LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
SAULIUS
AMBRAZAS
LIETUVIY
KALBOS
KUOPINIY
IR
VARDAZODINIV
VIETY
PAVADINIMY
DARYBOS
RAIDA
Kuopiniai
pa adinimai
Kuopiniai
pa adinimai
(nomina
collec i a,
oliau
—
NC)
y a
iena
is
paciy
seniausiy
da ybos
ka ego ijy,
pa eldé y
i8
indoeu opie iy
p okalbés.
Lie u-
iy
kalboje,
kaip
i
daugelyje
ki y
giminisky
kalby,
ji
spa ciai
nyks a.
Ma ,
susi o ma us
mo ologinei
skai¢iaus
ka ego ijai,
kuopiniai
pa adinimai
apo
sa o isku
kalbos
pe ekliumi.
Jie
lie u iy
kalboje
da omi
su
da ybos
a iksais,
kilusiais
i8
da ybos
galinés
*-a-,
bud a diniy
p iesagy
*-no-,
*- o-,
*-io-.
Be
o,
kuoping
eikime
ka ais
gauna
ypa ybiy
pa adinimai
(nomina
quali a is).
Vediniai
su
*-a-
-a
Lie u iy
kalboje
kuopiniai
pa adinimai
su
senaja
da ybos
galiine
-a
y a
be eik
isnyke.
Té a
ik
os
a pazis amy
elik y.
Is
jy,
isy
pi ma
miné ini
ediniai
dlksna/alksnd
”alksnynas”
Skd;
Smln;
Als;
Vdk;
G g;
VaR;
“bala,
klonis,
slénis”
BB
1
Mak
9,45;
Mzk
(LKZ
I?
104,
plg.
la.
dlksna
”pelké a
ie a”,
z .
Buga
1961:407;
ME
I
67),
kd kla
*ka klynas”
Ms;
K
(LKZ
V
291),
kaimgna
”kaimynai”
JD
850;
JV
413.
Remdamasis
anden a diziais
Lénd a
NmZ;
SIn,
S énd a
Vdk
A.
Vanagas
(1970:44)
ekons uoja
edinius
*lénd a”lend ynas”,
*
S énd a
”S end ynas”.
Galimas
daik as,
kuopinés
p igim ies
y a
i
daik a a dZiai
da isos:
*dausas
(plg.
sl.
deze
”d asia”,
z .
Buga,
1958:553—554),
de d
(plg.
s.sl.
nom.pl.
d e a
"medZiai”
:
nom.sg.
d e o
”medis”,
aip
pa
g .
dd0
”mediio
ka-
mienas,
malka”,
go.
i iu
”malka,
medis”
i
. .),
naga
”kanopa”
(plg.
s.sl.
noga
”koja”)
:
nagas
(ZD
46),
p ie eiksmis
namé
(plg.
g .
ouds
”bu imo,
gy enimo
ie a;
ganykla”,
z .
Schmid
1889:39),
okie
skai a diniai
da iniai
kaip
d ejé-pas
(B ugmann
1911:234),
ke u id-lika,
i a dziy
be a dés
giminés
o mos
o,
ko,
si o
i
pan.
(Valeckiené
1984:205
.)
Kad
kadaise
bal y
kalbose
kuopiniai
pa adinimai
su
*-a-
da
bu o
gy as
da ybos
ipas,
leidzia
many i
p isy
kalba.
Ma ,
Elbingo
Zodynélyje
uz iksuo-
a
nemaza
kuopinés
p igim ies
be a dés
giminés
daik a a dziy
su
*-a-,
p z.,
aus o
”bu na”
(Mun )
89
(plg.
s.sl.
ous a
”bu na”
i
s.ind.
os hah
*l ipa”),
slayo
” ogés,
Slajos” (Sle e)
307
(plg.
lie.
Sldjos)
:
slayan”
pa aza”
(Sle eku -
e)
309,
wa o
"du ys”
(Thé e)
210
(plg.
s.sl.
a a
" a ai”)
i
. .
(Madziulis
180
1981;
PKEZ
I
124—125;
Ale apes:1991).
-ai
Pas a uoju
me u
él
bandoma
a gai in i
G. H.
Mahlowo
(1879:49,
81)
i
J.
Schmid o
(1889)
hipo eze,
pagal
ku ia
okios
o mos
kaip
lie.
ilkai,
ge ai,
kai,
ai
kilusios
i8
kuopiniy
pa adinimy
su
da ybos
galiine
*.a-/-9-
(plg.
p .
wa o
i
lie.
a ai,
lo.
loca
g e a
loci:
locus
” ie a”,
g .
xéAe da
g e-
a
*éXe dou
”kelias”).
An ai
V.
Ili -S i ydius
(1963:53—55),
kaip
kadaise
J.
Schmid as,
a3é,
kad
kai
ku ie
lie u iy
kalbos
o
kamieno
daik a a dziy
nom.p].
o my
(ypaé
plu alia
an um)
ki éio
ie a
odan i
senaji
kuopiniy
pa adinimy
su
*-d-
ki éia ima
(p z.:
linai
i8
*lind,
plaugai
ig
*pluosd
i
k .).
A.
Valeckiené
(1978:69—81,
93;
1984:208—217,
220—221)
pa eikée
naujy
a gu-
men y,
emianéiy
j a dziy
be a dés
giminés
o mos
a
kilme
i8
* é+-i.
Kiek
ki aip
pas a ojo
i a dzio
kilme
aiskina
A.
Rosinas
(1988:183—188).
B.
S undzia
(1981)
nus a é,
kad
nemaza
dalis
lie u iy
kalbos
(i)o
kamieno
daugiskai iniy
oksi oninio
ki ia imo
ie o a dziy
(ypaé
aka y
auks aiéiy
i
zemaiciy a mése)
kile
i8
ba i oninio
ki cia imo
ai
@
kamieno
asmen a dziy
(p z.:
Bu bai:
Ba ba,
Lapiai
:
Lépé).
Jis
mano,
kad
jie
galé y
bi i
kuo-
pines
kilmés,
nes
kai
ku
a mése
oksi oninémis
asmen a dziy
(i)o
kamieno
nom.
pl.
o momis
su
-(i)ai
pazymimas
Seimos,
giminés a das
(p z.:
d ej ,
eji
Diidai,
Gudeliai
"d i,
ys
Diidds
Gudélio
Seimos”).
Be
o,
a mése
ka ais
kuopine
eik8me
u i
bend iniai
daik a a diZiai
su
-(i)a
(p z.:
liepa
*liepynas”
S :
Kepa,
lepos;
siu éja
*siu éjy
Seimyna”
Ld n;
J b
:
siu éjas,
siu ejai).
Tuo
emian is
da oma
i8 ada,
kad
lie u iy
kalboje,
be
pap as osios
daugiskai os,
kadaise
egzis a usi
i
kuopiné
daugiskai a,
kilusi
is
senyjy
kuo-
piniy
pa adinimy
su
*-a/-9-.
Panagia
hipo eze
ankséiau
kélé
i
J.
O ebskis
(GJL
HI
28).
M.
L.
Palmai is
(1989:126—128)
lie.
liepa
”liepynas”
ipo
o mas
susiejo
su
p .
S ai
Gennai” os
mo e ys”
(die
Weibe )
III
9312
i
a i inkamomis
nom.
pl.
o momis
g aiky
i
lo yny
kalbose
(p z.:
g .
y@ga ,
lo.
e ae).
Pasak
Jo,
jos
esancios
ne
naujada ai,
kaip
mané
anks esni
y iné ojai,
o
a chaizmai,
kile
is
kuopiniy
pa adinimy
su
*-a-.
Be
o,
jis
eigia,
kad
iek
i a dziy,
iek
i
o
kamieno
a daZodziy
nom.pl.
o mos
su
*-ei/-oi
(p z.:
lie.
jié,
ilka )
issi u uliojusios
i8
neu aliq
kuopine
eikime
u éjusiy
p ie eiksmiy,
plg.:
lie.
ge a ,
namié,
p .
labbai
”ge ai”
(wol)
III
491g,
bi ai
” aka e”
(Abends)
III
7793,
sl.
dob é
”ge ai”,
g .
oixou
namie”.
Taigi
is
labiau
aiskéja,
kad
y y
bal y
kalby
nom.pl.
o mos
su
-ai
(a
ben
jy
dalis,
ypa
daugiskai iniai,
p z.:
lie.
linai,
la.
lini)
gali
bi i
kilu-
sios
is
kuopiniy
pa adinimy
su
*-a-/-a-
a
ki okiy
kuopinés
p igim ies
o -
my.
Tai
de inasi
su
jau
seniai
keliama
p ielaida,
kad
indoeu opieéiy
p o-
kalbéje
i8
p adziy
nebu e
mo ologiniy
daugiskai os
o my,
jos
susi o ma u-
sios
éliau,
isy
pi ma
i8
kuopiniy
pa adinimy
su
da ybos
galiine
*-a-/-a-
(Schmid
1889;
Meille
1934:291—292;
Tponcxum
1946;
Lehmann
1958:189
.;
Pamxpenugse,
Mpanos
1984:281—283
i
k .).
Da ybos
galiiné
*-a-
padéjo
pama ga
a si as i
kelioms
is es inéms
lie u iy
181
kalbos
p iesagoms
-(i)a a,
-auja,
-(i)u a,
galbu
-ia,
0
is
dalies
-o-jas,
-o- as.
-(i)a a
Su
p iesaga
-(i)a a,
ku i
bidinga
bal y
kalby
anden a dziams
i
ie o-
a dziams
(Vanagas
1970:101
.
su
li .),
pada y i
keli
kuopiniai
pa adinimai,
p z.:
b ola a
Uzp;
S ;
Ds,
b olia a
b oliai
i
sese ys”
Dgls
(LKZ
I?
1069),
génia a”
banda,
pulkas,
daugybé”
J;
Upn;
Uz
(III
482),
Sada d
”mazy
aiky
bi ys”
Ml
(XIV
537),
siukSla os
”siukéles,
sagla os”
Rm&
(XIV
928),
Suna a
”guny,
isdykéliy
a
pik y
Zmoniy
bu ys”
S né;
Ml;
D ;
Slk;
S ;
Lb
(LKZ
XV
354),
elnia d ( iksuojamas
nuo
WP
156).
P iesaga
-(i)a a
kilo
i8
kamiengalio
eu/ou/u,
isplés o
a
kamieno
o momis
(ZD
381;
Masx onuc
1967:39—41).
-auja
P iesagos
-a a
naujesnj
a ian a
-auja
(ZD
88—89)
u i
NC
indauja
(LKZ
IV
105-106),
unaujd
Suny,
isdykéliy
a
pik y
zmoniy
bi ys”
(XV
352,
plg.
Suna a),
ilkauja
” ie a,
ku
daug
ilky,
Sal a
ie a”
(Senkus
1972:150).
-(i)u a
Su
p iesagos
-(i)a a
apo oniniu
a ian u
-(i)u a
(Masxionme
1967:40—41)
pada y as
NC
elniu d
” elniai;
elnias;
elniskas
da bas”
(plg.
elnia d),
papli es
aka y
auké ai iy
i
Zemai¢iy
a mémis
pag is uose
XVI-—XVII
a.
aS uose,
i
a miniai
ediniai:
b oliu d
T g,
b élu a
”b oliai
i
sese ys”
K k
(LKZ
I?
1072,
plg.
b ola a),
sesiu d
”sese ija”
Dgls
(XII
438).
-ija
P iesaga
-ija
lie u iy
kalboje
y a
s a biausia
kuopiniy
pa adinimy
da y-
bos
p iemoné.
Sio
ipo
ediniai
dazniausiai
Zymi
asmeny
g upe,
jos
isuma,
p z.:
senyjy
as y
NC
a elija
” ai eliai,
jy
isuma”
Lex
71;
C
1
425;
N;
{K];
LL
57.
Tagiau
gana
seniai
ediniai
su
-ija
émé
zymé i
augaly
a
siaip
gam os
daik y
elkinius
ienoje
ie oje
(kaip
i
p iesagos
-ynas,
-yné
ediniai,
Z .
p.
183—185).
An ai
jau
K.
Si ydo
zodyne
uZ iksuo as
edinys
gzuolijd
”azuo-
lynas”
SD!
19
( .p.
Ds;
T ; G g;
Dgl8;
Dsn;
P ng
—
LKZ
I?
535).
Tokiy
ediniy
daba
daugiausia
y a
Zemaiciy
a méje,
p z.:
g ybija
” ie a,
ku
daug
g yby”
S s
( .p.
M e
—
LKZ
III
584),
islynija
”Zemé
p ie
dlyno,
slynyné”
Uz
(IV
206),
ke pijos
” ie a,
ku
auga
daug
ke piy”
S s
(V
619),
lapija
” ie a,
ku
daug
lapy”
T
(VII
148),
lazdija
” ie a,
ku
auga
lazdynai”
G g
(VII
213),
lenkija ” ie a,
ku
daug
lenkiy,
dauby”
Va n
(VII
614),
li inija
”liiinas,
liinyné”
S s;
Kal
(VII
614),
molija
”molio
Zemé,
molynas”
T k;
Sln ;
Uz ;
K ;
V ;
Vk8;
”molé as
jii os
dugnas”
Plng
(VIII
337),
iidija
” idyne”
K ;
i:
B s;
” iidos
elkinys”
S.Dauk
(XII
707),
smil ija
smil ynas”
G g
(XIII
Vie os
eikSme
u i
pla iai
a mése
papli es
edinys
uos ijd.
Kai
ku
a mése
a ojamag
edinys
seni inijé
”seniiino
a komas
kaimo
iene as”
G z;
G
(LKZ
XII
395).
Galimas
daik as,
kad
i8
a miy
j
aS us
pa eko
182
i
edinys
ka alija.
An ai
V.
K é e
”Pa a lése
i
p iezodziuose”
uZ agé
o-
ki
sakinj
is
Nedzingés:
Akly
i
ku éiy
ka alija
zaibo
i
pe k ino
nebijo.
F.
Spech o
igleis uose
A.
Ba anausko
a miniuose
eks uose
uZ iksuo as
edi-
nys
als ijd
eikime
”apsk i is”
BM
24.
XIX
a.
i
kai
ku iuose
elesniuose
as uose
Sis
edinys
a ojamas
” als ybés”
eikime.
K.
Biiga
(1958:113)
e-
diniu
als ijd
siilé
zymé i
” al ybiy
sajunga”.
Taip
a si ado
daba
jp as as
e minas
Jung inés
Ame ikos
Vals ijos
(Damb iinas
1960;
1966).
Pagal
uos
liaudikus
edinius
ku ian is
bend inei
lie u iy
kalbai
su
p ie-
saga
-ija
im a
da y i
i
ki us
adminis acinius
e minus.
Jau
XVIII
a.
Ma-
Zosios
Lie u os
aS uose
a ojamas
edinys
yskupija
(Buga
1958:545;
Ska -
dzius
1960:19).
S.
Daukan o
plunksnai,
ma y ,
p iklauso
ediniai
kunigaiks ija,
u édijd,
iespa ija.
Jau
A.
Juskos
Zodyne
andame
i
edinj
ai adija.
Da-
ba
bend inéje
kalboje
a ojami
da
keli
okio
ipo
ediniai,
p z.:
eigulija,
gi ininkija,
naujasédija,
é onija
(Daik D
401;
Keinys,
1975:52).
Kuopiniai
pa adinimai
su
p iesaga
-ija
u i
a i ikmeny
daugelyje
gimi-
nisky
kalby
(B ugmann
1966:647;
Hi
1927:176;
Meille
1934:285;
Lohmann
1932:12
i
k .).
An ai
lie.
b olija
”b oliai
i
sese ys”
V
(LKZ
I?
1070)
mazdaug
a i inka
sl.
*b a ( )sja
”b oliai”,
g .
pea
oid
”giminé
pade mé;
b olija”.
Taéiau
a iksas
*-(i)ia-
gali
bi i
an inis,
a si ades
p ie
kamienga-
lio
¢
p isijungus
da ybos
galinei
*-a-,
plg.
lie.
hid .
Ki mija
Al
:
ki mis
*ki minas”,
s.ind.
kulya
"upelis,
s au as”
:
*kuli-
( ekons uo as
emian is
hid onimu
Kuli-si,
gimini3ku
lie.
kulis
"akmuo”,
Z .
Schmid
1990),
aip
pa
g .
poa
ola
i
yea
pa.
Vediniai
su
*-(i)jo-
- jas
Kad
ediniai
su
*-(i)ia-
gali
bi i
kilg
i
senyjy
kuopiniy
pa adinimy
su
*-@,
o
ne
i8
biid a dziy
su
*-(ijio-,
be
ki a
ko,
odo
i
a
aplinkybé,
jog
bud a diiai
su
a iksu
*-(i)jo-
bal y
kalbose
y a
be eik isnyke
(ZD
80;
LVG
276—277),
o
kuopiniai
pa adinimai
su
*-ija-
p oduk y us.
An a
e us,
a ik-
sas
*-(i)jo-
i gi
eikiausiai
y a
an inés
kilmés,
a si ades
i8plé us
kamiengalj
i
(a
ki okias
o mas
su
-i)
o
kamieno
o momis
(Ben enis e
1935;
Wacke na-
gel,
Deb unne
1954:816
su
li .)
a ba
dél
di
o
kamieny
misimo
(plg.
Maiziulis
1970:152).
Sla y,
ge many,
indoi anény
kalbose
kuopiniai
pa adinimai
daznai
da-
omi
su
a iksu
*-(i)io-.
Tuo
a pu
bal y
kalbose
io
ipo
ediniy
y a
labai
nedaug.
G ynaja
p iesaga
-ijas
lie u iy
kalboje
u i
odos
ik
LC
gal ijai,
ku is
giminiskas
sl.
*(po)goluje
"gy uliy
skai ius”
(MapTs Hos
1973:24).
-ojas,
-ynojas
Ta mése
y a
ik
keli
kuopiniai
pa adinimai
su
p iesaga
-ojas,
p z.:
liepdjas
"liepynas”
V.K é
(LKZ
VII
426),
iesu djas
*lazdynas”
Ké;
V s
(plg.
da
iesu djis
Lzd;
Sn
—
LKZ
XI
580),
samandjai
*samany
kuoké ai,
dedami
a p
183
sienojy”
B.S uog;
Pn
(XII
90).
Zemai iy
a méje
andama
da
ediniy
su
d iguba
p iesaga
“ynojas,
p z.:
balyndjas
”balynas”
Plng
(I?
596),
be zyndjas
*be zynas”
Uz
(I
777),
kel-
mynéjas
”kelmynas”
J;
Ms;
Sin
(V
525),
Zu yndjas
* enkinys,
ku
augina-
mos
Zu ys”
S.Dauk
(plg.
Zu ynas
” .p.”
ye
La iy
kalboje
a i inkamy
ediniy
su
-Gjs
y a
Zymiai
daugiau,
p z.:
bé zajs
be iynas”,
smil ajs
”smélynas”
(LVG
284).
Veikiausiai
p iesagoje
*-d-io-
slypi
kuopiniy
pa adinimy
da ybos
galiine
*_a@-,
isplés a
bid a diniu
a iksu
*-j0-,
plg.
lie.
dlksna
i
la.
dlksndajs
”
alks-
nynas”.
- ojé
P iesagos
-ojas
a ian a
- ojé
u i
NC
Gpus ojé
”apusynas”
P k
(LKZ
i
276),
plg.
apusd as,
apus d as
(p.
186).
{
Vediniai
su
*-no-
-ynas
P iesagos
-ynas
ediniai
dagniausiai
zymi
augaly
a
Siaip
gam os
daik y,
eciau
gy y
bii ybiy
elkinius
ienoje
ie oje.
Tokie
ediniai
daZni
jau
senuo-
siuose
as uose,
plg.
K.
Si ydo
zodyne
uZ iksuo us
edinius:
gZuolynas
sp!
19;
SD®
45,
a ie ynas
SD?
162,
mi ynas
”mi y
da Zelis”
175,
pusynas
sp!
12;
SD?
21,
30,
414,
opynas
SD°
395,
ozynas
383,
sk udélynas
”sk uzdély-
nas”
SD!
83,
Zolynas
13,
Zolynynas
SD?
32.
P iesagos
-ynas
ediniai
u i
ne
ik
kuopos,
be
i
ie os
eikime.
Pas a oji
eikimé
ypaé
ySki
i8
ediniy,
pada y y:
a)
is
kai
ku iy
daik a a dZiy
su
p iesaga
-umas
(a
-uma),
p z.:
gilumynas
*gili
ie a”
Né
(LKZ
III
304),
klampumynas
”klampi
ie a”
M s;
T ak;
Kb;
Rud
(VI
958),
ankumynas
(plaéiai
papli es);
b)
is
bid a dziy,
p z.:
klampynas”klampi
ie a”
Ns
1851,2;
Vk8;
Rm
(VI
955),
ankynas
” ankumynas”
Rmé;
Pn;
Ms;
Sln
(LKZ
XV
811).
Todél
Sio
ipo
edinius
kai
ku ie
y iné ojai
sinch oniniu
poZi iu
isai
pa-
g is ai
ski ia
p ie
ie y
pa adinimy
(Daik D
396—397;
Vidugi is
1969:155;
Keinys
1975:50—51;
Range
1977:129).
Ta iau
is o iskai
jie
y a
sukonk e eje
kuopiniai
pa adinimai
(ZD
266—267;
GJL
II
199).
Tai
odo
g ynaja
kuo-
ping
eik3me
islaikes
edinys
Z aigZdynas
( iksuojamas
nuo
DP
542a5).
Be
o,
bend inéje
kalboje
su
p iesaga
-ynas
mégs ama
da y i
naujus
kuopinius
pa adinimus,
p z.:
balsynas,
ga synas,
Za nynas
i
. .
(Daik D
419—
420;
Keinys
1975:52—53).
Kuopiniai
pa adinimai
su
p iesaga
-ynas
kilg
is
sudaik a a déjusiy
bud-
a dziy
su
*-i-no-
(plg.
lie.
melynas,
s.sl.
z é ins,
lo.
e inus
”i é ies”,
lo.
ibe inus,
s. ok.auks .
bibi in
”beb o”,
z .
B ugmann
1906:274
.).
Sio
ipo
ediniy
daik a a déjimas
i
i imas
kuopiniais
pa adinimais
p asidéjo
gana
seniai.
Ma
kuopiniy
pa adinimy
su
*_ino-
esama
ne
ik
bal y,
be
i
sla y,
o
is
dalies
i
lo yny
kalbose
(B ugmann
1906:278,
649;
Lohmann,
1932:15).
Lie-
u iy
kalbos
p iesagos
-ynas
ediniams
ypaé
a imi
sla i8ki
ediniai
su
-ina,
184

ku ie
i gi
ne e ai
zymi
miskus,
plg.
lie.
be zjnas
i
sl.
*
be zina
”be zynas”
(Slawski
1974:121,
123).
-yna
Kuopiniy
pa adinimy
su
p iesaga
-yna,
iesiogiai
a i inkanéiu
sl.
-ina,
lie-
u iy
kalboje
y a
os
keli.
Nuo
seno
plaéiai
papli es
edinys
Seimyna
(be
plg.
p .
seimins
”Seimyna”
(Gesinde)
III
834
i
ig
dalies
s.sl.
sémins
”
p iklausan-
is
Seimai,
e gas”).
Ki i
labai
e i,
p z.:
molyna
”molyné”
N;
”molduobé”
MZ;
N,
pusnyna
”pusnynas”
R;
MZ,
pusijna
”pusynas”
MZ;
N;
N
336;
RD
76,
ene
”du pynas”RB
Ez
47,11;
MZ;
N
3
K,
sgsla ynos
”sasla os”
JV
40;
NdZ.
Galimas
daik as,
gio
ipo
ediniy
bi a
i
p iisy
kalboje,
plg.
ie o a d{
Spandyno
(Ge ullis
1922:253).
-yné
Su
nauju
p iesagos
-ynas/-yna
pa adigminiu
a ian u
-yné,
a si adusiu
del
€
kamieno
p oduk y umo,
daZniausiai
lie u iy
kalboje
da omi
panagios
eik3més
a daZodiniai
ediniai
kaip
i
su
p iesaga
-ynas.
Nuo
seno
jie
bi-
dingi
aka y
auks aigiy
a mei.
XVII
a.
Madosios
Lie u os
zodyne
Lexicon
Li huanicum
a dazodiniy
ediniy
su
p iesaga
-yné
(7)
y a
ne
daugiau
negu
su
p iesaga
-ynas
(5):
klampyné
85a,
kadagyné
102a,
elksnyné
”alksnynas”
30,
d ebulyné
”d ebulynas”
33,
be zyné
"be zynas”
18,
auzuolyné
”azuoly-
nas”,
sk oblyné
”sk oblynas”
27.
Ki a
e us,
y iecio
K.
Si ydo
zodyne
andame
ik
ieng
io
ipo
edinj
kelmyné
SD!
51.
P iesagos
-yné
ediniams
ie os
eikimé
y a
bidingesné
negu
ediniams
su
p iesaga
-ynas.
F.
Ku iai is
lie u iy- okie iy
kalby
zodyne
aigkiai
ski ia
siy
da ybos
ipy
eikimes,
plg.
ka kljnas
”ein
Hau en
s ehenden
Weide-
ges auchs”
i
ka kljné
”ein
g é8e
mi
Weideges auchs
bewachsene
Pla z”,
nend ynas
"ein
Hau en
s ehenden
Roh es,
ein
Roh eich”
i
nend gneé
"ein
Roh b uch,
ein
Pla z,
aus
welchem
sich
iel
Roh
be inde ”,
iegu ynas
”ein
Haselges auch
ode
ein
Hau en
on
Haselges auchen”
i
iesu gné
"ein
g é8e
mi
Haselmuss auch
bewachsene
Pla z”,
sk oblynas”
ein
Buchenwaldlichen”
i
sk oblgné
”eine
mi
Buchen
bewachsene
Pla z”.
Tik
apibidinan
edinio
pusyne
eiksme,
éia
pasaky a,
kad
jis
eigkia
a
pa ,
kq
i
pusynas.
Be
o,
su
p iesaga
-yné
Siek
iek
daugiau
negu
su
-ynas
auks ai¢iy
a -
méje
da oma
ie y
pa adinimy
i8
bud a dziy.
Be
plaéiai
papli usiy
ediniy
klampgné,
ankgne,
u ingiy
a i ikmeny
su
p iesaga
-ynas,
a mése
a oja-
mi
da
ediniai
dykgjné
”p as as
laukas”
Bsg;
B
(LKZ
II*
537),
gilgné
”gili
ie a”
K
(III
299),
sausyné
”du piné
pie a”
Rk
(XII
217),
slapgné
”Slapia
ie a”
Dbk;
Vans;
Sdk;
Rk;
Gg ;
Ds;
P ng
(XIV
1019).
Kapsy
i
zana y-
ky
Snek ose
p iesagos
-yné
ediniai,
pada y i
i8
asmen a dziy,
daznai
zymi
zmoniy
gy enamasias
a
gy en as
ie as,
p z.:
Dubickiné
”
Dubicko
gy en a
ie a,
kis”,
Gly yné
”Gly o
gy en a
ie a”
i
k .
(Senkus
1972:168).
Zemaiciy
a méje
placiai
a ojamas
g ynaja
kuopine
eikSme
iSlaikes
e-
dinys
pa alyné.
Tuo
a pu
a daZodiniy
ie os
pa adinimy
su
-yné
Gia
y a
isai
nedaug.
An ai
V.
Vi kausko
dinininky
a més
zodyne
(DinZ)
anda-
me
ik
5
gio
ipo
edinius:
mau gné,
a pu yne,
mo ingné
”mo inos
iikis”,
185
kesné
”kemsyné”
(g e a
47
a i inkamy
p iesagos
-ynas
ediniy).
B.
Vanagie-
nes
liudijimu,
jy
e ai
pasi aiko
i
Siau inéje
zemaiciy
a més
dalyje,
Mésédzio
apylinkése.
An a
e us,
Zemaiciy
a méje
papli e
algiy,
daugiausia
s iu-
by
pa adinimai
su
p iesaga
-yné,
p z.:
bulugné
”bul iené”,
bu okyneé,
lapgne
*bu oky
s iuba”,
kopus gné
”kopus y
s iuba”,
kiausgné
”kiauSiniené”
i . .
(LKA
I
Zemél.
n .
29.
P.
83-84;
III
Zemel.
n .
125.
P.
138—139),
ku ie
i gi
gali
bi i
kile
is
kuopiniy
pa adinimy.
Ma y ,
kuopiniai
pa adinimai
su
p iesaga
-yné
auks ai iy
i
Zemaiciy
a -
mése
konk e éjo
ski ingu
bidu.
Auks aigiy
(ypaé
aka y)
a méje
jie
ga o
ie os
eik’me.
Tam
galéjo
u é i
j akos
eiksmo
ie y
pa adinimai
su
homo-
nimine
p iesaga
-yné
(kilusia
eikiausiai
i8
-iné
dél
eiksmazodziy
su
p iesaga
-y i
j akos,
plg.
Daik D R
64,
214).
Tuo
a pu
gemai iy
a méje
p iesagos
-yné
ediniais
im a
eiks i
algiy
pa adinimus.
-iena
Lie u iy
kalboje
andame
os
ieng
ki a
kuopinj
pa adinimg
su
p iesaga
-iena,
p z.:
me giena
T gn,
me giena
”me gos”
Al,
moliena
”molyné”
Lzp;
LT
III
512(Bs);
LTR(Upn);
Sn
(LKZ
VIII
27,
337),
azienos
Sl;
Pl ;
Uzp
(XI
341).
Kuopinés
p igim ies
gali
bu i
i
ie y
pa adinimai
su
-iena,
Zymin ys
kul i iniy
augaly
aug asias
ie as,
p z.:
aguoniena,
bul iena,
kopus iena
i
. .
(ZD
288;
Daik D
400).
Ki okios
kilmés
y a
mésos
pa adinimai
su
ho-
monimine
p iesaga
-iena,
p z.:
a iena,
jdu iena
i
. .
Tai
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(nomina
a ibu i a).
Daugiau
kuopiniy
pa adinimy
su
a i inkamomis
p iesagomis
- ens,
-iena
da oma
la iy
kalboje,
p z.:
egliens”eglynas”,
cielmiens
”kelmynas”,
skaidiena
*skied ynas”
(LVG
322—324;
BKGF
79;
MLLVG
I
132,
137).
Ma
la iy
kal-
boje
isai
né a
kuopiniy
pa adinimy
su
*-ino-.
-éna
Vedinys
me giena
Zemaiéiy
a méje
u i
a ian a
su
-éna
me géna
”me -
gos”
G g
(LKZ
VIII
27),
plg.
auks .
a ienai
Zem.
a éena,
auks .
jdu iena
i
zem.
jdu éna
i
. .
-ainé
Kuopinés
p igim ies
gali
bu i
i
sie
a miniai
ediniai
su
p iesaga
-aine
(p iesagos
-iena
apo oniniu
a ian u
i8
ide.
*-eino-/-oino-):
di sainé
”duona
su
di sémis”
JR
39
(plg.
di sainis,-é
”
di sinis”
$.Dauk;
Sk
—
LKZ
II?
584),
a ainé
”pasiu é
ezimams
i
ki iems
daik ams
laiky i”
Vaizg;
Tl
(XI
237).
La iy
kalboje
gausiai
da omi
kuopiniai
pa adinimai
su
-aine,
p z.:
eglaine
"eglynas”,
alsknaine
”alksnynas”
(LVG
327;
MLLVG
I
86—87).
Kuopiniy
pa adinimy
su
biid a dine
p iesaga
*-eino-/-oino-
bi a
i
p iisy
kalboje.
Tai
isy
pi ma
odo
edinys
seweynis,
.y.
su einis
a
s ainis
*kiau-
lide”
(Sews al)
E
229
(plg.
lo.
sis,
g .
Us
i
la.
suugns
”pa sas”,
s.sl.
s ins
kiaulinis”,
z .
T au mann
1911:425—426;
SV
46,
246;
Maziulis
1981:279)
i
i8
dalies
ie o a dziai,
plg.
p .
Alkayne,
Alkeyne
i
lie.
alkas,
la.
élks,
go.
alhs
”S en ykla”,
p .
Zanseynen
:
sansy
”Zasis”
(Gans)
E
719
i
k .
(Ge ullis
186
1922:252).
-ina
Bud a dine
p iesaga
-ina
u i
NC
kaimina
”k ii a,
bi ys”
J.
-iné
Tik
iena
ki a
edinj su
naujesne
p iesaga
-iné
galima
is
dalies
p iski i
kuopiniy
pa adinimy
da ybos
ka ego ijai:
kapinés
( iksuojamas
nuo
R;
MZ
II
76),
kopus iné
”kopus yné”
Né (LKZ
VI
357),
k uminé
”k imyné”
T
(VI
699),
kups iné
”kups uo a
ie a”
Rdm
(VI
936),
pa aliné
”pa alyné”
M j)
(IX
602),
mdlkiné
”malky
ie u é”
S.Dauk;
Sk;
”k i a
sumes y
daik y”
J;
Skn;
Sd
(VII
801).
Taéiau
daZniausiai
ediniai
su
-iné
u i
aiskia
ie os
eiksme
(Z .
p.
190).
Vediniai
su
*- o-
- a
Su
p iesaga
- a,
iesiogiai
kilusia
i8
indoeu opie iskosios
bud a dinés
p ie-
sagos
*- o-/- a-,
pada y as
NC
bé z a
”be zynas”
J;
S$
(plg.
da
a ian a
bé z a
1).
-( )o as
I8 es ine
p iesaga
-( )o as
u i
os
keli
NC,
p z.:
alksndé as
”alksnynas”
J
196,
apyné as
K ;
R ;
Sd ,
ap ynd as
”apyniy
da zas”
J;
JD
219,
apusdé as
J;
Kp;
Ds;
Pg, apus d as
”epusynas”
J;
K z;
K ; Ms;
B s;
Uz ;
Gl,
be zdé as
*be zynas”
Jd;
S ;
Pc
(LKZ
I*
105,
218, 277,
283,
778).
Pasak
K.
Biigos
(1958:160
.),
kuopinés
kilmés
y a
i
kai
ku ie
bal y
kal-
by
ie o a dzZiai,
p z.:
lie.
Apuso as,
Liepalo ai:
liepalé,
Pusalo as:
pusale,
p .
Rickayo
:
ikijs
” ieSpa s”
(He )
III
3712.
Sio
ipo
ediniai
galéjo
a si as i
p ie
kuopiniy
pa adinimy
su senaja
da-
ybos
galune
*-a-
p isijungus
p iesagai
- as,
plg.
alksnd as
i
dlksna/alksna
(Z .
p.
179),
aip
pa
be Zé as
i
bé i a.
-y é
Kai
ku iose
y y
i
aka y
aukS aiciy
Snek ose
p iesagos
-y é
ediniai
u i
okias
pa
eikSmes
kaip
p iesagy
-ynas,
-yné
ediniai,
p z.:
alksni é
”
alksny-
nas”
J;
Sd;
Rs;
Pg; Klo ;
Re
(LKZ
I?
105),
guolj é
"jauny
azuoly
miskas”
J;
Kp;
Rm;
G k
(I?
535-536),
be ayj é
Rm;
Re ,
be zg é
”jauny
be ieliy
miskas”
Rs;
G k
(I?
777),
eglj é
”eglynas”
J
1
694,
ka kly é
”ka kly
p izélusi
ie a”
Rg ;
Rm
(V
294),
kelmy é
”kelmyné”
G k;
Kp;
DI
(V
526),
kemsy é
"kemsuo a
pie a”
Vdsk
(V
564),
lazdij é
” ie a,
ku
lazdynai
auga”
E
(VII
214),
liepy é
"liepy
k imai”
Rg
(VII
426),
moly é
”molyné”
Ku ;
E
(VIII
340),
nend y é
"nend ynas”
Rm
(VIII
655),
samany é
”samanomis
apaugusi
ie a”
E
(XII
90).
I8
Sio
ipo
ediniy
kilo
anden a dziai
Be ayj é
Bsg, Ja y e
B g,
Kelmy és
Vad,
Zil g é
Sl
(Vanagas
1970:44).
|
Remian is
ie o a dziais
Apsi e,
Kelmi e,
Z i gzdi e
i
pan.,
manoma,
187
kad
kuopiniy
pa adinimy
su
a i inkama
p iesaga
-i e
anksciau
bi a
i
la iy
kalboje
(LVG
388;
BKGF
97).
Toliau
gio
ipo
edinius
galima
sie i
su
ge many
kalby
kuopiniais
pa a-
dinimais,
u inéiais
p iesaga
-ide
(<*-i io-),
p z.:
id. ok.zem.
p luogide
"a iamyjy
jauciy po a”,
ge e e ide
” é ai”
(Meid
1967:149).
Su
p iesaga
*-i io-
(<*-i o-+*-io-),
ku ios
e leksy,
be
bal y
i
ge many
kalby,
u i
da
sla y
kalbos,
ig
p adZiy
eikiausiai
bu o
da omi
ypa ybés
u é ojy
pa adi-
nimai
(nomina
a ibu i a).
Véliau
jie
ga o
i
ki okiy
eiksmiy,
a p
jy
i
kuoping
(au .
1991:18—19).
Vediniai
su
*-men-
-mené,
-mé
Kuoping
eikime
ka ais
u i
ypa ybiy
pa adinimai
su
p iesagomis
-mene,
-mé,
kilusiomis
i8
*-men-,
p z.:
mazZméné
”smulkis
daik ai”
BM
433;
T gn
(g e a
” aikys é,
kiidikys é”
Dks ;
Aps
— LKZ
VII
978),
smulkmé
”
mai
ai-
kai”
J;
Zem;
Uz ; Vks;
”smulkesni
gy uliai,
gy iinai”
S.Dauk;
Sl ;
K kl;
Up;
*ne eikSmingi,
nezymiis
Zmonés”
S k
(XII
221).
-(iJuomené
Auks aiciy
a méje
a ojami
kuopiniai
pa adinimai
su p iesaga
-(i)uome-
né,
p z.:
ka (i) iomené,
did iomené,
jaun iomené
i
pan.
(LKA
III
Zemél.
n .
126.
P.
139—140).
P.
Ska dzius
(ZD
237)
mané,
kad
&i
p iesaga
a si adusi
ig
biid a dinés
p iesagos
-uom-,
isplés os
p iesaga
-ené.
An ai
edinj
did iomené
jis,
kaip
i
K.
Baga
(1959:338),
siejo
su
S.
Daukan o
as uose
u imu
ediniu
diduomis
*didikas”;
edini
ik iomené
” ik ieji
zmonés”
G z
siejamas
su
p .
s a in-
ick oms
” iisciai
eisus”
(eue ige )
III
3713.
Taciau
ai
gana
abejo ina,
nes
p iesaga
-uom-
lie u iy
kalboje
u i,
odos,
ik
du
ediniai:
miné as
diduomis
i
isuomis
” isuo inis”,
zinomi
ik
is
S.
Daukan o
as y.
Tad
jie
gali
bi i
naujada ai.
Be
o,
su
p iesaga
-ené
kuopiniai
pa adinimai
lie u iy
kalboje
né a
da omi.
I ikimesné
a odo
J.
Endzelyno
(1979:408—409)
hipo ezé,
pagal
ku ia
lie-
u iy
kalbos
p iesaga
-uomene
kildinama
is
*-men-
(*-men-
a ian o)
i
sie-
Jama
su
os
p iesagos
ediniais
ge many
kalbose,
plg.
go.
da .sing.
aldomin
*sena ei”,
s.angl.
ealdom
”paga ba
seniesiems”.
$j
pozi j
emia
a
aplin-
kybé,
kad
kai
ku ie
p iesagos
-uomené
ediniai
y y
auks ai iy
a méje
u i
islaike
ypa ybés
eikime,
p z.:
jaun iomené
*jaunys é”
Ds
(LKZ
IV
315),
maz iomené
” aikys é”
Ds;
S ;
S né;
T ;
B sl
(VII
978,
plg.
mazméne).
Tai
leidzia laiky i
p iesagg
*-omen-
p iesagos
*-men-
a ian u,
su
ku iuo
is
p adziy
bu o
da omi
ypa ybiy
pa adinimai
i
ik
éliau,
jau
lie u iy
kalbos
di oje
im a
da y i
kuopinius
pa adinimus.
P iesaga
-uomené
a mése
u i
kele g
a ian y.
-(i)dmené
Zemaiciy
a méje
i
kai
ku iose
auks ai¢iy
snek ose
ie oje
p iesagos
188
-ys a/-ys é
Vie y
pa adinimai
su
p iesaga
-ys a/-ys é
a si ado
miisy
as ijos
p adzioje
del
sla y
kalby
j akos.
Lie u iy
kalboje
su
p iesaga
-ys a/-ys é
nuo
seno
da omi
ypa ybiy
pa a-
dinimai,
ku ie
isai
nelinke
konk e é i
i
ie y
pap as ai
nezymi.
Visai
ki aip
y a
slayy
kalbose.
Cia
kadaise
ypa ybiy
pa adinimai
bu o
plagiai
da omi
su
p iesaga
-ss o.
Taciau
asy inés
adicijos
laiko a piu
jy
labai
sumazé-
jo,
nemaza
jy
dalis
igijo
i ai iy
konk egiy
eik3miy,
a p
jy
i
ie os
eikSme
(Aue bach
1973:6
.
su
li .).
An ai
senas
sla y
kalby
edinys
*ko l’e ss o,
i
p adziy
zyméjes
”ka aliaus
aldzig”,
labai
senais
laikais
ga o
i
ie os
eikime
(9CCA
XI
8).
Pagal
jo
pa yzdi
miisy
as ijos
p adininkai
pasida é
lie u iska
edini
ka alys a/ka aljs é,
daZnai
a o a
jau
XVI—XVII
a.
ag uose.
Lenky
kalbos
e minas
pa is wo
” als ybé,
ieSpa ija”
senuosiuose
as uo-
se
bu o
e ciamas
ediniu
iespa ys é
DP
3744,
542a44,
58633;
SP
II
20419;
SIG
II
7319
(jis
a ojamas
i
élesniuose
aS uose)
i
iespa ys a
DP
2293,
31129;
MP
5,
42,
62a.
Panasia
eiksme
u éjo
i
edinys
kunigys a
DP
22b1,
kunigys é
” ieSpa i-
ja”
DP
20349,
52628,
542a15;
”kunigaiks ys é”
SD*
138
( .p.
P G
67(1715);
VoL
74;
V.Pie ),
plg.
lenk.
ksigs wo,
us.
xuzacecmeo.
Tuo
a pu
a mése
kunigys a/kunigijs é
zymi
”baudzia a”
(LKZ
VI
894).
Daba
ip as as
edinys
kunigaiks gs é
bene
pi ma
syki
pa a o as
Lenki-
jos
ka aliaus
i
Lie u os
didziojo
kunigaikS io
Vladislo o
1641
m.
isakyme:
dideje
Kunigayk i eje
Lie uwos.
18
k yziuociy
o dino
a si adusiai
P isijos
als ybei
nusaky i
cia
a ojamas
edinys
e cikgjs é
:
E ciky es
P u u
(P G
58).
Jis
u imas
i
élesniuose
MaZosios
Lie u os
as uose
(Lex
21,
38a,
48a;
N;
K).
XVI—XVII
a.
aS uose
andame
senesniy
o
edinio
a ian y:
he cigys a
BB
Pa
28,2,
he cikys a
VInE
1729,
he cikys é
Mz
934,
he cigkys é
P G
57(1639).
Daba inéje
bend inéje
kalboje
juos
a i inka
élesnis
nauja-
da as
he cogys e.
Pagal
lenky
wojewods wo
” ai adija”
miisy
a8 ijos
p adzioje
bu o
pada-
y i
ediniai
ai adys a
DP
48415,
ai adys é
SD!
195;
P G
57(1639);
C
II
202
( u imas
i
élesniuose
a8 uose).
”Vyskupijos”
eiksme
M.
Daukios
Pos iléje
a ojamas
edinys
byskupys a
(7X),
0
jo
a ian as
byskupys é
(5X)
u i
abs akéia
” yskupo
pa eigy,
luo-
mo”
eik8me
(kaip
i
Mz
299).
XVII
a.
dis
edinys
igijo
daba inj
pa idala
yskupgs é
i
Zyméjo
” yskupy
pa eigas,
luoma”
(SD*
17;
SIG
I
76a;2;
Q
93).
Vie os
eik8me
uo
me u
u éjo
edinys
yskupiné
(Z . p.
190),
éeliau
ji
pakei é
yskupija
(Z .
p.
182).
Vedinj
yskupgs é
’ yskupijos”
eik3me
p a-
déjo
a o i
bene
ik
M.
Valanéius,
pa ases
eikala
”Zemaiciy
yskupys é”.
J.
Pab éza
am
eikalui
a ojo
edinj
yskupys a.
Tai
ska ino
1.
byskups wo,
zymin is
iek
yskupo
pa eigas,
iek
i
jo
aldoma
e i o ija.
Taigi
miné i
ie y
pa adinimai
su
p iesaga
-ys a/-ys é
y a
pamo emiui
iS e s i
is
sla y
kalby.
Tuo
jie
ski iasi
nuo
okios
pa
eikSmés
p iesagos
-ija
ediniy
ka alijd,
kunigaiks ija,
yskupija
i
pan.,
pada y y
pagal
lie u iy
kalbos
ZodZiy
da ybos
polinkius
(Z .p.
182).
195

-€
Is
sukonk e éjusiy
ypa ybiy
pa adinimy
galéjo
a si as i
a dazodiniai
ie-
y
pa adinimai
su
da ybos
gal ine
-é,
p z.:
bend é
”bend a
pie a,
bend as
laukas”
J;
Plg
(LKZ
I?
750),
gylé/gglé
"gilioji
eZe o
a
upé
ie a”
(plaéiai
papli es,
iksuojamas
jau
SE
16126),
g uiné
”plika,
ne ikusi
pie a”
Ilg;
Sk d;
Ply;
G s
(LKZ
II
659),
kleboné
”klebonija”
Rod
(VI
21),
lygeé
*lyguma;
gi ios
aiks elé;
laukymé”
(plaéiai
papli es;
sis
edinys
da
u i
ypa ybés
eikSmes:
*lygybée”
Msn;
”lygumas,
kam
ienodumas”
Jz
—
LKZ
VII
463-464),
n iosalé
*nuosali
ie a”
G z
(VIII
959),
plyné
"lyguma”
R;
K;
D ;
”pelké,
ais as”
Q
515;
V.Kudi ;
V1;
Vik ;
J b;
Pl ;
Sim;
VIk
(X
238).
Is ados
1.
Kuopiniai
pa adinimai
y a
labai
sena,
nyks an i
da ybos
ka ego i-
ja.
Lie u iy
kalbos
kuopiniy
pa adinimy
da ybos
pa adigma
susida é
Siais
bidais:
a)
ig
senyjy
kuopiniy
pa adinimy
su
da ybos
galiine
*-d-;
b)
is
su-
daik a a déjusiy
biid a dziy
su
*-(i)io-,
*-no-,
*- o-;
c)
is
sukonk e éjusiy
ypa ybiy
pa adinimy.
2.
Lie u iy
kalboje
y a
be eik
isnyke
senieji
kuopiniai
pa adinimai
su
da ybos
galiine
*-a-,
ku iy
bu o
da
gana
daug
p isy
kalboje.
13
da ybos
galinés
*-d-
galéjo
igsi u ulio i
i
labai
sena
indoeu opie iska
p iesaga
-ija
—
s a biausia
lie u iy
kalbos
kuopiniy
pa adinimy
da ybos
p iemoné
—
i
nau-
Jesnés.
p iesagos
-(i)a a,
-auja,
-(i)u a,
is
dalies
-o-jas,
-o- as,
su
ku iomis
kuopiniai
pa adinimai
da omi
e ai.
;
3.
Sla y,
ge many,
indoi anény
kalbose
kuopiniai
pa adinimai
daznai
da-
omi
su
bid a diniu
a iksu
*-(i)io-.
Tuo
a pu
bal y
kalbose
gio
ipo
ediniy
y a
labai
nedaug.
>
4.
Bal y,
sla y
i
i8
dalies
lo yny
kalbose
kuopinius
pa adinimus
im a
da-
y i
su
bud a dine
p iesaga
*-i-no-.
Ypaé
Siuo
podii iu
a imos
bal y
i
sla y
kalbos.
Ma
lie u iy
kalboje
su
p iesaga
-ynas,
o
sla y
(ypaé
pie y)
kalbose
su
p iesaga
-ina
da omi
misky
pa adinimai.
Ski iasi
ik
y
p iesagy
o ma.
Lie u iy
kalboje
su
p iesaga
-yna,
iksliai
a i inkanéia
sl.
-ina,
pada y i
os
keli
ediniai.
Plaéiau
Gia
papli es
jos
ékamienis
a ian as
-yné,
su
ku ia
i8
p adziy
bu o
da omi
kuopiniai
pa adinimai,
o
paskui
jie
sukonk e éjo:
auks-
ai¢iy
(ypaé
aka y)
a méje
ga o
ie os,
o
Zemai iuose
—
daugiausia
algiy
eiksmes.
5.
Lie u iy
(ski ingai
negu
la iy)
kalboje
kuopiniai
pa adinimai
su
*-ei-no/-oi-no-
y a,
e i.
Jy
bu o
i
p iisy
kalboje.
6.
Re ai
lie u iy
kalboje
da omi
kuopiniai
pa adinimai
i
su
biid a diné-
mis
p iesagomis
-ina,
-iné,
-inis.
7.
Lie u iy
kalbos
kuopiniai
pa adinimai
su
p iesaga
-y é
a i inka
ge ma-
ny
kalby
edinius
su
-ide
(<*-i jo-).
_8.
Su
is es ine
p iesaga
*-6-men-,
bend a
lie u iy
i
ge many
kalboms,
kaip
i
su
pi mine
p iesaga
*-men-,
ii
p adziy
bu o
da omi
ypa ybiy
pa adi-
nimai,
o
eliau
lie u iy
kalboje
ji
bu o
panaudo a
kuopiniams
pa adinimams
da y i.
Lie u iy
kalboje
kuoping
eik8me
ga o
i
kai
ku ie
ki i
ypa ybiy
pa-
196
adinimai,
ypaé
su
*-mo-.
9.
Va daZodiniai
ie y
pa adinimai
y a
isai
nauja
da ybos
ka ego ija,
susida iusi
lie u iy
kalbos
di oje
konk e éjan
kuopiniams
i
ypa ybiy
pa a-
dinimams
i
i8
Saknies
*
dhé-
a si adus
specialioms
p iesagoms
-idé/-ydeé,
-ude.
Be
o,
8j
p ocesa
ska ino
sla y
kalbos,
ku iose
p iesagos
-»n’a,
-bnica,
-isée
da
p ies
as ijos
p adzia
bu o
panaudo os
ie y
pa adinimams
da y i.
Tiesiogiai
i8
sla iskos
p iesagos
-snica
a si ado
lie u iy
kalbos
p iesaga
-inycia.
An a
e us,
eikiausiai
dél
ediniy
su
p iesaga
-»nica
i akos
lie u iy
kalboje
ie y
(ypaé
a y)
pa adinimus
im a
da y i
su
p iesaga
-inykas/-ininkas,
ku i
i gi
i
bal y
kalbas
galéjo
a ei i
is
sla y
kalby.
Sla y
kalby
ediniai
su
-»n’a
galéjo
ska in i
lie u iy
kalboje
pa alpy
pa adinimus
da y i
su
p iesaga
-iné.
Admi-
nis aciniai
e minai
su
p iesaga
-ys a/-ys é
y a
e iniai
ig
sla isky
ediniy
su
-(»)s o,
plg.
lie.
ka algs é
i
sl.
*ko l’e ss o,
kunigaiks gs e
i
1.
ksies o,
T .
xusacecmeo
i
. .
Jie
ski iasi
nuo
okios
pa
eiksmés
ie y
pa adinimy
su
p iesaga
-ija
(p z.:
ka alijd,
kunigaiks ija
i
pan.),
pada y y
pagal
lie u iy
kalbos
zodziy
da ybos
polinkius.
SUTRUMPINIMAI
A n
—
A niénys,
Mole y
.
BKGF
—
Endzelynas
J.
Bal y kalby
ga sai
i
o mos.
V.,
1957.
Daik D
—
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba.
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
T.
1.
V.,
1965,
p.
251473.
Daik D R
—
Amb azas
S.
Daik a adziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbos
eiksmaZodiniai
ediniai.
V.,
1993.
DinZ
—
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
a més
zodynas.
V.,
1976.
GJLU-Ill
—
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
T.
2—3.
Wa szawa,
1956—1965.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichenden
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
beg .
on A.
Kuhn.
Be lin
e c.
LEW
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch.
Heidelbe g;
Go ingen,
1962.
LKA
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
/A s.
ed.
K.
Mo kiinas.
T.
1—3.
V.,
1977—1991.
LKK
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
godynas.
T.
1—15.
V.,
1956—1991.
LKZK
—
Lie u iy
kalbos
zodyno
ka o eka.
LVG
—
Endzelins
J.
La iegu
alodas
g ama ika.
Riga,
1951.
LZ
—
Pe auskas
J.
Vidugi is
A.
Lazuny
a més
zodynas.
V.,
1985.
ME
—
Mulenbachs
K.,
Endzelins
J.
La iedu
alodas
a dnica.
Riga,
1932—1932.
S.
1—4.
MLLVGI
—
Miasdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika.
S.1.
Riga,
1959.
PKEZ
—
MazZiulis
V.
P isy
kalbos
e imologinis
zodynas.
T.
1—2.
V.,
1988—1991.
P G
.
—
P usijos
aldzios
g oma os,
pag audenimai
i
apsakymai
lie u-
iams
als ieciams.
V.,
1960.
SV
—
Endzelins
J.
Senp isu
aloda.
Riga,
1943.
ZD
—
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
V.,
1943.
3CCA
—
S umono uyecku
cnopaps
cnasancKux
a35IKoB,
Ipocnasanc-
xu
houn.
Buin.
1—19.
Mocxsa,
1974—1990.
Ki i
su umpinimai
okie
pa
kaip
didziajame
Lie u iy
kalbos
zodyne.
197
LITERATURA
1.
Amb azas
S.
Bal y
i
sla y
kalby
a dazodziy
da yba
(senosios
bend ybés
i
ski ybés).
—
Bal is ica.
T.
27(1),
1991,
p.
15—34.
ae
2.
Amb azas
S.
Lie u iy
kalbos
ypa ybiy
pa adinimy
da ybos
aida
(1.
Pag indiniai
da ybos
ipai).
—
Li uanis ica.
N .
3(11),
1992,
p.
22—34.
3.
Aue bach
I.
Nomina
abs ac a
im
Russischen
des
16.
Jah hunde s.
Minchen,
1973.
: : B
4.
Bammesbe ge
A.
Abs ak bildungen
in
den
bal ischen
Sp achen.
Go ingen,
1973.
:
5
5.
Ben enis e
E.
O igines
de
la
o ma ion
des
noms
en
indo-eu opéen.
Pa is,
1935.
;
;
6.
B ugmmann
K.
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indo-
ge manischen
Sp achen.
Bd.
1.
T.1—2.
S assbu g,
1906—1911.
7.
Biga
K.
Rink iniai
as ai.
T.
1-3.
V.,
1958—1961.
8.
Damb iinas
L.
Zodiziy
a osenos
ikslinimas.
—
Gim oji
kalba,
1960.
N .
1(7),
p.
19—20.
9.
Damb i nas
L.
Jung inés
Ame ikos
Vals ybes
a
Jung inés
Ame ikos
Vals ijos.
—
Gim oji
kalba,
N .
3—4
(33—34),
1966,
p.
35—39.
10.
Ecke
R.
Bal ische
S udien.
Be lin,
1971.
11.
Endzelins
J.
Da bu
izlase.
S.
3.
D.
1.
Riga,
1979.
12.
F aenkel
E.
Zu
Su ix
Subs i u ion
im
Li auischen.
—
KZ.
Bd.
63,
1936,
S.
201—204.
13.
Ge ullis
G.
Die
al p eussiche
O snamen.
Be lin,
1922.
14.
G ina eckis
V.
Del
lie u iy
kalbos
a miy
balsio
e
paki imo
he e osilabiniy
m,n
aplinkoje.
—
Bal is ica.
2
p iedas,
1977,
p.
74—82.
15.
Hi
H.
Indoge manische
G amma ik.
Bd.
3.
Heidelbe g,
1927.
16.
Keinys
S.
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba.
—
LKK.
T.
16,
1975,
p.
7—56.
17.
Lehmann
W.
P.
On
ea lie
s ages o
Indo-Eu opean
nominal
in lec ion.
—
Language.
Vol.
34.
1958,
p.
179—202.
18.
Lohmann
J.
Genus
und
Sexus.
Go ingen,
1932.
19.
Mahlow
G.
H.
Die
langen
Vocale
a,
é,
6.
Be lin,
1879.
.
a
aZiulis
V.
Bal y
i
ki y
indoeu opieciy
kalby
san ykiai
(deklinacija).
21.
Maziulis
V.
P isy
kalbos
paminklai.
T.
2.
V.,
1981.
ee
Meid
W.
Ge manische
Sp achwissenscha .
Bd.
3:
Wo bildung.
Be lin,
23.
Meille
A.
In oduc ion
a
l’é ude
compa a i e
des
langues
indoeu opée-
nes.
Pa is,
1934.
24.
Palmai is
M.
L.
Bo ussica.
—
Bal is ica.
T.
23(2),
1989,
p.
126—133.
.
25.
P ellwi z
W.
S udien
zu
indoge manischen
E ymologie
und
Wo -
oe
—
Bei age
zu
Kunde
de
indoge manischen
Sp achen.
Bd.
22.
1887,
S.
26.
Range
J.
Zu
En wicklung
de
Wo bildungska ego ie
”
Nomen
loci”
im
Bal ischen
und
Sla ischen.
—
Bal is ica.
2
p iedas.
1977,
p.
124—130.
27.
Rosinas
A.
Bal y
kalby
i a dZiai.
V.,
1988.
28.
Schmid
W.
P.
Zum
edischen
Flu8name
Kuligi.
—
C oa ica.
Sla i-
ca.
Indoeu opaea.
Wiene
sla isches
Jah buch.
E ganzungsband
8/
H sg.
on G.
Holze .
Wien,
1990,
S.
205—207.
a
a
Schmid
J.
Die
Plu albildungen
de
indoge manischen
Neu a.
Weima ,
30.
Senkus
J.
Kapsy-zana yky
a mi
dazodzi
2a:
—
LKK.
15.
1972,
5.
Eno:
yky
a miy
a dazodziy
da ybos
b uoizai.
pa e
Ska dzius
P.
Klausimy
k ai elé.
—
Gim oji
kalba.
N .
1(7),
1960,
p.
32.
Slawski
F.
Za ys
slowo wé s wa
p aslowia iskiego.
—
Slownik
p aslowianski.
T.
1.
W oclaw
e c.,
1974,
s.
44-141.
“a
c
198
33.
Spech
PF.
Li uanica.
—
KZ.
Bd.
63,
1936,
S.
68—98.
34.
S undzZia
B.
Daugiskai iniai
asmen a diniai
oikonimai
i
jy
eik3-
mé
linksnia imo
i
ki éia imo
sis emy
ekons ukcijai.
—
LKK.
T.
21.
1981,
p.
185—197.
35.
T au mann
R.
Die
al p eussischen
Sp achdenkmale .
Go ingen,
1911,
36.
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija.
V.,
1978.
37.
U bu is
V.
Bal y
e imologijos
e iudai.
V.,
1981.
38.
Valeckiené
A.
Lie u iy
kalbos
be a des
gimines
j a dziy
kilmée.
—
LKK.
T.
18.
1978,
p.
69—98.
39.
Valeckiené
A.
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sis ema.
Giminés
ka ego ija.
V.,
1984.
40.
Vanagas
A.
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba.
V.,
1970.
41.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
daik a a dis.
—
LKK.
T.
11,
1969,
p.
147—182.
42.
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
Zemaiéiy
danininky
kai
ku ie
mo o o-
neminiai
dialek izmai.
—
LKK.
T.
17,
1977,
p.
97—108.
43.
Wacke nagel
J..
Deb unne
A.
Al indische
G amma ik.
Bd.
2.
T.
2.
Go ingen,
1954.
44.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
45.
Bom xosxuy
P.
Ocnoss
cpasHuTenbHo
paMMAaTHKH
cnaBAHCKUX
A3BIKOB.
PoneTuKa
uw
cnoBooGpazo0BaHue.
Mocksa,
1984.
46.
Tamnpenunse
T.B.,
Asaunos
Bau.
Be.
Unpoespone icxuh
a3nIk
uM
MHDOeBponed un.
T.
1.
T6unucn,
1984.
47
Fle g sapes
B.
U.
Pebnexcs
unpoespone ickoh
dopmE
cobupa ens-
HocTH
Ha
*-d-
p
GanTu ickux
u
cnaBaHcKux
a3EIKax.
—
VI
a p au inis
bal is y
kong esas
1991
m.
spalio
2—4
d.
P aneSimy
ezes.
V.,
1991,
p.
103—104.
48.
Unanuu—Csau uy
B.M.
UmMennas
axuen yauusa
B
6an Tuiickom u
cemaBaHckoM.
Mocxsa,
1963.
49.
Map uuos
B.
B.
Iipacnasanckas
u
6anTo-cnaBaHckad
DepHBalua
umen.
Munck,
1973.
50.
Ma x
wo«a4uc
B.K
6an Tuiickomy
4
MHoeBpone ickomy
aTuBy
en.4.
—
Bal is ica.
T.
3(1),
1967,
p.
29—45.
51.
Tpouexuh
UM.
M.
K
ceman uke
MHOxecTBeHHO O
4UNCNA
B pewecKoM
M
JATMHCKOM
a3bIKax.
—
Yuenusie
sanuckn
JIT
Y.
Cepua
bunono nueckux
HayK.
Buin.
69.
T.
10,
1946,
c.
54—72.
THE
DEVELOPMENT
OF
NOMINA
COLLECTIVA
AND
NOMINA
LOCI
IN
LITHUANIAN
Summa y
The
ollowing
ch onological
s a a
o nomina
collec i a
in
Li huanian
ha e been
es ablished:
1.
he
oldes
nomina
collec i a
wi h
he
de i a i e
ending
*-a-
(c .
Li h.
dlksna
”alde
g o e;
bog;
alley”,
La .
dlksna
”ma shy
a ea”),
which
ha e
laid
a
oun-
da ion
o
some
de i a i e
su ixes:
*-ii-a-
(c .
Li h.
b olija
”b o he s
and
sis e s”
,
Sla .
*b a eja
”b o he s”,
Gk.
~eaTeia
and
yoa pa
”Kins olk;
kin;
b o he s
and
sis e s”),
*-ow-d-
(c .
Li h.
b olia d
”b o he s
and
sis e s”),
-d-io-
(c .
Li h.
liepdjas
”lime-g o e”;
La .
dlksndjs
”alde
g o e”
and
Li h.
dlksna),
*-a- o-
(c .
Li h.
alksné as
”
alde
g o e”);
2.
de i a i es
wi h
he
adjec i e
a ixes
*-no-
(c .
Li h.
be Zjnas,
Sla .
*be zina
*bi ch-g o e”),
*- o-
(c .
alksny é
”alde
g o e”,
MHG
p luogide
”a
pai
o
oxen”),
*
-ijo-
(c .
Li h.
galuijai
”
ca le”,
Sla .
*
(po)golusje
”a
numbe
o
animals”);
199
3.
nomina
quali a is
conc e ized
in
Li huanian;
he
su ix
-womeneé
is
especially
p oduc i e
(c .
Li h.
jaun iomené
”
you h”
and
”
young
people”).
Nomina
loci
de i ed
om
nouns
a e
a
new
Li huanian
de i a i e
ca ego y
based
on
nomina
collec i a.
The
main
ole
in
i s
o ma ion
was
played
by
he
su ixes
-idé/-ydé
(a klidé/a klydé
”
s able”)
and
-udé
which
o igina ed
om
he
oo
*
dhe-
”Jay,
pu
down,
place”.
The
de elopmen
o
nomina
loci
was
s imula ed
by
he
impac
o
Sla ic
lan-
guages.
The
su ix
-inyéia
(c .
is inyéia
”hen-coop”)
is
a
bo owing
om
Sla .
-onica.
On
he
o he
hand,
i
is
highly
possible
ha
Li huanian
nomina
loci
wi h
su -
ixes
-inykas/-ininkas
(c .
a klingkas/a klininkas
”
s able”),
-iné
(c .
a iné
”sheep-
old”)
we e
o med
unde
he
in luence
o
Sla ic
de i a i es
wi h
he
su ixes
-enica,
-on’a.
Li huanian
adminis a ion
e ms
wi h
he
su ix
-ys a/-ys é
a e
loan-
ansla ions
om
Sla ic
de i a i es
wi h
he
su ix
-ss o
(c .
ka alys a/ka alys é
and
Sla .
*ko l’ews o
”kingdom”).
200