Mūsų miestų vardai

Aleksandras Vanagas
Mūsų miestų vardai

Author: Aleksandras Vanagas
Year: 1993
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1505/1598
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXII
(1993)
BALTY
ONOMASTIKOS
TYRINEJIMAI
ALEKSANDRAS
VANAGAS
MUSY
MIESTY
VARDAI
Lie u oje
siuo
me u
galé ume
suskai iuo i
apie
300
mies y,
mies o
i-
po
gy en iediy,
mies eliy.
Ne ienodo
ai
likimo
gy en ie és.
Vieny
jy
am-
zius
—
keli
Sim ai
me y,
ki y
—
ik
kelios
desim ys.
Vienos
jy
bu o
s a besnés
p aei yje,
ki os
—
daba .
Vieny
jy
a dai
seni,
be
galo
idomis,
ne e ai
labai
sunkiai
aigkinami,
ki y
—
pap as és,
neabejo inos,
aki aizdzios
e imologijos.
Cia
nag inéjama
apie
60
oikonimy.
Sup an ama,
kad
ieSko i
aiskesniy
jy
a ankos
k i e ijy
bu y
bep asmiska.
Viena,
pe
maza
dalis
mies y
a dy
nag inéjama,
o
aii a
—
gis
s aipsnis
é a
didesnio
da bo
dalis,
odél
apie
a ankos
p incipus
bus
kalbama
ki a
p oga.
Pab éz i
galima
neben
ai,
kad
nag inéjimui
pa ink i
ne
ik
aiskios,
be
i
p oblemiskesnés,
sudé ingesnés
e imologijos
bei
da ybos
ie y
a dai.
Aly is
(4).
Vienas
seniausiy
mies y
Lie u oje.
Jau
1387
m.
doku-
men e
adinamas
mies eliu
(3;
1)*,
0
1466
m.
—
alsciumi
"VY
Oaumcxo
eosocmu”
—
(8
:
83).
1581
m. ga o
Magdebu go
eises.
Dél
mies o
a do
kilmés
bi a
i ai iy
nuomoniy.
P z.,
J.O ebskis
ma-
né,
kad
Aly is
suda y as
i8
bjlsés
a-
i
Saknies
ly -.
Taéiau
ai
aigki
klaida.
Neabejo ina,
kad
gaknis
babe
al-,
o
-y -
—
ip as a
lie u iy
kalbai’
p iesaga.
Neaigku
ik
ai,
kokiu
biidu
‘susida é
mies o
a das
—
iesiog
i§
a i inkamo
bend inio
Zodzio
a
i8
hid ohimo.
Upés
a
eZe o
a do
*Alylus
daba
né a.
Taéiau p o
Aly y
i
Nemuna
eka
upelis,
a du
Alj upis.
G eigiausiai
ai
éliau
susi o ma es
a das
i
kilmininkinés
kons ukcijos
*Aly aus
upé
a
pan.
O
pi minis,
senesnis
upelio
a do
a ian as,
ma y ,
bu o
*
Aly us.
Taigi
mies o
a das
Aly us
g eiciausiai
adosi
ig
upés
a do
*Aly us.
Ki aip
a ian ,
upés
a das
niekuo
nepasikeisdamas
apo
mies o
a du.
Tokia
gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
lie u iy
kalbai
ypa
bidinga:
Dysné
up.
:
Dysnda
k.,
Diks as
ez.
:
Duk as
ms l.,
Jiesia
up.
:
Jiesia
k.,
J iodupé
up.
:
J iodupé
k.,
Né a
up.
:
No a
k.,
Obelija
ed.
:
Obelija
k.,
Raudéné
up.
:
Raudoné
ms l.,
Rusné
up.
:
Rasné
ms .,
Rimie isez.
:
Rimie is
k.,
S e i eze is
ez.
:
Sue i eze is
ms l.,
io
up.:
Upynams l.,
Ven a
up.
—
Ven a
mns l.,
Vis y is
ez.
:
Vis y is
ms l.
i
k .
Nuomoné,
kad
anks esné
upés
i
mies o
a do
ly is
bu usi
ne
Aly us,
o
*Aly a
(10
:
181),
uo
a pu
negali
bi i
isiskai
pa i in a.
Tiesa,
is o ijos
*
Ci uojama,
Sal iniai
i
au o iai
nu odomi
okia
a ka:
skliaus uose
pi masis
a abiskas
skai muo
Zymi
li e a i os
sg ase
pa eik o
au o iaus
a
Sal inio
eilées
nume i,
oméniskas
skai muo
—
omo_nume i,
an asis
a abigkas
skai muo
—
puslapi.
176°
8al iniuose
Aly us
aiomas
Oli a,
Oauma
i
pan.,
odél
né a
nejmanoma,
kad
*
Aly a
i
Aly ds
i8 i o
éliau
(panasiai
kaip
mies o a das
Vilnia
paki o
j
Vilnius).
Be ,
ki a
e us,
galéjo
bi i
(zinoma,
giuo
a eju)
i
a i kS¢iai,
juoba,
kad
ie o a dzZiai
su
ki giuo a
galune
- is
Pie y
Lie u oje
ypaé
dazni:
Guos is
ez.
Auks d a ys,
K isugids
up.
Alo é,
Auk d a ys,
Bu imonys,
Ud ija,
Nied is
ez.
Kapéiamies is,
Ski zi is,
ez.
Leipalingis,
Sk oblis
up.
Me kiné,
S e is
up.
Daugai,
S endi s
ez.
Auks d a ys,
Onuékis,
Tei us
ez.
Veisiejai,
Va dzis
up.
Ud ija,
Viks is
up.
Sei ijai
i
k .
An aliep é
(1).
Viename
XVI
a.
in en o iuje,
ku io
nuo agas
pada y-
as
a p
1580
i
1620
m.,
minima
ie o é
3aanmoaenyse
(57
:
1,
10).
Ja
K.Jablonskis
( en
pa ,
1),
éliau
i
ki i
au o iai
(6:
I
601),
"idsi e é”
j
Uzan aliep éna .
Mies eliu
gy en ie é
adinama
nuo
1675
m.
(6
:
I
601;
4:1).
‘
'
Va das
suda y as
i8
Siau yciy
a méms
bidingo
p iegdélio
an a-
i
Sak-
nies
liep -.
Tokiy
p iesdéliniy
ie o a dziy
zinoma
i
daugiau,
be
daZniausiai
ai
p ieSdélio
an a-
ediniai
ig
hid onimy:
An d-ga é
k.
Ignalinos
.
:
Ga ys
ez.,
An a-ilgis
k.
Molé y
.
:
Iigis
e2.,
An é-k iaunis
k.
Rokiskio
.:
K iauna
up.,
An d-lamésié
k.
U enos
.
:
Lamés as
ez.,
An d-liedé
k.
S enéioniy
.:
Liedis
ed.,
An d-za eé
k.
Za asy
.
—
is
*
An a-zal é
:
Zdl é
ez.,
Zaluys
ez.
i
. .
(9
:
243).
Vediniy
is
bend iniy
Zodziy
madziau,
be
pasi aiko.
Vienas
ju
—
Ukme gés
.
Zemai kiemio
apyl.
kaimo
a das
An é- iléiai:
p iesdélis
an a-
i
bend inis
Zodis
il as.
Ma y ,
gy en ie é
An d- ildiai
ki ési
p ie
il o.
Visiska
analogija
su
An d- iléiais
bi y
An d-liep é:
an a-
i
hiép as.
I
siuo
a eju
kaimas,
ma y ,
ki ési
p ie
liep o.
Tai
isigkai
i ikima,
nes
An aliep-
é
y a
p ie
S en osios,
paupy, ku
ik iausiai
kazkada
galéjo
bi i
i
liep as.
Juoba,
kad
seniau
An aliep e,
seneliy
eigimu,
u éjusi
ki a
a da
—
Liep iné
(6
:
1601).
Tai
élgi
gana
i ikima,
nes
okio
a do
ealuma pa emia
ki i
panasis
ie o a diiai,
plg.
Liep iné
pie a
Deguéiy
is.
T inkuskiy
k.;
pie a
Aly aus
is.
Likiskiy
k.;
Liép inis
pie a
Aly aus
ls.
Kabeliy
k.
A idgala
(1).
Viena
seniausiy
gy en ieciy
Lie u oje,
zinoma
bene
nuo
1253
m.
—
E egalle.
Sal iniai
pi miausia
mini
A iogalos
zeme,
o
Vy au o
lai-
kais
bu o
A iogalos
d a as.
1781
m.
mies elis
ga o
Magdebu go
eises
(6
:
II
412—413;
55
:
43),
Tai
sudu inis
ie o a dis,
su
Jungiamuoju
balsu
o
pada y as
ig
a -
i
-gala.
Tokios
da ybos
gy enamyjy
ie y
a dy
Zinoma
i
daugiau:
Baiségala,
Dauksidgala,
Die égala,
Ei iégala,
Ge dziégala,
Gimbégala,
Saudégala,
Ten-
dziégala,
Vy égala.
Jy
an asis
sandas
-gala
kildinamas
i
lie .
galas
”
pabai-
ga,
s i is,
k aS as”.
[domu,
kad
panasus
aiskinimas
pa eik as
jau
1873
m.
is-
leis oje
G,
Volo iciaus
”Re izija
pusé...”
bei
ki y
ak y
knygy
”Abécélinéje
o-
dykléje”:
”Oiipazaaa
6e8
acaxazo
cOMNENUT,
NpOUCTOdUMs
Ooms
cacdyouUT
Jumoec o—Jam uwc u s
caoas:
opacs,
apa, ape,
umo
shaxums
—
enewnee,
omKpumoe
Mecmo
(noasna,
nose),
daxa,
gaz eapoxs;
u
oms
20.nace,
2aace
—
Koneys,
oKoNeNNOCM,
Kpall,
yzo s.
Omcwda
bauocaiiuee
sxayenue
Oi pazo-
Ab
Moocems
bums
—
byxeaa no:
Daunwil
Koneys,
a
es
boace
wupoKoms
sHaNenuu
—
KoNeYys
kax0z0
Aubo
UMenUs,
HoediT
npuceaoKs
um.
nod.
(93
:
71).
Taigi
A idgalos
pi miné
eikimé
galéjo
bi i
kieno
no s
k aS as,
177
pabaiga,
pak aS ys
a
pan.
Tik
neaisku
kieno,
nes
pi mojo
sando
a -
kilmé
kelia
i ai iy
abejoniy.
Sup an ama,
kad
a -
—
negali
bu i
siejama
su
lie .
6 as,
nes
okiam
siejimui
p ieS a auja
one ika
(a -:
o -;
la .
a s,
a a
a i in-
ka
lie .
d as).
Be
o,
Sal iniy
uz a3ymai
né a
ienodi
—
ie oje
a -
pasi aiko
ai -.
Ticsa,
aka y
adicija
nuo
pi myjy
uzZ asymy
di ongo,
odosi,
nepa-
Zis a:
E egalle
1253
m.,
E galle
1257
m.
(55
:
43),
E ogel
1294
m.
(28
I
~
158),E ogel
1306
m.
( en pa ,
173),
E ogeiam
1322
m.
( en
pa ,
186),
A o-
gel
1322
m.
( en pa ,
287),
E ogiln
1336
?m.
( en pa ,
537),
E oglen
( en
pa ,
600),
E agelen
1367
m.
(28
:
II
89),
E agelen
1370
m.
( en
pa ,
97),
E agelen
1370
m.
( en
pa ,
98),
A agel
1377
m.
( en
pa ,
167),
E oglen
1348
m.
( en
pa ,
513),
F oglen
1352
m.
( en
pa ,
516),
E oglen
1355
m.
( en
pa ,
521),
E oglen
1364
m.
( en
pa ,
541),
E oglen
1364
m.
( en
pa ,
549),
E oglen
1366
m..
( en
pa ,
557),
E oglen
1367
m.
( en
pa ,
559),
E oglen
1370
m.
( en
pa ,
569),
E oglen
1372
m.
( en
pa ,
571),
E oglenses
1375
m.
( en
pa ,
579),
E oglen
1378
m.
( en
pa ,
588),
E ogeln
1395
m.
( en
pa ,
676),-E ogeln
1394
m.
( en pa ,
680),
E ogeln
1384
m.
( en
pa ,
685),
G ogil,
E ogel
1377
m.
(28
:
II]
106),
E ogiln
1405
m.
( en pa ,
276)
i
pan.
Taciau
y y
Sal iniai,
aip
pa
bene
nuo
pi myjy
uz asymy,
dazniau-
siai
a oja
ly is
su
di ongu
Zodzio
p adiioje:
O paxaae,
O paxaze
(no s
isai
g e a
pa asy a
i
Opaxase)
1466
m.
(8:
75),
Bozocme
O ipaxzona
1528
m.
(87
:
6),
@
Oupaxzose
1572
m.
(65
:
I
16),
om
mueyncmea
oupaxzoa-
exozo
1572
m.
(57
:
208),
eozocmu
oupaxzoacxo i
1589
m.
( en
pa ,
289),
wlosczi
ey agolskiej
1590
m.
( en
pa ,
300),
oupaxzoacxo
1593
m.
( en
pa ,
345),
oupaxzoacxoi
1599
m.
( en pa ,
507),
@
O pazoa cKxoi
eoaocmu,
Oipazoa cxu l
deopeys,
25
O pazxoa i,
O ipazoa cxu l
xocmeas,
y
Bopax-
zone,
Oilpaxzoa exozo,
Oiipaxzoa cKas,
O ipaxzoan,
muegns
Eiipaxzoanceu ,
00
Oiipaxzoan,
36
Oilpaxzoay ,
ky
O ipaxzoa cnomy,
Ei paxzoa cnas,
wlosez
Ey agolska
(35
:
208-210).
Kaip
ma ome,
sla y
kalbomis
agy uose
doku-
men uose
isg
XVI
a.
a ojamos
ly ys
su
di ongu
ai-
(ei-).
Panadi
padé is
i
”Lie u os
me ikoje”:
A ipaxzoaa,
A ipaxzoay
1580
m.
(94
:
209),
Reygolg
1550
m.
( en pa ,
436),
Aupsxzoza,
Aupaxzoay
XVII
a.
pab.
( en
pa ,
256),
Aupaxzoa ,
Aupaxzoay
XVII
a.
pab.
( en
pa ,
371).
Plg.
da :
”ciwunowei...
ei agolskiej”
1610
m.
(70
:
58),
Diipazona
1685
m.,
1738
m.,
1767
m.,
1795
m.
(21),
Ej ogalas
pa akwijes
1848
m.
(89
:
1
280).
Lenky
kalboje
éliau
isigaléjo
ik
ly is
Ej agola
(13
:
II
498;
54:1
65),
usy
—
O ipazona
(93
:
71).
Kada
galu inai
isi i ino
ly is
A iégala
lie u iy kalboje,
sunku
pasaky i
—
1848
m.
M.Valanéius,
kaip
ma éme,
da
aso
Ej ogalas.
O icialus
1925
m.
gy enamy-
Jy
ie y
a dy
sa asas
jau
eikia
ly i
A iogalos
ms .
(33
:
86).
Nuo
o
laiko
ji
isi y auja
isuo inai.
I8
A idgalos
a do
asymy
is o ijos
Sal iniuose
ma y i
d igubas
i ai a i-
mas:
Zodzio
p adzios'e:
ai
a:
ai,
e:
e .
Dél-e
:
a
s y a imy
galima
su ik i
su
K.
Buga
(2
:
I
134),
jog
pi mes-
né
ly is
g eigiausiai
bu o
sw
e.
Fa
od?
aka y
anks yyoji
agymo
adicija,
lenky
Ej agola,
polinkis
zodzio
p adzios
e
keis i
ia.
Ragymas
ki ilica
su
o
a spindi
galbu
élesni
a ima,
jeu
su a
p adiioje.
Panasiy
a ejy
gali-
ma
as ii -daugiau,
plg.
Oi mapmuwxu
(35
:
210)
—
g eiciausiai
is
*
Fi a -
isk-:.
p iesagos
~isk-
edinys
i8
sudu inio
asmen a diio
*
Ei- a as..
A a
el:
178
O zoadakw
g e a
Ei zoedanu
(95
:
260)
—
ma y ,
is
*
Bigaudonys
a
pan.
Tai
bu y
p iesagos
-onys
edinys
i8
sudu inio
asmen a dzio
*
Fi-gaudas.
Daba -
inis
kaimo
a das
Fi iégala
(Kaisiado iy
.
Zasliy
ap.)
1567
m.
uZ a’y as
3
Oilpaxzoi aw
(87
:
649).
:
Zymiai
sunkiau
paaiSkin i
di ongo
ei-,
ai-
san yki
su
mono ongu
e,
a-.
Kaip
ma éme,
aka y
as ai
be
igiméiy
nuo
XIII
a.
idu io
a oja
ly-
is
ik
su
e-
a ba
a-,
o
y y
( asy i
daugiausia
ki ilica)
—
be eik
be
iSiméiy
ik
di onga
a -,
e ka éiais
ei-:
*F iogala,
A iégala:
*Ei iogala,
Ai iégala
(gy osios
kalbos
ly is
—
2 .
2
:
III
333).
Va ian as
*
Fi idgala
su ampa
su
jau
miné u
Kaigiado iy
.
kaimo
a du,
neabejo inai
au en igku
—
Fi idgala.
Todél
eo iskai
a do
A idgala
anks esné
ly is
*
Fi iogala
isiskai
imanoma.
Tad
is
dél o,
ku ios
ly ys
—
su
e -,
a -
a ba
su
ei -,
ai -
—
y a
anks esnés,
ik os?
K.Buga
dél
o
ka ego iskai
i ina:
”Aupsxzoaa
y a
uso
a3y ojo
pada as
is
senalie u iskos
ly ies
A jagala.
A jagalos
a das
usui
bu o
labai
sunkus
is a i
délei
san a os
j
po
;
is a img
paleng ino
e
pen ezis,
.y.
ly ies
a ja-
pe di bi .as
{
ai ’a@”...
(2
:
1
134).
Sio
au o iaus
nuomone,
"Kad
kai
ku ie
lie u iai
A idgalos
ie oje
siandien
is a ia
Ai idgala,
ai
am
kal a
miisy
alsciaus
aS iné
(9ipazoaa)
i
klebonija,
ku i
neseniai
enus ojo
lenkiskai
kalbéjusi”
(2
:
III
333).
A odo,
jog
okiam
aiskinimui
bi y
galima
p i a i.
Juoba,
kad
pas ebé a,
jog
okie iai
bal y
kalby
d ibalsj
e
(i
ai)
ga-
na
iksliai
espek uoda o,
p z.
Zeymen
1385
m.
(28:
11
693)
—
daba
Zeimis,
Eykschissken
1384
m.
( en
pa ,
698)
—
daba
Fisiskés,
Weyze
1253
m.
( en
pa ,
136)
—
daba
Veisiejai.
Ypaz
ai aiskiai
ma y
i8
p iisi8ky
ie o a dziy
asymo
okieciy
kalba:
Fis e - lis
up.
<
*Fis -;
Deyme
up.
—
Deimé,
Ney-
den
up.
<
*Neid-,
plg.
lie .
Niedus
ez.
i
pan.
(96
:
128—129).
Many i,
kad
okie iy
k onikininkai
in o macijg
apie
A iogalg
galéjo
gau i
is
okios
lie u iy
a més,
ku ioje
di ongas
e -,
ai-
i s a
mono ongu,
aip
pa
mazai
iké ina,
juoba,
kad
apie
A iogala
ei-,
ai-
islieka
nepaki e.
Todél
siy
dieny
gy osios
kalbos
ly i
A iégala
galima
laiky i
au en idka,
ik
éliau
désningai
paki usia
i8
*
E iogala.
Kas
y a
Saknis
“e -
(daba
a -),
neaisku.
Galima
ik
spé i,
kad
ji
gali
bi i
kilusi
i
kokio
no s
asmen a diio,
plg.
daba ing
pa a de
A ius
i
ypa
A gs.
Tad
A iégala
a ba
*
E iogala
bi y
”
A io,
*
B io
galas,
k aS as”.
|domu,
kad
apie
Kaisiado iy
.
kaimo
a da
Fi idgala,
y a
ué asy as
pasakojimas,
jog
kazkada
gy enes
kunigaiki is
Fi ys,
o
daba iné
Fi iogala
bu es
jo
lauko
galas.
Ki aip
a ian ,
i
Ei idgalg
bi y
pama o
laiky i
asmen a dinés
kilmés.
A iégalos
i
Fi iégalos
sandy
a -
(e -)
i
ei -
asmen a dine
kilme
pa-
i in y
i
ki i
panasiai
susida e
sudu iniai
ie o a dziai
su
-gal-,
p z.,
Dauksidgala
—
is
Dauk3d,
Da ik3as,
Dauk3js;
Ge diidgala
—
is
Ge dzius;
Vy égala
—
is
Vy as
i
k .
(pla iau
Z .
Ramygala).
Baisdgala
(1).
Vie o é
zinoma
nuo
XVI
a.,
kai
Zygiman as
Augus as
1539
m..
Baisogalos
pa apijai
pasky é
Zemiy
(6
:
II
432).
Is o ijos
uZ asymai,
no s
upu i
i
j ai uoja,
be
apsk i ai
pa i ina
gy-
osios
kalbos
ly i
Baiségala
:
Bo caxzona
1561—65
m.
(2:
1251),
Boi caxeo-
a ,
Be icazoan,
Fo icaxzoascxozo,
Bo icazoa cnas
eoaocme,
Bo icazoa -
cxuil
xocmea
(35
:
26),
w
Boisagole,
w
Beysagole
1572—1573
m.
(57
179
205—206),
Bojsagola
1618
m.
(21)
i
pan.
Tiesa,
J.
Sp ogio
y a
pa eik-
as
ie o a dis
Boascazoaa,
umenue
1582
m.
(35:
27).
Galbi
ai
a
pa i
Boiségala.
Be
gy osios
kalbos
a osena
i
dauguma
is o ijos
dokumen y
ug agymy
neleidzia
many i,
jog
siy
dieny
Baisdgala
gali
bu i
is
*
Balzogala
a
an.’
Pa aSymas
Boa cazoaa,
jeigu
ai
ik ai
o
pa ies
mies elio.
a das,
ik iausiai
y a
okazionalizmas.
Baiségala
—
sudu inis
ie o a dis,
su
jungiamuoju
balsiu
o
pada y as
i8
bais-
i
-gala.
An ojo
sando
kilmé
aiskesné
—
jis
siejamas
su
lie .
galas
*pabaiga,
k aS as”
(pla iau
z .
Ramygala).
Pi masis
sandas
bais-
abejo-
niy
kelia
a
p asme,
kad
kai
ku ie
ki i
pana3ios
da ybos
sudu iniai
ie o-
.
a dziai
dazniau
u i
asmen a dini
pi maji
sanda:
Dauksidgala
:
Daukéa,
Da ksas,
Dauksjs;
Ge dzidgala
:
Ge dzius;
Vylégala:
Vy as
i
. .
(
placiau
z .
Ramygala).
Taéiau
sakuies
bais-
asmen a dziy,
ben
jau
daba iniy
pa-
a dziy,
neZinoma,
odél
saknis
bais-
gali
bu i
kildinama
is
bid a dzio
bais s.
Taigi
pi miné
Baisdgalos
eiksmé
bi y
”baisi,
baisumo
ie a,
k aS as,
pak as-
ys”.
Tokia
p ielaidg
pa i in y
i
Ramygalos
analogija
—
sis
ie os
a das
p adzioje,
ma y ,
eiské
" amus
galas,
ami
ie a”
a
pan.
Siaip
jau
a ejy,
kada
sudu iniy
ie o a dziy
su
-gala
pi masis
sandas
buna
kiles
is
bend iniy
Zodziy,
esama
i
daugiau,
p z.,
Lieknagala
:
lieknas,
Zgsiigala
:
Zgsis
("Zasy
galas”),
Zuejd gala
:
Z ejé i
i
k .
;
Ba akiai
(3°).
Va das
pi mg
ka g
paminé as
gana
élai
—
ik
XV
a.
idu yje,
agiau
ie o é
g eigiausiai
bu o
gy enama
seniai.
Manoma,
jog
Ba akiai
isikii e
bu usio
Aukaimio
ie oje.
O dino
daug
ka y
pul as
i
nio-
ko as,
Aukaimis
1305
m.
bu o
isiskai
sunaikin as.
Jo
ie oje
galéje
isiku i
daba iniai
Ba akiai.
1528
m.
Ba akiai
jau
bu o
alséiaus
cen as
i
mies elis
(1:
IV
5-7).
/
Sal iniuose
a do
ly is
i ai uoja:
Bo oky
(1526
m.
Zemai ijos
Zemélapis),
Be oki
(1613
m.
LDK
Zemélapis),
Po agon
(1669
m.
K.Langés
P iisijos
Ze-
mélapis),
n2zax
Bomoxs
(1855
m.
—
Ba akiy
mies elio
planas),
Bomoxu
(1865
.m.
Ba akiy
planas)
i
k .
(1
:
IV
7-24).
Taéiau,
nepaisan
am
ik y
uzZ-
aymo
s y a imy,
a do
ly is
Ba akiai
g eiciausiai
y a
pi miné,
au en iska,
ik a.
Va do
kilmé
aiski
—
jis
y a
susida es
i
asmen a dzio,
daba inés
pa-
a dés,
Ba akis
daugiskai os.
Tokia
gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
lie u-
iy
kalbai
labai.
budinga
—
plg.
Bu imai
k.
:
Bu imas
pa a dé,
Alginda
k.
:
Algi das
asmen a dis,
Bagdénaik.
:
Bagdénas
pa a dé.
$j
kilmés
aiski-
nimg
pa emia
i
a aplinkybé,
jog
g eiciausiai
bi a
ie o és
(gal
jau
i
d a o)
sa ininko,
pa a de
Bo ockis.
Toji
pa a dé
Bo ockis
bi y
susla in a
ly is
i8
lie .
Ba akis
a
pan.
(1
:
IV).
é
Cékiské
(1).
Cekiskés
a das
pi mg
ka g
paminé as
palygin i
labai
e-
lai
—
1600
m.
Taciau
gy en ie e
g ei¢iausiai
a si ado
ge okai
anks¢iau.
Rem-
damiesi
1687
m.
Vilkijos
seni inijos
in en o iaus
j a3u,
ku iame
uédias
6
alaky
kaimas
adinamas
Pik akiemiu
a ba
Cekiske,
y iné ojai
spéja,
jog
Ceki3ké
a si ado
bu usio
Pik akiemio
kaimo
ie oje.
Tas
kaimas
minimas
1542
m.
Cekiske
jis
p adé as
adin i
ia
bu usio
d a o
(anks esnis jo
a das
bu es
Cekakampiai
a
pan.)
a du.
Tas
d a as
isikii é
i
pie yéius
nuo
Pik-
180

akiemio,
uz
upelio
(1
:
IV
29).
[domu,
kad
Lie u oje
ebé a
ki as
kaimas
Pik akiemis
—
KaiSiado iy
.
Kie a iskiy
ap.
Vie o a dziy,
u inéiy
Sakni
éek-,
Lie u oje
y a
nemaiza:
Cékiskés
k.
Vil-
niaus
.,
Cékigkis
k.
Pas alio
.,
Cekai
k.
Akmenés
.,
Cekdiéiai
k.
Kelmés
.,
Ceké iai
k.
T aky
.,
Cekénys
*:.
Anykééiy
.,
Cékiské
pie a
Debeikiy
apyl.,
Cékiskés
miskas
Eisiskiy
apyl.
i
k .
Visi
jie
g eigiausiai
y a
kile
is
asmen-
a dziy
Cékas,
Cékis,
Celys,
Cekdi is,
Cekélis,
Cekénis.
I
mies elio
a das
Cékiské
aip
pa
u bu
y a
asmen a dinés
kilmés
—
i8
Cékas,
Cékis
a ba
Cekjs.
Tad
3i
a da
es i
iesiog
ig
e nonimo
éékas
bi y
ne ikslu.
Ki aip
a ian ,
ie o a dzio
Cékiské
kalbiné
analizé
ne odo,
kad
gy enamoji
ie a
.Cékiské
bii y
ga usi
sa o
a da
nuo
ne a
jq
iku usiy
ééky.
Ki as
eikalas,
is
ko
y a
kile
asmen a dziai
Cékas, Cekgs,
Cckéi is
i
k .
Galima
i a i,
kad
ienu
ki u
a eju
asmen a diiai,
u in ys
sakni
éek-,
gali
bi i
kile
i3
e no-
nimo
éékas.
Pa a dziy,
a si adusiy
is
nebal isky
e nonimy,
Lie u oje
y a
i
daugiau,
pa yzdziui:
lénkas
i
Lénkas,
o é ius
i
To é ius,
dkie is,
okie {js
i
Voékie is,
Vokie jsi . .
Pab éZ ina,
kad
gy enamyjy
ie y
a dy,
su p iesaga
-iské
suda y y
is
asmen a diio
(pa a dés),
Lie u oje
y a
sim ai:
An aniské
k.
Ignalinos
.
:
An énas,
A ugdiské
k.
Maizeikiy
.
:
A ydas,
Beino iské
k.
Siauliy
.
:
Beino is,
Bui ydiské
k.
Silalés
.
:
Bui ydas,
Da iba iské
k.
Ignalinos
.
:
Dai iba as
i
. .
Da siiniskis
(1).
Sis
Kaigiado iy
.
mies elis
—
ie ia
seniausiy
gy en-
ieciy
Lie u oje,
minima
nuo
XIV
a.
pabaigos
(6
:
I
487).
Is o ijos
Sal iniy
uZ a3ymai
ski iasi
nuo
daba iniy:
Di sunen
1372
m.
(28
:
IL
572),
Di sungen
1375
m.
( en
pa ,
574),
Di sungen
1375
m.
( en
pa ,
576).
Dy sungen
1377
m.
( en pa ,
589),
Di sunen
1381
m.
( en pa ,
600),
Di singen
1379
m.
( en pa ,
601),
Di s ine
1384
m.
( en
pa ,
688),
Di sune
1374
m.
(28
:
III
95),
Di sunenhusen,
Di sunenhus
1381
m.
( en
pa ,
115).
©
Tai
K yZiuoéiy
o dino
adicija.
Ki okie
y a
uzZ asymai
sla y
kalbomis
(a -
ba
ki a
ku ia
kalba,
mies elio
a da
a3an
nusizi éjus
{
sla y
kalbas):
in
Do sunyski
1473
m.
(67
:
326),
xs
Aopcynuwxams,
do
Jopcynuwox
1542
m.
ea
;
23),
opcynuwcxozo
1582
m.
( en
pa ,
225),
dopcynwexozo
1582
m.
en
pa ,
227),
Zopcynuwcxuu,
Mecmeuxo
opcynuwscxoe,
Bonocm
Jop-
cynuwacxas
1586
m.
( en
pa ,
275—276),
dopcynumcxoe,
dopscynumscxoe,
Oopcynumscnoe
1586
m.
( en pa ,
277-278)
Aopcynumxu
1582
m.,
1791
m.,
Alopcynuucxas
depocaea
1585
m.,
1775
m.,
1738
m.,
Aopcynuwcxoe
cmapocmeo
1786
m.
(
98
:
253),
Da suniscensis
1794
m.,
Do suniszki
1760
m.
J opcynuwxu
1873
m.,
1874
m.
(21)
i
k .
Ma y i
d ejopo
pobidzio
ski umai:
a)
aka y
as ai
a oja
ly i
be
p ie-
sagos
-i3k-,
o
y y
—
su
Sia
p iesaga;
b)
aka y
as ai
dazniausiai
*di s in-,
o
y y
—
*da siin-.
Kaip
a si ado
Sie
ski umai?
RaSymas
su
p iesaga
-isk-
i
be
jos,
ma y ,
a spindi
Sio
ie o a dZio
aidg.
K yZiuociy
o dino
k onikose
pi miau
pasi o-
do
ne
mies elio,
o
Zmogaus,
bajo o
nuo
Vilniaus,
a das:
Di zsune
1365
m.
(28
:
II
551),
Di sumen
1366
m.
( en
pa ,
557),
ilius
Di sunen
1371
m.
( en
pa ,
570).
I
ik
1372
m.
a si anda
” e am
Di sunen”
—
”Di siino
zemé”
( en
pa ,
572)
:
ai
neabejo inas
daba inis
Da suniskis.
A si adus
ie os
181
a dui
*
Di s inai
a
pan.,
Zmogaus
a das
nebeminimas.
Tad,
a odo,
ik ai
bii a
zmogaus
a du
*Di s inas.
Jo
a du
kiek
é-
liau
imama
adin i
i
ie o é:
” e am
Di sunen”
i
ypa
Di sunenhusen,
Di sunenhus
<
*
Di sunen-haus
( ok.
Haus,
a m.
Hus
”namas,
namai,
i-
mai”)
—
”Di s ino
kiemas,
namai”.
Vadinasi,
asmen a dis
*
Di s inas
i o
ie os
a du
*Di siina
a
pan.
P iesagos
-isk-
K yZiuo iy
o dino
k oniky
ly ys
nega o
galbi
odél,
kad
uo
me u,
kaip
ma éme,
da
i
sa ininko
*
Di s nas
bi a
gy o,
odél
posesy inés
a ba
ie os
eiksmés
p iesaga
ie o és
a dui
nespéjo
p ilip i.
Ji
a si anda
kiek
éliau,
si uacijai
nusis ojus:
Do suniski
1473
m.
Be
su
p iesaga
- sk-
pasi odo
i
ki a
Saknis: ie oje
di s-
—
da s-.
$i
san yki
labai
sunku
kaip
no s
paaiskin i,
nes
désningai
di s-
i s i
da s-
negaléjo.
Tad
i
kyla
klausimas,
ku i
Siy
Sakny
y a
pi miné,
ik oji,
ku i
élesné,
paki usi.
Tiksliai
a saky i
nejmanoma.
Galima
ik
pa eik i
po a
a gumen y
Saknies
di s-
naudai.
Pi ma
—
ie o a dzio
ki imosi
laikais
aSy os
K yziuoéiy
o -
dino
k onikos
galbi
iksliau
a spindi
uome inj
a ima,
juoba,
kad
i
bajo o
a das,
i
i8
jo
kiles
ie o a dis
u i
a_pacig
Saknj
di s-.
An a
—
daba inio
lie u iy
a dyno
duomenys
labiau
pa i ina
Saknj
di s-.
Kaip
miné a,
ie-
o a dis
*
Di s inai
y a
aiskiai
asmen a dinis:
daba iniy
pa a dziy
Zinoma
ik
su
Saknimi
di s-:
Di sé,
Di sa,
Di sdi is.
Vie o a dziy
(asmen a dinés
a
apelia y inés
kilmés)
su
Saknimi
di s-
ypaé
gausu:
Di sapie is
p .
U ena;
Di sbalé
py.,
bala
Pak uojis;
Di sélé
m3.
Kamajai;
Di sés
laukas
Se edZius;
Di siné
bala
Liud ina as
i
k .
Esama
i
gy enamyjy
ie y
a dy
su
di s-:
Di sia
k.
Sakiy
.;
Di sia
Vaina akio
k.
dalis
Pakuonio
ls.;
Di sia
k.
Pas i inio
is.;
Di siai
k..
buy.
Ry p isiuose,
Is u ies
ls.
Saknies
da s-
ie o a dZiy
nezZinoma.
/
2
Die éniskés
(1).
Spéjama,
kad
daba inése
Die eni3kése
a
p ie
jy
XIV
a.
p adZioje
bu es
zymaus
Lie u os
eodalo
Gedgaudo
d a as.
Galbi
Die-
eniskiy
gy en ie é ”Mingailos
kaimo”
a du
pi mg
ka a
paminé a
1385
m.
Manoma,
kad
Mykolas
Mingaila,
Gedgaudo
sinus,
bu o
kiles
i
Die enis-
kiy
(1
:
VI5).
1561-1565
m.
‘ak uose
Die eniskés
adinamos
ka alikuoju
alsciumi.
Mies eliu
pi ma
ka a
pa adin as
1582
m.
( en pa ,
6—7).
Is o ijos
Sal iniuose
a das
a3omas
gana
panasiai:
Dze yenyszky
1471
m.,
Dziewieni ~ki
1613
m.
(LDK
Zemélapis),
Aseeenumxu
1864—1865
m.,
1873
m.,
1874
m.
i
k .
(21).
Todél
daba
ie os
gy en ojy
a ojama
i
o icialiai
i eisin a
ly i
Die éniskés
galima
laiky i
isiskai
au en iska.
Va das
g eigiausiai
asmen a dinés
kilmés
—
p iesagos
-iskés
edinys
iS
as-
men a dzio
(pa a dés)
*
Die enis.
Tiesa,
okia
pa a dé
daba
neisliko,
a iau
co i3kai
ji
isiskai
jmanoma.
Juoba,
kad
is
Saléininky
apylinkiy
ke i uo-
ju
Sio
amZiaus
desim me iu
uZ iksuo a
pa a dé
Dzie énis.
Tai,
be
abejonés,
a miska
ly is
(dz kybé)
i
*Die enis.
Vadinasi,
a i inkamo
asmen a dzio
bu imas
abejoniy
nekelia.
Be
g,
zincma
i
daugiau
pa a dziy
i
ie o a -
dziy su
Saknimi
die -:
pa a dés
—
Die di is,
Dié inas,
Die iilis;
ie o a -
dziai
—
Die aidiai
k.
Sakiy
.,
Die éniai
k.
Kelmés
.,
Die éniskés
k.
Vil-
niaus
.
;
Gy enamyjy
ie y
a dai,
su
p iesaga
-igkés
i’ es i
is
asmen a dai:;,
Lie-
182
u oje
ypaé
populia is:
Ab émiskés
k.
:
Ab émas,
Adémiskés
3
kaimai
:
Adémas,
Aleksand iskés
4
kaimai
:
Aleksénd as,
An dniskés
5
kaimai
:
An a-
nas,
Bagdoniskés
5
kaimai
:
Bagdénas,
Bii ydiskés
k.:
Bii ydas,
Da iba iskés
2
kaimai
:
Da iba as,
Jokibiskés
3
kaimai
:
Jokibas
i
. .
”
Ga lia a
(4).
Kaimas
p adéjo
ku is
XIX
a.
p adzioje
d a ininko
J.
Godle skio
zeméje
p ie
naujai
nu ies o
plen o.
Ku i
laika
adin as
Godle u
(5:
1)
:
Godlewo
1918
m.,
Todseeo
1902
m.
(21).
Be
gana
anks i
ima
ody-
is
i
a ian as
Ga lia d
:
Todacao—Hoeoce,
dep.
—
Go lia a
nauja
1901
m.
(102
:
186),
Godlewo
(Ga le a)
1912
m.
(21),
Ga le d
1904
m.
(32
:
Il
27).
"Lie u os
apgy en oms
ie oms”
pa eikus
ly i
Ga lia a
1925
m.
(33
:
65),
ji
éliau
isuo inai
jsigaléjo.
Anks esné
Ga lia és
ly is
Godle o
y a
panagios
da ybos
kaip
lenky
God-
lewo
—
keliolika
kaimy
i
ienkiemiy
a dy
j ai iose
Lenkijos
ie ose
(61
:
299).
Tai
lenkiSkos
kilmés
ie y
a dai
—
plg.
lenk.
godlo
”he bas,
emble-
ma”,
lenk.
pa a dés
Godio, Godla.
Ly is
Godle o
(lie u iy
is a imu,
ma y ,
*Godle a)
i o
Ga lia a
dél
o-
ne iniy
p iedasciy
—
pas a oji
ly is
lie u iui
iesiog
leng iau
is a iama.
Geigaudiskis
(1).
Daba inio
Gelgaudiskio
ie oje
XV
a.
pabaigoje
bu-
es
Ski snemunés
d a as,
iki
XVI
a.
pabaigos
adin as
Gedigaudiskiu.
Va das
Gelgaudiskis
pi mg
ka g
minimas
bene
1599
m.
(60
:
618).
Tai
p iesagos
-i3kis
edinys
i
sudu inio
asmen a dzio.
Be
neaisku,
is
kokio,
.y.
neZinoma
kokiu
biidu
Gedigaudiskis
apo
Gelgaudiskiu.
[manomos
d i
in e p e acijos.
Pi moji
—
anks esné
ly is
Gedigaudiskis,
sla iskai
a3y a,
ma y ,
*
Gedigol-
digki
a
pan.,
bu o
iesiog
pe di b a
i
Gelgaudiskis:
*
Gedigoldiski
>
*Gedgol-
diski
>
daba .
lenky
Gielgudyszki
—
lie .
Gelgaudiskis.
P ie
okios
aidos
galéjo
p isidé i
i
a
aplinkybe,
jog
apie
XVIII
a.
idu i,
po
Oziemblo -
skiy,
Gelgaudiski
aldé
Gelgudas
(60
:
619).
Asmen a dis
Gelgudas
g ei-
Giausiai
y a
apsla in a
ly is
is
*Gelgaudas.
Tai
leis y
da y i
is ada,
kad
as-
men a dis Gelgaudas
Siuose
k aS uose
galéjo
bi i
zinomas
i
ankséiau.
Plg.,
1595
m.
in en o iaus,
asy o
u bi
MilZa ény
d a elyje
Viduklés
ls.,
zinia:
Ano ou
Keeaxzydoeou
(57
:
386)
—
”Jano oi
Gelgudo oi”.
O
sla iskosios
ly-
ys
Gielgudyszki,
Teazyduwxu
sie inos
su
apsla in u
asmen a dziu
Gelgudas.
Vis
dél o,
nepaisan
am
ik y
a gumen y
uz
galima
Gedigaudiskio
ans-
o ma imasi
i
Gelgaudiskis,
abejoniy
lieka.
S a biausia
bene
ai,
jog
Lie u oje
esama
i
daugiau
gy enamyjy
ie y
a dy,
kilusiy
i8
asmen a dzio
Gédgaudas
a
pan.:
Gédgaudiské
k.
Tau agés
.
Skaud ilés
ap.,
Gedgaudiské
k.
Raseiniy
.
Pagojuky
ap.,
Gedga idziai
k.
K e ingos
.
Imba és
ap.
Kaip
ma ome,
jie
okie
i
i8liko,
jy
kamienas
gedgaud-
nepaki o
i
gelgaud-.
Galima
bi y
spé i,
a
Gcdigaudiskis
i
Gelgaudiskis
né a
du
ski ingi
ie-
o a dziai,
a si ade
is
ski ingy
asmen a dziy:
pi masis
—
i8
Gedigaudas,
an asis
—
i8
Gelgaudas
a
Gelgauda.
Sudu inis
asmen a dis
Gédigaudas
(su
jungiamuoju
balsiu
i)
gy ojoje
kal-
boje
neiéliko.
Be
Zinoma
pe
sim g
Seimy
pa a de
Gédgaudas
(34
:
I
639).
Is o ijos
dokumen y:duomenys
odo,
jog
asmen a dis
Gedigaudas
ik ai
bu-
o:
Giedigold
1434
m.,
Gedigoldi
1433
m.,
Gedigoldowicz
1434
m.,
Keedux-
183
zoa doauns
1450
m.
(2:
1
226).
Vadinasi,
is
asmen a dzio
Gedigaudas
p a-
diioje
galéjo
susida y i
ie o a dis
*
Gedigaudiskis.
Véliau,
gy en ie ei
einan
iS
anky
j
ankas
(60
:
617-622),
ypaé
ada,
kai
su
dia
ie o e
kazkaip
su-
sisieja
Gelgudai
(Gelgaudai),
susida o
naujas
ie o a dis
Gelgaudiskis
—
os
pa ios
p iesagos
-iSkis
edinys
is
Gelgaudas,
Gelgauda.
Ku i
giy
p ielaidy
j ikimesné,
neleng a
nusp es i
—
iks a
senesniyjy
uz asymy.
O
élesnieji
gana
ienodi.
P z.,
1665
m.
Gelgaudiskio
d a o
in en o iaus:
Gielgudiskiey,
w...
Gielgudyszkach
(57
:
234),
do
Gielgudyszek
( en
pa ,
235),
w
Gielgudyszkach
( en
pa ,
240);
1666
m.
Gelgaudi8kio
d a-
o
in en o iaus:
Gielgudyskiey
( en
pa ,
253),
w
Gielgudyszkach
( en
pa ,
255);
1668
m.
Gelgaudiskio
d a o
in en o iaus:
Gielgudyski
( en
pa ,
269),
w
Gielgudyszkach
( en
pa ,
271);
Teazyduwxu
1666
m.,
1667
m.,
1682
m.,
1699
m.
(98
:
189)
i
. .
Jiéznas
(2).
1492
m.
minimas
Jiezno
d a as
i
als ius,
1581
m.
—
mies-
elis
(4:
TI).
Anks esnieji
uz asymai
gana
panai is:
Esdua
¥1516
m.
(99
:
374),
32
Esna
1567
m.
(87
:
470),
Esno
1748
m.,
Esne icxaa
eoaocme
1873
m.,
Esxo
1874
m.
(21).
Mies elis
isiki es
Siau iniame
Jiezno
eZe o
k an e,
p ie
Jieznelés
upelio.
Be
o,
en
pa
bia
ais o,
pie y,
a du
Jiéznis
a ba
Jiézné.
Tad
Zinomi
ne
ke u iy
objek y
a dai:
kilmininkinis
eZe o
a das
Jiézno
éZe as,
upelio
a das
Jieznélé,
ais o,
pie y
a das
Jiéznis
a ba
Jiézné
i
mies elio
a das
Jiéznas.
Tiesa,
aplinkui
y a
i
daugiau
ie o a dziy
su
jiezn-,
be
isi
jie
an iniai
—
kile
i
upés,
eZe o
a
mies o
a do.
Tad
ek y
issiaiskin i
san yki
a p
miné yjy
ke u iy
a dy.
Kadangi
hid o-
nimai
pap as ai
bina
senesni
12
gy enamyjy
ie y
a dus,
ai
galima
many i,
jog
mies elio
a das
Jiéznas
{kilo
is
upés
a
eZe o
a do,
be
ne
a i kSdiai.
Kilmininkinio
eZe o
a do
Jidzno
éZe as
pi masis
komponen as
Jiézno
i
mies-_.
elio
a das
Jiéznas
( iksliau
—
jy
a dininko
linksniai)
y a
ienodi.
Todel
ik iausiai
mies elio
a das
bus
kiles
ig
eZe o
a do,
be
ne
i
daba inés
kil-
‘mininkinés
jo
ly ies,
o
ig
anks esnés
a dininkinés
*
Jieznas.
Ki aip
a ian ,
is
niekuo
nepaki usio
eZe o
a do
*
Jicznas
adosi
gy en ie és
a das
Jiéznas.
Tai
ip as as
oikonimy
da ybos
budas
lie u iy kalboje.
Véliau,
gy en ie ei
i8augus,
eZe o
a das
i o
kilmininkiniu
—
Jiézno
éze as.
Upés
a das
Jieznélé
i
ais o,
balos
a dai
Jiéznis,
Jiézné
bus
susida e
kiek
éliau,
be
i gi,
ma y ,
ig
eZe o
a do
*
Jieznas.
Kad
hid onimas
*
Jieznas
y a
anks esnis
uz
oikonima
Jiéznas,
odo
i
a -
do
e imologija.
K.Bigos
nuomone,
a das
Jiéznas
esas
jo ingiskas
(2
:
III
610).
Jo
Saknies
jiez-
<
*iez-
p iebalsis
z
gali
a i ik i
lie .
Z:
*iez-.
Tokig
ukni
u i
upés
a das
Jézes a
(Joni8kélis).
Vadinasi,
a do
Jiéznas
Saknis
y a
daugiau
hid oniminé
(49
:
135).
Todél
i
mies elio
a do
Jiéznas
kilmé
ig
eZe o
a do
*
Jieznas
isiskai
galima.
KaiSiado ys
(3).
Mics as
p adéja
ku is
XIX
a.
an ojoje
puséje,
kai
.1862
m.
bu o
p adé as
ies i
Vilniaus
—
Kauno
gelezinkelis.
Ne oli
Riome-
iy
d a o
ies
Juodkoniy
kaimu
bu o
pas a y i
laikini
namai
da bininkams.
Gelezinkelio
s o is
i8augo
Juodkoniy
kaimo
laukuose.
Rusai
Juodkonis
adi-
no
Ei konimis
bei
pan.
Sis
a das
painiojosi
su
Ei kiny
geledinkelio:s o ies
184
ecmexxa
Kpo u oeckozo
1585
m:,
&
mMecmeixy
Kpoxunoec oms
1585
m.
(21),
K okinow
1613
m.
(LDK
zemelapis),
K akina a
1854
m.
Kpaxunoeo
1892
m.,
Kpaxunoes
1895
m.,
Kpax ixoeo
1915
m.
(21).
A odo,
bi a
i
ma-
aybinés
ly ies
sw
p iésaga
-él-:
4
noaw
Kpoxu oeensc oms
1585
m.
6
noaw
Kpoxunoeeaa s
1586
m.
( en
pa ):
*k akina -
él-,
*k oki ia
-él.
a
pan.
Ku is
iy
a ian y
=
su
*k ak
a
*k okin.
—
y a
senesnis,
pi minis,
is o ijos
dokumen y
duomenys
aiskesnio
a sakymo
neduoda,
nes,
kaip
ma éme,
mies-
elio
a do
ud asyiai
i di uoja.
Vis
dél o
biu y
Siokio
okio
pama o
many i,
jog
pi miné
ly is
bu e
su
*k ak-,
o
is o ijos
dokumen y
ly is
su
*k ok-
y a
désningas
lie u iy
kalbos
umpojo
balsio
a
pe eikimas
sla y
kalby
( usy,
lenky)
balsio
0.
Uz asymii
su
a
(da igiausia
is
élesniy
laiky)
—
ai,
ma y ,
g a inis
lie u isko’
a imo
a spindys.
Is o ijos
dokumen y
uz asymai
nepalieka
jokiy
abejoniy,
kad
senesné
ly-
is
bu o
ne
k eken:,
be
*k akin=:
Taigi
galima
i in i,
jog
mies elio
a do
p adiné
ly is
bu e
*
K akina e.
Kaip
ma éme,
aS ai
ja
a ojo
ne
XX
a.
p adzioje.
Ta iaw'
neabéjo ina,
kad
XX
a:
p adzioje
ie os
gy en ojai
jau
pazinojo
ly i
K ekena a,
-ds
—
okia
ja
1904
m.
mini
Vaizgan as
(32
:
XI
12).
”Lie u es
apgy en os
ie os”
1925
m.
aip
pa
eikia
ly i
k ekena a
(33
:
157).
Tad
kaip
in e p e uo inas
pi minis
a ian as
*K akina a.
Neabejo ina,
kad
kamienas
y a
*k akin-,
0
-a a
—
p iesaga.
G ei¢iausiai
ai
sla iskos
kil-
més
p iesaga,
su
ku ia
Lie u oje
y a
suda y a
daugybé
gy enamyjy
ie y
a dy.
Dagniausi
jy
—
p iesagos
-a a
(a ba
-a as)
ediniai
is
asmen a diiy:
Adoma a
:
Adémas,
A i ana a
:
An anas,
Algi da a
:
Algi das,
Man yda a
:
Masi ydas
i
. .
Todél
isiskai
imanoma,
kad
i
mies elio
a das
*
K akina a
gali
bi i
su
p iesaga’-a a
suda y as
i8
asmen a diio
*K akinis
a
pan.
—
plg.
daba ines
lie u iy
pa a des
K aké,
K akis,
K akgs,
kildinamas
ig
lie .
k aké
”juodasis
genys,
audongal is
genys;
ka osas”
(34
:
I
1063).
Anks esnioji
mies elio
a do
ly is
*
K akina a
pasikei é
i
daba ine
*
K eke-
na é
g eidiausiai
dél
seniau
labai
populia aus
bend inio
zodzio
k ékenas,
k ékenys,
k ékenos”
ik
apsi e sia usios
a
apsi e siuosian ios
ka és
pienas”
analogijos.
K uonis
(1):
Manoma;
kad
LDK
laikais
K uonis
jau
bu es
d a as,
ku-
iame
ka alius
Kazi iie as’1472
m.
pas a ydings
koplyéig.
Vie o é
pagymé a
1613
m.
Lie u oszeiélapyje’—
adinasi,
uo
laiku
ji
jau
bu o
plagiai
zinoma.
Mies elis
igaugo
XIX
a.
(3°:
II;
4
:
Il).
:
Is o ikas
M:
Balinskis*
K i onj
laiké
ypac
sena
gy en ie e,
nes,
jo
nuomo-
ne,
senuosiuose'
sal iniuose'
minimas
ki as
Nemuno
a das
Ch onus
esas
as
pa s
K uonis (6:
1
484),
Is
iesy,
iden i ikws i
sal iniy
Ch onus
su
mies élio
a du
né a
jokio
pa-
ma o.
Jeigu
a p'
jy
i
inianomas
koks
y3ys,
ai
jis
bii y
ik
ne iesioginis.
Kaip
Zinoma,
mies eélis
isik i es
p ie
upés,
a du
K ioné.
Né a
né
madiau-
siy
abejoniy,
kad
‘ni es elis
pa adin as
upés
a du.
Taigi,
pi ma
bu o
upé,
o
mies elis,
aigku,
adosi
éliau:
;
Kai
dél
K i onés
apa inimo
su
Ch onus,
ai
ia
daug
kas
neaisku.
Viena,
K uoné
pe
miadgas’
upelis,
kad
seno és
au o iai
bu y
ji
supainioje
su
Ne-
munu.
Be
o,
esania*duomeny,
odanéiy,
jog
Ch onus
galéjo
bi i
i
ki a
191.

upé.
P z.,
K yZiuoéiy
o dino
k onikoje
"De
Bo ussiae
an iqui a ibus”
aSo-
ma:
”Es
au em
Ch onus
lu ius,
qui
hodie
Pe gulus
dici u ”
(28
:
IV
287)
—
”Toliau
y a
upé
Ch onus,
ku i
daba
P iegliumi
adinama”
(P ieglius
—
ai
Ry p isiy
upé,
i eka
j
Bal ija).
Vadinasi,
apa in i
Ch onus
su
K ione
uo
a pu
ai*kesnio
pama o
né a.
Gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
i8
anden a dziy
lie u iy
kalbai
labai
bidinga. Siuo
konk eéiu
a eju
ma ome
am
ik g
nea i ikimg
—
upés
a -
das
K iioné
y a
mo e iskosios,
o
mies elio
a das
K ionis
y iskosios
gimi-
nés.
‘Taziau
dél
o
abejo i
anden a dine
mies elio
a do
kilme
ne eiké y,
nes
pasi aiko
i
daugiau
a ejy,
kai
gy enamosios
ie os
a das
ski iasi
nuo
a i inkamo
anden a diio,
be
ki a
ko,
i
sa o
o ma
:
Aleja
up.:
Aléjaik.
Ra-
seiniy
.,
J iodupé
up.:
J iodupiaik.
Vilka iskio
.,
Vasaknas
ez.:
Vasaknos
k.
Za asy
.
i
k .
Lazdijai
(2).
1532
m.
Lazdijai
—
jau
aldo o
d a as
i
seniiinija
(6
:
IIT
476).
Mies eli
ikii es
Zygiman as
Augus as
1560
m.,
o
Zygiman as
Vaza
1597
m.
su eiké
Magdebu go
eises
(3
:
III).
Va do
kilmé
né a
isigkai
aiski,
be
g ei¢iausiai
i$
upés,
ekan ios
p o
Lazdijus,
a do.
Tik
dél
upés
a do
élgi
kyla
i ai iy
abejoniy.
O icialus,
au en iskas,
paZis amas
i
gy ojoje
kalboje,
upés
a das y a
Ra 3-upis
(i e-
ka
{
Rimiedio
e%.).
Sup an ama,
kad
iesiog
iS
jo
mies o
a das
susida y i
negaléjo.
Be
Gia
jmanoma,
no s su
abejoném,
okia
is o ija.
Upés
a das
Ra s-upis
gali
bi i
is
anks esnés
ly ies
*
Reis-upis,
nes
Sioje
a méje
ei-
dél
p iebalsio
kie inimo
i s a
j
ai-
(p z.,
e kia
—
{
a kia).
Saknis
* ei3-
aip
pa
gali
bi i
élesné,
kiek
aplie u in a,
i8
* eis-.
Si a
Sakni
* eis-
bu y
pama o
laiky i
jo ingiska
i
sie i
su
p isy
kalbos
ZodZiu
* eisis
a
* aisas
“ ieSu as”
(17
:
1
261);
Tiesa,
p isy
kalboje
”g ynas”
bend inis
Zodis
* eisis
a
*
eisas
neiliko,
be
jj
ap inkame
sudu iniame
daik a a dyje
bucca-
eisis
(*buka- eisis)
”buk ieSu is,
buko
ieSu as”
(18
:
I]
262).
Kaip
Zinoma,
Pie y
Lie u oje
esama
i
daugiau
jo ingisky
ie o a dziy,
ku iy
kilmés
ak-
as
glidi
p iisy
kalboje:
Géd liekas
ez.
Sei ijai
—
plg.
p .
gaylis
”bal as”;
Ki sna
up. Kal a ija
—
plg.
p .
ki snan
”juodas”;
Lindé
up.
Lazdijai
—
plg.
p .
lindan
”slénys,
klonis”;
S abingis
eZ.
Seinai
—
plg.
p .
s abis
”akmuo”
i
k .
Vadinasi,
bi en
aip
aiSkin i
Saknies
ais-
kilmg
esama
gana
i o
pama o.
P adzioje
upés
a das
galéjo
bi i
sudu inis
—
*
Reisio
upé,
*
Reiso
upe
a
pan.
Laikui
bégan ,
kaip
ai
daZnai
a si inka,
sudu inis
a das
suaugo
j
ieng
Zodj:
*Reisupis,
éliau
paki usiu
j
*Raisupis,
ku is
kiek
aplie u in as
iga o
daba inj
pa adinimg
Ra supis.
P .
* eisis
a
“ eisas
u i
a
pagig
Sakni,
kaip
i
lie .
ie-u as,
ku is
y a
i8
p oly és
* ei3-u as.
O
ieSu ai,
kaip
Zinome,
auga
an
lazdyny.
Tad
i
p ieiname
p ie
a omazgos,
.y.
galime
susie i
Sakni
* eis-
(* ais-,
ais-)
su
mies o
a do
Lazdijai
Seknimj
lazd,.
S a biausia
dia
ai,
kad
upés
a das
Ra 3-upis
u i
a ian us
Lazda
i
Lazdija.
Tiesa,
sie
a ian ai
Zinomi
ik
ig
as y,
be
jy
ik umg
pa i ina
mies o a das
Lazdijai.
Vadinasi,
kazka-
da
jo ingiskas
Zodis
* eisis
a
* eisas
lie u iy
bu o
iési e s as
—
aip
g e a
*
Reisupis
a si ado
Lazda
bei Lazdija,
O
is
a ian o
Lazdija
daugisk:
i os
i
192
kilo
mies o
a das
Lazdijai.
Gy enamieji
ie y
a dai
i8
upiy
bei
eze y
a dy
daugiskai os
lie u iy
kalboje
da omi
gana
dadnai:
Anyks a
up.
:
Anykséia
ms .,
Sdlan as
up.
:
Salan ai
ms .,
Veisiéjis
ez.
:
Veisiejai
ms l.
i
. .
Jeigu
aip
is
iesy
i
bu o,
ai
u é ume
iena
idomiausiy
i
unikaliausiy
jo ingiy
—
lie u iy
kalby
in e e encijos
a ejy,
iksliau
—
e inj
iS
jo ingiy
kalbos
j
lie u iy
kalba.
Toks
e imas
jmanomas
ik
d ikalbys és
si uacijoje.
Vadinasi,
Jo ingiy
asimiliacija
bus
ykusi
aikiai,
amiai,
in ensy iai
bend-
aujan ,
ne e ai
mokan
abi
—
lie u iy
i
jo ingiy
—
kalbas.
Ki okiu
a eju
seman inis
e imas
bi y
nejmanomas.
Le i a is
(1).
1596
m.
minimas
Len a io
(Len a iskiy)
d a as.
Gy-
yen ie é
émé
aug i
1861—1862
m.
nu iesus
Pe e bu go—Va Su os
geleZinkeli
(4:
ID).
Daba inis
a das
Le i a is,
a odo,
y a
elesnis,
iSsi u uliojes
is
ilgesnés,
p iesaginés
ly ies.
P adzioje
ie o a dis
g eigiausiai
bu o
p iesagos
-i3k-
edinys,
plg.
/Iumoeapuwxu,
Li owa yszki
1639
m.
(110
:
268—269),
od
olwa ku
Len wo yszek
1758
m.
(21).
Vilniaus
ie o a dziy
y iné ojas
J.
Ju ks as
pab ézia,
kad
XVII—XVIIi
a.
dokumen uose
y auja
ly ys
su
p ie-
saga
- sk-:
/lenmeapuuxu,
Jlanmeapuuxu,
Jlumosapumxu,
JTumaeopuuxu,
Li owa yszki,
Li owa yszi,
Li awo yszki
(107
:
30),
Lan wa yszki
1744
m.
(111
:
86).
An a
e us,
aisku
i
ai,
jog
XVIII
a.
jau
pasi aikyda o
ki a
ly is
—
su
sla iska
p iesaga
-o o:
Lan wo owo
1784
m.
(108).
Véliau
gi
ly is
isigali:
andeopoeo
1874
m.,
andeopoeo
1895.
m.,
/landeopoeo
1905
m.,
Len a o a
1908
m.
(21).
O iciali
lenky
kalbos
ly is
bu o
Landwa éw.
Tad
ku j
laika
a do
a ian ai
su
-isk-
i
su
-o -,
ma y ,
konku a o.
Neabejo ina,
kad
daba iné
lie u iy
kalbos
ly is
Le i ua is
y a
ely as
pe di binys
is
lenk.
Landwa éw
a
pan.
Kons a a us,
kad
pi mesnés
a do
ly ys
bu o
su
p iesaga
-i3k-,
enka
aié-
kin is,
koks
kamienas
y a
ik iausias,
nes,
kaip
ma éme,
pasi aiko
i
*len o -,
i
*li o a -.
A odo,
kad
senesnis
y a
su
*li o a -
a
pan. (107
:
30).
Tai
bia-
y
asmen a dinis
kamienas,
sie inas
su
Ch eb a iciy
giminés
an oponimu,
Zinomu
nuo
XV
a.:
eaaduxa
ayyxui
Huxugop...
nodcxap6ui
nau
Heawxo
Jumaeop
Bozdanoeux
Xpe6moeu a
1487
m.;
namecmnuxa
Ymenscni i,
nanz
Humaeops
Xpebsmoeu s
1487
m.;
ki i
uz asymai:
JTumaeop,
/Iumaeops,
aumasops,
umaeopy,
umasapoes
—
isi
is
XV
a.
pabaigos
(109
:
I
549),
Aumoeaps
1507
m.
(99
:
555),
nane
JTumaeopoee
1507
m.
(99
:
565),
naxu
JIumaeopoeaw
apie
1514
m.
(99
:
843),
nanu
JTumaeopoeyw
1516
m.
(99
:
868),
nany
Jumaeopy
1516
m.
(99
:
869),
nana
JIumaeapoee,
nans
Jumaeops
1516
m.
(99
:
820),
naxs
Jumaeops
apie
1516
m.
(99
:
874).
Taigi
bi a
zmogaus
a du
*Li o a as
a
pan.
Kaip
ma ome,
ie o a -
dzio
*
Li o a iskés
i
asmen a diio
*
Li o a as
kamienas
y a
isigkai
ieno-
das:
*li o a -.
Todél
d asiai
galima
i in i,
kad
ie o a dis
*Li o a iskés
y a
p iesagos
-iskés
edinys
is
asmen a dizio
*
Li o a as.
Ly ys
enmeapuuxu,
Jlaxmeapuuxu
i
pan.
g eiciausiai
y a
kon ami-
nacinés
iS
Landwa éw
a
pan.
i
*
Li o a iskés.
Linku a
(3°).
XVI
a.
p adZioje
Linku a
—
jau
d a as,
1584
m.
—
mies-
elis
(4
:
II).
Va das
pi mg
ka a
minimas
bene
1371
m.
Va be gés
*Li onijos
k o-
193.
nikoje”
—
Linkowe
(28
:
99).
Si
k onika
apie
Linku a
a3o
da
po g
ka y:
Linkowe
1372
m.
( en pa ,
101),
Linkowe
1377
m.
( en pa ,
115).
Véliau
ap inkamos
mies elio
a do
ly ys
panagios:
xy
/Iunxoey,
deopa
JI
unxoscKozo
1565
m.
(57
:
160),
ods
Jlunxosoms
1594
m.
( en
pa ,
361),
Juxxoecxii
Goa eapxs
XVI
a.
(35:
169),
Linkawa,
Linkawos
1848
m.
(89
:
I
119),
Li i ka a
1904
m.
(32
:
XI
13).
Sie
uzZ asymai
(ypaé
Valandiaus)
odo,
kad
anks esné
a do
ly is
bu o
kiek ki a
,
bii en ,
Linka d.
Ji
Zinoma
ne
ik
is
as y,
be
y a
iki
Siy
dieny
i8likusi
gy ojoje
kalboje.
Kada
ly is
Linku a
isi y a o,
da
sunku
pasaky i.
Kaip
ma émé,
1904
m.
Vaizgan as
da
asé
Linka a.
P ieSka inis
o icialus
ie o a dziy
sa a3as
*Lie u os
apgy en os
ie os”
jau
ieikia
ly i
Linku a
(33
:
306).
Nuo
o
laiko
bend inéje
kalboje
ji
isuo inai
jsigaléjo.
Be
mies elio
a do
Linku d
da
zinomas
kaimo
a das
Linku a
(Kauno
.
UZliedziy
ap.).
Jo
anks esné
ly is
aip
pa
bu o
Linku d
—
Lie u os
ap-
gy en os
ie os”
da
asé:
Linka os
d .,
Linka os
k.
( en
pa ,
71).
Be
o,
T aky
aps.
K uonio
ls.
p ie’
ka a
bii a
nedidelio
kaimelio
Linku d.
Bi zy
.
Smalkiskiy
k.
dalis
u i
a da
Linka ai
(a
Linka ai).
Kamienas
linka -
pa-
si aiko
i
hid onimuose:
Linka a
up.
K ekena a,
Ne édio
kai .
in .;
Linka a
up.
Raseiniai,
Lenkeliy
k.
Vie o a dis
Linka a
(i
panagiis)
y a
su
p iesaga
-a a
suda y as
is
lie .
linkis,
li ikis
”dauba,
slénis;
nezymus
andens
plo o
jsi e pimas
{
sausuma,
ilanka;
lanks as,
ingis”,
li ik i
a
pan.
Liud ina as
(2).
Punios
gi ioje
bu usio
medzio ojy
sus ojimo
bei
nak-
ynés
ie a,
ku i
adin a
T obomis.
Véliau
Gia
kii ési
kaimas,
ku i
mies eliu
pada é
didikas
Liud ikas
Kons an inas
Pacas
(mi es
1730
m.).
Mies eliui
Magdebu go
eisés
su eik os
1719
m.
(60
:
564-565).
Ty iné ojai
su a ia,
kad
mies elis
pa adin as
didiko
Liud iko
Paco
a du
(60
:
564;
6
:
III
202).
Tai
ba y
sla iskos
kilmés
p iesagos
-a as
edinys
i8
as-
men a dzio
Li d ikas
(kaip
Aleksand a as,
End ieja as,
Jok iba as
i
pan.).
Tagiau
neaiSku,
kodél
u ime
ly i
Liud ind as,
one
*
Liud ika as.
Tiesa,
B.
K iklys
mano,
jog
pi minis
a do
a ian as
i
bu o
*
Liud ika as,
ig
ku io
éliau
issi u uliojes
Liud ind as.
Be
ai
gana
sunkiai
pag indZiamas
eigi-
nys,
nes,
p z.,
Telsiy
.
kaimo
a das
Liud ikd as
oks
bu o,
oks
i
isliko
iki
siy
dieny.
A ba
él:
E.
Vol e is
i
ki i
Sal iniai
mini
Ma ijampolés
pa ie o
Balbie iskio
is.
kaimo
a da
JI;deuxoeo
1901
m.
i
d auge
mies elio
a da
Jdeumoes
(21).
Be
siedu
ie y
a dai
nesu ienodéje.
Todél
many i,
jog
*
Liud ika as
kazkaip
pa i o
Liud ina i,
aiskesnio
pama o
né a.
Juoba,
kad,
misy
u imais
duomenimis,
uzZ asymy
su
k
(*
Liud ika as
a
pan.)
neZino-
ma.
Belik y
many i,
jog,
ku damas
mies elio
a da,
Liud ikas
Pacas
pasielgé
sa aip
—
iesiog
suda é
oki
a dg,
kokio
no éjo,
koks
pa iko,
.y.
modeliu
asmen a dis
plius
p iesaga
-a as
pasinaudojo
”ki ybiskai”.
O,
p z.,
1744
m.
Al i o
dekana o.
pa apijy
sa ase
andame:
Ludwinow
(111
:
185).
Mai8iagala
(1).
Labai
sena
gy en ie é,
minima
XIII
a.
Kadangi
ie-
o é
i ai iais
aspek ais
bu o
s a bi
nuo
seno,
odél
jos
a dg
is o ijos
sal-
iniai
mini,
gana
dagnai,
plg.:
Mi czegale
1254
m.
(28
:
II
137),
Ni ezegale
1254
m.
(Zodzio
p adzios
n
gia
y a
ie oje
m
—
é .
106
:
36),
Meyszegale
1364
m.
(28:
III
595),
Meisegale
1365
m.
( en
pa ,
II
86),
Masgallen
1366
194
m.
( en
pa ,
553),
Maisegal
1385
m.
( en
pa ,
693),
Meysegaln
1385
m.
( en
pa ,
694),
Meysegallen
1385
m.
( en
pa ),
Meisegal
1385
m.
( en
pa ,
696),
o
Maysegayl
1385
m.
( en
pa ,
694),
Meisegaln
1385
m.
( en
pa ,
695),
Meyschegallen
1387
m.
( en
pa ,
633),
Meisegalle
1390
m.
( en pa ,
639),
Misegallen
1390
m.
( en
pa ,
642),
Maysigal
1390
m.
( en
pa ,
III
162),
Meisschengallen
1390
m.
( en
pa ,
II
641)
y
Mo iwoxzo e
1442
m.
(8
:
120),
¥
Mo uoxzone
1442
m.
( en
pa ,
121),
y
Mo uoxzone
XV
a.
( en
pa ,
186),
es
Mo imaxzoune
1486
m.
( en
pa ,
240),
es
Mo u oxzo e
1487-1489
m.
( en
pa ,
266),
es
Mo woxzoae
1490
m.
( en
pa ,
314),
Y
Mo waxzoacxo i
eoaocmu
1475
m.
( en
pa ,
57),
y
Mo uoxzo e
1442
m.
( en pa ,
126),
cs
wops oms
Mo iwoxzoa cxuzs
XV
a.
( en
pa ,
184),
30
xopioms
Mo woxzoacnuzs
1487-1489
m.
( en pa ,
251),
00
Mo nuoxzoan
apie
1514
m.
(99
:
183),
3
Mo uaxzoan
apie
XVI
a.
idu j
(62
:
674),
do
Mo huaxzoaw
1564
m.
( en
pa ,
762),
do
Mo iuaxzoan
1564
m.
( en
pa ,
766),
2
Mo iwaxzoaw
apie
1564
m.
( en
pa ,
783),
damb owy
moyszagolskie
1554
m.
(57
:
80),
od
ziem
moyszagolskich
1554
m.
( en pa ,
63)
i
. .
Lenky
kalboje
galu inai
isigalejo
ly is
Mejszago a,
us.
Me wazoaa.
Is o ijos
dokumen y
uz asymai,
no s
kiek
i
i ai uoja,
be apsk i ai
da-
ba ing
o icialiaja
ly i
Médisiagala
a spindi
gana
iksliai
(ypaé
O dino
k oniky
Meisegale,
Maisegal
i
pan.).
Todél
dél
siy
dieny
o icialaus
a do
Mdisiagala
abejoniy
nekyla.
Juoba,
kad
gy oji
kalba
Ji
pazis a
i
misy
laikais
(apie
Musninkus,
Gel onus
i
ki u ).
Va das
Mdisiagala
y a
sudu inis,
su
jungiamuoju
balsiu
a
pada y as
is
Saknies
ma s-
i
-gal-:
plg.
da
Ei iagala,
Lieknagala,
Nociagala, Ta*nagala,
Z anagala
(dél
panasiy
ie o a diiy
i
dél
sando
-gal-
plagiau
Z .
Ramygala).
Pi mojo
sando
mais-
kilmé
neaiski.
Galima
j a i
jj
esan
asmen a dinés
kil-
més.
Tiesa,
asmen a dis
(daba iné
pa a de)
*
Maisys
a
pan.
neZinoma.
Ta-
giau
Ry y
Lie u oje
(SeSuoliy
ap.)
miisy
laikais
uZ iksuo a
pa a dé
Maisélis
(34
:
Il
134).
Tai
gali
ba i
mazybinés
p iesagos
-elis
edinys
i
*
Maisys
a
pan.
Vie o a dzio
Méisiagala
pi miné
eikimé
okiu
a eju
ba y
”*Maisgio
galas,
k a8 as”
a
pan.
Analogijy
nemaza:
DaukSidgala
—
”
Daukgio
galas”,
Néciagala
—
”Nécio
a
Néciaus
galas”,
S a a ygala
—
”S a a o
galas”
i
k .
Ma ijampolé
(1).
Tai
palygin i
nesenas
mies as.
Manoma,
kad
iki
XVI
a.
daba inio
mies o
ie oje
bu e
miskai,
j
ku iuos
kolonis ai
p adéje
k aus y is
ik
XVI
a.
Kolonizacija
galéjo
pag ei in i
usy
in azija
j
Lie u-
a
1655
m.
Pabégéliai
nuo
usy
ieskojo
p ieglaudos
Sidu os
gi iose.
Tie
pabégéliai
p ie
Sesupés
upés
ikii é
PageSupio
(a
PaseSupiy)
kaima,
pi ma
ka a
minima
1667
m.
Kauno
pa ie o
mokeséiy
sg ase.
1717
m.
ne o-
li
kaimo
isik é
K ie iskio
d a as,
p ie
ku io
ne ukus
émé
aug i
mies e-
lis.
PaSeSupys
p iklausé
K ie igkio
d a ui,
ku io
sa ininkas
i
bu o
mies elio
ik i imo
inicia o ius.
Ma ijampolés
mies o
J.
Basana iéiaus
aiks é
y a
be-
maz
oje
ie oje,
ku
bu o
PaSegupio
kaimas,
p iklauses
P ieny
seni inijai.
P ieny
seni inui
Pageupio
a das
nepa ikes,
i
jis
mies elj
pa adines
S a a-
pole.
Sis
a das
pi mg
ka a
paminé as
1736
m.
Nuo
o
laiko
PaSesupio
a das
is
dokumen y
isnyks a.
Besiku ian
S a apolei,
ne oliese
émé
dyg i
ki as
mies elis.
1750
m.
P ieny
seniiniené
g a iené
Bu le iené
is iipino
i8
ma ijony
ienuolyno
S a-
195
apolei
kuniga
i
a p
Se3upés
i
Je onies
upiy
pas a é
ienuolyng
bei
bazZny-
éig.
Cia
émé
ku is
ienuoliai
ma ijonai,
ku iy
a du
pasi adino
Ma ijampolé
(pi mg
ka a
Siuo
a du
mies as
paminé as
1756
m.).
1792
m.
S anislo as
Augus as
su eiké
Ma ijampolei
mies o
eises
i
leido
u é i
an spauda
su
he -
bu.
Taip
pamazu
ima
jsigalé i
Ma ijampolés
mies as,
isiskai
iss iimes
S a-
apolés
a dg.
Taigi
Ma ijampolé
y a
d iejy
gy en ieciy
—
S a apolés
i
Ma ijampolés
—
junginys
(6
:
III
149-151;
3
:
Il).
I
mies o
ki imosi
i
augimo
is o ijos
aiskéja
i
jo
a do
kilmé
—
ai
daugiau
di b inis,
knyginis
a das,
suda y as
i8
ienuoliy
o dino
ma ijénai
pa adinimo
i
-pélé.
*
Ma ijanpolé
lie u iskai
sunkiai
ig a iama,
odél i o
i
Ma ijémpole.
Gy enamyjy
ie y
a dy,
ku iy
an asis
sandas
y a
-polé
a ba
-polis,
Lie-
u oje
zinoma
kelios
desim ys.
Jy
kilmé
ne ienoda.
Be
neabejo ina,
kad
dalies
jy
an asis
sandas
-polé,
-polis
gali
bi i
kildinamas
is
g aiky
kalbos
daik a a dzio
polis”
mies as,
pilis”.
Tai
ie o a diiai,
di b inai
suda y i
d a-
y,
pali a ky
a
ki y
sa ininky,
mégdZiojan
seno e.
Eu opoje
ilga
laika
bu o
madinga
ku i
ie o a dzius
pasinaudojan
an ikiniais
pa yzdiiais.
Sios
a-
dicijos
a ga sis
galbi
y a
i
mies o
a das
Ma ijdémpolé
—
pa aidziui
ai
eiks y
”ma ijony
polis”,
.y.
”ma ijony
mies as”.
An aji
sanda
-polé
sie i
su
g .
polis
galiiné
-é
ne ukdo,
nes
aiSkesnio
ySio
a p
ie o a dziy
su
-pole,
-polis
galiiniy
-é,
-is
i
Siy
sandy
kilmés
né a.
P z.,
ie o a dziy
Bagndpolis,
Koncepélis,
K asndpolis,
Pus apolis
an asis
sandas
-polis
g eiciausiai
kildin inas
ne
ig
g .
polis
"mies as”,
0
i8
sla y
kalby
—
lenk.
pole,
us.,
b us.
noae
“laukas”.
Kad
bi en
aip
i
bu a,
odo
okiy
ie o-
a dziy
seman ika
—
jy
pi mieji
sandai
bagn-,
kone-,
k asn-,
piisl-
y a
kile
is
bend iniy
zodziy
—
lie u iy
kalbos
sla izmy,
p z.,
bagné
*pu yne”,
pusias
* uScias”,
a ba
iesiog
is
a i inkamy
sla isky
Zodziy
(lenk.
bagno,
us.,
b us.
6azna;
lenk
konicc,
us.
xoney;
b us.
xpacnwl,
us.
xpacnee ;
b us.
nycme,
Tus.
nycmo i).
Tad,
sakykimn,
Bagnépolis
—
ai
”klampus,
Slapias
Jaukas”,
Pus apolis
—
” uSéias
laukas”
a
pan.
Apsk i ai
galima
pasaky i,
kad
ais
a ejais,
kai
pi maji
ie o a dzjy
su
-polé,
-polis
sanda
galima
laiky i
kilusiu
i8
bend inio
Zodzio,
bemaz
be
isiméiy
an ieji
sandai
-polé,
-polis
laiky ini
sla izmais
(lenk.
pole,
b us.,
us.
nose).
I
p iesingai,
ada,
kai
okiy
ie o a dziy
pi masis
sandas
bina
i8
ik i-
nio
ZodZio
(daZniausiai
asmen a dzio),
jy
an aji
sanda
-polé,
-polis
pap as ai
galima
sie i
su
g .
polis.
I
siuo
a eju
aiSkesnio
ysio
a p
galiiniy
-é,
-is
i
kilmés
nema y i.
P z.,
Andpolé
i
Andpolis:
ju
galiné
ski iasi,
be
pi -
masis
sandas
g ei iausiai
kiles
ig
asmen a dzio
Ana.
A ba
él:
Janapolé
i
Jandpolis
—
is
Jénas.
Zinan
si ai,
Ma ijémpolés
a do
an aji
sandg
a odo
j ikimiau
kildin i
is
g .
polis:
”Ma ijony
mies as”.
Taéiau
dia esama
i
ieno
”be ”.
Kaip
mine a,
PaseSupio
kaimo
a das
bu o
oliun a is iskai
(P ieny
seni ino
uzgaida)
pa-
keis as
i
S a apolé.
Bemazaeab
»jo in::,
kad
310
ie o a dgio
abu
sandai
y a
sla izmai:
”s a oje
pole”
—
”senas
laukas”.
Tad
kai
a das
S a apolé
bu o
pakeis as
a du
Ma ijdmpolé,
senesniojo
a do
an asis
sandas
-polé
galéjo
bi i
mechani8kai
ansplan uo as
{
naujg
a da
Ma ijémpolé.
No s
is
dél o
labiau
ikée ina,
kad
pa ys
ma ijonai
a
jy
mecena ai
sqimoningai
naujaj,
a da
196

mieliau
ak a o
kaip
”Ma ijony
mies q”,
o
ne
”Ma ijony
lauka”.
Me kiné
(2).
Viena
seniausiy
gy en ie iy
Lie u oje.
Pi mg
ka a
mi-
nima
1377
m.,
kai
k yZiuogiai
nusiaubé
Me kinés
pili
(6
:
I
430).
Me kine
andame
1551
m.
Lie u os
mies eliy
sg age.
Zygiman as
Augus as
1556
m.
Me kinei
paka o inai
su eiké
Magdebu go
eises.
Nuo
XVI
a.
minimas
Me -
kinés
d a as
i
seni inija
(3
:
II).
Senieji
a do
paminéjimai
is o ijos
dokumen uose
gana
panagiis:
Me ken
1377
m.
(28
:
Il
584),
Me kenpil
1377
m.
( en
pa ,
587;
sis
uZ a8ymas
aiskiai
odo,
kad
XIV
a.
pabaigoje
Me kinéje
jau
bu o
pilis),
Me ken
1393
m.
( en
pa ,
653),
Me kin
1384
m.
( en
pa ,
689),
Me ken
1384
m.
( en pa ,
690),
Me kin
1384
m.
( en pa ,
691),
Me ken
1385
m.
( en
pa ,
696, 697,
698),
Me ke
1387
m.
( en
pa ,
699),
Me kinpille
1391
m.
(28
:
Ill
176),
Me kin
1395
m.
( en
pa ,
191,
264),
Me kyn
1394
m.
( en pa ,
627).
‘Va do
kilmé
aiski
—
ai
p iesagos
-iné
edinys
i8
upés
a do
Me kgs.
To-
kios
da ybos
gy enamujy
ie y
a dy
lie u iy
kalboje
zinoma
i
daugiau:
Nemenéia
up.
:
Nemenéiné
ms l.,
Daéb upis
up.
:
Dab upiné
k.
Tau agés
.,
Kiems i as
up.
:
Kiems u iné
k.
Pane éiio
.
(41
:
202).
Molé ai
(1).
Molé y
a das
pi ma
ka a
paminé as
1387
m.
Jogailos
as-
e
Vilniaus
yskupui
Auks aiéiy
apk iks ijimo
i
Vilniaus
yskupijos
is eigimo
p oga:
”...do anojame
amiinu
i
nea gaukiamu
do anojimu
ai
baznyéiai
i
Jos
yskupui,
ku is
ik
bus,
misy
Tau agny
pili
su
p ie
jos
p ieinan¢ia
s i imi
i
Labano o
i
Molé y
kaimais”.
Taigi
XIV
a.
pabaigoje
Molé ai
da
bu o
kaimas.
1492
m.
kunigaiki is
Aleksand as
pa i ino
i
do anojima.
Vil-
niaus
yskupams
Molé ai
p iklausé
iki
XVIII
a.
(6
:
I
42).
P ies
ka a
bu o
alsciaus
cen as.
Va do
kilmé
né a
isiskai
ai8ki.
Teo iskai
jis
galé y
bi i
susida es
is
as-
men a dzio
daugiskai os,
a¢iau
aiskesnis
asmen a dis
*
Molé as
a
pan.
ne-
zinomas.
Daba iné
pa a dé
Mole a
(zinoma
i8
Duse y
i
Obeliy
apylinkiy)
g eidiausiai
y a
a mybé
is
Mele a.
Tad
Molé y
kilme
i
asmen a dziy
bi y
sunku
j ody i.
Bene
i ikimiau
a da
Molé ai
sie i
su
bend iniu
Zodziu
molé as,
molé a
*molingas,
molinga”,
.y.
"molé as
laukas,
molé a
Zemé”
a
pan.
Be
o,
bend inis
Zodis
molé as
da
gali
eiks i
i
”molio
spal os,
us as”.
Taigi
ie-
y
a dy,
suda y y
i8
Zodzio
molé as,
-a,
pi miné
eikSmé
galéjo
bi i
ne
ik
*molingas”,
be
i
”molio
spal os”.
Vie o a dziai
Moié -kalnis
laukas
Lelii-
nai,
Molé ai
laukas,
ais as
Joniskis
(Molé y
.)
okig
p ielaida
pa i ina:
Moké -kalnis
bii y
”molingas
a
molio
spal os
kalnas”,
0
Molé ai
—
iesiog
”molingi
laukai”
a
pan.
5
Nemeniéiné
(2).
Sena
gy en ie é
minima
bene
nuo
1338
m.
(4:
Il).
Pi miausia
—
dél
paéios
ly ies.
Anks iau
pasi aikyda o
uz asymy
su
-ines,
p z.,
S.
Gimzausko:
”Kaip
gi
keis as
Nemenéinas,
kad
gim osios
kal-
bos
ginas”
(6
:
I
182),
Nemendinas
1908
m.
“Vil is”
(21).
Todél
p a-
a u
pasi ein i
is o ijos
dokumen y
duomenimis:
Nyemenczyna
1486
m.
(67
:
407),
Nemyenczyna
1501
m.
( en
pa ,
617),
Hemenuunsc oe
eoaocmu,
y
Hemenswune
1460
m.
(8
:
20),
y
Hemensuune,
y
Hemen une,
y
He-
197.
MensxuNscKxol
eoaocmu
( en
pa , 23),
Hemensuncnoe
eo ocmu
1495
m.
( en pa ,
611),
Oeopa
Hemenuuncxozo
1514
m.
(99
:
117),
Hemenuunc oe
eosocmu
1516
m.
( en
pa ,
407).
Daug
ka y
a da
mini
1554
m.
Nemenéi-
nés
i
Linkmeny
ls.
in en o ius:
do
Niemgczyna
(57
:
37),
do
Niemenczyna
( en
pa ,
38), z
Niemenczyna
( en
pa ,
40),
od
Nieme iczyny
( en
pa ,
52),
do
Niemenczyny
( en
pa ,
54),
od
Niemeczyny
( en pa ,
79),
od
Niemenczyna,
od
Niemgczyna
( en
pa ,
80),
od
Niemeczyna
( en
pa ,
83).
Ki i
uz asy-
mai:
Bs
Hemenu ne
1523
m.
(82:
150),
s
Hemen una
1567
m.
(87
:
449,
547),
3
Hemenuunn
1567
m.
( en
pa ,
561),
Heaensuncnas
1566
m.
(62
:
882),
Heamensuns
1567
m.
(87
:
503),
Hemen uns
1678
m.
(98
:
491),
imie-
nia
Niemeczynskiego
1629
m.
(70
:
110),
podania
dwo u
Jencmieniszek,
alias
Niemienczyna
1629
m.
( en
pa ,
329),
Niemenczynensis
1744
m.
(111
:
40),
Niemeczyn
1744
m.
( en
pa ,
174),
«pes
m-xo
Hemenuuna
1822
m.
(65
:
IIT
59),
6
Hemen une
1829
m.
( en
pa ,
359),
Heaenuuna
1874
m.
(113:
4),
He-
Menouund
1874
m.
( en
pa ,
49),
Hemenuuns
1892
m.
(83
:
92),
Hemen uns
1904
m.,
Hemenuuns
1905
m.
(21)
i
. .
Kaip
ma ome,
nuo
seno
konku uoja
d i
ly ys
—
su
minké a
(-iné)
i
su
kie-
a
(-inas)
galuine.
Ne
ame
pa iame
dokumen e
—
1554
m.
Nemenéinés
ls.
in en o iuje
—
a das
aSomas
ski ingai:
z
Niemenczyna
—
od
Nieme iczyny,
do
Niemgezyna
—
do
Niemenczyny.
Lenky
kalboje
isigaléjo
ly is
Niemenczyn
(13
:
IT
534),
usy
—
Hemensune.
Lie u iy
kalbos
no ma
aiski
—
Nemenéiné.
Jos
ik umu
abejo i
pama o
né a.
Kaip
ma éme,
ja
nuo
seny
laiky
espek uo-
Ja
is o ijos
dokumen ai,
okia
ja
pazino
i
pazis a
gy oji
kalba.
Sig
ly i,
kad
i
ne iesiogiai,
pa emia
i
a do
kilmé
bei:da yba:
Nemenéiné
y a
p iesagos
-iné
edinys
i§
upés
a do
Nemenéia
(plagiau
dél
okios
da ybos
ie o a dziy
i .
Me kiné).
4
i
Nida
(2).
Cen iné
Ne ingos
mies o
gy en ie é,
daba inéje
ie oje
jsi-
ki usi
palygin i
élai.
Senoj!
Nida
bu o
apie
2
km
j
pie us
nuo
daba inés,
a ciau
Bal ijos
ji os.
Mies elis
1529
m.
ga o
Magdebu go
eises.
1675
m.
Senajq
Nida
uzpuséius
sméliui,
jos
gy en ojai
émé
ku is
Siau iau,
o1732
m.
apsigy eno
daba inéje
Nidoje
(4
:
III).
Ne oliese
jau
bu o
isik i e
Sk uzdynés
i
Pu ynés
kaimeliai.
Tad
Nida
susida é
i8
ijy
nedideliy
kaimeliy
—
Nidos,
Sk uzdynés
i
Pu ynes
(6
:
IV
680).
Del
a do
pi myjy
paminéjimy
kyla
i ai iy
abejoniy.
K yZiuo iy
ziemos
keliy
ap a3uose
du
ka us
minima
ie o e
Noyken
1386
m.
(28
:
Il
668,
670).
Leidinio
suda y ojai
mano,
kad
&i
ie o é
u éjusi
bi i
Ku 3iy
ne ijoje,
ne-
oli
Rasy és:
"De
O ...
kann
Wohl
nu
in
de
Gegend
on
Rossi en
au
de
Ku ischen
Neh ung
gelegen
haben”
( en pa ,
668).
Tai
g eigiausiai
Nida.
P iebalsis
k
a de
Noyken
gali
bi i
ie oje
d
*Noyden.
R.
Pie schas
eigia,
kad
K yziuoéiy
o dino
keliy
ap asymuose
Nida
1437
m.
pa adin a
noyden
(50
:
26),
Noyden
( en
pa ,
27).
Panasiai
samp o auja
i
B.
K iklys
(6
:
IV
680).
Taéiau
né
ienas
Sal inio
iksliai
nenu odo,
odél
Sio
eiginio
pa ik in i
nepa yko
—
”Sc ip o es
Re um
P ussica um”
egis e
Noyden
a
pan.
né a.
Jo
ne andame
i
ki y
y iné ojy
da buose,
p z.
I.
S epona igienés
Zodyne
(106).
Tad
ly is
Noyden
lieka
hipo e iska.
]
y iné ojy
aki a i
a das
Nida
y a
pa ekes
ne
ka a.
Bene
pi masis
i8-
samiau
ie o a di
aiskino
K.
Buga.
Jis
siejo
ji
su
P iisy
zemés
upé a dziu,
198
1343
m.
agomu
Nyda,
1420
m.
—
Neyde
( ok.
Neide-Fluss
K .
Neidebu g).
Si
upés
a da
lenkai
a ia
Nida.
K.
Biigos
nuomone,
lenk.
Nida
y a
i8
p i-
sy
*Neida.
Tokiai
p ielaidai
p i a y
ne
ik
1420
m.
uz agymas
Neyde
bei
ok.
Neide-Fluss,
be
i
Sembos
upés
a das
Neyden
1439
m.,
kaimo
a das
Neydowe
1332
m.
( ok.
Needau),
Niedi i-See
<
ku 3.
*
Niedinis
ei.
(daba
la .
Niedin-¢gze s).
Siuos
ie y
a dus
K.
Biiga
da
g e ino
su
kel y
Nida
( ok.
Nidda
Maino
in .),
Nida
( ok.
Nied-Saa
in .)
i
mané
esan
galima
Juos
kildin i
i8
sk .
néda i
” eka,
s i a”
(2:
III
241).
J.
O ebskis
Lenkijos
a da
Nida
susiejo
su
lie .
anden a diiais
Niedis,
Niédulis,
Niedd
i ,
kaip
i
K.
Buga,
edé
juos
i8
néda i
(43
:
148).
Placiausiai
i
issamiausiai
Eu opos
hid onimus
Nida
i
Pan.
neseniai
nag-
inéjo
J.
Udolphas.
Jis
pa eiké
isa
pluos a
upiy
a dy
su
nid-,
neid-,
a p
Jy
paminédamas
i
Lie u os
ie o a di
Nida
( ok.
Nidden).
Jy
kilme
dis
au o ius
aiskino
panaSiai
—
siejo
juos
su
sen. ind.
néda i
<
*neide i
* eka,
s ii a”
(44
:
181-186).
J.
Udolphas
Eu opos
upiy
a dus
bei
ki us
ie o a dZius
su
nid-,
neid-
ka og a a o.
I
zemélapio
ma y i
aiskus
désningumas:
a dai
su
*neid-
pa-
pli e
y inéje
Eu opos
dalyje,
o
su
nid-
—
aka inéje.
Vienin elé
isim is
—
lie .
Nida
( en
pa ).
Vien
dis
ak as
e éia
abejo i,
a
daba iné
ly is
Nida
y a
pi -
miné,
pa i
seniausia,
Kaip
ma éme
(no s
uo
kai
ku ie
au o iai,
a p
jy
W.
Schmidas
abejoja
—
(69
:
29),
k yZiuoéiy
keliy
ap aSymuose
XIV
a.
pabaigoje
Saknyje
y a
d ibalsis:
Noyken,
Noyden?
Todél
galima
spé i,
jog
d ibalsio
(-
ai-
a
-ei-)
ie oje
balsis
i
a si ado
éliau.
Tiesa,
ai
i ody i
neleng a,
be
is
del o
is
is o iniy
uzZ asymy
yskéja
endencija
ie oje
di ongo
as is
mono -
ongui.
P z.,
as
pa s
P isy
zemés
upé a dis,
lenky
a iamas
Nida
(o dino
1344
m.
uz asy as
Nyda)
aiskiai
u éjo
d ibalsi
Saknyje
—
Neyde.
1420
m.:
balsis
i
lenky
kalbos
ly yje
y a
désningas
mono ongas
ie oje
p .
ei
(lie .
e)
(2
:
III
241).
A ba
p isy
ie o a dis
Nedem,
Neydem
1389
m.,
Neydams
Neydems
1430
m.
( ok.
Neydims),
kiles
i
p usisko
asmen a dzio
Neydim
a
pan.,
1374
m.
uz asy as
Nydem
(47
:
108).
Vadinasi,
galima
i a i,
jog
8iy
dieny
a do
Nida
gaknis
nid-
y a
élesné,
kilusi
i8
di ongo
-ai-
a ba
-ei-.
Ne ingos
ku Sininky
a més
ak ai
3ig
min i
pa emia.
P éila
—
a ia
P éle
(50
:40—41),
Pele kis
—
a ia
Pelékis
( en
pa ,
35).
Tokia
mono ongizacija
bidinga
i
bend iniams
Zodziams:
eide
—
a ia
éde,
g ei e
—
a ia
g é e,
eize
—
a ia
éze
(51
>
259).
Abejoniy
kelia
i
a do
galiiné
-a.
Anks esnieji
uz a3ymai
leis y
many i,
jog
-a
y a
élesnis,
ig
-e.
V.
Kal ai is
XIX
a.
pabaigoje
i8
gy osios
kalbos
su ink ame
ie o a dziy
egis e
asé:
Nide,
kilmin.
Nidés
( ok.
Nidden)
(45
:
47).
Vie iniai
gy en ojai
(ku Sininkai)
i
daba
a oja
ly i
Néde
(46
:
157).
G eigiausiai
Nide
y a
is
*
Nidé,
.y.
is
*
Nidziai.
Tokig
p ielaida
g aziai
pa e-
mia
P éilos
analogija.
Daba iné
ly is
P éila
y a
nauja
—
i§
ie os
gy eniojy
da
1960
m.
eko
uZ asy i
ly i
P éilé,
.y.
P eiliai.
Pig.
da :
”Eina
j
P eili s”;
”P eiliy
agas”.
Zinomas
i
la iskas
gio
a do
a ian as:
P eilu
buk e
—
Ku -
su
kapas
—
Maja
un
Diza
P eiju
buk e
(68
:
52).
F.
Hinzés
duomenimis,
3iuo
.
me u
ku gininkai
a oja
ly i
P éle
(46
:
157),
ku i
gali
bi i
is
*
P eilé
( y.
i8
*P eilici).
A odo,
jog
bii a
i
ki y
gio
a do
a ian y
—
P eili,
P ei i
(69
:
30).
Vadinasi,
galiiné
a
i
ki éia imas
(P éila)
y a
naujas,
neau en is-
199.
kas.
Né a
abejoniy,
jog
P eiliy
isi3kas
a i ikmuo
y a
La ijos
mies o
a das
P ei i
(lie u i8kai
bii y
*
P eiliai).
Lie .
P éila
(i3
P eiliai)
i
la .
P eiji
g eigiausiai
asmen a dinés
kilmés
ie o a dzia!
—
La ijoje
i
mUsy
laikais
uz iksuo a
pa a dé
P eilis
(52:
485).
Ji
neabsjo inai
la iska,
sie ina
su
la .
p eilis
"nep asy as
s ecias”
a ba
p eilis
" am
ik u
bidu
suk ydiuo i
du
i bai
audeklui
su i in i”.
Tokiu
bidu
p ieiname
is ados,
kad
Nidos
anks esné
a miné
ly is
bu o
*
Naidé
a
*
Neidé,
.y.
*Naidiiai
a ba
*
Neidziai.
Beje,
daugiskai ine
o ma,
ben
jau
i8
dalies,
pa em y
i ,
pa yzdziui,
1854
m.
”Vil ies”
a3ymas
Nidy
pa apija
(21).
*
Naidziai
a
pan.
bi y
asmen a dinis
ie o a dis,
pi miausia
sie inas
su
p isy
asmen a dziu
Noyde,
oliau
—
su
p iisy
ie o a dziu
Nayde-lauken
1305
m.
(47:
104),
la .
Na dina
p .,
Naidini
k.
(40
:
III
467),
lie .
Naidai
k.
Si in y
.,
Naidgné
k.
Sakiy
.,
Naidinai
k.
Saléininky
.,
Naidiné
miskas
G uzdiiy
is.
i
pan.
&
Saknies
naid-
kilmé
né a
isiskai
aiski,
be
i
Siuo,
kaip
i
P éilos
(P eiliy)
a eju,
daugiausia
iké inas
yays
su
la .
na ds,
naidus
"nesan aika,
p iesisku-
mas,
neapykan a”,
naidug iés
”pyk is,
aidy is,
nesan aikoje
gy en i”.
Plg.
da
lie .
ndidé
"nenaudélé,
apga iké”.
Tokiu
bidu
paaiské y,
jog
J,
Udolpho
kons a uo oji
isim is
y inéje
Eu o-
poje
su nid-
(Nidd)
ig
iesy
e a
a iama,
nes
ie o a dis
Nida
y a
ne
hid o-
nimas
i
ne
hid oniminés,
o
asmen a dinés
kilmés.
Onuskis
(1).
Sena
gy en ie é.
1505
m.
joje
pas a y a
bagnyéia,
1511
m.
miniinas
Onuskio
d a as,
1554
m.
leis a
ku i
mies elj
(4
:
III).
Va das
y a
neabejo inai
asmen a dinés
kilmeés.
Spéjama,
kad
k yZiuo iy
keliy
ap aSuose
minimas
ie p a dis
Ywanendo
y a
as
pa s
Onuskis
(6
:
I
473—474).
Be
éia
esama
i i am
ik o
neaigkumo,
nes
g e a
minima
i
ki a
ie o e
—
Hannusdo :
" on
Wi ska
bis
czu
Ywanendo e
is
iij
mile...
on
-
Ywanendo e
bis
czu
Man egi dendo e
is
ij
mile,
do
iues
dy
Salse...
on
Man igi den
do e
bis
czu
Hannosdo e
ij
mile;
on
Hannusdo e
bis
czu
My-
negelia
do e
is
ij
mile”
(”nuo
Ve sekos
iki
Ywanendo e
y a
iena
mylia...
nuo
Ywanendo e
iki
Man egi dendo e
y a
iena
mylia,
ku
eka
Saléia...
nuo
Man igi den
kaimo
iki
Hannusdo e
iena
mylia,
nuo
Hannusdo e
iki
Mynegelia
kaimo
y a
iena
mylia”).
Ap agy asis
kelias
eina
nuo
Me kinés
p o
Pe loja,
miné us
kaimus
iki
Saléininky
("do
nymp
Salseniken
eyn
en-
de”),
Ki aip
a ian ,
keliaujama
pame kiais
giau és
y y
k yp imi.
Todél
da osi
neaisku,
kodél
aikan is
j
Saléininkus,
bu o
da omas
nemadas
lanks as
i
Siau e.
Jeigu
aip,
ai
mylios
a s umu
pakeliui
da
u éjo
bi i
minimos
kai
ku ios
ki os
ie o és,
p z.,
Dusmenys,
Leipunai,
i
ik
uz
jy
—
Onuskis.
Todél
i
kyla
abejoné,
a
ie
"I ano
i
Hanuso
kaimai”
ik ai
daba inis
Onugkis.
Tai
galéjo
bi i
iesiog
didesnés
sodyhos,
ky ios
éliau
isnyko
a
bu o
ki aip
pa a-
.din os.
Panasiai
bus
a si ike
su
”Man igi do
i
Minigailos
kaimais”
—
daba
okiy
Lie u oje
né a.
Taéiau
jeigu
pasi ody y,
kad
Onuski
is
dél o
galima
sie i
su
ku iuo
is
minimy
kaimy,
ai
ik
ne
su
Ywanendo ,
be
g ei¢cizu
su
Hannusde. ,
nes
200
.y.
i8
y
laiky,
kai
lie u iai
pa a daiy
da
ne u éjo.
Vadinasi,
manydami
Raséinius
esan .
asmen a dinés
kilmés,
u é ume
su ik i,
kad
ais:laikais
jau
bu a
lie u isko
a do
*
Raseinis.
Si
p ielaida
i gi
labai
abejo ina;
2)
bene
i ikimiau
Raséinius
laiky i
kilusiu
i§
»:pés
a do.
Tiesa,
upés
a das
daba
y a
ne
*
Raseinis
a
pan.,
o
Raséika,
Raseikd,
Reseika,
Ras-upis.
Tad
mies o
i
upés_ a do
su ampa
Saknis,
o
p iesaga
(an asis
sandas)
—
ski iasi..
Dél
o
isiskai
d asiai
kildin i
mies o
a dg
i8
miné os
upés
a do
ku io
no s
a-
ian o
bi y
sunku.
Be
né a
neimanoma.
Tokiu
a eju
u é ume
su ik i,
kad
bi a
da
ieno
upés
a do
a ian o
—
*
Raseinis,
*
Raseiné
a
pan.
Kol
okio
a ian o
bu imo
aiskesniy
j odymy
né a,
ol
anden a diné
Raséiniy
kilmé
bus
ik
p ielaida,
hipo ezé.
Be
is
isy
Sio
ie o a dzio
kilmés
e sijy
ji
bene
i ikimiausia.
Semeliskés
(2).
Sena
Lie u os
gy en ie e.
Manoma,
kad
apie
1276—1283
m.
didysis
kunigaiks is
T aidenis
Semeligkése
apgy endino
nuo
k yZiuociy
pabégusius
p iisus
i
aka inius
lie u ius.
1375
m.
minimas
Semeliskiy
kai-
mas.
Vie o é
pazymé a
1529-1567
m.
LDK
nep i ilegijuo y
mies y
sa ase
(4:
Ill).
g
Va das
su
p iesaga
-igkés
suda y as
i§
asmen a diio.
Tik
ne
isigkai
aisku,
i
kokio,
nes
daba iné
ly is
Semeligkés
ski iasi
nuo
is o iniy
uz asymy.
Do-
kumen uose
minimo
mies elio
a do
kamienas
zymiai
i ai uoja.
S a besnieji
a ian ai
y a:
*samil:
Samilisken
1385
m.
(28
:
II
700);
*simel,
*simol-,
*
simil-
a
pan.:
Symliken
1375
m.(28
:
I
579);
Syme-
lischken
1385
m.
(28
:
II
707);
Symyliskin
1384
m.
(28:
Il
697);
Symolisken
1377
m.
(28
:
I]
589),
Symoliskin
1385
m.
(28
:
II
696);
*sumil-
:
3
cymuauwox
1577
m.,
cyMusucKozo
1577
m.,
cymuauceny
1577
m.
(55
:
219-220),
Sumily
1784
m.,
Sumilischky
1784
m.,
1798
m.,
CymMuauuxu
1873
m.(21
);
*sumel-
:
Cymeaumuxu
1839
m.,
1861—1865
m.,
1874
m.,
Sumeliskés
1908
m.,
Sumeliskio
1938
m.
(21).
Taigi
kamieno
ski umai
aki aizdiis.
Vis
dél o
bii y
pama o
spé i,
jog
anksciausias
kamienas
bu o
sumil-.
Jj
ode
pi miausia
ienas
seniausiy
(1385
m.)
uz agymy
Samilisken.
An a,
zinomas
is o inis
asmuo
Samilis
a
pan.
—
plg.
Samile,
Pomesanus
(”Pamedénas
Samilis”)
(
28
:
I
121,
464).
Kaip
miné a,
XIII
a.
pabaigoje
Semeliskiy
apylinkése
bu o
apgy endin a
nuo
k y-
Ziuociy
bégusiy
p iisy
bei
aka iniy
lie u iy.
T eéia,
i
bene
s a biausia,
y a
Semeliskiy
apylinkiy
is o ijos
sal iniy
duomenys.
I8
jy
ypaé
s a biis
y a
1577
m.
Papleskiskés
Zemés
sklypy
sq agas
(57
:
219-222)
i
1597
m.
Samiliskiy
(Semeliskiy)
als iaus
in en o ius
( en
pa ,
479—490).
Mies elio
a das
juose
uz asy as
keliolika
ka y
—
ia
pa eikiami
isi
ap ik ieji
uzg asymai:
1582
m.:
camuauucKozo
(p.
225),
camusuucKue,
camuau ucxozo,
npu
Camuauunaz,
CamuauucKuz,
Camuauuox,
Camuauwox
(p.
227),
Camuaumox
(p.
229);
1597
m.
:
samiliskiey
(p.
479),
somiliszskych
(p.
484),
samiliszskych
(p.
485),
Somiliszskiego
(p.
486),
Somiliszskiego
(p.
487),
somiliszskiey
(p.
488),
somiliszskich
(p.
489),
w
Somiliszskach
(p.
490).
IS
jy
aiskiai
ma y i,
jog
pi minis
kamieno
> ian as
bu o
samil-
(balsiu
a
i
o
i ai a imas
gali
bi i
paaiskinamas
sla y
kalby
j aka).
207

Kadangi
sie
dokumen ai
susije
iesiog
su
Semeliskémis
bei
jy
apylinkémis,
ai
galima
j a i,
jog
juose
minimas
mies elio
a das
a spindi
jo
a ojimg
gy ojoje
kalboje.
Sup an ama,
uo
laiku
i
ie os
Zmoniy
lipose
jis
galeéjo
j ai uo i,
aciau
y aujan i
ly is
g eigiausiai
bu o
*
Samiliskés.
Taigi
mies elio
a das
y a
p iesagos
-iskés
edinys
i8
aka iniy
bal y
as-
men a diio
Samilis
a
pan.
Tokia
gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
lie u iy
kalbai
ypaé
biidinga.
:
Ly is
*Samiliskés
nuo
seno-bu o
j ai iai
isk aipoma
—
del
as ininky
kal-
és,
dél
ki y
kalby
i akos
i
pan.
Kada
galu inai
jsigalejo
Semeliskés,
daba
neleng a
pasaky i,
nes,
kaip
ma éme,
XX
a.
pi maisiais
deSim me iais
i ai a-
imo
da
bi a.
O icialus
1925
m.
Lie u os
gy enamyjy
ie y
a dy
sa aSas
jau
eike
ly i
Semeliskés
(”Semeliskiy
alsdius”).
Po
ka o
a ija imo
nepa-
s ebé a.
Vadinasi,
*Samiliskés
—
ienas
seniausiy
posésy inés
p iesagos
-iskés
e-
diniy
(gy enamyjy
ie y
a dy)
Lie u oje.
Skaud ile
(2).
Is o inés
Zinios
ély os
—
mies elis
minimas
ik
nuo
1766
m.
(4:
IV
),
no s
neabejo ina,
kad
gy en ie é
bus
bu usi
i
ankséiau
qa:
5-6).
Va das
g eiciausiai
asmen a dines
kilmés
—
ai
aigkiai
odo
kamienas
skaud
il.
Asmen a ddiai
su
okiu
kamienu
gy ojoje
kalboje
igliko
iki
musy
dieny
—
daba inés
pa a dés
Skaud ilas
i
Skaud ila
(34
:
Il
733).
Neabejo-
ina,
kad
ig
siy
pa a dziy
y a
susida iusiy
gy enamyjy
ie y
a dy.
Pi miau-
sia
—
Kelmés
.
K adiy
ap.
kaimo
a das
Skaud ilai.
Panasios
da ybos
y a
i
Siauliy
.
Ku u ény
ap.
kaimo
a das
Skaud ilia .
-Jis
liudija
bu us
(g e a
©
Skaud ilas)
g e imine
asmen a dzio
ly i
*Skaud ilis.
Ki aip
a ian ,
kaimo
a das
Skaud iliai
y a
susida es
i8
sudu inio
asmen a dzio
*
Skaud ilis
dau-
giskai os.
Kad
oks
asmen a dis
i8
iesy
jmanomas,
ben
is
dalies
galima
sp es i
i
is
1645
m.
Ba akiy
alsciaus
dokumen o
(saugomo
Lie u os
als-
ybiniame
a chy e
—
F.
1671.
Ap.
4.
B.
321).
Jame-bene
19
ka y
minimas
asmen a dis,
ku is
asomas
gana
i ai iai,
be
s a biausia
—
ka ais
su
lenky
kalbos
kie u
p iebalsiu
|,
ka ais
—
su
minks u:
Pana
Mikolaja
Skowdwila
(1.
43),
Pana
Mikolaja
Skowdwila
(1.
43),
Pana
Uwojnia
j
Pana
Skowdwila
(1.
43),
Pan
Mikolaj
Skowdwil
(1.
44),
Pana
Skowdwila
j
Pana
Uwojnia
(1.
44),
Skowdwi a
(1.
45),
Pan
Mikolaj
Ba oszewicz
Skowdwi
(1.
45),
Pan
Mikolaj
Skowdwi
(1.
45),
Pan
Skowduil
(1.
45),
Pan
Skowdwil
(1.
47);
Pa-
nu
Mikolaju,..
Ba oszewiczu
Skowdwilu
(1.
45),
Panie
Skowdwilu
(1.
46),
Panu
Skowdwilu
(1.
47),
Pana
Skowdwila
(1.
47),
Pana
Mikolaja
Skowdwila
(1,
48).
Minké asis
p iebalsis
|
cia
ik iausiai
née a
a si ik inumas,
nes
i-
same
dokumen e
( a3y ame
a
pa ia
anka)
p iebalsio
|
kie umas
Zymimas
labai
nuosekliai
—
ai,
be
ki a
ko,
aiskiai
ma y i
i i8
kie ojo
I
isais
a ejais
pazyméjimo
a de
Mikolaj.
Todel
galima
i a i,
kad
mink& asis
p iebalsis
1
a spindi
ie os
Zmoniy
a img
—
ne
Skaud ilas
a
pan.,
o
*
Skaud ilis.
Sig
p ielaidg
pa emia
i
a
aplinkybé,
jog
asmen a dzio
inagininko
linksnis
du
is
ijy
ka y
pa a3y as
aip:
Panom
Mikolajem
Skowdwilem
(1.
43),
Panom...
Skowdwilem
(1.
47).
Vieng
ka g
—
z
Panom
Mikolajem...Skowdwilem
(1.
44),
Ra’ymas
Skowdwilem
pa i ina,
kad
ly is
*Skaud ilis
ik ai
galéjo
bi-
208
i.
Ypaé
g agiai
ai
odo
*Skaud ilio
Zmonos
i a dijimas:
...i
ma onie
wo-
iej....
Mikolalewoj...
Ba aszewiczowoj
Skowdwi ewoj...
(1.
45).:
Jeigu
y o
asmen a diio
galuné
ba y
bu usi
kic a,
ai
mo e iskoji
jo
ly is
bi y
bu usi
*
Skowduilowoj.
Vadinasi,
XVII
a.
Skaud il’s
a
g e imose
apylinkése
asmen a dis
*
Skaud-
ilis
da
galéjo
bi i
zinomas.
Senyjy
sudu iniy
asmen a dziy
kamiengaliy
-as
i
-is
kai a
y a
ip as as
eiskinys
lie u iy
kalboje.
Tiksliau
—
asmen a dZiai_su
kamiengaliu
-is
y a
a si
ediniai
(biid a diniai)
is
a ian y
su
-as:
Beino as
:
Beino is,
Bui ydas
:
Bui gdis,
Da kin as
:
Daukii is,
Gin au as
:
Gin aii is,
Jé au as
:
Jo a is
i
k .
Mies elio
a das
Skaud ilé
baigiasi
galiine
-é.
Taigi
i8
Skaudwilo
jis
ne-
galéjo
susida y i.( okiu
a eju
jo
daugiskai a
bu y
*Skaud ila ,
kaip
miné as
Kelmés
.
kaimo
a das
Skaud ilai).
Belicka
many i,
jog
a das
Skauduilé
ga-
li
bi i
kiles
i8
a ian o
*
Skaud ilis
daugiskai os.
Ta miskai
daugiskai a
bu y
*
Skaud ilé.
Ta minés
ly ies
ilga
galiiné
-é
ano
me o
as uose
bu o
pe duoda-
ma
pap as a ( umpa)
-e:
Skawdwile
1850
m.,
Skaudwille
1854
m.,
Skaudwile
1862
m.,
Skawdwile
1862
m.,
Cxaedeuae
1881
m.
(21)
i
k .
Visy
pi ma
del
o icialiosios,
as y
ly ies
*Skaud ile
j akos
i
gy ojoje
kalboje
ilgainiui
isiga-
léjo
a ian as
su
galiine
-é:
Skaud ilé.
Kad
Sis
a das
ankséiau
galéjo:
bi i
daugiskai inis,
ben
is
dalies
pa i ina
uz a3ymai
C aedeuau
1892
m.,
1895
m.,
1915
m.
(21)
i
k .
»
S akliskés
(1).
Vie o e
minima
nuo
XIV
a.
pabaigos,
1513
m.
—
mies-
elis
(4:
IV).
Senieji
uz aSymai:
in
S aghelisken
1375
m.
(28:
II
106),
S akelisken
1385
m.
( en pa ,
696),
es
Cmoxauuxoza
XV
a.
(8:
194),
y
Cmoxauwsxazs
1486
m-
(8
:
242),
es
Cmoxau uaxa e
1487—1489
m.
(8
:
267),
63
Cmoxau uxa e
1488m.
(8
:
294),
@
Cmoxau uxa s
1490
m.
(8
:
313),
Cmoxaumac omy
1519
m.:
(99
:
1026),
Pa ocho
S akliscensi
1593
m.
(21),
poddanych
s okliszkich
1597
m.
(57
:
481),
S okliski
1665
m.,
S oklisky
1816
m.
(21)
i
pan.
Va do
kilmé
‘né a
aigki.
Manoma,
kad
jis
kildin inas
i8
bend inio
zodzio
s aklés
(6:1
394).
Taciau
di
a do
kilmés
e sija
kelia
i
abejoniy
—
pi miau-
sia
a
p asme,
kad
is
okios
seman ikos
bend iniy
Zodziy
kaip
s aklés
ediniai
su
p iesaga
-idkés,
odosi,
nesuda inéjami
(124
:
94-96).
Taigi
apelia y iné
S akiiskiy
kilmé
sunkiai
pag indziama.
Todél
ek y
many i,
jog
Sis
ie o-
a dis
gali
bu i
su
p iesaga
-iskés
suda y as
is
asmen a dzio.
Vienas
oks
asmen a dis
(pa a dé)
uZ iksuo as
i
miisy
laikais
—
S aklé icius
(nuo
Alo-
yés).
Taéiau
jo
kamienas
s akl-
i
sio
kamieno
ysys
su
lie .
s aklés
élgi
kel y
abejoniy.
G eigiausiai
S aklé idius
y a
su umpin a
ly is
i8
*S akele ic us,
o
ai
su
sla iska
p iesaga
-e idius
bi y
suda y a
i8
pa a dés
S akélé,
S akélis
a
pan.
(34
:-Il
794).
Vadinasi,
S akliskiy
ysys
su
daba ine
pa a de
(labai
e a
-
iena
Seima)
S aklé igius
aip
pa
abejo inas.
Kokia
ad
idei is?
A sakymg
sidlo
pa ys
pi mieji
a do
paminéjimai
K yZiuoéiy
o dino
k o-
nikose:
S aghelisken
1375
m.,
S akelisken
1385
m.
I8
jy
ma y i,
kad
anks-
esnis
ie o a dzio
kamienas
g eiéiausiai
bu o
ne
s akl-,
o
*s akel-.
Tokiu
a eju
pi ming
ie o a ddio.*
S akeliskés
o ma
bi y
galima
laiky i
p iesagos
209
- gkés
ediniu
i§
asmen a dzio,
daba
pa a dés,
S akélé,
S akélis
a
pan.
Si
p ielaida
a ody y
isiskai
i ikima,
jeigu
nezino ume,
kad
pa a des
S akéle,
S akélis
y a
maiybinés
p iesagos
-el-
ediniai
i3
S ake,
S akas,
S akjs
a
pan.
Sa o
uoZ u,
Sios
pa a dés
y a
kile
i8
lie .
S achas,
lenk.
S ach,
b us.
Cmaz,
us.
Cinaza
i
. .
O
Sios
y a
igsi u ulioje
i8
S an slo o
a ba
Eus dchijaus
( en
pa , 790).
Vadinasi,
kildinan
mies o
a dg
i8
asmen a dzio
S akéle,
S akélis
a
pan.
suponuojama
si uacija,
kad
XIV
a.
pabaigoje.
Lie u oje
jau
bii a
ne
ik
k iks o
a dy
S an slo as
a
Eus échijus, be
i
umpiniy
is
jy
—
S achas,
S akes
a
pan.
A
aip
galéjo
bi i?
Galéjo,
nes
panagiy
a ejy
Zinoma
i
daugiau.
An ai
ie
pa ys
K yziuociy
keliy
ap a3ymai
mini
kaimy,
a dus
Hannusdo
i
Ywanendo
(XIV
a.
pabaiga).
Hannusi
Ywanéia
y a
k iks o
a do
Jonas
a ian ai:
Hannus
—
daugiau
lenky,
Ywan
—
y y
sla y.
I
Sie
asmen a diiai
jau
apg
kaimy
a dais
(pla iau
Z .
Onuskis
).
Tad
isai
galimas
daik as,
kad
XIV
a.
pabaigoje
Lie u oje
ba a
a dy
S an slo as
bei
Eus achijus
i
jy
a ian y,
umpiniy
a
pan.
Taigi
S akliskiy
asmen a diné
kilmé
a odo
gana
j ikima.
Suda gas
(1).
XIV
a.
p adzioje
bu o
Suda go
pilis,
k yziuociy
sudegin a
1317
m.
XVI
a.
p adzioje
iku as
kaimas.
Magdebu go
eises
ga o
1792
m.
(4:
IV).
Vie os
gy en ojai
daba
daznai
a dg
is a ia
Sudé gas
(6
:
III
305).
Sis
a imas,
a odo,
né a
naujas.
Tiesa,
K yziuociy
o dino
k onikos
1317
m.
ago
Suda gen
ho
(28
:
I
590),
be ,
a kim,
1561
m.
Ju ba ko
alsciaus
i
Naujosios
Valios
(Vi balio)
in en c ius
a da
mini
daugybe
ka y
i
aSo
ik
su
sude g-
:
siola
Sude gow
(57
:
575),
Siolo
Sude gi
( en
pa ,
576),
siol
Sude gom
( en
pa ,
577),
p zy.siele
Sude gi
( en
pa ,
583,
586,
591,
592,
594,
595,
597,
598,
604,
605, 606,
607,
608,
609,
610,
611,
612,
614,
615,
617,
619).
Is
o,
Zinoma,
ne u é ume
da y i
iS ados,
kad
anks esné
ly is
i
bus
bu usi
su
sude g.
Tokiai
p ielaidai
p ie’ a auja
i
élesni
uZ agymai
(p z.,
Cydapeu
1901
m.,
Cydapzu
1902
m.,
Suda gi
1912
m.
—
21),
i
asmen a diio,
i8
ku io
kildinamas
mies elio
a das,
ly ys
su
suda g-.
Ty iné ojai
su a ia,
kad
mies elio
a das
Sudd gas
y a
kiles
is
sudu inio
asmen a dzio
*Suda gas.
Siuo
a eju
u ime
ieng
a ejy,
kai
Zinomas
i
is o-
inis
asmuo,
ku io
a du
pa adin a
ie o é
—
ai
Zemaiciy
didikas
Suda gas,
ku j
mini
K yZiuociy
o dino
k onikos:
”"Mans o
e
Suda gus
e
alii
nobiles
de
Same hia”
1308
m.
(28:
1
174),
Suda gus
1311
m..
( en
pa ,
177),
i i
dic i
Suda gi
1317
m.
( en
pa ,
183),
de
was
ein
sun
Suda gen
(Eiliuo oji
N.
Je ochino
P iisy
Zemés
k onika
—
en
pa ,
560),
Mans e
mi
Suda gen
( en
pa ,
572),
Masie
mi
Suda gen
( en
pa ,
579),
Suda gen
( en
pa ,
589,
590).
Taigi
mies elio
a das
y a
kiles
i
asmen a dzio
*Suda gas
ienaskai os.
Tokios
da ybos
ie o a dziy
zinoma
i
daugiau
(85).
‘
Sakiai
(4).
Manoma,
kad
daba iniy
Sakiy
ie oje
seniau
bu es
Sakai iy
kaimas,
pi mg
ka a
minim+s
b
liy
O.iemblo skiy
dalyby
ak e
1599
m.
Cia
uZ iksuo a
i
Sakaiéio
pa a dé.
1703
m.
Sakaigiy
kaimas
minimas
Zemai iy
yskupo
Jono
Je onimo
K igpino
izi acijos
ak e.
1719
m.
jau
paminé as
i
Sakiy
a das.
1776
m.
Sakiai
gauna
Magdebu go
eises
(6:
II
297; 3
:
III).
Vie o és
is o ija
odo,
i
kaip
a si ado
Sakig
a das.
Ma y ,
ig
iesy
anks-
210
esné
mies o
a do
ly is
bu o
Sukaiéiai
(gy ojoje
kalboje
neialikusi).
Laikui
bégan
p iesaga
-aidiai
bus
nuk i usi,
i
liko
ik
Sakia .
Nepaisan
o,
kad
okia
a do
aida
a odo
gana
j ikima,
is
dél o
gy enamujy
ie y
a dy
da yboje
ai
labai
e as
eigkinys.
Todél
enka
ai3kin is
gios
sa i os
kai os
mechanizmg.
Reikalas
ia
oks.
Lie u iy
pa a dZiy
susida ymo
is o ijos
specialis é
V.
Maciejauskiené
pa-
s ebéio
idomy,
iki
3iol
da
bemaZ
ne y iné a,
eiékini
—
pa a dziy
s abiliza i-
mosi
laiko a piu
(XVIII—XIX
a.)
pa onimams
i us
pa a démis,
bu usios
pa oniminés
p iesagos
ka ais
bu o
nume amos.
Sis
eiSkinys
ypa
biidin-
gas
Su alkijai.
Viena
okiy
é a a diniy
(pa oniminiy)
p iesagy
y a
-ai is.
Pa yzdZiui,
zana yky
k a3 o
pa a dé
1715
m. a3oma
U ban ei is,
o
1775
m.
—
jau
U ban as.
A ba:
daba inio
Sakiy
.
RamoniSkiy
k.
pa a dé
1731
.m.
asoma
S elmokay is,
o
1821
m.
—
jau
S elmok.
Tokiy
pa yzdziy
Vien
is
daba inio
Sakiy
.
y a
daug.
(19
:
115-116).
Vadinasi,
kazkada
daba i-
niy
Sakiy
ie oje
bus
gy enes
zmogus,
u éjes
pa oniminés
kilmés
pa a de
Sakdi is.
Kad
okia
pa a de
ik ai
bu o,
odo
miné as
1599
m.
dokumen as,
bei
ai,
jog
i
missy
laikais
Sakiy
apylinkése
ba a
pa a dés
Sahdi is.
Kol
pa-
a dé
Sakdilis
bu o
su
p iesaga,
ol
i
kaimas
adin as
Sakaiéiai.
Kai
siame
kaime
gy enusiy
Zmoniy
pa a de
Sckdilis
nume é
pa onimine
p iesaga
-ailis
i
i o
i
Sakgs
a
pan.,
ai
i
kaiina
im a
adin i
akiaws.
Ki aip
a ian .
abu
ie os
a dai
—
Sakaiéiai
i
Sakiai
—
y a
kile
iS
os
pagios
pa a dés
ski in-
gy
a ian y.
Pi masis
—
ig
Subdi is,
an asis
—
is
Sakge,
Pas a oji
pa a dé
populia i
i
miisy
laikais
—
jg
u i
apie
60
Seimy.
Taigi
Sakia
y a
asmen a dinés
kilmés
ie o a dis,
susida es
is
pa a dés
Sakjs
daugiskai os.
Tokia
gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
lie u iy
kalbai
ypaé
bidinga.
Sedu a
(3°).
Minima
nuo
XVI
a.,
kai
1529
m.
Sedu oje
bu o
is eig a
baZnyéia.
1542
m.
Sedu a
jau
pa adin a
mies u,
1654
m.
ga o
Magdebu go
eises
(4
:
IV).
Palygin i
ély as
pi masis
paminéjimas
ody y,
jog
i
io
a do
gy en ie é
né a
labai
sena.
Va do
kilmé
ne
isiSkai
aiski.
Is o ijos
dokumen y
ug agymai
leis y
ma-
ny i,
jog
ly is
Sedu d
y a
élesné,
a si adusi
i8
*Seda a
a
pan.
Plig.:
Szadéw
1542
m.,
do
g anicy
szadowskiey
1572
m.,
oms
mecmexxa
Hladoacxozo
1585
m.
(21),
Wadoecniii
1590
m.
(35
:
328),
Madoeo
1591
m.
( en
pa ),
Szado iensis
1646
m.
(48
:
1
284),
pod
Szadowem
1713
m.
(84
:
279),
Szadowo
(21),
Szadow
1755
m.
(48
:
1382),
Madoecxazo
1764
m.
(21),
szadowska
1775
m.
(54
:
IT
118),
Szadowa
1803
m.
(65
:
III
114-116),
Szadow
1803
m.
( en
pa ,
117—122),
Szadow
1816m.,
Szadow
1843
m.,
1849
m.,
1855
m.,
Hadoso
1881
m.,
Hadoee
1895
m.,
Madoeo
1915
m.
(21).
Taigi
anks esnis
a du
a ian as,
ma y ,
bu o
*Seda a
a
ne
*Sada a.
Ji
galima
laiky i
p iesagos
-a a
ediniu
i8
asmen a diio,
daba
pa a dés,
Sédas,
Sédis,
Sedgjs
(apie
70
geimy),
Sadas,
Sadis,
Sadjs
a
pan.
Tai
bi y
panagios
da ybos
ie os
a das
kaip
Jona d
:
Jonas,
Aleksand a d
:
Aleksdnd as,
Aliza a
:
Alijzas
(Alogzas
)
i
pan.
Sis
da ybos
1odelis
y a
a si ades
sla y
kalby
i akoje,
o
p iesaga
-a e
ia
y a
sla ikos
kilmés.
211-
Kokiu
bidu
*Seda a
(*Sada a
)
paki o
i
Sedu d?
Taip
a si iko
dél
o,
jog
panagiu
biidu
kei ési
nemaza
Lie u os
ie y
a dy
su
p iesaga
-a e.
Be
Bie
jau
ki os
kokybés
ie o a dgiai
—
ai
seni
lie u iskos (bal i8kos)
kilmes
da iniai,
ku iy
lic u igka
i
Saknis,
i
p iesaga
-a a
:
Linka d
—
Linku a,
Do na d
—
Do nu a,
Bé o e
—
Bé lu a,
Va da e
—
Vé du e
i
k .
Tad
i-
sai
jmanoma,
jog
i
8i
kai os
s au g
pa eko
i
kiek
ki okios,
hib idinés;
da ybos
-
ie o a dis
*Seda a
(*Sada a)
—
jis
d auge
su
ki ais
p iesagp
-a e
pakei é
j
-uU a.
:.
Sasudliai
(2).
Vie o e
Zinoma
nuo
1334
m.,
kai
Seguolius
nusiaubé
kala-
ijuodgiai.
1898—1420
m.
minimas
SeSuoliy
kaimas,
1478
m.
—
d a as,
1539
m.
--
als ius.
1567
m.
is eig a
bagnydia
i
mies elis
(4:
IV
).
Va do
kilmé
aiski
—
jis
y a
susida es
i5
upe a d io
Seguola
(Siesa ies
kai . in .)
daugiskai os.
Tai
ip as es
gy enamyjy
ie y
a dy
da ybos
bi-
das,
plg.
Dikdld
up.
;
Dubs os
ms l.,
Anyki d
up.
;
Anyksdia
ms .,
Viesin é
Up.
:
Viedinios
ms l.,
Aamajé
up.
;
Kamejai
ms l.,
Ziezma é
up.
:
Ziezma iai
ms l.
Abejoniy
gali
kel i
ik
pa i
ly is
Segudlici,
nes
i8
daba iniy
a miy
Zi-
nomas
a imas
Sasuéliai
ms l.
i
Sasuold
up.
Si
ly is
pa eko
i
j
o icialy
Lie u os
anden a dziy
Zodyng
(58
:
102).
Ki ame
o cialiame
ie o a dziy
-sg ase
mies elio
a das
jau
asomas
Sesud iai
(66).
Tad
ku i
ly is
y a
senesné,
pi miné?
.
|
sj
klausima
pi miausia
padeda
a saky i
gausiis
is o ijos
Sal iniy
duomenys:
Sicculen
1334
m.
(28:
II
67),
Sessolen
1375
m.
( en
pa ,
105),
Schechuli
1425
m.
(67
:
121),
Schescholi
1449
m.
( en pa ,
217),
Scheszule
1478
m.
( en
pa ,
364),
Scheschuly
1495
m.
( en
pa ,
499),
Szeszole
1539
m.,
3
Ueuo s
1567
m.,
Szeszole
1572
m.,
Mewosun
1567
m.,
Heuoacnozo
1567
m.,
Wewox scxozo
1618
yn.,
Szeszuli
1652—1672
m.,
Szeszolensi
1726
m.,
Szeszole
1784
m.,
Szeszolki
1784
m.,
Szeszolki
1830
.m.,
Mlewoau
1864—1865
m.,
Me ioau
1873
m.,
Meuwo'aonu
1874
m.,
Wewoau
1895
m.,
Hewosu
1905
m.
(21)
i
daugybé
ki y.
Ypaé
s a biis
ie os
dokumen ai
—
XVI,
XVII
a.
in-
‘ en o iai
—
pa eikian ys
Sedudliy
a da,
nes
jie
labiau
negu
ki i
gali
a spindé i
o
k ag o
Zmoniy
a img.
Ta p
jy
—
1554
m.
in en o iaus
(57)
duomenys:
ziem
szyszolskich,
ziem
szeszolskich,
ziem
szeszol skich,
y
szeszolskiemi
(p.
72),
Szeszolskiego,
y
szeszolskich
(p.
74),
szeszolskiey,
Szeszolskiego
(p.
101),
y
szeszolskich
(p.
105).
Panadiai
a das
aSomas
i
XVII
a.
dokumen uose
,
(70):
Szeszol
1696
m.
(p.
410),
w
Szeszolach
1696
m.
(p.
410),
Szeszolskiego
1698
m.
(p.
424),
w
Szeszolach
1698
m.,
(p.
424).
Mies elio
planuose
a do
uz aaymai
odo
bemad
a
pa i:
MJewaas
1850
m.
(1:
VII
43),
Wewo s
1850
m.
( en
pa ,
44),
Mewsosu
1869
m.
( en
pa ,
45)
We soau
1869
m.
( en pa ,
48)
Sie
is o ijos
dokumen y
duomenys
leidzia
da y i
neabejo ing
ii adg,
kad
senesné,
pi miné
mies elio
(i
upés)
a do
ly is
bu o
su
ses-:
Sesuold,
Sesudliai.
Tai
kons a a us,
eikia
igsiaigkin i,
kada
i
dél
ko
a si ado
daba inéje
ie-
G
i
eh
ku iy
aplinkiniy
Zmoniy
kalboje
ly is
su
Ja3-:
Sasuola,
Sasudliai
71:
167).
Nus a y i,
kada
pi ma
ka a
is o ijos
Sal iniuose
pasi odo
ly ys
su
Sas-,
sunku.
Anksdiausias
man
Zinomas
uZ asymas
y a
i8
1507
m.:
@
Wawonse
212

(2
:
1
229).
O
diaip
jau,
kaip
ma éme,
aS y
adicija
y a
aiski
—
a o i
ly i
su ges,
Ben
jau
mies elio
a das,
o icialiai,
odosi,
ki aip
i
nebu o
a -
ojamas
—
"Lie u os
apgy en os
ie os”
eikia
ly ]
S2iuoliy
(33
«
504),
ki i
O icialic
sq aSai
—
aip
pa
Sesuoliai
(72
:
168;
73
508),
Sesadliai
(66
:
302).
Bend inel
kalbai
bene
pi mg
na a
ly is
su
dak
(Saiuola,
Saduckiisi,.
$a-
§udliai)
ekomenda o
1948
m.
”Lie u iy
kalbos
adybos
Zedynas”
(74:
422).
Véliaw ja
pa emé
A.
Salys
(13
;
Hl
253-254;
555
),
kai
ku ie
ki i
leidiniai.
Ta iaw
o iciali
jo
ly ic
liko
Sesuéliaé
(66
302;
75:
1
369;
I
:
428).
Ta mine
ly is
Sasudliai
neisigaléjo,
ma y ,
dél
o,
jog
i
ie os
Zmoniy
ji
ne a
isuc inai
a ojama
da
1957
m.
Seduoliy
a més
y iné ojai
ud agé
ok,
»
gakini:
?Vazia om
Seguclky
d a an”
(76).
Be
o,
giose
ie ose,pasi aiko,
so s
i
gana
spo adiskai,
Zodiio
p adZios
se-
i imo
{
Ja-.a ejy:
gasiuds
"Sediuos”,
Sasi
"Se3i",
Sape ys
"Sepe ys”.{77
:
I
104),
dasidlika
"Sesiolika”
—
is.
Zodis
1957
m.
E.
G ina eckienés
uZ agy as
ig
g e imo
Ulyééliy
k.
(76)...
Visa
ai
odo,
jog
ly is
Sasudliai
gali
bi i
palygin i
ély a,
susida iusi
dél
jmanomo
Se-
i imo
j
sa
,
dél
liaudies
e imologijos
(pig.
lie .
sa3as,
gagudlius.”
kas
nu-
SaSes”
i
pan.)
i ,
pagaliau,
ypaé
as y
ly is
su
ga+, —
dél
sla y
kalby
j akos,
nes
pas ebé a,
kad
sla y
kalbomis
a’y uose
dokumen uose
Z6diio
p adzios
Se-
i
ki uose
ie o a dZiuose
daznai
e iama
j
Sa-
:
Hawmynu
(Sesupé)
1559
m.,;
Ha wyn
(SeSupé).
1873
m./
(21),
Wadoeo
(Sedu a)
XVI
a.,
Wamysuce
(Sea i is)
XVI
a.
(35
1328-330),
Szaszuwa
(Sesu a)
1784
m.,
Hlameynee
(Seskiinai)
1905
in.,
Szaszkinie
(Seskyné)
1939
m.
(21)
i
k .
:
Siauliai
(4).
Manoma,
kad
mies as
p adéjo
ku is
X146
eli i8).
K y-
Ziuodiy
i
kala ijnociy
k onikose
Siauliai
minimi-po
‘ga siojo
Saulés
musio
1236
m.
—
a das
asomas
Saule,
Saulia,
Saulen.
Neabejo ina,
kad
ai.
bi-
en
Siaulig
a das,
o
milgis
ga o
Saulés
miisio
pa adinimg
éliau,
jau/miisy
luikais.
Tai
pa aidZiui
pe skai y as-k on kose
minimas,
ik°kiek
aplie uyin-
as,
Siaulig
a do
a ian as.
Tiesa,
many a,
kad
Saulés.
kau ynés
bu usios
ne
p ie
Siauliy,
o
La ijoje,
p ie
Vecsaulés.
Be
K.
Biiga
j odé:Saulés
mis,
ykus
Lie u oje
(2
211]
263),
Kad
k oniky
minimas
a das
Squlia;
Saulen
i
daba iniai
Siaulia
y a
as
pa s
a das,
pa i ina
Sal iniy.duomenys:
1254
m.
lo yniskai
agy ame
okie iy
dokumen e
apie
Ziemgalos:
padalijima,
a p
'
‘Rygos
a ki yskupo
i
o dino
minimos
ie o és
Opi en
i
Saulen.
Aigku,
jog
ai
Upy é
i
Siauliai.
Va be gés
k onikoje
pazymima,
kad
o dinas
1358.
m.
sunaikines
pili
Dobi zen
in
Saulia..Neabejo ina,
kad
Saulia
—
ai
Siauliai,
o
»
Dobi zen.
—
galbii
Padubysys
(6
:-
11]
9=11;
4:
TV).
1522
m.
Siauliai
minimi
kaip
als iaus
cen as,
1524
m.
+
mies elis,
1636.m.
—
mies as
(4
;
IV).
Va do
kilmé
né a
isiskai
aiski.
Ta¢iau
g ei iausiai
ai
asmen a dinés
kil-
més
ie o a dis,
susida es
is
asmen a diio,
daba
populia ios
(pe
160
Seimy)
pa a dés
Siauljs
daugiskai os.
Tokia
gy enamyjy
ie y
a dy
da yba
lie u iy
kalbai
y>aé
bidinga.
i:
i
»
S ékana
(1).
Minima
nuo
XVI
a.
(3:
TIT).
1509
m.
S ékina
—
Zemaj iy
seniiino
Kesgailos
d a as
i
mies elis
(4
:
IV).
j
Neabejo ina,
kad
mies elio' a das
y a
anden a dinés
kilmés.
Jis
bus
a -
si ades
i8
daba inio
upelio
a do
Suéksndlé
(Ai os
de’in,
in .)
anks esnés
213
ly ies
*S éksna.
Kad
okia
ly is
ik ai
galima,
odo
Vaigu os
apylinkiy
upés
a das
S eksna
(Kni uojos
in .).
Be
o,
is o ijos
dokumen uose
pi miausia
paminimas
ne
mies elio,
o
upés
a das:
Sweisna,
lys
1384
m.
(1:
I
26;
55:
68).
Plg.
da
1880
m.
ug asym@:
"p zyjmuje...Szweksznie,
Wilkupis”
(21).
Txigi
mies elio
a das
S ékgna
adosi
i8
upés
a do
*
S éksna.
No s
a do
kilmé
i
ai8ki,
abejoniy
kelia
jo
ly is.
P aéjus
keliems
me-
ams
po
pi majo
upés
a do
paminéjimo,
uose
pa iuose
K yZiuoéiy
o dino
keliy
j
Lie u g
ap asymuose
andame
ki g
a do
ly i:
on
de
Swez en
1387
m.
(55
:
68):
galbi
*S éks e
a
pan.
A.
Salys
spéja,
jog
S ékina
u éjo
g e imine
ly i,
ku i
iksuojama
i
élesniuose
Sal iniuose,
p z.,
1526
m.
Ze-
mai ijos
Zeméelapyje:
Swiyeesny
i
Schwegs en
(1
:
II
29),
J.
Sp ogio
XVI
a.
Zemaiciy
zemés
ie o a dziy
zodyne:
Meexwnw
i
Ulsexume,
Ieexune
i
Heexwmne
(35
:
330).
G e imininé
ly is
bus
igsilaikiusi
gana
ilgei
—
plg.
do
Schweks enau
1790
m.
(21),
aziau
XVII,
XIX
a.
aiskiai
isi y auja
daba inis
a ian as:,
Szweksznianskiej
1695
m.,
do
Szweksai
1784
m.,
Szweksznianska
1784
m.,
Szweksznis
1843
m.,
in
Szwekszn e
1843
m.,
Szweksznie
1854
m.,
Szweksznie
1855
m.,
Weexwune
1895
m.,
Heexunu
1892
m.,
Meexunu
1915
m.
(21)
i
k .
S enéionys
(3).
Manoma,
kad
jau
XII)
a.
S encionys
bu o
alséiaus
cen as.
XVi
2.
p adiioje
jie
—
Vy au o
Didziojo
d a as,
ku iame
Vy au as
1414
m.
pas a ydino
bagnyéig.
1486
m.
S enéionys
jau
adinami
mies eliu
(3:
TV;
4:
(V5:
Va do
kijme
neaiski.
Galimi
du
a do
susida ymo
bidai.
Pi masis
—
a das
y a
p iesagos
-onys
edinys
i8
eZe o
a do
Sueni as.
Be
o,
eZe y
sis emoje
S en as
—‘Ilgys
—
Miskinis
—
Juodynas
i
k .,
a odo,
bi a
upelés,
a du
S en é.
Tuo
a pu
nepa yko
nus a y i,
ku i
ai
upele
i
kaip
ji
3iuo
me u
adinama.
/Tokios
da ybos
gy enamujy
ie y
a dai
Ry y
Lie u oje
gana
populia is:
Me a
upé
:
Me iénys
k.
Pab adeés
ap.
S eniio-
niy
.;
S yld
up.
:
S yliénys
k.
Adu iskio
ap.
S enéioniy
.;
Mylé
up.
i
ez.
:
Myliénys
k.
S endioniy
ap.
i
.;
Mézia,
Médé
up.
:
Méziénys
k:
Adu-
iskio
ap.
S endioniy
.
i
k .
Tad
dél
da ybos
biido
abejoniy
né a.
Taciau
i8 a din ieji
kaimai
y a
p ie
a ba
ne oli
upiy, ku iy
a dais
jie
pa adin i.
O
ede as
S en as
(upé
S en é)
y a
keliolika
kilome y
j
siau e
nuo
S endioniy,
odél
y3ys
a p
eZe o
(upés)
i
mies o
a do
kelia
am
ik y
abejoniy.
Be
né a
nejmanomas,
jeigu
su iksime,
kad
pi mieji
S en ioniy
gy en ojai
bu o
a kile
nuo
S en o
ege o
(a
S en és
upés).
Vadinasi,
a gumen y
uz
anden-
a dine
mies o
a do
kilme
esama
gana
im y.
Ki a
e us,
jokiu
bidu
negalima
a mes i
p ielaidos,
kad
mies o
a das
S enéiénys
y a
asmen a dinés
kilmés
—
jis
bi y
susida es
is
asmen a diio,
daba
pa a dés,
S endidnis
daugiskai os.
Tai
ienas
populia iausiy
gy ena-
myjy
a dy
da ybos
biidy
Ve u iy
kalhoje
(Bu imai
k.
7
Bu imas,
An dnai
k.
:
An énas,
Mo kinai
k.
:
Mo kinas
i
. .)
Tadiau
pa a dé
S endiénis,
ben
miisy
laikais,
S en ioniy
apylinkése
neuZ iksuo a.
Ji
i3
iso
e a
—
ik
penkios
Seimos:
ys
nuo
Kaisiado iy,
po
ieng
nuo
Jiezno
i
Joniskio.
Tad
galima
j a i,
jog
pa a dés
S encidnis
kilmés
ie a
yia
kazku
apie
!iaigia-
214
do is
—
Jiezng.
Siose
ie ose
y a
keli
eze ai,
a du
S enéi s
:
Auk3 d a io,
Onuskio,
Vie io
apylinkése.
Be
o,
ne oli
nuo
Semeliskiy
y a
eZe as,
ku io
a das
S e idius.
Na ii aliai
pe gasi
min is,
jog
pa i
pa a dé
Suendiénis
ga-
li
bi i
ie o a diné
—
p iesagos
-onis
edinys
i8
e e o
a do
Sueidius a ba
S endi s.
Tokiu
a eiu
anden a diné
miec s
a de
S endiénys
kilmé
a o-
dy y
i ikimesne.
:
Tau agé
(3°).
Is o ijos
Sal ini ose
pi mg
ka g
minima
1507
m.,
kai
bu o
pas a y a
baZnyéia.
Tau agé
jau
paZymé a
O.
Magnaus
1539
m.
suda y ame
jii y
Zemélapyje
(3
:
TV).
Nuo
y
laiky
mies o
eik3mé
nuola
didéjo.
Mies as
isiki es p ie
Ju os
upes
ingio.
Ta agés
y iniu
pak aSéid
eka
ki as
upelis
—
Be de.
Reikia
pab ed i,
kad
be
Tau agés
mies o,
Lie u oje
y a
da
ke u ios
ie es,
u in ios
a dg
Tau age:
ai_pie a
p ie
an a
(Tel8iy
ai.),
pie a
p ie
Gel-
ony
(Si in y
aj.),
piliakalnis
p ie
T yskiy
(TelSiy
aj.),
ienkiemis
Ku kliy
apylinkeéje
(AnykSdiy
aj.).
Visy
penkiy
ie y
a das
Tau agé
y a
sudu inis,
suda y as
i&
ZodZiy
a i as
i
agas:_
*
Tau - oge.
Kaip
Zinoma,
seno éje Lie u os
gi iose
eisési
s ambis
aguoéiai
au ai.
Siy
z é iy
s a ba
lie u iams
u éjo
bi i
nepap as ai
didelé,
nes
ien
ie o-
a dziy,
kilusiy
i8
ZodZio
a i as,
Lie u oje
y a
kelios
degim ys:
Tau dkalnis,
Ta i akalnis
(kalnai),
Tau ija,
Tau é
(upes),
Tau iné,
Ta i iské,
Tau ii é
(pie-
os),
Tau eikus,
Tau élis
(eze ai),
Tau ai,
Tau dlaukis,
Tau iné,
Tau -
é a
(kaimai)
i
daugybé
ki y.
Vie y
a do
*
Tau - age
an asis
Zodis
dgas
eiské
ne
Z é ies
aga,
o
kam-
pa,
ingi,
lanka.
Vadinasi,
ie o a dzio
Tau - agé
pi miné
eikimé
bu o
” au-
o agas”
a ba
” au o
kampas”
—
ma y ,
aip
bu o
adinamos
ie os,
ku
eisési,
gy eno,
ganési
a pan.
au ai.
Tad
isos
penkios
Lie u os
Ta i agés
—
ai
ie os,
kampai,
agai,
ku
bii a
au y.
Kai
dél
mies o
a do
Tau agé,
ai
ji
a da
galéjo
gau i
nuo
Ja os
upés
ingio
( ago),
ku is
kazkada
galéjo
bi i
adinamas
”
Tau o
agu”
a
”
Tau y
agu”.
I8
3io
Zodziy
junginio
éliau
i
bus
igsi u uliojes
sudu inis
ie o a dis
Tau agé.
:
Tel8iai
(3).
K yziuogiy
o dino
k onikoje
1317
m.
minimas
Tel&iy
(Talsa)
slénis
(6
:
IV
28—29;
3
:
IV).
Gy enamoji
ie a
paminé a
1398
m.
XV
a.
minimas
Tel8iy
d a as,
1527
m.
—
als ius
(4
:
TV).
Mies o
a do
anden a diné
kilmé
neabejo ina
—
jis
g ei¢iausiai
susida-
é
i§
upés,
ekanéios
p o
mies a,
a do
Télsé
a
Tel3é
daugisksi os
(1597
m.
upé a dis
uzZ asy as
Tes wa).
No s
imanoma,
jog
kazkada
bii a
eZe o,
a du
*Tel3ys
a
pan.
—
1584
m.
jis
ug asy as
Teapuu
(minimas
J.
Sp ogio).
Ly-
i,
*
Tel3ys
esan
galima
odo
i
ai,
jog
upés
a da
”"Slownik
geog a iczny...”
(XIX
a.
pabaiga)
pa eikia
oki
—
Telszys
(2
:
III
242).
Kaip
en
bebu e
—
i8
upés
a
i8
eZe o
a do
susida é
mies o
a das
Telsia
—
is
ien
ai
anden-
a dinés
kilmés
ie o a dis.
Gy enamujy
ie u
a du,,
suda y y
i8
upés
a
eZe o
a do
daugiskai os,
Lie u oje
u ime
daugybe:
J zin as
ed.
:
Judin ai,
K iaund
up.
:
K ia inos,
Si in a
up.
:
Si in os,
Kamaja
up.
:
Kamaja .
215
U ena
(3°),
Pi moji
Zinia
apie
U ena
y a
is
Mindaugo
laiky
—
1261
m.
paminé a
U ena
(U e ).
1416
m.
pas a y a
bagnyéia,
nuo
XIV
a.
U ena
apo
seniiinija
(6
:
Il
8—9;
4:
4).
Mies o
a das
neabejo inai
anden a dinés
kilmés.
Jis
y a
nemazos
Sei-
mos
ie o a dziy,
ku iy
kamienas
:len-
,
na ys:
U enéilis
e%.,
U ena,
U enéles
k.,
U endi é
a ba
U endlé
up.
U enos
mies e,
is eka
i
U enaigio
ed.,
Ulenas
ez.
Tau agny
ap.
—
i&
jo
su
mazybine
p iesaga.-yké is
suda y es
en
pa
esan is
mazesnio
eze o
a das
U enyks is.
18
upés
a do
U enelé
adosi
kaimo
a das
Ulenilé.
Mies o
a dui
U end
p adaig
bus
da es
g eigiausiai
upés
a -
do
U endi é
a ba
U endlé
anks esnis
a ian as
*
U ena,
Vadinasi,
bii a
upés
a do
*
U ena.
Jis
niekuo
nesikeisdamas
i o
mies o
a du
U end.
Tai
po-
pulia us
gy enamyjy
ie y
a dy
da ybos
biidas:
Risné
up.
:
Resné
ms .,
Vilnia
up.
:
Vilnia
(anks esné
Vilniaus
a do
ly is),
Dysnd
up.
:
Dysna
k.
i
. .
Upés
a dui
*
Viena
i us
mies o
a du
U end,
upés
a das
ans o ma-
osi
—
ga o
mazybing
p iesagg
-ailé,
-élé:
U endi e,
U enélé.
Tai
aip
pa
ip as as
eiskinys
lie u iy’
kalhoje
(placiau
2 .
Ukine ge).
Valkini ikai
(2).
Gy en ie é
Zinoma
nuo
XIV
a.
1418
m.
minimas
Val-
kininky
d a as
i
mies elis,
1503
m.
—
alséius,
1516
m.
—
mies as.
157]
m-
ga o
Magdebu go
eises
(4
:
IV).
;
Va do'
kilmé
né a
aiski.
Pi miausia,
gali
kil i
abejoniy
dél
Zodzio
p adzios
alk-,
nes
lenky
kalboje
siuo
me u
isigaléjusi
ly is
be
p iebalsio
:
Olkien ki.
Taéiau,
a odo,
i
ly is
y a
an iné,
élesné.
Kaip
ji
susida é,
gana
i ikina-
mai
y a
i odes
J.
O ebskis.
Jo
nuomone,
lenk.
Olkieniki,
kaip
i
kai
ku ie
ki i
panadios
sanda os
ie o a dziai
(p z.,
Va éna
—
lenk.
O any),
ik y ios
dekompozicijos
biidu
y a
iSsi ii ulioje
ig
junginio
”
w-
Wolkienikach”,
”w-
Wo-
an-ch”.
Jy
kompozicija
"w
Wo-”
galéjo
bi i
a iama
ik
”
Wo-”.
P iebalsi
w
su okus
kaip
p ieSdéli,
ly ys!*
W-olkien kach,
*
W-o anach
bu o
suskaidy os
i
du
komponen us
W
Olkienikach,
W
O anach,
ku iy
an ieji
(
Olkienikach,
_O anach)
éliau
isi y a o
kaip
sa a ankiskos
idiomos
(80
:
118).
Anks esnieji
uz agymai
aip
pa
odo,
kad
Saknis
alk-
y a
ik a.
Mano-
ma,
kad
gy en ie é
pi ma
ka q
paminé a
Jogailos
1387
m.
as e
Ski gailai:
ua
eunuxa
maz
eonocme”.
J.
Jakubowskis,
a odo,
pag is ai
mano,
jog
oks
a3ymas
esan i
eks o
engeju
spaudai
klaida
—
o iginale
u eje
bi i
eoaxunuyxax
eoxocm(81
:
25).
Véliau
ilge
laika
y auja
ly ys
su
alk-:
y
Boa unuxozs
1450
m.
(8
:
58),
Y
Boszxunuxo s 1466
m.
( en
pa ,
74),
y
Boaxenuxozs
1475
m.
( en
pa ,
33),
y
Boaxunuxozs
1495
m.
( en
pa ,
628),
Welkininki
1503
m.
(1:
I]
57),
Boa unuxu
1516
m.
(83
:
XXV;
27
p ie-
das),
Bos’xunuxu
1541
m.
(65
:
I
36),
3
Baaxunuxa
1557
m.
(62:
562),
do
Boaxunuxs
1563
m.
( en
pa ,
710),
2
Boaxunuxs
1564
m.
( en
pa ,
762),
2
Boaxunuxs
1566
m.
( en
pa ,
826)
y
Basxunuxaze
1597
m.
(8
:
6)
i
.
Kada
ima
ody is
ly ys
su
olk-,
iksliai
nus a y i
neleng a,
be
aisku,
kad
gana
élai.
Tik a,
kad
XVII
a.
ji
jau
a o a,
plg.
Olkieniki
1784
m.
(21),
Oasxenuxcxazo
1835
m.
(1:11
71),
Oa xenuxu
1861—1865
m.
(21)
i
pan.
Dél
a do
galima
pasaky i,
jog
jis
u i
p iesaga
-inink
bei
Sakni
alk-.
Ta méie
Zinomi
i
ki i
a ian ai
—
Valkingkai,
Valkingkas.
Kaip
odo
miné-
as
1503
m.
uz a3ymas
Wolkinink ,
p iesaga
-inink-,
ma y ,
y a
gana
sena.
216
miné a
1253
m.
Tuo
laiku
ji
adinosi
ki aip;
galbi
Ga dé
a
Ga dai
—
1253
m.
dokumen e
uZ asy a
Ga de
(2
:
I
440;
III
232).
Lie u os
didysis
kuni-
ae
Vy au as
Ga dus
su
Alsedziy
alsciumi
XV
a.
p adzioje
pado anojo
emaiéiy
yskupui.
XV,
XVI
a.
Ga duose
bu o
i
yskupo
d a as.
Ga -
duose
pas aéius
baznyéia,
ji
1637
m.
bu o
a iduo a
domininkonams,
ku ie
po
desim
me y,
-y. 1642
m.,
Gia
jk é
ienuolyng
( eikusj
ne
iki
1889
m.)
i
pas a ydino
(1639-m.)
19
koplyéiy,
simbolizuojanéiy
k yZiaus
kelius,
.y.
kal a ijas
(1:
Il
90-91).
Zodis
kal a ija
y a
kiles
i
kal os
a do
Je uzaleje
pa adinimo
‘Kal a ia.
Cia
bu o
ka aliky
8 en osios
ie os,
k yZiaus
keliai
su
kul o
pas a ais,
koplyéiomis.
Véliau
okiy
kal a ijy
p idygo
isoje
Eu opoje,
d auge
i
Lie u oje.
Nuo
o
laiko
g e a
Ga dy
a do
émé
ody is
i
ki i
—
p a-
diioje
Ga dus
im a
adin i
Naujgja
Je uzale,
eliau
—
Zemaiciy
Kal a ija.
Ka ais
Zemaidiy
Kal a ija
ne
o icialiuose
ie o a dziy
sa aSuose
bu o
aso-
ma
iesiog
Kal a ija;
pa yzdiiui,
1917-1918
m.
okieciy
isleis ame
Lie u os
gy enamyjy
ie y
a dy
sg ae
(91).
Né a
abejonés,
kad
domininkonams
XVII
a.
idu yje
Ga dus
émus
adin i
Noujgja
Je uzale
bei
Zemaiciy
Kal a ija,
Ga dy
a das
da
ilgai
bu o
gy as
ie os
zmoniy
a min yje.
Tai
ma y i
i
is
XVII
a.
bei
élesniy
dokumen y,
mininéiy
mies elio
a dg.
Pa yzdZiui,
1655
m.
ie o é
adinama
Kal a ya,
o
1662
m.
—
da
Ga dais
(1
:
JI
91).
M.
Valanéius
sa o
eikale
”Zemai¢iy
yskupys e”
(isleis ame
1848
m.)
sky iy
apie
domininkony
jsiki ima
Zemai iy
Kal a ijoje
adina
”
Dominiko-
nis
Kalwa ijo”,
aciau
eks e
jau
a oja
Ga dus:
~Zemaj iusi
jezawi ams
su
be na dinajs
jau
esan ,
nebuwa
da
Dominikony:
Ju gis
Tyszkiewicze
wis-
kups,
no iedams
kad
i
u
a nu
Diewa
ne uk um,
1637
m.
pakwie e
jus
i
Ga dus.
Ga daj,
buwa
aj
soda,
wiskupams
p ide an i..”
(89
:
IT
111).
Vadinasi,
XIX
a.
idu yje
a das
Ga dai
da
bu o
gy as.
V.
Vi kauskas
ei-
gia:
”y a
duomeny,
kad
ne
daba
senieji
gy en ojai
a mena
§i
pa adinima
(90
:
56).
Be
a das
Zemaiéiy
Kal a ija
is
dél o
iss imé
anks esniuosius
a dus,
nes
mies elis
is
labiau
ga séjo
kaip
kul o
cen as.
|
ji
apie
1650
m.
bu o
is
Romos
a ez as
s ebuklingas
pa eikslas,
o
nuo
1742
m.
Gia
p adeé i
eng i
isuo iniai
a laidai,
j
ku i os
suplaukda o
daug
Zmoniy.
Reikia
many i,
kad
ai
padejo
jsi i in i
naujajam
Kal a ijos
a ba
Zemaiciy
Kal a ijos
a dui.
Sis
a das
iSsilaiké
iki
1964
m.,
kai
jis,
ma y ,
daugiausia
an i eliginiais
sume imais,
bu o
pe k iks y as
|
Vd du g,
.y.
ga o
upés,
ekan¢ios
pe
mies eli,
a dg.
Taciau
a das
Vd du a
isigalé i
nespéjo
—
neseniai
mies-
eliui
g agin as
bu es
(no s
ne
pa s
anks y iausias)
pa adinimas
—
Zemaiciy
Kal a ija.
joi
i s
Tai
d izodis
a das.
Apie
an aji
jau
kalbé a,
o
pi masis
(Zemaiéiy)
p i-
lipdy as
éliau,
kad
Zemaiéiy
Kal a ija
nebi y
painiojama
su
Ma ijampolés
.
mies e!'u
Kal a ija.
Del
Ga dy
galima
pasaky i,
kad
ai
—
pasika ojan is
ie o a dis
Lie u-
.
oje:
Ga dai
miskas
Bi zy
ls.,
pie a
Alan os
is.,
pie a
Skapiskio
ls.,
pie a
Pandélio
is.
i
k .
Plg.
da
Ga das
bala
Pas alio
ls.,
pie a
Liuba o
ls.,
k iimai
Zapyékio
ls.,
miskelis
Vabalninko
ls.
i
k .
Neabejo ina,
kad
8ie
ie-
223.

y
a dai
y a
kile
i
bend inio
Zodzio
ga das
* a e
a
lauke
uZ e a
ie a
gy uliams
laiky i;
banda,
kaimené”.
Konk egiai
dél
mies elio
a do
Ga dai
kilmés
abejoniy
kyla
a
p asme,
kad
esama
im o
pama o
many i
ji
susida ius
iS
upés
a do.
Sino
me u
upe-
lis,
p ieSais
mies eli
i ekan is
ij
Va du a,
o icialiai
asomas
Paéya denis
( éliau
jis
bu o
pe k iks y as
j
Céd onas).
Gal
bii a
anks esnés
Paga denio
ly ies
*
Ga das
a ‘pan.
Be
o,
kiek
j
Siau e,
pagal
A.
Sali
3
km.
(55
:
12),
esq
bii-
a
ki o
upelio
a du
Ga dé,
1523
m.
okiskai
uZ asy o
Ga desche
Beke
( en
pa ).
I8
Sio
upé a dzio
susida é
gy en ie és
a das Ga dé.
Daba
okios
gy-
en ie és
nebé a,
be
ji
bus
ignykusi
palygin i
neseniai
—
Ga dés
d a a
1925
m.
mini
Lie u os
apgy en os
ie os”
(33
:
148),
o
Ga dés
kaima
—
1959
m.
*Lie u os
adminis acinis- e i o inis
suski s ymas”
(73
:
694).
A.
Salys
-mano,
kad
i8
upelio
a do
y a
suda y as
i
siuo
me u
esancio
(Madeikiy
.
Sedos
ap.)
kaimo
a das
Paga dé.
Be
o,
da
kiek
giau iau,
bu usiame
G iis-
és
alsciuje
(daba
G is é
—
kaimas),
J.
Sp ogis
mini
upe
Topda,
ekancig
pe
Ga dy
d a g
(um.
Topds:)
i
pe
Seda
(35
:
82).
Vadinasi,
upelio
a -
das
*Ga das,
*Ga dé
a
pan.
Siose
ie ose
isiskai
jmanomas,
odél
Ga dy
anden a diné
kilme
a odo
gana
i ikima.
Zemalé
(2).
Rasy iniuose
Sal iniuose
ie o é
minima
nuo
1554
m.
Mies-
elio
p i ilegijg
ga o
1713
m.
(1
:
XI
110;
4
:
IV).
Vie o a dis
Zem4lé
y a
pasika ojan is:
Zemélé
upé
Raudénai,
Upynos
degin.
in .
(i8
Sios
upés
a do
su
p iesaga
-ena
suda y as
kaimo
a das
Zemalénai),
Zemalé
pie a
Luokés
is.,
pie a
T yskiy
ls.,
pie a
End ieja o
is.,
Zemalés
ganykla
Skuodo
is.
P o
Zemalés
mies eli
daba
eka
upelis
a du
Zemélupis
(Se ksnés
kai .
in .).
B.
K iklys
mano,
kad
gy en ie é
pa-
adin a
gio
upelio
a du
(6
:
{V
374).
Taip
i8
iesy
galéjo
bi i,
nes
Zemalés
kaimas
ki ési
an
Zalios
gaKnies”,
.y.
"idki us
miskg
p ie
Zemialés
upelio
(Zemalupio)
j
y us
nuo
d a o
sodybos”
(1
:
XI
110).
Vadinasi,
anks esné
pi miné
upelio
a do
ly is
bus
bu usi
*Zemalé,
o
éliau,
kai
siuo
a du
im a
adin i
gy en ie é,
upelio
a das
pasikei é
|
Zemdlupis.
Tokiy
a
panasiy
a ejy
Zinoma
nemaza.
‘
,
K.
Biigos
nuomone,
Zemélé
y a
ku siskas
ie o a dis,
sie inas
su
la .
*
Zemale
( okiskai
asoma
Semallen)
bei
ki ais
ie y
a dais,
u indiais
Sakni
lie .
Zem-
,
la .
zem-
(2
:
III
244).
Jis
bu y
su
Zemai iams
budinga
p iesa-
ga
-alé
suda y as,
ma y ,
i8
bend inio
Zodzio
Zémé.
La iskajai
Ku o
daliai
p iesaga
-alé
aip
pa
bu o
bidinga:
Nudgale,
Vaigale,
Vé gale
( en
pa ).
Zidikai
(2).
XVI
a.
pi mojoje
puséje
minimas
Zidiky
d a as,
XVI
a.
pabaigoje
i
XVII
a.
p adzioje
—
mies elis.
Pe
Valaky
e o mg
bu o
jku -
-s
Zidiky
kaimas,
ku is
g ei
augo
(1595-1596
m.
jame bu o
19
éeimy,
o
1614
m.
—
jau
46
Seimos).
Kaimas
XVII
a.
pabaigoje
apo
mies eliu.
Jam
a si adus,
pi mieji
Zidikai
sunyko
(4
:
IV).
Va do
kilmé
kelia
i ai iy
abeoniy..Tai
gana
izoliuo as,
e as
ie o a dis.
Be
jo
da
Zinomas
.pie os
a das
Zidiké
(Vege iy
is.).
1892
m.
o icialus
ca inés
Rusijos
ie o a dZiy
sg a3as
mini
U enos
is.
ienkiemi,
*Kudusxu
(92
:
344).
Tai
bene
i
iskas.
18
o
da y i
i esnes
ig adas
sunku.
Vis
del o
bene
j ikimiausia
bi y
many i,
jog
die
ie o a dziai
y a
asmen a dines
kil-
224
més. Tagiau
asmen a dis
(daba iné
pa a dé)
*
Zidikas
a
pan.
neuZ iksuo a,
no s
ki okios
da ybos
pa a dziy
su
zid-
esama:
Zidénis,
Zidilis,
Zidziunas.
Tad
g e a
jy
pa a dé
*
Zidikas
bii y
isiskai
jmanoma.
__
Kokioms
ki oms
p ielaidoms
im esnio
pama o
né a.
Tiesa,
1925
m.
”Lie-
u os
apgy en os
ie os”
mies elio
(i
d a o)
a dg
aso
Zydikiy
(33
:
154),
be
&i
ly is
g ei¢iausiai
neau en i8ka
—
gy oji
kalba
pazis a
ik
Zidikai.
Be
o,
i8
gy osios
kalbos
ly i
Zidikai
pa eikia
i
Vaizgan as
(32
:
X
53).
Uz aay-
mai
ne
lie u iy
kalba
nieko
nauja
neduoda,
plg.
udexu
XVI
a.
(35
:
115),
MKuduxoecxoe
mecmeuxo
1789
m.,
Zydyki
1820
m.,
Kuduxu
1843
m.,
Zidikai
1854
m.,
Zydiki
1855
m.,
#Kudexu
1881
m.,
1892
m.,
1915
m.
i
pan.
(21).
LITERATUORA
.
Lie u os
u banis ikos
paminklai.
V.,
1978—1988.
T.
1—11.
.
Biga
K.
Rink iniai
as ai.
V.,
1958—1961.
T.
1—3.
Madoji
lie u iskoji
a ybineé
enciklopedija.
V.,
1966—1971.
T.
1—3.
Ta yby
Lie u os
enciklopedija.
V.,
1985-1988.
T.
1—4.
.
Lie u iy
enciklopedija.
Bos onas,
1953—1966.
T.
1-35.
K
ikl
ys
B.
Misy
Lie u a.
Bos onas,
1963—1968.
T.
1—4.
.
Lie u iskoji
a ybine
enciklopedija.
V.,
1976—1984.
T.
1—12.
.
Jiu oscxaa
Me pmxa.
U.
I:
Kuu a
sanucem.
CIIG.,
1910.
T.
1.
9%
Banpuuxounuc
WM.
Hassanna
miToBckux
HaceNeHHbIX
MYHKTOB,
o6pasosaHubie
oT
HasBaHMi
pex
u
osep
//
Lingua
Posnaniensis.
Poznan,
1958.
T.
7.
P.
240—252.
10.
Kuza inis
K.
E ymologica
//
Bal is ica,
V.,
1966.
T.
1(2).
P.
177—184.
Po iael
11.
Razmuk
ai
é
M.
Biadingesnés
Lie u os
oikonimy
da ybos
p iesagos
ia
TSR
moksly
akademijos
Sak
A
se ija.
V.,
1989.
T.
3
(108).
P.
138—147.
E
12.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
an oponimika:
Vilniaus
lie u iy
asmen a diiai
XVI
a.
p adzioje.
V.,
1977.
13,
Salys
A.
Rink iniai
a3 ai.
Roma,
1983.
T.
2.
14.S ane iéiusS.
Ras ai.
V.,
1967.
15.
VanagasA.
Del
ie o a dzio
Labgu a
da ybes
i
kilmés
//
Bal is ica.
V.,
1966.
T.
1
(2).
P.
185—189.
i
16.
VanagasA.
Del
upés
a do
Dane
(Danija,
Dangé)
//
Lie u iyh.
:y os
klausimai.
V.,
1960.
T,
3.
P.
317-319.
17.
TonoposB.H.
Ipyccexum
aspx.
M.,
1975-1984.
T.
1—4.
18.
MaZiulis
V.
P isy
kalbos
paminklai.
V.,
1966—1981.
T.
1—2.
19.
Maciejauskiené
V.
Lie u iy
pa a dziy
s abiliza imosi
ypa umai
XVIII—XIX
a.
//
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
da bai.
A
se ija.
V.,
1987.
T.
4
(101).
P.
113-122.
20.
NikZen ai isA.
Kas
zu o
p ie
Baje bu go
1337
m.
?//
Gim asis
k aS as.
1987
04
16.
i
21.
Lie u os
moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
ins i u o
abécéliné
is o iniy
ie o a dziy
ka o eka.
22.
Sk
a diius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
V.,
1941.
23.
MalenbachsK.,Endzelins
J.
La iedu
alodas
a dnica.
Riga,
1923—1932.
T.
1—4.
24.
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch.
Be n,
1949
. .
25.
VanagasA.
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba.
V.,
1970.
26.
JonikasT.
Zu
den
li auischen
O snamen
//
Bei age
zu
Namen o -
schung.
1950/51.
Bd.
2.
S.1—32.
:
WARM
Pw
225°
27.
S epona iéienél.
Dél
lie u isky
ie o a dziy
p isinimo
K yZiuociy
o dino
as uose
//
Bal is ica.
V.,
1974.
T.
10(2).
P.
163—168.
28.
Sc ip o es
e um
P ussica um.
Leipzig,
1861—1874
.T.
1-5.
99
Ska dZius
P.
Lie u iy
anden a dziai
su
-n -.
Jy
da yba,
kilmeé
i
eiksmeé
//
Li uanis ikos
da bai.
B uklinas,
1973.
T.
3(1).
P.
9—69.
30.
Alexand owiczS.
Mias eczka
Bialo usi
i
Li wy
//
Ac a
Bal ico-Sla-
ica.
Bialys ok,
1970.
T.
7.
P.
47-108.
31.
Li -,
Es h-
und
Cu landisches
U kundenbuch
nebs
Reges en
/
He ausgege-
ben
on
D .
F ied ich
Geo g
on
Bunge.
Re al,
1853.
Bd.
1.
32.
Vaiszgan as.
San aszas
geog a iszkuju
Lie u os
a du
//
Di a.
Zinynas.
1904,
N .’10.
P.
35-61;
N .'11.
P.
3—29.
33.
Lie u os
apgy en os
ie os.
K.,
1925.
34.
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas.
V.,
1985.
T.
1;
1989.
T.
2.
35.
Cn
po uc
KM.
Ted papuyeckul
cnosaph
mpesnen
2Komo i ckow
semi
XVI
c one us.
Bunsua,
1888.
36.
G ina eckis
V.
Keliy
Zemaiciy
ie o a dziy
g e imines
o mos
//
Kalbos
kul a a.
V.,
1970.
N .
17. P.
55—56.
37.
Baléianas
K.
K éda na
//
Miisy
kalba.
V.,
1977.
P.
17—18.
38.
SmigielskisB,
Kun.
Vika o
uz agai
//
D augija.
1908.
N .
24.
P.
342—350.
3:
39.
Dusbu gie is
Pe as.
P isijos
zemes
k onika
/
Pa engeé,
i adg
i
paaiskinimus
pa ase,
Zemélapi
suda e
R
o
m
a
sBa a.
V.,
1985.
40.
Endzelins
J.
La ijas
PSR
ie a di.
Riga,
1956.
D.
1, s.
1;
1961.
D.
eo
41.
Razmuk
ai
é
M.
P iesaginés
da ybos
Lie u os
gy enamyjy
ie y
a dai
ig
hid onimy
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
21:
Lie u iy
onomas ikos
y inéjimai.
V.,
1981.
P.
199-206.
-
:
42.
Maziulis
V.
Del
Ne ingos
a do
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1960.
T.
3.
P.
301-315.
43.
O
ebski
J.
Les
mo s
d’o igine
commune
dans
les
langues
sla es
e
bal iques
i
Lingua
Posnaniensis.
Poznan,
1949.
T.
1.
P.
121—151.
44.
Udolph
J.
Die
S ellu g
de
Gewasse namen
Polens
inne halb
de
al eu-
opaischen
Hyd onymie.
Heidellje g,
1990.
z
45.
Kalwai is
W.
Lie uwiszky
Wa dy
Klé ele
su
15
000
a dy.
Tilze,
1910.
46.
Hinze
F,
Zum
p oblem
de
Meh sp achigkei
bei
de
Fische be élke ung
au
de
Ku ischen
Neh ung,
o
allem
zu
Beginn
des
20.
Jah hunde s
//
Jah buch
ai
Volkskunde
und
Kul u geschich e.
Jah gang
1989.
Be lin,
1989.
S.
156—162.
47.
Ge ullis
G.
Die
al p eu ischen
O snamen.
Be lin
und
Leipzig,
1922.
48.
Rela iones
s a us
dioccesium
in
Mango
Duca u
Li uaniae.
Roma,
1917.
T.
1
1978.
7.
2.
49.
VanagasA.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.;
1981.
50.
Pie sch
R.
Fische leben
au
de
Ku ischen
Neh ung.
Be lin,
1982.
51.
Sch
mid
W.
P.
Zum
bal ischen
Dialek
au
de
Ku ischen
Neh ung
//
Indoge manische
Fo schungen.
1983,
Bd.
88.
S.
257-268.
52.
Lauksaimnieku
un
ci u
zemes
ipasnieku
ad esu
g ama a.
Riga,
1931.
53.
Schmi leinR.
Toponimie
Li uanienne.
Bade,
1948.
54.
Low
miansk
i
H.
S udja
nad
poczg kami
spoleczens wa
i
pa s wa
Li ewskiego.
Wilno,
1931—1932.
T.
1—2.
55.
SalysA.
Die
Zemai ischen
Munda en.
Teil
I.
Geschich e
des
zemai ischen
Sp achgebie s.
K.,
1930.
:
.
i
56.
La ijas
PSR
ddens ecu
nosaukumi.
Riga,
1986.
Sas.
1—4.
57.
Is o ijos
a chy as.
T.
1:
XVI
a.
Lie u os
in en o iai
/
Su inko
K.
J
a
b-
lonskis.
K.,
1934.
:
58.
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas.
V.,
1963.
~
59.
Gidzi nas
V.
Is
Simno
is o ijos.
//
Lie u iy
Ka aliky
Moksly
Akade-
mijos
Me ag is.
Roma,
1965.
T.1.
60.
To o ai is
J.
Sudu os—Su alkijos
is o ija..K.,
1938.
D.
1.
61.
Spis
miejscowosci
Polskie}
Rzeczypospoli e}
Ludowej.
Wa szawa,
1967.
226
:
62.
Jlu oscxas
me puxa.
U.
III:
Kau u
Ily6nmuns x
Jen.
lOp es.
1914.
T.
63.
Pananosi
SA.
Cnoynix
naspay
nacenensix
Tay
Bine6cxa
poGnacni.
Mincx,
1977.
oie
’,
aie
64.
Bi gy
d a o
eismo
knygos.
1620—1745
/
Pa enge
Raudeli inasV.
Oe
ee)
ea
a,
65,
Lie u os
als ie iy
i
mies elény
ginéai
su
d
aldy ojais.
V.,
1959.
T.
1;
1961.
T.
2;
1968.
T.
3.
Rn
¥4
oe
2
66.
Lie u os
TSR
adminis acinio— e i o inio
suski s ymo
Zinynas.
V.,
1976.
67.
Codex
diploma icus
ecclesiae
ca hed alis
necnon
dioeceseos
Vilnensis
[Ko-
deks
dyploma yczny
ka ed y
i
diacezji
Wile iskiej/.
1387—1507.
K akéw,
1948.
68.
Laumane
B.
Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é,
Riga,
1987.
69.
Sch
mid
W.P.
Neh ungsku isch.
S u ga ,
1989.
¥
ca e
in en o iai.
XVII
a.
/
Suda e
K.Jablonskisi M.Juéas
71.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
_
72.
Lie u os
TSR
adminis a y inis— e i o inis
padalinimas..
V.,
1949.
-
73.
Lie u os
TSR
adminis acinis— e i o inis
suski s ymas.
V.,
1959.
74.
Lie u iy
kalbos
agybos
Zodynas.
K.,
1948.
75.
Kalbos
p ak ikos pa a imai.
V.,
1976
(I
leid.);
1985
(II
leid.).
.
ic
Lie u os
moksly
akademijes
Lie u iy
kalbos
ins i u o
dialek ologiniy
ondy
eks ai.
77.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
V.,
1977.
T.
1:
Leksika;
1982.
T.
2:
Fone ika.
78.
Du idano
I.
Th akisch-dakische
S udien.
Teil
I:
Die
Th akisch-
und
dakisch-bal ischen
Sp achbeziehungen.
So ia,
1969.
79.
U bu is
V.
[Rec.:]
"Ac a
Bal ico-Sla ica.
//
Bialys ok,
1964.
T.
1.”
//
Bal is ica.
V.,
1966.
T.
1
(2).
P.
191-194.
80.
O
e¢ebs
ki
J.
Bal isch-Slawische Miszellen
//
Lingua
Posnaniensis.
Cah
heu e
ekid,
Opis
K
T ock
//
P eeglyd
»-
Jakubowski
J.
is
Ksiens wa
jego
z .
1387
his o yezny.
1907.
T.
5.
P.
22-49"
.
S
82.
JablonskisK.
Lie u iski
Zodziai
senosios
Lie u os
ad iniy
kalboje.
Kaunas,
1941.
83.
Jl106
anc
u
M.
O6nacTHoe
nenenue
u
MecTHoe
ynpasnenne
JIuTOBcKO-
agen
TocyzapceTsa
Ko
BpeMeHu uspanua
Tlepsa o
JIm opcxa o
C a y a.
M.,
84.
Fenzl
au
W.
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s-
und
Pe sonen-
namen
des
Memelgebie s,
Halle/Sale,
1936.
8.
Vana
g
as
A.
Lie u os
Syyenemaly,
ie y
a dai,
kile
i8
ienaskai os
asmen a dii
//
Bal is ica.
V.,
1967.
T.
3
(1).
P.
111—116.
86.
Bana ac
A.
Onxonuuni
JIw an
c
cyppuxcamu
chaBaucko o
mpoucxom-
Re e
sees
-a as
//
Bal o-slowianskie
zwigzki
jezykowe.
W oclaw,
1990.
P.
~
87.
JIm oscxas
me puxa,
YU.
[1l:
Kuu u
Ily6amuns x
Jlens.
Mepe ucn
so cxa
Jiu oscxa o.
Tle po pan»,
1915.
aa
a
:
.
as
J.
Kai
ku ios
pas abos
diemgaliy
klausimu
//
K ad o y a.
V.,
89.
WolonceewskisM.
Zemai iu
Wiskupis e.
Wilniuj,
1848.
D.
1-2,
90.
Vi kauskas
V.
Del
kai
ku iy
Zemai iy
k ad o
ie y
p imes iniy
a dy
//
Kalbos
kul O a,
V.,
1963,
N .
4.
P.
65—57,
1H
ieee
O e e zeichnis
de
Ve wal ungsbezi kes
Li auen—No d.
92,
Cnucoxs
Hacenenua xs
wec >
Konencxo
y6epxin.
K.,
1892.
93.
AndasNTHI
yxasaTens
KS
akTOBOM
KHH e,
HaMAHHOR
BunencKoi
apxeo paduuecKoio
XOMMMCCHeIO
B®
1867
omy:
Pesusus
Nyu>
W
Mepexonoss
SBePHHMDIXD
B%
S ismem’>
Benuxom’s
Kuaxec se
JmTosckom’s
[pu opua
Bo s
Aa oaNYa
Bonosuya...
Buzsna,
1878,
227
ch
i
Tos
co6panme
pyccKmxb
neTonucel .
T1717:
Sanannopyccxia
HeTonucn.
.,
1907.
95.
Monpo6ne
anbasuTHEMm
yKasaTemb
Kb
I—XH
omam
apxeo papuuecko-
o
cOopHHxa,
Hs apaemo o
IIpK
Bunenckom
yue6uam’
OKpy e
‘Coc asun
VA.
Cnpo xc
>,
Bunsng,
1905.
96.
Tay6Gapac
®.
Iipycckas
uppoHMMUs
(Filol.
moksly
kandida o
dise -
acijos
madin as is).
V.,
1990.
97.
Pomxes
ux
M,
Bunencxas
y6epuua.
Tomnpi
cmucoKs
HaceNeHHETb
ec ...
Bumbya,
1905.
98.
Teo padwueckHM
yKasaTenb
BEISOPHBIX'
JOKYMCHTOBD
HSS
AKTOBbIX
xuu
Bunexcxa o
Llen panbHo o
Apxusa.
.
99.
JIm oncKax
MeTPHKAa.
CII6.,
1903.
T.
1.
4
‘
100.
VanagasA.
Lie u a
i
lie u is
// Gim asis
Zodis.
1990.
N .
10.
P.
3—25.
101.
BaléikonisJ.
Rink iniai
a3 ai.
V.,
1978.
T..1;
1982.
T.
2.
102.
Bonb Tep
9.
Cnnckn
HaceneHHBIX®
mecTs
Cysankckom
ySepHun.
CTII6.,
1901.
103.
Indeks
al abe yczny
miejscowosci
dawnego
Wielkiego
Ksies wa
Li ewskie-
go.
Wilno,
1929.
Cz.
1.
104.
Jé
ge s
B.
Ve kann e
Bedeu ungs e wand scha en
bal ische
Wo e
//
Zei sch i
u
e gleichende
Sp ach i
o schung.
Gé ingen,
1966.
Bd.
80.
105.
HolowinskiJ.
Telsiyi
Zemaiciy
yskupys és
ie o a dziy
ank aS inis
sg aSas,
saugomas
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
106.
S epona iéien
é
I,
Lie u idki
ie o a dziai
K yZiuoéiy
i
Li onijos
o dino
dokumen uose
(magin as is).
:
107.
Ju k& as
J.
Vilniaus
ie o a dziai.
V.,
1985.
x
108.
Vilniaus
yskupys és
dekana y
ie o a dziy
sg aSai.
1784
:m.
//
Lie u os
cen inis
als ybinis
is o ijos
a chy as,
F
SA—18580,
19246,
19247,
19248,
19249,
19251,
19252,
19253,
19254,
19295.
109.
CnosHHK
c apoyKpailcKoi
MoBu
XIV—XV
c .
Kuis,
1977,
T. 1-2.
110.
Apxeo padiuecki
COopHHKL
MOKyMeHTOSS
OTHOCHIIMXCA
Kb
UCTOPIM
CezepHo-sananHoi
Pycn.
Bunp ia.
T.
1—13.
111.
Synodus
Dicecesana
Vilnensis.
Ab...
Domino
D.
Michaele
Joanne
Zienko-
wicz.
Vilnae,
MDCCXLIV
(1744).
112.
Synodus
Diaecesana
Meédnicensis,
seu
Samogi ize...
Domini...
Tyszkiewicz.
Vilnae,
MDCCLII
(1752).
113.
C mcok
Bonoc e
M
cembCKMxb
o6ulecTB
10
MMPOBLIM
yuAacTKaMb
Bunenckxo
ySepxHun
1874
opa.
_Bunena,
1874.
::
114.
O ebskiJ.O
badaniach
nad
nazwami
wodnymi
{
miejscowymi
na
ob-
sza ze
Li wy.
I
Miedzyna odowa
sla is yczna
kon e encja
onomas yczna.
W oclaw-
Wa szawa-K akow,
1961.
P.
49—58.
115.
Lie u iy
kalbos
zodynas.
V.,
1956—1992.
T.
1-15.
116.
Endzelins
J.
Piezimes
pa
La ijas
ie y
a diem”
//
Filologu
bied ibas
aks i.
Riga
,
1926.
T.
6.
P.
7-10.
117.
C aa maneB.d.
Jla simcKa
aHTponoHNMus.
bamHIMH.
M.,
1981.
118.
@acmepM.
S umono mueckHh
cnonapb
pyccko o
asu xa.
M.,
1964—1973.
T.
1—4.
119.
Tay
410
Te
10.
Cnonaph
6anTHSMOB
B
CiaBAHCKMX
ASbIKAX-
J1.,
1982.
is
120.
F aenkel
E.
Li auisches
‘e ymologisches
Wa e buch.
Heidelbe g,
1962.
i=?
121.
G ina eckis
V.
Del
Rie a o
a do
kilmés
//
Kalbos
kul i a.
V.,
1991.
N .
61.
P.
70—73.
3
s
122.
Lie u os
moksly
akaclemijos
Lie a iy
kalbos
ins i u o
abécéliné
ie o a -
daiy,
ud ady y
18
gy osios
kalbos,
ka o eka.
:
123.
Vi kauskas
V.
Siau es
y y
danininky
Snek y
Zodynas.
V.,
1976.
124.Razmukai eM.A
ia y iniai
p iesagines
da ybos
Lie u os
oikoni-
mai
//
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
da bai.
A
se ija.
V,,
1988.
T.3
(104).
P.
99—104.
-
228

125.
10
pxenac
IO.K,
Moms xa
noc poenua
usocemaHTMyecKuXx
PAQOB
Ha
6ase
mpepHe
an pononumun
//
Bal y
i
sla y
an oponimikes
klausimai.
Siauliai,
1970.
P.
12—18.
126.
S aszewski
J.
Slownik
geog a iczny.
Wa szawa;
1959.
127.
Pananosi4
SH.
Cnoynix
haspay
Hacenens x
nyuKx ay
popsencxa
spo6nacTu.
Mincx,
1982.
128.
CymepaucKxaaAB.
C pyx ypa
umenu
co6c senno o.
M.,
1969.
129.
Henoxynup
All.
Jumasus
uw
ppy ue
AUTYAaHHSMBI
B
YKpaMHCKux
eoc o euncnne e ieea
pamMMaTukax
M
cnopapax
XVI—XVII
ps.
//
Bal is ica.
.,
1971.
T..7
(1).
P.
53-62.
130.
UZ
pu is
J.
T ys
kalbinés
s udijos
(D ei
sp achwissenscha liche
S udien).
Chicago,
1990.
.
181.
Slownik
geog a iczny
k oles wa
Polskiego
i
innych
k ajow
slowianskich.
Wa szawa,
1880—1895.
T.
i—14.
132.
Pesusia
myu s
u
mepexopon,
skepHHEX
BE
6uBmem
Benuxom
Kus-
aecTBe
JiuTo cKkom’s...
coc aBneHHaa
C apoc ow
Mc uSoKonckum?
Ipu opiems
Bo ganosuuem
Bo
non
u4e
M
BD
1559
.
Bunbua,
1867.
133.
L
e
y
ding
G.
Slownik
nazw
miejscowych
ok egu
mazu skiego.
Cz.
2:
Nazwy
izjog a iczne.
Poznan,
1959.
134.
Rei elai is
J.
Veisiejai
//
Tau a
i
Zodis.
K.,
1928.
T.5.
P.
248—307.
135.
Sa ukynas
B,
Vie o a dzio
Ukme ge/Vilk(a)me ge
kilme
//
Musy
kalba.
V.,
1978.
N .
4.
P.
20—24.
136.
Ilonuoe
co6panue
pyccxux
meTonuce .
T.
35:
Jle onucu
6exopyccko—
mu opcKue
M.,
1980.
137.
SadauskasR.
A
jmin as
D uskininky
a das?
//
Gim asis
k aS as.
1991
08
08.
1388.
Nak inieneéeG.
PaulauskieneA,Vi kauskasV.
D uskininky
a més
Zodynas.
V.,
1988.
139.
Bal
aiésis
V.
De
li .
Flussname
Nemunas
und
das
li .
namas
//”
Haus”
(Einige
Beme kungen
zu
E ymologie)
//
Kalbo y a.
V.
1987.
T.
37
(3).
P.
18-23.
140.
Zweck
A.
Li auen.
S u ga ,
1898.
141.
Malenbachs
kK.
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins.
Riga,
1923-1932.
T.
1—4.
UNSERE
STADTENAMEN.
Zusammen assung
Zu
Zei
gib
es in
Li auen
e wa
300
S ad e,
s ad ische
Siedlungen,
S ad chen.
Die
Siedlungen
haben
e schiedene
Schicksale.
Ih
Al e
is
e schieden:
manche
sind
Hunde e
yon
Jah en
al ,
ande e
zahlen
einige
Jah zehn e.
Einige
wa en
in
de
Ve gangenhei
wich ig,
die
ande en
heu e.
Einige
Namen
sind
al ,
besonde s
in e essan ,
o
lassen
sie
sich
schwe
e ymologisie en,
die
ande en
sind
ein ach,
zwei els ei,
e ymologisch
eindeu ig:
Hie
we den
e wa
60
S ad enamen
analysie .
Es
is
selbs e s andlich,
da8
die
Suche
nach
den
Auswahlk i e ien
sinnlos
wa e.
Eine sei s
we den
hie
nu
wenige
Namen
analysie ,
ande e sei s
s ell
diese
A -
ikel
nu
einen
Teil
de
g é8e en
A bei
da ,
deshalb
wi d
iibe
die
K i e ien
ein
ande es
Mal
gesp ochen.
Man
kann
nu
das
un e s eichen,
da8
u
die
Analyse
nich
nu
Namen
mi
kla e
E ymologie,
sonde n
auch
solche,
de en
E ymologie
und
Bildung
komplizie
sind,
he angezogen
we den.
229°