LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
Ge ada
SAVICIUTE-NAKTINIENE
LIETUVIY
IR
KITU
INDOEUROPIECIY
KALBU
KAUZATYVY
RAIDOS
POLINKIAI
1.I adinés
pas abos
Diach oninis
y imo
aspek as,
oks
ip as as
one ikos
i
mo ologijos
da -
bams,
skinasi
kelig
j
sin aksés
i
seman ikos
s i j.
Siuolaikinei
ipologinei
kalbo y ai
bi y ypaé
naudinga
neapsi ibo i
sinch onisku
esamy
bend ybiy
kons a a imu,
be
a siZ elg i
i
j
kalby
giminys e,
i
{
bend uosius
kalby
ai-
dos
désningumus
(plg.
Kaumos
1975
:
28).
Daugelio
au o iy
da bai
i
missy
i iama
medZiaga
odo,
kad
kauza y-
umas
y a
uni e sali
(panch oniné)
indoeu opie iy
kalby
ka ego ija,
ei8kia-
ma
p iemonemis,
susida iusiomis
dazniausiai
a ski ose
kalbose.
Tad
i
apie
kauza y y
seman ikos
bei
aikos
bidy
a i ikmenis
i
aidos
endencijas
y a
ge iausia
kalbé i
ipologijos
pozi iu.
Ty imo
objek as,
kaip
i
anks esniuose
da buose
(1980!,
19807),
y a
gi-
miniskos
i
ipologiskai
a imos
lie u iy,
lo yny
i
usy
kalbos,
p iklausanéios
ims
ski ingoms
indoeu opieciy
Seimos
g upéms.
Didzioji
dalis
medziagos
y a
ink a
is
siy
kalby
zodyny,
g ama iky,
ki y
da by,
p i eikus
naudojamasi
i
ki y
ide.
kalby
duomenimis.
Ti iamyjy
kalby
kauza y us
galima
ski s y i
g ama ikos
podiu iu
j
mo ologinius
i
sin aksinius,
a ba
pe i as
i-
nius,
ipologijos
pozi iu
—j
sin e inius
i
anali i-
niu
s,
sin aksinés
seman ikos
podii iu
—j
uzda uosius
i
a
i uosius.
Pas a ieji
ski iami
pagal
pa i sinés
s uk i os
a i iki-
mg
giliajai,
a ba
idinei
s uk i ai,
ku i
ap agoma
pe i aze
"da
y i
aip,
kad+
iesiogines
nuosakos
eiksmaio-
dis”.
Si
pe i azé
suda y a
pada inio
eiksmés
nusakomojo
sakinio
pag indu.
Ji
pasi ink a
odél,
kad
bi en
pada inio,
o
ne
ikslo
a
p ieZas ies
sudé iniai
p ijungiamieji
sakiniai
u i
daugiausia
bend ybiy
su
sakiniais,
ku iy
a iniu
eina
kauza y iniai
eiksmaZodZiai
a
kauza y inés
anali inés
kons ukcijos
(apie
kauzacijos
pe i aze
plagiau
Z .
Sa iciu é
1986!
;
164—165;
1986°
:
206—209).
Sa o
pa i sine
s uk i a
nea i inkan ys
miné os
pe i azés
kauza y ai,
i8-
eiskian ys
kauza y umg
glaus a
o ma,
adinami
ui
da
aisiais,
a i-
inkan ys
pe i aze
i
igplé o i
pa i giniame
lygmenyje
—
a i
a
i-
siais.
Pi miesiems
bidingos
mo ologinés,
an iesiems
—
sin aksinés,
a ba
pe i as inés,
aigkos
o mos.
‘
110
2.
Uzda ieji
kauza y ai
2.0.
Sena
indoeu opieéiy
leksiniy
kalby
polinki
sin e i8kai
nusaky i
sudé-
ingas
eikSmes
odo
mo ologiniai
kauza y ai
—
kauza y iniai
(p ieZas iniai)
i
ku a y iniai
(pa ipinamieji)
eiksmazod iai,
ienu
sakiniu
nusakan ys
du
(1)
a
is
(2)
ski ingus
eiksmus.
Kauza y inio
eiksmazZodiio
saknimi,
su-
ampan¢cia
su
pama inio
eiksmazodZio
Saknimi,
pasakomas
kauzuojamasis
eiksmas,
.y.
as
eiksmas
a
biisena,
ku ios
siekia,
a
ku ig
sukelia
subjek-
as
kauza o ius,
p z.:
(1)
augin i
—
aug i,
smukdy i
—
smuk i,
algydin i
—
algy i,
(2)
ausdin i
—
aus i,
siysdin i
—
siys i,
aisydin i
—
aisyli.
P iesaga
i /a ba
balsiy
kai a
Zymima
abs ak i
kauzacijos
eikimé,
.y.
kauzuojan y-
sis
eiksmas
”da y i
aip,
kad
...”
Kauzacijos
bido
pa i
p iesaga
ne odo,
jis
paaiskéja
iS
pla esnio
kon eks o.
2.1.
UZda ieji
kauza y ai,
eiskian ys
pap as ajq
kauzacijg
2.1.1.
Kiek ieng
kauzacijos
sakinio
giliojo
lygmens
komponen a
Zymin
simboliais
(S
—
subjek as,
P
—
p edika as,
O
—
objek as,
—
kauzacijos
san-
ykis),
gilyji
kauzacijos
sakiniy
lygmenj
galima
pa aizduo i
o mule
(S
+
P)
—
(O
+
P).
P ipildy i
a
o mule
leksinio
i
g ama inio
u inio
padeda
miné-
oji
pe i azé
”da y i
aip,
kad
...”.
Kauzacijos
sakinyje
y a
4
komponen ai,
eiskian ys
2
si uacijas:
(1)
kauzuojanZioji
si uacija
(subjek as
kauza o ius
i
jo
kauzuojan ysis
eiksmas)
i
(2)
kauzuojamoji
si uacija
(objek as
i
subjek-
o
kauzuojamas
jo
bisenos
paki imas
a
eiksmas).
P z.:
sakini
Seimininkas
gi
do
a klj
skaidome
aip:
”(1)
Seimininkas
+(2)
da o
aip,
kad
+(3)
a klys
+
(4)
ge ia”,
a ba
Saulé
nublukino
ma skinius:
”(1)
Saulé
+
(2)
pada é
aip,
kad
+
(3)
ma gkiniai
+
(4)
nubluko”.
2.1.2.
Uzda ieji
kauza y ai
ide.
kalbose
—
ai
eiksmazodzZiai,
u in ys
am
ik a
balsiy kai os
laipsnj
i /a ba
kauza y ine
p iesaga.
Ne
isos
kauza-
y y
p iesagos
gali
bi i
o maliai
kildinamos
is
ide.
p okalbés.
A.
Meille
isski ia
d i
senyjy
ide.
kalby
kauza y ines
p iesagas
(1)
*-eje/o-
i
(2)
-ijo-/-i-
(Me e
1951
:
190).
Pi mosios
p iesagos
a i ikmeny
y a
indoi anény,
seno és
g aiky,
i8
dalies
lo yny
kalbose.
P z.,
sen.
g .
peBopa
"bijau”
—
yoBéw
”gasdinu”.
Sansk i e
sia
p iesaga
a i inka
-éya
(Bu ow
1959
:
301—302,
330;
Enusapenxosa
1982
:
367—370),
p z.,
a -dya- i
”su-
ka”
—
d a- i
”sukasi”,
o
lo yny
kalboje
—
*-eié/6,
p z.:
moneo
”
p imenu”
—
memini”
p isimenu”,
doceo”
mokau”
—
disco
””mokausi”
(Tponcxun
1960
:
215;
Sa a ewicz
1969
:
212).
Miné ini
i
ki i
negausiis
lo yny
kalbos
kauza y-
iniai
eiksmazZodZiai,
p z.:
augeo
”auginu,
didinu”,
suddeo
”pa a iu,
p ikal-
bu,
i ikinu”,
e ed
”gasdinu”,
o ed
”dzio inu”
(E nou
1927
:
231-232).
Re os
lo yny
kalbos
o mos
liudija
an aja
ide.
kauza y ing
p iesaga
-ijo-/li-,
p z.,
sopio
"migdau”
(E nou
1927
:
235).
P iesaga
-ja-
i
Saknies
balsiy
kai a
bidinga
seno és
ge many
kauza y-
ams,
p z.:
go .
bi-leiban,
sen.
ang.
beli an,
sen.
.
b(i)li a,
sen.
ok.
auks ..
bi-liban
”pasilik i”
—
go .
bi-laibja-n,
sen.
isl.
lei a,
sen.
ang.
le an,
sen.
.
lé a,
la i-a
”palik i”
(CTT'A
IV
142,
169).
Daba inéje
okieéiy
kalboje
isliko
Saknies
balsiy
kai a
eiskiamo
kauza-
111
y umo
elik u,
p z.:
liegen
”gule i”
—
legen
”guldy i,
dé i”,
si zen
*sede i”
sy
se zen
sodia i”,
hinke
e i?
—
anken
”gi dy i”
i
k .
_Anali inés
sanda os
daba inéje
angly
kalboje
aip
pa
andama
mo ologinés kauza y-
umo
aigkos
liekany.
VeiksmazZodis
wake
(woke,
waked;
waked,
woken,
woke)
»pabus i;
Zadin i”
u i
i
kauza y ing,
i
nekauza y ing
eik3me.
Is
bii ojo
lai-
ko
o my
woke
i
waked
kauza y umui
eiks i
dazniau
pasi enkama
an oji.
Veiksmazodis
ise
( ose,
isen)
”kel is,
s o is”
ski iasi
balsiy
kai os
Jaipsniu
nuo
aise
”kel i,
s a y i,
Zadin i”,
no s
R.
Lako as
(1972
:
187)
eigia,
jog
daugumas
angliskai
kalbanciyjy
nejaudia,
kad
aise
bu y
pada y a
18
ise.
Rusy
kalboje
kauza y umas
gali
bu i
ne egulia iai
eiskiamas
p iesago-
mis,
p ieSdéliais
i
p iesagomis
bei
balsiy
kai a,
p z.:
BuceTb
*kabo i”
-
pema s
”kabin i”,
acuyTb
"ges i”
—
acuT
"gesin i”,
uOuy b
“Zi i”
—
y6u s
”Zudy i”,
MepsHyT»
”sal i
—
MoposuTs
"Saldy i”,
cmaTs
”miego i”
—
yeninna Ts
”migdy i”,
coxnyTs
"dzii i”
—
cymMTb
»
dzio in i”.
Lie u iy
kalbos
mo ologiniy
kauza y y
klasé
y a
ypa
gausi.
Tai
p ie-
zas iniai
eiksmazZodjiai,
ku iy
kauza y ine
eikimé
j o minama
balsiy
kai a
i /a ba
bal iskos
kilmés
p iesaga
-(d)in i,
-(d)y i
(Ska dzius
1941
:
529-548;
Jablonskis
1957
I
:
288—290;
Jakai iené
1968
:
227;
Axaw ene
1968
:
11;
LKG
1971
:
25,
264;
LKM
1976:
110
i
k .).
P iesagos
-y i
a i ikmeny
ka ais
andama
i
sla y
kalbose
(Ska dzius
1941
:
535).
2.1.3.
Sudé inga
y a
kauza y iniy
eiksmazodziy
kilmés
p o
b-
lema.
A.
Desnickaja,
emdamasi
N.
Ma o
eiginiu,
kad
a daZodZiai
y a
anks-
Giau
a si ade
uz
eiksmaZodzius,
j odinéjo
a dazodine
kauza y iniy
eiks-
mazodzoy
kilme
(1941
:
138—
165).
Taéiau
kalbos
duomenys
i
daugelio
y iné ojy
da bai
odo,
kad
kauza y iniai
eiksmazodZiai
gali
bi i
kile
i is
a dazodiiy,
i
i8
eiksmazZodziy.
Kauza y ai
gali
bi i
siejami:
(1)
su
eiks-
mazodiiais,
(2)
i
su
a dagzodjiais,
i
su
pi miniais
eiksmazodziais,
(3)
su
a dazodiiais,
p z.:
(1)
sk .
saddya- i
”sodina”
—
s da i
”sédi”,
(2)
sk .
adhdya- i
”
pa enkina”
—
adho i” ykdo”
—
adhah”
do ana”,
(3)
sen.
ok.
auks .
we men
Sildy i”
—
wa m
3il as”
(plg.
9.
Menuep
1966
:
73—79).
Néabejo ing
kauza y iniy
(p ieZas iniy)
i
pap as yjy
eiksmazodziy
da-
yoos
yai,
aiskiai
su okiama
daba inéje
lie u iy
kalboje,
a spindi
nuo odos
”Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne”
(1972)
( oliau
—
DZ)
i
”Lie u iy
kalbos
zodyne”
( oliau
—
LKZ),
p z.:
laud i
caus.
la i
LKZ,
pady i
p z.
pu i
DZ.
Mo ologiniy
kauza y y
eikimés
y8j
su
a dagodiiais
pa i ina
i
ai,
kad
daugelj
lie u iy
kalbos
p iesaginiy
eiksmazodziy
galima
ap agy i
pe i aze
"da y i
koki”,
p z.:
k ei in i
’da y i
k ei a”
—
k ei as,
pla in i
”da y i
pla y”
—
pla us
(Axa ene
1968
:
11).
Bu en
aip
LKZ
i
DZ
aiskinami
Sio
ipo
eiksmazodziai,
p ie
ku iy
san umpos
caus.
a
p z.
ne aSomos,
ao
daugumas
i8
jy
u i
a i inkama
os
pa ios
Saknies
eiksmazodi,
eiSkian-
i
da y is
kokiam”,
p z.:
silpnin i
”da y i
silpna,
silpnesni”
—
silpnas
—
silp i,
silpné i;
slapin i
da y i
slapig”
—
slapias
—
Slap i.
Kad
zodynuose
pasi enkamas
oks
pa eikimo
budas,
odo
a dazodinés
jy
kilmés
samp a a.
Ta iau
ka ais
i8
iesy
bina
neaisku,
su
kuo
eiké y
sie i
sio
ipo
kauza y inius
eiksmazodiius
(plg.
Ska dzius
1941
:
541—544)
i
zodyny
au o iai
enkasi
komp omisa,
p z.,
p ie
sendin i
deda
san umpa
caus.
i
nu odo
i
eiksma-
112
zodi
sen i,
o
eik8mes
aiskina
pe i aze
”da y i
kokji”
i
sieja
su
bud a dziu
senas
(LKZ
XII
380).
Y a
Zinoma
hipo ezé,
pagal
ku ia
kauza y iniai
eiksmazZodZiai
kildinami
is
i e a y iniy.
B.
Delb iickas
(1897
:
119)
eigé,
kad
kauza y i-
nis
eiksmaZodis
a dhdya i
”augin i”
a si ado
ki aip
ip asminus
i8
d dha e
*aug i”
a si adusi
eiksmazodj
a dhdya é
”sma kiai
aug i”.
Kauza y iniy
p iesagy
kilme
i8
dagniniy
p iesagy
laiké
galima
i
B.
Se-
eb enniko as,
emdamasis
dagZnai
pasi aikan¢iu
Siy
p iesagy
i
jy
eiksmiy
a umu
(Cepe6penuuxos
1974
:
175-176).
Kauza y iniy
i
i e a y iniy
eikSmiy
a uma
pa i ina
i
lie u iy
kalbos
p iesaga
-(d)in i,
-(d)y i,
galin-
i
u é i
abi
eik8Smes,
p z.:
spaudy i,
na dy i,
Saudy i
i
gydy i,
guldy i,
Zudy i
i
. .
Sios
p iesagos
da iniai
ka ais
pa adinami
ne
i e a y ais-kauza y ais
(Kaykene
1991
:
21).
Pas ebé as
kauza y iniais
eiksmazodZiais
i
pada inio
sakiniais
eiskiamo
kauzuojan¢io
eiksmo
in ensy umas
(Sa idi i é
1986
:
159).
Tai
i gi
odo
i e-
a y y
(ben
y,
ku ie
u i
in ensy umo
a spal j)
i
kauza y y
ysj.
Taciau
né
ienas
i8
Gia
paminé y
ak y
nej odo
kauza y y
kilmés
is
i e a y y.
Ju
a imumo
pag indas,
ma y ,
y a
pa s kauzuojan¢iojo
i
i e a y inio
eiksmo
ak y umas
( ais
a ejais,
kai
i e a y ai
u i
in ensy umo
a spal j).
Taigi
ne adus
aiskaus
i
konk e aus
is o inio
p o o ipo,
is
ku io
bi y
ga-
lima
kildin i
j ai ius
ide.
kalby
kauza y us,
kauza y umo
kilme
im a
sie i
su
seman iniy
opozicijy
aida.
Ide.
kalby
kauza y umo
aidos
isei ies
asku
J.
Ku ylowiczius
(1964
:
86—88)
laiké
seman ing
bisenos
/
kauzuo-
jamojo
eiksmo
opozicija
(bisena
>
in anzi y inis
eiksmas
>
kauza y umas).
Au o iai,
i ian ys
anzi y uma—in anzi y uma
opozicijy
pag indu,
kal-
ba
apie
kauza y uma
kaip
iena
i8
anzi y umo—in anzi y umo
a ejy.
S.
K inickai é
pa odé,
kad
a p
anzi y iniy
eiksmazodziy
su
balsiy
kai-
a
i
in anzi y iniy
y a
iSo inés
i
idinés
dia ezés
opozicija,
p z.,
e s i
—
i s i.
Si
opozicija,
suda an i
seniausia
anzi y umo—in anzi y umo
ka e-
go ijos
sluoksni,
i8
p adziy
eiSkusi
seman ing
opozicija
daik o
a ba
ki o
negy o
subjek o
bisena
/
Zmogaus
a
gy o
subjek o
eiksmas.
Da
yskesné
apusi
élesné
opozicija
n
e-
kauza y inis
eiksmazodis
/
kauza y inis
ei-
ksmazodis
(Kpuuuuxan e
1979
:
46—49).
A.
Paulauskiené
(1979
:
21,
26)
pag indine
laiko
anzi y umo—in anzi-
y umo,
o
ne
kauza y umo
ka ego ija.
Ji
ski ia
is
anzi y umo
ipus: (1)
keis i
—
kis i,
(2)
aug i
—
augin i,
(3)
keis i
—
keis is
i
kalba
apie
anzi y-
umo
i
kauza y umo
odikliy
bei
unkcijy
su apima.
J.
S epano as
ide.
mo ologiniy
kauza y y
a si adima
susiejo
su
p aindo-
eu opie iy
ien isinio
sakinio
ipy
ekons ukcija.
Pasak
jo,
ak y inés
sanda-
os
laiko a piu
egzis a e
sie
sakinio
ipai:
(1)
ak y us
subjek as
+
ak y us
eiksmazodis,
(2)
neak y us
subjek as
+
neak yyus
eiksmazodis,
(3)
ak y-
us
subjek as
+
ak y us
eiksmazodis
+
neak y us
objek as.
Taciau
uo
me u
nebu e
g ama iskai
i o min o
ipo
(4)
ak y us
subjek as
+
ak y us
eiksmazodis
+
ak y us
objek as,
p z.:
Ka ys
uzmusa
p iegg.
J.
S epano o
nuomone,
okie
kauza y ai
kaip
lie.
Zudy i
(:
Zi i),
ma in i
(:
mi i),
us.
113
MopuTs
”ma in i,
naikin i”
(:
-mepeTb,
-MuMpaTb
(ymupa s))
sani i”
sk .
ma dya i
” e éia,
leidzia
mi i,
zudo”
(:
méd a i,
md a e,
m iyd e
mi s a
)
y a
susije
kaip
ik
su
miné o
(4)
sakinio
ipo
o ma imusi.
Paki us
pa iam
sakinio
sanda os
pobiidiiui,
o ipo
sakiniai
pasida g
ip as i.
Tai,
kad
dau-
gelio
lie u iy
kalbos
kauza y y
objek as
gali
bu i
zmogus,
p z.,
klaidin i
im
klys i,
aip
pa
laikoma
Sios
hipo ezés
j odymu.
Mo ologinés
kauza y inés
de i acijos
a si adimas
laikomas
ienu
iS
bidu,
padejusiy
is eng i
am
ik y
sunkumy
ide.
kalby
sanda ai
keiéian is
i8
ak y inés
j
akuza y ing.
2.2.
Uzda ieji kauza y ai,
eiskian ys
sudé ingesne
kauzacijg (ku a y ai)
2.2.1.
I8
Gia
ap a iamy
leksiniy
ide.
kalby
ik
lie u iy
kalboje
susi o ma-
o
ku a y y,
a ba
pa upinamyjy
eiksmazodZiy,
klase
( e ba
cu a i a
seu
causa i a
passi a).
Ji
ski iama
nuo
kauza y iniy,
a ba
p iezas iniy,
eiks-
mazodziy
( e ba
causa i a
ac i a).
Kauza y iniai
i
ku a y iniai
eiksmazodZiai
u i
a
pa ia
p iesaga
-din i
(su
kauza y y
p iesaga
-dy i
i
ypaé
-y i
ku a y ai
da omi
e ai)
i
pap as ai
a
pa ia
sakinio
s uk ii a,
odél
ne e ai
y a
maigomi
(apie
jy
eikime
bei
sky imo
k i e ijus
placiau
Z .
(Jakuliené
1975
:
78
—
81;
Sa iciu e
1984
:
73
—
78,
1985
:
236
—
251).
Kadangi
abi
klasés
u i
daug
bend ybiy,
o
kauza y y
klasé
y a
daug
gau-
sesné,
i ai esné
sa o
o momis
bei
eikime,
ai
leidzia
many i,
kad
ku a y i-
niai
eiksmaZodziai
y a
a si ade
i8
kauza y iniy.
Kauza y inés
p iesagos
o man as
-d-,
kadaise
bu es
ik
hia o
pagalinimo
p iemoné,
éliau
apo
bidingu
ku acijos
eiksmés
odikliu
(S ang
1966
:
374),
0
kauzacijos
p iesaga
bu o
p adé a
délio i
p ie
jau
susi o ma usio
mo ologi-
nio
kauza y o,
p z.,
lakin i
—
lakindin i
a
p ie
ak i y inio
eiksmazodzio,
ku j
galima
pa adin i
leksiniu
kauza y u,
p z.,
siu i
—
siadin i.
Panagi
an -
iné
kauza y ineé
de i acija
pas ebé a
i
ki ose
kalbose
(plg.
Henanxos
1969
ae
Kauzacijos
i
ku acijos
sakiniy
ski umai
y a
ypaé
aki aizdis
ina iy
opo-
zicijy
a eju,
p z.:
juokindin i
—
juokin i
—
juok is,
kalbindin i
—
kalbin i
—
kalbe i,
lauzdin i
—
lauz i
—
liz i,
lodindin i
—
lodin i
—
lo i.
Plg.
saki-
nius
su
ina és
opozicijos
eiksmazoddiais:
I
kle o
Sakeliy
pléseles
pl
é
s-
dinsiu
(cu .),
o
is
liemenélio
len eles
pjaudinsiu
LTR
(Lk )
—
Ka klus
plésiam
(caus.)
i
pinam
yzus
S né
—
Ka nos
jau
ply
s a
(in .)
J
(LKZ
X
166,
179,
248).
Uz aSan
miné us
kauzacijos
i
ku acijos
sakinius
bend a
kauzacijos
pe-
i aze,
a ba
jy
giluji
lygmenj
pa aizduojan
o mule,
aki aizdziai
ma y i
jy
s a biausi
ski umai:
Kauzacija:
Ku acija:
(1)
”AS
da au
aip,
kad
...”+
(1)
”A8
da ysiu
aip,
kad...?+
_
(2)
”Ka nos
plys a”
(2)
[Kas
no s]
da ys
aip,
kad”-+
(S
+
P)(0
+
P)
(3)
”Pléselés
plys”
(Si
+
P1)(S2
+
Ps)
(0
+
P3)
Kauzacijos
sakiniuose
bu o
as i
4
sin aksiniai
seman iniai
komponen ai,
114

nusakan ys
2
si uacijas.
Ku acijos
sakiniuose
y a
6
komponen ai,
nusakan ys
3
si uacijas:
(1)
ku uojanéioji
si uacija
(subjek as
ku a o ius—inicia o ius
$1
i
jo
ku uo-
jan is
eiksmas
P;),
(2)
a piné
ku uojamoji
si uacija
(subjek as
a pininkas
a ba
ykdy ojas
S2
i
jo
be a piskai
a liekainas
eiksmas
P2,
ku is
bu o
ku uojamas
subjek o
inicia o iaus),
(3)
galu iné
ku uojamoji
si uacija
(objek as
O
i
jo
biisenos
paki imas
a ba
eiksmas,
kauzuojamas
subjek o
a pininko
i
ku uojamas
subjek o
ini-
cia o iaus).
Tad
ku acijos
sakiniy
giliojo
lygmens
o mule
galime
pa ikslin i:
(8,
+P)
SE
{(S,
+
P2)
@*
(0+
Ps)}
Ku acijos
sakinio
objek as
y a
eikiamas
d igubai
—
iesiogiai
subjek-
o
a pininko
i
ne iesiogiai
subjek o
inicia o iaus.
Todél
ku acija
salygiskai
pa adinome
”d iguba
kauzacija”.
Seman ikos
aspek u,
ma y ,
galima
i in i,
kad
ku a y iné
eiksmé
a -
si ado
Zo
dinés
(a ba
D.A.
C use
e minu
sakan
—
ei
ka]
a-
im
o)
kauzacijos
pag indu,
kai
bu o
eigskiamas
ne iesioginis,
ne izinis
gy o
subjek o
po eikis
ki am
gy am
subjek ui.
Tokia
ne iesioginé
(V.
Nedialko o
e minu
—
nekon ak
iné)
kauzacija,
a ima
lie u iy
kalbos
ku a y y
eikimei,
andama
i
ki-
ose
kalbose,
p z.:
ok.
lassen
+
in .
(Mucciopa
1952
:
10;
Hensanxos
1971
:
19
.),
p anc.
ai e
+
in .
(A6pocumona
1954
:
7-10).
Lie u iy
kalbos
ku acijos
sakiniy
pa i ginis
lygmuo
o ma osi
ne
i
e-
sioginés
ne izinés
(zodinés)
kauzacijos
sakiniy
pag indu,
ku iuose
$1
—
asmuo,
P;
—
”jsaky i,
liep i,
p ady i...”,
p z:
Uzlan-
dyk
(caus.)
aikus
j
uzpecj
S s
(LKZ
VII
119).
Fo muojan is
ku acijai,
komponen y
seman ika
susiau éjo:
S;
—
ik
(1)
asmuo,
u in is
isakymo
ga-
lia,
p z.:
ka alius,
ponasi
pan.,
(2)
asmuo,
negalin is,
nemokan is
a lik i
am
ik o
da bo,
uzsako as,
P;
—
(1)
”jsaky i,
liep i”,
(2)
"uzsaky i,
p asy i”.
Ta piné
ku acijos
si uacija
ik
e ais
i
ne ipigkais
a ejais
”
p asisk e -
bia”
j
pa i sini
lygmeni.
P z.:
Py o
is
backas
j
s elly ig
pe
a -
nus
jnesdino
g ei ai
K.
Donel
(LKZ
VIII
702);
Vagj
uz
e j
apsi ogime
sunimis
sud askydino
S.
Dauk
(LKZ
II
644).
Dagniausiai
ji
su o-
kiama
i
kon eks o
a
g ama inés
ku a y iniy
eiksmazodziy
eikimés.
Si
a piné
ku acijos
si uacija,
pap as ai
esan i
ik
giliajame
lygmenyje,
a ima
iesioginei
izinei
kauzacijai,
kada
kauzacijos
sakinyje
$1
—
asmuo,
daik as
a
gam os
jéga,
P)
—
i ai is
iziniai,
e ai
i
ne iziniai
eiksmai:
Vaikas
( éjas,
obuoliai)
Saka
lau
Zi
a.
”
Ku a y uose
S2
—
ik
(1)
asmuo,
ykdan is
jsakyma,
p z.:
a nas,
budelis,
(2)
asmuo,
galin is,
mokan is
a lik i
am
ik a
da ba,
p z.:
siu éjas,
ki péjas,
P2
—
(1)
i ai iis
pa a na ima
i
bausmes
eigkian ys
eiksmazodiiai,
p z.:
ineSdin i,
nuki sdin i,
(2)
i ai ius
p o esinius,
am
ik o
mokéjimo,
igiidziy
eikalaujanéius
eiksmus
eiskian ys
eiksmazZodiiai,
p z.:
aus i,
s a y i
(pa-
s a a).
P z.:
115
(1)
He odas
bu o
nuki sdinens
S en g
Jong
BP
II
366
(LKZ
II
854).
(2)
Pas a ydink
gale
lauko
obg
J
(LKZ
XII
674).
a
;
Tokiu
biidu
ne iesioginés
ne izinés
(Zodinés)
kauzacijos
sakiniai
bu o
p i-
aiky i
sudé ingesnei
ik o és
si uacijai
eiks i.
Ku acija
i
ku a y iniai
(pa-
upinamieji)
eiksmazodiZiai
o ma osi
(1)
siau éjan ,
specializuojan is
kom-
ponen y
eiksmei
i
(2)
da an is
sudé ingesnei
giliajai
s uk u ai
—
a si an-
dan
giliajame,
o
ne ipiskais
a ejais
i
pa i giniame
lygmenyje
da
ienam
subjek ui
i
jo
eiksmui.
3.
A i ieji
kauza y ai
3.0.
Daugiau
giliojo
lygmens
komponen y
eiskian ys
pa i siniame
lyg-
menyje
i
sa o
o ma
a imesni
kauzacijos
pe i azei
kauza y ai
adinami
a -
i aisiais.
A i aisiais
kauza y ais
laikoma
anali inés
kauza y inés
kons uk-
cijos
i
p ijungiamieji
pada inio
sakiniai.
3.1.
A i ieji
kauza y ai,
a ski ais
Zodziais
eiSkian ys
kauzuojan iji
i
kauzuojamaji
eiksma
3.1.
Bend a
leksiniy
ide.
kalby
aidos
polinki
pe ei i
i8
sin e inio
{
anali-
inj
ipa
odo
i
pe i as iniy
kauza y y
susida ymas
(plg.
Lako
1972
:
172
—
198;
Reklai is
1974
:
197-214;
Amb azas
1977
:
149
i
k .).
Kauza y i-
nés
kons ukcijos
su
pagalbiniais
eiksmaZodZiais,
a s ojanciais
kauza y ines
p iesagas
i /a ba
balsiy
kai a,
y a
ély as
ide.
kalby
da inys.
Sios
kons ukcijos
aiskiai
isski ia
kauzuojan iji
i
kauzuojamaji
eiksmus
nusakydamos
juos
a ski ais
Zodziais,
plg.:
Jmdn
singen
machen
—
pada y i,
kad
kas
giedo i
u
K
II
40,
Jmdn
weinen
machen
—
kg
p a i kin i
K
II
40,
binden
lassen
—
isdin i
K.
Pe i as iniai
kauza y ai
a si anda
nesan
mo ologiniy
kauza y y
klasés.
I8 ijy
Gia
ap a iamy
kalby
ik
iena
y a
u éjusi
Sio
ipo
kauza y us.
Vy au-
janéios
sin e inés
sanda os
lo yny
kalboje
bu o
a ojama
anali iné
kauza y-
iné
kons ukcija
ace e
+
in .,
ne ipiika
a chainiu
i
klasikiniu
pe iodu,
be
a o a
jau
Plau o
i
plaéiai
papli usi
poklasikiniu
Jaiko a piu.
Vély ojoje
lo yny
kalboje
a si ado
i
ki a
anali iné
kauza y iné
kons ukcija
laza e
+
in .
(A6pocumosa
1954
:
4—7).
DaZnai
Sie
pagalbiniai
eiksmaZodzZiai
u i
leksine
ak y aus
eiksmo
eiké-
me,
kaip
lo .
ace e
(plg.
Touuaposa
1974
:
136—155).
Kauza y inése
kon-
s ukcijose
jy
pi miné
eikimé,
ma y ,
bu o
”p i e s i
pada y i”.
Bi en
sia
eiksme
angly
kalboje
kauzacijos
eikSmei
pe eik i
am
ik u
laiko a piu
bu o
a ojami
eiksmazodziai
le en,
don,
go en,
mohen,
éliau
ge ,
ha e
(Apuena
1945
:
60).
Pagalbiniy
eiksmaZodziy
leksinés
eik8més
aiskumas
dagnai
leidiia
p i-
aiky i
juos
ku io
no s
ieno
kauzacijos
ipo
aigkai,
juos
specializuo i.
Vély ojoje
lo yny
kalboje
susida iusi
kons ukcija
laza e
+
in .
émé
eiks i
pasy ia
kauzacija,
ku ios
kauzuojan ysis
eiksmas
y a
"leis i,
ne ukdy i”
i
pan.
Tokia
sios
kons ukcijos
eiksmé,
ma y ,
y a
pag is a
pagalbinio
eiks-
116
mazodiZio
laza e
eikimemis
”a leis i,
leis i
(pailsé i),
leng in i,
silpnin i,
ma-
gin i,
palik i”
i
pan.
|
A imas
y3ys
y a
a p
okie iy
kalbos
kauza y inés
kons ukcijos
lassen
+
in .
i
jos
pagalbinio
eiksmazodzio
seman ikos.
Su
eiksmazZodzio
lassen
eikime
”(pa)liep i,
jsaky i,
(pa) agin i”
galima
sie i
kai
ku ias
kauza y i-
nes
kons ukcijas,
p z.:
sclimieden
ode
hamme n
lassen
—
kaldin i
K,
sich
einen
Anzug
machen
lassen
—
uZsisaky i,
pasisiudin i
kos iumg
K
II
40,
a-
gen
lassen
—
neSdin i
K
i
k .
Lygindami
su
lie u iy
kalbos
e imo
a i-
ikmenimis
i
su
kauzacijos
pe i aze,
sig
okie¢iy
kalbos
kons ukcija
daz-
nai
galé ume
adin i
ne
kauza y ine,
o
ku a y ine.
Su
eiksmazodzio
lassen
eiksme
”leis i”
galbii
y a
susije
pasy iosios
kauzacijos
a ejai,
p z.:
ingé-
din i
caus.
dgen
sein
lassen
K,
impsodin i
caus.
liimmelha
daliegen
lassen
K.
P iesingai,
ak y esne
kauzacija
eiskia
kons ukcijos
su
machen,
p z.:
schweigen
machen
—
ildy i
K,
Jmdn
sp ingen
machen
—
kg
pasankin i
K
II
40.
Pe i as iniai
kauza y ai
a i inka
sin e iniy
kauza y y
seman ikos
ipus,
ik
y a
pasis iiméje
sin aksinio
a i umo
link.
Tagiau
okie iy
kalbos
kon-
s ukcijos,
a i inkanéios
lie u iy
kalbos
ku a y us
(sich
die
Haa e
schneiden
lassen
K —
nusiki pdin i)
y a
aip
pa
implici iskos
kauzacijos
pe i azei,
nes
pa i siniame
lygmenyje
neis eiskia
subjek o
a pininko,
kaip
i
lie u iy
kalbos
ku a y ai.
3.2.
A i ieji
kauza y ai,
eksplici iSkai
eiSkian ys
kauza y ine
si uacija
3.2.1.
Kauzacija
eigkia
i
sudé iniai
p ijungiamieji
pada inio
sakiniai,
ku ie
pa i siniame
lygmenyje
u i
daugiausia
giliojo
lygmens
komponen y.
Kaip
i
ki i
p ijungiamyjy
sakiniy
ipai
jie
susida é
i
u uliojosi
jau
a ski o-
se
ide.
kalbose,
be
u i
nemaza
sanda os
i
eikimés
bend ybiy.
Gana
iksliai
y a
nus a y as
usy
kalbos
p ijungiamyjy
pada inio
sakiniy
o ma imosi
laikas
—
kons ukcijos
su
pada inio
jung uku
Tak
yuTo
susida é
ik
XII—XVII
a.
Anks esniuose
agy iniuose
Sal iniuose
pada inio
jung uko
ne andama
(MPA
322,
332).
Rysys
a p
pag indinio
i
salu inio
démens
bu o
silpnas,
nes
pag indiniame
démenyje
nebu o
a liepiamyjy
Zodziy.
Bu-
o a ojami
sujungiamieji
jung ukai
a ba
pada inio
sakiniy
démenys
bu o
jungiami
be
jung uky
(AIPA
323;
Tome yx
1971
:
24—25).
Pada inio
eikSmés
sakiniy
g ama iné
sanda a
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
aip
pa
né a
aiskiai
apib éz a.
Jie, u éjo
jung ukus
eip
jog,
eip
kad,
jog,
kad,
eip
idan ,
jeib,
jeng
(D o inas
1967
:
65—67).
Daugu-
mas
i8
jy
daba inéje
lie u iy
kalboje
pada inio
eikime
nebe a ojami
a ba
a ojami
labai
siau ai.
Vély a
Sio
ipo
sakiniy
o ma imasi
odo
i
lie u iy
bei
usy
kalby
senyjy
aS y
sakiniai,
ku iy
pada inio
i
p ieZas ies,
pada inio
i
ikslo
eikimés
né a
aiskiai
ski iamos.
Lie u iy
kalbos
akademinéje
g ama ikoje
ne gi
neski iamas
p ijungiamyjy
pada inio
sakiniy
ipas,
jie
laikomi
nusakomaisiais
sakiniais:
”
Nusakomieji
sa-
117
kiniai
daZniausiai
zymi
p ieZas ies-pada inio
san ykius:
pag indinis
démuo
i8-
kelia
am
ik a
eigkini,
o
Salu inis
jj
paaiskina,
nusakydamas
is
jo
i8plaukian-
ius
pada inius”
(LKG
III
836).
RB
Ase
;
8.2.2.
(1)
P ijungiamyjy
sakiniy,
u inéiy
pada inio
eik3me,
o ma i-
masi
ska ino
po eikis
eksplici iskai
eiks i
subjek inius
i
objek inius
san ykius.
Kauzuojamosios
si uacijos
seman-
inis
subjek as pada inio
sakinyje
y a
Salu inio
sakinio
sin aksinis
subjek as,
o
uéda yjy
kauza y y
i
anali iniy
kauza y y
kons ukcijose
jis
u i
objek o
pozicija,
p z.:
Lijo
oks
lie us,
kad
a
§
bema an
pe mi kau
—
Lie us
mane
isa
pe me ké
(DZ
552).
oe
ae
(2)
Visy
ijy
kalby
pada inio
sakiniuose
gali
bi i
eksplici iskai
iS eikS as
kauzuojanéiojo
eiksmo
(a
”kauzuojan iosios
ypa ybés”)
i
n-
ensy umas.
Daugumas
Sio
ipo
sakiniy
u i
jung uko
a liepia-
muosius
ZodZius,
pab ézianéius
in ensy uma,
s ip umg,
gausumg
i
pan.:
lie.
aip,
oks,
lo .
i a,
sic,
eyusmédi,
adeo,
an opé e,
alis,
an us,
am,
hic,
is
(Co6onescxuh
1948
:
236),
us.
Tak,
c onb,
M0
To o,
Ho
TakoM
c eneHu
(TPA
II(2)
338).
P z.:
Paémé
mane
okia
baimé,
kad
ag
apsig ezes
bégau
BV
III
24
(LKZ
ank as is);
Tan us
in
cu ia
clamo
ac us
es ,
u
populus
concu e e
Cic.
Ve .
2,47
(Co6onescxu
1948
:
236)
”Ku ijoje
kilo
oks
iksmas,
kad
subégo
Zmonés”;
O6wee
eoanenue
00
maxow
cmenenu
coobwyusocs
Byzanuny,
umo
on
dance
nosabwua
o
nec acmuom
Gonape
u
o
cessannnz
c
num
epsdyuu
nenpusmnocmaz.
Kynpun
(TPA
II(2)
339)
”Bend as
jaudulys
aip
pa eiké
Bulaning,
kad
jis
ne
pami go
nelem ajj
Zi-
bin a
i
susijusius
su
juo
bisimus
nemalonumus”.
In ensy umga
gali
ody i
i
a liepiamasis
Zodis
ai,
einan is
su
ne
Salu inia-
me
sakinyje
a ba
su
kad
pag indiniame:
kad
...
ai
ne ,
ai
kad
...
ne ,
kad
-.
ai...
ne ,
p z.:
Kad
akinau
ai
akinau
g
begédj,
ne
e k i
p adéjo
(D o inas
1967
:
62).
(3)
Pada inio
sakiniuose,
kaip
i
anali inése
kauza y inése
kons ukcijose,
kauzuojan ysis
i
kauzuojamasis
eiksmas
a
bisena
eigkiami
a ski ais
zodéiais.
Kauza y iniai
eiksmazodziai
pasako
ieng
eiksma,
p z.,
budin i,
sie-
kian
ieno
ezul a o
bus i.
Cia
kauzuojan ysis
eiksmas
i
jo
ezul a ias
laiko
a a ilgiu
y a
labai
a imi
a ba
su ampa:
ezul a as
a ba
u i
bi i
uojau
pa-
siek as
(Gesinu
Z ake),
a ba
jau
y a
pasiek as
(Gi dau
a klj).
Kauzuojanéiojo
i
kauzuojamojo
eiksmo
aigka
ski ingos
saknies
eiksmaZod iais
leidzia
pa-
saky i
labiau
ienas
nuo
ki o
nu olusius
eiksmus
a
biisenas.
Dagnai
subjek-
as
kauza o ius
ne
nenuma o
ezul a o
( .y.
pada inio
a ba
kauzuojamosios
si uacijos)
a ba
jo
nesiekia,
p z.:
Nés,
kad
e p
eik,
jos
aip
daugel
pasaky
apa,
kad
jau
i
anka
kuodey
pes
uzZsimi éia
K.
Donel
(LKZ
XV
671);
Be
a
ozé
ap
ga dziai
kuepéjo,
jog
uos ydamas
u eéjai
pami s i
isus
S os
Zemés
a gus
i
iipescius
J.
Balé
(Balke iéius
1963
:
357).
Kauzuojanéiosios
i
kauzuojamosios
si uacijos
nu olimas
ypaé
ySkus
pas a ajame
Pa yzdyje,
nes
ia
pasaky as
negy as
subjek as
negali
siek i
a
numa y i
Jokio
ezul a o.
Tokioms
si uacijoms
eiks i
pi miausia
i
p isi eikia
pada inio
sakiniy.
Abiejy
kauzacijos
eiksmy
nusakymas
a ski ais
eiksmazoddiais
leidzia
118