo priemoné (daugiausia tarp G. Misitinienés ir jos dukters Elenos; remtasi ir pastarosios autoriui tarmi8kai ra8ytais lai’kais, jie nekirtiuoti). IS mazdaug 40 likusiy uodegéniSkiu (apie 1900 m. buvo 47 Seimos, daugiau kaip 200 Zmoniy) 10 dar gali pakalbéti lietuvi8kai?. Apie 1935 m. Uodegény gyventojai gaudavo lietuvisky laikraStiy ir knygu, buvo net suraSinéjami norintys lankyti lietuvi8ka mokykla. Pagal Uodegény Snekta galima spresti, kaip buvo kalbama mazdaug 10 kity Kraslavos apyl. kaimy (plg. GarSva 1984, 88), nes subaltaruséjusios paskutinés Misitiny k. (7 km j p. v.) gyventojos G. Misitinaités prisiminti Zodziai* panaSiis j Uodegénu. Greitiausiai nedaug tesiskyré kalba ir visame nutautusiame plote tarp Uodegény ir Skrudél¥nés®, -skiriamame Dauguvés upés: Naujinio (20 km j v.), Jéunbornés (Neiborno, 8 km ip. v.) ir kitose -apylinkése®. Tarp deSiniojo bei kairiojo Dauguvds kranto lietuviy yra neabejotinas rySys. Nuo Jéunbornés lietuviy kaimai j deSiniji upés kranta yra isiterpe tarp baltarusiy, latgaliy ir sentikiy rusy kaimy. Kontaktus su kairiuoju Dauguvés krantu rodo gausoki skoliniai i baltarusiy kalbos, kuriy vietinéje latgaliy Snektoje néra. Senieji Uodegény kapai taip pat buvo ne Bordvkoje, bet artiau Dauguvés bei subaltaru- -séjusio ploto — Uzinkalne (kitaip — Stygévitiuose, uZ DzergaliSkiy). Misitinu, Augustiniskiy gyventojai eidavo ij Jaunbornés bagnytia; G. Misiiinienés prosenelé Biéiuol’, gimusi apie 1820 m. ir kalbéjusi lietuvi8kai, j Uodegénus atitekéjo taip pat 2 TS ju 4 gyvena kitur. 3 J, Endzelynas (1981, 279) yra nurodes, kad, be Uodegény, lietuviai gyvene ir Mulkiuosé. Vietiniy Zmoniy atminimu, ten daugiau kalbéta latgaliSkai. 4 Arklis, Gertas, kdjas, kaliddas ,,kalédos“, mergeita ir pan. 5 Skrudélyné yra 20 km j pietvakarius. Prie jos kirgiuotas balsis o taip pat dar buvo tariamas ‘kaip a (Grinaveckiené 1980, 223, i8n. Dy: ® (Jr Ellernoje (prieSais Naujinj — K. G.) seniaus kur-ne-kur gyveno lietuviai. [...] UZ vis daugiau jy buvo apie Neiborj. Pusamiiai sako, kad augdami negirdéjo cze Zmoniy kalbant kitaip kaip lietuviszkai. Tarsi paminklui keletas lietuviy uZsiliko iki sziai dienai. Isz kur jie atéjo nieks neZino ir seniausieji neatmena. [...] 1864 m. [...] nuvarge Zmonés, iszgirde, kad reiks mokéti ke- ‘eta deszimeziy [i8pirkti Zeme], parsigando, palike vergijos vieta, iszsidangino kur kam kliuvo*. — Zvalgas. Isz Zemgatos.—Tévynés sargas, 1898, Nr. 7, p. 17. 219 i§ kitos Dauguvés pusés (Jaunbornéje lietuviai Bititoliai gyvene iki 1920 m.; ten buvo pavardziyu Krauklis, Mikitis, Térwid ir t. t.). Kiek ankséiau Kraslavos apyl. lietuviai galéjo sietis ir su Breslaujés apyl. lietuviais. SprendZiant i¥ artimiausio Plidsy (Pliustij) k. (nuo Augustiniskiy 7 km j p.) pavardziy Grodz’, Kardel', Luksza, Pitkun, Ragiel’, Székel', Szemel’ ir kity duomeny (1984 m. apklausti 8 vyresni Plitsy gyventojai kada nors kalbéjus lietuvi8kai nebeprisimena), tas kaimas i esmés galéjo subaltaruséti iki XIX a. vidurio. A. Vidugiris (Tayyac, Bunyrupuc 1983, 48) mano, jog dar XIX a. pabaigoje tie gyventojai buvo dvikalbiai ar mi&riis, o B. Makauskas (Makowski 1983, 236), remdamasis 1919, 1921 m. gyventojy sura8ymais ir 1939 m. rinkimais, nurodo dar tada iki 10 % »lietuviu“ buvus nuo Pliisy i8tisai net 80 km j pietryéius (Perebrody, Mioru, Nikolajevo valstiuose — tuo laiku tai bity labiausiai j rytus nutole lietuviy salos). Kraslavos apylinkéje, kaip ir daugelyje kity Latvijos viety, senbuviai lietuviai gali bati isikare XIII1— XVII a. 1982—1984 m. Latvijos TSR istorijos instituto archeology kasinéjimy duomenimis, Misitinuose Zmonés gyveno jau X a., prie Augustiniskiy (3 km jr.) — XIII a. Bent XIT a. gyvenus lietuvius tose vietose galéty rodyti ir uodegéniSkiy skolinys kidumalas ,,kevalas“ Geigu yai néra hiperkorekcija; XIII a. latgaliai ta Zodj bus pradéje tarti éaumala, plg. Baga 1961, 97— 98, 275—276, 572). PrieS 1519—1753 m. (Baga 1961, 570—574) gal pasiskolintas ir Zodis sSkstas »tasus“ <siksts> seiksts. K. Baga (1961, 99—100, 266) mané, kad Tivalte, kuris yra nuo Uodegény 5 km j Siaure, lietuvninkai turéje gyventi dar tuomet, kai patys latgaliai Zzvoldo vietoje tebei8tardavo *Uzvalda (nemaia tos apylinkés vietovardziy rode lietuvius gyvenus dar neseniai). Pats Uodegény vardas, kaip ir Augustini8kiy, Misifiny kaimy pavadinimai, yra lietuviSkas, kiles if Zodzio (v)uodega (latgaliai ja vadina (st)aste, o vedegés vietiniai gyventojai néra girdéje). LietuviSki yra ir daugelis kity kaimo vietovardziy: Likstupelis, pieva Likstai (latviskai Liu plavas) ir t. t. (Zr. teksta Nr. 11). Toliau vartojami Sie sutrumpinimai: Akn — Aknysta (ofic. Akniste, Jékabpilio raj.), Cs — Ciskodas (Tiskadi, Rézeknés raj., Sakstagalio apyl.), Dgp — Daiipgilio pietinés apylinkés (Gryva, Kalkuoné, Médinas, Grendza), Eg — Egldité (Eglaine, Datgpilio raj.), Grsv — Gdrsviné (Garsene, Jékabpilio raj.), In — Indrica (Indrica, Kraslavos raj., KalnieSy apyl.), Nr — Néretos (Nereta, Stitkos raj.), Sbé — Subatius (Subate, Daugpilio raj.), Skrn — Skyrénys (Shirani, Bauskés raj., Briinavos apyl.), Uk — Ukrai (Ukri, Dudbelés raj.), Vdks — Vadakstis (Vadakste, Saldaus raj.). Daugiausia pavyzdziy uZra8yta iS Uodegény ( Vodigéni, Odigjani, Kraslavos taj., Borovkos apyl.); prie jy nevartojama jokia santrumpa. Vietoviy lokalizacija smulkiau aptarta ankstesniame straipsnyje (GarSva 1985). 2. SINTAKSES YPATYBES Zinomas J. Endzelyno (1979 510, 515) teiginys, kad latviu kalbos sintaksé daugiau primena Europos vakarus (vokietiy kalba), o lietuviy sintaksé — tytus (slavu kalbas). Dauguma Latvijos lietuviy kalbos sintaksés skirtumy nuo kity lietuviu tarmiy yra ne archaizmai, bet atsirade dél latviu kalbos jtakos. Ir vis délto kokio nors didesnio atotrikio tarp lietuviy kalbos abiejose respublikose néra. Kaip ir gretimose ryty aukStaigiy Snektose, plote tarp Ciskodo ir Skyréniy vartojamos konstrukcijos ne tik su lokatyvu (plg. gyvidna mtisu bainyciaj Cs), bet ir su iliatyvu: aik tvdrtan Cs, Aknistén aStioni kilometrai Sbé, péreiti Latvijan Grév, dedi pétiun Akn, vé%e Suvainiskin Nr, vara vidon Skrn. Vienaskaitos iliatyvas varto220 jamas ir panevéZiskiy tarméje, tik galinis priebalsis n dabar daYniausiai yra nukrites plg.: aik laitka | laiikan, Sal’n’ ,,Salifi“, li.pk Zémé | Zémén it pan. Tarp Uodegény ir Eglaités (vilnigkiy ir gretimy uteniSkiy, i8skyrus gal tik Ciskoda ir Indrica) lokatyvas painiojamas su iliatyvu, t. y. vietoj lokatyvo labai daznai (ypat Uodegénuose) vartojamas iliatyvas, 0 vietoj iliatyvo — retkaréiais ir lokatyvas, pvz.: a) bit.va’ tréis tvartéliai: vienafi karvie, kitan arkljs, treciaft aviZa's; mum gi &emadanas mesds bit.va" azipkalin; vakaran, rytan, unksci giéda; pipas darzah pjavie; tvartan nieka niér, dykas; b) kaimynvis indtirie akptiej; ateina baznyciai Dgp; nidja karciamdéj mana vyras Eg. Atsitiktinai tos formos pavartojamos ir savo vietoje: liniis mina rijdj; imptiolau tan upialin; sdulvie Ididzes debesin. Panasiai abu vietininkai reiSkiami tomis patiomis formomis piety auk&taitiy tarméje (Zinkeviéius 1978, 46, 54), o lokatyvo vartojimas vietoj iliatyvo Latvijos ryty aukStai- &iy tarméje buvo aiskinamas grei¢iausiai latviy kalbos itaka (Grinaveckiené 1983, 113-114). Tam tikruose Uodegénu pasakymuose iliatyvas vartojamas ir vietoj galininko, inagininko, plg.: ridenin bit.var daug misiu'; mana’ merga pyleie kartan su manim. Neai&ku, ar iliatyvo variantu galima laikyti viena karta uzrasytqa forma dnas darbani ,,darbé. ] Siaure nuo linijos Raguva — Ukmergé — Molétai — Salakas vartojamos sutrumpintos daugiskaitos iliatyvo formos, foneti8kai sutampantios su lokatyvu ( Zinkevitius 1978, 54): kuniguos ndja Cs, iSvazava kapuds Laukesés Dgp, Zagenys sudieja Eg, vaziuiosiu sveciuds par juos Sbé, déda medi.niuos siiduos Gr8v, atsigabianam Nara16s Nr, sit.rio¥ kiilios Skrn. Nuo senbuviy Latvijos lietuviy kalbos skiriasi tik Indricos kolonistai, daznai i8laikantys daugiskaitos iliatyva pilna: dali.na chutartiosna; ditrysna pasprabitja. Bet Uodegénuose it daugiskaitos iliatyvas (plg. apynitts sit.dedu viduh tamuds burakuos, latg. termu's buraku's) retkaréiais pavartojamas lokatyvo reik&me (niazeinaii, kas tamuos namuos gyviana). Vienaskaitos lokatyvas kartais vartojamas vietoj galininko, prielinksnio per su galininku, o daugiskaitoje — vietoj inagininko (ypat skaitvardZiy) ir t. t.: dtnesa SviAtiej (,,sekmadienj“) piena; pinkiazdiaSeim kapaiku diendi (,,per diena“) raikia makiét Cs; dvidegxim devintués [midtuos] suddlue Situ salu; kiaturiazdesimtios " midtuos isala Dgp; trijtios, kiaturitios (,,trisé, keturiése“) Kila; misa trijuds Akn; ateina pisviej pirmasias adjnas; kasdiena's aSaroju, kad nier mamyties. Pagal latgaliy pasakyma gaja ganws Uodegénuose sakoma ir raikia ait gantios, ganyt;> trys diéna’s namios, a ketvirta ganios. Rytinése Snektose, rodos, vartojamas ir trejopos auk&tiausiojo bidvardziy laipsnio formos, sudarytos i ivardZio pats, pati ir nelyginamojo, aukStesniojo ivardziuotiniy bidvardZiy laipsnio formos arba nelyginamojo laipsnio daugiskaitos kilmininko ir jo aukStiausiojo laipsnio formy (plg. Grinaveckiené 1983, 115; pastaroji forma autoriaus neuzragyta): va.ve.risis ,,vieversys“ pats pirmasei skrifida Dgp; pats si@nasai a& In; pats seniesnisei im pénsija’s. Uodegénuose vietoj iprastiniy ivardZiy as, ta ir savés vienaskaitos kilmininko, naudininko (regiau) it galininko formy vartojamas inagininkas: tavim tievas sw mdamu peni, vaikai manim nepieniés; and’ gi Zeli.ja, tavim gersi; dabar anys manim 221 pamitie ,,paliko“; niwvidie manim da namais; d.nys par manim par vasaru bina; ni viéna niéra par savim. Bidvardziy bevardé giminé, beasmeniai veiksmazZodziai, dalyviy daugiskaitos vardininkas (pastaroji ypatybé uzrasyta ir Subatiuje) pakeigiami biadvardZiy ar dalyviy vyriskosios giminés vienaskaitos vardininku, prieveiksmiu: man §siltas kaJja.m; tau baisis, ka agai tavi nesumistum; nigidras bit.va: paritkas pa Mikaldjui, sunkei bi.va'; nekadi nepamislitas, kad reiks Skirties Siemiet nuo meiluosies ma’ mitties; bitu palaidavi ir vis pabaigtas buvis; maza pali.kis taki Zma‘nigj, kas kalbiat pa lieti.viskei; paFdaviem kadit nupjavis; varpai Sr zvdnijis Sbé. Uodegénuose dar kartais iStariami ir bevardZiai biidvardZiai (Juzupéliui bi.va’ sunki), taigi jy pakeitimas yra nesenas ir kiles dél latviy kalbos jtakos (plg. bia‘ tumsas, lat. tumss). Daiigpilio apyl. vyriSkosios giminés formomis moteriskoji giminé reigkiama tik labiau Snekta primirSusiy Zmoniy (plg. Grinaveckiené 1983, 112). Po slinkties veiksmazZodziu kai kurie ryty auk8taitiai vartoja ne tik iliatyva, bet ir siekinj: eisu ndma gi.ltu (1. d.) Cs; néja pa.pu pjdutu; bralis nuvazava padabatu; neidava né vakartiotu Nr. Siekinio funkcijos tokios pat, kaip bendraties; abi tos formos tuo patiu tikslu gali biti vartojamos ir po infinityvo: kas tau nar ait dar ytu | raikia ait sldZit. Uodegénuose greta sangrazinés siekinio galtinés -is vartojama uos: ais mazgatis | mazgatuos, vazviniétuos (bendratyje yra galiiné -ies, bidvardziuose — iis / uos, plg. nier kit bijaties; bdltiis | bdltuos). Salia siekinio gali eiti daiktavardéio kilmininkas. Lietuviy kalboje siekinj turi kupiSkénai, anykSténai ir labai nedidelé dalis gretimy uteni8kiy (apie V¥Zuonas, Alanta, Utena) bei panevéziskiu (apie Vabalnifika) (plg. Zinkevigius 1966, 390; 1978, 70, 72). Kitose tarmése siekinys i’nyko. Vilniskiy tarméje siekinys vartojamas tik Latgalos lietuviy salose — Ciskode (retai, uZrasytas liaudies dainoje) ir Uodegénuose. Greitiau tai yra ne skolinys, bet archaizmas nors latgaliai siekinj irgi turi (plg. es iSu dstu ,,a8 eisiu valgyti“, aizbrauce laulotis »(jie) i8vaziavo tuoktis“, Cxpuuga 1908, 48; Endzelins 1982, 587). Sangrazinés formos galiiné -vos nesutampa su latgaliy -iis; vietoj jos Kraslavos apyl. latgaliai vartoja galing -ys. Siekinj gyvai vartoja ir i8like Siauriniai kupiSkénai apie Néretas, Suséja. Kaip ir kitose ryty auk8taitiy vietose, apie Kalkuone (Grinaveckiené 1983, 119), Ciskoda su veiksmazodzZiu reikia ir bendratimi eina vardininkas, plg.: raikia darbas dart, nier kam kalbidt Cs. Uodegénuose gal dél slavy k. jtakos pasitaiké vienaskaitos vardininkas ir po veiksmaZodzZio rdsti: kad gale‘tumet rast Zmogus {bet nega] rasti Zmagaus, rasti gerus Zmarnius). Dar plg. namie niér kas paliek Uk. Matyt, dél slavy kalby itakos vardininkas kartais pradétas vartoti ir vietoj papildinio galininko, kreipinio Sauksmininko: é§ tau diiosu piragielis Cs; nd tau kdulinis, duok man’ gialuzt.ni; kiskidlis nidbagialis, aik miezZaliu pjdutu (1. d.). Visu pasieniu dél latviy kalbos jtakos vietoj vardininko konstrukcijos su turéti paplites naudininkas su veiksmaZodZiu biti (pastarasis gali biti ir praleistas): braliam %méina lietivia bit.va Cs; man tr¥s brélei bit.va’; jam bi.va bralis Zanitas; par mum bi.va viénui braliui tréts stinai; visiém pa viénai paduskjtei fr atsisiéstu; vaikialwiénu kiek man daigil; mam ta.kit krtimu niabi.va. Akn; Naratés jam bit.va centras Nr 222 irt.t. Kaip matyti, veiksmaZodis béti neretai nukeliamas isakinio gala (plg. Kraslayos apyl. baltarusiy tata nas litd.vec buil). ZodZiy tvarka sukeitiama, norint kuri nors Zodj pabrézti, plg.: @ k% anys man padarfs sidnai; Gnas padtoda tiévui adatu turiét; jau man senei reikie numift. Nuo Aknystds uzragytas pasakymas a2 do. dr tiakat jéji.s man dar irgi teko joti“. Zodiiu linksniy konstrukcijos Snektose neretai veréiamos prielinksninémis (plg.: anas dale avizas diel’ arkliq ,,arkliams‘; dppili su kdrStu tindiniu), nors pasitaiko ir prieSingai (tam kit.nigui vi.su émi atojeme Nr). Yra i8laikyty pilnesniy prielinksniu (nudg, térpi), bet daug ju reik’miy (aft, nud ir t. t.) ir net patiu prielinksniy (aiz, da, pié stafp) pasiskolinta. Prieliksniai reikalauja vienaskailos kilmininko (dél, na, nuo), naudininko (da, prie), galininko (ant, par), kilmininko ir galininko (aiu), naudininko ir inagininko (lig), daugiskaitos kilmininko (dél, nuo), galininko (a#u), inagininko (da), galininko ir inagininko (par) ir t. t. Toliau pateikiame uZraSyty priclinksniniy konstrukcijy pavyzdzius. Jos paplite labai nevienodai. aid, plg. la. aiz uz“: datzinie bi.va: aiz kélia’; i§trdukie manim aizZ pasmakria’. Uodegénuose ir Ciskode aiz (aiz) vartojamas kaip prielinksnis ir prieSdélis. aft ,,i, pas“: aina un Eglaiti, Tlukitu Sbé; unt maliino nuveZe Skrn; véde un saya seserim. Prielinksnio i teik8me ant labiausiai paplites tarp Subaéiaus ir Skyréniu, dar plg. Uodegénuose ir Ciskode vartojama jo fonetini varianta na. aplink apie“: midtu aplik §aSiazdiaSimt adgal Dgp. azn (a2) ,,uzZ, inagininkas“ ir t. t.: uz azeriéka, azu Skifscinia. Dgp (dar plguiu SkaFdupja. Akn; tia pirmasis u gal priderintas ptie bendrinés kalbos); iséjaw az vyra Eg; azu Subaciaus Letuva Sbé; jam reikia vdikSGiat azu vilku Sbé; tas dédia. pa.jemia. jj aZu stinu Akn; baigia iftautét, paliéka az latviis Akn; isimékia az(iu) mirnika Nr. da ,j, iki, pas, prie“: a) bralis vienas naja da tartakui, da RYgai; nesidabaja da tiévui su mamu; naina da piftei, da namais; b) nitali da Tévaltui nuo Viodigiénu; kiaturi kilométrai da bainftiai; c) pajimie ji da savim, do siinui, duktié dteina da manim; atk da vaikais; d) dteina da lungéliui. Tas prielinksnis (ir atitinkamas prieSdélis) labai paplites Uodegény Snektoje. Jis if slavy kalby pasiskolintas per vietine latgaliy Snekta, plg.: kacia, navar da géldam ,,kate, negalima prie stalo“, da mezam i miska“ ir pan. (dar plg. Endzelins 1982, 602-603). dél: dnas daleie avizas diel’ arklii | atdiviem karvei; atvidie vidrtini bardnku diel’ kiicias; del siekla's, siéklai Eg; kivlis dél’ dufkeiu dingima Akn; pusiktars del kdrvés Uk. Tose pat vietose tikslui reikSti Salia konstrukcijos dé! + kilmininkas _ dar pavartojamas ir naudininkas (+ bendratis). if ,i, pas, vietininkas“: neatdja in darba; ataik in mim | mims Cs; in ta Snitira septyni kazidinai; im pénsijas. Prielinksnis uzra8ytas Uodegénuose it Ciskode kaip ant pakaitalas (aft ir i rytietiai daug kur painioja, plg. Zinkevitius 1978, 55). Konsttukcija in mims (vietoj in mium) greigiausiai yra vélyvesné, atsiradusi dél latviy kalbos. poveikio. 223 lig: lig Daiigavai bi.va Lietuva Dgp; lik Néretai Akn; lig kar ,kara“ Skrn. ‘Skyronyse, kaip ir panevéZiSkiy plote Lietuvoje, Jig vartojamas ne su vienaskaitos naudininku, o su jnagininku (ir kilmininku). na ,,ant, i, per (uZ), naudininkas, vietininkas“, Zr. ant, in: a) atsisiédis nu kidlma; a kaip siediéjau na ta zlastana:, bipt nu Zamies; siediét nu linga; b) tu vdlgyk, nesidabak nu manf, kad a¥ laju; dabar nu (im) pénsijas néja; Zitriu nu bliiida; c) a kiek gi nu diéna’s reiks makiét? Cs; d) diedienia saka’ nu manjs; e) galéjau iskiapt visadi nu viéta's; kai nu salds gividnam; tu nu laiika: niaguloiesi; vyru no vaing niimuSie. FonetiSkai na (mz) gali sutapti su prielinksniu nuo. Semantiskai Uodegénuose ir Ciskode na yra ant ir in pagrindinis variantas, kuris daugiau, rodos, niekur neuzraSytas. Grei¢iausiai tas prielinksnis yra fonetiskai perimtas slavy na, o ne atsitades un(t) garsams (wu ir n) susikeitus vietomis. Latgaliy toks skolinys nepaplites, plg.: pidleie nu arudda nispraksta — pele uz ariida nesprakst. nud ,,nuo, i$“: a) Gnas na° iZdaiiguva's bu.va‘; rufikas s6pa nu darba Cs; atvaZava atsipiist na darba; skirties no ma‘mute:s (= su mamuté); b) no Liatuvds bu.va atvazavis Cs; Zmanu atavede nu Liatuvaés Cs; na médzia’ sutaisytas; dunkscjs bi.va na Saudij; na tas mamds atiemie. Reik&mé ,,i8“ perimta i8 latviy kalbos; ji pasitaiko ir Lietuvos pasienyje (Endzelins 1982, 604— 606). Su ta reikSme (latgaliai taria nu) siejasi ir tokios Uodegény konstrukcijos: linws iskilsta nu sp@liu ,i8 liny iskulia spalius“; Sdudus isblagza nuo ti varpYtiu i$ Siaudy i8blo’kia tas varpytes“ (8nektoje kilmininkas apkei¢iamas vietomis su galininku ir muo ,,i8“ nukeliamas prie kilmininko). nudg: atsitrduki nug manj (1. d.) Cs. Seny Zmoniy kalboje nudg dar pasitaiko ir kitame ryty aukStaitiy gale — pavyzdZiui, apie Lifikuva. pa? ,,per, pas, prie, i8, uZ, inagininkas, vietininkas*: a) par miisu laiiku gialuZinkelis @ja Eg; a§ jai su plidtku par riétais; b) jr Saka par mani Cs; duga par manim; ki aS dirbaii par tiévu, par mati, ty a¥ aimirSati Cs; bit.va dvi sdsaris par jaunésniji brali In; a§ tindi kiilau par juos In (it Gr8v); par jim nidstrema delgies?; takig{ baliq par mim nér (a) Sbé (ir Cs, Dgp); jau Litva par mim isibeiks; par ,,nuo“ Seri niatéli Eg; c) siiklumpam par stalu, par durim, par pusptiem; par kapais Satikias Altkirka; 4) par vidu saiisiis; e) and gi jauniésnie par manim; dekavajam par klapatais; kalbam paterus par tats bernia’kéliais; f) nas buva par katu, par doktoru; par liiino Saiike Skrn; par kaimynam Saiikia Cs; g) di, visaka bit.va’ par gyvi; par viduri lyknié; aina alnis pirmasei, ma@Zasei par vi.duri Akn (par vidurj ,viduryje“ sakoma ir apie Zeimeli, plg. Sliavas 1972, 430). »Pas“ reik8me uZraSyta ne tik par, bet ir pas i8 to paties pateikéjo Daiigpilio apyl. (Gryvojé, Kalkuonéje, Mediné, Grendzojé), Subatiuje, Aknystojé (ir DaugéliSkio apyl.). Toks vartojimas greiéiau gali biiti autenti$kas, o ne paimtas i§ uzZraginétojo vartotos bendrinés kalbos. ,,Par“ ,,pas“ reikSme gali biti vartojamas iki Neretij. Po prielinksnio par (pas) ivardziy gali biti kitoks linksnis negu kity vardazodziy. Vienaskaitoje po par Uodegénuose yra ne galininkas (kaip visu kity), bet inagininkas (kaip latviy kalboje, plg. Kabelka 1975, 136, 208): par kiiom kidltava's, par ttom pinigat; par jiom pameta manim ,,pas ji palieka mane“; par kuortiom 224 atras. Daugiskaitoje po par (pas) da%niausiai vartojamas inagininkas (Ciskodas,. Uodegénai, Gryva, Subatius, Aknysta; Skyrénys, Ukrai), bet izoliuotose vietovése (Indricd, Grendza, GarSviné) pasitaiko ir galininkas. Konstrukcijos tipo kas par (per) + vardininkas (galininkas) (plg. a kas cia par arklitku Dgp, pazuretet, kas par markva'm) lietuyiu ir latviy yra pasiskolintos, matyt, i$ lenky (plg. co za) ar vokietiu (plg. was fiir, Endzelins 1982, 610). Uodegénuose junginys par kij (Kalkuonéje — azu ki) reiSkia kodél*: par ka tiek mada valgei?; dzu ki nidsuka? Uodegény par ti (Ciskode — par mdy yra ,,todél: man to maia raikie ait ganuds, par tij ka a maza buvaii. paskui ,,po“: a tiévas neZemait kiek midtu gyviana paskui mamas. pé: vadzidja pa dzidziji kéli ,,didziuoju keliu. Uodegénuose ir Ciskode sakoma ir pa latviskei (-u) it pan. prié ,prie, apie, pas“: a) dugau prie tiévui; prie paciai Eglainiai giviana Eg; kri.ta 2éme prie balai Sbé; neldide pifkt Zémes prie rubeZiui Akn; prie kialmais duga Dep; b) apsivdlga Séita miesa prie rudiniui ,apie rudenji, rudeni“; prie vakarui apie vakara, vakare“ kielies temperatiira; c) prie mum (s) jau buva: daug kartu lietus. Tarp Indricds ir Aknystés po prielinksnio prie vartojamas vienaskaitos naudininkas, Vadakstyje (Zemaitiy plote) — kilmininkas (prie Zagarés), bent apie Grefidza, Subatiy — daugiskaitos jnagininkas, Vadakstyj — kilmininkas (prie pdny)- Uodegénuose ir ypat apie Ciskoda vietoj prie pasakomas ir latviSkas pie. pré: piérmala pra girnam »gitnomis*; pria. skufstini i§skrianda Gran. térpir: terpu mum kalbert, siinus labai augstai savim nia§a. Vartojamas tarp Ciskodo ir Subaéiaus su vienaskaitos kilmininku (Uodegénuose — ir su naudininku); terpi savf Cs (Biga 1911), tid.rpu sd.vi Dgp gal yra kilmininkas su nukritusiu s (plg. sd.vis — Uodegénai, savis — Médinas). Pagal latviy kalba Skyrényse pasakoma sdva stafp', Subatiuje — stdrpa. Ciskode, Uodegénuose lyginamujy junginiu ptieveiksmis kaip foneti’kai sutampa su kai: aina (biisi) kai pardiiota Cs; aki's kai guzikai; kai su bidzdalu smirdieja; taks kai vilkas bi.va tas Suva; valgi-k smélnai, kai namios; ‘dar plg. a¥ dirbau kai (= sl. kak) virtuvies mergicka Vdks. Retkaréiais tas kai i8tariamas ka* (plg. la. ka ,,kaip“): takie ka’ Sarmit.kSne lapai. Vartojamas jungtukas kélaik: Sak Sak jduna mérge, kalaik ydiniuktiota Cs; i da graba darvisime, kalaik numirseime; dar plg. kdlai (= kOlei) tridbas sukélam Gr8v. Kaip ir latviy kalboje, prijungiamasis jungtukas kas vartojamas ir reikSme kuris“ (kartais ta patia funkcijq atlieka ir kur); nier takiij Zmaniy, kas pa lietuviskai pakalbiétu; padeda ma‘mytei, kas sirgsta; sinus, kas padeda lietuviam, kas i§- augam su namini kalbu; tas vi Ikas, kas e‘riukiis pjduna; tie kiaturi biwa takié, kas (kur) kalbid-ja. pa lietiv.visku Cs (ir plg. kur 2a] e1 pjduna, tas pjdutewas; stalat bi.va, kur dude). Tuose pat Uodegénuose Zinomas ir jungtukas ,,kuris, kuri“: kurd's supivielor [bil'ba's], aran. Tekstuose yra sujungiamyju sakiniy su tarpusavyje susijusiais jungtukais, bet daugiau tokio pobidzio prijungiamujy sakiniu, plg.: a) kKaks gi tu Zma'gis, kaks gi tu gi'vinta.jis?; kas aina da bainjéiai, kas namios palifika; man jau téip i téip geréi; b) kad veljka.s pasisupsi, ti tiodai niakiis Dgp; vaikai kadv nepenié's, ki 225 aS tadi darysu; kadu jum bus gerei, tadu atvazuosit; a¥ kai jaund buvat, tai stipra buvai Dgp; kai si.veria nytys, tai didda skietan; kaip pradeda taip tekét [pienas], tai kri.ziskal pamélzi Akn; kaip jr, taip ir gyvidna.m (... giarai); ki tu padarysi, kaip fr, taip yr; ki tu ti suprasi, kas fr, t% i valgai; k& pavdlgiau, tas giaral; kiek galéjau, tiek priremkait; kiek rézu apsi.veda, tiek isi.skiria Grév; kur miisu niéra, ti gerai; a kurg siéklai, ti siéklai. Vartojami jungtukai kad... tai, kada... tad, kai... tai, kaip... tai, kaip... taip, kas... td, kq... tas, kiék... ti&k, kur... tet, kuriq... t@ ir t. t. Tam tikras jungtuky kai... tai pakaitalas galéty biti kai... taigi (taigi sakinj i8skiria, sustiprina, pabréZia): kai jauni biva.m, taigi kaimynai suveidava. Akn. Ivairaus tipo sakiniuose pastiprinamieji ir atliepiamieji ZodZiai nei, tai, ten, tiek ir kt. daZniau negu bendrinéje kalboje (plg. Lietuviy kalbos gramatika 1976, $42) gali biti praleidZiami, nepazeidziant sakinio prasmés: pridét ni atimt niandriu Dgp; jau sidnas, kam gi tu gidras; viékas gyvint, ne maisas sitit Sbé; jau senoii gvie, niadiok diéve bi.va.; kur duga apiniai, atdzialas eina Dgp; grébia su abiém rinka.m, kiek pasigréps. 3. TEKSTAI Ciskodas 1. Ma.ma mana n‘abi.va lieti.v’a / pa vi.sam n’akalb’aja*. / tiévas, i tiéva tiévas kalb’Aja lieth.viSku / gaspadar’ai visi kalb‘aja lieti.viSku sen’Ai /a tas jau Zmanas, ki.r’as n’amakiéja, tas nigal4ja kalb’at’ lieti.viSku, tas jau kalb’aja Latviski / e§ geréi atmen’u, mana téva brillis, jurgis, tas jau kuda lieti.vis / mana tévas trilika m’‘atu jaunésnis par ti: / tit seniéji Zmanas numir’a, nier kam kal’b’at / kai e§ numirsu, tié niviena va-rda negirdiési, nika.s ti nikalb’ds / ka mika, ti geréi kal’b’at, a ka n'amaku, ki gi kalb’asi / as par nédél’ izamokéj ri.nat’ lietuviski, ka vi'n litavieSi tebit / pi.nk’asdéSpim septini m‘atai, kai bi.vau Armijai, Sa¥éi.s m’atus i du. m‘€an’asus / su aukSin’g’am a§ galajau kalb’at, a su Z’amai8’am ni tri.puc’a / mana i tiéveis, i tiéva tiavas jau pa latviski pater’us kal'b’aja / du. lietiv’ai bi.va kunigéi par mim, tuma%ii.nas i tr'belis / viéns atgiv’ana pink’alika m’atu, a tintras septin’alika /ta’s nuo viln’as bi.ja propesors [P. Bitéenas] atvazavis pie kun'ga tir’bel’a. / vot, a vin'am, tam ir ddkumenti, ka teip i teip / te ir bi.vis’ yiésturé, sen’au prera¥eita biva, ka té ira at’vés’ti devi‘ni gaspadar’ai / Ppanas bi.va gu.das, a vi.n’am Zmana bila lieti.v’a. / yd.t and ataved’a. devi-n’us gaspad&r’us / vot ands atvaZava, di, Zbma’, i va ti kalb’aja, ka divi Sximti pink’asdeSimt m’atu, kai tié /i vot, kas gal’a kal’b’at pa latt.vi8ku, suprinta / nu vot, su ki.nigu i vaziniaja / kinigas arklibi.va sukinkis, i vaZbmiéja / a ha’ / nu kas maka kal’b’at pa latuviSku? i prisak’a, talp, ka vaika. Zanijas, ka I'ati.viZanitus /su l’atuvi, Zmanu I’ath.vi imtu, a n’a latvi@ti / tadd pavi.sam igner.ks jau Yativ'ai /devi-ni simti divdesmit S’a8ta m‘atu bi.va atvaZavis / pi mani ar bija / * Vietoj laukiamo akOto Zymimas cirkumfleksas, kai balsis tariamas nestipriai ir smarkiai nutesiamas. Sj reiSkinj, taip pat atitrauktinio kirtio neoaktta (Gia neskiriama nuo neocirkumflekso) 226 nal / tie t'4rpu sa.vi kalba tikrai* lietU.vi8kai /jiis nuveini.t un janénu / Satiki da mumi, ka lauZnitas I’azivis / t'avi.kas bi.va. silpnas visei /ligdtas | més visi li.- ka.m teip kaip gi.mi. / nuvéjati az kusnéli. dtiona.s darbtot’a.s viétaj mokikla.s / gan’ati gi-vul’us /nu par déd’a.m, par tevi.ka. brdleis / mo.kikla.j n’agaléja. laist / kat n’abi.va. k6 valgit / sdva ku.snélis bi.va. Zé.me.s, c’a pat trisde’im giktaru / un Sértas Zémes ir a8 gim’aii / ir tévai cindi gi.me. / bi8k’t.ku tol’ai, kur ja.- nénas /a c’a i§ viéna pifka. Situ Zémi / tol’aii isistate, kaip sdka pas’dlok / Serta viéta sanibine., prie nikaléjui jau bi.va. / di.delis bi.va mi.8kas, a dabat vél piergime Anas / ir Saiik’a juos apsritai, kaip a¥ atamenu / Janénas Juzé, g. 1907 m. PapuSinéje. Médinas 16. ot lauk’asa Sita muSisk’a., griva, sv’afitas, gr’afidza skait’a.s pra liétuvai, pask’ati dvideSimtais m’a.tais péréja. / ot jau m’a’s &stam pa 1a.tvijai / sm‘a‘li.n’a’s parapija pali.ka pa liétuvai, a Sita pu.se pardpijas pali.ka ¢’a / n’atoli., azu. sm’a.- Iin’as #Z’ara tOkis, bi.va stilpas, gubefnija katina., a ¢’a kurl’andija / i$ kaita. kalkuon’a.s valst‘us bi.va, a paskui pradéja. ligint'ai / tadu bi.va kircuma, médumu / par mum bi.va. bibl’dteka’s medumi., grefidzoj, kalni$k’uos, daukpili / tak’6s ja.ne.nit'a.s n’asuprasdava kalbés kitak’ds / jai pasike nuveik pas kaiminu sieta paprasit pasijét, siétas — sito / ana kal’ ataja — azmifSa. / aZu. td ri.so viéna letuvé bii.va i8éjus az vira / j6‘s n’abi.va, vadi.nas, namuds / ji klaus’a, ku tu atajai / azmirSaii kaip vadi.nas | nu tai sika tu pardédai, ko tau raik’a / ana réda kaip sij ot / gaudziéjus tokis bu.va., tai jis pérsiraSe. gaudze, kaip ir latv’u / man tik s’tlije, ndéri pérsirasi.ti kaip ir kit6j tautéj / 4, sakai, nereik’a /anies man’ buva pérrasi élksnis / aikit jus p‘aklai, n’an6r’u / a8 liskini's / sta.véja ilgu laiku I’uterénu bazZnié’a, ulmanas pataise /pas mim koki: Sa3i 1a.tv’ai, kur skaitas l'uterdnai / par mim skli.pus gavi latgaliéé’ai / mé¢dumas, grendza, svéntas, lauk’asa, daug’aus’a visi. lieti.v’ai ; dabat jau susijaiike, suprast labai suiku / papulti.t pas misu kaiminu, Ani's latgaliet’ai / sakitu kat andi nér letuv’t / dadk ir dabaf l’atuv’t irra, daik aplifik / kaiminas vasara, sen’Okai bi.va du., nu.mire., dukté uz vira i8éja, datikpili gi.v'ana, isiblaski /te.vai nd.mire, pdime., patdave, tindi nupitka. latvis, riisas, baltgudis, ar kokis / ir mana su.nus daikpili giv’ana, ki.tas ri.gdi / dukté i8’ajus uz vira alektrénuos / Siém’at bindaris mi.r’a, ja.n’anai uZ azer’dka, azZu skifscin’a. / Zm6n‘a.s labai mainas, kaip vandué / misu c’a apilink’ai, suveina datk zman't visa.k’t / suv’aji ru.sikai* daug’aus’a visi moka ir kalba / vienas latvis, untras i8 baltgudija.s, baltgi.das, tr’ac'as vél kokis /anas saka a§ I’a.ti.viSkai n‘amdku, tas latviSkai n’améka / abelnai un trijii kalbi: butin’dus’ a kalba kiekviénas / Liskinfs Augistas, g. 1911 m. 6 km i 8. v. nuo Médino (prie Ilgio eZero), buy. SmiltYnés parap. * Taisyklingai. * Cirkumfleksu ir pusilgumo Zenklu (7., 2.) kartais Zymimas pailgéjes atviro skiemens balsis, tarpinis tarp pusilgio ir ilgojo. 233 Grendza 17. yi.sa.s G'a pat, viétin’a.s / mama unk%¢’aii prie pirnikais giv’a.na, / d.t &’a gréndza.s parapija.s and a4ugus /mama kaip gi.m’a., jau Simtas / aStion’asdeSim pink’ali mani.sk’ai mamai bi.va. / sen’ala pr’a. mi.Skui, argi ¢’ondi (gimé) / g’altdnaja bala, givaé’u daiik, aplifik miskas / iséjau aZd 1a.tv’a., i azmir8ah kalbét' / ti. bi.va k’aturi. brdlei raki.ta.s, visi letuvei / tai tié graZel kalbéja. letd.vi8kai, anie i8 letuva.s / mit’iniSk‘a. aZu ma.kikla.s, na musu pinki kild.metrai, na. stelmuize.s viéSkelis aina /du gaspado6r’ai giv’dna /ti a8 dar téj mokikloj mok’anais / par gaspad6ri itaisita mokikla, kdlai &a itais’a, / mes tik g’adét I’ati.viSkai mok’anama.s, bi.va makitoje letuvé / datk [vaiki] bi.va misu laiki, prakél’a., ¢ibl’ai., jane.nai / dabat visi susenéja. /a niékur [paskiau] tfevas gi n’alaid’a., at Z.na.t seniéji Zm6n’a.s / karves ganik, laukan aik / tri.s karvis, i k’atilpts, vi.sa, av‘alas / aS kiék na.réjau mokinties, gi n’aldid’a. / man iSmak’a.na s‘tit’a., vot i visa / t!évas bu.va. kr’aiiéis / mum unkS¢’aii n’abi.va sfiva Zé-me.s, unt arunda.s giv’a.na / nu i paskui nupifka. taki mi.Sku, tak’u6s krimus, kat jézau mina / kélai mes i8kifta.m, k6lai sutaise.m namu, i susenéja.m / pali.ka. namas, dabar niékas negi.- v'a.na / ot tau i sa.va Zéme / medini giv’ana seseriés stinus / visa.k’i" Zve.r’t-, lios‘ai ateina / kaip briédei, a kéja.s kaip karv‘a.s / &a nier briéd’u / azupérn’ai k’atur’as av’alas iSpjov‘a. sv‘antmuizZ’a. k’aturi vilkai / aja. katras su Sauti.vais / tai vilkiéne i&béga, a vilkas pali.ka / Zakiené-Jéraité Zodfija, g. 1912 m. Eglaité 18. la.tviSkai, i lieti.viSkai, i linkiSkai kalbeteja., visaip, i ri.8i¥kai / visi. A4ugam kaftu, par Sideres dvaru / I’a.tiviSkai kalbéja. i mama, i t’at’a, kol’al vaikal bu.va mazai / su spri.gulais kula / t’att.Snis stést’a., kad (1850 m.) ZmOn‘as ri.joj aZda.- t/a, kad n’aiZb’a.kt / ri.jaj aZdu.sa. Zmon’a.s / dni.s viendj duobéj pakavéti ; pirmiuios‘uo’s kavéja. nu vagaris, apac’éj grabai / vinéelis Zi.na. / pira.gu k’a.bdavam del’ Sviné’u / nu ki gi, kiék pataisel, tiék i ir ) vi.saka kué’ds, i silk’a.s, kviéc’us isvirdava. / kilbasa viéna miésa, a d’aSaras i§ kroija., su kriopa.m / masiniéla.s nibi.va kilbasa.m diét / ir g’4ru.s kapiistai biidava. / bi.t’a.s negiv’ana., i8¢ja keleis / subaé’u si.piklas pataisidava, unt piéva.s, a tindj tai n’a / (i)luk8téj deSith dvi.lika kild.matru / ar pieSéis ajai, ar su arkle vaz'aval / iZdz't.st« rugei, gubdé's susta.ta, tadui v'adam nama. / sukraunam klotmi, si.d’ada.m graZel, tadt ki.li / Za.gar‘a.m, pa.skui pligais ardava., akiedava., siedava. Ze1rn’us / sietd.vi pri.pili, i sieji / i dabat se.di.na bul’vas /i stiodas bi.va., i viogu bu.va rauduont., sarbintu / baldj ajam spdélginu rifkt /tam kirmelini baravikai 4ugdava. / par misu latku g’alaZemkelis &ja., pra man’ jau bi.va. / SeSkiené, g. 1883 m. 1,5 km i r. nuo Eglaités. Sios, gal ir tolimesnés (Nr. 19) pateikéjos kalboje jautiama lyg ir didesné slavy kalby itaka. 234 Subaéius 19. giv’dna. viéna babi..te., viéna Zma.nite. / jai bi.va devi'ni su.nai, i viéna mergite. deSimita / paskii jai bi.va devi-ni arkl’ai i viéna moé‘a, mama tiem arkl’t.kam / mergite. azduga., ana sdka. mamai: a viéna pati buvat, daug’ad. man’ niér niéka., ne brél’u, niéka? saka ir, vaikél’, devini brolei tau ira, uS devi.n’t m4r’u giv’ana / aS vaZ'tios’u, saika, svec’tios par jtios / ki jiem nuvéste., dévanas ka.k’a.s? ana pri.- mezge., Sal’kas, piiStines / visiem brél’am dav’a pa arklali, pa kumel’t.ku dav’a / yaz'as mergite. un tuds brél’us / uzjinge. ti kumeliti / a% jaru mar’u vaz/ava ana, apsivilka. grazei, apsi.renge., paim’a. tas dévanas / vaz’ava vaz'ava, Z'tir'a, privaZ ava vandeni, nér kur gri8t’a., reik’a vandenif [i.pt’a. jo / ana stév’a. / Z’tr’a, Tagana vaz'‘toja, g’4ldaj asijingus / mergit’a. veTk‘a, reik’a jai vilkt’a.s, reik’a maudit'a.s Si-tai U.pei / reik’a pasimaudit‘a / a kucit’a.: k’at k’ad, k’au k’ati ; dévini brélai Sitai U.p’ai, nésimaudik / Si.ta i.p’a., kroiija. u.p’a., kita U.p’a., piéna. i.p’a. / pribégus ragana kucitei trokt, kéju nutrauke. viénu / nulduze. i nu.mete. / ki gi dabaf. darit tai anitei, reik’a mdudit’a.s / li.pa ana nu ratu, nusivilka. sava drabuzéYus / teip ragana jas ribus pasi.jem’a., apréng’a. ja.s rubel’i.kus, jas arkli. pajeme., isidéja. jas ratuds i vazZ/toja / a8 ne teip kalbu, reik’a smuilkei kalbét’a. / mana Zintas smulkei kalba, gramatnigkei / nabagite. al‘anv.t’a., apsi.verke., reik’a raganas kailin’t.kus_vilkt’a.s / Zablockiené V., g. 1903 m., vaikystéj kalbéjusi lenki8kai. 20. mana téva. visa te.vine. baltmuize../ mamas méma gil’a but pa dnuski, moma i§ ti vesta / aS ast na. sdva sanél’u girdéjis, ka /a ir bu.vi.s di.deli.s gra-vis, Tavas, ir ir sani sen‘at arklis baltas par tu ravu 4ji.s, ir tad pradéji 8’aiikt baltas, baltas, ir baltmuize. / misu sanédja méma vél’ stéstidava, ka kép te te’ pranciizai Aji par Situ kraStu, san‘ali kavédavis pa Sitas balas, tds balds / isikazdavi tés samanés. jédavi prancizai un arkl’t pa tas balas i Sati-gdavi jau, ménidami: aikit nama priojam jau, iSjéja if &’a jau / Saiigdavi vardais, katre, mare / kur subaé’aus I’uterii bazni¢’a, te 4r mo§ pasaka, ka ir to. grapien’a. pragréjus ka.rtém / ir tadi na: kalna., kaip més Saik’am, kié’arus su drd.$ku ir vaz’avis, grapien’a. su daug’at jau arkl’t., ir tadu ir liépus tam jau laist kiéer’ui, ir ana pati ir se.déjus, l4ist na. kalna tah aZaran / ana ti ir nuskifidus su visais arkl’ais / varpai ir zvanijis, vis dvilika adinu baZnit’a.i / bi.vus katali.ku, prauda to baZnié’a, kas dabat lut’arii / vot par garsvini vél’ ir kat kas kalbéjis, ka k6k’a ba.b’ala. gafSvas rovus, ir ir pons kép te va- #avi.s, ans gal sdku.s,ku tu ¢’a rauni, ana gal’ sakunt gar’ses / nu i garsene / senieji garSviniSk’ai, te vé.l pasakadava, dni‘s baZnit’aj kalba latvi8kai, th.ra pamaldas, litarei / iSeina ori, kalba I’a.ti.vi8kai: kai gdzZa, tai gd%a, liétus Sifidei — ,,labal lija, smafk’ai“ / Jurkéniené O., g. 1897 m. Baltmuizéje (3 km. r. nuo Subadiaus), Tévas vietinis, mama — nuo Onuskio. 235 GarSviné 21. jau dvideSim untrios m’a.tuos gal’ a8 atéjai &’anai / pradgjau gi.vint / bi.va. sené.lei, ni.mire. / brélis bi.va., tas usi.muse. /likot viéna / reike. jieSkat gaspador’aus / vi.sa.s tr’éba.s sukri.ti., supt.vi., pra. hingus Su.ni's lizdava, viduh | niéka. n’abt.va. / k6lai tr’6bas sukélém, vi.su sveikatu padéja.m / i8éja. kar‘as, ir net’d.ka pagi‘vint / dabat negal’t Ze.lavétis, dabat man dava.lei vi.saka / visu &ésu a¥’ai dirbau, i dukté dirba / tur’t karviti, ir piénas itra, ir visa / ir ma.n’, kaip sa.ka, del’ ri. bl’a. nereik’a raudét niekadd / grama.tiskai dak 26d2’u a& n’asupruntu kaip namie i8mékau, teip ir ira / cin4i ma.kikla.s n‘abi.va. nikOk’a.s akuratnas | tris kl4sai san’at, a8 vists tris par kldsu péréjau / jau koki ti makikla ka.r’a Sési bi.va. / makita.jas paSaiik’a viénu bern’dku i réda. Si.tu, kaip jau Si.to diintuv’a., kur tnglis kavéli.s pi.t’a kalvej / anas n’asa.ka latvi8kai, bet I’a.td.viskai sa.ka: duntuvé /a latviskai matai iSeina pléSe.s /tai visi pratrika judktis, ir makitajes judktis / Gnas lietd.viskai Zi.na., a latviSkai n‘aZi.na., visi. namié lieti.viskai kalba / ants latv’ai, I’uteranai, visa neZi.na. latviskai pasakit / Ramoniéné, g. 1905 m. Brinkeny k. (4 km j p. nuo GarSvinés). Aknysta 22. m’A.s tai ir jllokem’a.s / sa.ka.m, tai m/a.s gi.mi. ir Augi. latvijdj, galéja.m senei. aZmifst’ sa.va. githtu. kalbu. / man’ di.jei bi.va. brélei /k’A.tur’us m/atis gi.v’a.na.m anan pasauli.n‘an kari / tadd griza.m i8 rasiéja.s / brélei _ka.k’A.s m’atus pagi.v’a.na. ir i8vaz’A.va. kaunah / pradéja. dirpt’ ir mOki.tis pa.ti.s / vi.ré.snesai bi.va. lakinas /j6nas mikénas / ans dabat désta. k’ara.miku., praf’a.sa.r‘us skaita.s/t’arp mitsu. deim.m’a.tu. skirtumas / nu jau jis kai pradéja. ton m‘a.na. ma.kikla‘n ait, tai tadU jau atvaz’todamas paiSidava., ir ¢’a pripaiSidava., ir pa.ra.- das daridava. / iSeidava., padédava., kat kas ira ir nam’a., kat kas da.ra.ma [| b’at teip jau daug’ai sa.va. darbu. dirba. / jis visut, ir &’anai, ir unt AukSta. gulédaya. kaftais va.saru. / ce. paiSit’ tai ir pa. sddu, ir visuf, ir da. nuveidava. ir pal’a laukals kat kuf / aidava., gri.bautu, k’aldava., Zina, mai’ tai k’4ldava., ainam ainam gribautu. / aidavam gribu. rifiktu. / ¢’4 miSkai daug’ ati bi.va. / pask’ail. tai tiém naujakur’4m sudali.ja., jau pali.ka. ret’at / labal Zuvaut’ mégdava. / te.vé.l'ui da. tinklu bit.va., vi.sa / da. ir te.vé.li.s tadd bi.va. givas, kai a.nas bu.va. /a. pask’at. a.nas i$vazé.va. pariZ‘un studijiot’, ir kai griza. i8 pariz'aus, tadd jau prasidéja. vé.1, ir darbai / atvaZ‘todava. r’a.tkarveis, bé.t jau nebe tiék / a. kai pirma, tai va.saras vis nam/A. pralaizdava. / i$ pariz’aus n‘agaléja., tétis mi.r’a., ir tadd a.ns negaléja. atvaz'tot' / kur ti stud’afitas tiék dauk pi.ni.ga. gats, stipefidi.ju. da.v’a. tal / nu g/aral, taz bréli.s lakinas kat padéja. / a. i8 nami. n’abi.va. kalp / pat’is pirmus m/atis ga. akni.st6n, nézinal, pora m/A.tu. ar kiék / a. pask’au ja.ka(b)pili. é.ja. mo.kikla.n, ir tadd rusij6j, mék’a.s vard.niZi, pask’at a.dé.sa.j / a.désa.j tan pa- @ah suirii.te.j m’a.tu. pink’dlika.s b’arn’dkas, tai tinal pu.zbadz’u gi.v’a.na. / a. namués ¢'a viséki n’ada.teklei, ¢’a Zem’‘a.la. prasta / sakfdava. t&tis, su ld.patu. maisel’t grizi.s / tai vat visi teip ir kiila.s namu6s ir visék’u buvi.mu. bi.va. / judg236 dava.s atvaZ’a.vis, a.ja. Svint’a.s, sa.ka., Z4.l'u. bil’bu. su lupina.m i(§)si-kep’a.m, a.nei niéka., sa.ka., valgi.t’ nér / viéna.sik pra.8a. ma.mai darba., ma.ma, diog darba. / ma.ma padtoda dalgi., kur krimus pjauna, ir ta.k’i. ata.Zal’u. / pask’at judkas t’a. Zm6n’a.s, sd.ka., m’as n’a.t lépa.m ja.kais / tu gi pami.sli.k, sa.ku.s, kat tagil’ pjauna mi.Sku. su dalgi / Mireliené-Mikénaité Liudvika, g. 1913 m. Skardupyjé (5 km i 8. v. nuo Aknystés > sesers prisiminimai apie dailininkus Jona ir Juoza Mikénus). 22 ir 23 tekste é=e, o=9. 23. kas ta.ks bu.va. silpné.sn’a. biida. zmé-gus, tai vat ir atkri.ta. /tai a.nas nebesira.3’a., tinal, mikénas, tai a.nas ra.$’a.s mik’a.ns / nera.3’a. raupi's, b’at raups / Si.t‘a. senfeja., kas li.ki., t'a., matali, do. ir paliéka pr’a. sa.va. / a8 tai jau Siek tiék skaiti.s istd.riju. ir biSk’iku. ma.kikla.n a.ji.s, tai a8 jau médku atsilaikit’ / latv’d istd.rija labai ir truthpa ir nes’ana / kai aidava.m m’as darban, kai jau kaliki.s susikir’a., labai dauk latv’i: aidava. / nu, I’a.tuvji: maz’at / a8 jiem sakidavau, jis man’ pasakikit teip / nu, jeigu jis tikri latvei, pavafdinkit viénu. ménesi., nuSauki.- mu. 1a.tviSku. / a. m’a.s ti.rim sa.va. 26'd2’us, musu. ir kalba ira pilné.sn’a., turtin-- gé.sn’a. /nu vat vistiom’at a8 jiem uSkifzdavau ké.l’a., su kelei(s) Z6-dZeis_m’a.s ir U.Zbaig’am / pr’a. Glman’u m‘a.s turéja.m sa.va. draugiju. a aknistoj, jauni.- mas bi.va. susikiri.s / m‘as daridava.m va.karus I’a.ti.viskus, ch"éras misu. bu.va. Vatuyju. / vat Situ. raupju. tévas labai. energingas bi.va., moki-ta.ja viéna td’k’a, paula.nit’a. / ji kaiini kai kadt paskutin’an laiki ma.ki.ta.ja.va. /m’a.s vat, bréli.s ma.na., s‘asa., prasciéni.s, mural’a.n‘a. i(S) skafdupja, visi / Sviésa ir rita, dvidraugija.s bi.va. akni.stdj / chd.ras bi.va., t’aa.t’arus lozdava.m, i8vaZ'iodava.m netatés 168tu, su.batin / si.batij bi.va. teip pa.t’ tiktai skir’us / vat vaZ’todava.m viéni in kitis / par murh teip kalba, nuveista gar8vién‘a.s, jau kiteip kalb’a.s, nuvelsta bAltmuiZisk’a.s, dat kiteip kalb’a.s / gar8viénei bro.liti., tu nevazZ’tosi, tai neisi su mimim / aZ vat teip jA nutrauk’a, trumpé.sn’a. tarm’a. ira n’agu misu. / ta.k’a, pu.rinai baltmuizi8kai $n’a.ka /a.ja. gi.v’a.na ka.k’a. k’aturi ar pinki kilé.m’attai na. su.baé’aus pr’a. pa.t’ ké.l’u / 24. k’atur%és ni.kadt n‘a.kul’a, tri.j"6s arbé pin’k’"és ku.l’a / dve.jiém neiSeina ku.li.mas, aStatai kat viénas mi.8a, a. né.r kas .SmuSa, nér kas da.tar’a / if su kiltuvu ki.l’unt / rei-ke Zinét, kai.p uSmi.8t, ir kadi reik’a uSmi.8t / ¢’a padi.- dela. i.p’a. / ma.n’ réda.s, tri.zde.Sim aStuntais mé.tais melara.va. /i8 akni.sta.s pradéja. na. tilta., tai jl: nuva.re. lik né.retai / nv (i)r sa-k’a. kad lig bauskei, ar kuf vari.s / tai ¢’A bia. t6k’a s‘auri.t’a. to. i.p’a., ir labal tok’a aStreis linkumais / a. dabat ju. i8tidsina., pra.tiésina. / nu ir gana plati, a8tuéni mié.trai plati.ma. / kai kadi pdsaka.dava., kat sa.ka., ir Zméne.z ben tri's ira priggri. Sito.j U.p’a.j, tuds akvaruds / matali, jeigu paptola. tah. su.kurif, tai nébeis*ikéla. / a.kvaras ira gills keib da.b‘a: / ir ti vis"d.met si.kas vanda: / ua teip v’4rda, ka¥kaip teipmutul'tiojas / galla, kat SaltaS Césas, nuvest’a, parédi.t’a, pamaudi.t’a ir atve8t’a pa.ti. i§ ta.s d.p’a.s / Urbanavitius Kazys, g. 1903 m. Ritiky k. 237 Néretos 25. jau mona ta.val nebeatdmena, kai &’a. st.se.ja bi.va rubéZ’us / mamas babi..ta. sdka, kad aja §i.ton baZnié’on, da. Sif bi.va letuyju. douk, o po.skuth visi sulatvéja. / pradgja. 1d.tvai 2&nitis letuvas, leti.vei latvas, ir susimai8e. visi / tai tie zilgalv’ai nusituréja., ir dar koké. tréji keturi namal nusituréja i sani Sésu leti.vju / mas ki.gi, jau gi.ma.m, gi.vana.m, i numifsma ¢’a / nebeisma niékur dabat / dabar, pa Si.tam kar‘ui, kur kas nuvéjis / ki.ta.s nd.mira., vél kur iSklidi / daba ki&k miéstuos iXaja, kur i§vaz'ava. / visi kraStai &’a pilna do I’a.ti.v'u. / tarnéva par Zédnu. gaspador’u / gangreit le.tuvis bi.va mafga, bundinikas / un Situ gdlu pal’akai pradéja vaz‘tiot tarndutu. / vé.Ze. suvaini.Skin / kai ki.8k’u kapus paSvintina, pali.ka. / a8 atsisidau unt akmenél’o, ir atsidisau dévu.l‘au mana. / tévéli.s s‘anas, bra.l't.kas mazZas, © ma.ni jéunu vaiskan aZraSa / ti.r'u ti.r’'u tris s‘asutalas, kaip ir darZéli 2a.l'as rutalas / viéna ses‘i.la Zirgu balndjo, untra s‘asi.la kilpas seg’djo / © t6 treé’dja, pati mazZdja, Atkéla vaitus ir palidéja / brél’ukai miusu, jaunasai miu, kadu sugri8i i8 varSuvalas / tadu sugri8’u i§ varSuvalas, Kituos metél’os, §i.toj dendlaj / brol’ukai mtsu, jaunasai miusu, © ku. atné.8i iS varSuvalas / viénai s’as’t.lai ritu vaini.ku, untrai s‘as‘ilai Silka kasniku / © tai treé’djai, patei mazojai, auksa Ziedéli visam viekél'ui / kélnai kalnalei pérstovéjo, katklai karklalei pérzidgjo / nabasulauk’am sdva_bral’i.ka, griStant if varSuvalas / atbiga Zirgas, ataprunkStioja, Sali Sablala atablizgioja / bral’i.kai* miusu, jaunasai misu, a kur padéjai bra.I’i.ku miusu / jasu bral’ti.kas a% varSuvalas gi.l’a kraujiosi ir purvinal(an) / * Dainininkés klaida; 6, 8 ir 20 cilutés pakartotos antra karta. 238 sdula tekéja, bréli aZmi..se., sdulala, sida, kai pakavdje / kur galva kri.to, 1r62Zé Zi.déjo, kur kraiijas ti.3ko, paflai mirgéjo / Ginidéia Elzbieta, g. 1907 m. Buivydosé (3 km i §. nuo Suvainiskio), gyv. Tupiniuosé. Skyrénys 26. jam daba miézis’, ir Apmerk’ kok’ath sodin’ / pam’ofka dvé dién, nu.- sonk’, ir pakldj ont s’oltos gr’ofidos / kd.I' jie sodikst, kaip ir sodugis’ / te thokart sg tofikom i.8tr’on, ka neb’abutu daug’ai sodugis, ir dzZ'uvi.n / ar on pét’, ar kor dz'uvintoves’ ira / ir sudz’ovi.n tép, kaip visai satissis ira / ir paskui nu.tr’on tds akudis / ti.kart si.mal/ bet’ reik’ ri.pe sumil’t’ / ne miltes sumal’t’, bet’ kriopom sumial’t’ / ng ir tikart dara alu / bet’ apin’u raik’ / médZe sudine g’arus ira, kitdk’os sudinos n’agal’ / reik’ tréju sudinu médZe / vienos ira, kor tii saliklu sdlin / tad salin tép: apaé’6 ta m tiover’ i8urb’ skils1, i tam thover’ sukl6j tok’s medél’s’, tdk’s’ mazot’s’, sk’afse Sakalél’s’, sk’afse vistp ktp sukléj /ng ir on ta Sakalél’u d’ad virSdn S4uds / on tu S4udu suvi.r’on tds apin’s’, su v’ds** to sul L.Spil’ virSorh’ on tu Saiidu / pask d’dd saliklo, kaip viris’ indo, tép gan grait uZvi-ris’, pil’ vandeni virSn, ir a.pmaiSa / no ir susalen pdr’ valondu, ir tik pask téken | vole attaisa val’o / te Saiikes’ to miss**, kas t’ak / ir d’ad raugu t’arp tos misos, it rugi.n / iSrugi.n, pi.l’ batk6s, uStaisa kiéte, als ira / a8 és’ I’ons briki.s / nu.k’art gal’v’als, un pagal’t suz4rda, Apmer’k’ tuos sdujs’ van’dene diiobés’ | valk or’, rindom iSk16j, si.r’oS kil’os / kiltovs toks ilgs pagall's, unt virv'ales pririSts springulis / Fataras (Patars) J., g. 1908 m. Ukrai 27. vién s‘asuo giv’an ducie, ké.t liglaucie / aniis vakasulatviéjie / tap ir Sn’akam sava starp / tu tik néik par tuos krims, vaikel’ / gik tu gol't, a3 nieka nébijau / tdkie Zuburé, ti ésa’ pakavoti pininga’ / klikole’ kokié k’aturi_ mums ir / kam maiinél'es ir, nuo rita nilek / nikap ¢’a negiést, nébie kas giést / yo tap ir pas moms / katalé.ku, lieti.v’u on pasa’ ir maZa° / stnei tie tévélei_mé.ri | tiéva tiévs latvi's / virs bi.va i$ U.kru /suddnaiSputéji, niéks nébie / pusiktars del karv'és / a tu varis namié jau? vés ir briins pas mums / rit kazin ar nelfs / aviét's su toguoms dél’ kiosule / Norbutiené Paulina, g. 1912 m. Snikeriy dv., atitekéjusi i Bileikiy k. (Aucés apyl., 4 km j §. nuo Akménés). Vadakstis 28. tris ma.s biudm littuvéi / bérndots, 1éd2’us / i putinskes / daug’au nebiwo / &’A néZendu / tas i patiésinti rubé2’u noriej, un tad anie jau té.n 1a.t'vu rubéz"" uzvilk*, vo &e Sauk8téléi palika la.tvijiio / te(n) netudl 7 tas rubéz’us, 239 -adg kilometai ir / ja/ ten ducie, pilno auc), littuvi ir, ¢ lAdgal’t) /a ma.na mamit) mana vaik™s muokina, vés lietiviska dainél® / mana duktié, maz’ite tuoki biwa, mm) sa.k padain’iiok sa.k, kdip sa.ko mfok /dain’uo la.pes, dain’Qo’ ki8kis / 9.i ka & bi.wa, liétuwu: darbininki daiig, pre tu: paé’i mis liétuwii / €in sa.k, i susiédis paz zienis, pas draiigé(s) sd.ka kalbieties / didelei ndor, ka lietiviskai gdutu padain’tot / kap jau éjom té.p ir einam i aiic®) / ta perapej©) skaities, ng bileiké, duc" s pagasts / Zagdre, Zué‘uds) gan’at banda / mamite paréj i8 bégl’t, kad bu.w) i8varie / babiine sa.k / kuf. jit vaikai éist, i ta latve{ | givénket liétuwudj /* Sabuliéné Emilija, g. 1907 m. Priedulés vls., Saky dv. (6 km j r. nuo Vadaksties). Gyveno Zagaréje, atitekéjo j SaukStelits (Ukry apyl.). LITERATORA Biga K. Ciskodo parapijos lietuviy Snekta. 1911, rankraStis (VVU MB). Baga K. Rinktiniai ra8tai. — V., 1961, t. 3. Endzelins J. Darbu izlase, — Riga, 1979, t. 3, d. 1; 1981, t. 4, d. 1; 1982, t. 4, d. 2. Gariva K. Akcentuacijos ir vokalizmo sarysis Siaurés vakary panevéziskiy tarméje. — Kn.: Lietuviy kalbotyros Klausimai, 1977, t. 17, p. 76—88. GarSva K. Lietuviy kalbos tarmés ir jy kontaktai Latvijoje (1. Lietuviy kalbos tarmiy Latvijoje “istorija). — Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai. A serija, 1984, t. 2(87), p. 83-91. GarSva K. Lietuviy kalbos tarmés ir jy kontaktai Latvijoje (2. Lietuviu gyvenamosios vietos ir kalby funkcionavimas). — Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai. A serija, 1985, t. 1(90), p. 118-126. Grinayeckiené E. Daugpilio apylinkiy lietuviy Snektos fonetika. — Kn.: Lietuviy kalbotyros ‘Klausimai, 1980, t. 20, p. 223-239. Grinayeckiené E. Kai kurios Daugpilio lietuviy Snektos gramatikos ypatybés. — Kn.: Lietu- ~viu kalbotyros Klausimai, 1983, t. 23, p. 107—123. Kabelka J. Latviy kalba. — V., 1975. Lietuviy kalbos gramatika. — V., 1976, t. 3. Lietuviy kalbos tarmés (Chrestomatija). — V5 1970. Makowski B. Szkolnictwo litewskie w Polsce w latach 1920-1939. — Acta baltico-slavica, 1983, t. 15, s. 175-241. Sliavas J. Zeimelis. — 1972, masinraitis (VVU MB). Zinkevitius Z. Lietuviy dialektologija. — V., 1966. Zinkeviéius Z, Lietuviy kalbos dialektologija. — V., 1978. Taysac I1., Buzyrapue A. Srnommursuctayeckast CHTyauHA sTHTOBCKO-GenOpyccKoro morpa- “auYba C Konia XVIII to Havano XX Bs. — Hays. tp. sy30n JIurCCP. Teorpadus. Butetoc, 1983, T. 19, c. 26-73. Cxpnuna A. JI. Jlarsuuckaa rpaMmatuka neTrastbcKaro Hapbuia. — CII6., 1908, * Pakeltas (¢)=(¢). 240 K. TAPIIBA CUHTAKCHYECKME OCOBEHHOCTH M TEKCTbI JIMTOBCKUX JMAJEKTOB: JIATBHM Pexiome B ctatse smtepsbie oGcyxmaloTcA cunTaKcHyeckue ocoGeHHOcTH 14 THTOBCKHX JMAJICKTOB,. cymrecTyourax B JIaTsaa, M MmpHiaraloTca 28 texctos. OnvcbiBaloTcd OKaTHB, WIATHB, CYTE, KOHCTpyKUMH Cc pesvioramn afit, au, da, dél, ifi, lig, na, nud, paf, prié 1 T.1., a Take Ipyrue rpaMMaTHYecKHe ABIICHHA. YcraHOBieHo, 4TO Ha MECTHbIC JHTOBCKHE 7{MasiekTbI 6ombulce BIMAHHe Oka3bIBaeT aTBINCKHIt #3bIK, a B BOCTOWHBIX paiionax — M CiaBAHCKHe s3bIKH. B yka3aHHBDX mynxtax Jlarauu (3a ucKtovennem Mnzpiupt u, Moxer 6prrs, Liickona) KopeHHbIe MIMTOBIIBE mpoxupaior c XIII-XV sp. oneruieckad TpaHCKPHIMMA B CTATbe HeCKONBKO ympouleHa. Kpome apTopa CTaTbH, HeKOTopble TexcTbI paciMdposbiBasia MperomapatetH Bunputocckoro rocywapcTBeHHOrO YyHHBepcHtera A. Pupasauc (Ne 28), O. Kocente (Ne 8, 22, 23), B. Crynpxa (8 7, 24). HanGompuiee sHHMaHHe yaensetca nuanexry Yonarénait (Kpdcnancxuit p-4). Tak kak B Ilickoze HTOBCKHI #3bIK B Ka~ wecTBe cpeyicTBa OOMICHHA MOUTH He MpHMeHseTcA, B HacTOsMIee Bpema Yonsrénait sBiseTca XHBLIM OCTPOBKOM JHTOBCKHX cTapoxus0B, HaMGozee OTTANeHHEIM (Ha 60 KM) OT OCHOBHOFOapeaia pacttpocTpaHeHKA JMTOBCKOTO s3biKa. K. GARSVA SYNTACTICAL FEATURES OF LITHUANIAN DIALECTS IN LATVIA AND TEXTS Summary For the first time syntactical features of 14 Lithuanian dialects in Latvia are being discussed’ with addition of 28 texts. In the paper locative, illative, supine, constructions with prefixes afit, ati, da, dél, ifi, lig, nd, nud, paF, prié, etc., the contacts of the Lithuanian language with the Lettish and Slavonic languages are described. In 14 localities of Latvia (excepting Indricd and perhaps Ciskodas, Lettish Tiskadi) Lithuanian people lived from the 13th—15th cc. Great attention is paid to the dialect of Uodegénai (Lettish Vodigéni, Odigjani, Kraslava District, 60 kilometres away from the main territory of the Lithuanian language). Other dialects described exist in localities, which in Lettish are called Akniste, Garsene, Griva, Grendze, Kalkiine, Medumi, Nereta, Subate, Skirdni, Vadakste.