scieee Science in your language
[lt] (orig)

Apie priesagų vedinių vartojimą lietuvių kalboje

Read accessible full text

Apie priesagų vedinių vartojimą lietuvių kalboje

Author: Vida Rudaitienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1529/1622
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
VIDA
RUDAITIENE
APIE
PRIESAGU
VEDINIU
VARTOJIMA
LIETUVIU
KALBOJE
Siam
s aipsniui
panaudo a
medZiaga
au o és
su ink a
1987—1989
me ais
pagal
»Leksikos
y imo
anke a“,
ku iq
aip
pa
suda é
au o é.
IS
jos
ma y i
kai
ku iy
leksikos a ian u,
iek
no miniy,
iek
neno miniy,
a ojimas.
Pasinaudo a
i
a8-
y
kalba.
Anke oje
keliamos
Sios
s a biausios
p oblemos:
1)
a p au iniy
ZodZiy
a oji-
mas
(ku j
Zodj
—
lie u iSka
a
a p au inj,
kai
jy
eikSmés
su ampa
—
daZniausiai
linke
a o i
in o man ai)
;
2)
lie u i8ky
i
a p au iniy
ZodZiy
a ojimas
pe kel iné-
mis
eikSmémis;
3)
ZodZiy
eik’miy
j ai o é
—
as
pa s
Zodis
gali
u é i
j ai iy
eikSmiu,
pa yzdziui,
guolis
—
ieniems
in o man ams
—
ik
,,guléjimo
ie a“,
0
ki iems
—
,, am
ik a
mechanizmy
daliy
a aminé
de alé“;
sii/as
—
,,plonai
susuk as
e palas“,
,,chi u ginis
si ilas“,
,, ech.
e minas
s iegio
siiilas“
i
k .;
4)
azeolo-
gizmy
a ojimas
(ku ie
azeologizmai
daZniau
a ojami
i
ku ie
in o man ai
dazZniau
juos
linke
a o i);
5)
sudu iniy
ZodZiy
i
i ai iy
san umpy
a ojimas;
6)
p ieSdéliy
i
p iesagy
ediniy
a ojimas.
Ti a,
kokia
y a
ealioji
a ski y
s igiu,
i ai aus
i8sila inimo
Zmoniy
kalba.
Klau-
siné i
in o man ai,
di ban ys
mokslo,
gamybos,
kul i os,
medicinos,
bui inio
gy-
en ojy
ap a na imo,
S ie imo,
Zemés
ikio,
ySiy
bei
anspo o
s i yse.
Anke oje
pa eik a
po
kelis
ZodZiy
a
pasakymy
a ian us,
i
in o man ai
u éjo
pasi ink i
ienq
i8
jy.
Bu o
p a$oma:
,,Pab auki e
a
Zodj
a
ZodZiy
junginj,
ku j
a oja e*.
Pasi odé,
kad
in o man ai
daZnai
linke
a o i
j ai iy
ba ba izmy,
hi-
b idy,
e aly;
aip
pa
ne e ai
klys a
a odami
sudu inius
ZodZius,
j ai ias
san-
umpas,
p ieSdéliy
i
p iesagy
edinius.
$j
ka a
doméjomés
mokslo
s i yje
di ban-
¢iy
Zmoniy
kalba.
Apklaus i
98
mokslo
s e os
da buo ojai.
Tai
ilologai,
eisininkai,
ekonomis ai,
echnikos,
Zemés
ikio,
gam os
mokslu,
plana imo
i
buhal e inés
ap-
skai os
specialis ai,
di ban ys
Lie u os
moksly
akademijos
ins i u uose,
Klaipédos
ji uy
muziejuje
i
ak a iume,
Siauliy
pedagoginiame
ins i u e,
Siauliy
,,Nuklono*
kons uk o iy
biu e
(kons uk o iai,
inZinie iai,
pap as ai
di ban ys
mokslinj
da ba).
Visi
baige
auk8 aji
moksla,
daugelis
i8
jy
u in ys
mokslinius
laipsnius
a
a dus.
Visiems
lie u iy
kalba y a
gim oji.
Vadinasi,
i i
daba inés
bend inés
lie u iy
kalbos
a o ojai,
ku iy
amZiaus
idu kis
—
37
me ai.
Domé asi
i
p iesagy
ediniy
a ojimu.
Bandy a
i8siaiSkin i,
ku iuos jy
daZniau
links ama
a o i,
kokios
ySkesnés
Siy
ediniy
a ojimo
endencijos.
P iesagy
ediniai
j e inami
i
kalbos
no mos
podii iu.
Taigi
p iesagy
ediniai,
ku ie
pa ei-
1
163
kiami
anke oje,
bu o
pa enkami
a siZ elgian
j
a ski y
p iesagy
da uma
i
j
biidin-
giausias
klaidas,
ku ios
susijusios
su
kai
ku iy
p iesagy
ediniy
da yba
bei
a o-
jimu.
Vienas
i
p oduk y iausiy
i
lanks iausiy
ZodZiy
da ybos
biidy
bend inéje
lie u-
iu
kalboje
y a
p iesaginé
ZodZiy
da yba.
Ski ingai
nuo
p ieSdélio,
p iesaga
eina
po
pag indinio
kamieno
p ie’
galiine,
su
ku ia
ji
susijusi,
nes
,,lie u iy
kalboje
p iesaga
palygin i
e ai,
ik ai
nekai omuose
ZodZiuose,
gali
iena
pa i
ei i
da ybos
o man u,
plg.
ki -aip,
ien-u?.
P iesaginé
ZodZiy
da yba
aip
pa
iXplé é
bend inés
lie u iy
kalbos
Zodyna.
Si
da yba
labai
p oduk y i
daba
i
suda an
naujus
daik a a dZius
bei
biid a -
dzius.
Lie u iy
kalboje
iS
daik a a dziy
,,Zymiai
daZnesni
y a
da iniai,
negu
pap as ieji
ZodzZiai.
Dauguma
y
da iniu
y a
ediniai
i
ik
nedidelé
dalis
—
sudu iniai
daik a-
a dZiai.
DaZniausi
y a
p iesagy
ediniai
—
jy
ieny
y a
kele a
ka y
daugiau,
negu
isy
likusiyjy
da iniy“?.
Bend inéje
lie u iy
kalboje
labai
p oduk y i
p iesaginé
da yba
daik a a dZiu,
ku ie
eina
asmeny
pa adinimais.
Vieni
i8
jy y a
eikéjy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(nomina
agen is).
Tai
daik a a dziai,
ku ie
su
p iesagomis
a
galinémis
y a
pada y i
i8
eiksmaZodZiy
i
ei8kia
eiksmy
a likéjus.
Vienos
iS
da-
iausiy
Sios
g upés
p iesagy
y a
- ojas,
-a
i
-éjas,
-a.
Ki i
y a
a daZodinés
ypa y-
bés
u é ojy
pa adinimai
(nomina
a ibu i a),
.
y.
okie
daik a a dZiai,
ku ie
su
p iesagomis
a
galiinémis
pada y i
i8
biid a dziy,
daik a a dZiy
a
ki y
a dazo-
dziams
a imy
ZodZiy
i
Zymi
asmenj
pagal
ku ia
no s
bidinga
ypa ybe.
Viena
iS
da iausiy
Siy
ediniy
p iesagy
y a
-ininkas,
-é,
o
i8
a p au iniy
—
-is as,
-é.
Bend inéje
lie u iy
kalboje
p oduk y i
i
p iesaginé
da yba
daik a a dZiy,
ku iais
zymimi
asmenys
pagal
ju
p o esija,
specialybe,
uZsiémima.
Jie
pada y i
su
p iesa-
gomis
a ba
galiinémis
i8
daik a a dZiy,
ypa
daZnai
Zymin iy
asmens
e slo
bei
da -
bo
objek a.
Siy
ediniy
da iausia
p iesaga
y a
-ininkas,
-é;
a p au iniy
ZodZiy
daZ-
niausia
p iesaga
—
-is as,
-é.
Nauji
Sios
iSies
ediniai
pap as ai
isi
suda omi
su
p iesaga
-ininkas,
-é,
o
jy
eikalinguma
lemia
i
eks aling is iniai
ak o iai:
a -
si anda
naujy
p o esijy,
specialybiy,
uzZsiémimy.
Lie u iy
kalboje gauséja
i
daik a a dZiy,
Zymin iy
asmenis
pagal
jy
kilme
bei
p iklausymg.
Jie
daZniausiai
suda omi
su
p iesagomis
i8
ki y
bend iniy
a
ik iniy
daik a a dziy.
Miné y
daik a a dZiy
da yboje
labai
jp as a
p iesaga
-ie is,
-é.
Bend inéje
lie u iy
kalboje
miné y
p iesagy
ediniai
daZnai
sinonimiSkai
a o-
jami
su
ki y
p iesagy
ediniais
a ba
ki os
da ybos
daik a a dZiais.
Ap a sime
p iesagy
ediniy
a ojimo
anke inius
duomenis.
Anke oje
bu o
pa eik as
sakinys:
Vaikinas
di ba
uos e
(isk o éju,
k o éju,
k o-
iku),
ku
eikéjo
pasi ink i
iena
i§
skliaus eliuose
nu ody y
a ian y.
Pasi odo,
kad
populia iausias
i
jy
—
k o ikas:
i§
95
a sakiusiyjy
jj
nu odé
56
(57,1
%),
k o éja
—
32(32,7
%).
Siuo
a eju
ne inkan j
a ian a
ixk o éjas
pasi inko
7(7,1
%)
1
U bu is
V.
ZodzZiu
da ybos
eo ija.
V.,
1978.
P. 214.
2
Taip
pa
jo,
Daik a a dziy
da yba
//
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1,
P.
252.
164
in o man ai:
5
echnikos
i
2
eisés
moksly
specialis ai.
Vedinys
iSk o éjas
lie u iy
kalboje
pa eisinamas
ik
ada,
kai
eikia
nu ody i
da bo
k yp j.
Pa yzdziui,
jei
ku ioje
no s
o ganizacijoje
k aunamuosius
da bus
a licka
ie
pa ys
da bininkai,
ai
galima
juos
adin i
k o ikais,
k o éjais
(plg.
pak o éjas—isk o éjas).
Daba inéje
lie u iy
kalboje
a ijuoja
asmeny
pa adinimai
pagal
p o esija,
spe-
cialybe
a
uzsiémima
su
lie u i8ka
p iesaga
-ininkas,
-é
i
a p au ine
-is as,
-é.
Bu-
yo
jdomu
Zino i,
a
daZniau
links ama
a o i
p iesagos
-is as,
a
-ininkas
edi-
nius.
Anke oje
pa eik i
a ian ai:
mo ociklininkas—mo ociklis as,
k anininkas—k a-
nis as,
ak o ininkas— ak o is as.
Pasi odo,
kad
populia esni
y a
p iesagos
-inin-
kas
ediniai:
juos
enkasi
44,73
%
misy
apklaus ujy,
p iesagos
-is as
edinius
—
26,37
%.
Taigi
pas ebima
endencija
eng i
a p au inés
p iesagos
-is as
ediniu.
IS
pa eik yju
ediniy
su
p iesaga
-ininkas
daZniausiai
nu odomas
k anininkas
—
ji
pazyméjo
74(75,5
%)
i8
97
a sakiusiyjy,
o
i8
p iesagos
-is as
ediniy
—
u bolis as:
ji
pasi inko
36(36,7
%)
i8
98
a sakiusiujy
i
ak o is as,
ku j
paZyméjo
33(33,7
%
i§
98
a sakiusiujy.
Taip
pa
jdomu
pazymé i,
kad
anke oje
pa eik us
p iesagos
-is as
edinius
daZniau
enkasi
Zemés
iikio
(22,37
%;
-ininkas
—
7,38
%),
ekono-
mikos
(15,6
%;
-ininkas
—
8,9
%),
eisés
(14,08
%;
-ininkas
—
11,4
°%)
moksly
specialis ai.
P iesagos
-ininkas,
-é
ediniai
gana
daZni
lie u iy
kalboje,
iek
a8 y,
iek
i
Sneka-
mojoje.
Jie
linke
nu ung i
ki y
p iesagu
edinius,
Taigi
i
musy
in o man ai
i§
an-
ke oje
pa eik y
a ian y
p ozininkas—p ozaikas
pi menybe
eikia
p ozininkui
—
ji
pasi inko
67(68,4
%)
i$
98
a sakiusiyju,
o
p ozaikq
—
31(31,6
%).
DidZiausias
skaigius
i8
pasi inkusiy
leksikos
a ian a
p ozaikas
y a
ilology®:
i8
20
jj
nu odé
9(29
%),
0
11(16,4
%)
—
p ozininka.
P iesagos
-ininkas,
-é
ediniy
gausumui
i
populia umui
lie u iy
kalboje
u i
j a-
kos
i
ai,
kad
Sie
ediniai
gali
bi i
suda omi
i8
j ai ios
mo ologinés
s uk os
Zodiiuy,
pap as ai
daik a a dZiy.
Gauséja
ju,
suda y y
i
i8
sudu iniy
daik a a dziy,
u ingiy
démenj
- y a
i
einan iy
mokslo
Saky
pa adinimais,
p z.:
di o y a—
di o y ininkas,
-¢,
k aS o y a—k aS o y ininkas,
-é,
meno y a—meno y ininkas,
-é,
mokslo y a—mokslo y ininkas,
-é,
au o y a— au o y ininkas,
-é.
Démuo
- y a
gali
bi i
du iamas
i
p ie
a p au inio
ZodZio,
pyz.:
pa en o y a,
ea o y a.
TS
8iy
sudu iniy
Zodziy
aip
pa
pada omi
daik a a dZiai
su
p iesaga
-ininkas,
-é:
pa en o-
y ininkas,
-é,
ea o y ininkas,
-é.
Miné os
da ybos
p iesagos
-ininkas,
-é
daik a a -
diiai
pap as ai
eina
mokslininky
pa adinimais.
Salia
a ojama
i
g ynai
a p au-
iniai
mokslo
Saky
pa adinimai,
ypaé
daZnai
u in ys
sudé inj
démenj
-logija
(-log-
+-ija),
p z.:
kul ii ologija,
li e a ii ologija,
pa en ologija,
ea ologija.
Daik a a -
diiai,
u in ys
démenj
-logas,
-é,
eina
mokslininky
pa adinimais,
p z.:
kul ii olo-
gas,
-e,
li e a i ologas,
-é,
pa en ologas,
-é,
ea ologas,
-¢.
Démenys
-logija,
-logas,
-é
gali
bi i
du iami
i
p ie
lie u i8ko
daik a a dzio,
pa yzdZiui,
dainologija,
daino-
logas,
-é.
Taigi
lie u iy
kalboje
daznai
sinonimiSkai
a ojami
p iesagos
-ininkas,
-é
daik a-
a diiai,
pada y i
i§
sudu iniy,
u in iy
démenj
- y a,
i
daik a a dziai,
u in ys
®
Dauguma
misy
apklaus yjy
ilology
y a
usy
kalbos
specialis ai.
165
démenj
-/ogas,
-é.
Bu o
idomu
Zino i,
ku iems
i§
Siy
daik a a dziy
pi menybe
eikia
miisy
in o man ai.
IS
anke oje
pa eik yjyu
ea o y ininkas— ea ologas,
pa en o y ininkas—pa en ologas
misy
in o man ai
daZniau
linke
a o i
daik a a -
dius
su
démeniu
-/ogas:
juos
nu odé
77,5
%,
0
-ininkas
—
16,35
%.
I§
93
a sakiu-
siuju
edinj
ea ologas
inkosi
79(83,6
%,),
ea o y ininkas
—
14(14,3
%),
0
i8
88
a sakiusiyju
pa en ologq
pazyméjo
70(71,4
%),
pa en o y ininkg
—
18(18,4
%)
in o man y.
DidZiausias
p ocen as
(50
%;
-logas
—
18,8
%)
pasi inkusiyjy
nu o-
dy us
p iesagos
-ininkas
edinius
y a
echnikos
moksly
specialis ai.
A si anda
i
a ei yje
a si as
is
daugiau
mokslo
Saky.
Reikés
i
naujy
y
mokslo
Saky
bei
mokslininky
pa adinimy.
Miné o
ipo
naujada ai
(ypaé
su
démenimis
-logija,
-logas,
-é)
kai
ku iose
kalbose
jau
seniai
a ojami.
Dél
kalby
kon ak y
jie
papli o
i
lie u iy
kalboje.
Gana
i ai
laikosi
hib idai
su
p iesaga
-o ius
(giedo ius,
pasako ius),
kiek
e iau
a ojamas
p iesagos
-auninkas
edinys
keliauninkas
(=
keliau ojas,
kelei is).
Ma
daugelis
i8
jy
u i
speci ine
eikSme
i
neleng ai
pakei iami.
Ypa
populia us
pasako-
ius:i8
97
a sakiusiuju
ji
pasi inko
54(54,1
%);
pasako ojq
—
43(43,9
%,).
Giedo iy
nu odé
48(49
%).
Hib ida
keliauninkas
pazyméjo
sa o
a sakuose
29(29,6
%)
iS
96
a sakiusiyjy.
Da
a ojami
kalboje
i
hib idai
su
p iesaga
-adéjas.
I§
anke oje
pa eik y
a ian y
pik ada ys—nenaudélis—niekadéjas
13(13,3
%)
i$
94
a sakiusiyjy
pasi inko
ne ykusj
miné os
p iesagos
edinj
niekadéjas.
Tai
7
i8
23
echniky,
2
i§
15
ekonomis y,
2
iS
16
eisininky,
1
i$
28
ilology,
1
i§
10
gam ininky.
Daba inéje
bend inéje
lie u iy
kalboje
gana
daZnai
a ojami
p iesagos
-ie is,
-é
ediniai.
I
a mése,
i
bend inéje
lie u iy
kalboje
su
p iesaga
-ie is,
-é
suda omi
asmeny
pa adinimai
i8
ju
gy en y
a
gy enamyjy
mies y,
mies eliy,
kaimy
a dy
p z.:
bi S onie is,
-e
DLKZ
81,
sasna ie is,
-é
LKG
1
411,
ilka ixkie is,
-é
DLKZ
939,
ilnie is,
--
DLKZ
940.
Tam
pagiam
eikalui
a ojamos
i
p iesagos
-iskis,
-é,
-énas,
-é,
pyz.:
ku Séniskis,
-é
LKZ
VI
972,
mazeikiskis,
-é
DLKZ
389,
molé iskis,
-6
DLKZ
407,
skuodiskis,
-é
DLKZ
716,
Silaliskis,
-
DLKZ
812,
ilnixkis,
-e
DLKZ
940,
kupiskénas
DLKZ
345,
okiskénas
DLKZ
671,
abalninkénas
LKG
I
412.
Bend inéje
lie u iy
kalboje
be eik
isi
ediniai,
Zymin ys
asmenis
pagal
jy
kili-
mo
bei
gy enamaja
ie a,
imami
da y i
su
p iesaga
-ie is,
-é.
.,Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje“4,
be
os
eikSmés,
nu ody i
da
du
p iesagos
-ie is,
-é
ediniy
da ybos
a yejai.
Su
Sia
p iesaga
asmeny
pa adinimai
suda omi:
1) i8
zemyny,
als ybiy,
k aS y
ik iniy
a dy,
p z.:
ame ikie is,
-e
DLKZ
13,
eu opie is,
-e
DLKZ
152,
su alkie is,
-é
DLKZ
794;
2)
i&
bend iniy
ie os
pa adinimy,
p z.:
kaimie is,
-é
DLKZ
274,
mies ie is,
-e
DLKZ
399,
paji ie is,
-e
DLKZ
485,
uzsienie is,
-é
DLKZ
899.
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
uzsimenama
i
apie
okius
p iesagos
-ie is,
-é
daik a a dZius,
ku ie
Zymi ne
asmens
y8j
su
ie a,
o
jo
p iklausyma
(sa o
ide-
4
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
V.,
1965.
T.
1.
P.
411.
166
ologija,
eikla...)
p ie
kokio
kolek y o
a
zmoniy
g upés®,
p z.:
ansamblie is,
-é,
giminie is,
-é,
g a die is,
-é,
pasaulie is,
-é,
au ie is,
-é.
Tokiy
pa yzdZiy
y a
i ”
daugiau,
p z.:
a mie is,
-e
LKZ
1
309,
é ynie is,
-é
DLKZ
848.
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
no miniais
laikomi
d ejopi
p iesagos
-ie is,
-¢
ediniai:
ieni
jy
Zymi
asmenis
pagal
jy
kilimo
bei
gy enamaja
ie a,
ki i
—
pagal
p iklausyma
kolek y ui.
Bend inéje
lie u iy
kalboje
gauséja
daik a a dziy,
pada y-
y
su
p iesaga
-ie is,
-é
i8
da bo
ie os,
da bo
kolek y o
pa adinimo.
P iesaga
-ie is,
-é
y a
daba
labai
da i,
ji
u i
endencija
i s i
uni e saliausia
suda an
asmeny
pa adinimus
iek
pagal
jy
kilimo
bei
gy enamaja
ie a,
iek
pagal
p iklausyma
kokiam
no s
kolek y ui. Blogiausia,
kad
Sios
p iesagos
ediniai
a ojami
ne
iky-
iai,
i s umian
ki y
p iesagy
edinius.
Apie
ai
y a
nemazai
asy a®.
Tai
pa i i-
na
i
miisy
anke iniai
duomenys:
65,31
%
misyu
apklaus ujy
linke
a o i
p iesa-
gos
-ie is,
-é
edinius,
o
30,43
%
enkasi
ki y
p iesagy
edinius.
Kaip
jau
minéjome,
lie u iy
kalboje
asmeny
pa adinimams
pagal
jy
kilimo
bei
gy enamaja
ie a
suda y i
nuo
seno
a ojamos
i
p iesagos
-iskis,
-é,
-énas
-é.
18
pa eik yju
a ian y
ilnie is— ilniskis
i8
98
a sakiusiujy
91(92,9
%)
nu odé
a -
oja:
ilnie {,
5(5,1
%)
—
ilniski
i
2(2
%)
—
pazyméjo
abu
a ian us.
18
a ian y
ku géniskis—ku Sénie is
pasi odo
aip
pa
daznesnis
y a
ku Sénie is:
ji
sakési
a o-
ja
50(51
%)
i8
97
a sakiusiyju,
ku géniski
pasi inko
45(45,9
%),
0
2(2
%)
nu odé
abu
a ian us.
Taip
pa
i8
ki y
pa eik ujy
a ian y
pi menybé
eikiama
p iesagos
-ie is,
-¢
ediniams:
i§
97
a sakiusiyjy
64
(65,3
%)
pasi inko
mazeikie i,
31(31,6
%
—
mazeikiski,
2(2
%)
nu odé
a oja
abu;
i8
95
a sakiusiyju
53(54,1
%)
nu odé
skuodie j,
41(41,8
%)
—
skuodiski,
1(1
%)—
abu.
No s
ie os
gy en ojai
aip
pa
daZniau
jp a e
saky i
kupiskénas,
okiskénas,
be
miisy
in o man ai
labiau
linke
saky i
kupiskie is:
ji
pazyméjo
67(68,4
%)
iS
97
a sakiusiuju,
Kupiskéng
—
29(29,6
%)
i
ICL
%)
pasi inko
abu
a ian us.
Ne
i8
pa eik yjy
a ian y
qus alas—aus alie is
62(63,3
%)
i8
98
a sakiusiujy
sakosi
a oja
pas a aji,
35(35,7
%)
—
aus alq
i
1(1
%)
—
abu.
IS
anke oje
pa eik y
a ian y
gelexinkelie is—gelezinkelininkas
73(74,5
%)
i8
97
enkasi
geleZinkelie i,
0
23(23,3
%)
—
gelezinkelininkq
(1
in o man as
abu
pa-
Zymi),
no s
Zymin
pagal
specialybe,
p o esija,
uzsiémima
a o ini
p iesagos
-inin-
kas,
-é
ediniai.
Sp endiian
i8
anke iniy
duomeny,
p iesagos
-ie is
edinius
daZniau
enkasi
echnikos
(-ie iy
—
30,11
%),
ki y
p iesagu
—
11,98
°%)
moksly
specialis ai,
o
ki u
p iesagy
edinius
daZniau
linke
a o i
ilologai
(-ie is
—
21,21
%,
ki y
p iesagu
—
26,64
%).
P iesagos
-ie is,
-é
daik a a dziy
pli imas
u i
neigiamy
pada iniy.
Sie
daik a-
a diai
daba
gausiai
da omi
i8
be
kokio
gamybinio,
meninio
kolek y o,
o gani-
5
Ten
pa .
P.
412.
6
Z .
Paulauskiené
A.,
Ta ydai é
D.
G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena.
K.,
1986.
P.
44—46;
Simonai y é
V.
P iesagos
-ie is,
-é
daik a a dziai
a ybiniy
me y
aS y
kalbo-
je
//
Kalbos
kul a a.
1979.
Sas.
36.
P.
383—44;
Vencku é
R.
Senos
i
naujos
bédos
//
Masy
kal-
ba.
1980,
N .
4,
P,
15—17
i
k .
167

zacijos
pa adinimo.
Jy
da yba
i
a ojima,
galimas
daik as,
ska ina
ki os
kalbos,
*
ypa é
usy.
Pa yzdziui,
daug
naujy
p iesagos
-ie is,
-¢
daik a a dZiy
suda oma
i8
imoniy
i
ki okiy
simboliniy
pa adinimy:
bal ijie is,
-é
(,,Bal ijos*
lai y
s a ykla)
T
1985
3,
ek anie is,
-é
(,,Ek ano“
gamykla)
T
1987
100,
elek onie is,
-é
(,,Elek-
ono“
gamybinis
susi ienijimas)
VN
1988
76,
jiesie is,
-é
(,,Jiesios*
ekspe imen iné
dailiosios
ke amikos
gamykla)
T
1989
99,
mas ie is,
-é
(,,Mas io“
iko azo
ab ikas)
T
1989
12,
ai ie is,
-é
(,,Vai o“
d i a iy
gamykla)
T
1989
13;
i8
spo o
d augiju
bei
kolek y y
simboliniy
pa adinimy:
dinamie is,
-é
(,,Dinamo“
spo o
d augija)
T
1985
4,
kibi ks ie is,
-é
(,,Kibi kS ies“
k epSinio
komanda)
T
1987
70,
Zalgi ie is,
~¢
(,,Zalgi io“
k ep8inio
komanda)
T
1989
200;
i¥
laik a8 iy
i
leidyklu
simboliniy
pa adinimy:
iesie is,
-é
(laik a8 is
,,Tiesa“)
T
1990
254,
mokslie is,
-é
(leidykla
»Mokslas“)
8.;
i8
meno
bei
ki y
kolek y y
simboliniy
pa adinimy:.
sakalie is
-é,
( y y
cho as
,,Sakalas“)
LR
1990
10,
e smie is,
-é
(klubas
,,Ve smé“)
T
1987
40,
Zinijie is,
-é
(,,Zinijos“
d augija)
MG
1986
4
19
i
k .
Rusy
kalboje
i§
simboliniy
pa adinimy
da omi
daik a a dZiai
su
p iesaga
-ey,
ku ie
j
lie u iy
kalba
daZniausiai
ye iami
p iesagos
-ie is,
-é
ediniais,
p z.:
Ounamosey
(by 6ombuaa
KoManga
,,JJuHamMo“)
II
1978
53
—
dinamie is,
cnapma-
kosey
(by OompHa
KomMaHga
,Cnap ak*)
BM
1976
257
—
spa akie is,
mopne-
dosey
(KoMaHZa
mo
XoKKe o.
,,Topneno“)
—
o pedie is,
mocgua moeey
(,,Moc-
cuseM“)
BM
1975
156
—
mos ilmie is.
Tokie
e iniai
ska ina
panasiy
daik a-
a dziy
susida y i
i
i8
simboliniy
pa adinimy,
a ojamy
lie u iy
kalboje.
Tam
ik a
dalis
okiy
daik a a dZiy
y a
a si ik iniai
(okaziniai)
i ,
pa eke
j
a8 y
kalba,
u i
Zu nalis inio
Za gono
a spalyj.
Be
o,
ne eikia
Sios
p iesagos
ediniais
keis i
ki y
p iesagy
edinius.
Si aip
ankséiau
i8
laik aS¢iy
pa adinimy
bu o
da omi_
daik-
a a dZiai
su
p iesaga
-ininkas,
p z.:
aus ininkas,
a pininkas.
Lie u iy
kalboje
daugéja
panasiy
ediniy,
ku ie
da omi
su
p iesaga
-ie is,
-é
iS
y
Zmoniy
a dy,
ku ie
su eik i.
jmonei,
mokyklai
a
ki okiam
kolek y ui.
Siais
p iesagos
-ie is,
-é
ediniais
nusakoma
asmens
p iklausymas
kolek yyui,
ku is
i
pa adin as
jzymaus
asmens
a du,
p z.:
ciu lionie is,
-é
(M.
K.
Ciu lionio
idu iné
meno
mokykla)
LM
1989
13,
janonie is,
-é
(J.
Janonio
popie iaus
ab ikas)
T
1986
10.
Tai
naujas,
nejp as as
kalbos
eiSkinys.
Blogiausia,
kad
bend inéje
lie u iy
kalboje
a ojami
p iesagos
-ie is,
-é
daik a-
a dziai,
suda y i
iS
j ai iy
kolek y y
bei
o ganizacijy
pa adinimy.
Kai
ku ie
ik
ju
labai
g emézdiski,
pa yzdziui,
pada y i
i8
iS es iniy
daik a a dZiy:
Jleidyk-
lie is,
-é
,leidyklos
da buo ojas*
LM
1987
9,
S ie imie is,
-é
,,8 ie imo
da buo o-
jas*
T
1989
12;
i
sudu iniy
daik a a dziy:
bend abu ie is,
-é
( 8.),
li e a i me-
nie is,
-é
LM
1989
10,
ku is
pada y as
i8
Za goni8ko
li e a i menio;
i§
d iejy
Zodziuy:
naujaakmenie is,
-6
(Naujosios-Akmenés
gy en ojas)
T
1989
200,
nauja ilnie is,
-é
(Naujosios
Vilnios
gy en ojas)
VN
1990
242
i
k .
Laikan is
lie u iy
kalbos
no mos,
né a
eikalo
Sios
p iesagos
daik a a dZius
a o i
ie oj
ki y
p iesagy
ediniy.
Pa yzdziui,
Zymin
asmenis
pagal
jy
kilimo
bei
gy enamajqa
ie a,
ne eikia
pami s i
p iesagy
-iskis,
-é
i
-énas,
-é.
Zymin
asmenis
pagal
p iklausyma
kolek y ui,
ge iau
uz
p iesagq
-ie is,
-é
inka
p iesaga
-ininkas,
-é.
168
Lie u iy
kalboje
labai
da iis
p iesaginiai
daik a a dziai,
Zymin ys
maSinas,
me-
chanizmus,
j enginius,
p ie aisus
a ba
jy
dalis.
Pap as ai
jie
adinami
j ankiy
pa a-
dinimais
(nomina
ins umen i).
Jais
laikomi
,, ie
daik a a dZiai,
ku ie
su
p iesagomis
a
galiinémis
y a
pada y i
i8
eiksmaZodZiy
(daZniausiai
anzi y iniy)
i
Zymi
daik-
a
(jnagi,
yka,
p ie aisa
a
Siaip
kokia
p iemone),
ski a
a lik i
pag indiniu
ZodZiu
pasaky am
eiksmui*’.
[ ankiy
pa adinimy
daugiausia
suda oma
su
p iesagomis
- u as,
-iklis.
Tiesa,
e minijoje
pap as ai
Siy
p iesagyu
unkcijos
di e encijuojamos:
s ambesniy
echniniy
p iemoniy,
j ai iy
masiny
apa a y
pa adinimai
daZniausiai
da omi
su
p iesaga
- u as,
o
smulkesniy
echniniy
p iemoniy,
masiny,
mechanizmy
pa adinimai
—
su
p iesaga
-ikdis,
e iau
-eklis.
Be
ka ais
echnikos
e minijoje
ai
pa iai
sa okai
Zymé i
pa aleli8kai
a ojami
p iesagy
- u as
i
-iklis
ediniai.
Anke ine
apklausa
bu o
s a bu
i8siaiSkin i,
ku ios
p iesagos
—
- u as
a
-iklis
—
yedinius
(kai
jy
eik8més
su ampa)
linke
a o i
in o man ai.
Anke oje
bu o
pa eik i
abiejy
p iesagu
a ian ai,
p z.:
Nusipi kau
sodui
(pu skikli,
pu kS u a).
I8
skliaus eliuose
esan iy
a ian y
91(92,9
%)
iS
97
a sakiusiujy
enkasi
pu kS u q,
0
6(6,3
%)
—
pu skiklj.
Tokiu
pa
bidu
bu o
pa eikiami
i
ki i
a ian ai:
gaudiklis
i
gaudy u as
—
i
80
a sakiusiyjy
62(63,3
%)
nu odé
gaudy u q,
17(17,3
%)
—
gaudiklj,
0
1
(1
%)
inkosi
abu
a ian us;
ickiklis
i
iek u as
—
42
(42,9
%)
i8
70
enkasi
ick u q,
28
(28,6
%,)
—
iekiklj.
Taip
pa
i8
a ian y
inkiklis
i
ink u as
pi menybé
eikiama
ink u ui:
jj
pazyméjo
64
(65,3
%)
i8
81
a sakiusiojo,
o
in-
kiklj
—'17
(17,3
%).
Taigi
ne
66,1
°,
apklaus yjy
nu odo
p iesagos
- u as
edinius,
o
17,33
%
—
p iesagos
-iklis
edinius.
P iesagos
- u as
ediniy
populia umui
daba inéje
bend i-
néje
lie uyiy
kalboje
u éjo
j akos
i
ai,
kad
$i
p iesaga
sa o
da umu
y a
p alen-
kian i
isas
ki as
os
eik$més
p iesagas.
Be
o,
p iesagos
- u as
daik a a dZiai
daz-
niausiai
es i
e minai,
o
,, e minologijoje
su
Sia
p iesaga
ik
j ankiy
pa adinimai
i
eda omi.
Tai
ig
esmés
su ampa
su
li e a ii inés
i
liaudies
kalbos
Sios
p iesagos
da ybos
polinkiais.
Ki a
e us,
liaudies
kalboje
Sios
p iesagos
ediniais
daz-
niausiai
pa adinami
ik
j ai is
jnagiai“®.
Lie u iy
Snekamojoje
kalboje
(daznai
i
aS uose)
suak y éjusi
su
p iesagomis
-éjas,
- ojas
ne
asmenya dziu,
o
i ai iy
j ankiy
pa adinimy
da yba,
p z.:
skleidéjas,
smulkin ojas
(paSa y).
P iesagy
-éjas,
- ojas
ediniais
pa adinamos
i
j ai ios
chemi-
nés
medZiagos,
p z.:
skiedéjas,
minkS in ojas,
i pin ojas.
Siam
eiSkiniui
u i
j akos
i
sla y
kalbos,
ypa
usy
kalba,
ku
os
pa ios
p iesagos
ediniai
inka
pa a-
din i
i
asmenims,
i
j ankiams,
p z.:
eodumeao
i
sodonumamese,
numameab,
Lie u iy
kalboje
nuo
seno
ski iamos
p iesagy
-éjas,
-/ojas
i
-iklis,
- u as
ediniy
eik¥més.
Pi maisiais
pa adinami
asmenys,
eikéjai,
o
an aisiais
—
i ankiai,
p ie aisai,
medZiagos,
su
ku iomis
a liekamas
eiksmas.
Taigi
usy
kalbos
ZodZiai
Pacnpocmpduumeas,
KopmMousMembuUMedb,
Pacméopumed,
MAeUUMNeAS
i
lie u iy
?
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba’//
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1.
P.
381.
8
Keinys
S.
P iesaginé
lic u i8ky
e miny
da yba
//
Lie u iy
e minologija:
Lie u iy
kalbo-
y os
klausimai.
V.,
1975.
T.
16.
P.
20.
169
kalba
u i
bi i
e iami
sklaidy u as,
pasa y
smulkin u as,
i piklis,
skiediklis,
mink& iklis.
Kaip
jau
minéjome,
ediniai
su
aiSkiomis
eikéjus
Zymin iomis
p iesagomis
daznai
a ojami
ne
sa o
eikSme,
Sakoma
i
aSoma
ixéméjas
(démiy)
ie oj
aliklis,
pakéléjas
ie oj
kel u as,
kéliklis
i
k .
Tai
y$ku
i
i
misy
anke iniy
duomenyu.
I8
pa eik yjy
a ian y
aliklis,
émiklis,
iXéméjas
(démiy)
dauguma
in o man y
(ne
68
(69,4
%)
i8
97
a sakiusiyjy)
pasi inko
neno minj
ixéméjas,
ku is
su
p iesaga
-éjas
a o inas
ne
medZiagoms,
su
ku iomis
a liekamas
eiksmas,
adin i.
Vedinj
aliklis,
ku is
y a
no minis,
nu odé
a oja
ik
24
(24,5
%)
in o man ai,
o
émiklis
—
3
(3,1
%).
I§
apklaus yjy
edini
ixémeéjas
daZniausiai
nu odé:
echnikos
mokslu
specialis ai
—
19
i
23,
zemés
Ukio
—
10
i
14,
ekonomikos
—
11
i¥
15.
Miisy
nuos abai
$i
edinj
aip
pa
pasi inko
ne
11
i§
20
ilology
( iesa,
kaip
minéjom,
dauguma
ap-
klaus yju
ilology
y a
usy
kalbos
specialis ai).
,
Palygin i
daug
maZiau,
negu
edinj
ixéméjas,
in o man y
pasi inko
neno minj
edinj
skiedéjas:
jj
nu odé
a oja
24
(24,5
%)
i$
95
a sakiusiujy,
o
no minj
skiedik-
lis
—
61
(61,9
%).
IS
apklaus yju
labiausiai
$j
nekodi ikuo a
leksikos
a ian a
pasi odo
pamége
echnikos
moksly
specialis ai:
jj
pasi inko
12
i§
23
a sakiusiujy.
Misy
nag inéjami
p iesagu
-éjas,
- ojas
ediniai
ka ais
da
u i
i
p ieSdélj,
ku is
nelabai
biidingas
lie u iy
kalbai.
Gana
daZnas
lie u iy,
kalboje
i
ne ykes
da inys
Pag ei in ojas.
18
anke inés
apklausos
paaiSkéjo,
kad
jj
linke
a o i
ne
64
(65,3
°%)
iS
90
a sakiusiyju,
o
no minj
a ian a
g ei in u as
—
26
(26,5
%).
Ne eik ina
lie-
u iy
kalbai
pag ei in ojq
labiausiai
pamége
Zemés
ikio
(jj
nu odé
10
i§
12
a sakiu-
siyjy)
i
echnikos
(jj
pasi inko
16
i§
19
a sakiusiyjy)
moksly
specialis ai.
Taip
pa
dauguma
in o man y
pasi inko
neno minj
pakéléjas
—
ne
65
(66,3
%,
i
86
a sakiusiujy
( ie oj
pa eik o
anke oje
no minio
a ian o
kéliklis
—
jj
paZymé-
Jo
sa o
a sakuose
26
(26,5
%)
in o man ai).
Vienas
in o man as
nejau ia
pakéléjo
i
kéliklio
ski umo,
odél
enkasi
abu.
Daznai
miisy
kalboje
a ojamas
i
ne ykes
da inys
au opak o éjas
ie oj
no -
minio
au ok au u as.
Tai
ma y i
i
i§
miisy
anke iniy
duomenu:
i§
93
a sakiusiyju
ne
70
(71,4%)
pasi inko
au opak o éjq,
0
23
(23,5
%)
—
au ok au u a.
Da inys
au opak o éjas
y a
i
labai
g iozdi8kas,
Salia
pi mojo
a p au inio
démens
au o-
u in is
da
i
lie u iSka
p ieSdélj
pa-.
Ra& y
i
Snekamojoje
kalboje
a ojamas
i
au opak au u as.
Tokie
da iniai
bend inei
lie u iy
kalbai
ne eik ini
i
daugeliu
a -
eju
a o ini
be
lie u i8ko
p ieSdélio.
Su
lie u iSku
p ieSdéliu
Sie
daik a a dziai
pa eisinami
ik
ada,
jei
be
p ieSdélio
jie
u i
ki okia
e mino
eik¥me.
Taigi
lie u iy
kalbos
no ma
eikalauja,
kad
p iesagy
-¢jas,
- ojas
ediniai
zymé u
asmenis,
eikéjus
i
nebii y
a ojami
j ankiams,
p ie aisams,
maSinoms,
medZia-
goms
su
ku iomis
a liekamas
eiksmas,
yadin i’,
Daba inéje
bend inéje
lie u iy
kalboje
plin a
daug
abs ak ios
eik’més
daik-
a a dziy.
Jie
ypaé
papli e
moksliniame
bei
publicis iniame
s iliuose.
Daug
a -
ojama
a daZodZiy
abs ak y
a ba
ypa ybiy
pa adinimy,
ku ie
su
p iesagomis
i
*
Apie
ai
plasiau
Z .
Keinys
S.
Min.
eik.
P,
24-27,
170
galiinémis
dazniausiai
pada omi
iX
bud a dZiy,
e iau
—
i$
daik a a dZiy,
o
ka -
ais
i
i§
ki y
linksniuojamy
ZodZiy"’.
Pa i
da iausia
a dazodZiy
abs ak y
‘p iesaga
y a
-umas,
i§
likusiyjy
da
miné-
inos
-ybé
bei
-ys é.
P iesagos
-umas
i
-ybé
daZniausiai
y a
a ojamos
biid a dziu
abs ak ams
da y is,
o
p iesaga
-ys é
—
daik a a dZiu
abs ak ams.
Kai
ku ie
p iesagos
-ys é
daik a a dziai
pagal
sa o
eikSme
y a
a imi
p iesagy
-umas
bei
-ybé
daik a a dZiams.
Bidingiausias
ski umas
a p
p iesagyu
-wmas
i
-ybé
abs ak y
y a
as,
kad
,,p iesagos
-ybé
edinius
ypaé
mégs ama
a o i
ada,
kai
Zymimaja
ypa ybe
eikia
labiau
pab éd i,
suin ensy in i,
ki aip
sakan ,
kai
kal-
bama
apie
labai
y8kia,
s ip iai
pasi eiSkian ia
ypa ybe’?.
Bandy a
issiaiSkin i,
ku iy
p iesagy
edinius
dazniau
linke
a o i
misy
in o -
man ai.
Anke oje
bu o
pa eik i
ediniai:
an ame ys eé—an ame iskumas.
18
92
a sakiusiyju
80
(81,6
%%)
nu odé
a oja
a ian a
an ame ys é,
0
12
(12,2
%)
—
an-
ame iskumas.
Taip
pa
nu ody i
ZodZiai
su
p iesagomis
-ys¢é
i
-ybé:
pilname ys-
é—pilname ybé,
ne u ys é—ne u ybe.
18
97
a sakiusiuju
pilname ys e
pazyméjo
91
(92,9
%),
0
pilname ybe
—
6
(6,1
%);
i8
72
in o man y
25
(25,5
%)
pasi inko
ne u ys e,
0
46
(46,9
%)
—
ne u ybe.
Del
usy
kalbos
po eikio
is
daZniau
pasi odo
daik a a dziy
su
p ie’déliu
nu-
i
p iesaga
-imas,
ku ie
pap as ai
y a
e minai,
p z.:
nudujinimas
—
o6e3za3z0eanue,
nukenksminimas
—
o6e3epeacueanue,
nu iebalinimas
—
o6eso1cupusanue,
nuskausmi-
nimas
—
o6e360aueanue,
nu andeninimas
—
obe36oocusdnue.
Sios
da ybos
ZodZiai
kalbininky
neap obuojami,
be
specialioje
li e a ii oje
i
Siaip
a osenoje
pasku iniais
deXim me iais
gana
daZni.
I
musy
apklaus i
asmenys
i§
pa eik y
a ian y
anes eza imas—anes ezija—nuskausminimas
pi menybe
eikia
nuskausminimui:
i8
96
a sakiusiyjy
ji
pasi inko
53
(54,1
%),
anes eza imq
nu odé
12
(12,2
%)
anes ezija
—
19
(19,4
%).
Tdomu
pazymé i,
kad
edini
nuskausmini-
mas
pasi inko
ne
11
i§
20
ilology,
aip
pa
jam
pi menybe
eiké
13
i
23
echnikos,
10
ig
15
ekonomikos,
7
i8
10
gam os
moksly
specialis u.
Lie u iu
kalboje
gauséja
i
bid a dziy.
Ju
da ybos
i
a ojimo
ak y éjimui
u éjo
eikSmées
i
mokslo
bei
echnikos
aida,
pa eikala usi
sudé ingy
pa adinimy,
ku ie
daZnai
Zymimi
bid a dZiu
i
daik a a dziu.
Daba inéje
bend inéje
lie u iu
kalboje
da iausios
bid a dZiy
p iesagos
y a
-inis,
-é,
-iskas,
-a,
-ingas,
-a.
Daugiau-
sia
y a
p iesagos
-inis,
-é
bid a dziy.
Sios
p iesagos
bid a dziy
da ybos
p oduk-
yyumui
u éjo
j akos
i
ai,
kad
jie
gali
bi i
da omi
i§
daik a a dZiy,
bid a dziy,
skai a dziu,
daly iu,
p ie eiksmiy,
p ielinksniy
kons ukcijy
i
k .1°.
Taigi
p iesaga
-inis,
-é
gali
bi i
dedama
p ie
j ai ios
s uk i os
i
j ai ios
eik8més
pag indiniy
Zodziu.
10
Plagiau
Z .
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba
//
Lie u iu
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1,
P.
306—316.
4
Ten
pa .
P.
308.
12
Pla iau
Z .
KniakS a
P.
P iesagos
-inis
bad a ddiai:
da yba,
eikSmés,
g ama iniai
sinoni-
mai.
V.,
1976,
P.
7—S5.
171