LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALI
ZACIJOS
KLAUSIMAI
STASYS
KEINYS
LIETUVOS
VALSTYBE,
TAUTA
IR
KALBA
No s
Zudé
i
k im o
Ta e
p aei is
a sidéjus,
—
Tu
amziy
gal
Sim qa
Sa aip
nepaliauji
skambéjus.
A.
JakS as.
[
lie u iSkaja
kalba.
1900
Tau y
i
jy
kalby
likimui
didele
s a ba
u i
sa o
au inés
(nacionalinés)
als ybés
bu imas.
Jaus is
lygia
su
ki ais
bei
sa i a
Siuolaikinio
pasaulio
na e
i
jo
kii éja
ga-
li
ik
au a,
ku i
pa i
y a
sa o
p o é iy
i
é y
Zemés
bei
jos
u y
Seimininke,
ku i
ne a zoma,
sa o
nuoZii a
plé oja
k aS o
kj,
moksla,
kul ii a,
saugoja
i
puoselé-
ja
sa o
kalba,
pap o ius,
ikéjimus,
sa a anki8kai
i
lygia eisiskumo
pama u
palai-
ko
ySius
su
ki omis
au omis
i
jy
als ybémis.
Juk
kiek iena
au a
y a
a si
nuo-
s abi,
nepaka ojama,
sa i a
gélé
Zmonijos
gélyne.
Tas
gélynas
ypaé
su eSéjo
Siais
laikais,
kai
i
didele
Zmonijos
dalj
engusios
i
s e imuju
p iespaudoje
laikiusios
kolonializmo
sis emos
g iu ésiy
sa a ankiskam
gy enimui
p isikélé
i
a kii é
a ba
suki é
sa o
au ines
als ybes
daugelis
pasaulio
au y.
A eis
diena,
kai
issi aduos
i
da
pa e g os
au os.
Tau iné
als ybé
pap as ai
nuola
iipinasi
au os
kalba
—
suda omos
no malios
i
palankios
salygos
jai
plé o is,
i i
bei
moky i,
isoke iopai
siekiama
aip
ugdy i
kalba,
kad
ji
leng ai
enkin y
isus
ja
a ojancios
isuomenés
ikinius,
medZiagi-
nius
i
d asinius
po eikius.
,,Tau os
aukS esnis
la inimas
i
d asinis
kilninimas
gali
bi i
igy endin i
ik
gim aja
kalba,
nes
ji
y a
a um
a ai,
p o
ku iuos
isos
didZios
i
aisingos
idéjos
pasiekia
au os
siela“,
—
,,Lie uyi8kosios
Biblijos
is o i-
joje“
asé
Liud ikas
Réza?.
Sie
p ieS
175
me us
pa ay i
g aziis
i
eisingi
Zodziai
y a
labai
jsidémé ini
i
miisy
laikais.
Visos
kalbos
Zmonijai
eikalingos,
isos,
kaip
i
pa ys
jy
a o ojai,
i&
p igim ies
y a
lygios.
Né
iena
kalba
kaip
kalba
né a
p anaSesné
uz
ki as.
I
isai
nes a bu,
a
ja
a oja
Sim ai
milijony,
a
ik
Sim ai
Zmoniy.
Kai
kalba
imama
pe nelyg
Slo-
in i,
kai
ji
p ieSinama
su
ki omis
kalbomis,
kaip
ge esné,
g azesné,
obulesné
a
pan.,
kai
p ie
jos
imami
segio i
paZyminiai
didzioji,
galingoji,
ai
odo
aip
da an iy
Zmoniy,
o
ka ais
i
okios
isuomenés
ben
jos
aldan iyjy
sluoksniy
didele
*
Ci .
8:
Jo aiSas
A.
Liud ikas
Réza.
V.:
Vaga,
1969.
P.
170,
57
d asine
nes eika a.
Tokias
paZiii as
u bi
daZniausiai,
jei
ne
isuome ,
lydi
ki y
kalby
menkinimas,
o
ne e ai
i
s engimasis
sa o
kalba
p imes i
ki iems.
Is o ija
odo,
kad
ypaé
ai
bidinga
daugia au éms
als ybéms,
suda y oms
i§
nuka iau-
ojy
i
nuka iau ujy.
Pa e g yjy
au y
kalbos
pap as ai
ne u i
no maliuy,
na i a-
liy
aidgs
i
unkciona imo
salygy;
jos
y a
daugiau
a
maziau
eikiamos,
ne e ai
ne
samoningai
spaudZiamos
y aujan iq
padé j
uZiman ios
pa e géju
kalbos,
Siuolaikiniame
pasaulyje
y a
daug
kalby,
ku ios
né a
iSaugusios
kaip
li e a i-
ings
i
enkina
ne
isas
isuomenés
eikmes.
Ip as a
many i,
kad
maZdaug
de yni
deSim adaliai
pasaulio
kalby
ne u i
aSomosios
a mainos,
né a
li e a i inés.
I
ne -
gi
os
apie
300
li e a ii iniy
kalby
labai
ski iasi
sa o
iSplé o umu
i
unkcijomis.
Ta p
ju
y a
kalby,
ku iomis
negalima
jgy i
ne
ik
auk& ojo,
be
i
idu inio,
deja,
ne e ai
i
p adinio
i8sila inimo.
Tokios
liko
i
dauguma
i8
Sim o
su
i sum
TSRS
au y
kalby.
Ta iau
gim oji
kalba
isiems
b angi.
Visos
au os
s engiasi
iSsaugo i,
ugdy i
i
isapusiSkai
a o i
sa o
kalba,
i
ai
y a
kiek ienos
au os,
kiek ieno
Zmogaus
p i-
gim iné
eisé.
Lie u os
yals ybé
i
kalba
Viena
i8
eisinio
kalbos
j i inimo,
am
ik ais
a ejais
i
jos
eisiu_
gynimo
o -
my
y a
au os
kalbos
paskelbimas
als ybine.
Vals ybiné
kalba
—
pap as ai
ai
pag indiné
als ybés
gy enimo
kalba,
a ojama
isose
os
als ybés
eiklos
s i-
yse.
Vals ybine
kalba
skelbiami
js a ymai
(jy
o iginalai
p i eikus
gali
u é i
i
o i-
cialiy
e imy
j
ki as
kalbas,
aip
pa
i
j
ki as
os
als ybés
gy en ojy
a ojamas
kalbas),
Sia
kalba
a liekama
a8 edyba,
ji
y a
pag indiné
eismo,
mokymo
i
k .
s iciy
kalba.
Koks
aidmuo
lie u iy
kalbai
y a
ekes
Lie u os
als ybés
is o ijoje?
Neabejo-
ina,
kad
senaisiais
Didziosios
Lie u os
Kunigaik& ys és
(DLK)
laikais,
ypaé
jos
galybés
i
ik osios
didybés
me u,
Snekamoji
lie u iy
kalba
bu o
a ojama
i
di-
dziuju
kunigaikS iy,
i
daugelio
didiky
imuose,
i
eisme,
i
ki ose
kunigaikS ys és
ins i ucijose.
Ta iau
né a
duomeny,
kad
a
kalba
bii y
a o a
i
a8 uose.
Lie u iy
a8 ija
apsk i ai
pasi odé
ik
XVI
Sim me yje,
kai
Lie u os
diduomené
ik iau-
siai
nemazZa
dalimi
jau
bu o
sulenkéjusi!
a
ben
aplenkéjusi,
0
a
bu o
kas
a¥o-
ma
lie u i8kai
anks iau,
galima
ik
spélio i.
K.
Jablonskis
sa o
lie u i8ky
ZodZiu
i§
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalbos
(ne
lie u iy)
inkinyje
emiasi
eks ais
nuo
XIV
a.
galo
(seniausi
Zinomi
okie
a¥ ai)
i$
esmés
ligi
DLK
Zlugimo
XVIII
a.
gale.
Jis
sako,
kad
DLK
,, eikaly
a8 ai
bu o
a8omi
daugiausia
nelie u igkai
[i8 e in-
a
ci uojan .
—
S.
K.]
—
usiSkai,
éliau
lenkiSkai,
be
o,
lo yni8kai
i
oki8kai.
Tuose
nelie u iSkai
pa aSy uose
aS uose
y a
nemaZa
i
lie u isky
Zodziy?.
Labai
ge ai
Zinoma,
kad
DLK
a ai
isy
pi ma
bu o
aSomi
adinamaja
kance-
lia ine
kunigaiké ys és
kalba,
ku i
bu o
am
ik a
y y
sla y
kalba
(ja ieni
adina
Tusy,
ki i
senaja
bal a usiy,
e i
da
ki aip).
Ta
kalba
bu o
iSleis i
i
ga sieji
s a -
*
Jablonskis
K.
Lie u i8ki
ZodZiai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje: Teks ai.
K,,
1941.
D.
he,
VE.
58
biausieji
eisiniai
DLK
dokumen ai
,,Lie u os
S a u as“
(1529,
1566
i
1588
m.),
ku ie,
be
o,
bu o
i& e s i
j
lo yny
i
lenky
kalbas
(deja,
ne
lie u iy).
Respublikos
(Ze&pospoli os)
laikais
DLK’
als ybés
gy enime
is
pla iau
jsigaléjo
lenky
kalba.
Lie u iy
kalba
nebuyo
dés omoji,
mokslo
i
a8 inés
kalba
né
senajame
Vilniaus
uni e si e e
(1579—1832),
no s,
be
abejo,
am
ik y
nuopelny
lie u iy
kalbai
uni-
e si e as
u i,
be
ai
jau
ki a
kalba.
Vis
dél o
ai
neleidZia
many i,
kad
lie u iy
kalba
skambéjo
ik
kaimo
obelése
i
d a y
bei
baZnyéiy
laukuose.
Tiek
ie
gau-
siis
lie u i8ki
ZodZiai
bei
posakiai
ki omis
kalbomis
pa aSy uose
dokumen uose,
ick
i
am
ik y
dokumen y
liku iai
odo,
kad
DLK
als ybés
gy enime
lie u iy
kalba
bu o
gy a
iki
galo.
Po
Respublikos
i8sidalijimo
i
Lie u os
a i ekimo
Rusijos
Impe ijai
salygy
lie-
u iy
kalbai
eik8 is
s e imos
als ybés
gy enime
i$
esmés,
ma y ,
neliko.
Tada
p a-
sidéjo
i
bu o
is
ple iama
nuoZmi
usinimo
poli ika,
iskai an
i
a o
su usinimo
eikala ima
(spaudos
d audimo
laikais,
1864—1904
m.).
Pi maisiais
nep iklausomos
Lie u os
Respublikos
gy a imo
me ais
lie u iy
kal-
ba,
be
abejo, éjo als ybinés
kalbos
pa eigas,
a iau
ai
nebu o
pa i in a
js a y-
my
—
nej a’y a
nei
j
1918
m.
lapk i io
2
d.,
neij
1919
m.
balandZio
4
d.
Vals ybés
Ta ybos
p iim us
,,Lie u os
Vals ybés
Laikinosios
Kons i ucijos
pama inius
désnius“,
apie
ai
nekalbama
i
1920
m.
bi Zelio
10
d.
S eigiamojo
Seimo
p iim-
oje
,,Laikinojoje
Lie u os
Vals ybés
Kons i ucijoje*.
Pi ma
ka a
Lie u os
als ybés
is o ijoje
lie u iy
kalba
o icialiai
bu o
paskelb a
als ybine
nep iklausomos
au inés
lie u iy
als ybés
—
Lie u os
Respublikos
—
kalba 1922
m.
Tai
pada é
S eigiamasis
Seimas
y
me y
ugpji io
1
d.
p iim oje
Lie u os
Vals ybés
Kons i ucijoje“,
ku ios
6§
skelbé:
,,Vals ybés
kalba
—
lie-
u iy
kalba.
Vie iniy
kalby
a ojima
nus a o
js a ymas“*.
Apie
als ybine
lie u iy
kalbos
padé j
kalbama
i
élesnése
Lie u os
Respubli-
kos
kons i ucijose.
1928
m.
Respublikos
P eziden o
paskelb os
,,Lie u os
Vals ybés
Kons i ucijos“
7
punk as
y a
lygiai
oks
pa ,
kaip
i
anks esnés
(1922
m.)
Seimo
p iim osios
Kons i ucijos
6§*.
1938
m.
Ke i ojo
Seimo
p iim oje
,,Lie u os
Kons-
i ucijoje“
pakeis a
o muluo és
dalis
apie
ki as
kalbas.
S ai
isas
os
Kons i uci-
jos
7
s aipsnis:
,,Vals ybiné
kalba
—
lie u iy
kalba.
/
[s a ymu
nus a oma,
ku-
iuose
Lie u os
k aS uose
i
ku iose
ieSosiose
js aigose,
be
lie u iy
kalbos,
gali
bi i
a ojamos
i
ki os
kalbos“>.
1938
m.
,,Lie u os
Kons i ucija*
galiojo
iki
pa
Lie u os
Respublikos
uzémimo
i
p ijungimo
p ie
TSRS.
Ta ybinio
laiko a pio
Lie u oje
eikusiose
kons i uci-
jose
(1940
i
1978
m.)
als ybine
lie u iy
kalba
nelaikoma
—
jose
apsk i ai
ne aSo-
ma
apie
als ybine
kalba.
Lie u iy
kalba
minima
ik
y
kons i ucijy
s aipsnyje
apie
eismo
p oceso
kalbg.
Be
o,
bend iau
(mokymas
gim aja
kalba)
aSoma
eisés
i
mokslq
s aipsnyje.
*
Lie u os
als ybés
kons i ucijos.
V.:
Mokslas,
1989.
P.
[7].
*
Ten
pa . P.
[46].
*
Ten
pa . P.
[59].
59
Pakilus
naujai
au inio
iSsi ada imo
bangai,
po
bemaz
pusés
Sim me io
p ie-
spaudos
me y,
1988
m.
lapk igio
18
d.
Lie u os
TSR
AukS iausioji
Ta yba
a ki é
lie u iy
kalbos
kaip
als ybinés
kalbos
padé j.
Tada
bu o
p iim as
papildomas
es-
publikos
kons i ucijos
(pag indinio
js a ymo)
77!
s aipsnis,
ku iame
skelbiama:
»Vals ybiné
Lie u os
TSR
kalba
y a
lie u iy
kalba.
/
Lie u os
TSR
uZ ik ina
lie u iy
kalbos
a ojima
als ybés
i
isuomenés
o gany
eikloje,
S ie imo,
kul ii-
os,
mokslo,
gamybos
i
ki ose
js aigose;
jmonése
bei
o ganizacijose,
als ybés
upinimasi
isapusisku
lie u iy
kalbos
ugdymu
i
mokymu.
Suda omos
salygos
ugdy i
i
ki as
Lie u os
TSR
a ojamas
kalbas,
moky is
i
a o i
usy
kalba
kaip
TSRS
au y
a pusa io
bend a imo
p iemone‘®.
Si
o muluo é
y a
pe dém
komp omisiné,
joje
ienas
s a biausiy
kalbos
poli ikos
klausimy
sp endZiamas
Ta yby
Sajungoje
p imyg inai
dieg os
au iniy
maZumy
i
usy
d ikalbys és
pama u.
Tokia
o muluo é,
no s
i
biidama
Sioks
oks
Zingsnelis
j
p iekj,
gal
kiek
galéjes
pa-
leng in i
lie u iy
kalbos
padé j
anuo
me u,
isuomenés
negaléjo
pa enkin i
i
nepa-
enkino,
nes
ne gi
eisiskai
nebu o
panaikin os
p ieZas ys,
nus iimusios
lie u iy
kalba
i
an osios
kalbos
padé i
daugelyje
gy enimo
s igiy,
o
i§
kai
ku iy
i
isai
i8-
s iimusios.
Po
eje o
ménesiy,
1989
m.
asa io
gale,
spaudoje
bu o
paskelb as
naujos
Lie-
uyos
TSR
kons i ucijos
p ojek as.
I
no s
jis
aip
i
liko
p ojek as,
a iau
dél
lie u-
iy
kalbos
klausimo
sp endimo
y a
e as
p isimin i.
To
p ojek o
81
s aipsnyje,
paskelbus,
kad
lie u iy
kalba y a
als ybiné,
ne a dijamos
os
kalbos
a ojimo
s i ys,
isai
nekalbama
apie
usy
kalba;
ia
ik
kalbama
apie
ga an ijas,
suda omas
ki oms
kalboms:
,,Lie u os
TSR
ga an uoja
eikiamas
salygas
ugdy i
i
ki as
Res-
publikoje
a ojamas
kalbas“?.
Zinoma,
gali
kil i
klausimas,
kodél
pag indiniame
als ybés
js a yme
kalbama
apie
ki y
kalby
ugdyma
i
o
salygu
ga an ijas.
Nep i-
klausomos
Lie u os
1922,
1928
i
1938
m.
kons i ucijose
san ykis
su
ki omis
kalbo-
mis
odosi
o muluo as
ku
kas
ge iau,
no s
i
a
o muluo e
bi y
galima
ikslin i.
1990
m.
ko o
11
d.,
susi inkusi
j
pi maja
sesija,
Respublikos
Auk& iausioji
Ta-
yba
p iémé
ak a
dél
nep iklausomos
Lie u os
als ybés
a ki imo,
a naujino
1938
m.
geguzés
12
d.
,,Lie u os
Kons i ucijos*
eikima
isoje
a ku os
Lie u os
Respublikos
Zeméje,
uoj
pa
jos
galiojima
sus abdé
i
pa i ino
,,Lie u os
Res-
publikos
Laikinajj
Pag indinj
[s a yma“.
Sio
js a ymo
7
s aipsnis
y a
ski as
kal-
bai:
,,Vals ybiné
Lie u os
Respublikos
kalba
y a
lie u iy
kalba.
/
Lie u os
Respu-
blika
uZ ik ina
lie u iy
kalbos
a ojima
Vals ybés
i
isuomenés
o gany
eikloje,
S ie imo,
kul ii os,
mokslo,
gamybos
i
ki ose
js aigose,
jmonése
bei
o ganizaci-
jose,
Vals ybés
iipinimasi
isapusixku
lie u iy
kalbos
ugdymu
i
mokymu.
Su-
da omos
salygos
a o i
i
ugdy i
au iniy
bend ijy
kalbas“.
Sioje
o muluo éje
aip
pa ,
kaip
i
miné oje
1988
m.
lapk igio
18
d.
o muluo éje,
plagiai
i
gana
ne-
*
Ten
pa . P.
[197];
Lie u os
TSR
als ybiné
kalba:
S a biausi
dokumen ai.
V.:
Min is,
1989.
Pad:
*
Lie u os
als ybés
kons i ucijos.
P. [216].
®
Lie u os
Respublikos
Auk&¢iausiosios
Ta ybos
(pi mojo
Saukimo)
pi moji
sesija
(1990
m.
ko o
10—13
d.
I—VII
posédiiai)
/
S enog amos.
V.,
1990.'P.
313;
Lie u os
Respublikos
AukS iau-
siosios
Ta ybos
i
AukS iausiosios
Ta ybos
P ezidiumo
dokumen y
inkinys,
V.,
1991.
T.
1.
P.
34.
60
apib éz ai
sup an ama
als ybinés
kalbos
sa oka,
.
y.
jos
unkcijos
i
a ojimo
s i-
ys.
Taip
a si iko
dél
o,
kad
Pag indinio
js a ymo
(kons i ucijos)
s aipsnyje
im asi
a dy i
als ybinés
kalbos
a ojimo
s i is,
be
o,
ai
pada y a
nepakankamai
iks-
liai
i
neiSsamiai
(p idé a
,,i
ki ose
js aigose,
jmonése
bei
o ganizacijose“).
Tokie
dalykai
pap as ai
nus a omi
ne
kons i ucijoje,
0
ki uose
als ybés
js a ymuose
(ga-
lé y
bii i
a ski as
kalby
js a ymas
a
is a ymas
dél
als ybinés
kalbos
a ojimo),
lygiai
kaip,
pa yzdZiui,
kons i ucijoje
ik
pasakoma,
kas
y a_ als ybés
be bas
i
kokia
y a
jos
élia a,
be
ku ,
kada
i
kaip
jie
a ojami,
nus a oma
am
ik y
ki y
is a ymy.
Be
o,
s aipsnio
eks e
ya ojamas
neapib éZ os
eik8més
e minas
au i-
nig
bend ijy
kalbos.
Tokia
y a
eisiné
als ybinés
lie u iy
kalbos
klausimo
padé is. Teisinis
be
ku ios
eisés
a
s a uso
j o minimas
pada o
eisé us
os
eisés
a
s a uso
jgy endinimo
eiksmus,
a liekamus
js a ymo
ibose.
Tai
y a
labai
s a bi
eisé umo
p ielaida,
a iau
ji
nelemia
kalbos
ik osios
padé ies
isuomenés
gyyenime.
Ei i
als ybinés
kalbos
pa eigas,
susida ius
inkamoms
sqlygoms,
kalba
gali
i
nebidama
is a ymais
am
paski a.
Jau
miné a,
kad
1918—1922
m.
laikinosiose
Lie u os
Respublikos
kons i ucijose
als ybinés
kalbos
klausimas
nekel as,
be
ak iSkai
lie u iy
kalba
o-
kia
bu o
jau
i
anuo
me u.
Rusy
kalba
ak iSkai
isa
laika
a liko
ne
ik
Rusijos
TFSR,
be
i
isos
TSRS
als ybinés
kalbos
unkcijas,
no s
o icialiai
okia
padeé is
jai
p ipaZin a
ik
1990
m.
balandZio
24
d.
is a yme
,,Dél
TSRS
au y
kalby“.
Tiesa,
ame
js a yme
usy
kalba
pa adin a
ne
als ybine,
o
o icialigja
TSRS
kalba,
be
ai
galima
laiky i
e minologiniu
Zaismu,
nes
TSRS
eisés
p ak ikoje
o icialiosios
kalbos
i
als ybinés
kalbos
e minai
eiSkia
a
pa i®.
Visai
no malu
i
na i alu,
kad
au inéje
als ybéje
kaip
als ybiné
kalba
y a
a -
ojama
os
au os
kalba.
Su eikian
als ybinés
kalbos
s a usa,
ia
ik
eisiSkai
p i-
pazjs ama
bend inés
nacionalinés
kalbos
padé is
als ybés
gy enime.
No malio-
mis
salygomis
ki y
au ybiy
Zmonés
sup an a,
kad
jie
gy ena
ne
sa o
au ingje
als ybéje
i
dél
o
ne eikalauja,
kad
jy
kalbos
bi y
sulygin os
eisiy
a % ilgiu
su
pag indine
als ybés
kalba
a
juoba
kad
jos
bii y
p ipaZin os
ne gi
s a besnés.
Pa yzdZiui,
lic u iams,
kinams
a
usams,
gy enan iems
P anciizijoje,
Veng ijoje,
Vokie ijoje
a
ne gi
JAV,
u bi
né
j
gal a
nea eina
eikalau i,
kad
ose
als ybése
lie u iy,
kiny
a
usy
kalbos
bii y
sulygin os
eisémis
su
p anciizy,
eng u,
okie iy
a
angly
kalbomis,
paskelb os
ka u
su
jomis
als ybinémis
a
ne
p ipazin os
y
als ybiy
j ai ia auciy
gy en ojy
a pusa io
bend a imo
p iemone.
Ta iau
okiy
p oblemy
nuola
kilda o
i
y a
keliama
okiose
,,su e eniose
als ybése“,
kaip
sajunginés
a yby
espublikos,
Cia
nuola
a
ik
laikinai
(pa yzdziui,
ka iuomené,
i ai is
ku iam
laikui
a siys i
a nau ojai
i
k .)
gy enan ys
usai
(a
ki os
au ybés
asmenys,
ku ie,
pap as ai
be jy
a siklausimo,
au oma iSkai
p idedami
p ie
usy
kaip
usiSkai
kalban ys
Zmonés)
gali
eikalau i
sa o
( usy)
kalbai
be
ku ios
espublikos
®
Z ,
FOpaau eckui
sHuKnonenWIecKHi
cnopapb.
2-e
WonomHeHHoe
u3qanue/Tn.
pen.
A. 4.
Cyxapes.
M.:
Cone cxaa
sxuuxnonegua,
1987.
C.
87,
303
(s aipsniai
2ocydapcemeennsiii
AIK,
OPuyua oHoIi
AzbIK);
Lie u iSkoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1984.
T.
12.
P.
47
(s aipsnis
als ybiné
kalba).
}
61

als ybinés
kalbos
s a uso,
o
i8
ik ujy
p i ilegijuo os
padé ies,
.
y.,
kad
ik ieji
os
Zemés
sa ininkai
su
jais
kalbé y
jy
pa iy
(a ei iy)
kalba.
Be
o,
jy
eises
ka S ai
emia
cen iné
(i8
ik yjy
usy)
aldzia,
aip
ka S ai,
kad
pap as ai
ik
i
kalbama
apie
usiSkai
kalbanéiy
Zmoniy
,,sk iaudas“
i
eises,
isi8kai
nepaisan ,
kokios
sk iaudos
i
ne eisybés
da omos
isoms
ki oms
os
didZiulés
supe als ybés
au oms.
Visy
laimei
okiy
eikala imy
dé!
sa o
kalby
ben
kol
kas
nekelia
a ménai,
bal a-
Tusiai,
kazachai,
o o iai,
uk ainai,
okie iai,
Zydai
i
daugelio
ki y
au ybiy
Zmonés,
gy enan ys
ne
sa o
espublikose
a
Salyse.
Beje,
Lie u oje
aip
pa
y a
keliamas
da
i
lenky
kalbos
klausimas
dalyje
adinamojo
Vilniaus
k a¥ o.
Sajunginiy
TSRS
espubliky
kalboms
als ybiniy
kalby
(ne
ik
isos
TSRS,
be
i
y
espubliky
ibose)
s a usas
nebu o
p ipazis amas,
emian is
V.
Lenino
pazi omis
uo
klausimu.
V.
Lenino
eiginiai
i
suda o
eo ing
TSKP
i
TSRS
als-
ybés
a omos
kalby
poli ikos
a ama.
Be
okiy
poZii iy
ne
isuome
bu o
laiko-
masi.
Daba
pap as ai
nu ylima,
kad
e iojo
deSim me io
p adZioje
deim ys
kalby
bu o
paskelb os
als ybinémis
sa o
sajunginiy
bei
au onominiy
espubliky
ibose.
Be
o,
bu o
ku iamas
daugelio
kalby
aS as
(i8
p adZiy ne
usy
aidyno
pa-
ma u),
suda inéjami
j ai iy
s i iy
e minai.
Ta ¢iau
g ei
bu o
pakil a
j
ko a
su
»bu zuaziniais
nacionalis ais“,
sp endusiais
kalbos
Klausimus.
Bal yjy
is o ijos
démiy
aps u
i
cia
—
neaiSkinama,
kieno
nu a imais
a
nu odymais
i
kada
als y-
biniy
kalby
s a usai
bu o
panaikin i,
aidynai
pe di b i
usy
aidyno
pama u,
o
au iniy
maZumy
e minologija
u mu
usinama.
Tad
aps u
u é y
bi i
slap ujy
p o okoly
—
nu a imy,
nu odymy
kalbos
klausimais.
Susida o
jspiidis,
kad
as
umpas
au u
a gimimo
laiko a pis
bu o
leis as
am,
kad
iSai8ké y
,,nacionalis-
iniai“
So inis y
bolSe iky
p ieSai,
lygiai
kaip
uo
pa
me u
paskelb as
nepas
(naujoji
ekonominé
poli ika)
jiems
leido
iSaiSkin i
,,klasinius“
p icSus.
Po
o
bu o
paleis a
i
da ba
p aga iSkoji
Zmoniy
naikinimo
magina.
Neabejo inas
kalby
poli ikos,
ku ia
d audziamas
kalby
iSkélimas
j
als ybinés
kalbos
padé j,
ikslas
—
a im i
i$
au iniy
maZumy
( .
y.
ne
usy)
eisinj
pama a
gin i
sa o
gim asias
kalbas
i
suda y i
palankias
salygas
ki ai
( .y.
usy)
kalbai
is
pla iau
dieg i
j
isas
als ybés
i
isuomenés
gy enimo
s i is.
Tokia
poli ika
sk u-
pulingai,
be
a odai os
Ta yby
Sajungoje
i
bu o
igy endinama.
[
okias
salygas
po
nep iklausomos
Lie u os
als ybés
sunaikinimo
1940
m.
pa eko
lie u iy
kalba.
Paye g os
au os,
kalba
Ta yby
Sajungoje
nuosekliai
bu o
ple iamas
usy
kalbos
a ojimas,
apimdamas
is
naujas
als ybés
i
isuomenés
gy enimo
s i is.
Tuo
pa
me u
palaipsniui
s umia-
mos
i§
a i inkamy
a osenos
s iciy
au iniy
maZumy,
a p
jy
i
adinamyjy
sajun-
giniy
espubliky
ie iniy
gy en ojy,
kalbos.
Tokia
kalby
poli ika
iesiogiai
plaukia
is
TSKP
nacionalinés
poli ikos
pama inio
p incipo,
ku iuo
laikomas
au y
susilie-
jimas
(cnuanue
Hauni ),
ki aip
sakan ,
asimiliacija.
Tos
poli ikos
be
iSlygy
laikoma-
si,
jai
igy endin i
negailima
léSy,
nesiskai oma
su
eikalingomis
p iemonémis.
Ilgus
me us
TSRS
bu o
a omas
a i as
isy
be
iSim ies
ne usy
au y
i
au eliy
usinimas.
Tam
kompleksi8kai
(sude in ai)
naudojamos
ekonomikos,
poli ikos,
62
kul i os,
demog a ijos
p iemonés,
a oma
eikalinga
o
p opaganda.
S ai
kaip
pa-
lygin i
neseniai
aSé
ienas
i8
komunis y
pa ijos
nacionalinés
poli ikos
eo e iky:
»1§
esmés
kalbinj
isy
au y
i
au eliy
(aauui
u
napoguoc eli)
gy enima
kei ia
i8si ys es
socializmas.
Kasme
is
labiau
didéja
s o is
i
eik’mé
kalbu,
nesanciy
y
au y,
au eliy
nacionalinémis
kalbomis.
Tai
ypa
ySku
i§
usy
kalbos
kaip
au-
y
a pusa io
bend a imo
p iemonés
(cpeycTBa
MexHanHoHabHO o
o6uleHus)
aidmens
didéjimo.
AiSku,
kad
Siuo
me u
miisy
Salyje
ak i8kai
né a
ienos
nacijos
(oqHOHAlHOHATBHEIX)
e i o ijy.
Kasme
didéja
espubliky
daugia au iskumas
(MHo-
ToHalMoHaTbHOCTS),
s ip éja
i
ekonominis
a pusa io
p iklausymas
(B3aumo3a-
BHcuMoCTE),
i
e i o inis
bei
d asinis
kul i inis
au y,
au eliy
sk e bimasis
ieny
i
ki as
(s3ammonpoHuKHoBenne).
I8si ys es
socializmas
kelia
j
nauja,
aukS esnj
lygi
espubliky
ekonomikg
i
kul i-
1a.
PleGiasi
kad y
mainai,
dideli
liaudies
kio
specialis y
bi iai
(kon ma en s )
©
pe keliami
i
ieny
espubliky
j
ki as,
kasme
is
labiau
jsisa inami
ieni
ki y
kul-
i os
Jaiméjimai
(s3aumooGo amenne
Aoc uxeHuamu
KynbTypsi).
Daug
ka y
suin ensy éja
au y,
au eliy
a pusa io
bend a imas.
Sie
objek y is
i
is o ijos
a z ilgiu
paZangiis
isuomenés
pokyéiai
negali
ne u é i
esminés
j akos
au os,
au-
elés
bend a imo
p iemonés
pobidziui“?.
Ta yby
Sajungoje
iskas
laikoma
ieninga
—
ieninga
( -y.
uni a iné)
als ybé,
ieningas
( .y.
ienas)
ekonomikos
kompleksas,
ieninga
a ybiné
kul i a,
li e a i-
a,
ieningas
a ybinis
mokslas,
pagaliau
ieninga
a ybiné
liaudis
a
au a
( usy
Kalbos
Zodzio
napod
daugia eikSmiSkumas"
suda o
palankias
salygas
e mina
edu-
Holi
cosemcxuii
napod
sup as i
kaip
pa inka).
Sioje
ieninguma,
.
y.
ienuma,
neiSa domumg
a
neskaidomuma,
Zymin iy
e miny
i inéje
iks a
ieno
—
ie-
ninga
a ybiné
kalba.
Ta iau
i
Sis
e minas
leng ai
numanomas
i
daZniausiai
a ojamas,
ik
i8 eikS as
ki ais
Zodziais
—
au y
a pusa io
bend a imo
kalba
(a3bIK
MexHanHOHAaTbHOFO
OOmeHHs),
o
a
kalba,
be
abejo,
,, ieninga“.
Rusy
kalbos
kaip
TSRS
au y
a pusa io
bend a imo
p iemonés
s a usas
pap as ai
sup an a-
mas
pla iausiai
—
jis
pe kel as
i8
espubliky
a pusa io
i
cen o
aldzios
bei
es-
publiky
san ykiy
s i ies
i
j
Zmoniy
bend a imo
be
ku ioje
TSRS
ie oje
s i j.
Daugelj
me y
aip
jis
dieg as.
I
eikia
pasaky i,
kad
am
ik a
isuomenés
dalis
(i8
isko
sp endZian ,
nemaza)
dél
nuola inio
kalbinio
spaudimo,
isoke iopo
usy
kalbai
palankaus
bend a imo
e ike o
diegimo
su
okia
padé im
bu o
apsip a usi
a
ne
su
ja
susi aikiusi
(pokalbiai
su
nepaZjs amais
Zmonémis
ieXose
ie ose
—
imonése,
js aigose,
anspo o
p iemonése
i
k .,
ypaé
didesniuose
mies uose
—
ne-
e ai
bu o
ben
p adedami
usiSkai,
au iniu
a z ilgiu
mi8 iy
kolek yyy
ieSajame
gy enime
pap as ai
a o a
usy
kalba
i
.
.).
I8
dalies,
ma y ,
eisus
bu o
ienas
i8
a ybinés
biling is ikos
Suly
J.
DeSe ije as,
j
klausima
,,bend a imo
su
ki y
au-
©
Xana3apos
K,
X.
Pem enwe
wa jwonanbuo-s3EiKoBoi
mpobmems
B
CCCP.
Visnanue
2-02,
mononH.
M.:
W3a-80
nonu uyeckol
nu -ps ,
1982.
C.
153-154.
*
S$.
OZego o
,,Rusy
kalbos
Zodyne“
aiSkinamos
4
Zodzio
napod
eik’més
—
1.
als ybés,
Salies
gy en ojai.
2.
nacija.
3.
pag indiné,
di bandioji
Salies
gy en ojy
dalis.
4.
Zmonés.
(Oxe-
osC.
M.
Cnosaps
pyccxo o
ssbika.
M3qanue
7-0e,
c epeo unuoe,
M.:
Cope ckaa
9H MKNOnequA,
1968.
C.
378).
63
y
a s o ais
espublikoje
i
uz
jos
iby
kalba*,
len elése
i
isy
sajunginiy
espubli-
ky
(be
Rusijos)
pa eikdamas
iena
a sakyma
—
usy
kalba?®.
Lie u iy
au a,
1940
m.
Ta yby
Sajungai
uzémus
i
sunaikinus
jos
au ine
nep i-
Klausoma
als ybe,
i8
ka o
paju o,
kas
ai
y a
a ybiné
nacionaliné
poli ika
i
i8
jos
plaukian i
kalby
poli ika.
Lie u iy
kalba
nus ojo
bu usi
als ybiné
kalba,
i
g e a
jos
im a
a o i
usy
kalba,
o
iS
kai
ku iy
s igiy,
isy
pi ma
i§
ka iuomenés,
g ei u
laiku
ji
bu o
isai
i8s um a.
Palaipsniui
ji
bu o
s umiama
a
ne
iSs um a
i i8
dauge-
lio
ki y
isuomenés
gy enimo
s i iy
(ne a o a
ka o
js aigose
i
mokyklose,
pa i-
jos,
idaus
eikaly
minis e ijos
mokyklose,
be eik
i8s um a
i§
anspo o,
ypaé
o o,
ju y
i
gelezinkelio,
daugelio
gamykly
i
ne
gamybos
s i iy,
aip
pa
is aigy
aS -
edybos).
Vis
labiau
usy
kalba
jsigaléjo
komunis y
pa ijos
i
aldzios
js aigy
ei-
kloje.
Ji
pasida é
pag indiné
ieSoji
daugelio
au iniu
a z ilgiu
mig iy
da bo
kolek-
y y
gy enimo
( aizdinés
agi acijos,
j ai iy
ieSai
kabinamy
dokumen uy,
aip
pa
posédziy,
pasi a imu,
susi inkimy)
kalba.
Mokslo,
issky us
isu
pi ma
lie u iy
ilologija
i
Lie u os
is o ija,
da bai
im i
skelb i
be eik
ien
usiSkai.
Lie u iy
kalba
bu o
s umiama
i8
kul ii os
(nus o a
dubliuo i
kino
ilmus),
ieSosios
in o macijos
p iemoniy
(didzioji
Lie u os
ele izijos
p og amos
dalis
isa
laika
bu o
usi’ka,
be
o,
ka u
e ansliuo os
TSRS
ele izijos
p og amos,
gauséjo
usiskai
a ba
d iem
kalbomis
leidziamy
laik aS iy
i
Zu naly,
o
lie u idky
leidiniy
apim is
i8
keliy
ka y
bu o
mazinama),
knygy
leidybos
( is
didesné
knygy
dalis
bu o
leidZiama
usy
kal-
ba)
i
k .
Rusinimo
a nai e
bu o
pa e s a
isa
S ie imo
sis ema.
Pi miausia
isose
mo-
kyklose,
p adedan
p adinémis
i
baigian
auk& osiomis,
bu o
j es as
usy
kalbos
mokymas.
NemazZai
me y
jos
moky i
im a
jau
aiky
da Zeliuose.
Dalies
specialybiy
Lie u oje
eikian¢iose
mokyklose
bu o
mokoma
ik
usiSkai,
usiSkai
dés y i
kai
ku ie
mokomieji
dalykai
( isu
—
ka inis
engimas,
o
specialis us
engian io-
se
mokyklose
pasi aikyda o
i
ki y).
Daugumos
idu inés
mokyklos
dalyky
ado é-
liai
e s i
i8
usy
kalbos,
o
didZiqja
dalj
auk& ujy
mokyklu,
echnikumy
i
ne
p o esiniy
mokykly
specialybés
dés omyjy
dalyky
eko
moky is
i¥
usisky
ado é-
liy.
Ne gi
idu inéms
mokykloms
ne
isos
mokomosios
p iemonés
bu o
pa eng os
lie u iSkai
(is o ijos
i
geog a ijos
Zemélapiai,
dauguma
mokykliniy
a lasy).
I8
esmés
isi
ci iliniai
ieSieji
uzZ aSai
bu o
pa eikiami
d iem
kalbomis,
0
ka i-
niai
—
pap as ai
ien
usi$kai.
D ikalbys é
is
plagiau,
is
g ieZ iau
bu o
diegia-
ma
j
isas
gy enimo
s i is.
Ji
bu o
pada y a
TSKP
i
TSRS
aldzios
kalby
poli i-
kos
Se dimi.
Pag indiné
TSRS
kalbiniy
san ykiy
aidos
k yp is
—
i¥
au iniy
ma-
zumy
(ne
usy
au y)
ienkalbys és
pe
d ikalbys e
i
usy
ienkalbys e.
I8
esmés
isoje
Ta yby
Sajungoje
bu o
jZeng a
j
au iniy
maZumy
d ikalbys és
a psnj,
o
kai
ku
ne gi
sajunginése
espublikose,
odos,
spa éiai
a é a
p ie
usi8kosios
ienkalbys és.
Lie uyoje
daugiausia
d ikalbys és
pa eik i
kai
ku ie
didieji
mies ai
i ,
ma y ,
lenky
au iné:
mazuma.
*
Jleu epnes
40.
JI.
3axonomepuoc n
pasBu aa
HMTepaTyPHBIX
AZbIKOB
HaponoB
CCCP
B
coBeTcky o
onoxy.
PasBu ue
oOmec ReHHEIX
ibyHKuuli
WuTepaTypHEIX
A3bIKOB.
M.:
Hayka,
1978.
C.
86,
106,
133,
161,
184,
206,
229,
253,
274,
299,
326,
352,
369,
387.
Palaiky i
i
plés i
usy
kalbos
a ojima,
dieg i
d ikalbys e
u éjo
gausiai
j
j ai-
ias
komunis y
pa ijos,
aldZios
i
ki as
js aigas,
aip
pa
jmones,
s a ybas
iS
TSRS
siun¢iami
lie u ikai
nemokan ys
i
nesimokan ys
aldininkai,
Siaip
a nau ojai,
specialis ai,
ne
da bininkai.
Be
abejo,
bii a
i
okiu,
ku ie
a sikélé
sa o
inicia y a,
ieSkodami
ge esnio
gy enimo.
Tad
nuo
pa
p adzios
bu o
p adé a
k a8 o
koloniza-
cija,
sude in a
su
lie u iy
i
ki y
ie iniy
gy en ojy
ep esijomis,
ezimais
j
Sibi a
i
pagaliau
epa iacijomis,
e ba imais
j
da bus
ki ose
espublikose.
Gauséjan
usiskai
kalbanéiy
Zmoniy
(p ie
jy
eikia
p idé i
i
ka iuomene),
bu o
s eigiamos
usy
mokyklos,
ki os
S8 ie imo
i
kul ii os
js aigos,
is
daugiau
usi8-
kai
leidZiama
pe iodinés
spaudos,
knygy.
Tai
sa o
uoZ u
susije
su
u
s i¢iy
usu
specialis y,
a nau ojy
gauséjimu.
TSRS
i
Rusijos
aukS iausieji
aldzios
o ganai
bei
pa eigiinai,
emdamiesi
Zmo-
gaus
eisiy
gynimu,
s engiasi
iSsaugo i
usy
i
ki y
usiSkai
kalbanéiy
kolonis y
p i ilegijuo a
padé j
au iniy
maZumy
Zemése,
0
sumaniusius
g iZ i
ij
sa o
é yne
aiSkiai
endencingai
adina
pabégéliais.
Nuola inis
usy
i
ki y
usi8kai
kalbanéiy
Zmoniy
in e esy
kélimas
j
pi ma
ie a
1985
m.
p asidéjusios
TSRS
pe a kos
me ais,
Sio
klausimo
pab éZimas
i
i8kélimas
j
pi maja
nacionaliniy
san ykiy
ie a
apnuo-
gino
TSKP
i
TSRS
y iausybés
a omos
nacionalinés
poli ikos
esme.
TSRS
isa
laika
bu o
i
liko
au iniy
maZumy
nacionalinés
p iespaudos
i
naikinimo
$a-
limi,
i8
au y
kaléjimo
( aip
pap as ai
adinama
ca y
Rusijos
Impe ija)
ja
no é a
pa e s i
au y
kapais.
Taciau
galu inis
nacionalinio
klausimo
Ta yby
Sajungoje
iSsp endimas,
.
y.
au iniy
maZumy
iSnykimas,
as
o icialiai
adinamas
susiliejimas,
ne ilioja
né
ie-
nos
au os.
Todél,
pi mai
p ogai
pasi aikius,
isoje
didZiuléje
als ybéje
kilo
galin-
gas
au inio
a gimimo
i
iSsi ada imo
judéjimas.
Pi moji
nep iklausomos
au i-
nés
als ybés
a ki imo
keliu
Zengia
Lie u a.
Né a
abejoniy,
kad
uo
keliu
pasuks
isos
TSRS
pa e g os
au os,
ku ioms
da
liko
ben
kiek
d asiniy
jégy
ai
pada-
y i,
nes
ik
nacionalinéje
als ybéje
gali
bi i
pagal
au os
aliq
su a ky as
jos
gy-
enimas,
ne a Zoma
kles é i
au os
kalba.
1990
m.
bi zelis
THE
LITHUANIAN
STATE,
NATION
AND
LANGUAGE
Summa y
The
i s
pa
o
his
pape
b ie ly
su eys
he
usage
o
he
Li huanian
language
du ing
he
exis ence
o
he
Li huanian
s a e.
In
spi e
o
he
ac
ha
he
go e nmen al
ins i u ions
o
he
G and
Duchy
o Li huania
used
Li huanian,
o he
w i ing
pu poses
he
so-called
o ice
language
o
he
Eas e n
Slays,
la e
Polish
and
La in
we e
used.
A
he
end
o
he
18 h
cen u y,
a e
Li huania
was
annexed
o
Russia,
he
Li huanian
language
was
comple ely
eplaced
by
Russian.
Fo
some
ime
e en
he
Li huanian
spelling
was
Russi ied
by
o ce.
(Li huanian
p ess
was banned
om
1864
o
1904.)
The
yea 1918
saw
he
es o a ion
o
independen
Li huania,
and
he
Li huanian
language
s a ed
o
be used
as
a
s a e
language.
In
acco dance
wi h
“The
Cons i u ion
o
he
Li huanian
S a e“
adop ed
by
he
Cons i uen
Die
in
1922,
Li huanian
was
decla ed
he
o icial
s a e
lan-
guage.
Howe e
in
1940,
a e
he
annexa ion
o
he
independen
Li huanian
Republic
by
he
5.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XXXI
65