Mūsų miestų vardai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTY ONOMASTIKOS TYRINEJIMAI ALEKSANDRAS VANAGAS MUSY MIESTY VARDAI Lietuvoje siuo metu galétume suskaitiuoti apie 300 miesty, miesto tipo gyvenviediy, miesteliy. Nevienodo tai likimo gyvenvietés. Vieny jy amzius — keli Simtai mety, kity — tik kelios desimtys. Vienos jy buvo svarbesnés praeityje, kitos — dabar. Vieny jy vardai seni, be galo idomis, neretai labai sunkiai aigkinami, kity — paprastés, neabejotinos, akivaizdzios etimologijos. Cia nagrinéjama apie 60 oikonimy. Suprantama, kad ieSkoti aiskesniy jy atrankos kriterijy buty beprasmiska. Viena, per maza dalis miesty vardy nagrinéjama, o aiitra — gis straipsnis téra didesnio darbo dalis, todél apie atrankos principus bus kalbama kita proga. Pabrézti galima nebent tai, kad nagrinéjimui parinkti ne tik aiskios, bet ir problemiskesnés, sudétingesnés etimologijos bei darybos viety vardai. Alytis (4). Vienas seniausiy miesty Lietuvoje. Jau 1387 m. dokumente vadinamas miesteliu (3; 1)*, 0 1466 m. — valsciumi "VY Oaumcxott eosocmu” — (8 : 83). 1581 m. gavo Magdeburgo teises. Dél miesto vardo kilmés bita ivairiy nuomoniy. Pvz., J.Otrebskis mané, kad Alytis sudarytas i8 bjlsés air Saknies lyt-. Taéiau tai aigki klaida. Neabejotina, kad gaknis babe al-, o -yt- — iprasta lietuviy kalbai’ priesaga. Neaigku tik tai, kokiu biidu ‘susidaré miesto vardas — tiesiog i§ atitinkamo bendrinio Zodzio ar i8 hidrohimo. Upés ar eZero vardo *Alylus dabar néra. Taéiau pro Alyty i Nemuna teka upelis, vardu Aljtupis. Greigiausiai tai véliau susiformaves vardas i kilmininkinés konstrukcijos *Alytaus upé ar pan. O pirminis, senesnis upelio vardo variantas, matyt, buvo * Alytus. Taigi miesto vardas Alytus greiciausiai radosi ig upés vardo *Alytus. Kitaip tariant, upés vardas niekuo nepasikeisdamas tapo miesto vardu. Tokia gyvenamyjy viety vardy daryba lietuviy kalbai ypat bidinga: Dysné up. : Dysnda k., Dikstas ez. : Duktas mstl., Jiesia up. : Jiesia k., Jtiodupé up. : Jtiodupé k., Néva up. : Nova k., Obelija ed. : Obelija k., Raudéné up. : Raudoné mstl., Rusné up. : Rasné mst., Rimietisez. : Rimietis k., Sveritezeris ez. : Sueritezeris mstl., io up.: Upynamstl., Venta up. — Venta mnstl., Vistytis ez. : Vistytis mstl. ir kt. Nuomoné, kad ankstesné upés ir miesto vardo lytis buvusi ne Alytus, o *Alyta (10 : 181), tuo tarpu negali biti visiskai patvirtinta. Tiesa, istorijos * Cituojama, Saltiniai ir autoriai nurodomi tokia tvarka: skliaustuose pirmasis arabiskas skaitmuo Zymi literatiros sgrase pateikto autoriaus ar Saltinio eilées numeri, roméniskas skaitmuo — tomo_numeri, antrasis arabigkas skaitmuo — puslapi. 176° 8altiniuose Alytus raiomas Olita, Oauma ir pan., todél néra nejmanoma, kad * Alyta i Alytds i8virto véliau (panasiai kaip miesto vardas Vilnia pakito j Vilnius). Bet, kita vertus, galéjo biti (zinoma, giuo atveju) ir atvirkS¢iai, juoba, kad vietovardzZiai su kirgiuota galune -tis Piety Lietuvoje ypaé dazni: Guostis ez. Aukstdvarys, Krisugids up. Alové, Auktdvarys, Butrimonys, Udrija, Niedtis ez. Kapéiamiestis, Skirzitis, ez. Leipalingis, Skroblis up. Merkiné, Svetis up. Daugai, Svendits ez. Aukstdvarys, Onuékis, Teirus ez. Veisiejai, Vardzis up. Udrija, Viksris up. Seirijai ir kt. Antaliepté (1). Viename XVI a. inventoriuje, kurio nuoragas padarytas tarp 1580 ir 1620 m., minima vietové 3aanmoaenyse (57 : 1, 10). Ja K.Jablonskis (ten pat, 1), véliau ir kiti autoriai (6: I 601), "idsiverté” j Uzantaliepténat. Miesteliu gyvenvieté vadinama nuo 1675 m. (6 : I 601; 4:1). ‘ ' Vardas sudarytas i8 Siaurryciy tarméms bidingo priegdélio antair Saknies liept-. Tokiy priesdéliniy vietovardziy zinoma ir daugiau, bet daZniausiai tai prieSdélio antavediniai ig hidronimy: Antd-gavé k. Ignalinos r. : Gavys ez., Anta-ilgis k. Moléty r. : Iigis e2., Anté-kriaunis k. Rokiskio r.: Kriauna up., Antd-lamésié k. Utenos r. : Laméstas ez., Antd-liedé k. Svenéioniy r.: Liedis ed., Antd-zaveé k. Zarasy r. — is * Anta-zalvé : Zdlvé ez., Zaluys ez. ir t.t. (9 : 243). Vediniy is bendriniy Zodziy madziau, bet pasitaiko. Vienas ju — Ukmergés r. Zemaitkiemio apyl. kaimo vardas Anté-tiléiai: priesdélis antair bendrinis Zodis tiltas. Matyt, gyvenvieté Antd-tildiai kirési prie tilto. Visiska analogija su Antd-tiléiais bitty Antd-liepté: antair hiéptas. Ir siuo atveju kaimas, matyt, kirési prie liepto. Tai visigkai itikima, nes Antaliepté yra prie Sventosios, paupy, kur tikriausiai kazkada galéjo biti ir lieptas. Juoba, kad seniau Antaliepte, seneliy teigimu, turéjusi kita varda — Lieptiné (6 : 1601). Tai vélgi gana itikima, nes tokio vardo realuma paremia kiti panasis vietovardiiai, plg. Lieptiné pieva Deguéiy vis. Trinkuskiy k.; pieva Alytaus vis. Likiskiy k.; Liéptinis pieva Alytaus vls. Kabeliy k. Aridgala (1). Viena seniausiy gyvenvieciy Lietuvoje, zinoma bene nuo 1253 m. — Eregalle. Saltiniai pirmiausia mini Ariogalos zeme, o Vytauto laikais buvo Ariogalos dvaras. 1781 m. miestelis gavo Magdeburgo teises (6 : II 412—413; 55 : 43), Tai sudurtinis vietovardis, su Jungiamuoju balsu o padarytas ig arir -gala. Tokios darybos gyvenamyjy viety vardy Zinoma ir daugiau: Baiségala, Dauksidgala, Dievégala, Eiriégala, Gerdziégala, Gimbégala, Saudégala, Tendziégala, Vytégala. Jy antrasis sandas -gala kildinamas i liet. galas ” pabaiga, sritis, kraStas”. [domu, kad panasus aiskinimas pateiktas jau 1873 m. isleistoje G, Voloviciaus ”Revizija pusé...” bei kity akty knygy ”Abécélinéje rodykléje”: ”Oiipazaaa 6e8 acaxazo cOMNENUT, NpOUCTOdUMs Ooms cacdyouUT Jumoecro—Jamvuwcrurs caoas: opacs, apa, ape, umo shaxums — enewnee, omKpumoe Mecmo (noasna, nose), daxa, gazveapoxs; u oms 20.nace, 2aace — Koneys, oKoNeNNOCM, Kpall, yzors. Omcwda bauocaiiuee sxayenue OitpazoAbt Moocems bums — byxeaavno: Daunwil Koneys, a es boace wupoKoms sHaNenuu — KoNeYys kax0z0 Aubo UMenUs, HoediT npuceaoKs um. nod. (93 : 71). Taigi Aridgalos pirminé reikimé galéjo biti kieno nors kraStas, 177 pabaiga, pakraStys ar pan. Tik neaisku kieno, nes pirmojo sando arkilmé kelia ivairiy abejoniy. Suprantama, kad ar- — negali buti siejama su liet. 6ras, nes tokiam siejimui prieStarauja fonetika (ar-: or-; lat. ars, ara atitinka liet. dras). Be to, Saltiniy uzra3ymai néra vienodi — vietoje arpasitaiko air-. Ticsa, vakary tradicija nuo pirmyjy uzZrasymy diftongo, rodosi, nepaZista: Eregalle 1253 m., Ergalle 1257 m. (55 : 43), Erogel 1294 m. (28 I ~ 158),Erogel 1306 m. (ten pat, 173), Erogeiam 1322 m. (ten pat, 186), Arogel 1322 m. (ten pat, 287), Erogiln 1336 ?m. (ten pat, 537), Eroglen (ten pat, 600), Eragelen 1367 m. (28 : II 89), Eragelen 1370 m. (ten pat, 97), Eragelen 1370 m. (ten pat, 98), Aragel 1377 m. (ten pat, 167), Eroglen 1348 m. (ten pat, 513), Froglen 1352 m. (ten pat, 516), Eroglen 1355 m. (ten pat, 521), Eroglen 1364 m. (ten pat, 541), Eroglen 1364 m. (ten pat, 549), Eroglen 1366 m.. (ten pat, 557), Eroglen 1367 m. (ten pat, 559), Eroglen 1370 m. (ten pat, 569), Eroglen 1372 m. (ten pat, 571), Eroglenses 1375 m. (ten pat, 579), Eroglen 1378 m. (ten pat, 588), Erogeln 1395 m. (ten pat, 676),-Erogeln 1394 m. (ten pat, 680), Erogeln 1384 m. (ten pat, 685), Grogil, Erogel 1377 m. (28 : II] 106), Erogiln 1405 m. (ten pat, 276) ir pan. Taciau ryty Saltiniai, taip pat bene nuo pirmyjy uzrasymy, dazniausiai vartoja lytis su diftongu Zodzio pradiioje: Otpaxaae, Otpaxaze (nors visai greta parasyta ir Opaxase) 1466 m. (8: 75), Bozocme Otipaxzona 1528 m. (87 : 6), @ Oupaxzose 1572 m. (65 : I 16), om mueyncmea oupaxzoaexozo 1572 m. (57 : 208), eozocmu oupaxzoacxoti 1589 m. (ten pat, 289), wlosczi eyragolskiej 1590 m. (ten pat, 300), oupaxzoacxot 1593 m. (ten pat, 345), oupaxzoacxoi 1599 m. (ten pat, 507), @ OtpazoavcKxoi eoaocmu, Oipazoavcxutl deopeys, 25 Ottpazxoavi, Otipazoavcxutl xocmeas, y Bopaxzone, Oilpaxzoavexozo, OiipaxzoavcKas, Otipaxzoan, muegns Eiipaxzoanceut, 00 Oiipaxzoan, 36 Oilpaxzoayf, ky Otipaxzoavcnomy, Eitpaxzoavcnas, wlosez Eyragolska (35 : 208-210). Kaip matome, slavy kalbomis ragytuose dokumentuose visg XVI a. vartojamos lytys su diftongu ai- (ei-). Panadi padétis ir ”Lietuvos metrikoje”: Atipaxzoaa, Atipaxzoay 1580 m. (94 : 209), Reygolg 1550 m. (ten pat, 436), Aupsxzoza, Aupaxzoay XVII a. pab. (ten pat, 256), Aupaxzoav, Aupaxzoay XVII a. pab. (ten pat, 371). Plg. dar: ”ciwunowei... eiragolskiej” 1610 m. (70 : 58), Diipazona 1685 m., 1738 m., 1767 m., 1795 m. (21), Ejrogalas parakwijes 1848 m. (89 : 1 280). Lenky kalboje véliau isigaléjo tik lytis Ejragola (13 : II 498; 54:1 65), rusy — Otipazona (93 : 71). Kada galutinai isitvirtino lytis Ariégala lietuviy kalboje, sunku pasakyti — 1848 m. M.Valanéius, kaip matéme, dar raso Ejrogalas. Oficialus 1925 m. gyvenamyJy viety vardy sarasas jau teikia lyti Ariogalos mst. (33 : 86). Nuo to laiko ji isivyrauja visuotinai. I8 Aridgalos vardo rasymy istorijos Saltiniuose matyti dvigubas ivairavimas: Zodzio pradzios'e: air a: ai, e: et. Dél-e : a svyravimy galima sutikti su K. Buga (2 : I 134), jog pirmesné lytis greigiausiai buvo sw e. Fa rod? vakary ankstyyoji ragymo tradicija, lenky Ejragola, polinkis zodzio pradzios e keisti ia. Ragymas kirilica su of atspindi galbut vélesni tarima, jeu su a pradiioje. Panasiy atvejy galima rastiir-daugiau, plg. Oifmapmuwxu (35 : 210) — greiciausiai is * Fitartisk-:. priesagos ~iskvedinys i8 sudurtinio asmenvardiio * Ei-tartas.. Arva vel: 178 Ottzoadakw greta Eifzoedanu (95 : 260) — matyt, is * Bigaudonys ar pan. Tai buty priesagos -onys vedinys i8 sudurtinio asmenvardzio * Fi-gaudas. Dabartinis kaimo vardas Firiégala (Kaisiadoriy r. Zasliy ap.) 1567 m. uZra’ytas 3 Oilpaxzoitaw (87 : 649). : Zymiai sunkiau paaiSkinti diftongo ei-, aisantyki su monoftongu e, a-. Kaip matéme, vakary rastai be igiméiy nuo XIII a. vidurio vartoja lytis tik su earba a-, o ryty (rasyti daugiausia kirilica) — beveik be iSiméiy tik diftonga at-, retkaréiais ei-: *Friogala, Ariégala: *Eiriogala, Airiégala (gyvosios kalbos lytis — 2r. 2 : III 333). Variantas * Firidgala sutampa su jau minétu Kaigiadoriy r. kaimo vardu, neabejotinai autentigku — Firidgala. Todél teoriskai vardo Aridgala ankstesné lytis * Firiogala visiskai imanoma. Tad vis délto, kurios lytys — su er-, ararba su eir-, air- — yra ankstesnés, tikros? K.Buga dél to kategoriskai tvirtina: ”Aupsxzoaa yra ruso ra3ytojo padaras is senalietuviskos lyties Arjagala. Arjagalos vardas rusui buvo labai sunkus istarti délei santaros j po r; istarimg palengvino e penfezis, t.y. lyties arjaperdirbir.as { air’a@”... (2 : 1 134). Sio autoriaus nuomone, "Kad kai kurie lietuviai Aridgalos vietoje siandien istaria Airidgala, tai tam kalta miisy valsciaus raStiné (9ipazoaa) ir klebonija, kuri neseniai tenustojo lenkiskai kalbéjusi” (2 : III 333). Atrodo, jog tokiam aiskinimui bity galima pritarti. Juoba, kad pastebéta, jog vokietiai balty kalby dvibalsj et (ir ai) gana tiksliai respektuodavo, pvz. Zeymen 1385 m. (28: 11 693) — dabar Zeimis, Eykschissken 1384 m. (ten pat, 698) — dabar Fisiskés, Weyze 1253 m. (ten pat, 136) — dabar Veisiejai. Ypaz tai aiskiai matyt i8 priisi8ky vietovardziy rasymo vokieciy kalba: Fister-flis up. < *Fistr-; Deyme up. — Deimé, Neyden up. < *Neid-, plg. liet. Niedus ez. ir pan. (96 : 128—129). Manyti, kad vokietiy kronikininkai informacijg apie Ariogalg galéjo gauti is tokios lietuviy tarmés, kurioje diftongas et-, aivirsta monoftongu, taip pat mazai tikétina, juoba, kad apie Ariogala ei-, aiislieka nepakite. Todél siy dieny gyvosios kalbos lyti Ariégala galima laikyti autentidka, tik véliau désningai pakitusia i8 * Eriogala. Kas yra Saknis “er- (dabar ar-), neaisku. Galima tik spéti, kad ji gali biti kilusi if kokio nors asmenvardiio, plg. dabarting pavarde Arius ir ypat Args. Tad Ariégala arba * Eriogala bity ” Ario, * Brio galas, kraStas”. |domu, kad apie Kaisiadoriy r. kaimo varda Firidgala, yra uérasytas pasakojimas, jog kazkada gyvenes kunigaikitis Firys, o dabartiné Firiogala buves jo lauko galas. Kitaip tariant, ir Eiridgalg bity pamato laikyti asmenvardinés kilmés. Ariégalos ir Firiégalos sandy ar- (er-) ir eirasmenvardine kilme patvirtinty ir kiti panasiai susidare sudurtiniai vietovardziai su -gal-, pvz., Dauksidgala — is Dauk3d, Datik3as, Dauk3js; Gerdiidgala — is Gerdzius; Vytégala — is Vytas ir kt. (platiau Zr. Ramygala). Baisdgala (1). Vietové zinoma nuo XVI a., kai Zygimantas Augustas 1539 m.. Baisogalos parapijai paskyré Zemiy (6 : II 432). Istorijos uZrasymai, nors truputi ir jvairuoja, bet apskritai patvirtina gyvosios kalbos lyti Baiségala : Bottcaxzona 1561—65 m. (2: 1251), Boitcaxeoavt, Beticazoan, Foticaxzoascxozo, Boticazoavcnas eoaocme, Boticazoarcxuil xocmea (35 : 26), w Boisagole, w Beysagole 1572—1573 m. (57 179 205—206), Bojsagola 1618 m. (21) ir pan. Tiesa, J. Sprogio yra pateiktas vietovardis Boascazoaa, umenue 1582 m. (35: 27). Galbit tai ta pati Boiségala. Bet gyvosios kalbos vartosena ir dauguma istorijos dokumenty ugragymy neleidzia manyti, jog siy dieny Baisdgala gali buti is * Balzogala ar van.’ ParaSymas Boavcazoaa, jeigu tai tikrai to paties miestelio. vardas, tikriausiai yra okazionalizmas. Baiségala — sudurtinis vietovardis, su jungiamuoju balsiu o padarytas i8 baisir -gala. Antrojo sando kilmé aiskesné — jis siejamas su liet. galas *pabaiga, kraStas” (platiau zr. Ramygala). Pirmasis sandas baisabejoniy kelia ta prasme, kad kai kurie kiti pana3ios darybos sudurtiniai vieto- . vardziai dazniau turi asmenvardini pirmaji sanda: Dauksidgala : Daukéa, Datksas, Dauksjs; Gerdzidgala : Gefdzius; Vylégala: Vytas ir t.t. ( placiau zr. Ramygala). Taéiau sakuies baisasmenvardziy, bent jau dabartiniy pavardziy, neZinoma, todél saknis baisgali buti kildinama is bidvardzio baists. Taigi pirminé Baisdgalos reiksmé bity ”baisi, baisumo vieta, kraStas, pakrastys”. Tokia prielaidg patvirtinty ir Ramygalos analogija — sis vietos vardas pradzioje, matyt, reiské "ramus galas, rami vieta” ar pan. Siaip jau atvejy, kada sudurtiniy vietovardziy su -gala pirmasis sandas buna kiles is bendriniy Zodziy, esama ir daugiau, pvz., Lieknagala : lieknas, Zgsiigala : Zgsis ("Zasy galas”), Zuejdtgala : Zvejéti ir kt. ; Batakiai (3°). Vardas pirmg kartg paminétas gana vélai — tik XV a. viduryje, tagiau vietové greigiausiai buvo gyvenama seniai. Manoma, jog Batakiai isikiire buvusio Aukaimio vietoje. Ordino daug karty pultas ir niokotas, Aukaimis 1305 m. buvo visiskai sunaikintas. Jo vietoje galéje isikurti dabartiniai Batakiai. 1528 m. Batakiai jau buvo valséiaus centras ir miestelis (1: IV 5-7). / Saltiniuose vardo lytis ivairuoja: Botoky (1526 m. Zemaitijos Zemélapis), Betoki (1613 m. LDK Zemélapis), Pottagon (1669 m. K.Langés Priisijos Zemélapis), n2zax Bomoxs (1855 m. — Batakiy miestelio planas), Bomoxu (1865 .m. Batakiy planas) ir kt. (1 : IV 7-24). Taéiau, nepaisant tam tikry uzZraymo svyravimy, vardo lytis Batakiai greiciausiai yra pirminé, autentiska, tikra. Vardo kilmé aiski — jis yra susidares i asmenvardzio, dabartinés pavardés, Batakis daugiskaitos. Tokia gyvenamyjy viety vardy daryba lietuviy kalbai labai. budinga — plg. Butrimai k. : Butrimas pavardé, Algindat k. : Algirdas asmenvardis, Bagdénaik. : Bagdénas pavardé. $j kilmés aiskinimg paremia ir ta aplinkybé, jog greiciausiai bita vietovés (gal jau ir dvaro) savininko, pavarde Botockis. Toji pavardé Botockis bity suslavinta lytis i8 liet. Batakis ar pan. (1 : IV). é Cékiské (1). Cekiskés vardas pirmg kartg paminétas palyginti labai velai — 1600 m. Taciau gyvenviete grei¢iausiai atsirado gerokai anks¢iau. Remdamiesi 1687 m. Vilkijos senitinijos inventoriaus jra3u, kuriame tuédias 6 valaky kaimas vadinamas Piktakiemiu arba Cekiske, tyrinétojai spéja, jog Ceki3ké atsirado buvusio Piktakiemio kaimo vietoje. Tas kaimas minimas 1542 m. Cekiske jis pradétas vadinti tia buvusio dvaro (ankstesnis jo vardas buves Cekakampiai ar pan.) vardu. Tas dvaras isikiiré i pietryéius nuo Pik180 takiemio, uz upelio (1 : IV 29). [domu, kad Lietuvoje tebéra kitas kaimas Piktakiemis — KaiSiadoriy r. Kietaviskiy ap. Vietovardziy, turinéiy Sakni éek-, Lietuvoje yra nemaiza: Cékiskés k. Vilniaus r., Cékigkis k. Pasvalio r., Cekai k. Akmenés r., Cekdiéiai k. Kelmés r., Cekétiai k. Traky r., Cekénys *:. Anykééiy r., Cékiské pieva Debeikiy apyl., Cékiskés miskas Eisiskiy apyl. ir kt. Visi jie greigiausiai yra kile is asmenvardziy Cékas, Cékis, Celys, Cekditis, Cekélis, Cekénis. Ir miestelio vardas Cékiské taip pat turbut yra asmenvardinés kilmés — i8 Cékas, Cékis arba Cekjs. Tad 3i varda vesti tiesiog ig etnonimo éékas bity netikslu. Kitaip tariant, vietovardzio Cékiské kalbiné analizé nerodo, kad gyvenamoji vieta .Cékiské biity gavusi savo varda nuo neva jq ikurusiy ééky. Kitas reikalas, is ko yra kile asmenvardziai Cékas, Cekgs, Cckéitis ir kt. Galima itarti, kad vienu kitu atveju asmenvardiiai, turintys sakni éek-, gali biti kile i3 etnonimo éékas. Pavardziy, atsiradusiy is nebaltisky etnonimy, Lietuvoje yra ir daugiau, pavyzdziui: lénkas ir Lénkas, totérius ir Totérius, vdkietis, vokiet{js ir Voékietis, Vokietjsirt.t. PabréZtina, kad gyvenamyjy viety vardy, su priesaga -iské sudaryty is asmenvardiio (pavardés), Lietuvoje yra simtai: Antaniské k. Ignalinos r. : Anténas, Arugdiské k. Maizeikiy r. : Afvydas, Beinoriské k. Siauliy r. : Beinoris, Buivydiské k. Silalés r. : Buivydas, Datibariské k. Ignalinos r. : Daitibaras ir t.t. Darsiiniskis (1). Sis Kaigiadoriy r. miestelis — vieria seniausiy gyvenvieciy Lietuvoje, minima nuo XIV a. pabaigos (6 : I 487). Istorijos Saltiniy uZra3ymai skiriasi nuo dabartiniy: Dirsunen 1372 m. (28 : IL 572), Dirsungen 1375 m. (ten pat, 574), Dirsungen 1375 m. (ten pat, 576). Dyrsungen 1377 m. (ten pat, 589), Dirsunen 1381 m. (ten pat, 600), Dirsingen 1379 m. (ten pat, 601), Dirstine 1384 m. (ten pat, 688), Dirsune 1374 m. (28 : III 95), Dirsunenhusen, Dirsunenhus 1381 m. (ten pat, 115). © Tai KryZiuoéiy ordino tradicija. Kitokie yra uzZrasymai slavy kalbomis (arba kita kuria kalba, miestelio varda ra3ant nusizitréjus { slavy kalbas): in Dorsunyski 1473 m. (67 : 326), xs Aopcynuwxams, do Jopcynuwox 1542 m. ea ; 23), opcynuwcxozo 1582 m. (ten pat, 225), dopcynwexozo 1582 m. ten pat, 227), Zopcynuwcxuu, Mecmeuxo opcynuwscxoe, Bonocm Jopcynuwacxas 1586 m. (ten pat, 275—276), dopcynumcxoe, dopscynumscxoe, Oopcynumscnoe 1586 m. (ten pat, 277-278) Aopcynumxu 1582 m., 1791 m., Alopcynuucxas depocaea 1585 m., 1775 m., 1738 m., Aopcynuwcxoe cmapocmeo 1786 m. ( 98 : 253), Darsuniscensis 1794 m., Dorsuniszki 1760 m. Jfopcynuwxu 1873 m., 1874 m. (21) ir kt. Matyti dvejopo pobidzio skirtumai: a) vakary rastai vartoja lyti be priesagos -i3k-, o ryty — su Sia priesaga; b) vakary rastai dazniausiai *dirstin-, o ryty — *darsiin-. Kaip atsirado Sie skirtumai? RaSymas su priesaga -iskir be jos, matyt, atspindi Sio vietovardZio raidg. KryZiuociy ordino kronikose pirmiau pasirodo ne miestelio, o Zmogaus, bajoro nuo Vilniaus, vardas: Dirzsune 1365 m. (28 : II 551), Dirsumen 1366 m. (ten pat, 557), filius Dirsunen 1371 m. (ten pat, 570). Ir tik 1372 m. atsiranda ”terram Dirsunen” — ”Dirsiino zemé” (ten pat, 572) : tai neabejotinas dabartinis Darsuniskis. Atsiradus vietos 181 vardui * Dirstinai ar pan., Zmogaus vardas nebeminimas. Tad, atrodo, tikrai biita zmogaus vardu *Dirstinas. Jo vardu kiek véliau imama vadinti ir vietové: ”terram Dirsunen” ir ypat Dirsunenhusen, Dirsunenhus < * Dirsunen-haus (vok. Haus, tarm. Hus ”namas, namai, rimai”) — ”Dirstino kiemas, namai”. Vadinasi, asmenvardis * Dirstinas virto vietos vardu *Dirsiinat ar pan. Priesagos -iskKryZiuotiy ordino kroniky lytys negavo galbit todél, kad tuo metu, kaip matéme, dar ir savininko * Dirstnas bita gyvo, todél posesyvinés arba vietos reiksmés priesaga vietovés vardui nespéjo prilipti. Ji atsiranda kiek véliau, situacijai nusistojus: Dorsuniski 1473 m. Bet su priesaga -tskpasirodo ir kita Saknis: vietoje dirs- — dars-. $i santyki labai sunku kaip nors paaiskinti, nes désningai dirsvirsti darsnegaléjo. Tad ir kyla klausimas, kuri Siy Sakny yra pirminé, tikroji, kuri vélesné, pakitusi. Tiksliai atsakyti nejmanoma. Galima tik pateikti pora argumenty Saknies dirsnaudai. Pirma — vietovardzio kirimosi laikais raSytos Kryziuoéiy ordino kronikos galbit tiksliau atspindi tuometinj tarima, juoba, kad ir bajoro vardas, ir i8 jo kiles vietovardis turi ta_pacig Saknj dirs-. Antra — dabartinio lietuviy vardyno duomenys labiau patvirtina Saknj dirs-. Kaip minéta, vietovardis * Dirstinai yra aiskiai asmenvardinis: dabartiniy pavardziy Zinoma tik su Saknimi dirs-: Dirsé, Dirsa, Dirsditis. Vietovardziy (asmenvardinés ar apeliatyvinés kilmés) su Saknimi dirsypaé gausu: Dirsapievis pv. Utena; Dirsbalé py., bala Pakruojis; Dirsélé m3. Kamajai; Dirsés laukas SeredZius; Dirsiné bala Liudvinavas ir kt. Esama ir gyvenamyjy viety vardy su dirs-: Dirsiat k. Sakiy r.; Dirsiat Vainatrakio k. dalis Pakuonio vls.; Dirsiat k. Pasvitinio vis.; Dirsiai k.. buy. Rytprisiuose, Isruties vls. Saknies darsvietovardZiy nezZinoma. / 2 Dievéniskés (1). Spéjama, kad dabartinése Dieveni3kése ar prie jy XIV a. pradZioje buves zymaus Lietuvos feodalo Gedgaudo dvaras. Galbit Dieveniskiy gyvenvieté ”Mingailos kaimo” vardu pirmg karta paminéta 1385 m. Manoma, kad Mykolas Mingaila, Gedgaudo sinus, buvo kiles i Dieveniskiy (1 : VI5). 1561-1565 m. ‘aktuose Dieveniskés vadinamos karalikuoju valsciumi. Miesteliu pirma karta pavadintas 1582 m. (ten pat, 6—7). Istorijos Saltiniuose vardas ra3omas gana panasiai: Dzevyenyszky 1471 m., Dziewienif~ki 1613 m. (LDK Zemélapis), Aseeenumxu 1864—1865 m., 1873 m., 1874 m. ir kt. (21). Todél dabar vietos gyventojy vartojama ir oficialiai iteisinta lyti Dievéniskés galima laikyti visiskai autentiska. Vardas greigiausiai asmenvardinés kilmés — priesagos -iskés vedinys iS asmenvardzio (pavardés) * Dievenis. Tiesa, tokia pavardé dabar neisliko, tatiau tcori3kai ji visiskai jmanoma. Juoba, kad is Saléininky apylinkiy ketvirtuoju Sio amZiaus desimtmetiu uZfiksuota pavardé Dzievénis. Tai, be abejonés, tarmiska lytis (dztkybé) if *Dievenis. Vadinasi, atitinkamo asmenvardzio buvimas abejoniy nekelia. Be tg, zincma ir daugiau pavardziy ir vietovardziy su Saknimi diev-: pavardés — Dievditis, Diévinas, Dieviilis; vietovardziai — Dievaidiai k. Sakiy r., Dievéniai k. Kelmés r., Dievéniskés k. Vilniaus r. ; Gyvenamyjy viety vardai, su priesaga -igkés i’vesti is asmenvardai:;, Lie182 tuvoje ypaé populiaris: Abrémiskés k. : Abrémas, Adémiskés 3 kaimai : Adémas, Aleksandriskés 4 kaimai : Alekséndras, Antdniskés 5 kaimai : Antanas, Bagdoniskés 5 kaimai : Bagdénas, Biivydiskés k.: Biivydas, Datibariskés 2 kaimai : Datibaras, Jokibiskés 3 kaimai : Jokibas ir t.t. ” Garliava (4). Kaimas pradéjo kurtis XIX a. pradzioje dvarininko J. Godlevskio zeméje prie naujai nutiesto plento. Kuri laika vadintas Godlevu (5: 1) : Godlewo 1918 m., Todseeo 1902 m. (21). Bet gana anksti ima rodytis ir variantas Garliavd : Todacao—Hoeoce, dep. — Gorliava nauja 1901 m. (102 : 186), Godlewo (Garleva) 1912 m. (21), Garlevd 1904 m. (32 : Il 27). "Lietuvos apgyventoms vietoms” pateikus lyti Garliava 1925 m. (33 : 65), ji véliau visuotinai jsigaléjo. Ankstesné Garliavés lytis Godlevo yra panagios darybos kaip lenky Godlewo — keliolika kaimy ir vienkiemiy vardy jvairiose Lenkijos vietose (61 : 299). Tai lenkiSkos kilmés viety vardai — plg. lenk. godlo ”herbas, emblema”, lenk. pavardés Godio, Godla. Lytis Godlevo (lietuviy istarimu, matyt, *Godleva) virto Garliava dél fonetiniy priedasciy — pastaroji lytis lietuviui tiesiog lengviau istariama. Geigaudiskis (1). Dabartinio Gelgaudiskio vietoje XV a. pabaigoje buves Skirsnemunés dvaras, iki XVI a. pabaigos vadintas Gedigaudiskiu. Vardas Gelgaudiskis pirmg kartg minimas bene 1599 m. (60 : 618). Tai priesagos -i3kis vedinys i sudurtinio asmenvardzio. Bet neaisku, is kokio, t.y. neZinoma kokiu biidu Gedigaudiskis tapo Gelgaudiskiu. [manomos dvi interpretacijos. Pirmoji — ankstesné lytis Gedigaudiskis, slaviskai ra3yta, matyt, * Gedigoldigki ar pan., buvo tiesiog perdirbta i Gelgaudiskis: * Gedigoldiski > *Gedgoldiski > dabart. lenky Gielgudyszki — liet. Gelgaudiskis. Prie tokios raidos galéjo prisidéti ir ta aplinkybe, jog apie XVIII a. viduri, po Oziemblovskiy, Gelgaudiski valdé Gelgudas (60 : 619). Asmenvardis Gelgudas greiGiausiai yra apslavinta lytis is *Gelgaudas. Tai leisty daryti isvada, kad asmenvardis Gelgaudas Siuose kraStuose galéjo biti zinomas ir ankséiau. Plg., 1595 m. inventoriaus, rasyto turbit MilZavény dvarelyje Viduklés vls., zinia: Anovou Keeaxzydoeou (57 : 386) — ”Janovoi Gelgudovoi”. O slaviskosios lytys Gielgudyszki, Teazyduwxu sietinos su apslavintu asmenvardziu Gelgudas. Vis délto, nepaisant tam tikry argumenty uz galima Gedigaudiskio transformavimasi i Gelgaudiskis, abejoniy lieka. Svarbiausia bene tai, jog Lietuvoje esama ir daugiau gyvenamyjy viety vardy, kilusiy i8 asmenvardzio Gédgaudas ar pan.: Gédgaudiské k. Tauragés r. Skaudvilés ap., Gedgaudiské k. Raseiniy r. Pagojuky ap., Gedgatidziai k. Kretingos r. Imbarés ap. Kaip matome, jie tokie ir i8liko, jy kamienas gedgaudnepakito i gelgaud-. Galima bity spéti, ar Gcdigaudiskis ir Gelgaudiskis néra du skirtingi vietovardziai, atsirade is skirtingy asmenvardziy: pirmasis — i8 Gedigaudas, antrasis — i8 Gelgaudas ar Gelgauda. Sudurtinis asmenvardis Gédigaudas (su jungiamuoju balsiu i) gyvojoje kalboje neiéliko. Bet Zinoma per simtg Seimy pavarde Gédgaudas (34 : I 639). Istorijos dokumenty:duomenys rodo, jog asmenvardis Gedigaudas tikrai buvo: Giedigold 1434 m., Gedigoldi 1433 m., Gedigoldowicz 1434 m., Keedux183 zoavdoauns 1450 m. (2: 1 226). Vadinasi, is asmenvardzio Gedigaudas pradiioje galéjo susidaryti vietovardis * Gedigaudiskis. Véliau, gyvenvietei einant iS ranky j rankas (60 : 617-622), ypaé tada, kai su dia vietove kazkaip susisieja Gelgudai (Gelgaudai), susidaro naujas vietovardis Gelgaudiskis — tos patios priesagos -iSkis vedinys is Gelgaudas, Gelgauda. Kuri giy prielaidy jtikimesné, nelengva nuspresti — triksta senesniyjy uzrasymy. O vélesnieji gana vienodi. Pvz., 1665 m. Gelgaudiskio dvaro inventoriaus: Gielgudiskiey, w... Gielgudyszkach (57 : 234), do Gielgudyszek (ten pat, 235), w Gielgudyszkach (ten pat, 240); 1666 m. Gelgaudi8kio dvaro inventoriaus: Gielgudyskiey (ten pat, 253), w Gielgudyszkach (ten pat, 255); 1668 m. Gelgaudiskio dvaro inventoriaus: Gielgudyski (ten pat, 269), w Gielgudyszkach (ten pat, 271); Teazyduwxu 1666 m., 1667 m., 1682 m., 1699 m. (98 : 189) ir t.t. Jiéznas (2). 1492 m. minimas Jiezno dvaras ir valstius, 1581 m. — miestelis (4: TI). Ankstesnieji uzrasymai gana panaitis: Esdua ¥1516 m. (99 : 374), 32 Esna 1567 m. (87 : 470), Esno 1748 m., Esnericxaa eoaocme 1873 m., Esxo 1874 m. (21). Miestelis isikires Siauriniame Jiezno eZero krante, prie Jieznelés upelio. Be to, ten pat bia raisto, pievy, vardu Jiéznis arba Jiézné. Tad Zinomi net keturiy objekty vardai: kilmininkinis eZero vardas Jiézno éZeras, upelio vardas Jieznélé, raisto, pievy vardas Jiéznis arba Jiézné ir miestelio vardas Jiéznas. Tiesa, aplinkui yra ir daugiau vietovardziy su jiezn-, bet visi jie antriniai — kile i upés, eZero ar miesto vardo. Tad tekty issiaiskinti santyki tarp minétyjy keturiy vardy. Kadangi hidronimai paprastai bina senesni 12 gyvenamyjy viety vardus, tai galima manyti, jog miestelio vardas Jiéznas {kilo is upés ar eZero vardo, bet ne atvirkSdiai. Kilmininkinio eZero vardo Jidzno éZeras pirmasis komponentas Jiézno ir mies-_. telio vardas Jiéznas (tiksliau — jy vardininko linksniai) yra vienodi. Todel tikriausiai miestelio vardas bus kiles ig eZero vardo, bet ne if dabartinés kil- ‘mininkinés jo lyties, o ig ankstesnés vardininkinés * Jieznas. Kitaip tariant, is niekuo nepakitusio eZero vardo * Jicznas radosi gyvenvietés vardas Jiéznas. Tai iprastas oikonimy darybos budas lietuviy kalboje. Véliau, gyvenvietei i8augus, eZero vardas virto kilmininkiniu — Jiézno ézeras. Upés vardas Jieznélé ir raisto, balos vardai Jiéznis, Jiézné bus susidare kiek véliau, bet irgi, matyt, ig eZero vardo * Jieznas. Kad hidronimas * Jieznas yra ankstesnis uz oikonima Jiéznas, rodo ir vardo etimologija. K.Bigos nuomone, vardas Jiéznas esas jotvingiskas (2 : III 610). Jo Saknies jiez- < *iezpriebalsis z gali atitikti liet. Z: *iez-. Tokig tukni turi upés vardas Jézesta (Joni8kélis). Vadinasi, vardo Jiéznas Saknis yra daugiau hidroniminé (49 : 135). Todél ir miestelio vardo Jiéznas kilmé ig eZero vardo * Jieznas visiskai galima. KaiSiadorys (3). Micstas pradéja kurtis XIX a. antrojoje puséje, kai .1862 m. buvo pradétas tiesti Vilniaus — Kauno gelezinkelis. Netoli Riomeriy dvaro ties Juodkoniy kaimu buvo pastatyti laikini namai darbininkams. Gelezinkelio stotis i8augo Juodkoniy kaimo laukuose. Rusai Juodkonis vadino Eitkonimis bei pan. Sis vardas painiojosi su Eitkiny geledinkelio:stoties 184 ecmexxa Kporuroeckozo 1585 m:, & mMecmeixy Kpoxunoecroms 1585 m. (21), Krokinow 1613 m. (LDK zemelapis), Krakinava 1854 m. Kpaxunoeo 1892 m., Kpaxunoes 1895 m., Kpaxtixoeo 1915 m. (21). Atrodo, bita ir maaybinés lyties sw priésaga -él-: 4 noaw Kpoxuroeenscroms 1585 m. 6 noaw Kpoxunoeeaats 1586 m. (ten pat): *krakinavél-, *krokiriav -él. ar pan. Kuris iy varianty = su *krak at *krokin. — yra senesnis, pirminis, istorijos dokumenty duomenys aiskesnio atsakymo neduoda, nes, kaip matéme, miestelio vardo udrasyiai ivdiruoja. Vis délto biuty Siokio tokio pamato manyti, jog pirminé lytis buve su *krak-, o istorijos dokumenty lytis su *krokyra désningas lietuviy kalbos trumpojo balsio a perteikimas slavy kalby (rusy, lenky) balsio 0. Uzrasymii su a (datigiausia is vélesniy laiky) — tai, matyt, grafinis lietuvisko’ tarimo atspindys. Istorijos dokumenty uzrasymai nepalieka jokiy abejoniy, kad senesné lytis buvo ne kreken:, bet *krakin=: Taigi galima tvirtinti, jog miestelio vardo pradiné lytis buve * Krakinave. Kaip matéme, raStai ja vartojo net XX a. pradzioje. Tatiaw' neabéjotina, kad XX a: pradzioje vietos gyventojai jau pazinojo lyti Krekenava, -ds — tokia ja 1904 m. mini Vaizgantas (32 : XI 12). ”Lietuves apgyventos vietos” 1925 m. taip pat teikia lyti krekenava (33 : 157). Tad kaip interpretuotinas pirminis variantas *Krakinava. Neabejotina, kad kamienas yra *krakin-, 0 -ava — priesaga. Grei¢iausiai tai slaviskos kilmés priesaga, su kuria Lietuvoje yra sudaryta daugybé gyvenamyjy viety vardy. Dagniausi jy — ptiesagos -ava (arba -avas) vediniai is asmenvardiiy: Adomava : Adémas, Avitanava : Antanas, Algirdava : Algirdas, Mantvydava : Masitvydas ir t.t. Todél visiskai imanoma, kad ir miestelio vardas * Krakinava gali biti su priesaga’-ava sudarytas i8 asmenvardiio *Krakinis ar pan. — plg. dabartines lietuviy pavardes Kraké, Krakis, Krakgs, kildinamas ig liet. kraké ”juodasis genys, raudongalvis genys; karosas” (34 : I 1063). Ankstesnioji miestelio vardo lytis * Krakinava pasikeité i dabartine * Krekenavé greidiausiai dél seniau labai populiaraus bendrinio zodzio krékenas, krékenys, krékenos” tik apsiversiavusios ar apsiversiuosiantios karvés pienas” analogijos. Kruonis (1): Manoma; kad LDK laikais Kruonis jau buves dvaras, kuriame karalius Kazitiieras’1472 m. pastatydings koplyéig. Vietové pagyméta 1613 m. Lietuvoszeiélapyje’— vadinasi, tuo laiku ji jau buvo plagiai zinoma. Miestelis igaugo XIX a. (3°: II; 4 : Il). : Istorikas M: Balinskis* Krivonj laiké ypac sena gyvenviete, nes, jo nuomone, senuosiuose' saltiniuose' minimas kitas Nemuno vardas Chronus esas tas pats Kruonis\(6: 1 484), Is tiesy, identifikwsti saltiniy Chronus su miestélio vardu néra jokio pamato. Jeigu tarp' jy ir inianomas koks ry3ys, tai jis biity tik netiesioginis. Kaip Zinoma, miesteélis isiktires prie upés, vardu Krtioné. Néra né madiausiy abejoniy, kad ‘nifestelis pavadintas upés vardu. Taigi, pirma buvo upé, o miestelis, aigku, radosi véliau: ; Kai dél Kritonés tapatinimo su Chronus, tai tia daug kas neaisku. Viena, Kruoné per miadgas’ upelis, kad senovés autoriai buty ji supainioje su Nemunu. Be to, esania*duomeny, rodanéiy, jog Chronus galéjo biti ir kita 191. upé. Pvz., KryZiuoéiy ordino kronikoje "De Borussiae antiquitatibus” raSoma: ”Est autem Chronus fluvius, qui hodie Pergulus dicitur” (28 : IV 287) — ”Toliau yra upé Chronus, kuri dabar Priegliumi vadinama” (Prieglius — tai Rytprisiy upé, iteka j Baltija). Vadinasi, tapatinti Chronus su Krtione tuo tarpu ai*kesnio pamato néra. Gyvenamyjy viety vardy daryba i8 vandenvardziy lietuviy kalbai labai bidinga. Siuo konkreéiu atveju matome tam tikrg neatitikimg — upés vardas Kriioné yra moteriskosios, o miestelio vardas Krionis vyriskosios giminés. ‘Taziau dél to abejoti vandenvardine miestelio vardo kilme nereikéty, nes pasitaiko ir daugiau atvejy, kai gyvenamosios vietos vardas skiriasi nuo atitinkamo vandenvardiio, be kita ko, ir savo forma : Aleja up.: Aléjaik. Raseiniy r., Jtiodupé up.: Jtiodupiaik. Vilkaviskio r., Vasaknas ez.: Vasaknos k. Zarasy r. ir kt. Lazdijai (2). 1532 m. Lazdijai — jau valdovo dvaras ir seniiinija (6 : IIT 476). Miesteli ikiires Zygimantas Augustas 1560 m., o Zygimantas Vaza 1597 m. suteiké Magdeburgo teises (3 : III). Vardo kilmé néra visigkai aiski, bet grei¢iausiai i$ upés, tekantios pro Lazdijus, vardo. Tik dél upés vardo vélgi kyla ivairiy abejoniy. Oficialus, autentiskas, paZistamas ir gyvojoje kalboje, upés vardas yra Rat3-upis (iteka { Rimiedio e%.). Suprantama, kad tiesiog iS jo miesto vardas susidaryti negaléjo. Bet Gia jmanoma, nors su abejoném, tokia istorija. Upés vardas Rats-upis gali biti is ankstesnés lyties * Reis-upis, nes Sioje tarméje reidél priebalsio r kietinimo virsta j rai- (pvz., retkia — { ratkia). Saknis *rei3taip pat gali biti vélesné, kiek aplietuvinta, i8 *reis-. Sita Sakni *reisbuty pamato laikyti jotvingiska ir sieti su prisy kalbos ZodZiu *reisis ar *raisas “rieSutas” (17 : 1 261); Tiesa, prisy kalboje ”grynas” bendrinis Zodis *reisis ar * reisas neiliko, bet jj aptinkame sudurtiniame daiktavardyje buccareisis (*buka-reisis) ”bukrieSutis, buko rieSutas” (18 : I] 262). Kaip Zinoma, Piety Lietuvoje esama ir daugiau jotvingisky vietovardziy, kuriy kilmés raktas glidi priisy kalboje: Gédtliekas ez. Seirijai — plg. pr. gaylis ”baltas”; Kirsna up. Kalvarija — plg. pr. kirsnan ”juodas”; Lindé up. Lazdijai — plg. pr. lindan ”slénys, klonis”; Stabingis eZ. Seinai — plg. pr. stabis ”akmuo” ir kt. Vadinasi, bitent taip aiSkinti Saknies raiskilmg esama gana tvirto pamato. Pradzioje upés vardas galéjo biti sudurtinis — * Reisio upé, * Reiso upe ar pan. Laikui bégant, kaip tai daZnai atsitinka, sudurtinis vardas suaugo j vieng Zodj: *Reisupis, véliau pakitusiu j *Raisupis, kuris kiek aplietuvintas igavo dabartinj pavadinimg Ratsupis. Pr. *reisis ar “reisas turi ta pagig Sakni, kaip ir liet. rie-utas, kuris yra i8 prolytés *rei3-utas. O rieSutai, kaip Zinome, auga ant lazdyny. Tad ir prieiname prie atomazgos, t.y. galime susieti Sakni *reis- (*rais-, rais-) su miesto vardo Lazdijai Seknimj lazd,. Svarbiausia dia tai, kad upés vardas Rat3-upis turi variantus Lazda ir Lazdija. Tiesa, sie variantai Zinomi tik ig rasty, bet jy tikrumg patvirtina miesto vardas Lazdijai. Vadinasi, kazkada jotvingiskas Zodis *reisis ar *reisas lietuviy buvo iésiverstas — taip greta * Reisupis atsirado Lazda bei Lazdija, O is varianto Lazdija daugisk: itos ir 192 kilo miesto vardas Lazdijai. Gyvenamieji viety vardai i8 upiy bei ezery vardy daugiskaitos lietuviy kalboje daromi gana dadnai: Anyksta up. : Anykséiat mst., Sdlantas up. : Salantai mst., Veisiéjis ez. : Veisiejai mstl. ir t.t. Jeigu taip is tiesy ir buvo, tai turétume viena idomiausiy ir unikaliausiy jotvingiy — lietuviy kalby interferencijos atvejy, tiksliau — vertinj iS jotvingiy kalbos j lietuviy kalba. Toks vertimas jmanomas tik dvikalbystés situacijoje. Vadinasi, Jotvingiy asimiliacija bus vykusi taikiai, ramiai, intensyviai bendraujant, neretai mokant abi — lietuviy ir jotvingiy — kalbas. Kitokiu atveju semantinis vertimas bity nejmanomas. Lefitvaris (1). 1596 m. minimas Lentvario (Lentvariskiy) dvaras. Gyyenvieté émé augti 1861—1862 m. nutiesus Peterburgo—VarSuvos geleZinkeli (4: ID). Dabartinis vardas Lefitvaris, atrodo, yra velesnis, iSsirutuliojes is ilgesnés, priesaginés lyties. Pradzioje vietovardis greigiausiai buvo priesagos -i3kvedinys, plg. /Iumoeapuwxu, Litowaryszki 1639 m. (110 : 268—269), od folwarku Lentworyszek 1758 m. (21). Vilniaus vietovardziy tyrinétojas J. Jurkstas pabrézia, kad XVII—XVIIi a. dokumentuose vyrauja lytys su priesaga -tsk-: /lenmeapuuxu, Jlanmeapuuxu, Jlumosapumxu, JTumaeopuuxu, Litowaryszki, Littowaryszi, Littaworyszki (107 : 30), Lantwaryszki 1744 m. (111 : 86). Antra vertus, aisku ir tai, jog XVIII a. jau pasitaikydavo kita lytis — su slaviska priesaga -ovo: Lantworowo 1784 m. (108). Véliau gi lytis isigali: andeopoeo 1874 m., andeopoeo 1895. m., /landeopoeo 1905 m., Lentvarova 1908 m. (21). Oficiali lenky kalbos lytis buvo Landwaréw. Tad kurj laika vardo variantai su -iskir su -ov-, matyt, konkuravo. Neabejotina, kad dabartiné lietuviy kalbos lytis Lerituaris yra velyvas perdirbinys is lenk. Landwaréw ar pan. Konstatavus, kad pirmesnés vardo lytys buvo su priesaga -i3k-, tenka aiékintis, koks kamienas yra tikriausias, nes, kaip matéme, pasitaiko ir *lentvor-, ir *litovar-. Atrodo, kad senesnis yra su *litovarar pan. (107 : 30). Tai biaty asmenvardinis kamienas, sietinas su Chrebtaviciy giminés antroponimu, Zinomu nuo XV a.: eaaduxa ayyxuit Huxugop... nodcxap6uitt nau Heawxo Jumaeop Bozdanoeux Xpe6moeuva 1487 m.; namecmnuxa Ymenscniti, nanz Humaeops Xpebsmoeurs 1487 m.; kiti uzrasymai: JTumaeop, /Iumaeops, aumasops, umaeopy, umasapoes — visi is XV a. pabaigos (109 : I 549), Aumoeaps 1507 m. (99 : 555), nane JTumaeopoee 1507 m. (99 : 565), naxu JIumaeopoeaw apie 1514 m. (99 : 843), nanu JTumaeopoeyw 1516 m. (99 : 868), nany Jumaeopy 1516 m. (99 : 869), nana JIumaeapoee, nans Jumaeops 1516 m. (99 : 820), naxs Jumaeops apie 1516 m. (99 : 874). Taigi bita zmogaus vardu *Litovaras ar pan. Kaip matome, vietovardzio * Litovariskés ir asmenvardiio * Litovaras kamienas yra visigkai vienodas: *litovar-. Todél drasiai galima tvirtinti, kad vietovardis *Litovariskés yra priesagos -iskés vedinys is asmenvardizio * Litovaras. Lytys enmeapuuxu, Jlaxmeapuuxu ir pan. greiciausiai yra kontaminacinés iS Landwaréw ar pan. ir * Litovariskés. Linkuva (3°). XVI a. pradZioje Linkuva — jau dvaras, 1584 m. — miestelis (4 : II). Vardas pirmg karta minimas bene 1371 m. Vartbergés *Livonijos kro193. nikoje” — Linkowe (28 : 99). Si kronika apie Linkuva ra3o dar porg karty: Linkowe 1372 m. (ten pat, 101), Linkowe 1377 m. (ten pat, 115). Véliau aptinkamos miestelio vardo lytys panagios: xy /Iunxoey, deopa JI unxoscKozo 1565 m. (57 : 160), ods Jlunxosoms 1594 m. (ten pat, 361), Juxxoecxiit Goareapxs XVI a. (35: 169), Linkawa, Linkawos 1848 m. (89 : I 119), Lifitkava 1904 m. (32 : XI 13). Sie uzZrasymai (ypaé Valandiaus) rodo, kad ankstesné vardo lytis buvo kiek kita , biitent, Linkavd. Ji Zinoma ne tik is rasty, bet yra iki Siy dieny i8likusi gyvojoje kalboje. Kada lytis Linkuva isivyravo, dar sunku pasakyti. Kaip matémé, 1904 m. Vaizgantas dar rasé Linkava. PrieSkarinis oficialus vietovardziy sara3as *Lietuvos apgyventos vietos” jau ieikia lyti Linkuva (33 : 306). Nuo to laiko bendrinéje kalboje ji visuotinai jsigaléjo. Be miestelio vardo Linkuvd dar zinomas kaimo vardas Linkuva (Kauno r. UZliedziy ap.). Jo ankstesné lytis taip pat buvo Linkuvd — Lietuvos apgyventos vietos” dar rasé: Linkavos dv., Linkavos k. (ten pat, 71). Be to, Traky aps. Kruonio vls. prie’ kara biita nedidelio kaimelio Linkuvd. Birzy r. Smalkiskiy k. dalis turi varda Linkavai (ar Linkavai). Kamienas linkavpasitaiko ir hidronimuose: Linkava up. Krekenava, Nevédio kair. int.; Linkava up. Raseiniai, Lenkeliy k. Vietovardis Linkava (ir panagiis) yra su priesaga -ava sudarytas is liet. linkis, lifikis ”dauba, slénis; nezymus vandens ploto jsiterpimas { sausuma, ilanka; lankstas, vingis”, lirikti ar pan. Liudvinavas (2). Punios girioje buvusio medziotojy sustojimo bei nakvynés vieta, kuri vadinta Trobomis. Véliau Gia kiirési kaimas, kuri miesteliu padaré didikas Liudvikas Konstantinas Pacas (mires 1730 m.). Miesteliui Magdeburgo teisés suteiktos 1719 m. (60 : 564-565). Tyrinétojai sutaria, kad miestelis pavadintas didiko Liudviko Paco vardu (60 : 564; 6 : III 202). Tai baty slaviskos kilmés priesagos -avas vedinys i8 asmenvardzio Litdvikas (kaip Aleksandravas, Endriejavas, Joktibavas ir pan.). Tagiau neaiSku, kodél turime lyti Liudvindvas, one * Liudvikavas. Tiesa, B. Kviklys mano, jog pirminis vardo variantas ir buvo * Liudvikavas, ig kurio véliau issirutuliojes Liudvindvas. Bet tai gana sunkiai pagrindZiamas teiginys, nes, pvz., Telsiy r. kaimo vardas Liudvikdvas toks buvo, toks ir isliko iki siy dieny. Arba vél: E. Volteris ir kiti Saltiniai mini Marijampolés pavieto Balbieriskio vis. kaimo varda JI;deuxoeo 1901 m. ir drauge miestelio varda Jdeumoes (21). Bet siedu viety vardai nesuvienodéje. Todél manyti, jog * Liudvikavas kazkaip pavirto Liudvinavi, aiskesnio pamato néra. Juoba, kad, misy turimais duomenimis, uzZrasymy su k (* Liudvikavas ar pan.) neZinoma. Belikty manyti, jog, kurdamas miestelio varda, Liudvikas Pacas pasielgé savaip — tiesiog sudaré toki vardg, kokio noréjo, koks patiko, t.y. modeliu asmenvardis plius priesaga -avas pasinaudojo ”kirybiskai”. O, pvz., 1744 m. Alvito dekanato. parapijy sarase randame: Ludwinow (111 : 185). Mai8iagala (1). Labai sena gyvenvieté, minima XIII a. Kadangi vietové ivairiais aspektais buvo svarbi nuo seno, todél jos vardg istorijos saltiniai mini, gana dagnai, plg.: Mitczegale 1254 m. (28 : II 137), Nitezegale 1254 m. (Zodzio pradzios n gia yra vietoje m — ér. 106 : 36), Meyszegale 1364 m. (28: III 595), Meisegale 1365 m. (ten pat, II 86), Masgallen 1366 194 m. (ten pat, 553), Maisegal 1385 m. (ten pat, 693), Meysegaln 1385 m. (ten pat, 694), Meysegallen 1385 m. (ten pat), Meisegal 1385 m. (ten pat, 696), off Maysegayl 1385 m. (ten pat, 694), Meisegaln 1385 m. (ten pat, 695), Meyschegallen 1387 m. (ten pat, 633), Meisegalle 1390 m. (ten pat, 639), Misegallen 1390 m. (ten pat, 642), Maysigal 1390 m. (ten pat, III 162), Meisschengallen 1390 m. (ten pat, II 641) y Motiwoxzore 1442 m. (8 : 120), ¥ Mottuoxzone 1442 m. (ten pat, 121), y Motfuoxzone XV a. (ten pat, 186), es Motimaxzoune 1486 m. (ten pat, 240), es Mottutoxzore 1487-1489 m. (ten pat, 266), es Mottwoxzoae 1490 m. (ten pat, 314), Y Mottwaxzoacxoti eoaocmu 1475 m. (ten pat, 57), y Motuoxzore 1442 m. (ten pat, 126), cs wopsvoms Motiwoxzoavcxuzs XV a. (ten pat, 184), 30 xopioms Mottwoxzoacnuzs 1487-1489 m. (ten pat, 251), 00 Motnuoxzoan apie 1514 m. (99 : 183), 3 Mottuaxzoan apie XVI a. vidurj (62 : 674), do Mothuaxzoaw 1564 m. (ten pat, 762), do Motiuaxzoan 1564 m. (ten pat, 766), 2 Motiwaxzoaw apie 1564 m. (ten pat, 783), dambrowy moyszagolskie 1554 m. (57 : 80), od ziem moyszagolskich 1554 m. (ten pat, 63) ir t.t. Lenky kalboje galutinai isigalejo lytis Mejszagota, rus. Mettwazoaa. Istorijos dokumenty uzrasymai, nors kiek ir ivairuoja, bet apskritai dabarting oficialiaja lyti Médisiagala atspindi gana tiksliai (ypaé Ordino kroniky Meisegale, Maisegal ir pan.). Todél dél siy dieny oficialaus vardo Mdisiagala abejoniy nekyla. Juoba, kad gyvoji kalba Ji pazista ir misy laikais (apie Musninkus, Gelvonus ir kitur). Vardas Mdisiagala yra sudurtinis, su jungiamuoju balsiu a padarytas is Saknies matsir -gal-: plg. dar Eiriagala, Lieknagala, Nociagala, Ta*nagala, Zvanagala (dél panasiy vietovardiiy ir dél sando -galplagiau Zr. Ramygala). Pirmojo sando maiskilmé neaiski. Galima jtarti jj esant asmenvardinés kilmés. Tiesa, asmenvardis (dabartiné pavarde) * Maisys ar pan. neZinoma. Tagiau Ryty Lietuvoje (SeSuoliy ap.) miisy laikais uZfiksuota pavardé Maisélis (34 : Il 134). Tai gali bati mazybinés priesagos -elis vedinys i * Maisys ar pan. Vietovardzio Méisiagala pirminé reikimé tokiu atveju baty ”*Maisgio galas, kra8tas” ar pan. Analogijy nemaza: DaukSidgala — ” Daukgio galas”, Néciagala — ”Nécio ar Néciaus galas”, Stavarygala — ”Stavaro galas” ir kt. Marijampolé (1). Tai palyginti nesenas miestas. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buve miskai, j kuriuos kolonistai pradéje kraustytis tik XVI a. Kolonizacija galéjo pagreitinti rusy invazija j Lietuva 1655 m. Pabégéliai nuo rusy ieskojo prieglaudos Siduvos giriose. Tie pabégéliai prie Sesupés upés ikiiré PageSupio (ar PaseSupiy) kaima, pirma karta minima 1667 m. Kauno pavieto mokeséiy sgrase. 1717 m. netoli kaimo isiktré Kvietiskio dvaras, prie kurio netrukus émé augti miestelis. PaSeSupys priklausé Kvietigkio dvarui, kurio savininkas ir buvo miestelio iktirimo iniciatorius. Marijampolés miesto J. Basanaviéiaus aiksté yra bemaz toje vietoje, kur buvo PaSegupio kaimas, priklauses Prieny senitinijai. Prieny senitinui Pageupio vardas nepatikes, ir jis miestelj pavadines Starapole. Sis vardas pirmg karta paminétas 1736 m. Nuo to laiko PaSesupio vardas is dokumenty isnyksta. Besikuriant Starapolei, netoliese émé dygti kitas miestelis. 1750 m. Prieny seniiniené grafiené Butleriené isriipino i8 marijony vienuolyno Sta195 rapolei kuniga ir tarp Se3upés ir Jevonies upiy pastaté vienuolyng bei bazZnyéig. Cia émé kurtis vienuoliai marijonai, kuriy vardu pasivadino Marijampolé (pirmg karta Siuo vardu miestas paminétas 1756 m.). 1792 m. Stanislovas Augustas suteiké Marijampolei miesto teises ir leido turéti antspauda su herbu. Taip pamazu ima jsigaléti Marijampolés miestas, visiskai isstiimes Starapolés vardg. Taigi Marijampolé yra dviejy gyvenvieciy — Starapolés ir Marijampolés — junginys (6 : III 149-151; 3 : Il). I miesto kirimosi ir augimo istorijos aiskéja ir jo vardo kilmé — tai daugiau dirbtinis, knyginis vardas, sudarytas i8 vienuoliy ordino marijénai pavadinimo ir -pélé. * Marijanpolé lietuviskai sunkiai igtariama, todél virto i Marijémpole. Gyvenamyjy viety vardy, kuriy antrasis sandas yra -polé arba -polis, Lietuvoje zinoma kelios desimtys. Jy kilmé nevienoda. Bet neabejotina, kad dalies jy antrasis sandas -polé, -polis gali biti kildinamas is graiky kalbos daiktavardzio polis” miestas, pilis”. Tai vietovardiiai, dirbtinai sudaryti dvary, palivarky ar kity savininky, mégdZiojant senove. Europoje ilga laika buvo madinga kurti vietovardzius pasinaudojant antikiniais pavyzdiiais. Sios tradicijos atgarsis galbit yra ir miesto vardas Marijdémpolé — paraidziui tai reiksty ”marijony polis”, t.y. ”marijony miestas”. Antraji sanda -polé sieti su gr. polis galiiné -é netrukdo, nes aiSkesnio rySio tarp vietovardziy su -pole, -polis galiiniy -é, -is ir Siy sandy kilmés néra. Pvz., vietovardziy Bagndpolis, Koncepélis, Krasndpolis, Pustapolis antrasis sandas -polis greiciausiai kildintinas ne ig gr. polis "miestas”, 0 i8 slavy kalby — lenk. pole, rus., brus. noae “laukas”. Kad bitent taip ir buta, rodo tokiy vietovardziy semantika — jy pirmieji sandai bagn-, kone-, krasn-, piislyra kile is bendriniy zodziy — lietuviy kalbos slavizmy, pvz., bagné *purvyne”, pusias *tuScias”, arba tiesiog is atitinkamy slavisky Zodziy (lenk. bagno, rus., brus. 6azna; lenk konicc, rus. xoney; brus. xpacnwl, rus. xpacneett; brus. nycme, Tus. nycmoti). Tad, sakykimn, Bagnépolis — tai ”klampus, Slapias Jaukas”, Pustapolis — ”tuSéias laukas” ar pan. Apskritai galima pasakyti, kad tais atvejais, kai pirmaji vietovardzjy su -polé, -polis sanda galima laikyti kilusiu i8 bendrinio Zodzio, bemaz be isiméiy antrieji sandai -polé, -polis laikytini slavizmais (lenk. pole, brus., rus. nose). Ir priesingai, tada, kai tokiy vietovardziy pirmasis sandas bina i8 tikrinio ZodZio (daZniausiai asmenvardzio), jy antraji sanda -polé, -polis paprastai galima sieti su gr. polis. Ir siuo atveju aiSkesnio rysio tarp galiiniy -é, -is ir kilmés nematyti. Pvz., Andpolé ir Andpolis: ju galiné skiriasi, bet pirmasis sandas greitiausiai kiles ig asmenvardzio Ana. Arba vél: Janapolé ir Jandpolis — is Jénas. Zinant sitai, Marijémpolés vardo antraji sandg atrodo jtikimiau kildinti is gr. polis: ”Marijony miestas”. Taéiau dia esama ir vieno ”bet”. Kaip mineta, PaseSupio kaimo vardas buvo voliuntaristiskai (Prieny senitino uzgaida) pakeistas i Starapolé. Bemazaeab »jotin::, kad 310 vietovardgio abu sandai yra slavizmai: ”staroje pole” — ”senas laukas”. Tad kai vardas Starapolé buvo pakeistas vardu Marijdmpolé, senesniojo vardo antrasis sandas -polé galéjo biti mechani8kai transplantuotas { naujg varda Marijémpolé. Nors vis délto labiau tikéetina, kad patys marijonai ar jy mecenatai sqimoningai naujaj, varda 196 mieliau traktavo kaip ”Marijony miestq”, o ne ”Marijony lauka”. Merkiné (2). Viena seniausiy gyvenvietiy Lietuvoje. Pirmg karta minima 1377 m., kai kryZiuogiai nusiaubé Merkinés pili (6 : I 430). Merkine randame 1551 m. Lietuvos miesteliy sgrage. Zygimantas Augustas 1556 m. Merkinei pakartotinai suteiké Magdeburgo teises. Nuo XVI a. minimas Merkinés dvaras ir senitinija (3 : II). Senieji vardo paminéjimai istorijos dokumentuose gana panagiis: Merken 1377 m. (28 : Il 584), Merkenpil 1377 m. (ten pat, 587; sis uZra8ymas aiskiai todo, kad XIV a. pabaigoje Merkinéje jau buvo pilis), Merken 1393 m. (ten pat, 653), Merkin 1384 m. (ten pat, 689), Merken 1384 m. (ten pat, 690), Merkin 1384 m. (ten pat, 691), Merken 1385 m. (ten pat, 696, 697, 698), Merke 1387 m. (ten pat, 699), Merkinpille 1391 m. (28 : Ill 176), Merkin 1395 m. (ten pat, 191, 264), Merkyn 1394 m. (ten pat, 627). ‘Vardo kilmé aiski — tai priesagos -iné vedinys i8 upés vardo Merkgs. Tokios darybos gyvenamujy viety vardy lietuviy kalboje zinoma ir daugiau: Nemenéia up. : Nemenéiné mstl., Daébrupis up. : Dabrupiné k. Tauragés r., Kiemsritas up. : Kiemsrutiné k. Panevéiio r. (41 : 202). Molétai (1). Moléty vardas pirma karta paminétas 1387 m. Jogailos raste Vilniaus vyskupui Aukstaiéiy apkrikstijimo ir Vilniaus vyskupijos isteigimo proga: ”...dovanojame amiinu ir neatgaukiamu dovanojimu tai baznyéiai ir Jos vyskupui, kuris tik bus, misy Tauragny pili su prie jos prieinan¢ia sritimi ir Labanoro ir Moléty kaimais”. Taigi XIV a. pabaigoje Molétai dar buvo kaimas. 1492 m. kunigaikitis Aleksandras patvirtino i dovanojima. Vilniaus vyskupams Molétai priklausé iki XVIII a. (6 : I 42). Pries kara buvo valsciaus centras. Vardo kilmé néra visiskai ai8ki. Teoriskai jis galéty biti susidares is asmenvardzio daugiskaitos, ta¢iau aiskesnis asmenvardis * Molétas ar pan. nezinomas. Dabartiné pavardé Moleta (zinoma i8 Dusety ir Obeliy apylinkiy) greidiausiai yra tarmybé is Meleta. Tad Moléty kilme i asmenvardziy bity sunku jrodyti. Bene itikimiau varda Molétai sieti su bendriniu Zodziu molétas, moléta *molingas, molinga”, t.y. "molétas laukas, moléta Zemé” ar pan. Be to, bendrinis Zodis molétas dar gali reiksti ir ”molio spalvos, rusvas”. Taigi viety vardy, sudaryty i8 Zodzio molétas, -a, pirminé reikSmé galéjo biti ne tik *molingas”, bet ir ”molio spalvos”. Vietovardziai Moiét-kalnis laukas Leliinai, Molétai laukas, raistas Joniskis (Moléty r.) tokig prielaida patvirtina: Mokét-kalnis biity ”molingas ar molio spalvos kalnas”, 0 Molétai — tiesiog ”molingi laukai” ar pan. 5 Nemeniéiné (2). Sena gyvenvieté minima bene nuo 1338 m. (4: Il). Pirmiausia — dél paéios lyties. Ankstiau pasitaikydavo uzrasymy su -ines, pvz., S. Gimzausko: ”Kaip gi keistas Nemenéinas, kad gimtosios kalbos ginas” (6 : I 182), Nemendinas 1908 m. “Viltis” (21). Todél pravartu pasireinti istorijos dokumenty duomenimis: Nyemenczyna 1486 m. (67 : 407), Nemyenczyna 1501 m. (ten pat, 617), Hemenuunscroe eoaocmu, y Hemenswune 1460 m. (8 : 20), y Hemensuune, y Hemenvune, y He197. MensxuNscKxol eoaocmu (ten pat, 23), Hemensuncnoe eorocmu 1495 m. (ten pat, 611), Oeopa Hemenuuncxozo 1514 m. (99 : 117), Hemenuuncroe eosocmu 1516 m. (ten pat, 407). Daug karty varda mini 1554 m. Nemenéinés ir Linkmeny vls. inventorius: do Niemgczyna (57 : 37), do Niemenczyna (ten pat, 38), z Niemenczyna (ten pat, 40), od Niemericzyny (ten pat, 52), do Niemenczyny (ten pat, 54), od Niemeczyny (ten pat, 79), od Niemenczyna, od Niemgczyna (ten pat, 80), od Niemeczyna (ten pat, 83). Kiti uzrasymai: Bs Hemenuvne 1523 m. (82: 150), s Hemenvuna 1567 m. (87 : 449, 547), 3 Hemenuunn 1567 m. (ten pat, 561), Heaensuncnas 1566 m. (62 : 882), Heamensuns 1567 m. (87 : 503), Hemenvuns 1678 m. (98 : 491), imienia Niemeczynskiego 1629 m. (70 : 110), podania dworu Jencmieniszek, alias Niemienczyna 1629 m. (ten pat, 329), Niemenczynensis 1744 m. (111 : 40), Niemeczyn 1744 m. (ten pat, 174), «pes m-xo Hemenuuna 1822 m. (65 : IIT 59), 6 Hemenvune 1829 m. (ten pat, 359), Heaenuuna 1874 m. (113: 4), HeMenouund 1874 m. (ten pat, 49), Hemenuuns 1892 m. (83 : 92), Hemenvuns 1904 m., Hemenuuns 1905 m. (21) ir t.t. Kaip matome, nuo seno konkuruoja dvi lytys — su minkéta (-iné) ir su kieta (-inas) galuine. Net tame patiame dokumente — 1554 m. Nemenéinés vls. inventoriuje — vardas raSomas skirtingai: z Niemenczyna — od Niemericzyny, do Niemgezyna — do Niemenczyny. Lenky kalboje isigaléjo lytis Niemenczyn (13 : IT 534), rusy — Hemensune. Lietuviy kalbos norma aiski — Nemenéiné. Jos tikrumu abejoti pamato néra. Kaip matéme, ja nuo seny laiky respektuoJa istorijos dokumentai, tokia ja pazino ir pazista gyvoji kalba. Sig lyti, kad ir netiesiogiai, paremia ir vardo kilmé bei:daryba: Nemenéiné yra priesagos -iné vedinys i§ upés vardo Nemenéia (plagiau dél tokios darybos vietovardziy ir. Merkiné). 4 i Nida (2). Centriné Neringos miesto gyvenvieté, dabartinéje vietoje jsikirusi palyginti vélai. Senoj! Nida buvo apie 2 km j pietus nuo dabartinés, arciau Baltijos jiros. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises. 1675 m. Senajq Nida uzpuséius sméliui, jos gyventojai émé kurtis Siauriau, o1732 m. apsigyveno dabartinéje Nidoje (4 : III). Netoliese jau buvo isiktire Skruzdynés ir Purvynés kaimeliai. Tad Nida susidaré i8 trijy nedideliy kaimeliy — Nidos, Skruzdynés ir Purvynes (6 : IV 680). Del vardo pirmyjy paminéjimy kyla ivairiy abejoniy. KryZiuotiy ziemos keliy apra3uose du kartus minima vietove Noyken 1386 m. (28 : Il 668, 670). Leidinio sudarytojai mano, kad &i vietové turéjusi biti Kur3iy nerijoje, netoli Rasytés: "Der Ort... kann Wohl nur in der Gegend von Rossiten auf der Kurischen Nehrung gelegen haben” (ten pat, 668). Tai greigiausiai Nida. Priebalsis k varde Noyken gali biti vietoje d *Noyden. R. Pietschas teigia, kad Kryziuoéiy ordino keliy aprasymuose Nida 1437 m. pavadinta noyden (50 : 26), Noyden (ten pat, 27). Panasiai samprotauja ir B. Kviklys (6 : IV 680). Taéiau né vienas Saltinio tiksliai nenurodo, todél Sio teiginio patikrinti nepavyko — ”Scriptores Rerum Prussicarum” registre Noyden ar pan. néra. Jo nerandame ir kity tyrinétojy darbuose, pvz. I. Steponavigienés Zodyne (106). Tad lytis Noyden lieka hipotetiska. ] tyrinétojy akirati vardas Nida yra patekes ne karta. Bene pirmasis i8samiau vietovardi aiskino K. Buga. Jis siejo ji su Priisy zemés upévardziu, 198 1343 m. ragomu Nyda, 1420 m. — Neyde (vok. Neide-Fluss Kr. Neideburg). Si upés varda lenkai taria Nida. K. Biigos nuomone, lenk. Nida yra i8 prisy *Neida. Tokiai prielaidai pritarty ne tik 1420 m. uzragymas Neyde bei vok. Neide-Fluss, bet ir Sembos upés vardas Neyden 1439 m., kaimo vardas Neydowe 1332 m. (vok. Needau), Niediri-See < kur3. * Niedinis ei. (dabar lat. Niedin-¢gzers). Siuos viety vardus K. Biiga dar gretino su kelty Nida (vok. Nidda Maino int.), Nida (vok. Nied-Saar int.) ir mané esant galima Juos kildinti i8 skr. nédati ”teka, sriva” (2: III 241). J. Otrebskis Lenkijos varda Nida susiejo su liet. vandenvardiiais Niedis, Niédulis, Niedd ir, kaip ir K. Buga, vedé juos i8 nédati (43 : 148). Placiausiai ir issamiausiai Europos hidronimus Nida ir Pan. neseniai nagtinéjo J. Udolphas. Jis pateiké visa pluosta upiy vardy su nid-, neid-, tarp Jy paminédamas ir Lietuvos vietovardi Nida (vok. Nidden). Jy kilme dis autorius aiskino panaSiai — siejo juos su sen. ind. nédati < *neideti *teka, sriiva” (44 : 181-186). J. Udolphas Europos upiy vardus bei kitus vietovardZius su nid-, neidkartografavo. I zemélapio matyti aiskus désningumas: vardai su *neidpaplite rytinéje Europos dalyje, o su nid- — vakarinéje. Vienintelé isimtis — liet. Nida (ten pat). Vien dis faktas veréia abejoti, ar dabartiné lytis Nida yra pirminé, pati seniausia, Kaip matéme (nors tuo kai kurie autoriai, tarp jy W. Schmidas abejoja — (69 : 29), kryZiuoéiy keliy apraSymuose XIV a. pabaigoje Saknyje yra dvibalsis: Noyken, Noyden? Todél galima spéti, jog dvibalsio (- aiar -ei-) vietoje balsis i atsirado véliau. Tiesa, tai irodyti nelengva, bet vis delto is istoriniy uzZrasymy ryskéja tendencija vietoje diftongo rastis monoftongui. Pvz., tas pats Prisy zemés upévardis, lenky tariamas Nida (ordino 1344 m. uzrasytas Nyda) aiskiai turéjo dvibalsi Saknyje — Neyde. 1420 m.: balsis i lenky kalbos lytyje yra désningas monoftongas vietoje pr. ei (liet. te) (2 : III 241). Arba prisy vietovardis Nedem, Neydem 1389 m., Neydams Neydems 1430 m. (vok. Neydims), kiles i prusisko asmenvardzio Neydim ar pan., 1374 m. uzrasytas Nydem (47 : 108). Vadinasi, galima itarti, jog 8iy dieny vardo Nida gaknis nidyra vélesné, kilusi i8 diftongo -aiarba -ei-. Neringos kurSininky tarmés faktai 3ig minti paremia. Préila — taria Préle (50 :40—41), Peletkis — taria Pelékis (ten pat, 35). Tokia monoftongizacija bidinga ir bendriniams Zodziams: veide — taria véde, greite — taria gréte, reize — taria réze (51 > 259). Abejoniy kelia ir vardo galiiné -a. Ankstesnieji uzra3ymai leisty manyti, jog -a yra vélesnis, ig -e. V. Kalvaitis XIX a. pabaigoje i8 gyvosios kalbos surinktame vietovardziy registre rasé: Nide, kilmin. Nidés (vok. Nidden) (45 : 47). Vietiniai gyventojai (kurSininkai) ir dabar vartoja lyti Néde (46 : 157). Greigiausiai Nide yra is * Nidé, t.y. is * Nidziai. Tokig prielaida graziai paremia Préilos analogija. Dabartiné lytis Préila yra nauja — i§ vietos gyveniojy dar 1960 m. teko uZrasyti lyti Préilé, t.y. Preiliai. Pig. dar: ”Eina j Preilits”; ”Preiliy ragas”. Zinomas ir latviskas gio vardo variantas: Preilu bukte — Kursu kapas — Maja un Diza Preiju bukte (68 : 52). F. Hinzés duomenimis, 3iuo . metu kurgininkai vartoja lyti Préle (46 : 157), kuri gali biti is * Preilé (ty. i8 *Preilici). Atrodo, jog biita ir kity gio vardo varianty — Preili, Preifi (69 : 30). Vadinasi, galiiné a ir kiréiavimas (Préila) yra naujas, neautentis199. kas. Néra abejoniy, jog Preiliy visi3kas atitikmuo yra Latvijos miesto vardas Preifi (lietuvi8kai biity * Preiliai). Liet. Préila (i3 Preiliai) ir lat. Preiji greigiausiai asmenvardinés kilmés vietovardzia! — Latvijoje ir mUsy laikais uzfiksuota pavardé Preilis (52: 485). Ji neabsjotinai latviska, sietina su lat. preilis "neprasytas svecias” arba preilis "tam tikru bidu sukrydiuoti du virbai audeklui sutvirtinti”. Tokiu bidu prieiname isvados, kad Nidos ankstesné tarminé lytis buvo * Naidé ar * Neidé, t.y. *Naidiiai arba * Neidziai. Beje, daugiskaitine forma, bent jau i8 dalies, paremty ir, pavyzdziui, 1854 m. ”Vilties” ra3ymas Nidy parapija (21). * Naidziai ar pan. bity asmenvardinis vietovardis, pirmiausia sietinas su prisy asmenvardziu Noyde, toliau — su priisy vietovardziu Nayde-lauken 1305 m. (47: 104), lat. Natdina pv., Naidini k. (40 : III 467), liet. Naidai k. Sirvinty r., Naidgné k. Sakiy r., Naidinai k. Saléininky r., Naidiné miskas Gruzdiiy vis. ir pan. & Saknies naidkilmé néra visiskai aiski, bet ir Siuo, kaip ir Préilos (Preiliy) atveju, daugiausia tikétinas ryays su lat. natds, naidus "nesantaika, priesiskumas, neapykanta”, naidugtiés ”pyktis, vaidytis, nesantaikoje gyventi”. Plg. dar liet. ndidé "nenaudélé, apgaviké”. Tokiu bidu paaiskéty, jog J, Udolpho konstatuotoji isimtis rytinéje Europoje su nid- (Nidd) ig tiesy tera tariama, nes vietovardis Nida yra ne hidronimas ir ne hidroniminés, o asmenvardinés kilmés. Onuskis (1). Sena gyvenvieté. 1505 m. joje pastatyta bagnyéia, 1511 m. miniinas Onuskio dvaras, 1554 m. leista kurti miestelj (4 : III). Vardas yra neabejotinai asmenvardinés kilmeés. Spéjama, kad kryZiuotiy keliy apraSuose minimas vietpvardis Ywanendorf yra tas pats Onuskis (6 : I 473—474). Bet éia esama iritam tikro neaigkumo, nes greta minima ir kita vietove — Hannusdorf: "von Wirska bis czu Ywanendorfe ist iij mile... von - Ywanendorfe bis czu Mantegirdendorfe ist ij mile, do viuest dy Salse... von Mantigirden dorffe bis czu Hannosdorfe ij mile; von Hannusdorfe bis czu Mynegelia dorfe ist ij mile” (”nuo Versekos iki Ywanendorfe yra viena mylia... nuo Ywanendorfe iki Mantegirdendorfe yra viena mylia, kur teka Saléia... nuo Mantigirden kaimo iki Hannusdorfe viena mylia, nuo Hannusdorfe iki Mynegelia kaimo yra viena mylia”). Apragytasis kelias eina nuo Merkinés pro Perloja, minétus kaimus iki Saléininky ("do nympt Salseniken eyn ende”), Kitaip tariant, keliaujama pamerkiais giaurés ryty kryptimi. Todél darosi neaisku, kodél taikantis j Saléininkus, buvo daromas nemadas lankstas i Siaure. Jeigu taip, tai mylios atstumu pakeliui dar turéjo biti minimos kai kurios kitos vietovés, pvz., Dusmenys, Leipunai, ir tik uz jy — Onuskis. Todél ir kyla abejoné, ar tie "Ivano ir Hanuso kaimai” tikrai dabartinis Onugkis. Tai galéjo biti tiesiog didesnés sodyhos, kyrios véliau isnyko ar buvo kitaip pava- .dintos. Panasiai bus atsitike su ”Mantigirdo ir Minigailos kaimais” — dabar tokiy Lietuvoje néra. Taéiau jeigu pasirodyty, kad Onuski vis délto galima sieti su kuriuo is minimy kaimy, tai tik ne su Ywanendorf, bet grei¢cizu su Hannusde.f, nes 200 t.y. i8 ty laiky, kai lietuviai pavardaiy dar neturéjo. Vadinasi, manydami Raséinius esant. asmenvardinés kilmés, turétume sutikti, kad tais:laikais jau buta lietuvisko vardo * Raseinis. Si prielaida irgi labai abejotina; 2) bene itikimiau Raséinius laikyti kilusiu i§ »:pés vardo. Tiesa, upés vardas dabar yra ne * Raseinis ar pan., o Raséika, Raseikd, Reseika, Ras-upis. Tad miesto ir upés_vardo sutampa Saknis, o priesaga (antrasis sandas) — skiriasi.. Dél to visiskai drasiai kildinti miesto vardg i8 minétos upés vardo kurio nors varianto bity sunku. Bet néra neimanoma. Tokiu atveju turétume sutikti, kad bita dar vieno upés vardo varianto — * Raseinis, * Raseiné ar pan. Kol tokio varianto buvimo aiskesniy jrodymy néra, tol vandenvardiné Raséiniy kilmé bus tik prielaida, hipotezé. Bet is visy Sio vietovardzio kilmés versijy ji bene itikimiausia. Semeliskés (2). Sena Lietuvos gyvenviete. Manoma, kad apie 1276—1283 m. didysis kunigaikstis Traidenis Semeligkése apgyvendino nuo kryZiuociy pabégusius priisus ir vakarinius lietuvius. 1375 m. minimas Semeliskiy kaimas. Vietové pazyméta 1529-1567 m. LDK neprivilegijuoty miesty sarase (4: Ill). g Vardas su priesaga -igkés sudarytas i§ asmenvardiio. Tik ne visigkai aisku, i kokio, nes dabartiné lytis Semeligkés skiriasi nuo istoriniy uzrasymy. Dokumentuose minimo miestelio vardo kamienas zymiai ivairuoja. Svarbesnieji variantai yra: *samil: Samilisken 1385 m. (28 : II 700); *simel, *simol-, * similar pan.: Symliken 1375 m.(28 : I 579); Symelischken 1385 m. (28 : II 707); Symyliskin 1384 m. (28: Il 697); Symolisken 1377 m. (28 : I] 589), Symoliskin 1385 m. (28 : II 696); *sumil- : 3 cymuauwox 1577 m., cyMusucKozo 1577 m., cymuaucenyr 1577 m. (55 : 219-220), Sumily 1784 m., Sumilischky 1784 m., 1798 m., CymMuauuxu 1873 m.(21 ); *sumel- : Cymeaumuxu 1839 m., 1861—1865 m., 1874 m., Sumeliskés 1908 m., Sumeliskio 1938 m. (21). Taigi kamieno skirtumai akivaizdiis. Vis délto biity pamato spéti, jog anksciausias kamienas buvo sumil-. Jj rode pirmiausia vienas seniausiy (1385 m.) uzragymy Samilisken. Antra, zinomas istorinis asmuo Samilis ar pan. — plg. Samile, Pomesanus (”Pamedénas Samilis”) ( 28 : I 121, 464). Kaip minéta, XIII a. pabaigoje Semeliskiy apylinkése buvo apgyvendinta nuo kryZiuociy bégusiy priisy bei vakariniy lietuviy. Treéia, ir bene svarbiausia, yra Semeliskiy apylinkiy istorijos saltiniy duomenys. I8 jy ypaé svarbiis yra 1577 m. Papleskiskés Zemés sklypy sqragas (57 : 219-222) ir 1597 m. Samiliskiy (Semeliskiy) valstiaus inventorius (ten pat, 479—490). Miestelio vardas juose uzrasytas keliolika karty — tia pateikiami visi aptiktieji uzgrasymai: 1582 m.: camuauucKozo (p. 225), camusuucKue, camuautucxozo, npu Camuauunaz, CamuauucKuz, Camuauuox, Camuauwox (p. 227), Camuaumox (p. 229); 1597 m. : samiliskiey (p. 479), somiliszskych (p. 484), samiliszskych (p. 485), Somiliszskiego (p. 486), Somiliszskiego (p. 487), somiliszskiey (p. 488), somiliszskich (p. 489), w Somiliszskach (p. 490). IS jy aiskiai matyti, jog pirminis kamieno v>riantas buvo samil- (balsiu a ir o ivairavimas gali biti paaiskinamas slavy kalby jtaka). 207 Kadangi sie dokumentai susije tiesiog su Semeliskémis bei jy apylinkémis, tai galima jtarti, jog juose minimas miestelio vardas atspindi jo vartojimg gyvojoje kalboje. Suprantama, tuo laiku ir vietos Zmoniy lipose jis galeéjo jvairuoti, taciau vyraujanti lytis greigiausiai buvo * Samiliskés. Taigi miestelio vardas yra priesagos -iskés vedinys i8 vakariniy balty asmenvardiio Samilis ar pan. Tokia gyvenamyjy viety vardy daryba lietuviy kalbai ypaé biidinga. : Lytis *Samiliskés nuo seno-buvo jvairiai iskraipoma — del rastininky kaltés, dél kity kalby itakos ir pan. Kada galutinai jsigalejo Semeliskés, dabar nelengva pasakyti, nes, kaip matéme, XX a. pirmaisiais deSimtmetiais ivairavimo dar bita. Oficialus 1925 m. Lietuvos gyvenamyjy viety vardy saraSas jau teike lyti Semeliskés (”Semeliskiy valsdius”). Po karo varijavimo nepastebéta. Vadinasi, *Samiliskés — vienas seniausiy posésyvinés priesagos -iskés vediniy (gyvenamyjy viety vardy) Lietuvoje. Skaudvile (2). Istorinés Zinios vélyvos — miestelis minimas tik nuo 1766 m. (4: IV ), nors neabejotina, kad gyvenvieté bus buvusi ir ankséiau qa: 5-6). Vardas greiciausiai asmenvardines kilmés — tai aigkiai rodo kamienas skaud vil. Asmenvarddiai su tokiu kamienu gyvojoje kalboje igliko iki musy dieny — dabartinés pavardés Skaudvilas ir Skaudvila (34 : Il 733). Neabejotina, kad ig siy pavardziy yra susidariusiy gyvenamyjy viety vardy. Pirmiausia — Kelmés r. Kradiy ap. kaimo vardas Skaudvilai. Panasios darybos yra ir Siauliy r. Kurtuvény ap. kaimo vardas Skaudviliat. -Jis liudija buvus (greta © Skaudvilas) gretimine asmenvardzio lyti *Skaudvilis. Kitaip tariant, kaimo vardas Skaudviliai yra susidares i8 sudurtinio asmenvardzio * Skaudvilis daugiskaitos. Kad toks asmenvardis i8 tiesy jmanomas, bent is dalies galima spresti ir is 1645 m. Batakiy valsciaus dokumento (saugomo Lietuvos valstybiniame archyve — F. 1671. Ap. 4. B. 321). Jame-bene 19 karty minimas asmenvardis, kuris rasomas gana ivairiai, bet svarbiausia — kartais su lenky kalbos kietu priebalsiu |, kartais — su minkstu: Pana Mikolaja Skowdwila (1. 43), Pana Mikolaja Skowdwila (1. 43), Pana Uwojnia j Pana Skowdwila (1. 43), Pan Mikolaj Skowdwil (1. 44), Pana Skowdwila j Pana Uwojnia (1. 44), Skowdwita (1. 45), Pan Mikolaj Bartoszewicz Skowdwit (1. 45), Pan Mikolaj Skowdwit (1. 45), Pan Skowduil (1. 45), Pan Skowdwil (1. 47); Panu Mikolaju,.. Bartoszewiczu Skowdwilu (1. 45), Panie Skowdwilu (1. 46), Panu Skowdwilu (1. 47), Pana Skowdwila (1. 47), Pana Mikolaja Skowdwila (1, 48). Minkétasis priebalsis | cia tikriausiai néera atsitiktinumas, nes visame dokumente (ra3ytame ta patia ranka) priebalsio | kietumas Zymimas labai nuosekliai — tai, be kita ko, aiskiai matyti ir i8 kietojo I visais atvejais pazyméjimo varde Mikolaj. Todel galima itarti, kad mink&tasis priebalsis 1 atspindi vietos Zmoniy tarimg — ne Skaudvilas ar pan., o * Skaudvilis. Sig prielaidg paremia ir ta aplinkybé, jog asmenvardzio inagininko linksnis du is trijy karty para3ytas taip: Panom Mikolajem Skowdwilem (1. 43), Panom... Skowdwilem (1. 47). Vieng kartg — z Panom Mikolajem...Skowdwilem (1. 44), Ra’ymas Skowdwilem patvirtina, kad lytis *Skaudvilis tikrai galéjo bi208 ti. Ypaé gragiai tai rodo *Skaudvilio Zmonos ivardijimas: ...i matronie twoiej.... Mikolalewoj... Bartaszewiczowoj Skowdwitewoj... (1. 45).: Jeigu vyro asmenvardiio galuné baty buvusi kicta, tai moteriskoji jo lytis bitty buvusi * Skowduilowoj. Vadinasi, XVII a. Skaudvil’s ar gretimose apylinkése asmenvardis * Skaudvilis dar galéjo biti zinomas. Senyjy sudurtiniy asmenvardziy kamiengaliy -as ir -is kaita yra iprastas reiskinys lietuviy kalboje. Tiksliau — asmenvardZiai_su kamiengaliu -is yra tarsi vediniai (biidvardiniai) is varianty su -as: Beinoras : Beinoris, Buivydas : Buivgdis, Datkintas : Daukiitis, Gintautas : Gintaiitis, Jétautas : Jotattis ir kt. Miestelio vardas Skaudvilé baigiasi galiine -é. Taigi i8 Skaudwilo jis negaléjo susidaryti.(tokiu atveju jo daugiskaita buty *Skaudvilat, kaip minétas Kelmés r. kaimo vardas Skaudvilai). Belicka manyti, jog vardas Skauduilé gali biti kiles i8 varianto * Skaudvilis daugiskaitos. Tarmiskai daugiskaita buty * Skaudvilé. Tarminés lyties ilga galiiné -é ano meto rastuose buvo perduodama paprasta (trumpa) -e: Skawdwile 1850 m., Skaudwille 1854 m., Skaudwile 1862 m., Skawdwile 1862 m., Cxaedeuae 1881 m. (21) ir kt. Visy pirma del oficialiosios, rasty lyties *Skaudvile jtakos ir gyvojoje kalboje ilgainiui isigaléjo variantas su galiine -é: Skaudvilé. Kad Sis vardas ankséiau galéjo: biti daugiskaitinis, bent is dalies patvirtina uzra3ymai Craedeuau 1892 m., 1895 m., 1915 m. (21) ir kt. » Stakliskés (1). Vietove minima nuo XIV a. pabaigos, 1513 m. — miestelis (4: IV). Senieji uzraSymai: in Staghelisken 1375 m. (28: II 106), Stakelisken 1385 m. (ten pat, 696), es Cmoxauuxoza XV a. (8: 194), y Cmoxauwsxazs 1486 m- (8 : 242), es Cmoxautuaxare 1487—1489 m. (8 : 267), 63 Cmoxautuxare 1488m. (8 : 294), @ Cmoxautuxars 1490 m. (8 : 313), Cmoxaumacromy 1519 m.: (99 : 1026), Parocho Stakliscensi 1593 m. (21), poddanych stokliszkich 1597 m. (57 : 481), Stokliski 1665 m., Stoklisky 1816 m. (21) ir pan. Vardo kilmé ‘néra aigki. Manoma, kad jis kildintinas i8 bendrinio zodzio staklés (6:1 394). Taciau di vardo kilmés versija kelia ir abejoniy — pirmiausia ta prasme, kad is tokios semantikos bendriniy Zodziy kaip staklés vediniai su priesaga -idkés, rodosi, nesudarinéjami (124 : 94-96). Taigi apeliatyviné Stakiiskiy kilmé sunkiai pagrindziama. Todél tekty manyti, jog Sis vietovardis gali buti su priesaga -iskés sudarytas is asmenvardzio. Vienas toks asmenvardis (pavardé) uZfiksuotas ir miisy laikais — Staklévicius (nuo Aloyés). Taéiau jo kamienas staklir sio kamieno rysys su liet. staklés vélgi kelty abejoniy. Greigiausiai Staklévidius yra sutrumpinta lytis i8 *Stakelevictus, o ai su slaviska priesaga -evidius bitty sudaryta i8 pavardés Stakélé, Stakélis ar pan. (34 :-Il 794). Vadinasi, Stakliskiy rysys su dabartine pavarde (labai reta - viena Seima) Staklévigius taip pat abejotinas. Kokia tad ideitis? Atsakymg sidlo patys pirmieji vardo paminéjimai KryZiuoéiy ordino kronikose: Staghelisken 1375 m., Stakelisken 1385 m. I8 jy matyti, kad ankstesnis vietovardzio kamienas greiéiausiai buvo ne stakl-, o *stakel-. Tokiu atveju pirming vietovarddio.* Stakeliskés forma bity galima laikyti priesagos 209 -tgkés vediniu i§ asmenvardzio, dabar pavardés, Stakélé, Stakélis ar pan. Si prielaida atrodyty visiskai itikima, jeigu nezinotume, kad pavardes Stakéle, Stakélis yra maiybinés priesagos -elvediniai i3 Stake, Stakas, Stakjs ar pan. Savo ruoZtu, Sios pavardés yra kile i8 liet. Stachas, lenk. Stach, brus. Cmaz, rus. Cinaza ir t.t. O Sios yra igsirutulioje i8 Stantslovo arba Eustdchijaus (ten pat, 790). Vadinasi, kildinant miesto vardg i8 asmenvardzio Stakéle, Stakélis ar pan. suponuojama situacija, kad XIV a. pabaigoje. Lietuvoje jau biita ne tik kriksto vardy Stantslovas ar Eustéchijus, bet ir trumpiniy is jy — Stachas, Stakes ar pan. Ar taip galéjo biti? Galéjo, nes panagiy atvejy Zinoma ir daugiau. Antai tie patys Kryziuociy keliy apra3ymai mini kaimy, vardus Hannusdorf ir Ywanendorf (XIV a. pabaiga). Hannusir Ywanéia yra kriksto vardo Jonas variantai: Hannus — daugiau lenky, Ywan — ryty slavy. Ir Sie asmenvardiiai jau tapg kaimy vardais (platiau Zr. Onuskis ). Tad visai galimas daiktas, kad XIV a. pabaigoje Lietuvoje bata vardy Stantslovas bei Eustachijus ir jy varianty, trumpiniy ar pan. Taigi Stakliskiy asmenvardiné kilmé atrodo gana jtikima. Sudargas (1). XIV a. pradzioje buvo Sudargo pilis, kryziuociy sudeginta 1317 m. XVI a. pradzioje ikurtas kaimas. Magdeburgo teises gavo 1792 m. (4: IV). Vietos gyventojai dabar daznai vardg istaria Sudérgas (6 : III 305). Sis tarimas, atrodo, néra naujas. Tiesa, Kryziuociy ordino kronikos 1317 m. rago Sudargen hof (28 : I 590), bet, tarkim, 1561 m. Jurbarko valsciaus ir Naujosios Valios (Virbalio) inventcrius varda mini daugybe karty ir raSo tik su suderg- : siola Sudergow (57 : 575), Siolo Sudergi (ten pat, 576), siolv Sudergom (ten pat, 577), przy.siele Sudergi (ten pat, 583, 586, 591, 592, 594, 595, 597, 598, 604, 605, 606, 607, 608, 609, 610, 611, 612, 614, 615, 617, 619). Is to, Zinoma, neturétume daryti iSvados, kad ankstesné lytis ir bus buvusi su suderg. Tokiai prielaidai prie’tarauja ir vélesni uZragymai (pvz., Cydapeu 1901 m., Cydapzu 1902 m., Sudargi 1912 m. — 21), ir asmenvardiio, i8 kurio kildinamas miestelio vardas, lytys su sudarg-. Tyrinétojai sutaria, kad miestelio vardas Suddrgas yra kiles is sudurtinio asmenvardzio *Sudargas. Siuo atveju turime vieng atvejy, kai Zinomas ir istotinis asmuo, kurio vardu pavadinta vietové — tai Zemaiciy didikas Sudargas, kurj mini KryZiuociy ordino kronikos: ”"Mansto et Sudargus et alii nobiles de Samethia” 1308 m. (28: 1 174), Sudargus 1311 m.. (ten pat, 177), viri dicti Sudargi 1317 m. (ten pat, 183), der was ein sun Sudargen (Eiliuotoji N. Jerochino Priisy Zemés kronika — ten pat, 560), Manste mit Sudargen (ten pat, 572), Masie mit Sudargen (ten pat, 579), Sudargen (ten pat, 589, 590). Taigi miestelio vardas yra kiles if asmenvardzio *Sudargas vienaskaitos. Tokios darybos vietovardziy zinoma ir daugiau (85). ‘ Sakiai (4). Manoma, kad dabartiniy Sakiy vietoje seniau buves Sakaitiy kaimas, pirmg karta minim+s br liy O.iemblovskiy dalyby akte 1599 m. Cia uZfiksuota ir Sakaiéio pavardé. 1703 m. Sakaigiy kaimas minimas Zemaitiy vyskupo Jono Jeronimo Krigpino vizitacijos akte. 1719 m. jau paminétas ir Sakiy vardas. 1776 m. Sakiai gauna Magdeburgo teises (6: II 297; 3 : III). Vietovés istorija rodo, ir kaip atsirado Sakig vardas. Matyt, ig tiesy anks210 tesné miesto vardo lytis buvo Sukaiéiai (gyvojoje kalboje neialikusi). Laikui bégant priesaga -aidiai bus nukritusi, ir liko tik Sakiat. Nepaisant to, kad tokia vardo raida atrodo gana jtikima, vis délto gyvenamujy viety vardy daryboje tai labai retas reigkinys. Todél tenka ai3kintis gios savitos kaitos mechanizmg. Reikalas tia toks. Lietuviy pavardZiy susidarymo istorijos specialisté V. Maciejauskiené pastebéio idomy, iki 3iol dar bemaZ netyrinéta, reiékini — pavardziy stabilizavimosi laikotarpiu (XVIII—XIX a.) patronimams virtus pavardémis, buvusios patroniminés priesagos kartais buvo numetamos. Sis reiSkinys ypat biidingas Suvalkijai. Viena tokiy tévavardiniy (patroniminiy) priesagy yra -aitis. PavyzdZiui, zanavyky kra3to pavardé 1715 m. ra3oma Urbanteitis, o 1775 m. — jau Urbantas. Arba: dabartinio Sakiy r. RamoniSkiy k. pavardé 1731 .m. rasoma Stelmokaytis, o 1821 m. — jau Stelmok. Tokiy pavyzdziy Vien is dabartinio Sakiy r. yra daug. (19 : 115-116). Vadinasi, kazkada dabartiniy Sakiy vietoje bus gyvenes zmogus, turéjes patroniminés kilmés pavarde Sakditis. Kad tokia pavarde tikrai buvo, rodo minétas 1599 m. dokumentas, bei tai, jog ir missy laikais Sakiy apylinkése bata pavardés Sahditis. Kol pavardé Sakdilis buvo su priesaga, tol ir kaimas vadintas Sakaiéiai. Kai siame kaime gyvenusiy Zmoniy pavarde Sckdilis numeté patronimine priesaga -ailis ir virto i Sakgs ar pan., tai ir kaiina imta vadinti akiaws. Kitaip tariant. abu vietos vardai — Sakaiéiai ir Sakiai — yra kile iS tos pagios pavardés skirtingy varianty. Pirmasis — ig Subditis, antrasis — is Sakge, Pastaroji pavardé populiari ir miisy laikais — jg turi apie 60 Seimy. Taigi Sakiat yra asmenvardinés kilmés vietovardis, susidares is pavardés Sakjs daugiskaitos. Tokia gyvenamyjy viety vardy daryba lietuviy kalbai ypaé bidinga. Seduva (3°). Minima nuo XVI a., kai 1529 m. Seduvoje buvo isteigta baZnyéia. 1542 m. Seduva jau pavadinta miestu, 1654 m. gavo Magdeburgo teises (4 : IV). Palyginti vélyvas pirmasis paminéjimas rodyty, jog ir io vardo gyvenvieté néra labai sena. Vardo kilmé ne visiSkai aiski. Istorijos dokumenty ugragymai leisty manyti, jog lytis Seduvd yra vélesné, atsiradusi i8 *Sedava ar pan. Plig.: Szadéw 1542 m., do granicy szadowskiey 1572 m., oms mecmexxa Hladoacxozo 1585 m. (21), Wadoecniii 1590 m. (35 : 328), Madoeo 1591 m. (ten pat), Szadoviensis 1646 m. (48 : 1 284), pod Szadowem 1713 m. (84 : 279), Szadowo (21), Szadow 1755 m. (48 : 1382), Madoecxazo 1764 m. (21), szadowska 1775 m. (54 : IT 118), Szadowa 1803 m. (65 : III 114-116), Szadow 1803 m. (ten pat, 117—122), Szadow 1816m., Szadow 1843 m., 1849 m., 1855 m., Hadoso 1881 m., Hadoee 1895 m., Madoeo 1915 m. (21). Taigi ankstesnis vardu variantas, matyt, buvo *Sedava ar net *Sadava. Ji galima laikyti priesagos -ava vediniu i8 asmenvardiio, dabar pavardés, Sédas, Sédis, Sedgjs (apie 70 geimy), Sadas, Sadis, Sadjs ar pan. Tai bity panagios darybos vietos vardas kaip Jonavd : Jonas, Aleksandravd : Aleksdndras, Alizava : Alijzas (Alogzas ) ir pan. Sis darybos 1odelis yra atsirades slavy kalby itakoje, o priesaga -ave tia yra slavikos kilmés. 211- Kokiu bidu *Sedava (*Sadava ) pakito i Seduvd? Taip atsitiko dél to, jog panagiu biidu keitési nemaza Lietuvos viety vardy su priesaga -ave. Bet Bie jau kitos kokybés vietovardgiai — tai seni lietuviskos (balti8kos) kilmes dariniai, kuriy lictuvigka ir Saknis, ir priesaga -ava : Linkavd — Linkuva, Dotnavd — Dotnuva, Bértove — Bérluva, Vardave — Vérduve ir kt. Tad visai jmanoma, jog i 8i kaitos srautg pateko ir kiek kitokios, hibridinés; darybos - vietovardis *Sedava (*Sadava) — jis drauge su kitais priesagp -ave pakeité j -uUva. :. Sasudliai (2). Vietove Zinoma nuo 1334 m., kai Seguolius nusiaubé kalavijuodgiai. 1898—1420 m. minimas SeSuoliy kaimas, 1478 m. — dvaras, 1539 m. -- valstius. 1567 m. isteigta bagnydia ir miestelis (4: IV ). Vardo kilmé aiski — jis yra susidares i5 upevardtio Seguola (Siesarties kair. int.) daugiskaitos. Tai iprastes gyvenamyjy viety vardy darybos bidas, plg. Dikdld up. ; Dubstos mstl., Anykitd up. ; Anyksdiat mst., Viesinté Up. : Viedinios mstl., Aamajé up. ; Kamejai mstl., Ziezmaré up. : Ziezmariai mstl. Abejoniy gali kelti tik pati lytis Segudlici, nes i8 dabartiniy tarmiy Zinomas tarimas Sasuéliai mstl. ir Sasuold up. Si lytis pateko ir j oficialy Lietuvos vandenvardziy Zodyng (58 : 102). Kitame oftcialiame vietovardziy -sgrase miestelio vardas jau rasomas Sesudtiai (66). Tad kuri lytis yra senesné, pirminé? . | sj klausima pirmiausia padeda atsakyti gausiis istorijos Saltiniy duomenys: Sicculen 1334 m. (28: II 67), Sessolen 1375 m. (ten pat, 105), Schechuli 1425 m. (67 : 121), Schescholi 1449 m. (ten pat, 217), Scheszule 1478 m. (ten pat, 364), Scheschuly 1495 m. (ten pat, 499), Szeszole 1539 m., 3 Ueuors 1567 m., Szeszole 1572 m., Mewosun 1567 m., Heuoacnozo 1567 m., Wewoxrscxozo 1618 yn., Szeszuli 1652—1672 m., Szeszolensi 1726 m., Szeszole 1784 m., Szeszolki 1784 m., Szeszolki 1830 .m., Mlewoau 1864—1865 m., Metioau 1873 m., Meuwo'aonu 1874 m., Wewoau 1895 m., Hewosu 1905 m. (21) ir daugybé kity. Ypaé svarbiis vietos dokumentai — XVI, XVII a. in- ‘ventoriai — pateikiantys Sedudliy varda, nes jie labiau negu kiti gali atspindéti to kragto Zmoniy tarimg. Tarp jy — 1554 m. inventoriaus (57) duomenys: ziem szyszolskich, ziem szeszolskich, ziem szeszoltskich, y szeszolskiemi (p. 72), Szeszolskiego, y szeszolskich (p. 74), szeszolskiey, Szeszolskiego (p. 101), y szeszolskich (p. 105). Panadiai vardas raSomas ir XVII a. dokumentuose , (70): Szeszol 1696 m. (p. 410), w Szeszolach 1696 m. (p. 410), Szeszolskiego 1698 m. (p. 424), w Szeszolach 1698 m., (p. 424). Miestelio planuose vardo uzraaymai rodo bemad ta pati: MJewaas 1850 m. (1: VII 43), Wewors 1850 m. (ten pat, 44), Mewsosu 1869 m. (ten pat, 45) Wersoau 1869 m. (ten pat, 48) Sie istorijos dokumenty duomenys leidzia daryti neabejoting iivadg, kad senesné, pirminé miestelio (ir upés) vardo lytis buvo su ses-: Sesuold, Sesudliai. Tai konstatavus, reikia igsiaigkinti, kada ir dél ko atsirado dabartinéje vieGt ir eh kuriy aplinkiniy Zmoniy kalboje lytis su Ja3-: Sasuola, Sasudliai 71: 167). Nustatyti, kada pirma karta istorijos Saltiniuose pasirodo lytys su Sas-, sunku. Anksdiausias man Zinomas uZrasymas yra i8 1507 m.: @ Wawonser 212 (2 : 1 229). O diaip jau, kaip matéme, raSty tradicija yra aiski — vartoti lyti su ges, Bent jau miestelio vardas, oficialiai, rodosi, kitaip ir nebuvo vartojamas — "Lietuvos apgyventos vietos” teikia lyt] S2iuoliy (33 « 504), kiti Oficialic sqraSai — taip pat Sesuoliai (72 : 168; 73 508), Sesadliai (66 : 302). Bendrinel kalbai bene pirmg narta lytis su dak (Saiuola, Saduckiisi,. $a- §udliai) rekomendavo 1948 m. ”Lietuviy kalbos radybos Zedynas” (74: 422). Véliaw ja paremé A. Salys (13 ; Hl 253-254; 555 ), kai kurie kiti leidiniai. Tatiaw oficiali jo lytic liko Sesuéliaé (66 302; 75: 1 369; If : 428). Tarmine lytis Sasudliai neisigaléjo, matyt, dél to, jog ir vietos Zmoniy ji nera visuctinai vartojama dar 1957 m. Seduoliy tarmés tyrinétojai udragé tok, » gakini: ?Vaziavom Seguclky dvaran” (76). Be to, giose vietose,pasitaiko, sors ir gana sporadiskai, Zodiio pradZios sevirtimo { Ja-.atvejy: gasiuds "Sediuos”, Sasi "Se3i", Sapetys "Sepetys”.{77 : I 104), dasidlika "Sesiolika” — is. Zodis 1957 m. E. Grinaveckienés uZragytas ig gretimo Ulyééliy k. (76)... Visa tai rodo, jog lytis Sasudliai gali biti palyginti vélyva, susidariusi dél jmanomo Sevirtimo j sa , dél liaudies etimologijos (pig. liet. sa3as, gagudlius.” kas nuSaSes” ir pan.) ir, pagaliau, ypaé rasty lytis su ga+,\— dél slavy kalby jtakos, nes pastebéta, kad slavy kalbomis ra’ytuose dokumentuose Z6diio pradzios Seir kituose vietovardZiuose daznai vertiama j Sa- : Hawmynu (Sesupé) 1559 m.,; Harwyn (SeSupé). 1873 m./ (21), Wadoeo (Seduva) XVI a., Wamysuce (Seativis) XVI a. (35 1328-330), Szaszuwa (Sesuva) 1784 m., Hlameynee (Seskiinai) 1905 in., Szaszkinie (Seskyné) 1939 m. (21) ir kt. : Siauliai (4). Manoma, kad miestas pradéjo kurtis X146 elivi8). KryZiuodiy ir kalavijnociy kronikose Siauliai minimi-po ‘garsiojo Saulés musio 1236 m. — vardas rasomas Saule, Saulia, Saulen. Neabejotina, kad tai. bitent Siaulig vardas, o milgis gavo Saulés miisio pavadinimg véliau, jau/miisy luikais. Tai paraidZiui perskaitytas-krontkose minimas, tik°kiek aplietuyintas, Siaulig vardo variantas. Tiesa, manyta, kad Saulés. kautynés buvusios ne prie Siauliy, o Latvijoje, prie Vecsaulés. Bet K. Biiga jrodé:Saulés mis, vykus Lietuvoje (2 211] 263), Kad kroniky minimas vardas Squlia; Saulen ir dabartiniai Siauliat yra tas pats vardas, patvirtina Saltiniy.duomenys: 1254 m. lotyniskai ragytame vokietiy dokumente apie Ziemgalos: padalijima, tarp ' ‘Rygos arkivyskupo ir ordino minimos vietovés Opiten ir Saulen. Aigku, jog tai Upyté ir Siauliai. Vartbergés kronikoje pazymima, kad ordinas 1358. m. sunaikines pili Dobitzen in Saulia..Neabejotina, kad Saulia — tai Siauliai, o » Dobitzen. — galbiit Padubysys (6 :- 11] 9=11; 4: TV). 1522 m. Siauliai minimi kaip valstiaus centras, 1524 m. + miestelis, 1636.m. — miestas (4 ; IV). Vardo kilmé néra visiskai aiski. Ta¢iau greitiausiai tai asmenvardinés kilmés vietovardis, susidares is asmenvardiio, dabar populiarios (per 160 Seimy) pavardés Siauljs daugiskaitos. Tokia gyvenamyjy viety vardy daryba lietuviy kalbai y>aé bidinga. rf i: i » Svékana (1). Minima nuo XVI a. (3: TIT). 1509 m. Svékina — Zemajtiy seniiino Kesgailos dvaras ir miestelis (4 : IV). j Neabejotina, kad miestelio'vardas yra vandenvardinés kilmés. Jis bus atsirades i8 dabartinio upelio vardo Suéksndlé (Aivos de’in, int.) ankstesnés 213 lyties *Svéksna. Kad tokia lytis tikrai galima, rodo Vaiguvos apylinkiy upés vardas Sveksna (Knituojos int.). Be to, istorijos dokumentuose pirmiausia paminimas ne miestelio, o upés vardas: Sweisna, flys 1384 m. (1: If 26; 55: 68). Plg. dar 1880 m. ugrasym@: "przyjmuje...Szweksznie, Wilkupis” (21). Txigi miestelio vardas Svékgna radosi i8 upés vardo * Svéksna. Nors vardo kilmé ir ai8ki, abejoniy kelia jo lytis. Praéjus keliems metams po pirmajo upés vardo paminéjimo, tuose patiuose KryZiuoéiy ordino keliy j Lietuvg aprasymuose randame kitg vardo lyti: von der Swezten 1387 m. (55 : 68): galbit *Svékste ar pan. A. Salys spéja, jog Svékina turéjo gretimine lyti, kuri fiksuojama ir vélesniuose Saltiniuose, pvz., 1526 m. Zemaitijos Zeméelapyje: Swiyeesny ir Schwegsten (1 : II 29), J. Sprogio XVI a. Zemaiciy zemés vietovardziy zodyne: Meexwnw ir Ulsexume, Ieexune ir Heexwmne (35 : 330). Gretimininé lytis bus igsilaikiusi gana ilgei — plg. do Schwekstenau 1790 m. (21), taziau XVII, XIX a. aiskiai isivyrauja dabartinis variantas:, Szweksznianskiej 1695 m., do Szweksai 1784 m., Szweksznianska 1784 m., Szweksznis 1843 m., in Szweksznte 1843 m., Szweksznie 1854 m., Szweksznie 1855 m., Weexwune 1895 m., Heexunu 1892 m., Meexunu 1915 m. (21) ir kt. Svenéionys (3). Manoma, kad jau XII) a. Svencionys buvo valséiaus centras. XVi 2. pradiioje jie — Vytauto Didziojo dvaras, kuriame Vytautas 1414 m. pastatydino bagnyéig. 1486 m. Svenéionys jau vadinami miesteliu (3: TV; 4: (V5: Vardo kijme neaiski. Galimi du vardo susidarymo bidai. Pirmasis — vardas yra priesagos -onys vedinys i8 eZero vardo Suenitas. Be to, eZery sistemoje Sventas —‘Ilgys — Miskinis — Juodynas ir kt., atrodo, bita upelés, vardu Sventé. Tuo tarpu nepavyko nustatyti, kuri tai upele ir kaip ji 3iuo metu vadinama. /Tokios darybos gyvenamujy viety vardai Ryty Lietuvoje gana populiaris: Mera upé : Meriénys k. Pabradeés ap. Sveniioniy r.; Svyld up. : Svyliénys k. Adutiskio ap. Svenéioniy r.; Mylé up. ir ez. : Myliénys k. Svendioniy ap. ir r.; Mézia, Médé up. : Méziénys k: Adutiskio ap. Svendioniy r. ir kt. Tad dél darybos biido abejoniy néra. Taciau i8vardintieji kaimai yra prie arba netoli upiy, kuriy vardais jie pavadinti. O ederas Sventas (upé Sventé) yra keliolika kilometry j siaure nuo Svendioniy, todél ry3ys tarp eZero (upés) ir miesto vardo kelia tam tikry abejoniy. Bet néra nejmanomas, jeigu sutiksime, kad pirmieji Sventioniy gyventojai buvo atkile nuo Svento egero (ar Sventés upés). Vadinasi, argumenty uz vandenvardine miesto vardo kilme esama gana rimty. Kita vertus, jokiu bidu negalima atmesti prielaidos, kad miesto vardas Svenéiénys yra asmenvardinés kilmés — jis bitty susidares is asmenvardiio, dabar pavardés, Svendidnis daugiskaitos. Tai vienas populiariausiy gyvenamyjy vardy darybos biidy Vetuviy kalhoje (Butrimai k. 7 Butrimas, Antdnai k. : Anténas, Morkinai k. : Morkinas ir t.t.) Tadiau pavardé Svendiénis, bent miisy laikais, Sventioniy apylinkése neuZfiksuota. Ji i3 viso reta — tik penkios Seimos: trys nuo Kaisiadoriy, po vieng nuo Jiezno ir Joniskio. Tad galima jtarti, jog pavardés Svencidnis kilmés vieta yia kazkur apie !iaigia214 doris — Jiezng. Siose vietose yra keli ezerai, vardu Svenéits : Auk3tdvario, Onuskio, Vievio apylinkése. Be to, netoli nuo Semeliskiy yra eZeras, kurio vardas Sveridius. Natiiraliai pergasi mintis, jog pati pavardé Suendiénis gali biti vietovardiné — priesagos -onis vedinys i8 efero vardo Sueidius arba Svendits. Tokiu atveiu vandenvardiné miects varde Svendiénys kilmé atrodyty itikimesne. : Tauragé (3°). Istorijos Saltinivose pirmg kartg minima 1507 m., kai buvo pastatyta baZnyéia. Tauragé jau paZyméta O. Magnaus 1539 m. sudarytame jiiry Zemélapyje (3 : TV). Nuo ty laiky miesto reik3mé nuolat didéjo. Miestas isikires prie Juros upes vingio. Tatragés rytiniu pakraSéid teka kitas upelis — Berde. Reikia pabredti, kad be Tauragés miesto, Lietuvoje yra dar keturios vietes, turintios vardg Taurage: tai_pieva prie tanta (Tel8iy rai.), pieva prie Gelvony (Sirvinty raj.), piliakalnis prie Tryskiy (TelSiy raj.), vienkiemis Kurkliy apylinkeéje (AnykSdiy raj.). Visy penkiy viety vardas Tauragé yra sudurtinis, sudarytas i& ZodZiy tatiras ir ragas:_ * Taur-roge. Kaip Zinoma, senovéje Lietuvos giriose veisési stambis raguoéiai taurai. Siy zvériy svarba lietuviams turéjo biti nepaprastai didelé, nes vien vietovardziy, kilusiy i8 ZodZio tatiras, Lietuvoje yra kelios degimtys: Taurdkalnis, Tatirakalnis (kalnai), Taurija, Tauré (upes), Tauriné, Tatiriské, Tauriité (pievos), Taureikus, Taurélis (ezerai), Taurai, Taurdlaukis, Tauriné, Taurtétat (kaimai) ir daugybé kity. Viety vardo * Taur-rage antrasis Zodis rdgas reiské ne Zvéries raga, o kampa, vingi, lanka. Vadinasi, vietovardzio Taur-ragé pirminé reikimé buvo ”tauro ragas” arba ”tauro kampas” — matyt, taip buvo vadinamos vietos, kur veisési, gyveno, ganési ar pan. taurai. Tad visos penkios Lietuvos Tatiragés — tai vietos, kampai, ragai, kur biita taury. Kai dél miesto vardo Tauragé, tai ji varda galéjo gauti nuo Jaros upés vingio (rago), kuris kazkada galéjo biti vadinamas ” Tauro ragu” ar ” Taury ragu”. I8 3io Zodziy junginio véliau ir bus igsirutuliojes sudurtinis vietovardis Tauragé. : Tel8iai (3). Kryziuogiy ordino kronikoje 1317 m. minimas Tel&iy (Talsa) slénis (6 : IV 28—29; 3 : IV). Gyvenamoji vieta paminéta 1398 m. XV a. minimas Tel8iy dvaras, 1527 m. — valstius (4 : TV). Miesto vardo vandenvardiné kilmé neabejotina — jis grei¢iausiai susidaré i§ upés, tekanéios pro miesta, vardo Télsé ar Tel3é daugisksitos (1597 m. upévardis uzZrasytas Tesvwa). Nors imanoma, jog kazkada biita eZero, vardu *Tel3ys ar pan. — 1584 m. jis ugrasytas Teapuu (minimas J. Sprogio). Lyti, * Tel3ys esant galima rodo ir tai, jog upés varda ”"Slownik geograficzny...” (XIX a. pabaiga) pateikia toki — Telszys (2 : III 242). Kaip ten bebuve — i8 upés ar i8 eZero vardo susidaré miesto vardas Telsiat — vis vien tai vandenvardinés kilmés vietovardis. Gyvenamujy vietu vardu,, sudaryty i8 upés ar eZero vardo daugiskaitos, Lietuvoje turime daugybe: Jtzintas ed. : Judintai, Kriaund up. : Kriatinos, Sirvinta up. : Sirvintos, Kamaja up. : Kamajat. 215 Utena (3°), Pirmoji Zinia apie Utena yra is Mindaugo laiky — 1261 m. paminéta Utena (Utter). 1416 m. pastatyta bagnyéia, nuo XIV a. Utena tapo seniiinija (6 : Il 8—9; 4: 4). Miesto vardas neabejotinai vandenvardinés kilmés. Jis yra nemazos Seimos vietovardziy, kuriy kamienas t:len- , narys: Utenéilis e%., Utena, Utenéles k., Utendité arba Utendlé up. Utenos mieste, isteka i Utenaigio ed., Ulenas ez. Tauragny ap. — i& jo su mazybine priesaga.-ykétis sudarytes ten pat esantis mazesnio ezero vardas Utenykstis. 18 upés vardo Utenelé radosi kaimo vardas Ulenilé. Miesto vardui Utend pradaig bus daves greigiausiai upés vardo Utendité arba Utendlé ankstesnis variantas * Utena, Vadinasi, biita upés vardo * Utena. Jis niekuo nesikeisdamas virto miesto vardu Utend. Tai populiarus gyvenamyjy viety vardy darybos biidas: Risné up. : Resné mst., Vilnia up. : Vilnia (ankstesné Vilniaus vardo lytis), Dysnd up. : Dysna k. ir t.t. Upés vardui * Viena virtus miesto vardu Utend, upés vardas transformavosi — gavo mazybing priesagg -ailé, -élé: Utendite, Utenélé. Tai taip pat iprastas reiskinys lietuviy’ kalhoje (placiau 2r. Ukinerge). Valkinifikai (2). Gyvenvieté Zinoma nuo XIV a. 1418 m. minimas Valkininky dvaras ir miestelis, 1503 m. — valséius, 1516 m. — miestas. 157] mgavo Magdeburgo teises (4 : IV). ; Vardo' kilmé néra aiski. Pirmiausia, gali kilti abejoniy dél Zodzio pradzios valk-, nes lenky kalboje siuo metu isigaléjusi lytis be priebalsio v : Olkientki. Taéiau, atrodo, i lytis yra antriné, vélesné. Kaip ji susidaré, gana itikinamai yra irodes J. Otrebskis. Jo nuomone, lenk. Olkieniki, kaip ir kai kurie kiti panadios sandaros vietovardziai (pvz., Varéna — lenk. Orany), fiktyvios dekompozicijos biidu yra iSsiriitulioje ig junginio ” wWolkienikach”, ”wWoran-ch”. Jy kompozicija "w Wo-” galéjo biti tariama tik ” Wo-”. Priebalsi w suvokus kaip prieSdéli, lytys!* W-olkientkach, * W-oranach buvo suskaidytos i du komponentus W Olkienikach, W Oranach, kuriy antrieji ( Olkienikach, _Oranach) véliau isivyravo kaip savarankiskos idiomos (80 : 118). Ankstesnieji uzragymai taip pat rodo, kad Saknis valkyra tikra. Manoma, kad gyvenvieté pirma kartq paminéta Jogailos 1387 m. raste Skirgailai: ua eunuxa maz eonocme”. J. Jakubowskis, atrodo, pagristai mano, jog toks ra3ymas esanti teksto rengeju spaudai klaida — originale tureje biti eoaxunuyxax eoxocm(81 : 25). Véliau ilge laika vyrauja lytys su valk-: y Boavrunuxozs 1450 m. (8 : 58), Y Boszxunuxors 1466 m. (ten pat, 74), y Boaxenuxozs 1475 m. (ten pat, 33), y Boaxunuxozs 1495 m. (ten pat, 628), Welkininki 1503 m. (1: I] 57), Boarunuxu 1516 m. (83 : XXV; 27 priedas), Bos’xunuxu 1541 m. (65 : I 36), 3 Baaxunuxa 1557 m. (62: 562), do Boaxunuxs 1563 m. (ten pat, 710), 2 Boaxunuxs 1564 m. (ten pat, 762), 2 Boaxunuxs 1566 m. (ten pat, 826) y Basxunuxaze 1597 m. (8 : 6) ir tt. Kada ima rodytis lytys su olk-, tiksliai nustatyti nelengva, bet aisku, kad gana vélai. Tikra, kad XVII a. ji jau vartota, plg. Olkieniki 1784 m. (21), Oasxenuxcxazo 1835 m. (1:11 71), Oarxenuxu 1861—1865 m. (21) ir pan. Dél vardo galima pasakyti, jog jis turi priesaga -inink bei Sakni valk-. Tarméie Zinomi ir kiti variantai — Valkingkai, Valkingkas. Kaip rodo minétas 1503 m. uzra3ymas Wolkininkt, priesaga -inink-, matyt, yra gana sena. 216 minéta 1253 m. Tuo laiku ji vadinosi kitaip; galbit Gardé ar Gardai — 1253 m. dokumente uZrasyta Garde (2 : I 440; III 232). Lietuvos didysis kuniae Vytautas Gardus su Alsedziy valsciumi XV a. pradzioje padovanojo emaiéiy vyskupui. XV, XVI a. Garduose buvo ir vyskupo dvaras. Garduose pastaéius baznyéia, ji 1637 m. buvo atiduota domininkonams, kurie po desimt mety, t-y. 1642 m., Gia jktré vienuolyng (veikusj net iki 1889 m.) ir pastatydino (1639-m.) 19 koplyéiy, simbolizuojanéiy kryZiaus kelius, t.y. kalvarijas (1: Il 90-91). Zodis kalvarija yra kiles i kalvos vardo Jeruzaleje pavadinimo ‘Kalvaria. Cia buvo kataliky 8ventosios vietos, kryZiaus keliai su kulto pastatais, koplyéiomis. Véliau tokiy kalvarijy pridygo visoje Europoje, drauge ir Lietuvoje. Nuo to laiko greta Gardy vardo émé rodytis ir kiti — pradiioje Gardus imta vadinti Naujgja Jeruzale, veliau — Zemaiciy Kalvarija. Kartais Zemaidiy Kalvarija net oficialiuose vietovardziy saraSuose buvo rasoma tiesiog Kalvarija; pavyzdiiui, 1917-1918 m. vokieciy isleistame Lietuvos gyvenamyjy viety vardy sgrae (91). Néra abejonés, kad domininkonams XVII a. viduryje Gardus émus vadinti Noujgja Jeruzale bei Zemaiciy Kalvarija, Gardy vardas dar ilgai buvo gyvas vietos zmoniy atmintyje. Tai matyti ir is XVII a. bei vélesniy dokumenty, mininéiy miestelio vardg. PavyzdZiui, 1655 m. vietové vadinama Kalvarya, o 1662 m. — dar Gardais (1 : JI 91). M. Valanéius savo veikale ”Zemai¢iy vyskupyste” (isleistame 1848 m.) skyriy apie domininkony jsikirima Zemaitiy Kalvarijoje vadina ” Dominikonis Kalwarijo”, taciau tekste jau vartoja Gardus: ~Zemajtiusi jezawitams su bernardinajs jau esant, nebuwa dar Dominikony: Jurgis Tyszkiewicze wiskups, noriedams kad ir tu tarnu Diewa netruktum, 1637 m. pakwiete jus i Gardus. Gardaj, buwa taj soda, wiskupams prideranti..” (89 : IT 111). Vadinasi, XIX a. viduryje vardas Gardai dar buvo gyvas. V. Vitkauskas teigia: ”yra duomeny, kad net dabar senieji gyventojai atmena §i pavadinima (90 : 56). Bet vardas Zemaiéiy Kalvarija vis délto issttimé ankstesniuosius vardus, nes miestelis vis labiau garséjo kaip kulto centras. | ji apie 1650 m. buvo is Romos atveztas stebuklingas paveikslas, o nuo 1742 m. Gia pradeéti rengti visuotiniai atlaidai, j kurivos suplaukdavo daug Zmoniy. Reikia manyti, kad tai padejo jsitvirtinti naujajam Kalvarijos arba Zemaiciy Kalvarijos vardui. Sis vardas iSsilaiké iki 1964 m., kai jis, matyt, daugiausia antireliginiais sumetimais, buvo perkrikstytas | Vdrduvg, t.y. gavo upés, tekan¢ios per miesteli, vardg. Taciau vardas Vdrduva isigaléti nespéjo — neseniai miesteliui gragintas buves (nors ne pats ankstyviausias) pavadinimas — Zemaiciy Kalvarija. joi its Tai dvizodis vardas. Apie antraji jau kalbéta, o pirmasis (Zemaiéiy) prilipdytas véliau, kad Zemaiéiy Kalvarija nebity painiojama su Marijampolés r. mieste!'u Kalvarija. Del Gardy galima pasakyti, kad tai — pasikartojantis vietovardis Lietu- . voje: Gardai miskas Birzy vls., pieva Alantos vis., pieva Skapiskio vls., pieva Pandélio vis. ir kt. Plg. dar Gafdas bala Pasvalio vls., pieva Liubavo vls., kriimai Zapyékio vls., miskelis Vabalninko vls. ir kt. Neabejotina, kad 8ie vie223. ty vardai yra kile if bendrinio Zodzio gafdas *tvarte ar lauke uZtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimené”. Konkregiai dél miestelio vardo Gardai kilmés abejoniy kyla ta prasme, kad esama rimto pamato manyti ji susidarius iS upés vardo. Sino metu upelis, prieSais miesteli itekantis ij Varduva, oficialiai rasomas Paéyardenis (véliau jis buvo perkrikstytas j Cédronas). Gal biita ankstesnés Pagardenio lyties * Gardas ar‘pan. Be to, kiek j Siaure, pagal A. Sali 3 km. (55 : 12), esq biita kito upelio vardu Gardé, 1523 m. vokiskai uZrasyto Gardesche Beke (ten pat). I8 Sio upévardzio susidaré gyvenvietés vardas Gardé. Dabar tokios gyvenvietés nebéra, bet ji bus ignykusi palyginti neseniai — Gardés dvara 1925 m. mini Lietuvos apgyventos vietos” (33 : 148), o Gardés kaima — 1959 m. *Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas” (73 : 694). A. Salys -mano, kad i8 upelio vardo yra sudarytas ir siuo metu esancio (Madeikiy r. Sedos ap.) kaimo vardas Pagardé. Be to, dar kiek giauriau, buvusiame Griistés valsciuje (dabar Gristé — kaimas), J. Sprogis mini upe Topda, tekancig per Gardy dvarg (um. Topds:) ir per Seda (35 : 82). Vadinasi, upelio vardas *Gardas, *Gardé ar pan. Siose vietose visiskai jmanomas, todél Gardy vandenvardiné kilme atrodo gana itikima. Zemalé (2). Rasytiniuose Saltiniuose vietové minima nuo 1554 m. Miestelio privilegijg gavo 1713 m. (1 : XI 110; 4 : IV). Vietovardis Zem4lé yra pasikartojantis: Zemélé upé Raudénai, Upynos degin. int. (i8 Sios upés vardo su priesaga -enat sudarytas kaimo vardas Zemalénai), Zemalé pieva Luokés vis., pieva Tryskiy vls., pieva Endriejavo vis., Zemalés ganykla Skuodo vis. Pro Zemalés miesteli dabar teka upelis vardu Zemélupis (Serksnés kair. int.). B. Kviklys mano, kad gyvenvieté pavadinta gio upelio vardu (6 : {V 374). Taip i8 tiesy galéjo biti, nes Zemalés kaimas kirési ant Zalios gaKnies”, t.y. "idkirtus miskg prie Zemialés upelio (Zemalupio) j rytus nuo dvaro sodybos” (1 : XI 110). Vadinasi, ankstesné pirminé upelio vardo lytis bus buvusi *Zemalé, o véliau, kai siuo vardu imta vadinti gyvenvieté, upelio vardas pasikeité | Zemdlupis. Tokiy ar panasiy atvejy Zinoma nemaza. ‘ , K. Biigos nuomone, Zemélé yra kursiskas vietovardis, sietinas su lat. * Zemale (vokiskai rasoma Semallen) bei kitais viety vardais, turindiais Sakni liet. Zem- , lat. zem- (2 : III 244). Jis buty su Zemaitiams budinga priesaga -alé sudarytas, matyt, i8 bendrinio Zodzio Zémé. Latviskajai Kuro daliai priesaga -alé taip pat buvo bidinga: Nudgale, Vaigale, Vérgale (ten pat). Zidikai (2). XVI a. pirmojoje puséje minimas Zidiky dvaras, XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradzioje — miestelis. Per Valaky reformg buvo jkurt-s Zidiky kaimas, kuris greit augo (1595-1596 m. jame buvo 19 éeimy, o 1614 m. — jau 46 Seimos). Kaimas XVII a. pabaigoje tapo miesteliu. Jam atsiradus, pirmieji Zidikai sunyko (4 : IV). Vardo kilmé kelia ivairiy abeoniy..Tai gana izoliuotas, retas vietovardis. Be jo dar Zinomas .pievos vardas Zidiké (Vegeriy vis.). 1892 m. oficialus carinés Rusijos vietovardZiy sgra3as mini Utenos vis. vienkiemi, *Kudusxu (92 : 344). Tai bene ir viskas. 18 to daryti tvirtesnes igvadas sunku. Vis delto bene jtikimiausia bity manyti, jog die vietovardziai yra asmenvardines kil224 més. Tagiau asmenvardis (dabartiné pavardé) * Zidikas ar pan. neuZfiksuota, nors kitokios darybos pavardziy su zidesama: Zidénis, Zidilis, Zidziunas. Tad greta jy pavardé * Zidikas biity visiskai jmanoma. __ Kokioms kitoms prielaidoms rimtesnio pamato néra. Tiesa, 1925 m. ”Lietuvos apgyventos vietos” miestelio (ir dvaro) vardg raso Zydikiy (33 : 154), bet &i lytis grei¢iausiai neautenti8ka — gyvoji kalba pazista tik Zidikai. Be to, i8 gyvosios kalbos lyti Zidikai pateikia ir Vaizgantas (32 : X 53). Uzraaymai ne lietuviy kalba nieko nauja neduoda, plg. udexu XVI a. (35 : 115), MKuduxoecxoe mecmeuxo 1789 m., Zydyki 1820 m., Kuduxu 1843 m., Zidikai 1854 m., Zydiki 1855 m., #Kudexu 1881 m., 1892 m., 1915 m. ir pan. (21). LITERATUORA . Lietuvos urbanistikos paminklai. V., 1978—1988. T. 1—11. . Biga K. Rinktiniai rastai. V., 1958—1961. T. 1—3. Madoji lietuviskoji tarybineé enciklopedija. V., 1966—1971. T. 1—3. Taryby Lietuvos enciklopedija. V., 1985-1988. T. 1—4. . Lietuviy enciklopedija. Bostonas, 1953—1966. T. 1-35. K vikl ys B. Misy Lietuva. Bostonas, 1963—1968. T. 1—4. . Lietuviskoji tarybine enciklopedija. V., 1976—1984. T. 1—12. . Jiuroscxaa Metpmxa. U. I: Kuura sanucem. CIIG., 1910. T. 1. 9% Banpuuxounuc WM. Hassanna miToBckux HaceNeHHbIX MYHKTOB, o6pasosaHubie oT HasBaHMi pex u osep // Lingua Posnaniensis. Poznan, 1958. T. 7. P. 240—252. 10. Kuzavinis K. Etymologica // Baltistica, V., 1966. T. 1(2). P. 177—184. Potiael 11. Razmuk ait é M. Biadingesnés Lietuvos oikonimy darybos priesagos ia TSR moksly akademijos Sak A serija. V., 1989. T. 3 (108). P. 138—147. E 12. Zinkeviéius Z. Lietuviy antroponimika: Vilniaus lietuviy asmenvardiiai XVI a. pradzioje. V., 1977. 13, Salys A. Rinktiniai ra3tai. Roma, 1983. T. 2. 14.StaneviéiusS. Rastai. V., 1967. 15. VanagasA. Del vietovardzio Labguva darybes ir kilmés // Baltistica. V., 1966. T. 1 (2). P. 185—189. i 16. VanagasA. Del upés vardo Dane (Danija, Dangé) // Lietuviyh. :yros klausimai. V., 1960. T, 3. P. 317-319. 17. TonoposB.H. Ipyccexum aspx. M., 1975-1984. T. 1—4. 18. MaZiulis V. Prisy kalbos paminklai. V., 1966—1981. T. 1—2. 19. Maciejauskiené V. Lietuviy pavardziy stabilizavimosi ypatumai XVIII—XIX a. // Lietuvos TSR moksly akademijos darbai. A serija. V., 1987. T. 4 (101). P. 113-122. 20. NikZentaitisA. Kas zuvo prie Bajerburgo 1337 m. ?// Gimtasis kraStas. 1987 04 16. i 21. Lietuvos moksly akademijos Lietuviy kalbos instituto abécéliné istoriniy vietovardziy kartoteka. 22. Sk ardiius P. Lietuviy kalbos Zodziy daryba. V., 1941. 23. MalenbachsK.,Endzelins J. Latviedu valodas vardnica. Riga, 1923—1932. T. 1—4. 24. Pokorny J. Indogermanisches etymologisches Wérterbuch. Bern, 1949 t.t. 25. VanagasA. Lietuvos TSR hidronimy daryba. V., 1970. 26. JonikasT. Zu den litauischen Ortsnamen // Beitrage zur Namenforschung. 1950/51. Bd. 2. S.1—32. : WARM Pwr 225° 27. Steponaviéienél. Dél lietuvisky vietovardziy prisinimo KryZiuociy ordino rastuose // Baltistica. V., 1974. T. 10(2). P. 163—168. 28. Scriptores rerum Prussicarum. Leipzig, 1861—1874 .T. 1-5. 99 SkardZius P. Lietuviy vandenvardziai su -nt-. Jy daryba, kilmeé ir reiksmeé // Lituanistikos darbai. Bruklinas, 1973. T. 3(1). P. 9—69. 30. AlexandrowiczS. Miasteczka Bialorusi i Litwy // Acta Baltico-Slavica. Bialystok, 1970. T. 7. P. 47-108. 31. Liv-, Esthund Curlandisches Urkundenbuch nebst Regesten / Herausgegeben fon Dr. Friedrich Georg von Bunge. Reval, 1853. Bd. 1. 32. Vaiszgantas. Sanraszas geografiszkuju Lietuvos vardu // Dirva. Zinynas. 1904, Nr.’10. P. 35-61; Nr.'11. P. 3—29. 33. Lietuvos apgyventos vietos. K., 1925. 34. Lietuviy pavardziy Zodynas. V., 1985. T. 1; 1989. T. 2. 35. Cn poruc KM. Tedrpapuyeckult cnosaph mpesnent 2Komoftitckow semi XVI cronerus. Bunsua, 1888. 36. Grinaveckis V. Keliy Zemaiciy vietovardziy gretimines formos // Kalbos kultara. V., 1970. Nr. 17. P. 55—56. 37. Baléianas K. Kvédarna // Miisy kalba. V., 1977. P. 17—18. 38. SmigielskisB, Kun. Vikaro uzragai // Draugija. 1908. Nr. 24. P. 342—350. 3: 39. Dusburgietis Petras. Prisijos zemes kronika / Parengeé, ivadg ir paaiskinimus parase, Zemélapi sudare R o m a sBattra. V., 1985. 40. Endzelins J. Latvijas PSR vietvardi. Riga, 1956. D. 1, s. 1; 1961. D. feo 41. Razmuk ait é M. Priesaginés darybos Lietuvos gyvenamyjy viety vardai ig hidronimy // Lietuviy kalbotyros klausimai. T. 21: Lietuviy onomastikos tyrinéjimai. V., 1981. P. 199-206. - : 42. Maziulis V. Del Neringos vardo // Lietuviy kalbotyros klausimai. V., 1960. T. 3. P. 301-315. 43. Ot rebski J. Les mots d’origine commune dans les langues slaves et baltiques i Lingua Posnaniensis. Poznan, 1949. T. 1. P. 121—151. 44. Udolph J. Die Stellurg der Gewassernamen Polens innerhalb der alteuropaischen Hydronymie. Heidelljerg, 1990. z 45. Kalwaitis W. Lietuwiszky Wardy Klétele su 15 000 vardy. Tilze, 1910. 46. Hinze F, Zum problem der Mehrsprachigkeit bei der Fischerbevélkerung auf der Kurischen Nehrung, vor allem zu Beginn des 20. Jahrhunderts // Jahrbuch fair Volkskunde und Kulturgeschichte. Jahrgang 1989. Berlin, 1989. S. 156—162. 47. Gerullis G. Die altpreufischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig, 1922. 48. Relationes status dioccesium in Mango Ducatu Lituaniae. Roma, 1917. T. 1 1978. 7. 2. 49. VanagasA. Lietuviy hidronimy etimologinis Zodynas. V.; 1981. 50. Pietsch R. Fischerleben auf der Kurischen Nehrung. Berlin, 1982. 51. Sch mid W. P. Zum baltischen Dialekt auf der Kurischen Nehrung // Indogermanische Forschungen. 1983, Bd. 88. S. 257-268. 52. Lauksaimnieku un citu zemes ipasnieku adresu gramata. Riga, 1931. 53. SchmittleinR. Toponimie Lituanienne. Bade, 1948. 54. Low miansk i H. Studja nad poczgtkami spoleczenstwa i pafstwa Litewskiego. Wilno, 1931—1932. T. 1—2. 55. SalysA. Die Zemaitischen Mundarten. Teil I. Geschichte des zemaitischen Sprachgebiets. K., 1930. : . fi 56. Latvijas PSR ddenstecu nosaukumi. Riga, 1986. Sas. 1—4. 57. Istorijos archyvas. T. 1: XVI a. Lietuvos inventoriai / Surinko K. J a blonskis. K., 1934. : 58. Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas. V., 1963. ~ 59. Gidzitnas V. Is Simno istorijos. // Lietuviy Kataliky Moksly Akademijos Metragtis. Roma, 1965. T.1. 60. Totoraitis J. Suduvos—Suvalkijos istorija..K., 1938. D. 1. 61. Spis miejscowosci Polskie} Rzeczypospolite} Ludowej. Warszawa, 1967. 226 : 62. Jluroscxas merpuxa. U. III: Kauru Ily6nmunsrx Jen. lOpres. 1914. T. 63. Pananosi SA. Cnoynix naspay nacenensix Tay Bine6cxatt poGnacni. Mincx, 1977. oie ’, aie 64. Birgy dvaro teismo knygos. 1620—1745 / Parenge RaudelitinasV. Oe ee) ea a, 65, Lietuvos valstietiy ir miestelény ginéai su d valdytojais. V., 1959. T. 1; 1961. T. 2; 1968. T. 3. Rn ¥4 oe 2 66. Lietuvos TSR administracinio—teritorinio suskirstymo Zinynas. V., 1976. 67. Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis [Kodeks dyplomatyczny katedry i diacezji Wileriskiej/. 1387—1507. Krakéw, 1948. 68. Laumane B. Zvejvietu nosaukumi Latvijas PSR piekrasté, Riga, 1987. 69. Sch mid W.P. Nehrungskurisch. Stuttgart, 1989. ¥ care inventoriai. XVII a. / Sudare K.JablonskisirM.Juéas 71. Zinkeviéius Z. Lietuviy dialektologija. V., 1966. _ 72. Lietuvos TSR administratyvinis—teritorinis padalinimas.. V., 1949. - 73. Lietuvos TSR administracinis—teritorinis suskirstymas. V., 1959. 74. Lietuviy kalbos ragybos Zodynas. K., 1948. 75. Kalbos praktikos patarimai. V., 1976 (I leid.); 1985 (II leid.). . ic Lietuvos moksly akademijes Lietuviy kalbos instituto dialektologiniy fondy tekstai. 77. Lietuviy kalbos atlasas. V., 1977. T. 1: Leksika; 1982. T. 2: Fonetika. 78. Duridanov I. Thrakisch-dakische Studien. Teil I: Die Thrakischund dakisch-baltischen Sprachbeziehungen. Sofia, 1969. 79. Urbutis V. [Rec.:] "Acta Baltico-Slavica. // Bialystok, 1964. T. 1.” // Baltistica. V., 1966. T. 1 (2). P. 191-194. 80. Ot re¢ebs ki J. Baltisch-Slawische Miszellen // Lingua Posnaniensis. Cah heute ekid, Opis K Trock // Preeglyd »- Jakubowski J. is Ksienstwa jego zr. 1387 historyezny. 1907. T. 5. P. 22-49" . Sv 82. JablonskisK. Lietuviski Zodziai senosios Lietuvos radtiniy kalboje. Kaunas, 1941. 83. Jl106 anc u ft M. O6nacTHoe nenenue u MecTHoe ynpasnenne JIuTOBcKOagen TocyzapceTsa Ko BpeMeHu uspanua Tlepsaro JImtopcxaro Craryta. M., 84. Fenzl au W. Die deutschen Formen der litauischen Ortsund Personennamen des Memelgebiets, Halle/Sale, 1936. 8. Vana g as A. Lietuvos Syyenemaly, viety vardai, kile i8 vienaskaitos asmenvardiiv // Baltistica. V., 1967. T. 3 (1). P. 111—116. 86. Banarac A. Onxonuuni JIwrant c cyppuxcamu chaBauckoro mpoucxomRete sees -avas // Balto-slowianskie zwigzki jezykowe. Wroclaw, 1990. P. ~ 87. JImtoscxas metpuxa, YU. [1l: Kuuru Ily6amunsrx Jlens. Meperucn sottcxa Jiuroscxaro. Tlerporpan», 1915. aa art : . as J. Kai kurios pastabos diemgaliy klausimu // Kradtotyra. V., 89. WolonceewskisM. Zemaitiu Wiskupiste. Wilniuj, 1848. D. 1-2, 90. Vitkauskas V. Del kai kuriy Zemaitiy kradto viety primestiniy vardy // Kalbos kultOra, V., 1963, Nr. 4. P. 65—57, 1H ieee Orteverzeichnis der Verwaltungsbezirkes Litauen—Nord. 92, Cnucoxs Hacenenuarxs wect> Konencxot ry6epxin. K., 1892. 93. AndasNTHI yxasaTens KS akTOBOM KHHre, HaMAHHOR BunencKoi apxeorpaduuecKoio XOMMMCCHeIO B® 1867 romy: Pesusus Nyu> W Mepexonoss SBePHHMDIXD B% Srismem’> Benuxom’s Kuaxecrse JmTosckom’s [puropua Bors AavoaNYa Bonosuya... Buzsna, 1878, 227 ch if Tost co6panme pyccKmxb neTonucelt. T1717: Sanannopyccxia HeTonucn. ., 1907. 95. Monpo6nertt anbasuTHEMm yKasaTemb Kb I—XH romam apxeorpapuueckoro cOopHHxa, Hsfapaemoro IIpK Bunenckomt yue6uam’ OKpyre ‘Cocrasun VA. Cnporxc >, Bunsng, 1905. 96. Tay6Gapac ®. Iipycckas ruppoHMMUs (Filol. moksly kandidato disertacijos madinrastis). V., 1990. 97. Pomxes ux M, Bunencxas ry6epuua. Tomnpift cmucoKs HaceNeHHETb ect... Bumbya, 1905. 98. TeorpadwueckHM yKasaTenb BEISOPHBIX' JOKYMCHTOBD HSS AKTOBbIX xuurt Bunexcxaro LlentpanbHoro Apxusa. . 99. JImroncKax MeTPHKAa. CII6., 1903. T. 1. 4 ‘ 100. VanagasA. Lietuva ir lietuvis // Gimtasis Zodis. 1990. Nr. 10. P. 3—25. 101. BaléikonisJ. Rinktiniai ra3tai. V., 1978. T..1; 1982. T. 2. 102. BonbtTep 9. Cnnckn HaceneHHBIX® mecTs Cysankckom rySepHun. CTII6., 1901. 103. Indeks alfabetyczny miejscowosci dawnego Wielkiego Ksiestwa Litewskiego. Wilno, 1929. Cz. 1. 104. Jé gers B. Verkannte Bedeutungsverwandtschaften baltischer Worter // Zeitschrift fur vergleichende Sprachfi orschung. Géttingen, 1966. Bd. 80. 105. HolowinskiJ. Telsiyir Zemaiciy vyskupystés vietovardziy rankraStinis sgraSas, saugomas Lietuviy kalbos institute. 106. Steponaviéien é I, Lietuvidki vietovardziai KryZiuoéiy ir Livonijos ordino dokumentuose (maginrastis). : 107. Jurk&tas J. Vilniaus vietovardziai. V., 1985. x 108. Vilniaus vyskupystés dekanaty vietovardziy sgraSai. 1784 :m. // Lietuvos centrinis valstybinis istorijos archyvas, F SA—18580, 19246, 19247, 19248, 19249, 19251, 19252, 19253, 19254, 19295. 109. CnosHHK crapoyKpailcKoi MoBu XIV—XV cr. Kuis, 1977, T. 1-2. 110. Apxeorpadiueckitt COopHHKL MOKyMeHTOSS OTHOCHIIMXCA Kb UCTOPIM CezepHo-sananHoit Pycn. Bunpria. T. 1—13. 111. Synodus Dicecesana Vilnensis. Ab... Domino D. Michaele Joanne Zienkowicz. Vilnae, MDCCXLIV (1744). 112. Synodus Diaecesana Meédnicensis, seu Samogitize... Domini... Tyszkiewicz. Vilnae, MDCCLII (1752). 113. Crmcok Bonocret M cembCKMxb o6ulecTB 10 MMPOBLIM yuAacTKaMb Bunenckxot rySepxHun 1874 ropa. _Bunena, 1874. :: 114. OtrebskiJ.O badaniach nad nazwami wodnymi { miejscowymi na obszarze Litwy. I Miedzynarodowa slavistyczna konferencja onomastyczna. WroclawWarszawa-Krakow, 1961. P. 49—58. 115. Lietuviy kalbos zodynas. V., 1956—1992. T. 1-15. 116. Endzelins J. Piezimes par Latvijas viety vardiem” // Filologu biedribas raksti. Riga , 1926. T. 6. P. 7-10. 117. CraatmaneB.d. JlarsimcKat aHTponoHNMus. bamHIMH. M., 1981. 118. @acmepM. SrumonormueckHh cnonapb pycckoro asurxa. M., 1964—1973. T. 1—4. 119. Tay 410 Te 10. Cnonaph 6anTHSMOB B CiaBAHCKMX ASbIKAXJ1., 1982. is 120. Fraenkel E. Litauisches ‘etymologisches Warterbuch. Heidelberg, 1962. i=? 121. Grinaveckis V. Del Rietavo vardo kilmés // Kalbos kultira. V., 1991. Nr. 61. P. 70—73. 3 s 122. Lietuvos moksly akaclemijos Lietaviy kalbos instituto abécéliné vietovardaiy, udradyty 18 gyvosios kalbos, kartoteka. : 123. Vitkauskas V. Siaures ryty danininky Snekty Zodynas. V., 1976. 124.RazmukaiteM.A iatyviniai priesagines darybos Lietuvos oikonimai // Lietuvos TSR moksly akademijos darbai. A serija. V,, 1988. T.3 (104). P. 99—104. - 228 125. 10 pxenac IO.K, Momsrrxa nocrpoenua usocemaHTMyecKuXx PAQOB Ha 6ase mpepHef antpononumun // Balty ir slavy antroponimikes klausimai. Siauliai, 1970. P. 12—18. 126. Staszewski J. Slownik geograficzny. Warszawa; 1959. 127. Pananosi4 SH. Cnoynix haspay Hacenensrx nyuKxtay popsencxatt spo6nacTu. Mincx, 1982. 128. CymepaucKxaaAB. Crpyxrypa umenu co6crsennoro. M., 1969. 129. Henoxynuprtt All. Jumasus uw ppyrue AUTYAaHHSMBI B YKpaMHCKux feocroreuncnnererieea rpamMMaTukax M cnopapax XVI—XVII ps. // Baltistica. ., 1971. T..7 (1). P. 53-62. 130. UZ purvis J. Trys kalbinés studijos (Drei sprachwissenschaftliche Studien). Chicago, 1990. . 181. Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. Warszawa, 1880—1895. T. i—14. 132. Pesusia myurs u mepexopon, skepHHEX BE 6uBmemt Benuxomt KusaecTBe JiuTorcKkom’s... cocraBneHHaa Crapocrow MctuSoKonckum? Ipuropiems Borganosuuemt Bo non u4e M BD 1559 r. Bunbua, 1867. 133. L e y ding G. Slownik nazw miejscowych okregu mazurskiego. Cz. 2: Nazwy fizjograficzne. Poznan, 1959. 134. Reitelaitis J. Veisiejai // Tauta ir Zodis. K., 1928. T.5. P. 248—307. 135. Savukynas B, Vietovardzio Ukmerge/Vilk(a)merge kilme // Musy kalba. V., 1978. Nr. 4. P. 20—24. 136. Ilonuoe co6panue pyccxux meTonucet. T. 35: Jleronucu 6exopyccko— mutopcKue M., 1980. 137. SadauskasR. Ar jmintas Druskininky vardas? // Gimtasis kraStas. 1991 08 08. 1388. NaktinieneéeG. PaulauskieneA,VitkauskasV. Druskininky tarmés Zodynas. V., 1988. 139. Bal aiésis V. Der lit. Flussname Nemunas und das lit. namas //” Haus” (Einige Bemerkungen zur Etymologie) // Kalbotyra. V. 1987. T. 37 (3). P. 18-23. 140. Zweck A. Litauen. Stuttgart, 1898. 141. Malenbachs kK. Latviesu valodas vardnica. Redigéjis, papildinajis, turpinajis J. Endzelins. Riga, 1923-1932. T. 1—4. UNSERE STADTENAMEN. Zusammenfassung Zur Zeit gibt es in Litauen etwa 300 Stadte, stadtische Siedlungen, Stadtchen. Die Siedlungen haben verschiedene Schicksale. Ihr Alter ist verschieden: manche sind Hunderte yon Jahren alt, andere zahlen einige Jahrzehnte. Einige waren in der Vergangenheit wichtig, die anderen heute. Einige Namen sind alt, besonders interessant, oft lassen sie sich schwer etymologisieren, die anderen sind einfach, zweifelsfrei, etymologisch eindeutig: Hier werden etwa 60 Stadtenamen analysiert. Es ist selbstverstandlich, da8 die Suche nach den Auswahlkriterien sinnlos ware. Einerseits werden hier nur wenige Namen analysiert, andererseits stellt dieser Artikel nur einen Teil der gré8eren Arbeit dar, deshalb wird iiber die Kriterien ein anderes Mal gesprochen. Man kann nur das unterstreichen, da8 fur die Analyse nicht nur Namen mit klarer Etymologie, sondern auch solche, deren Etymologie und Bildung kompliziert sind, herangezogen werden. 229°