Slinkties kelio reikšmės bei jų raiška

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA ELENA VALIULYTĖ SLINKTIES KELIO REIKŠMĖS BEI JŲ RAIŠKA 1. Įvadinės pastabos 1.1. Erdvės (vietos) santykius žyminčios žodžių formos bei konstrukcijos turi šias apibendrintas reikšmes: 1) veiksmo vykimo ar daikto buvimo vie- tos (gyvena mieste, auga prie kelio, aria dirvą už upės), 2) slinkties pradinio taško (grįžo iš tėviškės, nukrito nuo stalo), 3) slinkties galinio taško (nuėjo į sodžių, pakilo iki debesų) ir 4) slinkties kelio (eina vieškeliu, važiuoja per mišką, šliaužia palei sieną). Buvimo vietos reikšmės formos sudaro semantinę opoziciją pradinio bei galinio taško ir kelio konstrukcijoms (kartu paimtoms) pagal jų reiškiamų erdvės santykių statiškumą/ dinamiškumą (plačiau žr. Kilius 1980 : 34 tt.; I'JIA 1985 : 462). 1.2. Slinkties kelias (toliau — tiesiog kelias) yra reiškiamas: 1) specialiomis raiškos priemonėmis, 2) nespecialiomis raiškos priemonėmis: 2 reguliariai, b) nereguliariai (tam tikruose kontekstuose). Kelio raiskos priemones vaizduoja 1 lentele. 1.3. Kelio reikšmės formos — linksniai ir prielinksniy konstrukcijos — kaip ir buvimo vietos raiškos priemonės, skiriasi savo tarpe orientaciniais po- žymiais, plg. eina per mišką/ mišku (kelias daikto viduje — vidaus reikšmė) ir važiuoja palei upę, pro mišką (kelias daikto pašaliu — pašalio reikšmė). Žr. 2 lentelę. v. Antra vertus, kelio konsturkcijos skiriasi ir slankumo požymiais: vienos jų žymi konstantinį kelią, kitos — tranzitinį (žr. Kilius 1980 : 38). Mes vartosime lietuviškus terminus — visas (vientisas) kelias ir tarpinis kelias. 2. Vidaus reikšmė 2.0. Kelio daikto (orientyro) vidumi konstrukcijos yra dvejopos reikšmės: vienos jų žymi kelią ištisai daiktą — jo paviršiumi, pvz.: plaukia per ežerą, lipa stulpu, kitos — kiaurai daiktą, pvz.: išėjo pro duris, vinis išlindo per lentą. Šias reikšmes grafiškai galima pavaizduoti taip: [=], [| 1] ir [++], [4]. Paties orientyro padėtis (žemės paviršiaus atžvilgiu) abiem atvejais gali būti ir horizontali, ir vertikali, 143 1 lentelė Kelio raiškos priemonės specialios pavyzdžiai nespecialios pavyzdžiai 1. nag. eina misku lipa virve bėga vamzdžiu 2. perį EIU Por reson plaukia per upę 3. pers išlindo per sieną 4. proj eina pro trobą 5. prog i§éjo pro duris 6. kiaurai lyja k. stogą T. . apie/aplink apėjo apie medį 8. pagal/ palei eina pagal upę 9. skersai eina s. dirvg/dirvos išilgai įstrižai 10. virš/ viršum skrenda virš miesto 11. aukščiau skrenda a. debesų Retkarčiais kelią gali žymėti ir kai kurios kitos vietos raiškos formos — prielinksninės konstrukcijos, pvz.: praėjo prieš veidrodį, prabėgo už nugaros, pravažiavo po tiltu "patilte". Tokias konstrukcijas galima vadinti situacinė- mis kelio raiškos formomis. Jos nėra reguliarios (žr. 3.5). Pastaba. Atskiru semantiniu vienetu laikoma prielinksnio po su gali- ninku konstrukcija, vartojama su kartotiniais slinkties veiksmažodžiais, pvz.: vaikšto po pievą. Plačiau apie tai zr. aut. 1981 : 21 tt. 2.1. Kelias ištisai daiktą 2.1.0. Specialios kelio ištisai daiktą raiškos priemonės yra įnagininkas ir prielinksnis persu galininku, pvz.: važiuoja mišku/ per mišką. Beje, prielinks- nis per turi ir kitą kelio reikšmę, pvz.: išlindo vinis per lentą "kiaurai ientą" (žr. 2.2.2.1). Konkretesnes kelio reikšmes turi prielinksniai skersai, išilgai, įstrižai, pvz.: eina skersai (išilgai, įstrižai) aikštę/ aikštės. (Beje, šie prie- linksniai, be reikšmės skirtumo, vartojami su dviem linksniais: galininku ir kilmininku). Antra vertus, prielinksnių išilgai, skersai, įstrižai konstrukcijos sudaro privatyvinę opoziciją prielinksnio per konstrukcijai ir įnagininkui (kar- tu paėmus) pagal slinkties kryptį vietos (orientyro) matmenų (pločio, ilgio, 144 įstrižumo) atžvilgiu. Žymėtas opozicijos narys yra pirmosios konstrukcijos, plg.: eina skersai (išilgai, įstrižai) kiemą — per kiemą/ kiemū. 2 lentelė Orientacinės kelio reikšmės ir jų raiška Vidus Pašalys ištisai kiaurai iš vienos pusės iš visų pusių ag | arm finn aig ( anfink per, per pagal/ palei (ant) skersai kiaurai virš/ aukščiau išilgai skradžiai kiti priel. įstrižai (žr. 3.5) Įnagininkas ir prielinksnio per konstrukcija turi tą pačią orientacinę reikš- mę — žymi slinkties kelią daikto viduje (jo opozicija — kelias daikto pašaliu, arti daikto). Tačiau šios formos skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais: įnagininku labiau pabrėžiamos orientyro (vietos) tįsumas, o prielinksnio per konstrukcija — vietos perkirtimas slinkties linija. J.Kilius (1980:43) nurodė ir minėtų konsrukcijų slankumo reikšmės skirtu- mus: įnagininkas žymi konstantinį kelią, o prielinksnio per konstrukcija šiuo požiūriu yra nežymėta: ji nurodo ir tranzitinį kelią, ir konstantinį, ir kelią apskritai. Kiekviena minimų formų turi sau būdingą vartojimo sritį. Tai pirmiausia ir bus išryškinama. 2.1.1. Įnagininkas 2.1.1.0. Įnagininku dažniausiai eina konkretus daiktavardis, žymintis il- gą siaurą daiktą ar ruožą, t.y. turintis linijinę reikšmę (priešingos reikšmės daiktavardis žymi plotą ar tašką, pvz., pieva, medis). Tokius daiktavardžius galima skirti į dvi grupes: 2.1.1.1. Daiktavardžiai, savo leksine reikšme žymintys linijinius daiktus. a) kelias, vieškelis, takas, plentas; kelkraštis, šalikelė; geležinkelis, bėgiai: Pamiškėskeliu krypuoja šieno vežimas. PūkAL 46. Girdisi iš toli, kaip vieškeliu darda ratai, arkliai žvengia. MškŽG44. Rogėsjau skrido plentu. GliauPR 370. Taku, kuris... vingiavo slėnio pakraščiu, € j o mergaitė. PaukštAK 283. Eik kelkr a š- čiu, kad mašina neužkabintų. Ktk. Jis lėkė šalikelėm kaip stirna. Zob3V. Vaziavau geležinkeliu. Pn. Iš mokyklos namo eid a v au geležinkelio bégiais (bk). b) gatvė, šaligatvis, peronas; tunelis, koridorius: Studentai tuo tarpu jau € j o miestelio gatvėmis. BilR I 75. Ir §aligat- viais srūva vanduo. SirGAI 216. Šiltą vasaros naktį ė j o- me siauru šaligatviu. ŠkėmBD 50. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu. ŠkėmBD 7. Prieš miestą traukinys važiuoja tun e- 145 liu (bk). Garšva eina požeminiu koridor iumi. ŠkėmBD 7 c) ezia, vaga, vézos, pylimas: Ir aš kopiu 4 kalną, ir br e n- du vasarojaus e ži a. PukAL 171. Aliukas nutverdavo knygą... ir bėgdavo vaga paskui artojg. ZobSV 180. pv ; d) griovys, upė, kanalas, sąsiauris: Griovi ais nu b ė- g a vanduo iš dirvų. Ktk. Upe plukdo sielius (bk). N emunu yrėsi valtimis ir laivais knechtai. VienR IV 84. Klaipėdoj kanalu plaukia laivai (bk). ; a e) laiptai, kopėčios: Fina laukan senas grafas, leidžias lai p- t ais suardytais. Myk-PutR I 209. Jis lipa laiptais aukštyn. ŠkėmBD 7. Karve išmokysikopėčiom lip t! Zvr. : f) kiti daiktai: Laipioja vikrus laivininkas s t iebais. Jabl. Pupa va išaugo. Ir galvoja: kažinkas ta pupa lips dangun. SZ 212. Kreivos pušaitės prie jūros. Sakai sliuogia kamienu, smėliu, sakus nustveria bangos. ŠkėmBD 80. Užlipo ant stogo nutekamaistais vamzdžiais (bk). [Jis] drąsiai galėjo mėginti pereiti viena grindų lenta išilgai. KatilMAR 50. Tokių daiktvardžių konstrukcijos su prielinksniu per turi paprastai reikš- mę "skersai", pvz.: eina per kelią, brenda per upę, lipa per kopėčias (pagul- dytas). ls jei kontekstas neleidzia dvejopo situacijos suvokimo, galimos pa- greéiui kai kurių linijinių daiktavardžių ir abi minėtos konstrukcijos. Pavyz- dziui, kelią išilgai Zymi daiktavardžių lieptas, tiltas įnagininkas ir konstrukcija su prielinksniu per (dažniau). Mes einame lieptu, o jis brenda su batais ir kelnėm tiesiai. Rm. Jau eidama tiltu išgirdau gūdų karvių baubimą. PūkAL 13. Aš tokioj tamsioj naktelėj bijau eiti per lieptelį(tts). Melagis melavo, per tiltą važiavo, rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo — keberiokšt (tts). 2.1.1.2. Priešdėlio pa- vediniai, žymintys nutisusia vietą, apribota iš vie- nos pusės (šono) (žr. LKG 1965:425). E in a jaunikaitis toliau paupiu. SZ 270. Visi grįžtelėjo ir pamatė pamiške atjojančius kelis kryžiuočius. VienR IV 103. Pulkas avių gūrinėja paežiais. BaltNV 39. Tą popietę vaikščio- jau pajūriu vienas. ŠkėmBD 94. Šarka ilgai vedė raisto p a- kraščiu žvalgo pėdomis. VienR IV 28. Šios darybos daiktavardžių kelio įnagininkas yra visiškai sinonimiškas prie- linksnių pagal/ palei konstrukcijoms su daiktavardžiais, iš kurių yra padaryti atitinkami priešdėlio pa- vediniai, plg.: pamiškė — eina pamiške, miškas — eina palei mišką. Plačiau apie pastarąsias konstrukcijas žr. 3.1. 2.1.1.3. Kitų konkrečios reikšmės daiktavardžių kelio įnagininkas dažnai gali kaitaliotis su prielinksnio per konstrukcija. Nesunku surasti gretiminės vartosenos pavyzdžių su tuo pačiu daiktavardžiu. Į naktį alkaną, į naktį šaltą e in i pusnyny apdengtu la u k u. Myk- PutRI354. — [Andrius] nusvirduliavo per lauką vienplaukis. 146 BubnŽDŽ 14; Anoj dienoj einu mišku, girdžiu — stuksena genys. Ktk. — Štai per mišką traukia žalčio karieta. SNėrR I 406; Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernuzis atjoja giria... MairRR I 90. — J o- ja jie per girią, žiūri — ant kelio auksinė pasaga. SŽ 247. Debesys pamažu kažin kur nušliuožia palinkusiu d an gum. VaižgRR I 277. — Ašnesauliulė per dangų vaikščioti. Viln; Jis ėjo savo tėvų kiemu tvirtais ir džiaugsmingais žingsniais. RūtP 12. — Juras ėjo per kiemą, nuleidęs galvą. CvR V 121; Snie gu lėtai p r a- šliaužia rogės. PūkAL 23. — Albinukė nubrido per sniegą lengva ir greita. BubnZDZ 13; Eidamas bažnyčiosaikšte, Tadas susitiko su Baubliu. GliauPR 347. — Nu éjo per Katedros ai k š- t ¢ (bk); Seniai neskustuvei du ritosi stambi ašara. BaltRn 91. — Per raukšlėtą veidą rieda dvi karčios dar užsilikę ašaros. BilR I 57; Merginos skruostais viena pokitos nusirito keletas skaidrių ašarų (rš). — Ko, ašarėle, kotu per skruostą kaip perlas riedi? MairRR I 129. Jis senas, jo kojos velkasi grindimis (/ per grindis). ŠkmBD 98. Jis stebi, kaip sien a (/ per sieną) šliaužia mėlyna musė. Škėm BD 66. Ir smėliu(/ per smėlį) nužingsniavau namo. ŠkėmBD 96. Plaukiame Keturių Kantonų ežeru (/ per ežerą). ŠkėmBD 90. Valtis nulinguoja pasiurusiy bangų ke te r 0 m (/ per keteras). PukAL 48. Ir dabar, brisdamas marmalyn é mis nuo miestelio stoties, apie tai galvojo. BilR I 77. Prielinksnio per konstrukcijos vartosena platesnė, o inagininko — stilistis- kai motyvuota. Jis budingesnis šnekamajai kalbai, grozinei literatūrai. 2.1.1.4. Dažni daiktavardžių daugiskaitos įnagininkai, žymintys vientisus plotus, kuriais slenkama (o ne atskiras vietas!). Iš pradžių aš einu laukais. PūkAL 223. Raiteliai ilgai j o- jo miškais ir šlaitais. VienR IV 91. Eini pelkėmis pro linguojanéius kupstus. ŠkėmBD 46. Kalnais lakiojau, dauboj nakvojau, žilvičių krūme lizdelį kroviau (tts). Bri do jie pievokš- liais, klimpo stačiuose molynų nugriuvimuose. Katil MAR, 99. Kai daiktavardžio daugiskaita žymi atskiras, dažnai viena nuo kitos nuto- lusias vietas, keliui nurodyti sakoma prielinksnio per konstrukcija ar prielinks- nio po konstrukcija (su kartotinės slinkties veiksmažodžiais), plg.: Pavargėlis ėjo per kaimus, prašydamas išmaldos. — Pavargėlis vai k § či o- jo po kaimus, prašydamas išmaldos. Šios konstrukcijos turi reikšmę "iš vienos vietos į kitą". Plačiau apie tai žr. aut. 1981:25 tt. 2.1.1.5. Galimi greta du kelio įnagininkai daiktavardžių, žyminčių vietas, susijusias savo tarpe įtraukimo santykiu, pvz.: Tuo siauru duobėtut a ku parugėmais kvapią žolę kasdien mina žingsniai atsragūs (Myk-PutR I 320). Tokiais atvejais vieną įnagininką galima pakeisti nuo daiktavardžio pri- klausomu kilmininku, plg. mina parugių taku. Gretinamieji junginiai skiriasi vienas nuo kito ne tik sintaksine sandara: pirmasis sudarytas lygiagretaus pri- jungimo būdu (abu dėmenys su veiksmažodžiu siejami tiesiog), o pastarasis — laipsniškai, bet ir informacijos pobūdžiu, aprašomos situacijos akcentais. Lygiagretaus prijungimo junginiais vienodai pabrėžiamos abi daiktavardžiais 147 pasakytos vietos, o laipsniško prijungimo junginiais, turinčiais hierarchinę struktūrą, aktualizuojama viena vieta, pasakyta tiesiogiai su veiksmažodžiu susietu daiktavardžio įnagininku. 2.1.2. Per su galininku 2.1.2.1. Prielinksnio per konstrukcija, kaip ir įnagininkas, žymi slinkties kelią daikto vidumi. Tačiau šių formų vartosena sutampa tik iš dalies. Kiek- viena minimų formų turi sau būdingą vartojimo sritį bei semantinį junglumą. 2.1.2.2. Prielinksnio per konstrukcijos, sudarytos su linijinės reikšmės daiktavardžiais (pvz., kelias, upė, griovys ir pan.), turi reikšmę "skersai" ir įnagininku nepakeičiamos. Žiūriu, bėga per kelią koks žvėrelis. Ktk. Nesustojau, nepatyriau, kas ten šaukia, tik ėjau per gatvę juodą. Myk-PutR I 294. Dar neįsiyrė Kulvys vidurin, mato: plaukia per Nemuną į Merkinės krantą briedis plačiaragis. KrėvP 34. Šias konstrukcijas galima pakeisti prielinksnio skersai konstrukcijomis, plg.: eina per kelią/ skersai kelią (kelio), plaukia per upę/ skersai upę (žr. 2.1.3). ian Tik prielinksnio per konstrukcijos vartojamos reikšti keliui "per viršų" (su veiksmažodžiais skristi, (per)šokti, (per)lipti, (per)žengti, (per)mesti ir pan.). Išbėgo Marcelė ant gonkų ir pamatė gervių virtinę, s k r e n d a n- čią per ežerą. BorBM149. Zengdama per slenkstį, ji graibėsi durų. SimonP; 103. [Žmonės] šo kinėjo per rūkstančias, žaižaruojančias s ij as. CvR V 205. 2.1.2.4. Įvairios leksinės sudėties prielinksnio per konstrukcijos, jungia- mos su giminiško prielinksniui priešdėlio per- veiksmažodžiais, yra sinonimiš- kos vienam galininkui. | Perplauksi per upę, tavęs lauks mano žmogus su dviem arkliais. ŠaltRD 136. Persliuogęs per tvorą, šlubuodamas, vaikas pradėjo bėgti slėnio pusėn. CvR 1289. Jis dar gali, tikriausiai, gali pereiti per sieną. VenclGD 468. Ugnis peršoko per griovį. Katil MAR 369. Per slenkstį peržengti taikėsi, bet nesisekė. LzPR I 85. Jurgis perbraukėranka per didžiuį žemėlapį. SajND 19. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau. RD37. Perlipęs tvorą, Anskis eina parugėmis. Simon. Vaišvilka, užsisiaustęs ant šarvų juodą kailį, netvirtom, nuo susijaudinimo linkstančiom kojom perėjo menmnę. ŠaltRD 150. Perbraukia ranka veidą, ir šypsenos — nė pėdsako. BubnŽDŽ 17. Gretinamos formos, t.y. prielinksnio per konstrukcija ir galininkas, skiriasi tam tikrais reikmės atspalviais. Prielinksnio per konstrukcija labiau pabrė- žiama pati slinktis (prielinksnis per savo semantikoje turi ir slinkties semą), o galininku, kaip objekto linksniu, akcentuojama slinkties įveikiama vieta. | 2.1.2.5. Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama nusakant aiškų tar- pinį kelią, — tą rodo kontekstas. Iš Vilniaus į Zarasus važiuoja per Uteną. Ut. Kai aš 148 grįžau namo per Kuomiškes, amačiau ją išėjusią iš girelės ir plevėsuojančią žalia šerpe. VienIMA 143. $i kartą jie važiavo ne Žemaičių plentu per Silénus, o keliu, pro Nemuną. VenclGD 64. Tačiau kada iš linksmo ir nerūpestingo Paryžiaus per Vokietiją grįžo namo, jis suprato: pasaulyje darosi kažkas ne taip. VenclGD 112. Tarpinį kelią žymi ne tik tikriniai daiktavardžiai, bet ir bendriniai, pvz.: Per kaimą, čerškėdami geležiniais pančiais, i šj 0 j o nakties paskutiniai naktigoniai. VienIMA 23. Į mokyklą eidavau per mi š- kelį (dalį kelio, o miškeliu reikštų "visą kelią"). Ktk. Beje tikriniai daiktavardžiai gali reikšti ir "visą kelią", tačiau tik su prie- linksniu per (kelio įnagininku tokie daiktavardžiai nesakomi), pvz.: Važiuojant per Uteną, sutemo, bet ne * važiuojant Utena. 2.1.2.6. Keliui daikto vidumi žymėti su prielinksniu per paprastai var- tojami plačios reikšmės konkretūs daiktavardžiai, pvz.: Per pasaulį keliauja žmogus. Brazdž. Rudenėlis per tėvynę nuzings- niavo šilo viržiais. SNėrR I 325. Einu per pavasarišką ž e- mę — ir mano širdis pilna giedros. PūkAL 223. Ir vaikusji vedas žemėn per marias, — ir sugrįžti žada, kada jis norės. SNėrR I 422. 2.1.2. Prielinksnis per (ne įnagininkas!) vartojamas su daiktavardžių dau- giskaita, žyminčia daiktus, išsidėsčiusius tam tikru atstumu vienas nuo ki- to (šių opozicija — daiktavardžių daugiskaita, žyminti vientisas vietas, žr. 2.1.1.4). Trečias ruduo iš eilės ji keliavo per apylinkėskai mus. CvRg II 35. Eik per namus — vis gal užsiklausi, kas parduoda karvę. Ktk. Kadaise moneta ėjo per žmonių pirštus. GliauPR 92. Per rankas ėjo stiklinė [su šampanu]. RimkKK 335. | Šios konstrukcijos žymi visą kelią, suskaidytą atkarpomis. Tokios reikš- mės konstrukcijos sudaromos ne tik su vietas ar daiktus, bet ir su asmenis ar įvykius (procesus) žyminčiais daiktavardžiais. Ėjo [mokytoja] per tėvus, prašydama, kad leistų vaikams mokytis. RimkKK 138. Nesuspėji žmogusireit per šermenis. VenclPU 332. Kasdien jis eitų per talkas. BubnZDZ 11. ; Šiems yra sinonimiški junginiai su dvigubomis prielinksnių konstrukcijo- mis, plg. ėjo iš kaimo į kaimą/ iš vieno kaimo į kitą (plačiau žr. aut. 1981 : 27). 2.1.3. Konstrukcijos su skersai, išilgai, įstrižai 2.1.3.1. Prielinksniai skersai, išilgai, įstrižai be reikšmės skirtumo var- tojami su kilmininku ir galininku (žr. LKG 1971:637 tt.). Su slinkties veiks- mažodžiais šios konstrukcijos žymi slinkties kelią daikto (orientyro) viduje. Beje, vartojamos su dėjimo, padėties keitimo veiksmažodžiais jos turi slink- ties galinio taško reikšmę, pvz.: atsigulė skersai lovos/ lovą (plg. atsigulė į lovą). 2.1.3.2. Minimos prielinksninės kelio konstrukcijos sudaro privatyvine opoziciją prielinksnio per konstrukcijai pagal slinkties kryptį orientyro mat- menų atžvilgiu (nežymėtas narys — pastaroji konstrukcija). [Veronika] perbrido skersai dirvos, išėjo pievelėn ir 149 apsidairė. VienAS 33. Išilgai laukų rėžiai ėj o. Grž. Jis ėjo įstrižai lauko. Mžš. Aš galiu įkypai Dubysos pe r- plaukti. Krtv. Eik įkypai miško. VKS. | Įsibėgėji ir čiuoži skersai b alute MaSAMB 21. Jeigu skersai kelią zuikis perbéga — bus laimė. Vlkv. Bėk išilgai pievą. Ukm. Perplaukė išilgai ežerą. Gs. 49 Pakeitus šias konstrukcijas prielinksnio per su galininku konstrukcija pra- randama šiek tiek informacijos, plg.: eina skersai (išilgai, įstrižai) pievos/ pievą ir eina per pievą (bet kuria kryptimi pievos matmenų atžvilgiu). ) 2.1.3.3. Prielinksnio išilgai konstrukcijos, paprastai tarmėse, gali žymėti ir kelią daikto pašaliu. Šiuo taveju jos yra sinonimiškos prielinksnių pagal/ palei su galininku konstrukcijoms ar/ bei priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininkui, pvz.: eik išilgai upės/ pagal (palei) upę/ paupiu. 2.1.3.4. Tie patys žodžiai skersai, išilgai, įstrižai/ įkypai esti vartojami kartu su prielinksnio per konstrukcija ir atlieka prieveiksmio funkciją, pvz.: Kartą žmogus svetur nuklydęs nuo tako ir skersai per la u- kus beeidamas turėjęs pro tvorą lįst. Jrk 127. Eik per pradalgius įstrižai ir atrasi. Ds. Šie prieveiksmiai su prielinksniu per samplaikos nesudaro: tai rodo jų galėjimas eiti po prielinksninės konstrukcijos, t.y. postpoziciškai, plg. eina skersai per dirvą (a)ir eina per dirvą skersai (b). Prielinksninė minėtų prieveiksmių vartosena su galininku galėjo atsirasti iš konstrukcijų (a), praleidžiant prielinksnį per ir neprarandant informacijos, plg. eina skersai [per] dirvą. 2.1.4. Apibendrinamosios pastabos 1) Slinkties kelią ištisai daiktą žymi įnagininkas ir prielinksnio per kon- strukcija. Šios formos sudaro opoziciją prielinksnių pagal/palei ir pro su ga- lininku konstrukcijoms, žyminčioms kelią daikto pašaliu, plg.: eina mišku/ per mišką — eina pro mišką/ palei mišką. 2) Prielinksnio per konstrukcijos ir įnagininko vartosena iš dalies sutampa. Tačiau kiekviena minėtųjų formų turi ir sau būdingą vartojimo sritį. 3) Įnagininku sakomi linijinės reikšmės daiktavardžiai, pvz.: eina keliu, gatve. Tie patys daiktavardžiai su prielinksniu per turi kitokią kelio reikšmę — "skersai". 4) Su priešdėlio per- veiksmažodžiais vartojama per konstrukcija. Be to, ji yra sinonimiška galininkui, pvz.: perėjo per kiemą/ kiemą, peršoko per griovį/ griovį. 5) Tik prielinksnio per konstrukcija vartojama žymint tarpinį kelią: ka- da iš konteksto aišku, kad perkertama vieta paliekama, kaip vienas pakelės taškas, pvz.: Iš Vilniaus į Uteną važiuojam per Molėtus. 6) Zymint visą kelią, t.y. kada neakcentuojamas priartėjimas prie vie- tos ir nutolimas nuo jos, prielinksnio per konstrukcija. ir įnagininkas gali būti vartojami pagrečiui, sinonimiškai, pvz.: eina per kiemą/ kiemu, važiuoja per mišką/ mišku. Šiuo atveju įnagininkas yra stilistiškai žymėtas. 7) Prielinksnio per konstrukcija ir įnagininkas (kartu paėmus) sudaro pri- vatyvinę opoziciją prielinksnių skersai, išilgai, įstrižai konstrukcijoms, žy- 150 minčioms ir slinkties kryptį orientyro matmenų atžvilgiu. 2.2. Kelias kiaurai daiktą 2.2.0. Kelias kiaurai daiktą yra reiškiamas konstrukcijomis su prielinks- niais pro (išėjo pro duris) ir per (kulka išlindo per sieną), taip pat su skersai, * 4šilgai, įstrižai/ įkypai, kiaurai (iltys išlindę kiaurai žandų). Kelio kiaurai daiktą konstrukcijos sudaro opoziciją kitoms kelio konsturk- cijoms pagal slinkties kryptį orientyro atžvilgiu: jos žymi slinktį s t a t- men ai orientyrui, persmeigiant jį, pvz.: kulka perėjo per sieną, išėjo pro vartus (vartai suvokiami kaip vertikali plokštuma). O kitos kelio konstrukci- jos žymi slinkties kelią lygiagretų orientyrui, pvz.: eina per aikštę (kelias lygiagretus daikto paviršiui), eina palei aikštę (kelias lygiagretus daik- to šonui), eina apie aikštę (kelias lygiagretus visoms daikto pusėms). Kelio kiaurai daiktą reikšmė yra nevienalytė: prielinksnio pro konstruk- cijomis žymimas kelias paprastai kiaurai tuščią apribotą vietą, pvz.: eina pro duris, lenda pro skylę, o prielinksnio per konstrukcijomis — kelias kiaurai vientisą daiktą, pvz.: išlindo per delną, persigėrė per darbužius. Prielinksnių pro ir per vartosena pirmiausia skiriasi pagal daiktavardžių reikšmes, iš dalies pagal veiksmažodžius. 2.2.1. Pro su galininku 2.2.1.1. Prielinksnio pro konstrukcijos, žyminčios slinkties kelią kiaurai daiktą kaip kliūtį, gali turėti vertinamąsias semas "sunkiai" ar "lengvai" (plg. rusų k. CBIIO 1972:131). Tai matyti iš konstrukcijas valdančių veiksmažo- džių bei prie jų prišlietų prieveiksmių ar dalelyčių, plg.: 1) vežimas sunkiai pravažiavo pro vartus, 2) vežimas lengvai pravažiavo pro vartus; 3) vežimas vos prasibraškino pro vartus, 4) * vežimas lengvai prasibraškino pro vartus; 5) vežimas lengvai prasmuko pro vartus, 6) * vežimas sunkiai prasmuko pro vartus. Neutralūs minėtųjų semų atžvilgiu veiksmažodžiai gali turėti abu modifi- katorius (žr. pvz. 1,2), o žymėti — tik po vieną (žr. pvz. 3,5). 2.2.1.2. Veiksmažodžius, su kuriais vartojamos prielinksnio pro konstruk- cijos, galima skirti į kelias semantines grupes (žr. aut. 1963:52). a) Neutralūs slinkties veiksmažodžiai: eiti, bėgti, važiuoti, nešti, vyti ir pan. b) Veiksmažodžiai, reiškiantys slinktį su kliūtimis, t.y. turintys semą "sunkiai": laužtis, brautis, veržtis, spraustis, grūstis, skverbtis ir kt. c) Regėjimo ar su regėjimu susijusius veiksmus ar būsenas žymintys veiks- mažodžiai: matyti, žiūrėti, stebėti, atrodyti; spindėti, šviesti, mėlynuoti, mar- guliuoti; d) Girdėjimo ar klausa suvokiamus veiksmus žymintys veiksmažodžiai: girdėti, klausyti, kalbėti, skambėti ir kt. 2.2.1.3. Prielinksnio pro konstrukcijoms skiriamąją galią turi jų daikta- vardžio leksinė reikšmė, plg.: Fina pro sodą "pro šalį", 151 eina pro vartus "kiaurai". | : Beje, pastaroji konstrukcija gali reikšti ir "pro šalį", bet tik tam tikra- me kontekste, pvz.: važiavo pro vartus, bet neužsuko į kiemą (be papildomo konteksto konstrukcija pro vartus asocijuojas su reikšme "kiaurai" ). ; Prielinksnio pro reikšme "kiaurai" būdinga vartojimo aplinka yra daikta- vardziai, žymintys: a) kiaurymes, tarpus (durys, langas, vartai, plyšys, skylė, spraga, anga, properša...; gerklė, ausis, nosis): as Ir Brisius nuliūdęs dūlina pro duris. BilR I 206. Mudu į ė- jom pro didžiuosius gimnazijos vartus. PūkAL 143. Katytė į š o- ko pro langą į kambarį, kur gulėjo karalaitė. An. Kgas pamačiau pro stikle pratrintą akivarėlį, ir šiandien negaliu užmiršti... Vien. Naktį p r o pirkelės plyšius žy b či o- jo belaisvio pypkė. Cv. Didi išmintis pro mažą gerklę i š- lenda. Ps. Kol jauna buvau, gražiai žydėjau, kai pasenau, akis įgyjau ir protas akis pati išlindau. Pkr. b) akytus daiktus, daiktus su tarpais, spragomis (tvora, vežėčios, tinklas, grotos, sietas...): Viena jų jau prie pat vartelių bandė pralįsti įsodą pro pi nučių tvorą ir pasispaudė. Cv. Man peilis iškrito pro ve žė- čias (pro jų tarpelius). Jabl. Mažos žuvys išlįs pro tokį ti mn k- la — retas. Ktk. Rugiai pro sietą birnoja. Vikv. Ir vėlyvosios gėlės visur žiedų įvairumu ir jy kekių sunkumu tebe s i- laužė pro darželio tvo rą. KatiiMAR 367. c) vienarūšių daiktų sankaupą (minta, būrys, žmonės, lapija, lapai, šakos, medžiai...): Prakapas neskubėdamas bro vėsi pro minią. Cv. Greita, judri moterėlė pro žmones spraudėsi artyn. Vencl. Saulė mi r- guliavo pro medžių šakas. Cv. Pro tamsiai žalius lapus spindi mėlynas dangus. Myk- Put. Su ąsočiu rankoje iš vidaus atbėgo šeiminikė ir, prasi spr aud u- sit pro būnrą, tirščiausiai nustojusį rūsio angą, paklausė. Katil MAR 374. Saulė čiak o šėsi pro išsikerojusių medžių šakas Katil MAR 308. d) ilgus tuščiavidurius daiktus (vamzdis, kaminas, šiaudelis, rankovė, butelio kaklelis): Vanduo išbėgo pro vamzdžius (bk). Pro kaminą kyl a tiesus, plonas dūmas. PūkAL 79. Baltas garlaivis, ver s d a mas dūmus pro palinkusi kaminą, pamažu tolsta ir tolsta. PūkAL 48. Gumelis atrodęs visai laibas, ir jo galva lengvai galėjusi pr alįsti pro butelio kaklelį. Cv. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiau del į... Vencl. Ponas pro rankovę midų geria. Lg. e) regimuosius gamtos reiškinius (rūkas, dūmai, lietus, debesys...): Dangaus krašte pro rūką neryškiai švietė mėnulis. Vencl. Dabar ns sėdėjo atsilošęs, jau apsvaigęs, rūkė ir pro dūmus m a- tė įraudusį Martos veidą... Vencl. Tuo laiku mirktelėjo akinanti žaibo ugnis, 152 a ———E———Z———s : valandėlę pasirodė pro lietų skaudžiai žali lapai. Cv. Bet saulė vel laužėsi pro debesis. KatiiMAR 320. f) garsus (triukšmas, dūzgimas, verksmas...): Priešpiečiais p r o kuliamyjy mašinų dūzgimą girdėjai be perstogės bliaunant avis. Cv. Pro lietaus šnarėjimą klanus ė- s1, bene išgirs pažįstamą bildesį laiptuose... Cv. Reikia pridurti, kad prielinksnio pro konstrukcijos, sudarytos su daikta- vardžiais, žyminčiais regimuosius gamtos reiškinius (žr. e) ar garsus (žr. f), turi ribotą semantinį junglumą. plg.: pro rūką švietė mėnulis, pro šnaresį išgirdo kalbant. 2.2.1.4. Prielinksnis pro pavartojamas ir "ne savo" leksinėje aplinkoje — su vientisus daiktus kaip įveiktinas kliūtis žyminčiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio per (žr. 2.2.2.1). Nors namuko langai buvo uždangstyti,, p r o nepakankamai storą medžiagą... iš vidaus skverbėsi $v i e s a. Vencl. Vakaro vėsa smelkiasi pro plongsuknele. BubnZDZ 95. Pro mar š- kinius, sudrėkusius nuo prakaito, sr iv a maloni žemės vėsa. BubnŽDŽ 82. Buvo tikėta, kad prisivalgius medaus su koriais, vaškas sunkiasi pro pilvo odą. Ivan GU 121. Jo platūs pečiai pakyla, pro švarką išsišaunmna aštrūs mentikauliai. BubnZDZ 52. Jį pamokė vienas kalinys dar laisvėje būnant, kaip reikia kalbėti pro storasieną. Cv. Prielinksnio pro vartosena gali būti palaikoma giminisko jam priešdėlio pra-: Vanduo prasikošė pro velėną, o žvirgždas ir smulkus smėlis liko... PožŽNSV 98. O liepsna, pasišiaušusi dūmų gaurais ir kibirkščių spiečiais, jau prasimušė pro svirno stogą. Vien. Pro įdegusius skruostus prasimušė raudonumas. KatilMAR 189. Rugiai nedygo, jų nusilpusius daigelius, dar ne pr a sil a už u- sius pro grumstą, kirmėlės kirpo lyg žirklėmis. Katii MAR 380. Tačiau vargu ar toleruotina bendrinėj kalboj prielinksnio pro vartose- na vietoj prielinksnio per su šiam giminiško priešdėlio per- veiksmažodžiais, pvz.: vėjas perkošia pro darbužius (=per darbužius). Pajesio molio drėgmė persisunkė pro Garšvos batus (=per batus), ir jis drebėjo. ŠkėmBD 36. Bendrinės kalbos požiūriu prielinksnio pro konstrukcijas, sudarytas su vientisus daiktus (ne su kiaurymes!) žyminčiais daiktavardžiais, t.y. var- tojamas vietoj prielinksnio per konstrukcijų, reikėtų vertinti taip pat kaip ir prielinksnio per konstrukcijas, vartojamas vietoj prielinksnio pro konstruk- cijų (žr. 2.2.2.2): tiek vienos (sunkiasi pro drabužius), tiek kitos (išėjo per duris) konstrukcijos laikytinos periferinėmis. Keliui kiaurai tuščią vietą žy- mėti bendrinėje kalboje vyraujanti yra prielinksnio pro konstrukcija, o keliui kiaurai vientisą daiktą nurodyti — norminė yra prielinksnio per konstrukcija. Gretiminė šių konstrukcijų vartosena yra stiliškai motyvuota. Kartais prie- linksnio parinkimą lemia giminiškas pastarajam veiksmažodžio priešdėlis (žr. 153 2.2.1.4). 2.2.2. Per su galininku 2.2.2.1. Prielinksnio per konstrukcijos, reiškiančios kelią kiaurai daiktą, skiriasi nuo prielinksnio pro konstrukcijų pagal jas sudarančių daiktvardžių leksines reikšmes. | Prielinksnis per, skirtingai nuo prielinksnio pro, vartojamas su užpildytą erdvę — vientisus daiktus kaip medžiagą (jų opozicija — kiaurymės, tarpai, daiktai su tarpais) žyminčiais daiktavardžiais, pvz.: kulka išėjo per sieną, per koją, per spintą, per lubas ir pan. Tokių daiktavardžių nėra prasmės de- taliau grupuoti. Aktualiau yra smulkiau aptarti veiksmažodžius, prie kurių jungiamos minimos konstrukcijos. Prielinksnio per konstrukcijos, sudarytos su vientisus daiktus žyminčiais daiktavardžiais, vartojamos paprastai su veiksmažodžiais: a) (i)listi, išlįsti, išeiti, pereiti "išlįsti"; peršautli, perverti, persmeigti, per- durti: Ne per sieną įlindau — pro atviras įėjau. Lz. Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Ds. Vinis perlindo per sieną. Prn. Kulkos išeita per sieną. Ktk. Kulkaperėjo per koją. Svn. Per mūrą neperšaus. Kri. Pertris sienas peršovė. Btg. Pervėrė virbalg per kamuolį. Ktk; : b) sunktis, persisunkti, prasisunkti, persigerti "t.p.”, perlyti, permirkti, permerkti: Kraujas net per marškinius sunkias. Užp. Į balutg pripylė smėlio — vanduo persisunkė ir per s mėlį. Ktk. Kava persigėrė per staltiesę — ir dantim neišgrauši. Ktk. Pe r- lijo maneir per lietpaltį. Ktk; c) perpūsti, perkošti “t.p.": Perpūtė ausis per ploną skarelę. Ktk. Vėjas košė per rūbelius. VienVŠ 196; d) skverbtis, brautis, veržtis, laužtis: Kariai drąsiai skverbėsi per ugniesir sprogimų si en ą (rš). Karvės laužiasi per krūmus. Balt. Jisbroveési per tankų pakelės alk sn yn g. RimkKK 187; e) žyminčiais klausos pojūčiais suvokiamus veiksmus (girdėti, klausyti, suprasti, susikalbėti...): Einu per kiemą, girdžiu per sien g apkalb mudu žmonelės. RD 61. Galima susikalbėti ir per sieną. Ktk; f) žyminčiais regėjimo pojūčiais suvokiamus veiksmus, būsenas (matyti, išvysti, atrodyti, raudonuoti, mirguliuoti): Matyti jisai dar mato, bet tikkaip per dūmus. Bil 2.2.2.2. Iš tiesų prielinksnio per vartosena platesnė. Šis prielinksnis ir tarmėse, ir raštų kalboje sakomas ir su kiaurymes žyminčiais ar tokią semą turinčiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio pro (žr. 2.2.1.3). Vežimas pasuko per paskutiniuosius gale kaimo beržais iškaišytus var tus. Cv. Ir pasibalnoję, pakamanoję eiklius žirgus, išjojo iš aukšto tėvų dvaro per vario vartelius. Krėv. Karalaitė, p er 154 langą pamačiusi, liepė jį suimti. An. Ein ant plésikui per duris, ji paukšt su kardu. Vb. Neilgai trukus, skaisti aušra ėmė smerktis per daržinėsplyšius į vidų. Vėjas šniokštė, vėjas švilpė per ausis. KatilMAR 121. Per skylę jie pam a- t ė didelį tamsų urvą. Pšl. Jam per nosis ir per ausis ve r- žėsi ugnis. Sml. Užstūmei [jušką], kai vėjas per kaminą visą šilumą i š p ū k š- tė. BubnŽDŽ 58. Atsigulęs už kalnelio per Ziir ong gražiai m a- čiau visą priešų laivyną. Balč. Prielinksnio per vartosena "ne savo" aplinkoje, t.y. su kiaurymes žy- minčiais daiktavardžiais, kaip ir prielinksnio pro konstrukcijos vartoseną vie- toj prielinksnio per, t.y. su vientisus daiktus žyminčiais daiktavardžiais (žr. 2.2.1.4), gali palaikyti giminiškas prielinksniui veiksmažodžio priešdėlis — šiuo atveju per-, pvz.: Perlendu per sienos skylę ir uždususi įpuolu krautuvėn. PūkAL 38 Perverk lazdą per ušėtko ¢ s as ir neškim abu — bus lengviau. Ktk. Tačiau su priešdėlio pra- veiksmažodžiais prielinksnio per vietoj pro, t.y. su kiaurymes žyminčiais daiktavardžiais, nederėtų bendrinėje kalboje vartoti, pvz.: Kraujas per (=pro) burną prasimušė. Pralindo per(=pro) skylę. Antra vertus, šis priešdėlis netrukdo vartoti prielinksnį per su vienti- sus daiktus žyminčiais daiktavardžiais, t.y. jam būdingoje aplinkoje, pvz.: pragręžė skylę per akmenį. 2.2.2.3. Apibendrinant pasakytina, kad: 1) prielinksnio per kiaurai reikšme būdinga vartojimo aplinka yra vientisus daiktus žymintys daiktavardžiai, pvz.: kulka išlindo per sieną, vinis persmigo per koją; 2) prielinksnio per vartosena "ne savo" aplinkoje — su kiaurymes žymin- čiais daiktavardžiais, t.y. vietoj prielinksnio pro (pvz.: išėjo per duris, (žuvis) išlindo per tinklą), bendrinės kalbos požiūriu laikytina periferine, kaip ir prie- linksnio pro vartosena vietoj prielinksnio per (žr. 2.2.1.4; 2.2.2.2); 3) yra kontekstų, kur sunku griežtai pasakyti, kuriam prielinksniui teikti pirmenybę, pvz.: išgirdo pro triukšmą/ per triukšmą. 2.2.3. Konstrukcijos su skersai, išilgai, įstrižai 2.2.3.1. Šie prielinksniai iš kitų išsiskiria tuo, kad jie vartojami su dviem linksniais — galininku ir kilmininku — be reikšmės skirtumo (žr. LKG II 637—640). 2.2.3.2. Minimi prielinksniai, be kita ko, gali žymėti ir slinkties kelią kiaurai vientisą daiktą, tačiau skirtingai nuo prielinksnio per, kartu nurody- dami ir slinkties kryptį orientyro matmenų atžvilgiu. Peréjus kulkutė įstrižai sieną. Plv. Ietis p e rs m i- go skersai medį (bk). Vinis išlindo išilgai lentą. Ktk. Šios konstrukcijos su prielinksnio per konstrukcija sudaro privatyvinę opo- ziciją: nežymėtas jos narys — pastaroji konstrukcija. Ja pakeitus pirmąsias 155 prarandama šiek tiek informacijos, plg.: kulka perėjo įstrižai sieng, kulka perėjo per sieną. 2.2.4. Konstrukcijos su kiaurai, skradžiai 2.2.4.1. Prielinksnis kiaurai, jo sinonimas skradžiai turi labai ribotą lek- sinį junglumą: jie eina paprastai su daiktavardžiu žemė ir su veiksmažodžiais prasmegti, nugarmėti, nueiti "t.p.". Kadtu kiaurai žemę nueitum! Lp. Niekur neberandu — gal kiaurai žemę prasmego! Sim. Kadjis skradžiai žemę nugarmėtų, kaip įkyrėjo. Užp. Čia labai klampu, rodos, skradžiai žemę nuljsi Lš. KadtuskradzZiai žemės pranyktum! Ds. Šios konstrukcijos nesikaitalioja su prielinksnio per konstrukcija, nebent jos daiktavardis būtų daugiskaitos formos, pvz.: Niekur nėra kirvio, rodosi, kad skradžiai žemių (/per žemes) nuėjo. Pbs. Reikia pridurti, kad šios konstrukcijos neturi "perėjimo į kitą pusę" semos, kuri būdinga prielinksnio per konsktrukcijai: jų reikšmė artimesnė galinio taš- ko reikšmei, plg.: prasmego kiaurai žemę, prasmego į žemę. 2.2.4.2. Šie prielinksniai pavartojami ir prielinksnio per leksinėje aplin- koje (paprastai su veiksmažodžiais lįsti, išlįsti, perlįsti, pereiti "t.p."): Kaip smeigė, kiaurai viską ir perlindo. Plv. Kaip duosiu, taitu skradžiai sieną išlįsi. Ktk. Šios konstrukcijos priklauso šnekamosios kalbos stiliui. 2.2.5. Apibendrinamosios pastabos 1) Kelio kiaurai daiktą konstrukcijos sudaro stiprią semantinę opoziciją kelio daikto vidumi konstrukcijoms pagal slinkties kryptį orientyro atžvilgiu, plg.: a) eina pro duris (+), b) eina per kiemą (=). Pirmuoju atveju Zymima kryptis statmena orientyrui, antruoju — lygiag- reti su juo. 2) Kelio kiaurai daiktą reikšmė yra nevienalyté ir žymima dviem prielinks- niais: pro su galininku ir per su galininku, plg.: išėjo pro vartus ir (kulka) išėjo per sieną. 3) kiekvienas šių prielinksnių turi sau būdingą semantinį junglumą su daiktavardžiu, — nuo to priklauso ir pačių konstrukcijų reikšmės skirtumai. 4) Prielinksnis pro jungiasi su daiktavardžiais, žyminčiais kiaurymes, spra- gas, tarpus ar turinčiais tokias semas, pvz.: išėjo pro vartus, išlindo pro tvorą, žiūri pro langą, rūksta pro kaminą, byra pro sietą. 5) Prielinksnio per būdinga vartojimo aplinka yra vientisus daiktus žy- mintys daiktavardžiai, pvz.: (vinis) perlindo per lentą, (vanduo) persigėrė per drabužius, perpūtė ausis per skarelę, girdi per sieną. 156 6) Šie prielinksniai esti vartojami ir "ne savo" aplinkoje: per vietoj pro (eina per duris, žiūri per langą, išlindo per tvorą) ir pro vietoj per (sunkiasi pro drabužius, girdi pro sieną, kalasi viščiukas pro lukštą). Bendrinės kalbos požiūriu tokia minimų prielinksnių vartosena laikytina periferine. 3. Pašalio reikšmė Kelio daikto (orientyro) pašaliu konstrukcijos yra kelio daikto vidumi kon- strukcijų priešybė, plg.: eina pro mišką (pašalio reikšmė), eina per mišką (vidaus reikšmė). Kelio daikto pašaliu konstrukcijos yra ne vienos reikšmės. Prielinksnių pro ir pagal/ palei konstrukcijos su galininku žymi kelią orientyro pašaliu, ne- nurodant iš kurios pusės, prielinksnių apie/ aplink konstrukcijos su galininku žymi kelią, juosiantį daiktą iš visų pusių (žr. 3.3), kitos konstrukcijos nurodo slinkties kelią, kurios nors orientyro pusės (dalies) atžvilgiu (žr. 3.4; 3.5). Prielinksnių pro ir pagal/ palei su galininku reikšmės yra artimos, tačiau jos kai kuo ir skiriasi (plg. Kilius 1980:44). Pastarosios konstrukcijos nurodo visą (vientisą) slinkties kelią, o pirmosios — paprastai tarpinį kelią, vieną ilgesnio kelio atkarpą, plg.: važiavome palei mišką (visą kelią), važiavome pro mišką (vienu tarpu, bet ne: visą kelią). Be šių slankumo reikšmės ypatumų, minėtosiois konstrukcijos skiriasi kiek ir orientacine reikšme: prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos nurodo slink- ties kelią labai arti orientyro (jo pašaliu),o prielinksnio pro konstrukcijos šiuo atžvilgiu yra nežymėtos, plg.: Ėjo pro pat lan gus ir neužėjo. Bsg. — Pro malūno sp ar nus slinko rudens debesys. BorBM; 50. Kiekvienas minėtųjų prielinksniy turi sau būdingą semantini jungluma. Labiau apibrėžta (daiktavardžio atžvilgiu) yra prielinksniy pagal/ palei var- tosena. Todėl pirmiausia jie ir bus aptariami. 3.1. Pagal/ palei su galininku Šie prielinksniai kelio reikšme yra sinonimiški. Beje, jų visa semantika nesutampa ištisai: prielinksnis pagal turi ir kitų reikšmių (žr. LKG 1971:622 tt.). 3.1.1. Prielinksnių pagal/ palei būdinga vartojimo aplinka yra daiktavar- džiai, žymintys linijinius daiktus (upė, griovys, pylimas, tvora, siena, suolas). Jų priešybė — daiktai kaip taškai. Ir einu pagal upelj tolyn. PūkAL 187. Popieriaus gniužulėlį jis sudraskė žingsniuodamas pagal Nemuną. ŠkėmBD 78. Arklys suka iš kelio ir eina pagal griovį — gali įversti. Lnkv. Ėjo pagal sodnotvorą. Tvr. Štai ateina mergužėlės p a- gal manopradalgély Rz. Paėjėk palei upę toliau ir rasi kelią. Prn. Žiūrėk, pelė palei sieną bėga. Vlkv. 3.1.2. Reikia pasakyti, kad šios konstrukcijos nėra dažnos: tam pačiam reikalui turime kitą formą — priešdėlio pa- daiktavardžių įnagininką, pvz.: nuėjo paupiu, pagrioviu, šliaužia pasieniu, patvoriu. Tokius įnagininkus ga- 157 lima pakeisti prielinksnių pagal/ palei konstrukcijomis su atitinkamais nepri- ešdėliniais daiktvardžiais ir atvirkščiai, jei tam netrukdo sintaksinė aplinka, plg.: nuėjo paupiu/ palei upę, pamiske/ palei mišką, šliaužia pasieniu/ palei sieną, skraido pažemiu/ pagal žemę. : Tačiau šių formų negalima kaitalioti, jei jos turi pažyminį, plg.: Iš miško traukė grioviaksiaiišmintu paupiu (KatilMAR 285) ir Ejo p a- gal sodotvorą. Antra vertus, prielinksninės konstrukcijos negalima pakeisti įnagininku, jei iš jos daiktavardžio nedaromas priešdėlio pa- vedinys, pvz.: Štai ateina mergužėlės pagal mano pradalgėląį. Ra 3.1.3. Prielinksniai pagal/ palei vartojami ir su nelinijinés reikšmės daik- tavardziais, Zyminéiais tam tikrus plotus (pvz., miškas, sodas, rugiai "rugių laukas", ežeras) ar šiaip didesnės apimties daiktus (pvz., pastatus). Eik pagal rugius. LKK IX 162. Praėjo vilkas pagal sodžių. Mrc. Mudu patraukėme per laukus pagrioviais, palei didelę balą su trim beržais ant kranto. MikelLE 87. Žiūriu— joja palei dvarą. Lp. Joju palei s 0 dą, sodai sužydėjo. Ktv. Ir tokias konstrukcijas galima pakeisti priešdėlio pa- daiktavardžio įnagi- ninku (jei toks daiktavardis yra ir jei tam netrukdo sintaksinė aplinka), pvz.: Aliukas atsargiai slinko paežere. ZobSV 78. (Plg. dar: E ž e- ropakraščiu slinko nerūpestingas gyvulėlis. ZobSV 55). Laukai jį visada traukė, o pavaikštinėti paruge me kasdien tenka. ZobŠV 15. Antra vertus, tokios prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos gali būti var- tojamos pagrečiui su prielinksnio pro konstrukcijomis, plg.: 1) važiavome pro ežerą/ palei ežerą, 2) jojo pro sodą/ palei sodą, 3) praėjo pro stulpą/ * palei stulpą. Gretinamieji junginiai skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais, kuriuos jiems teikia prielinksniai: prielinksniu palei pabrėžiamas slinkties kelio artu- mas orientyro (vietos) atžvilgiu ir kartu orientyro tįsumas: pats prielinksnis turi "linijiniškumo" semą ir ją gali perteikti gretimam žodžiui (vietą žymin- čiam daiktavardžiui), jei tam neprieštarauja šio reikšmė. Sakysim, su daiktus kaip taškus žyminčiais daiktavardžiais (žr. 3 pvz.) šis prielinksnis praranda "linijiniškumo" semą, todėl su jais ir nebūdingas. O prielinksnis pro nurodo aplenkiamą, paliekamą daiktą (vietą) neakcentuodamas slinkties kelio artu- mo nuo jo. 3.1.4. Su daiktavardžiais, žyminčiais nedidelės apimties daiktus, tevarto- jamas prielinksnis pro ir labai retai — prielinksnis pagal, pvz.: Tačiau vienas nedoras mokinys paleido man į galvą riešutą, kuris prazvimbė visai pagal mane BalčGK 92. Tokia vartojimo aplinka prielinksniams pagal/ palei yra periferinė. Pavyzdžių su prielinksniu pro žr. 3.2. | 3.1.5. Prielinksniai pagal/ palei vartojami su daugiskaita daiktvardžių, žyminčių viena eile išsidėsčiusius ar pasklidus daiktus, pvz.: 3 Buvo sunku žiūrėti, kaip moteris béginéjo jau p a g al gretimojo ešelono va gon us CvRy II 399. O kai pakyla, tai ein a p a- 158 gal visų mūsų lovas, kam pagalvę kūmštelėja, kam apklotą nuspirtą pataiso. BaltPV II 322. Bėdos eina palei namus, ne palei medžius (tts). Tokias konstrukcijas galima pakeisti dvigubomis prielinksninėmis kon- strukcijomis, plg.: bėginėjo nuo vieno vagono prie kito, eina nuo vienos lovos prie kitos (apie tai plačiau žr. aut. 1981 : 27). 8.1.6. Prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos,sudarytos su daiktavar- džiais žemė, vanduo ir pavartotos su veiksmažodžiais skraidyti, skristi turi reikšmę "arti", pvz.: Skrenda jie dažniausiai žemai palei pat vandenį. IvanPP 191. Kregždės tik siuva, tik siuva pagal že- me. CiurlS; 48. Leisiudalgeli palei žemel ¢, kirsiu dobilg palei dakneles. DvD 96. Tam pačiam reikalui vartojama prielinksnio arti konstrukcija arba pries- dėlio pa- daiktavardžių įnagininkas, pvz.: Kregždės apie vidurdienį išlindo iš lizdų ir pradėjo skraidyti visai arti žemės. ZobSV 45. Kregždės dar labiau pasiuto lakstyti pažemiu. ZobŠV 46. 3.1.7. Apibendrinant pasakytina, kad: 1) prielinksniai pagal ir palei yra leksiniai sinonimai: jų vietos reikšmė visiškai sutampa, pvz.: eina pagal/ palei upę, vaikšto pagal/ palei namą; 2) būdingiausia šių prielinksnių vartojimo aplinka yra linijinės reikšmės daiktavardžiai, pvz.: upė, griovys, tvora, siena, ežiair pan. (su šiais daikta- vardžiais nevartojamas prielinksnis pro); 3) šie prielinksniai eina ir su daiktavardžiais, žyminčiais tam tikrus plotus ar didesnės apimties daiktus, pvz.: eina pagal mišką, sodą, aikštę (su šiais vartojamas ir prielinksnis pro, tačiau kiek skirtinga reikšme, žr. 3.1.3); 4) prielinksniai pagal/ palei retkarčiais pavartojami ir "ne savo" aplinko- je: su daiktavardžiais, žyminčiais daiktus kaip taškus (jų priešybė daiktai kaip linijos ar plotai), pvz.: prabėgo palei stulpą, prašvilpė palei ausį (tokioje pozicijoje būdingas prielinksnis pro); 5) prielinksnių pagal/ palei konstrukcijos gali būti visiški sinonimai prieš- dėlio pa- daiktavardžių įnagininkui, pvz.: eina pagal upę/ paupiu, pagal sieną/ pasieniu, palei tvorą/ patvoriu, važiuoja palei mišką/ pamiške. 3.2. Pro su galininku 3.2.1. Prielinksnio pro reikšmę apibendrintai nusako suprieveiksmėjusi konstrukcija pro šalį (jos daiktavardis turi reikšmę "šonas", kurį DZ; iske- liama pirmąja, p. 803). Šios konstrukcijos realus turinys, t.y. aplenkiamas daiktas, paaiškėja iš konteksto, pvz.: Irnet žiūrėjo neį mane, o kažkur pro šalį (pro mane). BaltPV I 28. O Juozas praėjo pro šalį, visai neprašnekinęs mylimojo svečio (pro svečią). LzP II 18. Šitai priešais mūsų ateina sieliai: garlaivis - greitai su jais susilygina. Lyg nenoromis sielių priešakys iš palengva sukasi nuo garlaivio upės vidurin, — ir sieliai, vandens nešami, slenka pro šalį (pro garlaivį). BilR I 133. Dabar gyventojai ne tik nuo jo (kalno) nebebėgo, kaip nuo ligos ir maro, bet eidami pro šalį (pro kalną), su pagarba ir meile lenkė žemyn savo galvas. BilR I 149. ! 3.2.2. Prielinksnio pro vartosena keliui žymėti yra platesnė ir įvairesnė negu prielinksnių pagal/ palei. 159 3.2.2.1. Šio prielinksnio konstrukcijos jungiamos ne tik su aiškiais slink- ties veiksmažodžiais, bet ir su: a) garsiniais, pvz.: P r o tavo ga Ilvelę vis bitutės d u z g 1 a, o pro mano jauno — vis kulkelés ūžia. Plv. Pro mus bilde- j o ilgi ešelonai. BaltRn 88; b) regėjimo (ir pan.), pvz.: Pro daržinę ma t y ti platūs laukai, pievos ir toliau medžiai. ZemR III 178. Užtraukia pypkės ir pasi ži ū- ri pro sodžiauskluonus, pro tvartus. KrėvAP 86. Leksinėje aplinkoje (a) prielinksnis pro galimas dėl to, kad prielinksninės konstrukcijos reikšmėje jaučiama slinkties sema (pro tevartojamas keliui žy- mėti ir nevartojamas vietai nurodyti). O regėjimo veiksmažodžiai patys turi neryškias slinkties semas: žiūrėti "kreipti žvilgsnį kur", matyti "suvokti žiū- rint”. Prielinksniy pagal/ palei konstrukcijos yra nediferencijuotos krypties/ vietos požiūriu. Todėl jų skiriamoji reikšmė priklauso nuo veiksmažodžio. Sa- kysim, su nurodytaisiais veiksmažodžiais (a, b) šių prielinksnių konstrukcijos turi vietos (ne kelio!) reikšmę, pvz.: bitės dūzgia palei galvą, palei daržinę matyti pieva. 3.2.2.2. Prielinksnio pro konstrukcijų būdinga vartojimo aplinka yra gi- miniško jam priešdėlio pra- veiksmažodžiai, pvz.: praėjo pro sodą, pravijo, pro namus, praūžė pro miestą. Skirtini du atvejai. a) Veiksmažodžiai, padaryti iš intranzityvinių slinkties veiksmažodžių (pvz.: praeiti, prabėgti, praplaukti, praslinkti), sudaro junginių su prielinksnio pro konstrukcija, kuri gali kaitaliotis su vienu galininku (ar kilmininku — jei veiksmažodis turi neiginį ne-). Praėjęs pro liepą (/liepa), pajunti kaimo kvapą ir jau- tiesi namie. Myk-PutS I 23. Kodėl tu ėjai irpraėjai pro va r- tus neužsukęs? Lnkl. Pralėkdamasbitinėlis pro drėvę, sukrutino drėvelės šakelę (tts). Dažnai pravažiuodamas pro Mari jamp ole, jei tik randu laisvą valandėlę, į kapines užsuku atlankyti mylimo rašytojo kapo. VenclLL 370. Rapolas važiavo ir pravažiavo kiemą, nuvijo arklį lauko keliu. BaltPV II 351. Pra é ja u tarp dviejų eglių įtaisytas s ū p u o k- les. RadzPV I 23. Privažiavo sodžių, pravažiavo šilą. ZobSV 77. P r a- plaukus Seredžių, leidžiasi saulė. PūkAL 46. Niekas nei eidamas, nei jodamas, nei važiuodamas — ne praei d a- vo, neprajodavo nepravaziuodavo jo aukštų d v a- r ų, kad nebūtų užėjęs, nepasidžiaugęs turtais, nepernakvojęs. Krėv. Galininkas nuo prielinksnio pro konstrukcijos skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais: pirmu atveju labiau pabrėžiamas pats paliekamas, aplenkiamas daiktas (vieta) (praėjo liepą), o prielinksnine konstrukcija — to daikto aplen- kimas (praėjo pro liepą). b) Tik prielinksnio pro konstrukciją prisijungia priešdėlio pra- vediniai, padaryti: ; 1) iš tranzityvinių veiksmažodžių (pvz.: pravesti, pravežti, pravyti, pra- ginti; prapilti, pramesti): Risčia pro šaltą dušą pravarė — ne visi ir sušlapti suspėjo. SruogR V 79. Pro mane pravežė baltą, iš lentų sukaltą karstą. BilR I 212. Pyliau patamsy ir p r a pyliau pro pu o- 160 dymnę. Ktk; 2) iš garsinių veiksmažodžių (pvz.: praūžti, pradundėti, prašvilpti, pra- šnypšti): Lėktuvaspraūžė pro miestą (bk). Traukinys jau p r a- dundėjo pro ežerą. Ktk. Kulka prašvilpė pro pat galvą (bk). Pirmuoju atveju prielinksninės konstrukcijos negalima pakeisti galininku dėl veiksmažodžio sintaksinio valentingumo: galininko pozicija užimta kito daiktavardžio, pvz.: prametė kamuolį pro krepšį. Antru atveju, to neleidžia veiksmažodžio reikšmė: garsiniams veiksmažodžiams slinkties reikšmė yra antrinė ir jai išryškinti reikalinga vietos konstrukcija. Be to, galininkas nesakomas su vaizdingais ar perkeltinės reikšmės veiks- mažodžiais, turinčiais priešdėlį pra-, pvz.: lapė prabindzino pro svirną (ne *svirną), kaimynas pradilbino pro mūsų namus, raitelis pralėkė (prašvilpė, praskrido, pranėrė) pro pilį, praslinko pro langus. Antra vertus, konstrukcijos nepakeičiamumą gali lemti ir jos pačios lek- sinė sudėtis. Sakysim, prielinksnio pro konstrukcija su asmeniniais įvardžiais nekeičiama galininku, pvz.: Pro mane praėjo būrelis žmonių (bk). Jis nepraeina pro mus nepašnekinęs. Pro mus pravuv a- žiuoja daug mašinų. Ktk. Taip pat ir asmenis žymintys daiktavardžiai paprastai sakomi su prielinks- niu pro, rečiau — galininku, plg.: Dabar Severiutei... vis dažniau atsitikdavo praeiti pro griežiką. VaizgRI44 — Jis praeidavo sve- čius ir, sustojęs prie sosto, nusikabindavo tą keistą dėžutę. JurkVT 40. 3.2.3. Prielinksnis pro sudaro konstrukcijas su įvairiais konkrečios reikš- mės daiktavardžiais, žyminčiais ir vietas, ir daiktus, išskyrus linijinės reikšmės daiktavardžius, kurie yra būdinga prielinksnių pagal/ palei vartojimo aplinka (žr. 3.1). Kai važiavome pro ežerą, tėvas parodė motinai, kur vilkas papjovė kumeliuką. VienIMA 157. Jis nuėjo pro plačią turgaus aikštę. CvRI101. Beeidami pro trobelę išgirdo didžiausią riksmą. Klm. Kating nuvijau pro arimus. CvRI94. Kareiviai apsisuko ir tiesiai pro obelis nudulkėjo į laukų platumas. ZobŠV 106. Vienas bijo vakaro metu eiti pro pirtį. KrėvAP 69. Aš išsilenkiu pro atramą. PūkAL 30. Motina p a- kreipia galvą pro pakulų kuodelį. BaltPV I 15. Paskui taip kirto skiltuvu į titnagą, kad žiupsnis kibirkščių i štryško pro nm a- g @. Myk-PutS I 70. Vėl aiškiai matė jį pro avių nugaras. CvRį V12. 3.2.4. Junginiams su prielinksnio pro konstrukcijomis yra variantiški (ar- timi) priešdėlio ap- veiksmažodžių junginiai su galininku, pvz.: Dvarą ištolo apeik — daug bėdų išvengsi (tts). Nori nenori, o balą reikia aplenkti. Dkk. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą. Balč. 3.2.5. Apibendrinant pasakytina, kad 1) prielinksnio pro konstrukcijos, skirtingai nuo pagal/ palei konstrukcijų, teturi kelio reikšmę (ir negali žymėti buvimo vietos); 161 2) prielinksnio pro konstrukcijos vartojamos ne tik su aiškiais slinkties, bet ir su regėjimo, garsiniais ir kitais veiksmažodžiais, turinčiais slinkties semas; 3) būdinga prielinksnio pro konstrukcijų vartojimo aplinka yra giminiško jam priešdėlio pra- veiksmažodžiai. Su vediniais, padarytais iš intranzity- vinių slinkties veiksmažodžių, ši konstrukcija vartojama pagrečiui su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: praėjo (pro) šulinį, prajojo (pro) dvarą. Su kitais veiksmažodžiais tokia kaita negalima (žr. 3.2.2.2. b); Bridal 4) prielinksnio pro konstrukcijas sudaro įvairūs konkrečios reikšmės daik- tavardžiai, išskyrus linijinės (šie yra būdinga prielinksnių pagal/ palei varto- jimo aplinka); ; 5) prielinksnio pro konstrukcijos gali kaitaliotis su pagal/ palei konstruk- cijomis, kai jas sudaro platesnes vietos sąvokas (ne taškus erdvėje) žymintys daiktavardžiai, pvz.: eina pro ežerą/ palei ežerą// paežere. 3.3. Apie/ aplink su galininku 3.3.1. Šios konstrukcijos žymi kelią, juosiantį daiktą iš visų pusių, ir šiuo pagrindu sudaro priešpriešą kitoms kelio orientyro pašaliu reikšmės konstruk- cijoms, plg. apėjo apie/ aplink ežerą ir nuėjo pro ežerą (į mišką), perskrido per ežerą. Apie/ aplink konstrukcijos su galininku žymi ir nekontaktinį (su orien- tyru), ir kontaktinį kelią (pvz.: vynioja siūlą apie pirštą). Beje, pastaruoju atveju turime kelią ir galinį tašką kartu. 3.3.2. Nekontaktinis kelias yra reiškiamas junginiais su slinkties veiks- mažodžiais (a), kurie gali turėti ir priešdėlį ap(i)- (b). a)Apie ežerą važiuojant susidaro didelis lankstas. Ktk. Kartu su Žeme iraš keliauju aplinkui saulę. MašMP 11. Vanagas, dar aplinkui trobas lėkdamas, buvo įsižiūrėjęs. MašAMB 225. Tris kartus aplink trobą vijosi išdaigininką. SajND 38. b) Tetervinas laumės juosta surišo jaunavedžių rankas, a p vedė apie akmenij VienLP 41. Su savo sveikata nė aplink pirkig neapibégsi Nmn Apilékeée a plan k ežerą kai vėjas. Svné. 3.3.3. Kontaktinį kelią ir galinį tašką žymi prielinksnių apie/ aplink kon- strukcijos junginiuose su veiksmažodžiais vynioti, sukti, riesti, rišti. a) Kai atmirksta linai, tai vynioji apie pirštą: lūžta šiaudelis, valaknas atstojęs — gana. Antr. Dominykas ilgai suko apie sm i- lių pypkės nuskrudintą ūsą (rš). Šioms konstrukcijoms yra sinonimiškos prielinksnio ant konstrukcijos. Surado [dėdė] virvelę ir pradėjo vynioti ant pir š- t o. MikelLE 43. Panele mano, jaunoji mano, ar užugdei kaseles an t rankelių vynioti? Pg. Suka metmenis ant veleno (rš). b) Su priešdėlio ap(i)- veiksmažodžiais labiau įprasta prielinksnių apie/ap- link konstrukcijos, tačiau galimas ir ant su kilmininku. Daktaras apvyniojo apie rankoves vadeles. VienAS 147. Kietai suspaudžia vadeles ir apsuka apie ranką. Basan. Berziokg apsisukei apie ragus, ir vainikas. Sug. 162 Bernas apsivyniojo vilko uodegą ant rankos. Jš. Servetėlė apvyniojama ant butelio kaklelio (rš). c) Su priešdėlio už- veiksmažodžiais tesakoma prielinksnio ant konstruk- cija. Liepęs paimti tų savo plaukų kuokštą ir uZsivynioti ant savo kairios rankos smiliaus. Slanč. Užsisuk ant kaklo ką nors — neik nuoga. Jrb. Ant velenų užsirieti tuos visus verpalus ir veri: pirmiau į nytis, paskui į skietą. Antr. 3.3.4. Analogiškų junginių sudaroma ir su sangrąžiniais intranzityviniais veiksmažodžiais vyniotis, vytis, riestis, suktis (plg. 3.3.3). a) Žolės vyniojasi aplink kaklą. AvyžKK 194. Apvynys (apynys) glaudžiai aplink kartį riečias. K II 163. Apvyniai (apyniai) ant smaigų vyniojasi (rš). b) Botagas apsivijo aplink kaklą. Rimk. Sako, ganyklose, kur yra žalčių, žaltys apsivynioja karvei apie koją ir žinda. Sil. Ko čia apsirietei kaip gyvatė apie kelmą. Pp. A p- link juosmenį dukartus apsukta arklio ašutų virvė (rs). Žiūri — ant kėdžių auksinės gyvatės apsivynioju- sios. Rk. Kad ant rinktuvų veleno neapsivyniotų augalų, ant jo laisvai uždėtas apsauginis vamzdelis (rš). Paskui buvęs naras įlindęs į dugną ežero varpo pažiūrėti, atradęs, bet tiktai ant jo širdies buvęs žaltys apsirietęs. Basan. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai. Sutk. c) Sakydavo, kad negalima eit per žolinę riešutauti, gyvatė ant k a k- lo užsivynios. Dt. 3.3.5. Aptariamieji veiksmažodžiai sudaro ir sudėtingesnius žodžių jun- ginius, pvz.: Miškuose auggs apynys savo ilgu šiurkščiu stiebu ap si- vynioja aplink medžius (rš). Vienas didžiausias iš jų [dramblių] apsivyniojo susavo straubliu aplink to medžio li em e nj kur aš buvau pasislėpęs. BalėTVN 65. Šarūnas a p- sivijo rankutėmis broliui aplink kaklą. AvyžĮSK 140. 3.4. Konstrukcijos su virš, aukščiau, per 3.4.1 Prielinksnių virš (viršum, viršuj), aukščiau, per konstrukcijos žy- mi slinkties kelią aukščiau daikto (neliečiant jo) junginiuose su tam tikrais slinkties veiksmažodžiais — skridimo, lėkimo ko oru paleisto, pamėtėto. Kiek- vienas minėtųjų prielinksnių turi sau būdingų vartosenos savitumų. 3.4.2. Pielinksnio virš konstrukcija vartojama nusakant kelią: a) žemės paviršiaus ar jame esančių daiktų atžvilgiu, pvz.: Lėktuvas skrido virš Pietų ašigalio. LaurVS T. Viršum plikų, tuščių laukų skrido senas varnas. CvR VII 67. Be paliovos skrisdavo viršum miško laukinių ančių pulkai. VienR IV 20. Lėktuvas praūžė virš miesto (bk). Spokai I ė- kė viršum namų. CvR; I 187; b) aukščiau žemės (ore) esančių daiktų atžvilgiu, pvz.: Lėktuvas skrido virš debesų. Naikintuvas siuvo virš eskad- rilės. Vanagas nardė virš paukščių pulko; 163 c) žmogaus atžvilgiu, pvz.: Virš ga lvos prazvimbé strėlė (bk). Virš galvų sklendė gandras. RimkKK 167. ka 3.4.3. Prielinksniui virš savo reikšme yra artimas aukščiau. Skiriasi jie tam tikrais reikšmės atspalviais: pirmasis rodo daiktų išsidėstymą vienoje vertikalėje, o pastarasis — gretimose vertikalėse. Grafiškai šį skirtumą galima pavaizduoti taip: D (virš), DO (aukséiau). Tam tikrais atvejais — kalbant apie nuo žemės pakilusius ar esančius erd- véje daiktus — prielinksnis aukščiau esti vartojamas ir slinkties keliui žymėti, pvz.: Lėktuvas skrido aukščiau/ virš debesų (per debesis reikštų ką kita). Strėlė prašvilpė aukščiau stogo (gal virš stogo, o gal ir šalia). Bet šis prielinksnis nesakomas kalbant apie skridimo, lėkimo kelią žemės paviršiaus plotų atžvilgiu, pvz.: Paukštis skrido virš laukų/ per laukus (o ne: aukščiau laukų). 3.4.4. Su skridimo, lėkimo oru veiksmažodžiais vartojamas ir specialus kelio prielinksnis per, kuris minėtame kontekste turi "kelio virš daikto" reikš- me ir gali būti sinonimiškas prielinksniui virš, pvz.: Skrenda gulbelė p ar(per) e žerėlį. Užp. Nėra čia ko par marias skrist vandenio ieškot. Lnkv. Jei gegutė kukuoja perskrisdama per namus, tai tiej namai sudegs. Auk. Kulkelés le k kaip bitelės per mangjg galvelę. KlpD 30. Tačiau tam tikrais atvejais ir su šiais veiksmažodžiais prielinksnio per kon- strukcija gali žymėti "kelią daikto viduje" ir kaitaliotis su įnagininku, plg.: Paukštis skrenda per mišką/ mišku (bk). Per žalias girias gegute I ė- kiau, per marias lydeka nėriau. Kps. — O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV 865. Antra vertus, ir junginys skrenda per mišką gali reikšti "virš miško", pvz.: lėktuvas skrenda per mišką, paukštis skrenda per mišką. 3.4.5. Su kartotinės slinkties veiksmažodžiais skrajoti, skraidyti sakoma paprastai prielinksnio virš konstrukcija. Virš gėlių, lyg gyvosios gėlės, s kr a j oj a įvairiaspalviai drugiai. ŠRagSD 34. Virš jų (balų) skr aido pempės ir linksmai šūkauja. MikelLE 154. [Patelė viliojo] jį paskraidyti viršum žalių miškų. CvR VII 74. [Šikšnosparnis] tyliai pasilinguodamasn ar dé virš bulvių sklypo ir daržų. MikelKLL 26. 3.4.6. Slinkties kelią virš daikto žymi ir prielinksnio per konstrukcijos junginiuose su (per)šokimo, (per)lipimo, (per)žengimo veiksmažodžiais, pvz.: šoko per griovį, žengė per slenkstį, lipo per tvorą. Jei veiksmažodis turi prieš- dėlį per-, tai prielinksnio per konstrukcija gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: peršoko per balą/ balą, perlipo per tvorą/ tvorą (pla- čiau apie tokius junginius žr. 2.1.2.4.). 3.4.7. 1) Apibendrinant pasakytina, kad linijinės slinkties kelias virš daikto reiškiamas: a) prielinksnio virš (viršum, viršuj) konstrukcija; b) prielinksnio aukščiau konstrukcija (rečiau); e) prielinksnio per konstrukcija; d) šios konstrukcijos tam tikrais atvejais vartojamos pagrečiui, pvz.: skrenda virš miesto/ per miestą, 164 skrenda virš debesų/ aukščiau debesų, strėlė pralėkė virš galvos/ aukščiau galvos/ per galvą; 2) Nelinijinės (kartotinės) slinkties kelias reiškiamas paprastai prielinksnio virš konstrukcija, pvz.: drugeliai skraido virš gėlių, virš daržo; 3) Su peršokimo, perlipimo veiksmažodžiais vartojama prielinksnio per konstrukcija ar vienas galininkas (jei veiksmažodis priešdėlinis), pvz.: šoko per griovį, bet peršoko per griovį/ griovį. 3.5. Kitos konstrukcijos Tam tikruose kontekstuose kelią gali žymėti ir buvimo vietos prielinksnių konstrukcijos (plg. Kilius 1980:41—42). prieš — už: Oratorius praėjo priešais tribūną (bk). Prieš akis praslinko nmetolimos praeities vaizdai (bk). Kažkas greitai prabėgo jam už nugaros (bk). tarp: Keikdamasis slankiojo tarp kelmų, o šakos draskė veidą. ZobSV 132. Jis ėjo takeliu tarp snie gymnų lyg kūlgrinda tarp raistų ir pelkių. GliauPR 226. arti, šalia: Kregždės apie vidurdienį išlindo iš lizdų ir pradėjo skraidyti visai arti žemės. ZobŠV 45. Kažkas praėjo šalia mano dėdės (bk). ties: Ties galva bitė prazvimb ė. po/apacia: Mašina pravažiavo po tiltu/patilte (bk). Keleivis praėjo po gatvės žibintu (bk). Narasplaukė po vandeniu (bk). Jis bėgo apačia šakų, kur ne taip smarkiai užlijo lietus. ZobSV 68. Kaip matyti iš pavyzdžių, netipiškomis priemonėmis kelias reiškiamas pa- prastai su priešdėlio pra- slinkties veiksmažodžiais. 4. Pabaigos žodis 4.1. Slinkties kelias yra reiškiamas: 1) specialiomis raiškos priemonė- mis — įnagininku, prielinksnių per ir pro konstrukcijomis (eina mišku/ per mišką, važiuoja pro ežerą, išėjo pro vartus, išlindo per sieną), 2) nespecia- liomis priemonėmis: a) reguliariai — prielinksnių apie/ aplink, pagal/ palei konstrukcijomis (apėjo apie sodą, važiuoja palei upę) ir b) nereguliariai — kitomis vietos konstrukcijomis (žr. 3.5.). 4.2. Slinkties kelio reikšmė yra nevienelytė. Ji skyla į smulkesnius vie- netus pagal orientacinius požymius: 1) kelias daikto viduje (eina per pievą, važiuoja pro vartus) ir 2) kelias daikto pašaliu (eina palei upę, prabėgo pro namus, apėjo aplink šulinį). 4.3. Kelias daikto viduje pagal slinkties kryptį esti dvejopas: 1) kelias ištisai daiktą (eina per kiemą/kiemu) ir 2) kelias kiaurai (statmenai) daiktą (išlindo per sieną, žiūri pro langą). Kiekviena šių reikšmių turi po dvi raiš- kos priemones, kurios savaip pasiskirsto jų "aptarnaujamą" semantinį lauką, vietomis susikryžiuodamos. me | [+ 4.4. 1) Įnagininku vartojami linijinės reikšmės daiktavardžiai, taip pat priešdėlio pa- vediniai, pvz.: eina keliu, paupiu. 165 2) Prielinksnis per vartojamas žymint tarpinį kelią, kada iš konteksto aiš- ku, jog prie kalbamos vietos priartėjama ir nutolstama. tų „i 3) Daiktavardžiai, turintys nelinijinę reikšmę, ištisiniam keliui žymėti es- ti vartojami pagrečiui su prielinksniu per ar įnagininku, pvz.: „važiuoja per mišką/mišku, (ašara) rieda per skruostą/skruostu. Beje, įnagininkas yra sti- listiškai žymėtas. Juo labiau akcentuojamas vietos tįsumas, o prielinksniu per — jos perkirtimas. į gir 4) Linijiniai daiktavardžiai su prielinksniu per turi kitokią kelio reikšmę — "skersai", pvz.: eina per kelią, plaukia per upę. uk ika 4 5) Prielinksnio. per konstrukcijos junginiuose su priešdėlio per- slinkties veiksmažodžiais gali kaitaliotis su vienu galininku (be prielinksnio), pvz.: perėjo per kelią/kelią, perplaukė per upę/upę, perskrido per Atlantą/ Atlantą. 4.5. Kelias kiaurai (statmenai) daiktą yra reiškiamas dvejopai: prie- linksniu pro ir prielinksniu per. Kiekvienas šių prielinksnių turi sau būdingą semantinį junglumą, — nuo ko priklauso ir pačių konstrukcijų reikšmės skir- tumai. 1) Prielinksnis pro vartojamas su kiaurymes, tarpus žyminčiais ar to- kias semas turinčiais daiktavardžiais (įėjo pro duris, išlindo pro tvorą, prasi- brovė pro tankumyną), o prielinksnis per— su vientisus daiktus kaip medžia- gą reiškiančiais daiktavardžiais (vinis išlindo per lentą, vanduo persigėrė per drabužius). 2) Tačiau tiek vienas, tiek kitas prielinksnis esti pasakomi ir vienas kito vietoje, t.y. "ne savo" aplinkoje, plg.: įėjo per duris, žiūri per langą, byra per sietą (rugiai) ir girdi pro sieną, vėjas košia pro drabužius. Tokia minimų prielinksnių vartosena bendrinės kalbos požiūriu laikytina periferine. 4.6. Kelią daikto pašaliu žymi prielinksnių pagal/palei ir pro konstrukci- jos. 1) Būdinga prielinksnių pagal/palei vartojimo aplinka yra linijinės reikš- mės daiktavardžiai, pvz.: eina pagal upę, šliaužia palei sieną. 2) Vartojami su nelinijinės reikšmės daiktavardžiais šie prielinksniai gali kaitaliotis su prielinksniu pro, pvz.: važiuoja palei mišką/pro mišką. 3) Prielinksnio pro konstrukcija vartojama nurodant tarpinį slinkties ke- lią, pvz.: į miestelį eidavom pro dvarą. Šiuo atveju ji prielinksnių pagal/palei konstrukcijomis nekeičiama. 4.7. Prielinksnių apie/aplink ir virš konstrukcijos turi kelio pašaliu reiks- me su papildomais atspalviais, plg.: apvažiavo apie mišką ir skrido virš miško. 4.8. Prielinksnių skersai, išilgai, įstrižai konstrukcijos žymi kelią ištisai (eina skersai pievą) ir kiaurai (vinis išlindo skersai delną). Sutrumpinimai BaltNV — Baltušis J. Nežvyruotu vieškeliu. V., 1971. bk _ _ — bendrinė kalba. BubnZDZ — Bu bnys V. Alkana žemė. Po vasaros dangum. Nesėtų rugių žy- dėjimas. V., 1977. JurkVT — Jurkus P. Ant Vilnelės tilto. Chicago, 1968. GliauPR — Gliauda J. Perlojos respublika. Chicago, 1979... LaurVS — Laurinčiukas A. Varinė saulė. V., 1972. MašMP — Mašiotas P. Mokslo pasakos. V., 1973. 166 MškŽG — Miškinis A. Žaliaduonių gegužė. V., 1977. RadzPV — Radzevičius B. Prieaušrio vieškeliai. T. 1—2, V., 1985. RūtP — Rūta A. Priesaika. Chicago, 1962. PozZNSV — Požėra J. Žuvys nepažįsta savo vaikų. V., 1985. PūkAL — Pūkelevičiūtė B. Aštuoni lapai. V., 1992. SajND — Saja K. Uz nevarstomy dury. V., 1983. SirGAI — Sirijos Gira. Atlanto idilés. V., 1973. SV — Sužeistas vėjas. Lietuvių liaudies pasakos. K., 1985. sŽ — Stebuklingas žodis. Lietuvių liaudies pasakos. K., 1985. ŠaltRD — Šaltenis S. Riešutų duona. V., 1972. SkemBD — Škėma A. Balta drobulė. V., 1990. VienVŠ — Vienuolis A. Viešnia iš šiaurės. V., 1989. ZobŠV — Zobarskas S. Per šaltį ir vėją. V., 1989. Kiti sutrumpinimai kaip akademinėje tritomėje ” Lietuvių kalbos gramatikoje". LITERATŪRA 1. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Rinktiniai raštai. T.1, V., 1957, p. 551—672. 2. GNDV — Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatinės normos ir dabartinė vartosena. K., 1986. 3. Kilius J. Dėl prielinksnių pro ir per. — Mūsų kalba. 1973, Nr. 4, p. 27—31. 4. Kilius J. Dėl vietos reikšmių sistemingumo. — Mūsų kalba. 1973, Nr. 5, p. 35—40. 5. Kilius J. Orientacinių reikšmių struktūra lietuvių kalboje (Apie vietos prielinksnių ir linksnių reikšmes). — Kalbotyra. T. 28(1), 1977, p. 40—49. 6. Kilius J. Slankumo reikšmių struktūra lietuvių kalboje (Apie vietos prielinksnių ir linksnių reikšmes). — Kalbotyra. T. 31(1), 1980, p. 34—56. 7. LKG — Lietuvių kalbos gramatika. V. T.1, 1965; T.2, 1971; T.3, 1976. 8. Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. V., 1980. 9. Rasimavičius A. Dėl vietos įnagininko vartojimo. — Kalbos kultūra. Nr. 2, 1962, p. 11—15. 10. Suk ys J. Linksnių ir prielinksnių vartojimas. K., 1984. 11. Valiulytė E. Iš sintaksinės sinonimikos (Galininkas su apie, aplink — kilmininkas su ant). — Kalbos kultūra. Nr. 24, 1972, p. 21—23. 12. Valiulytė E. Prielinksnio po su galininku konstrukcija ir jos sinonimai. — Kalbos kultūra. Nr. 41, 1981, p. 21—40. 13. I'JIA — I'pamMMmaTHKA JiuTOBcKOTO a3EbIKA, B., 1985. 14. CBIIO — Bcesononosa MB, Bananumupckuft E.JO. Cnoco- 651 BLIpa>xkKEHHS NMPOCTPAHCTBEHHBIX OTHOLIeHHĖ B COBPEMEHHOM PYCCKOM S3BIKeE. Mocksa, 1982. BEDEUTUNGEN DES FORTBEWEGUNGSWEGES UND IHR AUSDRUCK Zusammenfassung Es gibt einige Bedeutungen des Fortbeweshugewages:) der we dem Ding ent- lang wird mit dem Instumental und mit der Praposition per mit Akk. ausgedruckt (eina keliu "geht den Weg entlang” važiuoja per mišką/mišku "fahrt durch den Wald/den Wald entlang”, grįžo per Vokietiją iš Europos "kehrte durch Deutsch- land aus Europa wenn. J 2) der Weg durch den Ding wird mit der Praposition pro mit Akk. (wenn das Substantiv eine Offnung, Hohlung bezeichnet: išėjo pro duris "ging durch dir Tūr hin”, žiūri pro grotas sieht durch das Gitter”), mit der Praposition per mit Akk. (wenn das Substantiv das ganze Ding bezeichnet: kulka išėjo per sieną" die Kugel ging durch die Wand aus”, vanduo persigéré per drabužius 167 "das Wasser durchsickerte durch die Kleider”); 3) der Weg neben dem Ding — mit den Prūpositionen pagal/palei mit Akk. (wenn das Substantiv eine Linienbedeu- tung hat: eina pagal upę "geht den Flu patina) mit der Praposition pro mit Akk. (praėjo pro šulinį "ging am Brunnen vorbei"); 4) der Weg herum das Ding — apibėgo apie/aplink namą "lief das Haus herum”; 5) der Weg ūber das Ding — lėktuvas skrenda virš miesto "der Flugzeug fliegt ūber die Stadt”. 168