LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGLJA
ELENA
VALIULYTE
SLINKTIES
KELIO
REIKSMES
BEI
JU
RAISKA
1.
I adinés
pas abos
1.1.
E d és
( ie os)
san ykius
zymin ios
Zodziy
o mos
bei
kons ukcijos
u i
Sias
apibend in as
eiksmes:
1)
eiksmo
ykimo
a
daik o
bu imo
ie-
os
(gy ena
mies e,
auga
p ie
kelio,
a ia
di g
uz
upés),
2)
slink ies
p adinio
aSko
(g jZo
ig
é iskés,
nuk i o
nuo
s alo),
3)
slink ies
galinio
asko
(nuéjo
4
sodziy,
pakilo
iki
debesy)
i
4)
slink ies
kelio
(eina
ieskeliu,
aziuoja
pe
miskq,
sliauzia
palei
sieng).
Bu imo
ie os
eikimés
o mos suda o
seman ing
opozicija
p adinio
bei
galinio
asko
i
kelio
kons ukcijoms
(ka u
paim oms)
pagal
jy
eigkiamy
e d és
san ykiy
s a iskuma/
dinamiskuma
(plagiau
Z .
Kilius
1980
:
34
.;
P'JIA
1985
:
462).
1.2.
Slink ies
kelias
( oliau
—
iesiog
kelias)
y a
eiskiamas:
1)
specialiomis
aiskos
p iemonémis,
"
nespecialiomis
aiskos
p iemonémis:
a)
egulia iai,
b)
ne egulia iai
( am
ik uose
kon eks uose).
Kelio
aigkos
p iemones
aizduoja
1
len elé.
1.3.
Kelio
eikimés
o mos
—
linksniai
i
p ielinksniy
kons ukcijos
—
kaip
i
bu imo
ie os
aigkos
p iemonés,
ski iasi
sa o
a pe
o ien aciniais
po-
zymiais,
plg.
eina
pe
miske/
misku
(kelias
daik o
iduje
—
idaus
eikSmé)
i
aziuoja
palei
upe,
p o
miskg
(kelias
daik o
pagaliu
—
paSalio
eiksmé).
Z .
2
len ele.
:
An a
e us,
kelio
kons u kcijos
ski iasi
i
slankumo
pozymiais:
ienos
Jy
Zymi
kons an inj
kelia,
ki os
—
anzi inj
(z .
Kilius
1980
:
38).
Mes
a osime
lie u iskus
e minus
—
isas
( ien isas)
kelias
i
a pinis
kelias.
2.
Vidaus
eikSmé
2.0.
Kelio
daik o
(o ien y o)
idumi
kons ukcijos
y a
d ejopos
eikimés:
ienos
jy
Zymi
kelia
is isai
daik a
—
jo
pa i siumi,
p z.:
plaukia
pe
eze g,
lipa
s ulpu,
ki os
—
kiau ai daik a,
p z.:
iséjo
p o
du is,
inis
islindo
pe
len g.
Sias
eiksmes
g a iskai
galima
pa aizduo i
aip:
[>],
[|
T]
i
[+4],
[1].
Pa ies
o ien y o
padé is
(Zemés
pa i giaus
a z ilgiu)
abiem
a ejais
gali
bi i
i
ho izon ali,
i
e ikali.
143
1
len elé
Kelio
aiskos
p iemonés
specialios
pa yzdziai
nespecialios
pa yzdziai
i
inag.
eina
misku
lipa
i e
béga
amzdziu
2.
pe ,
EWU
po
meony
plaukia
pe
up¢
:
3.
pe 2
islindo
pe
sieng
4.
p o,
eina
p o
obg
5.
p o2
igéjo
p o
du is
6.
kiau a
lyja
k.
s ogg
7.
apie/aplink
apéjo
apie
medj
8.
pagal/
pale
eina
pagal
up¢
9.
ske sai
eina
s.
di g/di os
idilgai
js iza
10.
i s/
i gum
|
sk enda
i s
mies o
Ts
aukséiau
sk enda
a.
debesy
Re ka éiais
kelig
gali
zymé i
i
kai
ku ios
ki os
ie os
aiskos
o mos
—
p ielinksninés kons ukcijos,
p z.:
p aéjo
p ieg
eid od},
p abégo
uz
nuga os,
p a azia o
po
il u
”pa il e”.
Tokias
kons ukcijas
galima
adin i
si uacine-
mis
kelio
aiskos
o momis.
Jos
né a
egulia ios
(2 .
3.5).
Pas aba.
A ski u
seman iniu
iene u
laikoma
p ielinksnio
po
su
gali-
ninku
kons ukcija,
a ojama
su
ka o iniais
slink ies
eiksmazodiiais,
p z.:
aiks o
po
pie g.
Plagiau
apie
ai
Z .
au .
1981:
21
.
2.1.
Kelias
is isai
daik a
2.1.0.
Specialios
kelio
i& isai
daik a
aiskos
p iemonés
y a
jnagininkas
i
p ielinksnis
pe
su
galininku,
p z.:
aziuoja
misku/
pe
miskg.
Beje,
p ielinks-
nis
pe
u i
i
ki a
kelio
eik8me,
p z.:
islindo
inis
pe
len g
”kiau ai
ien a”
(a .
2.2.2.1).
Konk e esnes
kelio
eikimes
u i
p ielinksniai
ske sai,
idilgai,
js izai,
p z.:
eina
ske sai
(iSilgai,
js izai)
aiks e/
aiks és.
(Beje,
sie
p ie-
linksniai,
be
eik’més
ski umo,
a ojami
su
d iem
linksniais:
galininku
i
kilmininku).
An a
e us,
p ielinksniy
igilgai,
ske sai,
js iza
kons ukcijos
suda o
p i a y ing
opozicijg
p ielinksnio
pe
kons ukcijai
i
jnagininkui
(ka -
u
paémus)
pagal
slink ies
k yp i
ie os
(o ien y o)
ma meny
(ploéio,
ilgio,
144
is izumo)
a z ilgiu.
Zymé as
opozicijos
na ys
y a
pi mosios
kons ukcijos,
plg.:
eina
ske sai
(isilgai,
js izai)
kiemg
—
pe
kiemg/
kiemu.
2
len ele
O ien acinés
kelio
eik3imés
i
jy
aigka
Vidus
Pagalys
i8 isai
kiau ai
i8
ienos
puses
i8
isy
pusiy
ina
amm
ni m
anie(
an in
pe }
pe 2
pagal/
palei
(an )
ske sa
kiau ai
i s/
auksciau
iSilgai
sk adziai
ki i
p iel.
gs iza
(z .
3.5)
Jnagininkas
i
p ielinksnio
pe
kons ukcija
u i
a
pa ia
o ien acine
eiks-
mg
—
Zymi
slink ies
kelig
daik o
iduje
(jo
opozicija
—
kelias
daik o
paéaliu,
a i
daik o).
Taéiau
gios
o mos
ski iasi
am
ik ais
eikimés
a spal iais:
inagininku
labiau
pab éziamos
o ien y o
( ie os)
isumas,
o
p ielinksnio
pe
kons ukcija
—
ie os
pe ki imas
slink ies
linija.
J.Kilius
(1980:43)
nu odé
i
miné y
kons ukcijy
slankumo
eikgmés
ski u-
mus:
jnagininkas
Zymi
kons an inj
kelia,
o
p ielinksnio
pe
kons ukcija
giuo
podiu iu
y a
neZymé a:
ji
nu odo
i
anzi inj
kelia,
i
kons an ini,
i
kelia
apsk i ai.
Kiek iena
minimy
o my
u i
sau
bidinga
a ojimo
s i j.
Tai
pi miausia
i
bus
is y8kinama.
2.1.1.
JInagininkas
2.1.1.0.
Inagininku
dazniausiai
eina
konk e us
daik a a dis,
zymin is
il-
gq
siau g
daik a
a
uoja,
.y.
u in is
linijine
eikime
(p ieSingos
eikimés
daik a a dis
zymi
plo a
a
a3ka,
p z.,
pie a,
medis).
Tokius
daik a a dzius
galima
ski i
j
d i
g upes:
2.1.1.1.
Daik a a diiai,
sa o
leksine
eiksme
Zymin ys
linijinius
daik us.
a)
kelias,
ie3kelis,
akas,
plen as;
kelk ai is,
Salikelé;
geleZinkelis,
bégiai:
Pamiskéskeliu
k ypuoja
Sieno
ezimas.
PukAL
46.
Gi disi
i
oli,
kaip
ieSkeliu
da da
a ai,
a kliai
Z engia.
M3kZG44.
Rogés
jau
sk ido
plen u.
GliauPR
370.
Taku,
ku is...
ingia o
slénio
pak aséiu,
éj
0
me gai é.
Pauks AK
283.
Fik
kelk a
Ciu,
kad
masina
neuzkabin y.
K k.
Jis
léké
Salikelém
kaip
s i na.
Zob8V.
Vazia au
gelezinkeliu.
Pn.
I
mokyklos
namo
eida au
gelezinkelio
bégiais
(bk).
b)
ga é,
Saliga is,
pe onas;
unelis,
ko ido ius:
S uden ai
uo
a pu
jau
é€j
0
mies elio
ga émis.
BiRI75.
I
Saliga -
iais
s i& a
anduo.
Si GAI
216.
Sil g
asa os
nak j
é
7
o-
me
siau u
§aliga iu.
SkémBD
50.
Jis
Zingsniuoja
apy uséiu
pe onu.
SkémBD
7.
P ieg
mies g
aukinys
azZiuoja
une-
145
liu
(bk).
Ga i a
eina
podseminiu
ko
ido ium
i
SkemBD.
Ge
c)
eZia,
aga,
ézZos,
pylimas:
I
a&
kopiu
j
kalng,
i
b e
n-
du
asa ojaus
e
Zia,
PukAL
171.
Aliukas
nu e da o
knygq...
i
bégda o
aga
paskui
a ojg.
ZobSV
180.
:
sea
:
d)
g io ys,
upé,
kanalas,
sgsiau is:
G io ia s
nu
b
é-
ga
anduo
is
di y.
K k.
Upe
plukdo
sielius
(bk).
Nemunu
y
és
al imis
i
lai ais
knech ai.
VienR
IV
84.
Klaipédoj
kanalu
plaukia
lai ai
(bk).
hie
i
e)
laip ai,
kopé ios:
Fina
laukan
senas
g a as,
leidZzias
l
a
i
p-
ais
sua dy ais.
Myk-Pu R
I
209.
Jis
lipa
laip a s
auks yn.
SkemBD
7.
Ka e
igmokysikopééiom
lip
Z .
:
)
ki i
daik ai:
Lai pioja
ik us
lai ininkas
s ie
bai s.
_Jabl.
Pupa
a
igaugo.
I
gal oja:
kazin
kas
a
pupa
lips
dangun.
SZ
212.
K ei os
pusai és
p ie
ji os.
Sakai
sliuogia
kamienu,
smeliu,
sakus
nus e ia
bangos.
SkemBD
80.
U
Zlipo
an
s ogo
nu ekamaisiais
amzdzZiais
(bk).
[Jis]
d asiai
galéjo
mégin i
pe e
i i
iena
g indu
len a
isilgai.
Ka iIMAR
50.
Tokiy
daik a dziy
kons ukcijos
su
p ielinksniu
pe
u i
pap as ai
eiks-
me
”ske sai”,
p z.:
eina
pe
kelig,
b enda
pe
upg,
lipa
pe
kopééias
(pagul-
dy as).
aoe
jei
kon eks as
neleidzia
d ejopo
si uacijos
su okimo,
galimos
pa-
g eéiui
kai
ku iy
linijiniy
daik a a dziy
i
abi
miné os
kons ukcijos.
Pa yz-
diiui,
kelia
idilgai
zymi
daik a a dziy
liep as,
il as
inagininkas
i
kons ukcija
su
p ielinksniu
pe
(daZniau).
Mes
einame
liep u,
o
jis
b enda
su
ba ais
i
kelném
iesiai.
Rm.
Jau
eidama
il u
isgi dau
gudy
ka iy
baubimg.
PukAL
13.
AS
okioj
amsioj
nak eléj
bijau
ci i
pe
liep elj
( s).
Melagis
mela o,
pe
il g
aiia o,
a eliai
uzkliu o,
melagis
isg iu o
—
kebe ioks
( s).
2.1.1.2.
P ieSdélio
pa-
ediniai,
Zymin ys
nu isusia
ie a,
ap ibo a
i8
ie-
nos
pusés
(Sono)
(z .
LKG
1965:425).
;
Eina
jaunikai is
oliau
paupi u.
SZ
270.
Visi
g jz eléjo
i
pama é
pamiske
a jojanéius
kelis
k yZiuodcius.
VienR
IV
103.
Pulkas
a iy
gu inéja
paeziais.
Bal NV
39.
Tg
popie e
aik
s
éi
o-
jau
paju iu
ienas.
SkemBD
94.
Sa ka
ilgai
.e
dé
ais o
p
a-
k agéiu
Zalgo
pédomis.
VienR
IV
28.
Sios
da ybos
daik a a dziy
kelio
jnagininkas
y a
isiskai
sinonimiskas
p ie-
linksniy
pagal/
palei
kons ukcijoms
su
daik a a dziais,
i8
ku iy
y a
pada y i
a i inkami
p ieSdélio
pa-
ediniai,
plg.:
pamiské
—
eina
pamiske,
miskas
—
eina
palei
miskg.
Plaéiau
apie pas a asias
kons ukcijas
Z .
3.1.
(2.1.1.3.
Ki y
konk eéios
eiksmés
daik a a dZiy
kelio
jnagininkas
daznai
gali
kai alio is
su
p ielinksnio
pe
kons ukcija.
Nesunku
su as i
g e imines
a osenos
pa yzdziy
su
uo
pa¢iu
daik a a dziu.
J
nak y
alkang,
4
nak j
sal g
e
ini
pusnyny
apdeng u
lauku.
Myk-
Pu R
1354.
—
[And ius]
nus i dulia o
pe
laukg
ienplaukis.
146
BubnZDZ
14;
Anoj
dienoj
einu
misku,
gi dziu
—
s uksena
genys.
K k.
—S ai
pe
miskg
aukia
Zaléio
ka ie a.
SNée R
I
406;
Suz enge,
subildo
Zi gelis
oli:
be nuzis
a joja
gi ia...
Mai RR1I90.
—
J
o-
ja
jie
pe
gi ig,
Zu i
—
an
kelio
auksiné
pasaga.
SZ
247.
Debesys
pamazu
kazin
ku
nugliuozia
palinkusiu
dangum.
VaizgRR
|
277.
—
Ag
ne
sauliulé
pe
dangy
aikséio i.
Viln;
Jis
éj0
sa o
é y
kiemu_
i ais
i
dziaugsmingais
Zingsniais.
Ru P
12.
—
Ju as
éj
0
pe
kiem
gq,
nuleides
galug.
C R
V
121;
Sniegu
lé ai
p a-
§liauzZia ogés,
PukAL
23.
—
Albinuké
nub ido
pe
sniegg
leng a
i
g ei a.
BubnZDZ
13;
Eidamas
bamnyéiosaiks e,
Tadas
susi iko
su
Baubliu.
GliauPR
347.
—
Nuéjo
pe
Ka ed os
aik
s-
¢
(bk);
Seniai
neskus u eidu
i osi
s ambi
aga a.
Bal Rn
91.
—
Pe aukslé a
eidg
ieda
d i
ka éios
da
uZsilike
asa os.
BilR
1
57;
Me ginos
sk uos ais
ienapoki os
nusi i o
kele as
skaid iy
aga y
( s).
—
Ko,
aga éle,
ko
u
pe
sk uos g
kaip
pe las
iedi?
Mai RR
I
129.
Jis
senas,
jo
kojos
elkasi
g indimis
(/
pe g indis).
SkeémBD
98.
Jis
s ebi,
kaip
siena
(/
pe siena)
$liauzia
meélyna
muse.
Skem
BD
66.
I
sméliu(/
pe sméli)
nuzingsnia au
namo.
SkémBD
96.
Plaukiame
Ke u iy
Kan ony
e
Ze
u
(/
pe
eze a).
SkémBD
90.
Val is
nulinguoja_
pasiu usiy
banguke e om
(/
pe
ke e as).
PukAL
48.
I
daba ,
b isdamas
ma malyne-
mis
nuo
mies elio
s o ies,
apie
ai
gal ojo.
BilR
1
77.
P ielinksnio
pe
kons ukcijos
a osena
pla esné,
o
jnagininko
—
s ilis is-
kai
mo y uo a.
Jis
budingesnis
Snekamajai
kalbai,
g ozinei
li e a u ai.
2.1.1.4.
Dazni
daik a a dziy
daugiskai os
jnagininkai,
Zymin ys
ien isus
plo us,
ku iais
slenkama
(o
ne
a ski as
ie as!).
Ig
p adziy
a
einu
laukais.
PukAL
223.
Rai eliai
ilgai
7
o-
jo
migkais
i
glai ais.
VinRIV91.
Fini
pelkémis
p o
linguojanéius
kups us.
SkemBD
46.
Kalnais
lakiojau,
dauboj
nak ojau,
zil iciy
k ume
lizdelj
k o iau
( s).
B ido
jie
pie ok
&
liais,
klimpo
s aéiuose
molyny
nug iu imuose.
Ka iiMAR
99.
Kai
daik a a dzio
daugiskai a
zymi
a ski as,
daznai
iena
nuo
ki os
nu o-
lusias
ie as,
keliui
nu ody i
sakoma
p ielinksnio
pe
kons ukcija
a
p ielinks-
nio
po
kons ukcija
(su
ka o inés
slink ies
eiksmazZodZiais),
plg.:
Pa a gélis
éjo
pe
kaimus,
p asydamas
i3maldos.
—
Pa a gélis
ai
k
§
€%
o-
jo
po
kaimus,
p asydamas
ismaldos.
Sios
kons ukcijos
u i
eikime
18
ienos
ie os
j
ki a”.
Placiau
apie
ai
Z .
au .
1981:25
.
2.1.1.5.
Galimi
g e a
du
kelio
jnagininkai
daik a a dziy,
zymin¢iy
ie as,
susijusias
sa o
a pe
i aukimo
san ykiu,
p z.:
Tuo
siau u
duobé u
ak
u
pa ugémis
k apig
Zolg
kasdien
mina
Zingsniai
a s agiis
(Myk-Pu R
I
320).
Tokiais
a ejais
ieng
inagininka
galima
pakeis i
nuo
daik a a dzio
p i-
klausomu
kilmininku,
plg.
mina
pa ugiy
aku.
G e inamieji
junginiai
ski iasi
ienas
nuo
ki o
ne
ik
sin aksine
sanda a:
pi masis
suda y as
lygiag e aus
p i-
jungimo
bidu
(abu
démenys
su
eiksmazZodiiu
siejami
iesiog),
o
pas a asis
—
laipsnigkai,
be
i
in o macijos
pobudziu,
ap asomos
si uacijos
akcen ais.
Lygiag e aus
p ijungimo
junginiais
ienodai
pab éziamos
abi
daik a a diiais
147

pasaky os
ie os,
o
laipsnisko
p ijungimo
junginiais,
u inéiais
hie a ching
s uk i a,
ak ualizuojama
iena
ie a,
pasaky a
iesiogial
su
eiksmazodZiu
susie u
daik a a dzio
jnagininku.
2.1.2.
Pe
su
galininku
2.1.2.1.
P ielinksnio
pe
kons ukcija,
kaip
i
inagininkas,
aymi
slink ies
kelia
daik o
idumi.
Ta iau
iy
o my
a osena
su ampa
ik
is
dalies.
Kiek-
iena
minimy
o my
u i
sau
bidingg
a ojimo
s i j
bei
seman ini
Jungluma.
2.1.2.2.
P ielinksnio
pe
kons ukcijos,
suda y os
su
linijinés
eiksmés
daik a a dZiais
(p z.,
kelias,
upé,
g io ys
i
pan.),
u i
eiksmg
”ske sai”
i
jnagininku
nepakeigiamos.
:
Zia iu,
béga
pe
kelig
koks
Zé elis.
K k.
Nesus ojau,
nepa y iau,
kas
en
Saukia,
ik
€jau
pe
ga e¢
juodg.
Myk-Pu R
I
294.
Da
nejsiy é
Kul ys
idu in,
ma o:
plaukia
pe
Nemung
4
Me kinés
k an g
b iedis
plaéia agis.
K é P
34.
Sias
kons ukcijas
galima
pakeis i
p ielinksnio
ske sa
kons ukcijomis,
plg.:
eina
pe
kelig/
ske sai
kelig
(kelio),
plaukia
pe
up¢/
ske sai
upg
(Z .
2.1.3).
ico
Tik
p ielinksnio
pe
kons ukcijos
a ojamos
eiks i
keliui
”pe
i sy”
(su
eiksmazodiiais
sk is i,
(pe )Sok i,
(pe )lip i,
(pe )Zeng i,
(pe )
mes i
i
pan.).
Isbégo
Ma celé
an
gonky
i
pama é
ge iy
i ing,
sk
end
an-
éig
pe
ezZe g.
Bo BM;
49.
Zengdama
pe
slenks j,
ji
g aibési
du y.
SimonP;
103.
[Zmonés]
$0
kinéjo
pe
iks anéias,
Zaiza uojanéias
sijas.
C R
V
205.
2.1.2.4.
I ai ids
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
pe
kons ukcijos,
jungia-
mos
su
giminisko
p ielinksniui
p ieSdélio
pe -
eiksmazodjZiais,
y a
sinonimis-
kos
ienam
galininkui.
i
Pe plauksi
pe
upg,
a es
lauks
mano
Zmogus
su
d iem
a kliais.
Sal RD
136.
Pe sliuoges
pe
o g,
slubuodamas,
aikas
p adéjo
bég i
slénio
pusén.
C R
1
289.
Jis
da
gali,
ik iausiai,
gali
pe ei i
pe
sieng.
VenclGD
468.
Ugnis
pe goko
pe
g io j.
Ka il
MAR
369.
Pe
slenks j
pe zeng i
a kési,
be
nesisekée.
L2PR185.
Ju gis
pe b auké anka
pe
didzuly
emélapj.
SajND
19.
De ynias
upes
plauk e
pe plaukiau,
o
Sig
dedsim g
ne e
pe neé iau,
RD
37.
Pe lipes
o g,
Anskis
eina
pa ugémis.
Simon.
Vais ilka,
uzsisiaus es
an
Sa y
juodg
kailj,
ne i om,
nuo
susijaudinimo
links anéiom
kojom
pe éjo
meng.
Sal RD
150.
Pe b aukia
anka
eidg,
i
sypsenos
—
né
pédsako.
BubnZDZ
‘7
G e inamos
o mos,
y.
p ielinksnio
pe
kons ukcija
i
galininkas,
ski iasi
am
ik ais
eikmés
a spal iais.
P ielinksnio
pe
kons ukcija
labiau
pab é-
ziama
pa i
slink is
(p ielinksnis
pe
sa o
seman ikoje
u i
i
slink ies
sema),
o
galininku,
kaip
objek o
linksniu,
akcen uojama
slink ies
i eikiama
ie a.
2.1.2.5.
Tik
p ielinksnio
pe
kons ukcija
a ojama
nusakan
aisky
a -
pinj
kelig,
—
a
odo
kon eks as.
Ig
Vilniaus
j
Za asus
aziuoja
pe
U eng.
U .
Kai
as
148
g yzZau
namo
pe
Kuomiskes,
pamaciau
jg
iséjusig
15
gi elés
i
ple ésuojanéig
Zalia
Se pe.
VienIMA
143.
§
ka g
jie
azia o
ne
Zemaiciy
plen u
pe
Silénus,
o
keliu,
p o
Nemung. VenclGD
64.
Taéiau
kada
is
linksmo
i
ne pes ingo
Pa yziaus
pe Vokie ijg
g jzZo
namo,
jis
sup a o:
pasaulyje
da osi
kazkas
ne
aip.
VenclGD
112.
Ta pinj
kelia
Zymi
ne
ik
ik iniai
daik a a dziai,
be
i
bend iniai,
p z.:
Pe
kaimeg,
ée skédami
geleziniais
panéiais,
i
$j
0j
0
nak ies
pasku iniai
nak igoniai.
VienIMA
23.
[|
mokyklg
eida au
pe
mi
5-
kelq
(dali
kelio,
o
miskeliu
eiks y
” isa
kelig”).
K k.
Beje
ik iniai
daik a a dZiai
gali
eiks i
i
” isa
kelia”,
a¢iau
ik
su
p ie-
linksniu
pe
(kelio
jnagininku
okie
daik a a dziai
nesakomi),
p z.:
Vaziuojan
pe
U eng,
su emo,
be
ne
* aziuojan
U ena.
2.1.2.6.
Keliui
daik o
idumi
zymeé i
su
p ielinksniu
pe
pap as ai
a -
ojami
plaéios
eikSmés
konk e iis
daik a a dziai,
p z.:
Pe
pasaulj
keliauja
Zmogus.
B azdz.
Rudenélis
pe
é ynge
nuzing
s-
nia o
Silo
i ziais.
SNé R
1
325.
Finu
pe
pa asa iskg
Zz
e-
me¢
—
i
mano
Si dis
pilna
gied os.
PukAL
223.
I
aikus
ji
edas
zemén
pe
ma ias,
—
i
sug j2 i
zada,
kada
jis
no és.
SNé R
|
422.
2.1.2.
P ielinksnis
pe
(ne
jnagininkas!)
a ojamas
su
daik a a dziy
dau-
giskai a,
Zymin ia
daik us,
iSsidés¢iusius
am
ik u
a s umu
ienas
nuo
ki-
o
(Siy
opozicija
—
daik a a dziy
daugiskai a,
zymin i
ien isas
ie as,
Z .
2.104):
T eéias
uduo
ig
eilés
ji
kelia o
pe
apylinkéskaimus. C R,
1135.
Fik
pe
namus
—
is
gal
uzsiklausi,
kas
pa duoda
ka e.
K k.
Kadaise
mone aéjo
pe
zmoniy
pi g us.
GliauPR
92.
Pe
ankas
é€
0
s ikliné
[su
Sampanu].
RimkKK
335.
Sios
kons ukcijos
zymi
isa
kelia,
suskaidy a
a ka pomis.
Tokios
eiké-
més
kons ukcijos
suda omos
ne
ik
su
ie as a
daik us,
be
i
su
asmenis
a
i ykius
(p ocesus)
zyminéiais
daik a a dZiais.
Ej
o
[moky oja]
pe
é us,
p asydama,
kad
leis y
aikams
moky is.
RimkKK
138.
Nesuspéji
Zmogusi ei
pe
§e menis.
VenclPU
332.
Kasdien
jis
ei y
pe
alkas.
BubnZDZ
11.
Siems
y a
sinonimiski
junginiai
su
d igubomis
p ielinksniy
kons ukcijo-
mis,
plg.
éjo
is
kaimo
j
kaimg/
18
ieno
kaimo
j
ki g
(pla iau
z .
au .
1981
:
27).
2.1.3.
Kons ukcijos
su
ske sai,
isilgai,
js izai
2.1.3.1.
P ielinksniai
ske sai,
isilgai,
js izai
be
eiksmés
ski umo
a -
ojami
su
kilmininku
i
galininku
(z .
LKG
1971:637
.).
Su
slink ies
eiks-
maZodZiais
Sios
kons ukcijos
Zymi
slink ies
keliag
daik o
(o ien y o)
iduje.
Beje,
a ojamos
su
déjimo,
padé ies
kei imo
eiksmazZodjZiais
jos
u i
slink-
ies
galinio
asko
eikime,
p z.:
a sigulé
ske sai
lo os/
lo g
(plg.
a sigulé
;
lo g).
2.1.3.2.
Minimos
p ielinksninés
kelio
kons ukcijos
suda o
p i a y ing
opozicija
p ielinksnio
pe
kons ukcijai
pagal
slink ies
k yp i
o ien y o
ma -
meny
a Z ilgiu
(nezymé as
na ys
—
pas a oji
kons ukcija).
[Ve onika]
pe b ido
ske sai
di os,
iséjo
pie elén
i
149
apsidai é.
VienAS
33.
Igilgai
lauky
ézia
éjo.
G z.
Jis
éjo
is izai
lauko.
Mis.
Ag
galiu
jkypa
Dubysos
pe -
plauk i.
K .
Fik
jkypai
misko.
Vk8.
Jsibégeji
i
Giuozi
ske sai
balu e.
MasAMB
21.
Jeigu
ske sai
kelig
zuikis
pe béga
—
bus
laime.
Vik .
Bek
isilgai
pie g.
Ukm.
Pe plauké
isilgai
eze g.
Gs.
48
Pakei us
gias
kons ukcijas
p ielinksnio
pe
su
galininku
kons ukeija
p a-
andama
giek iek
in o macijos,
plg.:
eina
ske sai
(isilgai,
js izai)
pie os/
pie g
i
eina
pe
pie g
(be
ku ia
k yp imi
pie os
ma meny
a z ilgiu).
e
2.1.3.3.
P ielinksnio
isilgai
kons ukcijos,
pap as ai
a mése,
gali
Zyme i
i
kelig
daik o
padaliu.
Siuo
a eju
jos
y a
sinonimiskos
p ielinksniy
pagal/
palei
su
galininku
kons ukcijoms
a /
bei
p iesdelio
pa-
daik a a dziy
jnagininkui,
p z.:
eik
iilgai
upés/
pagal
(pale )
upe/
paupiu.
;
2.1.3.4.
Tie
pa ys
ZodZiai
ske sai,
is lga ,
js izai/
jkypai
es i
a ojami
ka u
su
p ielinksnio
pe
kons ukcija
i
a lieka
p ie eiksmio
unkcija,
p z.:
Ka a
Zmogus
s e u
nuklydgs
nuo
ako
i
ske sai
pe
lau
kus
beeidamas
u éjes
p o
o g
js .
J k
127.
Fik
pe
p adalgius
is izai
i
a asi.
Ds.
Sie
p ie eiksmiai
su
p ielinksniu
pe
samplaikos
nesuda o:
ai
odo
jy
galéjimas
ei i
po
p ielinksninés
kons ukcijos,
.y.
pos poziciskai,
plg.
eina
ske sai
pe
di g
(a)
i
eina
pe
di g
ske sai
(b).
P ielinksniné
miné y
p ie eiksmiy
a osena
su
galininku
galejo
a si as i
i8
kons ukcijy
(a),
p aleidzian
p ielinksnj
pe
i
nep a andan
in o macijos,
plg.
eina
ske sai
[pe ]
di g.
2.1.4.
Apibend inamosios
pas abos
1)
Slink ies
kelia
i8 isai
daik a
zymi
inagininkas
i
p ielinksnio
pe
kon-
s ukcija.
Sios
o mos
suda o
opozicija
p ielinksniy
pagal/palei
i
p o
su
ga-
lininku
kons ukcijoms,
zyminéioms
kelig
daik o
pagaliu,
plg.:
eina
misku/
pe
miskg
—
eina
p o
miskg/
palei
miskg.
2)
P ielinksnio
pe
kons ukcijos
i
jnagininko
a osena
is
dalies
su ampa.
Ta iau
kiek iena
miné yjy
o my
u i
i
sau
budinga
a ojimo
s i j.
3)
Jnagininku
sakomi
linijinés
eikSmés
daik a a dZiai,
p z.:
eina
keliu,
ga e.
Tie pa ys
daik a a dziai
su
p ielinksniu
pe
u i
ki okia
kelio
eikSme
—
”ske sai”.
4)
Su
p ieSdélio
pe -
eiksmazodZiais
a ojama
pe
kons ukcija.
Be
o,
ji
y a
sinonimiska
galininkui,
p z.:
pe éjo
pe
kiemg/
kiemg,
pe soko
pe
g io j/
g io }.
5)
Tik
p ielinksnio
pe
kons ukcija
a ojama
zymin
a pini
kelia:
ka-
da
is
kon eks o
aisku,
kad
pe ke ama
ie a
paliekama,
kaip
ienas
pakelés
askas,
p z.:
[8
Vilniaus
4
U eng
aziuojam
pe
Molé us.
6)
Zymin
isa
kelia,
.y.
kada
neakcen uojamas
p ia éjimas
p ie
ie-
os
i
nu olimas
nuo
jos,
p ielinksnio
pe
kons ukcija.
i
jnagininkas
gali
bu i
a ojami
pag eciui,
sinonimiskai,
p z.:
eina
pe
kiemg/
kiemu,
aziuoja
pe
miskg/
misku.
Siuo
a eju
inagininkas
y a
s ilis iskai
zymé as.
7)
P ielinksnio
pe
kons ukcija
i
inagininkas
(ka u
paémus)
suda o
p i-
a y ing
opozicija
p ielinksniy
ske sai,
isilgai,
js izai
kons ukcijoms,
Zy-
150
7
min¢ioms
i
slink ies
k yp i
o ien y o
ma meny
a é ilgiu.
2.2.
Kelias
kiau ai
daik a
2.2.0.
Kelias
kiau ai
daik a
y a
eiskiamas
kons ukcijomis
su
p ielinks-
niais
p o
(i3éjo
p o
du is)
i
pe
(kulka
islindo
pe
sieng),
aip
pa
su
ske sai,
is lgai,
js izai/
jkypai,
kiau ai
(il ys
islinde
kiau ai
zandy).
Kelio
kiau ai
daik a
kons ukcijos
suda o
opozicija
ki oms
kelio
kons u k-
cijoms
pagal
slink ies
k yp j
o ien y o
a z ilgiu:
jos
zymi
slink i
s
a
-
m
en
ai
o ien y ui,
pe smeigian
ji,
p z.:
kulka
pe éjo
pe
sieng,
iéjo
p o
a us
( a ai
su okiami
kaip
e ikali
ploks uma).
O
ki os
kelio
kons ukci-
jos
zymi
slink ies
kelia
ly
giag e y
o ien y ui,
p z.:
eina
pe
aiks e
(kelias
lygiag e us
daik o
pa i siui),
eina
palei
aiks e
(kelias
lygiag e us
daik-
o
Sonui),
eina
apie
aikS e
(kelias
lygiag e us
isoms
daik o
puséms).
Kelio
kiau ai
daik a
eikSmé
y a
ne ienaly é:
p ielinksnio
p o
kons uk-
cijomis
Zymimas
kelias
pap as ai
kiau ai
us ia
ap ibo a
ie a,
p z.:
eina
p o
du is,
lenda
p o
skyle,
o
p ielinksnio
pe
kons ukcijomis
—
kelias
kiau ai
ien isa
daik a,
p z.:
islindo
pe
delng,
pe sigé é
pe
da buzius.
P ielinksniy
p o
i
pe
a osena
pi miausia
ski iasi
pagal
daik a a dziy
eikimes,
is
dalies
pagal
eiksmazodzius.
2.2.1.
P o
su
galininku
2.2.1.1.
P ielinksnio
p o
kons ukcijos,
zyminéios
slink ies
kelia
kiau ai
daik a
kaip
kliu i,
gali
u e i
e inamasias
semas
”sunkiai”
a
”leng ai”
(plg.
usy
k.
CBIIO
1972:131).
Tai
ma y i
is
kons ukcijas
aldanciy
eiksmazo-
dziy
bei
p ie
jy
p islie y
p ie eiksmiy
a
dalelyéiy,
plg.:
1)
eZimas
sunkiai
p a azia o
p o
a us,
2)
ezZimas
leng ai
p a azia o
p o
a us;
3)
ezZimas
os
p asib askino
p o
a us,
4)
* ezimas
leng ai
p asib askino
p o
a us;
5)
ezimas
leng ai
p asmuko
p o
a us,
6)
* ezimas
sunkiai
p asmuko
p o
a us.
Neu aliis
miné yjy
semy
a Z ilgiu
eiksmazodzZiai
gali
u é i
abu
modi i-
ka o ius
(Z .
p z.
1,2),
o
zymé i
—
ik
po
iena
(Z .
p z.
3,5).
2.2.1.2.
VeiksmazodZius,
su
ku iais
a ojamos
p ielinksnio
p o
kons uk-
cijos,
galima
ski i
j
kelias
seman ines
g upes
(Z .
au .
1963:52).
a)
Neu aliis
slink ies
eiksmazZodiiai:
ei i,
bég i,
aziuo i,
nes i,
y i
i
pan.
b)
Veiksmazodziai,
eigkian ys
slink i
su
kli imis,
.y.
u in ys
sema
*sunkiai”:
laud is,
b au is,
e i is,
sp aus is,
g us is,
sk e b is
i
k .
c)
Regéjimo
a
su
egéjimu
susijusius
eiksmus
a biisenas
Zymin ys
eiks-
mazodZiai:
ma y i,
Ziu eé i,
s ebé i,
a ody i;
spindé i,
s ies i,
mélynuo i,
ma -
guliuo i;
d)
Gi déjimo
a
klausa
su okiamus
eiksmus
Zymin ys
eiksmazZodZiai:
gi dé i,
klausy i,
kalbé i,
skambeé i
i
k .
2.2.1.3.
P ielinksnio
p o
kons ukcijoms
ski iamaja
galia
u i
jy
daik a-
a dzio
leksiné
eiksme,
plg.:
Eina
p o
sodg
”
p o
ali”,
151
lima
pakeis i
p ielinksniy
pagal/
palei
kons ukcijomis
su
a i inkamais
nep i-
eSdéliniais
daik a dziais
i
a i kS¢iai,
jei
am
ne ukdo
sin aksiné
aplinka,
plg.:
nuéjo
paupiu/
palei
upe,
pamiske/
palei
miskg,
Sliauzia
pasieniu/
palei
sieng,
sk aido
pazemiu/
pagal
zeme.
Taéiau
Siy
o my
negalima
kai alio i,
jei
jos
u i
paZymini,
plg.:
Is
misko
auké
g io iaksiaii3min u
paupiu
(Ka ilMAR
285)
i
Bjo
p
a-
gal
sodo o g.
An a
e us,
p ielinksninés
kons ukcijos
negalima
pakeis i
jnagininku,
jei
i8
jos
daik a a dzio
neda omas
p ieSdélio
pa-
edinys,
p z.:
S ai a eina
me guzélés
pagal
mano
p adalgé
lj.
Rz.
3.1.3.
P ielinksniai
pagal/
palei
a ojami
i
su
nelinijinés
eiksmés
daik-
a a dziais,
Zymin¢iais
am
ik us
plo us
(p z.,
mi3kas,
sodas,
ugiai
” ugiy
laukas”,
eZe as)
a
Siaip
didesnés
apim ies
daik us
(p z.,
pas a us).
Exk
pagal
ugius.
LKK
IX
162.
P aéjo
ilkas
pagal
sodziy.
M c.
Mudu
pa aukéme
pe
laukus
pag io iais,
palei
didelg¢
b
alg
su
im
be zZais
an
k an o.
MikelLE
87.
Ziu iu—
joja
palei
du a g.
Lp.
Joju
palei
sod
gq,
sodai
suiydejo.
K .
I
okias
kons ukcijas
galima
pakeis i
p iesdélio
pa-
daik a a dzio
jnagi-
ninku
(jei
oks
daik a a dis
y a
i
jei
am
ne ukdo
sin aksiné
aplinka),
p z.:
Aliukas
aisa giai
slinko
paeze e.
ZobSV
78.
(Plg.
da :
EZ
e-
o
pak aséiu
slinko
ne dpes ingas
gy ulélis.
ZobSV
55).
Laukai
jj
isada
auké,
opa aiks iné i
pa uge
ne
kasdien
enka.
ZobSV
15.
An a
e us,
okios
p ielinksniy
pagal/
palei
kons ukcijos
gali
bi i
a -
ojamos
pag eciui
su
p ielinksnio
p o
kons ukcijomis,
plg.:
1)
azia ome
p o
eze g/
palei
eze g,
2)
jojo
p o
sodg/
palei
sodg,
3)
p aéjo
p o
s ulpg/
*palei
s ulpg.
G e inamieji
junginiai
ski iasi
am
ik ais
eik&més
a spal iais,
ku iuos
Jiems
eikia
p ielinksniai:
p ielinksniu
palei
pab égiamas
slink ies
kelio
a u-
mas
o ien y o
( ie os)
a z ilgiu
i
ka u
o ien y o
isumas:
pa s
p ielinksnis
u i
"linijiniskumo”
sema
i
ja
gali
pe eik i
g e imam
ZodZiui
( ie a
zymin-
éiam
daik a a dziui),
jei
am
nep ies a auja
gio
eikimé.
Sakysim,
su
daik us
kaip
aSkus
Zymin¢iais
daik a a ddiais
(z .
3
p z.)
Sis
p ielinksnis
p a anda
*linijiniskumo”
sema,
odél
su
jais
i
nebiidingas.
O
p ielinksnis
p o
nu odo
aplenkiama,
paliekama
daik a
( ie a)
neakcen uodamas
slink ies
kelio
a u-
mo
nuo
jo.
3.1.4.
Su
daik a a dgiais,
zymin¢iais
nedidelés
apim ies
daik us,
e a o-
jamas
p ielinksnis
p o
i
labai
e ai
—
p ielinksnis
pagal,
p z.:
Taéiau
ienas
nedo as
mokinys
paleido
man
j
galug
iesu g,
ku is
p az imbé
isai
pagal
mane.
BaléGK
92.
Tokia
a ojimo
aplinka
p ielinksniams
pagal/
palei
y a
pe i e iné.
Pa yzdiiy
su
p ielinksniu
p o
Z .
3.2.
8.1.5.
P ielinksniai
pagal/
palei
a ojami
su
daugiskai a
daik a dziy,
zymin¢iy
iena
eile
igsidéséiusius
a
pasklidus
daik us,
p z.:
i
Bu o
sunku
Zi é i,
kaip
mo e is
b
é
ginéjo
jau
pagal
g e imojo
egelono
agonus.
C R;
II
399,
O
kai
pakyla,
ai
eina
pa-
158

gal
isy
misy
lo as,
kam
pagal e
kims eléja,
kam
apklo e
nuspi g
pa aiso.
Bal PV
II
322.
Bédos
eina
palei
namus,
ne
palei
mediius
( s).
Tokias
kons ukcijas
galima
pakeis i
d igubomis
p ielinksninémis
kon-
s ukcijomis,
plg.:
béginéjo
nuo
ieno
agono
p ie
ki o,
eina
nuo
ienos
lo os
p ie
ki os
(apie
ai
placiau
Z .
au .
1981
:
27).
3.1.6.
P ielinksniy
pagal/
palei
kons ukcijos,suda y os
su
daik a a -
dziais
zemé,
anduo
i
pa a o os
su
eiksmazodiiais
sk aidy i,
sk is i
u i
eik8mg
a i”,
p z.:
Sk enda
jie
dazniausiai
zemai
pale
i
pa
andenj.
I anPP
191.
K egidés
ik
siu a,
ik
siu a
pagal
ze-
me.
Ciu lS;
48.
Leisiu
dalgely
palei
Zemelg,
ki siu
dobilg
palei
Sakneles.
D D
96.
Tam
paciam
eikalui
a ojama
p ielinksnio
a i
kons ukcija
a ba
p ie’-
delio
pa-
daik a a dziy
inagininkas,
p z.:
K egdés
apie
idu dienj
islindo
is
lizdy
i
p adéejo
sk aidy i
isai
a i
Zemé
s.
ZobSV
45.
K egidés
da
labiau
pasiu o
laks y i
pazemiu.
ZobSV
46.
3.1.7.
Apibend inan
pasaky ina,
kad:
1)
p ielinksniai
pagal
i
palei
y a
leksiniai
sinonimai:
jy
ie os
eik’mé
isiskai
su ampa,
p z.:
eina
pagal/
palei
upe,
aiks o
pagal/
palei
namg;
2)
bidingiausia
iy
p ielinksniy
a ojimo
aplinka
y a
linijinés
eikimés
daik a a dziai,
p z.:
upé,
g io ys,
o a,
siena,
eZiai
pan.
(su
Siais
daik a-
a dZiais
ne a ojamas
p ielinksnis
p o);
3)
Sie
p ielinksniai
eina
i
su
daik a a diiais,
zyminéiais
am
ik us
plo us
a
didesnés
apim ies
daik us,
p z.:
eina
pagal
miskg,
sodg,
aiks e
(su
Siais
a ojamas
i
p ielinksnis
p o,
a¢iau
kiek
ski inga
eikime,
Z .
3.1.3);
4)
p ielinksniai
pagal/
palei
e ka éiais
pa a ojami
i
”ne
sa o”
aplinko-
je:
su
daik a a dZiais,
zyminéiais
daik us
kaip
a3kus
(jy
p ieSybé
daik ai
kaip
linijos
a
plo ai),
p z.:
p abégo
palei
s ulpg,
p as ilpé
palei
ausj
( okioje
pozicijoje
biidingas
p ielinksnis
p o);
5)
p ielinksniy
pagal/
palei
kons ukcijos
gali
bi i
isiski
sinonimai
p ie3-
delio
pa-
daik a a dziy
jnagininkui,
p z.:
eina
pagal
up¢e/
paupiu,
pagal
sieng/
pasieniu,
palei
o g/
pa o iu,
aziuoja
palei
miskg/
pamiske.
3.2.
P o
su
galininku
8.2.1.
P ielinksnio
p o
eiksme
apibend in ai
nusako
sup ie eiksméjusi
kons ukcija
p o
Salj
(jos
daik a a dis
u i
eikimge
”Sonas”,
ku j
DZ,
iske-
liama
pi maja,
p.
803).
Sios
kons ukcijos
ealus
u inys,
.y.
aplenkiamas
daik as,
paaiskéja
i8
kon eks o,
p z.:
I ne
Zi i éjo
ne
j
mane,
o
kazku
p o
§alj
(p omane).
Bal PV
128.
O
Juozas
p aéjo
p o
salj,
isai
nep asnekings
mylimojo
s ecio
(p o
s e ia).
LzP
II
18.
Si ai
p iegais
miisy
a eina
sieliai:
ga lai is
g ei ai
su
jais
susilygina.
Lyg
neno omis
sieliy
p ieSakys
is
paleng a
sukasi
nuo
ga lai io
upés
idu in,
—
i
sieliai,
andens
neSami,
slenka
p o
Salj
(p o
ga lai i).
BilR
1
133.
Daba
gy en ojai
ne
ik
nuo
jo
(kalno)
nebebégo,
kaip
nuo
ligos
i
ma o,
be
eidami
p o
§alj
(p o
kalna),
su
paga ba
i
meile
lenké
Zemyn
sa o
gal as.
BilR
I
149.
3.2.2.
P ielinksnio
p o
a osena
keliui
zymé i
y a
pla esné
i
j ai esné
negu
p ielinksniy
pagal/
palei.
159
3.2.2.1.
Sio
p ielinksnio
kons ukcijos
jungiamos
ne
ik
su
aiskiais
slink-
ies
eiksmazodziais,
be
i
su:
a)
ga siniais,
p z.:
P o
a o
gal elg
is
bi u és
duzgia,
o
p o
mano
jauno
—
is
kulkelés
u
Zia.
Ply.
P o
mus
bildé-
jo
ilgi
egelonai.
Bal Rn
88;
b)
egéjimo
(i
pan.),
P z.:
P o
da zing
ma y
i
pla us
laukai,
pie os
i
oliau
medzia .
ZemR
III
178.
Uz aukia
pypkés
i
pas
zid
i
p o
sodziauskluonus,
p o
a us.
K é AP
86.
Leksinéje
aplinkoje
(a)
p ielinksnis
p o
galimas
dél
o,
kad
p ielinksninés
kons ukcijos
eikiméje
jauciama
slink ies
sema
(p o
e a ojamas
keliui
zy-
mé i
i
ne a ojamas
ie ai
nu ody i).
O
egéjimo
eiksmazodiiai
pa ys
u i
ne yékias
slink ies
semas:
Hu e i
*k eip i z ilgsni
ku ”,
ma y s
”su ok i
Ziii-
in ”,
P ielinksniy
pagal/
palei
kons ukcijos
y a
nedi e encijuo os
k yp ies/
ie os
poZi iu.
Todél
jy
ski iamoji
eiksmé
p iklauso
nuo
eiksmazodzio.
Sa-
kysim,
su
nu ody aisiais
eiksmazodiiais
(a,
b)
diy
p ielinksniy
kons ukcijos
u i
ie os
(ne
kelio!)
eikime,
p z.:
bi és
dizgia
palei
gal g,
palei
da zing
ma y i
pie a.
3.2.2.2.
P ielinksnio
p o
kons ukcijy
budinga
a ojimo
aplinka
y a
gi-
minisko
jam
p iesdélio
p a-
eiksmazodZiai,
p z.:
p aéjo
p o
sodg,
p a ijo,
p o
namus,
p a izé
p o
mies g.
Ski ini
du
a ejai.
a)
VeiksmazZodiiai,
pada y i
is
in anzi y iniy
slink ies
eiksmazodziy
(p z.:
p ae i,
p abég i,
p aplauk i,
p aslink i),
suda o
junginiy
su
p ielinksnio
p o
kons ukcija,
ku i
gali
kai alio is
su
ienu
galininku
(a
kilmininku
—
jei
eiksmaZodis
u i
neigini
ne-).
P aéjes
p o
liepg
(/liepa),
pajun
kaimo
k apg
i
jau-
iesi
namie.
Myk-Pu S
I
23.
Kodél
u
éjai
i
p a
éjai
p o
a -
us
neugsukes?
Lnkl.
P alékdamas
bi inélis
p o
d é e,
suk u ino
d é elés
Sakele
( s).
Dainai
p a aziuodamas
p o
Ma i-
jampolg,
jei
ik
andu
lais g
alandele,
4
kapines
uzsuku
a lanky i
mylimo
asy ojo
kapo.
VenclLL
370.
Rapolas
azia o
i
p a azia o
kiemg,
nu ijo
a kly
lauko
keliu.
Bal PV
11351.
P aéjau
a p
d iejy
egliy
j aisy as
su
p
uo
k-
les.
RadzPV
I
23.
P i azia o
sodziy,
p a azia o
silg.
ZobSV
77.
P
a-
plaukus
Se edziy,
leidzasi
saulé.
PukAL
46.
Niekas
nei
eidamas,
nei
jodamas,
nei
aziuodamas
—
ne
p aeida-
o,
nep ajoda o,
nep a aziuoda o
jo
auks y
d
a-
y,
kad
nebi y
uzéjes,
nepasidziauges
u ais,
nepe nak ojes.
K e .
Galininkas
nuo
p ielinksnio
p o
kons ukcijos
ski iasi
am
ik ais
eiksmeés
a spal iais:
pi mu
a eju
labiau
pab éziamas
pa s
paliekamas,
aplenkiamas
daik as
( ie a)
(p aéjo
liepg),
o
p ielinksnine
kons ukcija
—
o
daik o
aplen-
kimas
(p aéjo
p o
liepg).
b)
Tik
p ielinksnio
p o
kons ukcija
p isijungia
p ieSdélio
p a-
ediniai,
pada y i:
:
1)
is
anzi y iniy
eiksmaZodziy
(p z.:
p a es i,
p a ez i,
p a y i,
p a-
gin i;
p apil s,
p ames i):
Riscia
p o
sal g
dugg
p a a é
—ne
isi
i
suslap i
suspéjo.
S uogR
V
79.
P o
mane
p a edZé
bal g,
ig
len y
sukal g
ka s g.
BilR
1212.
Pyliau
pa amsy
i p apyliau
p o
puo-
160
dyne.
K k;
2)
i8
ga siniy
eiksmazZodziy
(p z.:
p awz i,
p adundé i,
p a3 ilp i,
p a-
inyps i):
Lék u asp auzé
p o
mies g
(bk).
T aukinys
jau
p
a-
dundéjo
p o
eze g.
K k.
Kulka
p asg ilpé
p o
pa
gal q
(bk).
Pi muoju
a eju
p ielinksninés
kons ukcijos
negalima
pakeis i
galininku
dél
eiksmaZodZio
sin aksinio
alen ingumo:
galininko
pozicija
uzim a
ki o
daik a a dzio,
p z.:
p ame é
kamuolj
p o
k epsj.
An u
a eju,
o
neleidzia
eiksmazZodZio
eikSmé:
ga siniams eiksmazodZiams
slink ies
eiksmé
y a
an iné
i
jai
is y8kin i
eikalinga
ie os
kons ukcija.
Be
o,
galininkas
nesakomas
su
aizdingais
a
pe kel inés
eiksmes
eiks-
mazod iais,
u in¢iais
p ieSdéli
p a-,
p z.:
lapé
p abindzino
p o
s i ng (ne
*s i ng),
kaimynas
p adilbino
p o
musy
namus,
ai elis
p aléké
(p as ilpé,
p ask ido,
p ané é)
p o
pilj,
p aslinko
p o
langus.
An a
e us,
kons ukcijos
nepakei¢iamuma
gali
lem i
i
jos
pa ios
lek-
siné
sudé is.
Sakysim,
p ielinksnio
p o
kons ukcija su
asmeniniais
j a dZiais
nekeigiama
galininku,
p z.:
P o
mane
p aéjo
bi elis
Zmoniy
(bk).
Jis
nep aeina
p o
mus
nepasnekings.
P o
mus
p a a-
Ziuoja
daug
masiny.
K k.
Taip
pa
i
asmenis
Zymin ys
daik a a dZiai
pap as ai
sakomi
su
p ielinks-
niu
p o,
eciau
—
galininku,
plg.:
Daba
Se e iu ei...
is
dazniau
a si ikda o
p aei i
p o
g iezikg.
VaizgR144—Jis
p aeida o
s e-
éius
i ,
sus ojes
p ie
sos o,
nusikabinda o
g
keis g
dézu e.
Ju kVT
40.
3.2.3.
P ielinksnis
p o
suda o
kons ukcijas
su
j ai iais
konk e¢ios
eiks-
més
daik a a dZiais,
ZyminCiais
i
ie as,
i
daik us,
issky us
linijinés
eikSmes
daik a a dzius,
ku ie
y a
bidinga
p ielinksniy
pagal/
palei
a ojimo
aplinka
(a ;
3.1).
Kai
azia ome
p o
eze g,
é as
pa odé
mo inai,
ku
ilkas
papjo e
kumeliukg.
VienIMA
157.
Jis
nuéjo
p o
placig
u gaus
aiks e¢.
C RI101.
Beeidami
p o
obele
isgi do
didziausig
iksmg.
KIm.
Ka ing
nu ijau
p o
a imus.
C R194.
Ka ewiai
apsisuko
i
iesiai
p o
obelis
nudulkéjo
j
lauky
pla umas.
ZobSV
106.
Vienas
bijo
aka o
me u
ei i
p o
pi y.
K é AP
69.
AS
igsilenkiu
p o
a amg.
PukAL
30.
Mo ina
p
a-
k eipia
gal g
p o
pakuly
kuodelj.
Bal PV115.
Paskui
aip
ki o
skil u u
4
i nagg,
kad
ZHupsnis
kibi kSciy
is y
sko
p o
na-
gq.
Myk-Pu S170.
Vél
aiskiai
ma é
jj
p o
a y
nuga as.
C Ri
V
22,
3.2.4.
Junginiams
su
p ielinksnio
p o
kons ukcijomis
y a
a ian iski
(a -
imi)
p iesdélio
ap-
eiksmazZodiiy
junginiai
su
galininku,
p z.:
D a g
is olo
apeik
—
daug
bédy
is engsi
( s).
No i
neno i,
o
balg
eikia
aplenk i.
Dkk.
Mes
Sesiese
paspéjome
da
susok i
;
la i e
i
laimingai
aplenkéme
uolg.
Balé.
3.2.5.
Apibend inan
pasaky ina,
kad
1)
p ielinksnio
p o
kons ukcijos,
ski ingai
nuo
pagal/
palei
kons ukcijy,
e u i
kelio
eiksme
(i
negali
zymé i
bu imo
ie os);
161
2)
p ielinksnio
p o
kons ukcijos
a ojamos
ne
ik
su
aiskiais
slink ies,
be
i
su
egéjimo,
ga siniais
i
ki ais
eiksmazodiiais,
u inciais
slink ies
semas;
3)
bidinga
p ielinksnio
p o
kons ukcijy
a ojimo
aplinka
y a
giminisko
jam
p ieSdélio
p a-
eiksmazodziai.
Su
ediniais,
pada y ais
is
in anzi y-
iniy
slink ies
eiksmazodziy,
81
kons ukcija
a ojama
pag eéiui
su
ienu
galininku
(be
p ielinksnio),
p z.:
p aejo
(p o)
Suling,
p ajojo
(p o)
d a g.
Su
Ki ais
eiksmazodjiais
okia
kai a
negalima
(Z .
3.2.2.2.
b);
el :
4)
p ielinksnio
p o
kons ukcijas
suda o
i ai is
konk eéios
eik8més
daik-
a a d iai,
i&sky us
linijinés
(Sie
y a
bidinga
p ielinksniy
pagal/
palei
a o-
jimo
aplinka);
;
5)
p ielinksnio
p o
kons ukcijos
gali
kai alio is
su
pagal/
pale
kons uk-
cijomis,
kai
jas
suda o
pla esnes
ie os
sa okas
(ne
askus
e d éje)
Zymin ys
daik a a diiai,
p z.:
eina
p o
eze g/
palei
eze g//
paeze e.
3.3.
Apie/
aplink
su
galininku
8.3.1.
Sios
kons ukcijos
zymi
kelia,
juosian i
daik a
i8
isy
pusiy,
i
Siuo
pag indu
suda o
p iesp iesq
ki oms
kelio
o ien y o
pagaliu
eikmés
kons uk-
cijoms,
plg.
apéjo
apie/
aplink
eZe g
i
nuéjo
p o
eze g
(j
miskg),
pe sk ido
pe
eze g.
Apie/
aplink
kons ukcijos
su
galininku
zymi
i
nekon ak inj
(su
o ien-
y u),
i
kon ak inj
kelig
(p z.:
ynioja
si ilg
apie
pi s g).
Beje,
pas a uoju
a eju
u ime
kelia
i
galinj
aska
ka u.
3.3.2.
Nekon ak inis
kelias
y a
eiSkiamas
junginiais
su
slink ies
eiks-
magod iais
(a),
ku ie
gali
u é i
i
p ieSdéli
ap(i)-
(b).
a)Apie
eZe g
aziuojan
susida o
didelis
lanks as.
K k.
Ka u
su
Zeme
i
a3
keliauju
aplinkui
saulg.
MasMP
ll.
Vanagas,
da
aplinkui
obas
lékdamas,
bu o
jsiziu ejes.
Ma3AMB
225.
T is
ka us
aplink
obg
ijosi
isdaigininkg.
SajND
38.
b)
Te e inas
laumés
juos a
su iso
jauna edziy
ankas,
ap uedé
apie
akmenj.
VienLP
41.
Su
sa o
s eika a
né
aplink
pi kig
neapibégsi.
Nmn.
Apiléke
aplink
ez
e g
kai
éjas.
S né.
3.3.3.
Kon ak ini
kelia
i
galini
a3ka
zymi
p ielinksniy
apie/
aplink
kon-
s ukcijos
junginiuose
su
eiksmazZodZiais
ynio i,
suk i,
ies i,
is i.
a)
Kai
a mi ks a
linai,
ai
ynioji
apie
pi s g:
liza
siaudelis,
alaknas
a s ojes
—
gana.
An .
Dominykas
ilgai
suko
apie
sm -
liy
pypkés
nusk udin g
usg
( 3).
Sioms
kons ukcijoms
y a
sinonimiékos
p ielinksnio
an
kons ukcijos.
Su ado
[dédé]
i ele
i
p adéjo
ynio i
an
pi
ss
o.
MikelLE
43.
Panele
mano,
jaunoji
mano,
a
uzugdei
kaseles
an
ankeliy
ynio i?
Pg.
Suka
me menis
an
eleno
( i).
b)
Su
p ieSdélio
ap(i)-
eiksmazZodiiais
labiau
jp as a
p ielinksniy
apie/ap-
link
kons ukcijos,
a¢iau
galimas
i
an
su
kilmininku.
Dak a as
ap yniojo
apie
anko es
adeles.
VienAS
147.
Kie ai
suspaudzia
adeles
i
apsuka
apie
ankg.
Basan.
Be ziokg
apsisukei
apie
agus,
i
ainikas.
Sug.
162
Be nas
apsi yniojo
ilko
uodegg
an
ankos.
J8.
Se e élé
ap yniojama
an
bu elio
kaklelio
( s).
c)
Su
p ieSdélio
uz-
eiksmazZodzZiais
esakoma
p ielinksnio
an
kons uk-
cija.
Liepes
paim i
y
sa o
plauky
kuoks g
i
uzZsi ynio i
an
sa o
kai ios
ankos
smiliaus.
Slané.
UZsisuk
an
kaklo
kg no s
—
neik
nuoga.
J b.
An
eleny
uzsi ie i
uos
isus
e palus
i
e i:
pi miau
j
ny is,
paskui
4
skie g.
An .
3.3.4.
Analogisky
junginiy
suda oma
i
su
sang aZiniais
in anzi y iniais
eiksmazodiiais
ynio is,
y is,
ies is,
suk is
(plg.
3.3.3).
a)
Zolés
yniojasi
aplink
kaklg.
A yzKK
194.
Ap ynys
(apynys)
glaudziai
aplink
ka i
ieéias.
K
II
163.
Ap yniai
(apyniai)
an
smaigy
yniojasi
( 3).
b)
Bo agas
apsi ijo
aplink
kaklg.
Rimk.
Sako,
ganyklose,
ku y a
Zaléiy,
Zal ys
apsi ynioja
ka ei
apie
kojg
i
zinda.
Sil.
Ko
Gia
apsi ie ei
kaip
gya é
apie
kelmg.
Pp.
Ap-
link
juosmenj
duka us
apsuk a
a klio
asu y
i e
( 3).
Zi i-
an
kédzi y
auksinés
gy a és
apsi ynioju-
sios.
Rk.
Kad
an
ink usyy
eleno
neapsi ynio y
augaly,
an
jo
lais ai
uzdé as
apsauginis
amzdelis
( s).
Paskui
bu es
na as
jlindes
7
dugng
eZe o
a po
pazi e i,
a adgs,
be
ik ai
an
jo
si dies
bu gs
zal ys
apsi ie es.
Basan.
Apsisuks
an
kaklo
a o
Zaléza .
Su k.
j
c)
Sakyda o,
kad
negalima
ei
pe
Zoling
ieSu au i,
gy a é
an
ka
k-
lo
uzZsi ynios.
D .
3.3.5.
Ap a iamieji
eiksmaZodzZiai
suda o
i
sudé ingesnius
Zodziy
jun-
ginius,
p z.:
Miskuose
auggs
apynys
sa o
ilgu
Siu ksciu
s iebu
ap
si-
ynioja
aplink
medzius
( s).
Vienas
didziausias
18
jy
[d ambliy]
apsi yniojo
susa o
s aubliu
aplink
o
medzio
lie
me
nj,
ku
as
bu au
pasislépes.
BaléT
VN
65.
Sa iinas
a
p-
si ijo
anku émis
b oliui
aplink
kaklg.
A yz SK
140.
3.4.
Kons ukcijos
su
i s,
auksciau,
pe
3.4.1
P ielinksniy
i s
( i sum,
i suj),
aukséiau,
pe
kons ukcijos
Zy-
mi
slink ies
kelig
aukSéiau
daik o
(nelie ian
jo)
junginiuose
su
am
ik ais
slink ies
eiksmazodiiais
—
sk idimo,
lékimo
ko
o u
paleis o,
pamé é o.
Kiek-
ienas
miné yjy
p ielinksniy
u i
sau
bidingy
a osenos
sa i umy.
3.4.2.
Pielinksnio
i g
kons ukcija
a ojama
nusakan
kelia:
a)
Zemés
pa i siaus
a
jame
esanéiy
daik y
a Z ilgiu,
p z.:
Lék u as
sk ido
i s
Pie y
asigalio.
Lau VS
7.
Vi gum
pliky,
usdiy
lauky
sk ido
senas
a nas.
C R
VII
67.
Be
palio os
sk isda o
i gum
misko
laukiniy
anéiy
pulkai.
VienR
IV
20.
Léek u as
p awzé
i s
mies o
(bk).
Spokai
|ێ-
ké
i gum
namy.
C R,
I
187;
b)
auki iau
Zemés
(o e)
esanéiy
daik y
a z ilgiu,
p z.:
Lék u as
sk ido
i s
debesy.
Naikin u as
siu o
i s
eskad-
ilés.
Vanagas
na dé
i é
pauksciy
pulko;
163

c)
Zmogaus
a é ilgiu,
p z:
Vi s
ga
l uos
p az imbé
s élé
(bk).
Vi gs
gal y
sklendé
gand as.
RimkKK
167.
3.4.3.
P ielinksniui
i g
sa o
eikime
y a
a imas
aukséiau.
Ski iasi
jie
am
ik ais
eikimés
a spal iais:
pi masis
odo
daik y
i8sidés yma
ienoje
e ikaléje,
o
pas a asis
—
g e imose
e ikalése.
G a iskai
8j
ski uma
galima
pa aizduo i
aip:
5
( i s),
O(aukséiau).
Tam
ik ais
a ejais
—
kalban
apie
nuo
Zemés
pakilusius
a
esanéius
e d-
éje
daik us
—
p ielinksnis
auksciau
es i
a ojamas
i
slink ies
keliui
zyme i,
p z.:
Lék u as
sk ido
aukS iau/
i s
debesy
(pe
debesis eiks y
ka
ki a).
S élé
p as ilpé
auksciau
s ogo
(gal
i s
s ogo,
o
gal
i
Salia).
Be
ais
p ielinksnis
nesakomas
kalban
apie
sk idimo,
lékimo
kelia
zemés
pa i giaus
plo y
a z ilgiu,
p z.:
Pauks is
sk ido
i s
lauky/
pe
laukus
(o
ne:
aukséiau
lauky).
3.4.4.
Su
sk idimo,
lékimo
o u
eiksmazodiiais
a ojamas
i
specialus
kelio
p ielinksnis
pe ,
ku is
mine ame
kon eks e
u i
”kelio
i s
daik o”
eiks-
me
i
gali
bu i
sinonimiskas
p ielinksniui
i s,
p z.:
Sk enda
gulbelé
pa (pe )
eze é
lj.
Uzp.
Ne a
éia
ko
pa
ma ias
sk is
andenio
ieSko .
Lnk .
Jei
gegu é
kukuoja
pe sk isdama
pe
namus,
ai
iej
namai
sudegs.
Auk.
Kulkelés
lek
kaip
bi elés
pe
mangjg
gal eleg.
KlpD
30.
Ta iau
am
ik ais
a ejais
i
su
Siais
elksmazodziais
p ielinksnio
pe
kon-
s ukcija
gali
zymé i
”kelig
daik o
iduje”
i
kai alio is
su
jnagininku,
plg.:
Pauks is
sk enda
pe
miskg/
misku(bk).
Pe
Zalias
gi ias
gegu e
lé-
kiau,
pe
ma ias
lydeka
né iau.
Kps.
—
O
aé
pasi e sciau
aibgja
an ele,
lékéiau
Zalia
gi ele.
JV
865.
An a
e us,
i
junginys
sk enda
pe
miskg
gali
eiks i
” i 3
mi8ko”,
p z.:
lék u as
sk enda
pe
miskg,
pauks is
sk enda
pe
miskg.
3.4.5.
Su
ka o inés
slink ies
eiksmazodjiais
sk ajo i,
sk aidy i
sakoma
pap as ai
p ielinksnio
i s
kons ukcija.
Vi s
géli ,
lyg
gy osios
gélés,
sk ajoja
q ai iaspal iai
d ugiai.
SRagSD
34.
Vi g
jy
(baly)
sk aido
pempés
i
linksmai
sukauja.
MikelLE
154.
[Pa elé
iliojo]
jj
pask aidy i
i gum
Zaliy
migsky.
C R
VII
74.
[Siksnospa nis]
yliai
pasilinguodamasna dé
i s
bul iy
sklypo
i
da zZy.
MikelKLL
26.
‘
3.4.6.
Slink ies
kelia
i ’
daik o
Zymi
i
p ielinksnio
pe
kons ukcijos
junginiuose
su
(pe )3okimo,
(pe )lipimo,
(pe )zengimo
eiksmaZodziais,
p z.:
Soko
pe
g io j,
Zengé
pe
slenks j,
lipo
pe
o g.
Jei
eiksmazZodis
u i
p ies-
deli
pe -,
ai
p ielinksnio
pe
kons ukcija
gali
kai alio is
su
ienu
galininku
(be
p ielinksnio),
P Z.3
pe soko
pe
balg/
balg,
pe lipo
pe
o g/
o g
(pla-
iau
apie
okius
junginius
Z .
2.1.2.4.).
3.4.7.
1)
Apibend inan
pasaky ina,
kad
linijinés
slink ies
kelias
i s
daik o
eiskiamas:
a)
p ielinksnio
i s
( i sum,
i guj)
kons ukcija;
b)
p ielinksnio
aukséiau
kons ukcija
( e¢iau);
e)
p ielinksnio
pe
kons ukcija;
d)
Sios
kons ukcijos
am
ik ais
a ejais
a ojamos
pag eciui,
p z.:
sk enda
i s
mies o/
pe
mies g,
164
sk enda
i s
debesy/
aukséiau
debesy,
s élé
p aléké
i s
galuos/
aukséiau
gal os/
pe
gal g;
2)
Nelinijinés
(ka o inés)
slink ies
kelias
ei8kiamas
pap as ai
p ielinksnio
i s
kons ukcija,
p z.:
d ugeliai
sk aido
i g
géliy,
i s
da zo;
3)
Su
pe Sokimo,
pe lipimo
eiksmazZodjiais
a ojama
p ielinksnio
pe
kons ukcija
a ienas
galininkas
(jei
eiksmazodis
p ieSdélinis),
p z.:
Soko
pe
g io j,
be
pe soko
pe
g io j/
g io j.
3.5.
Ki os
kons ukcijos
Tam
ik uose
kon eks uose
kelia
gali
zymé i
i
bu imo
ie os
p ielinksniy
kons ukcijos
(plg.
Kilius
1980:41—42).
p ies
—
u%:
O a o ius
p aéjo
p iesais
ibing
(bk).
P ies’
akis
p aslinko
ne olimos
p aei ies
aizdai
(bk).
Kazkas
g ei ai
p abégo
jam
uz
nuga os
(bk).
a p:
Keikdamasis
slankiojo
a p
kelmy,
o
Sakos
d aské
eidg.
ZobSV
132.
Jis
éjo
akeliu
a p
sniegyny
lyg
kilg inda
a p
ais y
i
pelkiy.
GliauPR
226.
a i,
Salia:
K egzdés
apie
idu dienj
islindo
ig
lizdy
i
p adéjo
sk aidy i
isi
a i
Zemés.
ZobSV
45.
Kazkas
p acjo
Salia
mano
dédés
(bk).
ies:
Ties
gal a
bi é
p az imbe.
po/apaéia:
Masina
p a azia o
po
il u/pa il e
(bk).
Kelei is
p aéjo
po
ga és
Zibin u
(bk).
Na asplauké
po
andeniu
(bk).
Jis
bégo
apaéia
Saky,
ku
ne
aip
sma kiai
uilijo
lie us.
ZobSV
68.
Kaip
ma y i
i8
pa yzdZiy,
ne ipiskomis
p iemonémis
kelias
ei8kiamas
pa-
p as ai
su
p ieSdélio
p a-
slink ies
eiksmazodZiais.
4.
Pabaigos
Zodis
4.1.
Slink ies
kelias
y a
eiSkiamas:
1)
specialiomis
aigskos
p iemoné-
mis
—
jnagininku,
p ielinksniy
pe
i
p o
kons ukcijomis
(eina
misku/
pe
miskg,
aziuoja
p o
eze g,
iséjo
p o
a us,
islindo
pe
sieng),
2)
nespecia-
liomis
p iemonémis:
a)
egulia iai
—
p ielinksniy
apie/
aplink,
pagal/
palei
kons ukcijomis
(apéjo
apie
sodg,
aziuoja
palei
upg)
i
b)
ne egulia iai
—
ki omis
ie os
kons ukcijomis
(Z .
3.5.).
4.2.
Slink ies
kelio
eiksmeé
y a
ne ienely é.
Ji
skyla
j
smulkesnius
ie-
ne us
pagal
o ien acinius
pozymius:
1)
kelias
daik o
iduje
(eina
pe
pie g,
aziuoja
p o
a us)
i
2)
kelias
daik o
paSaliu
(eina
palei
upe,
p abégo
p o
namus,
apéjo
aplink
Sulinj).
4.3.
Kelias
daik o
iduje
pagal
slink ies
k yp i
es i
d ejopas:
1)
kelias
is isai
daik a
(eina
pe
kiemg/kiemu)
i
2)
kelias
kiau ai
(s a menai)
daik a
(islindo
pe
sieng,
Zid i
p o
langg).
Kiek iena
Siy
eik3miy
u i
po
d i
ais-
kos
p iemones,
ku ios
sa aip
pasiski s o
jy
”ap a naujamg”
seman inj
lauka,
ie omis
susik yZiuodamos.
_,
me
(>
4.4.
1)
Inagininku
a ojami
linijinés
eik’més.
daik a a diiai,
aip
pa
p ieSdélio
pa-
ediniai,
p z.:
eina
keliu,
paupiu.
165
2)
P ielinksnis
pe
a ojamas
Zymin
a pini
kelia,
kada
i8
kon eks o
ais-
ku,
jog
p ie
kalbamos
ie os
p ia éjama
i
nu ols ama.
oA
.
3)
Daik a a diiai,
u in ys
nelinijing
eiksme,
is isiniam
keliui
zymé i
es-
i
a ojami
pag eéiui
su
p ielinksniu
pe
a
inagininku,
p z.:
aziuoja
pe
miskg/misku,
(aga a)
ieda
pe
sk uosig/sk uos u.
Beje,
inagininkas
y a
s i-
lis iskai
zymé as.
Juo
labiau
akcen uojamas
ie os
isumas,
o
p ielinksniu
pe
—
jos
pe ki imas.
4)
Linijiniai
daik a a dziai
su
p ielinksniu
pe
u i
ki okia
kelio
eikime
—
"ske sai”,
p z.:
eina
pe
kelig,
plaukia
pe
upg.
5)
P ielinksnio.
pe
kons ukcijos
junginiuose
su
p iesdélio
pe -
slink ies
eiksmazod iais
gali
kai alio is
su
ienu
galininku
(be
p ielinksnio),
p z.:
pe éjo
pe
kelig/kelig,
pe plauké
pe
up¢/upg,
pe sk ido
pe
A lan g/A lan g.
4.5.
Kelias
kiau ai
(s a menai)
daik a
y a
eiskiamas
d ejopai:
p ie-
linksniu
p o
i
p ielinksniu
pe .
Kiek ienas
siy
p ielinksniy
u i
sau
bidinga
seman inj
jungluma,
—
nuo
ko
p iklauso
i
paciy
kons ukcijy
eikSmés
ski -
umai.
1)
P ielinksnis
p o
a ojamas
su
kiau ymes,
a pus
zyminé¢iais
a
o-
kias
semas
u in¢iais
daik a a dZiais
(jéjo
p o
du is,
islindo
p o
o g,
p asi-
b o é
p o
ankumyng),
o
p ielinksnis
pe —
su
ien isus
daik us
kaip
medZia-
ga
eiskian iais
daik a a diiais
( inis
islindo
pe
len g,
anduo
pe sigé é
pe
d abuzius).
2)
Tagiau
iek
ienas,
iek
ki as
p ielinksnis
es i
pasakomi
i
ienas
ki o
ie oje,
.y.
ne
sa o”
aplinkoje,
plg.:
jéjo
pe
du is,
zi i
pe
langg,
by a
pe
sie g
( ugiai)
i
gi di
p o
sieng,
éjas
kosia
p o
d abuzius.
Tokia
minimy
p ielinksniy
a osena
bend inés
kalbos
poZi iu
laiky ina
pe i e ine.
4.6.
Kelia
daik o
pagaliu
zymi
p ielinksniy
pagal/palei
i
p o
kons ukci-
jos.
1)
Bidinga
p ielinksniy
pagal/palei
a ojimo
aplinka
y a
linijinés
eiks-
més
daik a a dZiai,
p z.:
eina
pagal
upe,
Sliauzia
palei
sieng.
2)
Va ojami
su
nelinijinés
eikimés
daik a a dZiais
Sie
p ielinksniai
gali
kai alio is
su
p ielinksniu p o,
p z.:
aziuoja
palei
miskg/p o
miskg.
3)
P ielinksnio
p o
kons ukcija
a ojama
nu odan
a pinj
slink ies
ke-
lia,
p z.:
4
mies elj
eida om
p o
d a g.
Siuo
a eju
ji
p ielinksniy
pagal/palei
kons ukcijomis
nekeiéiama.
4.7.
P ielinksniy
apie/aplink
i
i
kons ukcijos
u i
kelio
paSaliu
eiks-
me
su
papildomais
a spal iais,
plg.:
ap azia o
apie
miskgi
sk ido
i s
misko.
4.8.
P ielinksniy
ske sai,
isilgai,
js izai
kons ukcijos
Zymi
kelia
i8 isai
(eina
ske sai
pie g)
i
kiau ai
( inis
islindo
ske sai
delng).
Su umpinimai
Bal NV
—
Bal uSis
J.
Nez y uo u
ieskeliu.
V.,
1971.
bk
ape
emd iné
kalba.
:
es
ubn.
—
Bubnys
V.
Alkana
Zemé.
Po
;
d
.
Nesé
iy
Zy-
ea
demos
pe s
asa os
dangum.
Nesé y
ugiy
Zy
u
=
u kus
P.
An
Vilneles
il o.
Chicago,
1968.
GliauuPR
—
Gliauda_J.
Pe lojos
espublika.
Ciees,
1979.
Lau VS
—
Lau inéiukas
A.
Va iné
saule.
V.,
1972.
MasMP
—
Maé8io as
P.
Mokslo
pasakos.
V.,
1973.
166
M&kZG_
=
—
Miékinis
A.
Zaliaduoniy
geguze.
V.,
1977.
RadzePV
—
Radze iéius
B.
P ieaus io
ieskeliai.
T.
1—2,
V.,
1985.
Rua P
—
Ri a
A.
P iesaika.
Chicago,
1962.
PozZNSV
—
Pozé a
J.
Zu ys
nepaiis a
sa o
aiky.
V.,
1985.
PakAL
—
Puikele iéi e
B.
A& uoni
lapai.
V.,
1992.
SajND
—
Saja
K.
Uz
ne a s omy
du y.
V.,
1983.
Si GAI
—
Si ijos
Gi a.
A lan o
idilés.
V.,
1973.
SV
—
Suieis as
ejas.
Lie u iy
liaudies
pasakos.
K.,
1985.
SZ
—
S ebuklingas
Zodis.
Lie u iy
liaudies
pasakos.
K.,
1985.
Sal RD
—
Sal enis
S.
Riedu y
duona.
V.,
1972.
SkemBD
—
Skéma
A.
Bal a
d obule.
V.,
1990.
VienVS
—
Vienuolis
A.
Vie&nia
is
diau és.
V.,
1989.
ZobSV
—
Zoba skas
S.
Pe
Sal i
i
ejg.
V.,
1989.
Ki i
su umpinimai
kaip
akademinéje
i omeje
”
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”.
LITERATURA
1,
Jablonskis
J.
Linksniai
i
p ielinksniai.
—
Rink iniai
ag ai.
TAs
Vi;
1957,
p.
551—672.
2.
GNDV—
Paulauskiené
A.,
Ta ydai é
D.
G ama ines
no mos
i
daba iné
a osena.
K.,
1986.
3.
Kilius
J.
Del
p ielinksniy
p o
i
pe .
—
Miisy
kalba.
1973,
N .
4,
Pp.
27-31.
4.
Kilius
J.
Dél
ie os
eiksmiy
sis emingumo.
—
Misy
kalba.
1973,
N .
5,
p.
35—40.
5.
Kilius
J.
O ien aciniy
eikimiy
s uk i a
lie u iy
kalboje
(Apie
ie os
p ielinksniy
i
linksniy
eikimes).
—
Kalbo y a.
T.
28(1),
1977,
p.
40—49.
6.
Kilius
J.
Slankumo
eiksmiy
s uk i a
lie u iy
kalboje
(Apie
ie os
p ielinksniy
i
linksniy
eik3mes).
—
Kalbo y a.
T.
31(1),
1980,
p.
34—56.
7.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.
T.1,
1965;
T.2,
1971;
T.3,
1976.
8.
Pupkis
A.
Kalbos
kul i os
pag indai.
V.,
1980.
9.
Rasima iéius
A.
Dél
ie os
inagininko
a ojimo.
—
Kalbos
kul i a.
Nec
2;
1962,
p
ile15.
10.
Suk
ys
J.
Linksniy
i
p ielinksniy
a ojimas.
K.,
1984.
il.
Valiuly e
E.
Is
sin aksinés
sinonimikos
(Galininkas
su
apie,
aplink
—
kilmininkas
su
an ).
—
Kalbos
kul ii a.
N .
24,
1972,
p.
21—23.
12.
Valiuly é
E.
P ielinksnio
po
su
galininku
kons ukcija
i
jos
sinonimai.
—
Kalbos
kul i a.
N .
41,
1981,
p.
21—40.
13.
[JIA
—
Dpamma uxa
nu oscxKo o
a3zika.
B.,
1985.
14.
CBO
—
Becesonogosa
MB.
BnonanumupceKcul
E,W.
Cnoco-
6sI
BEIPAKeHHA
NpocTpancTBeHHEIX
OTHOMEHHM
B
COBPeMeHHOM
PYCCKOM
a3bIke.
Mocxsa,
1982.
BEDEUTUNGEN
DES
FORTBEWEGUNGSWEGES
UND
IHR
AUSDRUCK
Zusammen assung
Es
gib
einige
Bedeu ungen
des
ee
de
Mee
dem
Ding
en -
lang
wi d
mi
ca
Ins umen al
und
mi
de
P aposi ion
pe
mi Akk.
ausged uck
(eina
keliu
"geh
den
Weg
en lang”
aziuoja
pe
miskg/misku
” ah
du ch
den
Wald/den
Wald
an
g izo
pe
Vokie sjg
1s
Eu opos
”keh e
du ch
Deu sch-
land
aus
Eu opa
zu iick);
2)
de
Weg
du ch
den
Ding
wi d
mi
de
P aposi ion
p o
mi
Akk.
(wenn
das
Subs an i
eine
O nung,
Hohlun
bezeichne :
iséjo
p o
du is
”ging
du ch
di
Ti
hin”,
Zid i
p o
g o as
”sieh
du ch
das
Gi e ”),
mi
de
P aposi ion
pe
mi
Akk.
(wenn
das
Subs an i
das
ganze
Ding
bezeichne :
kulka
iéjo
pe
sieng
”
die
Kugel
ging
du ch
die
Wand
aus”,
anduo
pe sigé é
pe
d abuzius
167