LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
VYTAUTAS
AMBRAZAS
LIETUVIYU
KALBOS
BENDRATIES
KON
STRUKCIJY
RAIDA
1.
BENDRATIES
KILME
IR.
PIRMINE
REIKSME
1.1.1.
Bend a is
daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
iena
ig
ijy
pag indiniy
eiksmazodzio
o my.
Sa o
a osena
ji
i gi Sliejasi
p ie
eiksmazodzio:
u i
eiksmazZodinj
linksniy
aldyma,
suda o
glaudzius
sin aksinius
junginius
su
asmenuojamomis
eiksmazodzio
o momis,
a liekanéiomis
pagalbiniy
zodziy
aidmeni
( u iu
skubé i,
p adéjo
aziuo i,
émé
em i
i
pan.).
Tokiy
o my,
adinamy
in ini y ais,
andame
be eik
isose
daba inése
indoeu opieéiy
kal-
bose.
G e inan
jas
a pusa yje
k in a
j
akis
yskus
o my
ski umai
i
ka u
—
didelis
jy
eiksmaZodinés
a osenos
panasumas.
Pa y inéjus
in ini y us
is o iskai
ma y i,
kad
i&
p adziy
jie
nep iklause
eiksmaZodiio
sis emai,
o
bu o
j
ja
i auk i
j ai iose
indoeu opieciy
kalbose
ne ienodu
me u
i
mas u.
Visy
giminisky
kalby
in ini y ai
u i
eiksmazo-
~
diniy
daik a a dziy
kamienus,
kai
ku ie
(ypaé
senesniais
aidos
laiko a piais)
y a
iglaike
i
daik a a dziams
bidingas
linksniy
galiines.
Tiek
pa ys
kamie-
nai,
iek
i
linksniy
galinés
labai
i ai uoja:
i8
14
kamieny,
isski y
R.Je e so
(1975:135),
ik ai
u
i
i
kamieny
in ini y ai
paliudy i
daugelyje
ide.
kalby
g upiy,
o
ki y
kamieny
—
1—3
g upése.
Taéiau
i
o
pa ies
kamieno
in ini y-
ai
ka ais
u i
ski ingy
linksniy
galiines,
ad
né a
kile
i
os
pa ios
pi minés
o mos.
Pa yzdiiui,
okie
y a
u
kamieno
in ini y ai
su
gal inémis:
p .
- on,
- wei,
s.ind.
- os
i
pan.
Seniausiai
paliudy ose
ide.
kalbose
(he i y,
sen.indy)
in ini y us
ka ais
i8
iso
sunku
a ski i
nuo
eiksmaZodiniy
daik a a dZiy
—
eiksmy
pa adinimy:
os
pa ios
o mos
ienu
a ojamos
kaip
in ini y ai,
ki u
iglaiko
daik a a dziy
unkcija+
1.1.2.
Lie u iy
kalbos
bend a ies
o mos
su
- i
i
- ie
<
*- ei
i gi
y a
iS ie-
déjusios
iS
i
kamieno
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
—
eiksmy
pa adinimy
(abs ak y),
okiy
kaip
mi is,
p apul is,
bu is.
Sio
kamieno
eiksmazodziy
abs ak ai
ki ados
y iniy
bal y
kalbose
bu o
labai
p oduk y us
i
plagiai
a -
ojami.
Po
o,
kai
jy
ie oje
isigaléjo
daba
y aujan ys
eiksmy
pa adinimai
su
p iesaga
-imas/
-ymas,
senosios
i
kamieno
abs ak y
o mos
sus aba éjo
i
ilgainiui
i o
in ini y ais.
Bal y
kalby
in ini y ai
su
-i
(lie.
nés i,
nés ,
nés i-s,
la.
nes ,
nes is,
p .
bill
”bylo i,
kalbe i”)
i
su
- e
<
*-ei
(lie.
nés ie,
nés ie-s,
la,
nes ié-s)
a i inka
i
kamieno
daik a a dZiy
ienaskai os
da y a
(-i
i
*-ei
gali
bi i
os
paéios
da y o
o mos
apo oniniais
a ian ais).
Tai
1
Pasak
V.I ano o
(1963:152—153),
he i y
kalbos
eiksmazodiniy
daik a a dziy
eo
Sea
o my
su
-anna
i img
in ini y ais
galima
pas ebe i
lyginan
is o inius
74
leidzia
many i,
jog
o mos
mi i/
mi ie
i
pan.
ki ados
bu o
a ojamos
kaip
eiksmazodiniy
daik a a dziy
da y ai
( eiksme
*mi iai”),
i
okia
a osena
suda é
p ielaida
issi u ulio i
i8
jy
in ini y ams.
Daugelyje
ki y
giminisky
kalby
i gi
links ama
e s i
in ini y ais
eiksmy
pa adinimy
da y us.
Pa yzdiiui,
is
700
in ini y y,
ap ik y
Rig edoje,
ne
600
a i inka
eiksmazodiniy
daik a a dziy
da y a
(Sgall
1958;
Szeme ényi
1970:298).
1.1.3.
Bal y
kalby
in ini y ai
su
- i/
*- ei,
o maliai
Zi in ,
gali
bu-
i
kildinami
i
i8
i
kamieno
loka y y
(O ebski
1956:243;
S ang
1966:447;
Hamp
1985:199—202);
su
loka y u
bandoma
sie i
i
sla y
in ini y a
su
- i
<
*- ei
(S ang
ib.
447;
Vaillan
1966
:
127)?
Podiu iai
{
da y ine
i
loka y ing
y
o my
p igim i
né a
is
esmés
p iegingi,
nes
seniausiais
ide.
kalby
aidos
laikais
da y ai
su
-i/
*-ei,
galéjo
su ap i
su
p ie eiksmiskai
a ojamomis
o momis,
éliau
j auk omis
j
linksniy
pa adigma
i
ip asmin omis
joje
kaip
a ski as linksnis
—
loka y as
(Topo o
1961
:
275
.,
285;
Maziulis
1970
:
80,
128—129,
248
.).
Taip
galima
in e p e uo i
i
F.T a niéeko
(1956
:
167
.)
podiu i
i
in ini y y
kilme
is
ide.
p ie eiksmiy.
Ta iau
as
da y o
i
loka y o
o malus
ySys,
ma y ,
pa eldé as
i8
laiky
p ies
in ini y y
susida yma.
Tiek
lie u iy,
iek
i
ki y
bal y
kalby
in ini y y
a osenoje
loka y inés
eiksmés
péedsaky
sunku
jzi e i.
1.1.4.
P iisy
kalboje
g e a
in ini y o
su
-
(da
duo i”,
ge b
*saky i”
)
pla iai
a ojamas
in ini y as
su- we ,
p z.:
da wei
”
duo i”,
pou wei
”ge i”,
wes wei
” es i”.
Jis
y a
is iedéjes
is
u
kamieno
eiksmy
pa adinimy
ienas-
kai os
da y o
su
galiine
-ei,
.
y.
*- u-ei.
Visai
okios
pa ios
kilmes
in ini y y
su
- a e bii a
s.indy
kalboje
(plg.
dha a e
”duo i”,
a a e
* algy i”).
Taciau
y iniy
bal y
kalbose
iS
u
kamieno
daik a a dziy
da y o
kilusiy
in ini y y
né a,
o
supinas
(siekinys)
su
- y
<
*- um
y a
kiles
iS
u
kamieno
ki o
linksnio
—
ienaskai os
akuza y o.
Taigi
bal y
kalbos
su inka
eiksmo
pa adinimy,
da usiy
pag inda
in ini-
y ui,
linksnio
o ma,
be
i8
dalies
ski iasi
kamienu.
Tai
odo,
kad
eiksma-
zodiniy
daik a a dziy
da y ai
bu o
i auk i
j
eiksmaZodiZio
sis ema
i
i o
in ini y ais
ne
bal y
p okalbéje,
o
sa a ankiskos
y
kalby
aidos
laikais.
Kaip
ik
dél
o
bal y
kalby
duomenys
padeda
ge iau
sup as i
in ini y o
susida y-
ma,
nes
ySys
su
pi mine
eiksmazodiniy
daik a a dziy
a osena
éia
da
né a
isai
iSdiles.
:
I
ki os
indoeu opieziy
kalbos,
ma y ,
y a
pa eldéjusios
ne
bend as
in ini-
y y
nekai omas
o mas,
o
bend as
jy
susida ymo
p ielaidas.
Tos
p ielaidos
—
sin aksinés,
jy
eikia
ieSko i
in ini y y
a osenoje.
Cia
padeda
idiné
ekons ukcija.
Taikydami
ja
lie u iy
kalbos
sin aksinei
sis emai,
bandome
isski i
joje
senuosius
bend a ies
a osenos
ipus
i
nus a y i
sanda g
y
kon-
e
is
ku iy
is iedéjo
bend a is
kaip
a ski a
nekai oma
eiksmazodzio
o ma.
-
Ling is inéje
li e a i oje
aSoma
i
apie
in ini y o
su
- i
kilme
iS
ano
4
-
kamieno
loka y o
(B ugmann
1911
:
424;
Endzelins
1951
:
918;
Hamp 1985
:
201—202;
Zinke idius
1981
:
164).
Si
pazi i a
nej ikima
jau
ien
del
o,
kad
¢
kamieno
eiksmy
pa adinimy
bal y
kalbose
iS
iso
ne a.
75
1.2.1.
Dada inéje
lie u iy
kalboje
bend a is
dagniausiai
siejama
su
as-
menuojamais
eiksmazodzZiais,
eiskianiais:
a)
eiksmo
p adzig
a
pabaiga
(p adedu/
imu
di b i,
leidos
bég i,
lio ési
aikScio s,
baigiu
asy i),
b)
galé-
jima,
p i alejima,
no a,
mokéjima,
pas angas
(galiu
aikséio ,
u ime
g iz i,
ke ina
moky is,
bandé
pabég i,
no iu
is aziuol ),
c)
eiksmo
pe i si
a
nepa-
kankamumg
(padaugino
ge i,
pamazino
s dy )
i
pan.
Bend a is
Cia
nusako
pag indinio
eiksmazodiio
u ini,
eina
jo
bu inu
papildymu,
°
eiksmazodzio
i
bend a ies
eiskiamy
eiksmy
subjek as
su ampa.
Glaudzius
junginius
in-
ini y ai
suda o
i
su
eiksmazodiiais,
eiskianCiais
liepima,
ska inima,
p asy-
ma;
d audima,
ukdyma;
leidima,
k ie ima
i
pan.,
ik
Gia
bend a ies
eiks-
mas
p iski iamas
ki am
subjek ui
(liepé
ylé i,
p ase
nedainuo i,
d audziu
miego i,
ukdo
skai y i,
leido
iSsi aikscio ,
k ie é
uei i).
Siy
ipy
kons uk-
cijos
lie u iy
kalboje,
kaip
i
daugelyje
ki y
daba iniy
ide.
kalby,
y a
la-
biausiai
papli usios,
suda o
pag indinj
bend a ies
a osenos
sluoksnj.
Cia
bend a is
y a
a imiausia
asmenuojamoms
eiksmazodzio
o moms
i
jz elg i
jos
anks esmés
a osenos
péedsaky
y a
sunku.
1.2.2.
Senoji
—
a dazodiné
—
bend a ies
unkcija
labiau
is yskéja
kon-
s ukcijose,
ku iose
ji
eina
su
pilna eiksmiais
eiksmaZodjiais
(a)
a
eiksma-
zodiniais
junginiais
su
bu inu
papildiniu
(b),
né a
salygojama
jy
junglumo
i
zymi
eiksmo
a
kalbamojo
dalyko
iksla
a
paski i:
a)
Mes
neseniai
a sikélém
Gia
g
y en i
Lnk ;
Mo e iskos
susédo
e p iZemR
I
15;
I
liko
as
Zmogus
p
on
au
am
d a e
BsV
300°;
b)
Ta nus
pas a é
s
a
ug
o
BsP
II
48;
Ozys
ado
Sieno
p
a
és iL
Ill
116;
Pa iesé
len g
pe
e
i i
P n;
G y a,
jau
p isi e pus,
ski s o
e palus
aus
DnR
125;
Lazdg
pjaunies
pasi em iPP
2064
Jau
Jonas
Jablonskis
(1935
:
30)
a k eipé
démesj
j
ai,
kad
okia
iksla
zymin i
bend a is
iS
p igim ies
(”pagal
kil j”)
y a
eiksmazodiniy
daik a a -
dziy
naudininkas.
Pagal
sa o
unkcija
ji
a i inka
daik a a dziy
naudininko
o mas
i
gali
bi i
a ojama
su
jomis
pag eéiui:
o ei
(=
a imui,
a i)
Zag iy
ne u ime,
plg.
da :
sukosi
lizdelj
gy enimui/
gy en i;
ieskojo
ie os
nak ynei/
nak o i;
a negé
bul iy
algymui/
algy i;
lo a
bus
eikalinga
poilsiui/
pailsé i;
s inus
gabus
mokslui/
moky is.
Tikslo
bend a ies
i
naudininko
a osenos
pa-
aleluma
daznai
ma ome
iek
a mése,
iek
aSomojoje
kalboje,
plg.:
Va ny
ben
po ele
saupie ums
nusisauju
DnR
241
/
Kad
Doéys
po ele
a ny
kep
nusisauja
243.
j
N
audininko
a osena
siose
kons ukcijose
y a
pag is a
paski ies
( ikslo)
eikSme,
seniai
ekons uojama
indoeu opieciy
kalby
da y ui,
lais ai
sieja-
mam
su
eiksmazodziais
(B ugmann
1911
:
555
.).
Ta
eiksmé
bu o
ypa
bidinga
eiksmazodziy
abs ak ams.
No s
lie u iy
kalbos
bend a is
jau
y a
p a adusi
iesiogini
y8i
su
linksnia inu,
pi ming
paski ies
da y o
eiksmg¢
miné ais
a ejais
ji
islaiké
nepaki usig
ligi
siy
dieny.
Pa yzdziy
Sal iniai
zymimi
okiais
pa
su :
inimais
kaip
didziaj
”
Lie u iy
Ea es
zodyne”
i
i omeje”
Lie u y
kalbos
g ama ikoje”
365
1976
si e,
LRG
Toi
lyne”
i
i omeje”
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje’
( ,
1965—1976,
4
:
. * .
Daugiau
pa yzdiziy
su
ikslo
eikimés
in ini y u
Z .
Jablonskis
1935
:
30;
ie
a e
;
F aenkel
1928
:
129—132;
Balke icius
1963
;
226—227;
LKG
i
76
2.
NAUDININKAS
SU
BENDRATIMI
(DATIVUS
CUM
INFINITIVO)
2.0.
I auk a
i
eiksmazodzio
o my
sis ema,
lie u iy
kalbos
bend a is
ga o
eiksmazodinj
linksniy
aldymg.
T anzi y iniy
eikmazodziy
bend a ys
aldo
galininka,
eciau
—
kilmininkg,
panasiai
kaip
a i inkamos
ki os
eiks-
mazodzio
o mos,
plg.:
g gzino
skolg
—
liepé
g gzin i
skolg,
no éjo
g gzin i
skolg,
a siun é
jsakymg
g gzin i
skolg;
lauké
é y
—
p asé
lauk i
é y,
a siun é
p asymg
palauk i
é y
i
pan.
Taciau
ais
a ejais,
kai
bend a is
lais ai
sie-
jama
su
sakinio
b anduoliu
i
u i
jau
miné g
paski ies
a
ikslo
eikimg,
jos
zymimo
eiksmo
objek as
eikiamas
ne
galininku,
o
naudininku,
plg.:
p i iko
pinigy
skolai
g gzin i.
Tai
ad.
naudininko
su
bend a imi
kons uk-
cija
(da i us
cum
in ini i o,
oliau
DI).
Pagal
bend a ies
ysj
su
naudininku
ai
kons ukcija
a si
issiski ia,
”isk in a”
i8
daba inéje
kalboje
y aujancios
sin aksiniy
ysiy
sis emos.
Vidinés
ekons ukcijos
poziu iu
ai
galima
laiky-
i
dings imi
p ielaidai,
jog
éia
u ime
sin aksinj
a chaizma,
pag is a
senesne
sin aksiniy
ysiy
bukle.
Todél
sig
kons ukcijg
p a a u
ap a i
de aliau.
No in
igsiaiskin i
DI
pi mine
sanda a,
eikia
a si ibo i
nuo
iso iskai
pana-
siy
pasakymy,
ku iuose
asmenuojamoji
eiksmazZodzio
o ma
suda o
su
bend-
-
a imi
1.2.1.
miné o
ipo
glaudZius
iene us,
o
naudininkas
eina
eiksmazo-
dzio
papildiniu,
p z.: liepé
be nui
aziuo i,
ukdo/
padeda
di b i
zmonéms,
pa a é
s nui
gydy is,
d audé
medzZio i
ki iems
i
pan.
DI
oliau
bus
adina-
mos
kons ukcijos,
ku iose
da y as
nep iklauso
nuo
eiksmazZodzio
junglumo
i
ka u
su
in ini y u
eigkia
ikslg
a
paski i.
a iau
(laukg)
ugiams
sé i
2.1.1.
Pagal
san ykij
su
ki omis
sakinio
dalimis
galima
iaski i
is
DI
kons ukcijy
g upes:
a)
DI
siejamas
su
eiksmazZodziu
( a iniu):
Nesikalbink
ki iems
pa a i
Sim;
P agom,
lenk
(ge k)
ponai i,
lenk
ki minui
numa in i
Jabl;
So é
j
o g
paggsdin i
Zmonéms
Myk
-
Pu ;
Jis
negal
daugiaus
uzsidi b i,
kaip
ik ai
sau
igsimai in i
Sin.
b)
DI
siejamas
su
eiksmazodiiu
i
su
jo
aldomu
daik a a dziu
a
j a -
diiu:
A eziau
ka éiy
o ai
e i
Vb;
Ag
au
duosiu
Silky
skepe éle
aga éléms
nusisluos y i
s
(Jabl);
Pasiémé
jaung
me gele
aikams
p izi i é i
Simon.
c)
DI
siejamas
ik
su
daik a a ddiu,
einanéiu
sakinio
papildiniu
a ba
eiks-
niu:
Kama g
daik ams
pasidé i
isiskai
a émé
Simon;
Tas
ki is
malkoms
kapo i
isai
a sipo
S .
Labiausiai
papli usios
i
y aujancios
y a
(b)
g upés
kons ukcijos.
An -
a
e us,
(c)
g upés
kons ukcijy
pasi aiko
ik
e ka éiais.
Jau
sinch oniskai
zi in
jas
galima
laiky i
i es inémis
is
(b)
g upés,
ku
jauciamas
DI
ysys
ne
ik
su
daik a a dziu,
be
i
su
pag indiniu
eiksmazodziu.
Tas
ySys
pap as-
ai
idlieka
i
ada,
kai
a iniu
eina
pasaky a
a
numanoma
eiksmazodiio
bu i
o ma,
p z.:
Koks
éia
ge as
iesmas
b iedziui
kep i
BsP
II
91.
J.Jablonskis
(1957
:
598)
iz algiai
pas ebéjo,
kad
¢ia
implikuojama
a diné
dalis
inkamas,
ski as
a
pan.:
Ne
isy
bu nos
(bu nos
inka,
ge os,
ski os)
pu ai
s éb i.
717
Tai
pa i ina
i
klausimai,
ku ie
liaudies
pasakose
y a
keliami
su
DI
susijusiy
daik a a dZiy
eiskiamoms
sa okoms,
p z.:
A eina
ga nys
su
dideliu
she
—
Kam
{ .y.
kam
ski as,
eikalingas]
as
guzelis?
=
Pinigams
dé i.
—
Kam
ie
pinigai?
—
Pie oms
pi k i.
—
Kam
os
pie os?
—
Ka éms
gany i
LTRn
396
(placiau
Z .
Topo o
1963
:
151).
Is
(a)
g upés
pa yzdziy
ma y i,
kad
kons ukcijos
sqsaja
su
daik a a dziu
apsk i ai
nebi ina:
DI
Gia
p iklauso
iesiog
nuo
pag indinio
eiksmazodzio.
Sios
g upés
kons ukcijos
aip
pa
gali
bu i
sup an amos
kaip
a sakymai
j
klausimus
Kam?
Ku iam
ikslui?,
plg.:
Kam
éia
a i,
Juozai?
-
Linams
seéli
(JabIRR
I
598).
Ta p
(a)
i
(b)
g upiy
nesunku
pas ebe i
aisky
ysi
i
pe -
einamuma:
jeigu
eiksmaZodj
papildysime
objek a
ayminciu
daik a a dziu
(plg.:
Lenk
s
ikle
14,
ponai i,
ki minui
numa in i)
a ba
pa a azuoda-
mi
ZodZiy
junginiu
nusakysime
eiksmo
sa oka
(plg.:
i
aleido
si;
o g
paggsdin i
Zmonéms),
gausime
(b)
g upés
kons ukcijas,
plg.
da :
D a e
skambina
ka éms
mili i
Zem
i
Boks e
a pai
suskambejo
me guzélei
palyde i
s
(JabIRR
1
599).
Taigi
(a)
i
(b)
g upés
y a
a ian ai
o
pa ies
ipo:
DI
siejamas
su
sakinio
b anduoliu
—
eiksmazodziu
a ba
eiksmazZodzio
i
nuo
jo
p iklausomo
linksnio
junginiu.
2.1.2.
No s
DI
daznai
a ojamas
kaip
ikslo
Salu inio
sakinio
a i ikmuo,
be
jis
gali
a s o i
anaip ol
ne
kiek iena
ikslo
Salu inj
sakini,
i
a i kS¢iai.
Gy ojoje
kalboje
DI
ypaé
ip as as
ais
a ejais,
kai
galimas
i
ienas
iksla
a
paski i
Zymin is
naudininkas
(be
bend a ies).
Plg.
Jablonskio
pa eik us
g e inimus:
Pa sinesiau
kelis
s a us
mésos
pie ums/
pie ums
igsi i i;
Zmonés
eza
ply as
baznyéiai/
baznyéiai
s a y i;
K yZius
pas a y as
jo
da by
a minimui/
da bams
a min i
JabIRR
I
596
(Z .
da
Valiuly é
LKG
II
34
—
35).
'
Taip
pa
kaip
daik a a dzio
naudininkas
su
sakinio
b anduoliu
siejama
i
iena
bend a is:
Pa iesé
len a
pe ei i
P n;
Lazdg
pjaunies
pasi em i
PP
206
(Z .
1.2.2).
Ne
ame
pa iame
sakinyje
paski i
a
iksla
ka ais
galima
nusaky i
i
daik a a dzio
naudininku,
i
bend a imi,
i
abiem
d auge.
Tas
a osenos
pa alelumas
pas ebimas
iek
(a),
iek
(b)
g upés
kons ukcijoes,
plg.:
a)
15
p adziy
a iau
ik
mieziams/
sé i/
mieziams
sé i.
b)
Té as
pa si ezé
malky
obai/
ki en i/
obai
ku en i.
D a o
a ai
pla is
a kliams/
jei i/
a kliams
gei i.
Visa
ai
odo,
kad
DI
suda o
du
sakinio
b anduolj
ispleéian ys
i
nuo
jo
p iklausan ys
palydo ai:
paski ies
( ikslo)
naudininkas
i
aip
pa
paski -
j
eiskian i
bend a is.
Kaip
jau
miné a,
pa i
bend a is
y a
is iedéjusi
is
eiksmaZodinio
daik a dzio
—
eiksmo
pa adinimo
naudininko.
Tad
ap a i
kons ukcijos
démeny
ygiai
leidzia
izi i e i
okig
DI
pi ming
s uk in g?
5
sa es
Su umpinimai:
N
—
nomen
( a dazodis),
V
—
e bum
( eiksmazodis);
NV
a
a
e bale
( eiksmaZodinis
a dagzodis),
nom
—
nomina i us,
da
—
da i us.
ele
—>+
zymi
p ijungimo,
——>
a pusa io
sqsajos
yéi.
78

Naa
{(Nnom
2)
V
(—+N)}
7
NVda
Pa yzdziui,
kons ukcijos
pi kau
a klj
laukams
a i
demeny
y3j
galima
pa aizduo i
aip:
laukams
(pi kau
—+
a klj)
Taigi
DI
iesiogiai
a spindi
bend a ies
kilme
i8
eiksmazZodiniy
daik a a -
dziy
naudininko,
Pagal
sa o
pi minge
sanda g
DI
pasi odo
esas
nuo
sakinio
b anduolio
p iklausomas
d ejybinis
paski ies
( ikslo)
naudininkas
(da i us
duplex).
:
2.1.3.
Tokia
DI
pi minés
s uk ii os
samp a a
i8
esmés
su inka
su
A.Po-
ebnios
(1958
:
387
.),
F.Ku Sai io
(1876
:
406),
J.Jablonskio
(1935),
éliau
P.T os o
(1958
:
273),
I.Ma ano
(1960:
10)
issaky omis
min imis.
Ypaé
aikliai
DI
apibudino
Jablonskis
sakydamas,
kad
éia
”siekiui
pa eiks i
a o-
jame
du
da y u,
iena
pap as o
subs an y o
i
ki a,
adinama
daba
in ini-
y u.
Subs an y as
eiskia,
kokiam
(30)
daik ui,
kokiam
laikui
a ba
kokiam
ikslui
kas
eikalinga
a
da oma,
o
in ini y as,
p idé as
p ie
okio
da y o,
da
ge iaus
paaiskina
i
nu odo
a
sieki,
ku iam
inka
a ba
ku iam
a ojamas
koks
daik as”
(Jablonskis
1935
:
30-31).
Beje,
F.Ku Sai is
asé
ik
apie
DI
sqsajq
su
daik a a diiais,
o
jo
min i
oliau
isplé ojes
H.Enge as
(1937
:
109—111,
1938
:
45-56)
nusp endé,
kad
kons ukcija
esan i
ik
a ibu iné,
a sakan i
j
klausima
”Kas
ai
y a?”
i ‘su
pag indiniu
eiksmazodiiu
ne u in i
jokio
ysio.
Kalbininkai,
éliau
nag inéje
DI
kalbos
kul ii os
poZil iu,
aip
pa
daugiausia
démesio
k eipé
j
jo
p asminj
ysj
su
sakinyje
einanéiu
daik a-
a diiu
(Baléikonis
1978
:
267—269;
392—393;
Paulauskiené
1970
:
49
s
Pi ockinas
1986
:
188—190,
panasgiai
i
Haud y
1968;
1977
:
104
.
su
ki y
ide.
kalby
pe spek y a).
Taéiau
is o iskai
sie i
DI
ik
su
sakinyje
einandiu
daik a a dziu
neleidZia
jau
ap a i
(a)
g upés
pa yzdiiai
i
is es inis
a i-
bu iniy
kons ukcijy
pobudis.
Kadangi
DI
igplezia
sakinio
b anduolj,
o
jame
s a biausia
aidmenj
u i
eiksmazZodis,
nepaneigiamas
lieka
E.F aenkelio
ei-
ginys,
kad
kons ukcijos
pag inda
suda é
sakiniai,
ku iuose
DI
is
esmés
("im
G unde”)
p iklauso
nuo
pag indinio
eiksmazodzio
(1925
:60).
2.1.4.
Pacioje
DI
kons ukcijoje,
paim oje
a ski ai,
daik a a dZio
a
i a -
dzio
naudininkas
dagniausiai
zymi
bend a ies
eiksmo
objek a.
Kai
ku ie
y-
iné ojai,
aiSking
DI
i
giminisky
kalby
a i inkamy
kons ukcijy
kilme,
mané,
kad
ie oj
da y o
dia
i8
p adiiy
éjes
akuza y as,
aldomas
iksla
eiskianzio
eiksmazodinio
daik a a dzio
(ma
eiksmaZodiniai
daik a a daiai
senuosiuo-
se
indy
i
ki y
kalby
paminkluose
pap as ai
islaiko
eiksmazodziams
bidinga
linksniy
aldyma).
Akuza y as
cia
bu es
pakeis as
da y u
dél
pag indinio
eiksmazodzio
(B ugmann
1916
:
917
.)
a ba
eiksmo
pa adinimo
da y-
o
i akos
(a akcijos)
ais
laikais,
kai
pas a asis
da
nebu o
i es
nekai omu
in ini y u
(Schleiche
1856
:
311;
Delb iick
1897
:
470;
Miklosich
1874
:
a imui
79
844).
Keisdamas
a akcijos
samp a a
kong uencija
(de inimu),
panaéiai
ais-
kina
kons ukcijos
démeny
san ykius
W.Boede is
(1980).
Tokiai
padii ai
j
DI
kilme
p ies a auja
ne
ik
jau
ap a as
kons ukcijos
démeny
ysys
su
sakinio
b anduoliu,
be
i
p asminiy
san ykiy
a p
jy
i ai umas.
Daik a a dzio
nau-
dininkas
lie u iy
kalboje
¢ia
gali
eiks i
ne
ik
bend a ies
eiksmo
objek a,
be
i
subjek a:
AG
e!
:
Ipyliau
pieno
kadiukams
uélak i
K k
(plg.:
kad
kaciuka
udlak y);
Tu
u i
duk e j
smakui
p a y i
LB
190
(plg.:
kad
smakas
p a y y);
Miske
bu o
jkel a
d idesim
inkily
zyléms
pe é i
(plg.:
kad
zyles
pe e y)
LKG
i
173.
Tokiy
kons ukcijy
pasi aiko
i
senuosiuose
kalbos
paminkluose
nuo
pa
as ijos
p adzios,
plg.:
lawonus
ki us
ing
wanden
me e
szuwims
walgi i
Mz
427
(=
kad
Zu ys
algy y).
Ka ais
naudininkas
zymi
i
bend a ies
eiksmo
aplinkybe,
p z.:
Pasiémeé
e paly
nakéiai
e p i
(plg.:
kad
nak j
e p y).
Kiek ieno
is
DI
démeny
ysys
su
sakinio
b anduoliu
dia
aki aizdus
(plg.:
pasiémé
nakéiai/
pasiéme
e p i).
2.1.5.
No s
abu
DI
pag inda
suda iusios
kons ukcijos
démenys
bu o
p iklausomi
nuo
sakinio
b anduolio,
a iau
cen ing
ie a
a p
jy,
ma y ,
is
pa
p adziy
u éjo
daik a a dinis
(ne
eiksmo
pa adinimas).
E.F aenkelis
(1925
:
60;
1928
:
131)
laiké
in ini y g
(i3
kilmés
—
eiksmo
pa adinima)
p ie
a daZodzio
da y o
p idé u
papildymu
("epexege ische
Zusa z”).
Toks
sin aksiniy
iene y
y3ys,
kai
ienas
papildo
ki a,
be
abu
ienodai
p iklauso
nuo
eéiojo,
adinamas
apoziciniu.
Juo
siejami
iene ai
kiek ienas
a ski ai
gali
a s o i
ienas
ki a,
be ienas
iS
jy
pap as ai
es i
sa o
eikSme
pag indi-
nis,
an as
—
papildomasis,
paaiskinamasis
i
daZniausiai
eina
po
pag indinio
(Seile
1960
:
198;
Valeckiené
1984
:
111).
Kad
a dazodzio
da y as
DI
kon-
s ukcijoje
seman iskai
bu o
pag indinis,
odo
jo
y aujan i
p epozicija
iek
lie u iy
kalboje,
iek
i
senuosiuose
ki y
ide.
kalby
paminkluose
(plg.
Sgall
1958
:
202;
Ku ylowicz
1964:
162).
éjau
lauko
a i/
a y
2.2.1.
DI
démeny
pi minj
ysi
su
pag indiniu
eiksmazZodziu
odo
i
kons ukcijos
a ojimo
leksiniai
ap ibojimai,
jos
sanda os
p iklausymas
nuo
eiksmazZodZio
leksinés
eiksmés.
Kai
pag indinis
eiksmaZodis
zymi
judéji-
ma,
daik o
b i io
kei ima,
ki ima
(a
neki ima
—
kaip
eiksmazodis
lik ),
ikslas
nusakomas
ne
naudininku,
o
kilmininku
su
bend a imi
p z.:
AS
eisiu
j
kalnelj
gels y
k ieciy
ki s i
VD
1
290
(Al );
Ki i
islaks é
a kliy
a si es i
Zem;
Mo e ys
susédo
liny
e p
Vin;
Me gai é
liko
namy
saugo
(be :
Palikau
sunj
namams
saugo ),
a .
LKG
III
169.
Kaip
i
kons ukcijose
su
naudininku,
ikslas
gali
bi i
eiskiamas
i
ienu
ku iuo
démesiu
( ienu
geni y u
a
iena
bend a imi).
Senis
pa ejo
pie y/
pie y
algy i/
algy i
“s
Tokius
pa
sin aksinius
ySius
kaip
in ini y as
u i
a i inkamose
kons uk-
cijose
a ojamas
siekinys
(supinas),
biidingas
Ry y
Lie u os
a méms,
plg.:
Senis
pa ejo
pie y/
pie y
algy y/ algy y
Siekinys,
kaip
i
bend a is,
y a
a daZodinés
kilmés:
jis
iS iedéjo
i8
sus a-
ba éjusio
u
kamieno
eiksmo
pa adinimy
galininko.
Sio
kamieno
eiksmy
80
pa adinimai
(abs ak ai)
bal y
p okalbéje
u éjo
s a by
aidmenj
Zodziy
da-
ybos
sis emoje,
i
ik
éliau
y y
bal y
kalbose
émé
ySkiai
y au i
i
kamieno
abs ak ai
(S.Amb azas
1987
:
92
—
93).
Sakiniuose
su
judéjimo
eiksmazo-
dziais
u
kamieno
abs ak y
akuza y as
i8
p adziy
y a
u éjes
judéjimo
ikslo
eikSme,
paliudy a
i
ki ose
ide.
kalbose
senaisiais
jy
aidos
laikais,
plg.:
s.ind.
sa
gamad
ind o...
as inam
da um
RV
V
36.1.
”a eik,
Ind a...
do any
duo y
(paz.:
da ima)”
(Je e s
1976
:
2),
lo .
eun
spec a um
ӎjo
zi e y
(pad.:
Ziu éjima)”
i
pan.
Taciau
u
kamieno
abs ak ai
labai
seniai
apo
ne-
p oduk y is,
jy
akuza y as
sus aba éjo
i
i o
nekai oma
o ma
—
supinu.
P ie
siekima
eiskian¢io
geni y o,
sa o
uoZ u
p iklausan¢io
nuo
pag indinio
eiksmazodzio,
supinas
p isisliejo
jau,
ma y ,
kaip
nekai oma
o ma,
nebe-
u in i
linksnio
eiksmés.
Paskui
i8
daugelio
koms ukcijy
su
judéjimo
a
bisenos
ki imo
eiksmaZodZiais
suping
iss imé
bend a is.
J.Palionis
(1967
:
199
—
200;
1974)
nus a é,
kad
da
XVI
i
XVII
a.
supinas
(siekinys)
bu o
a ojamas
daugelyje
lie u iy
kalbos
a miy,
ku iose
éliau
ji
pakei é
bend-
a is.
Kadangi
i
kamieno
eiksmaZodiniai
daik a a dZiai
y aujan¢ia
ie a
a p
eiksmo
pa adinimy
uzémeé
éliau,
jy
naudininkas
ilgiau
islaike
linksnio
eiks-
mg.
Naudininko
eiksme,
kaip
ma éme,
i
daba
bend a is
ebe u i
daugelyje
paski ies
kons ukcijy.
Todél
naudininko
kons ukcijose
su
bend a imi
y a
ge iau
islikusi
pi miné
sin aksiniy
ysiy
bukle®
Sin aksiniy
ySiy
kai a
2.3.1.
No s DI
démeny
pi minis
ysys
su
sakinio
b anduoliu
daugeliu
a -
ejy
da
jauciamas,
be
pa i
kons ukcija
jau
gali
bi i a ojama
kaip
a ski as
sin aksinis
iene as,
eiSkian is
eiksmo
paski j
( iksla).
Ji
eina
i
sakiniuo-
se,
ku iuose
ienas
naudininkas
(be
bend a ies)
ne ik y
a
u é y
isai
ki a
p asme,
p z.:
i
Biciuliams
suk ies i
lauke
ik
p iespilnio
Zem;
A
ma o a,
koks
Gia
ge as
iesmas
b iedziui
kep i
BsP
I1
91;
Ki i
pazadeéjo
i
aikiukus
leis i
duobei
iskas i
Jabl.
Tokiais
a ejais
naudininka
links ama
sup as i
kaip
bend a ies
eiksmo
objek a.
Taciau
ik
e ka éiais
ai
pa eikia
i
kons ukcijos
g ama ine
o ma:
naudininkas
pakei¢iamas
ip as iniu
iesioginio
papildinio
linskniu
—
galinin-
ku,
p z.:
Ag
ugnele pasiki iau
pus y ukus
i i
Sch
158;
Duok,
Die uli,
gied g
dieng
man
u eles
sé i
VD
I
373.
Tokiy
pasakymy
aps u
MazZosios
Lie u os
Snek y
uz aSuose
i
Donelaizio
aS uose,
p z.:
Jie
sau
ka ny
yZas
nusipin
uzsigeidzia
DnR
201
(Z .
da
Jablonskis
1957
:
598).
Galininko
sk e bimasi
{
naudininko
ie a
pas ebime
jau
XVI—XVII
a.
as uose,
p z.:
Pas a e
ieg
Wiskupus
waldzio
bainiéiu
Diewo
SP
I
2263;;
Nesa
esch
pe senna
esmi
wi a
im i
B B
Ru
1,12
(das
ich
einen
man
neme
LB).
‘
e
.Ty inéjan
a i inkamas
kons ukcijas
Vedose
aip
pa
y a
pas ebé a,
kad
se-
niausig
a oseng
en
y a
iSlaikiusios
os
in ini y y
o mos,
ku ios
eliausiai
a sisky é
nuo
eiksmazodiniy
daik a a dziy
(Sgall
1958:
209).
81
Bend inéje
kalboje
okios
kons ukcijos
iki
siol
Ps
e
an
a
os
(ple.
KPP
78),
be
kai
ku
jau
s y uojama,
i
linksnio
a ojimo
no ma
oe
syki
cee
(Baléikonis
1978
:
267—269;
392-393;
Pupkis
1980
:
144;
Sukys
1984
:
81-83;
Pi ockinas
1986
:
188-189).
abi
2.3.2.
Dél
sin aksiniy
y3iy
pe g upa imo
galininkas
eme
sk e b is:
i
j
kons ukcijas,
p iklausomas
nuo
judéjimo
i
busenos
kai os
eiksmazodiiy.
Pag eéiui
su
kilmininku
jis
ne e ai
pa a ojamas
aka y
auks aiciy
i
zemaiciy
a mése,
aS uose
y a
paliudy as
nuo
XVII
a.,
o
au osakoje
—
nuo
seniausiy
uz asymy,
PVZ.:
e
Es
I
a jojo
ys
be neliai
bé us
zi gus
gi dy
S nD
31;
Siun e
mane
mo inélé
d a elj
nusluo
Kl
(VD
I
333);
Einu
ka e/
ka és
pe is i
Dks;
Jis
kojas
palikes
bégo
ki j
a sines
BsP
1
35;
Bega
egie
is
dangaus
nusiuns a
be neli
S1G
153
(a .
da
LKG
II
169;
Pi oékinas
1972
:
133).
Taziau
Donelaizio
as uose
(ki aip
negu
2.3.1.
miné ais
a ejais),
¢ia
ge ai
islaiky as
siekinio
kilmininkas,
plg.:
Medziy
og
amsoj
j
silo
pasalj
aukiaus
DnR
201
i
pan.
Jonas
Jablonskis
(1935
:
36)
y a
a k eipes
démesj
j
ai,
kad
kilmininkas
su
siekiniu
a ojamas
ada,
kai
jis
i
ienas
gale y
eiks i
eiksmo
iksla
( .y.
kai
a p
eiksmazodZio
i
kilmininko
y a
iesioginis
y3ys'—
V.A.).
Kai
ienas
kilmininkas
dél
sakinio
p asmés
negalimas,
siekinys
aldas
galininka
(kaip
i
bend a is
ka
ik
ci uo uose
pa yzdiiuose),
p z.:
Puolé
isi
buciuo y
ankas
seneliui;
S ank inas
nubégo
sudé y
pinigus
ad oka u .
Pasak
A noldo
Pi oékino
(1972
:
132
—
133),
oks
ski umas
da omas
i
daba
kai
ku iose
anek ose
(apie
Veliuona,
Ju ba ka).
2.3.3.
Tolesnis
DI
aidos
e apas
paliudy as
la iy
kalboje.
Kons ukcijos,
ku iose
da y as
Zymi
in ini y o
eiksmo
subjek a,
joje
ge ai
islikusios
i
sa o
sanda a
a i inka
lie u iskasias,
plg.:
Hs
nenem u
lielu
sie u
ejinam
écina
ME
IV
548,
paz.:
”A8
neiméiau
auks a
Zmong
éjeliams
linguo i”
(Z .
da
Ozols
1967
:
150).
Taip
pa
kaip
lie u iy
kalboje
cia
paski is
eiskiama
i
ienu
daik a a dzio
da y u,
p z.:
celas
da bam
”kélési
da bui”;
ko
a s asu
pieminai
"ka
paliksiu
a minimui”
(Be gmane
1959
:
379;
1962
:
31)
i
pan.
Kad
ikslo
in ini y as
la iy
kalboje
i gi
y a
iglaikes
eiksmo
pa adinimo
da-
y o
eikSme,
ma y i
is
K.Milenbacho
g e inimy:
Pu as
na
ne
paos
(
=
ne
paosanai)
”S iubos
né a
né
pauos y i
(
=
pauos ymui);
Jauka
bija
uzska i
(
=
uzska iSanai)
”G azi
bu o
paziu é i
(
=
paziu éjimui)”
i
. .
(Miilen-
bachs
1928
:
193).
}
An a
e us,
su
in ini y u
siejamas
daik a a dis
a
i a dis,
eiskian is
in ini y o
eiksmo
objek a,
la iy
kalboje
jau
u i
ne
da y o,
be
akuza y o
o ma,
p z.:
Dosu
sa u
kumelinu
ozu
da zu
noecé
”Duosiu
sa o
a klelj
o-
ziy
da zq
isaké ”
(Miilenbachs
1928
:
193).
Akuza y as
¢ia
a ojamas
ie oj
da y o
jau
XVII
a.
aS uose,
p z.:
Deews
da ija,..
Spihdeklus/
o
leelaku
o
Deenu
waldih /
un
o
masaku
Spihdekli
o
Nak i
waldih
G1B
I
Moz
1,16, paz.:
”Die as
pada é...
S iesu-
pe
a
didesnj
diena
aldy i
i
a
maZesnj
S iesulj
nak j
aldy i”;
nehme
linnu
eee
winnu
peewil
Judi
16,8,
paz.:
"émé
( .y.
apsisegé)
liny
sijong
ji
Taigi
sin aksiniy
ysiy
pe g upa imas
la iy
kalboje
jau
y a
pakei es
kon-
82
y
auks ai iai
i
aka y
aukS aidiai
j
pie us
nuo
linijos
Jona a
-
Cekiské
-
Sakiai
-
Sin au ai.
Ki ose
a mése
ie oj
a dininko
a ojamas
galininkas,
y aujan is
i
bend inéje
kalboje.
Va dininko
i
galininko
a ojimo
iba
ne a
y3ki,
abiejose
jos
pusése
pasi aiko
i ai a imo
i
g e iminiy
a ejy.
Labiau-
siai
links ama
keis i
a dininka
galininku
kons ukcijose
su
eiksmazodziu
eiké i
(3.3.)
i
p ie eiksmiais
(3.4.),
ku iose
a dininkas
negali
bi i
sup an-
amas
kaip
sakinio
eiksnys.
Zemaiéiy
a méje
a dininkas
Cia
iglikes
keliose
galininko
apsup ose
”salose”:
apie
Zidikus,
Viek3nius,
Luoke,
Ga gzdus,
Pa-
pile,
Raseinius,
be
i
cia
g e a
jo
dagniausiai
a ojamas
i
galininkas
(ypaé
kons ukeijose
su
eiké i).!!
Toks
spo adiskas
issiba s ymas
budingas
sin ak-
siniams
a chaizmams:
plin an
naujesnéms
kons ukcijoms,
senosios
iss u-
miamos
ne
is
ka o
i
pap as ai
islieka
am
ik uose
Zidiniuose.
Kons ukcijos
su
a dininku
ge ai
idlikusios
i
lie u iy
kalbos
salose
gudy
kalbos
apsup yje
(Ge ééiuose,
Ramaskonyse,
Rodiinéje,
Pelesoje,
Va ana e,
Laz inuose,
Zie-
eloje
i
k .).
Taigi
galininko
isigaléjimas
a mese
da
y a
gy as
p ocesas.
Is
XVI]
a.
as y
gana
e y
pa yzdziy
ma y i,
kad
a dininkg
su
bend a imi
y a
a oje
i
Mazosios
Lie u os
aka y
auks aiciai.
Objek o
a dininkui
islik i
kons ukcijose
su
bend a imi
bu o
palanki
a
aplinkybeé,
kad
gios
eik3més
a dininkas
nuo
seno
bu o
a ojamas
kon-
s ukcijose
su
ne eikiamyjy
daly iy
be a dés
giminés
o momis,
p z.:
bul és
kasama/
nukas a,
i és
ejama,
du ys
a ida y a
i
palik a;
daznai
i
su
ei-
kéjo
kilmininku:
jo
ugiai
séjama/
sé a,
seny
miskai
mylé a
i
pan?
Pa-
iymé ina,
kad
objek o
eiksmés
a dininkas
su
bend a imi
i
su
ne eikiamy-
ju
daly iy
be a des
imines
o momis
a ojamas
ose
pa iose
y y
i
pie y
auks aiéiy
a mése!?
Kons ukcijas
su
ne eikiamyjy
daly iy
be a dés
gimi-
nés
o momis
aip
pa
daba
links ama
sup as i
kaip
beasmenes,
odél
eiks-
niu
éjes
a dininkas
ka ais
kei iamas
papildinio
galininku,
plg.:
Su
geiniu
is
d e iy
medy
kopama
Lp
(au .
1979
:
206—207).
Tose
pa iose
a mése
objek o
a dininkas
a ojamas
i
su
esmojo
bei
bi-
ojo
ka inio
laiko
padaly iais,
plg.:
Da bs
di ban
éjai
ne ip
Mzk;
Linai
aunan
eikia
Sil ai
apsi ilk i
B z;
Ku
éia
daba
a klys
pas acius
U ;
Kad
aip
megz inis
nusimezgus
Mzs;
Ge ai
bi y
s ip as
da binykas
pasisamdzius
Kp.
Objek o
a dininkas
Gia
galéjo
iSplis i
pagal
miné y
kons ukcijy
su
ne ei-
kiamaisiais
daly iais
i
bend a imi
pa yzdi
(padaly iai,
kaip
i
bend a is,
y a
is iedéje
is
-i
kamieno
da y o
o my,
plg.
au .
1962:
17
.;
1979
:
133—134).
Kons ukcijos
su
eiksmazodziu
bu i
3.6.
A ski a
g upe
suda o
a dininko
i
bend a ies
kons ukcijos
su
eiks-
mazodziu
bi i,
ku io
nuliné
o ma
eiskia
esamajj
laika.
Jos
es i
d iejy
i-
11
Remiamasi
a sakymais
j
”Lie u iy
kalbos
a laso
medZiagos
inkimo
p o-
g amos”
(V.,
1956)
klausimus
N .
115
b
i
c.
i
Tos
kons ukcijos
—
ai
daly iniai
okiy
nominaliniy
sakiniy
kaip
medus
ga du
ay
plagiau
apie
jas
au .
1979
:
200—204;
1990
;
200—214.
Apie
kons ukcijy
su
ne eikiamyjy
daly iy
be a des
gimines
o momis
iSpli imo
a ealg
Z .
au .
1977
:
36—38.
89

pu.
Pi mojo
ipo
kons ukcijose
ju imo
a
su okimo
eiksmazodziy
bend a is
(dagniausiai
—
ma y i,
egé i,
gi dé i)
siejama
su
a dininku,
zymin¢iu
gali-
ma
jus i
a
su ok i
objek a,
p z.:
(man)
y a/
9
J
bu 0/
bus
namai
ma y i.
An ojo
ipo
kons ukcijose
i ai iy
eiksmazodziy
bend a is
siejama
su
a -
dininku,
Zyminéiu
eikiamo
a lik i
eiksmo
objek a,
p z.:
(man)
y a
/OD/
bu o
/
bus
namai
s a y i.
Abiem
a ejais
bend a is
u i
pasy o
eikSme.
(man)
y a/
O
/
bu o
/
bus
namai
ma y i
3.6.1.
Si
kons ukcija
daba
daugiausia
a ojama
Vidu io
i
Vaka y
Lie-
u os
a mése,
aciau
sus aba éjusiy
pasakymy
su
i a dziu
kas
(kas
gi dé i;
kas
nauja
gi dé i
i
pan.)
pasi aiko
i
daugelyje
ki y
ie y.
Tai
odo
didesni
8io
ipo
kons ukcijy
papli ima
p aei yje.
Veiksmazodzio
bu i
esamojo
laiko
o ma
ka ais
pasakoma
Zemaiciy
a méje,
ki u
dazniausiai
es i
nuliné.
Jau
dugnas
ma y
In ;
Pe
langg
ge ai
ma y
eZe s
Pln;
Jau
egé
ugnis
Lzd;
Va pai
gi dé i
P k;
Uzsnige
g io ai
i
keleliai,
ne
ieskelis
menkai
pazin
Simon
(LKZ
XIII
258).
An ai
bal oji
obelis
y( )
ma y i
Skd;
Jau
obos
ma y i
y a
Pgg;
Tas
akmuo
bu o
is
olo
ma y
Klp;
Vaka
g iaus inis
bu o
gi dé is
E z;
UZ
o
misko
i
Papilé
bus
ma y i
Pp.
Tik
e ka éiais
naudininku
nu odomas
pa i ian j
subjek a
Zymin is
nau-
dininkas,
p z.:
Ta
oba
man
bu o
ig
olo
ma y
Klp.
RaSomojoje
kalboje
kons ukcija
paliudy a
nuo
XVI
a.,
p z.:
du
daik u
mumis
nepe weszlibu
ege ess
WP
72.
Bend a is
Sioje
kons ukcijoje
a lieka
panaSy
aidmenj
kaip
esamojo
laiko
ne eikiamasis
daly is
i
ka ais
pag eéiui
su
juo
a ojama
ne
oje
pacio-
je
Snek oje,
p z.:
Jau
adaks is
ma y ies
//
Nuo
Simkaus
kapeliy
ka idés
ma omos
Pkl;
plg.
da .:
Sodnas
didelis
y( )
ma oms
Skd.
Ry y
auks aiciy
a méje
daznai
ie oj
bend a ies
eina
eiksmazodzio
sang azine
o ma,
p z.:
Visas
sklypelis
ma os
kaip
in
delno Skd .
Kad
a dininkas
¢ia
u i
eiksnio
unkcija,
aki aizdu
i8
de inimo
su
daly-
ine
jung imi,
p z.:
Pe uko
balsas
bu es
gi dé i
Rs
(placiau
Si au as
1971).
Su
neigiamos
o mos
bend a imi
ie oj
a dininko
eina
kilmininkas:
Zmogaus
nema y i
Ping;
laumiy
neb’gi dé is
BsP
II
70.
Tadiau
ki aip
negu
3.1—3.5
ap a ais
a ejais
a dininkas
Gia
niekada
nekei¢iamas
galininku.
Kons ukcija
pap as ai
a ojama
nusakan ,
kas
am
ik as
daik as
y a
p ieinamas
pa y imui,
plg.:
jau
boks as
ma y i
—
jau
galima
ma y i
boks g.
Taigi
i
cia
bend aéiai
implikuojama
paski ies
eikSmé,
iS
p igim ies
bidinga
da y ui.
3.6.2.
Tokia
pa
eik8me
bend a is
u i
i
a i inkamose
la iy
kalbos
kon-
s ukcijose,
daZniausiai
a ojamose
su
neiginiu,
plg.:
No
as
eizes
ilku
ne
edzé ,
ne
dzi de
LP
VII
878
=
nebija
ilku
ne
edzéSanai,
ne
dzi désanai
(Millenbachs
1928
:
195).
”Nuo
o
ka o
ilky
ne egeé ,
negi dé
(
=
Nebu-
o
ilky
“nei
ma ymui,
nei
gi déjimui)”.
Visiskai
okios
pa ios
sanda os
i
eiksmés
kons ukcijy
kaip
lie u iy
kalboje
paliudy a
sla y
kalby
senuosiuose
as uose,
plg.
s.b.sl.:
¢
glass
umleée.
i
ne
by
sly3a i
Sup
570,18
"i
bal-
90
sas
nu ilo,
i
nebu o
gi dé i”
(Xonosa
1980
:
203)14;
s. us.:
bé
o
emja
idé i...
peéale
go skaja
Mosk.
Le op.
290
"bu o
uo
me u
ma y i
siel a as
ka us”
(Ca6enmna
1978
:
404);
jy
y a
islikusiy
gudy
i
pie inése
usy
kalbos
a mése,
p z.
de e nja
ida s
”kaimas
ma y i
(Copuxuax
1960
:
179).5
In-
ini y o
pi mine
paski ies
eik&m¢
y iné ojai
iziu i
i
a i inkamose
Rig edos
kons ukcijose,
p z.:
d a
spa hé
é na
@
samd si
S iyah
RV
2,1,126
” a o
pageidaujamoje
spal oje
kaip
ik
ma y i
g ozis”
(Sgall
1958
:
221;
Dis e he
1980
:
46).
(man)
y a/
O
/
bu o/
bus
namai
s a y i
3.7.1.
Sio
ipo
kons ukcijose
anzi y inés
bend a ies
leksiné
aiSka
né-
a
apib éZ a,
o
eiksmazZodis
bu i
u i
modalinj
eikiamybés
a spal i.
Galima
igski i
d i
kons ukcijy
g upes.
a)
Bend a is
siejama
ik
su
a dininku
i
galima
( akul a y ia)
laiko
nuo-
oda.
Veiksmazodzio
bu i
esamojo
laiko
o ma
dagniausiai
es i
nuliné,
bii ojo
a
busimojo
—
iS eiks a.
Siandie
sienas
g éb ie,
é
y oj
ugiai
pjau ie
Dgls;
Jau
i( )
él
pie ai
i i
T g;
Ry o(j)
a kliai
gany
Psl;
Visa
su
mukom
y
iskul
PomP.
Tad
bu o
seimyna
samdy i
Zd;
I
ugiai
bu o
pjau
B s;
Pi ma
bu o
okie
guzikai
pi k
Sil;
Da bas
oksai
bu o
pada y iena
Gl .
Bus
siens
pjau i,
pudymai
a i
SIn ;
Paskui
Siens
g éb i
bus
Kl;
Kad
bulbas
pasodis,
linai
a é
bus
Rdn;
Paskui
kokig
dieng
bus
méSlas
ez ,
ga da
aly
Mik.
b)
G e a
a dininko
su
bend a imi
i
galimos
( akul a y ios)
laiko
nuo o-
dos
naudininko
linksniu
da
nusakomas
bend a ies
eiksmo
subjek as:
Ry oj
mum
eliokai
gany
Pnd;
Mamai
aikai
augin i
V ;
Tai
au
a a
aisy ,
ai
a klys
Se ,
ai
él
ugiai
s a y
—
ne
juokai
Jns;
5
Ma
ienai
bu o
isi
da bai
di b i
Zd;
Kam
jam
bu o
mucy
Si os
bobos?
.
Tau
y oj
bus
cuk iniai
a e i
Rk;
Man
bus
iskas
su a ky i
Kl n;
A
a
ma(n)
abu
é ai
bus
ka sy
Sk.
Abiejy
g upiy
kons ukcijy
paliudy a
nuo
as ijos
p adzios,
p z.:
a)
Taip
i
gie i
wine
k auias
ia
schwen as
Maz
34,17;
b)
Iumus
bus
us us
sudas
pas
Diewa
kel i,
akundas
bus
do i
panui
Dewui
WP
85
(MLLG
V
238).
Ig
lie u iy
kalbos
a lasui
su ink y
duomeny
ma y i,
kad
Sios
kons ukcijos
a ojamos
i
ose
snek ose,
ku
su
eiksmazodiZiu
eiké i,
daznai
i
su
be a -
14
Tagiau
oje
pacioje
sin agmoje
einan is
egéjimo
a
gi déjimo
objek as
éia
jau
eiskiamas
nuo
bend a ies
p i inuecn
akuza y u
(kaip
i
daugumos
sla y
kalby
élesniuose
ag uose),
plg.:
bys s
idé i
junosg
k asena
s ojes a
p éds
nims
Sup
187,
1—4
”bu o
ma y i
jaunikai i
g azy
s o in i
p ie’
j ”
(Xomosa
1980
:
223).
15
A i inkamg
éeky
kalbos
kons ukcija,
p z.:
ho a
je
idé i”
kalnas
y a
ma y i”
(plaéiau
Po ak
1967
:
82
.),
V.Kipa skio
(1969
:
146)
p ipazis amg
seno es
pa-
likimu,
kai
kas
laiko
skoliniu
iS
okieciy
kalbos
(Rei e
1953
:
175;
Timbe lake
1974
:
124
.)
a ba
élesne
ino acija
(Ha anek
1968
:
175—176;
Dunn
1982
:
523—524).
Tagiau
i
okieciy
kalboje
in ini y as
su
zu,
kalbamais
a ejais
siejamas
su
nomi-
na y u,
y a
islaikes
seno ine
paski ies
eiksme
(plg.
B ugmann
1916
:
924),
ad
kons ukcijos
pi minis
Sal inis,
ma y ,
y a
as
pa .
91
dés
giminés
bid a ddiais,
jau
eina
galininkas
(T e,
Zee,
Skn,
Kl n,
Pla,
Ping,
V ,
D ,
D b,
Lnk,
Kl,
K p,
K ,
Skd ,
N
i
k .).
Nuo
3.6.
ap a o
ipo
a ejy
jos
ski iasi
ik
eikiamybés
eiksme,
ku i
eikiausiai
y a
salygojama
ne
pa ies
eiksmazodzio
bu i,
ojo
ysio
su
paski j
eiskusia
da y inés
kilmés
bend a imi
(”linai
y a/
bu o/
bus
ski a
min i”)!®,
Ta
da y ui
bidinga
pa-
ski ies
eiksmé
gali
bi i
a sekama
i
ais
a ejais,
kai
eikiamybés
a spal io
isai
nejauciame,
p z.:
Tau
ik
a nos
gaudy
Pg;
Jauniem
ik
alus
ge
G z
i
pan.
(Z .
da
LKG
III
616—617).
Visa
ai
odo,
kas
a dininkas
i
Ga
y a
u éjes
eiksnio
unkcija.
Tad
3.6.
i
3.7.
ap a y
abiejy
ipy
kons ukcijoms
galima
ekons uo i
oki
pa
pi minj
sin aksiniy
ysiy
modelj
( eiksmaZodis
bu i
Gia
zymimas
san umpa
Veybs )
P
(Naa
)
Nnom
*—
Vgubs
NVaa
Sis
modelis
su ampa
su
uo,
ku is
nus a y as
emian is
kons ukcijomis
su
eiksmazodziais
lik i,
ik i,
ek i
i
pan.
bei
bud a dziy
be a dés
giminés
o momis
(Z .
3.2.1.)
i
ski iasi
ik
a inio
aigka.
3.7.2.
Tokios
sanda os
kons ukcijy
paliudy a
i
la iy
kalbos
a mése,
plg.:
kungam
¢s
ei
meizi e
(Ne e a)
”ponams
algy
a
duonelé”
(Endzelins
1951
:
554).
Taip
pa
nomina y as
Gia
a ojamas
su
palygin i
naujomis
de-
bi y o
o momis,
ku ioms
pama a
padéjo
in ini y as,
plg.:
man
jaed
sausa
maize
"man
( eikia)
algy
sausa
duona”
(ibid
972
—
973).
Taéiau
dazniau-
siai
cia
nomina y as
pakeis as
nuo
bend a ies
p iklausomu
akuza y u,
p z.:
man
bija
a
So
lie u
iesak
"man
bu o
aip
Si a
dalyka
p adé i”
(Milenbachs
1928
:
173
—
174);
Te
bij
nem
nied es
mei u
BW
15142
" au
bu o
im i
nend és
duk a”;
Ka
bus
man
pu u
b is
15307
”kaip
bus
man
pu a
b is i”
(Ozols
1961
:
96—97;
1967
:
182).
Akuza y as
jau
sma kiai
igpli es
i
se-
nuosiuose
la iy
kalbos
aS uose,
p z.:
Man
bij
g ahma u
aks ih
S ende
G
§165
"Man
bu o
knyga
agy i”;
No
a
buhs
ew
o
sinnah
G1B
NT
P ae .
Is
o
bus
au
a
Zino i”.
Plagiai
i
daug
ka y
nag iné i
a i inkami
sen.
usy
kalbos
pasakymai
su
nomina y u,
plg.:
Tako a
p a da
ouze i
Rousinou
ou
Rizé
Smol.
g .
1229
* okia
eisé
im i
usinui
Rygoje”
( .y.
okia
eise
usinas
u i
u é i
Rygoje,
z .
jau
lo e6us
1958
:
405
:
407);
pas a uoju
me u
jy
is o inj
ysi
su
lie-
u iy
i
la iy
kalby
kons ukcijomis
j ikinamai
pa ode
J.S epano as
(1984
:
132-136).
S a bis
y a
siy
kons ukcijy
a i ikmenys
sen.
indy
kalboje,
ku
”bi i”
eik’més
eiksmazodzio
modalumas
pap as ai
da
pa yskinamas
op a y o
a
impe a y o
o ma,
nomina y as
u i
aiskia
eiksnio
unkcija,
o
in ini y as
—
da y ine
paski ies
eik3me,
p z.:
apo
bha an u
pi dye
RV
10,9,4
16
.
Plg.
B ugmann
1916
:
925.
Pasak
R.M azeko
(1963
:
113
—
114),
da y o
pan s
eiksme
bu usi
pe kel a
j
eiksmazodj
”
bi i”
:
sen.
bazny inés
2
a y
a
os
kons ukcijose:
mané
béase
s ada i
>
mune
BEINaNO,
NPHHAANeKano
cTpananne
>
eTpana u”.
Kiek
ki aip
aiskina
J
-S epano as
Ve
:
133)
laikydamas
ei-
pe
Ri
an e
eas
soniausiy,
i8
indoeu opieciy
kalby
bend ijos
pa eldé y
eiks-
92
* andenys
ebinie
gé i
(gé imui)”
(Sgall
1958
:
221);
panasiai
i
he i y
kal-
boje
(Dis e he
1980
:
165-166).
Pazymeé ina,
kad
i
ki ose
giminiskose
kalbose
(lo yny,
g aiky,
ge many)
senaisiais
jy
aidos
laiko a piais
modalinémis
galimybés,
eikiamybés
i
pan.
eikSmémis
bu o
a ojamos
a dazodinés
kilmés
o my
kons ukcijos,
ku ios
éliau
im a
keis i
naujesniais
modaliniais
eiksmazodiiais.
Sla y
kalbose
siy
eiksmiy
modaliniai
eiksmazodZiai
bei
p ie eiksmiai
(p edika y ai)
y a
aip
pa
palygin i
nauji,
isigaléje
daugiausia
asy inés
adicijos
laikais.
Tuo
a pu
ap a i
sakiniai
su
da y inés
kilmés
bend a imi
a s o auja
labai
seno iskam,
is
indoeu opieciy
kalby
bend ijos
pa eldé am
modalumo
aiskos
bidui.
3.7.3.
Tolesné
kons ukcijos
aida,
ma y ,
yko
a
pacia
k yp imi
kaip
i
ki ais
jau
ap a ais
a ejais.
Bend a is,
p a adusi
ydj
su
linksnia imo
pa-
adigma
i
i usi
nekai oma
eiksmazZodzio
o ma,
apo
sakinio
g ama iniu
cen u
—
a iniu,
u inéiu
modaling
galimybés
a
eikiamybés
eikime
(jos
pama as
—
da y o
paski ies
eiksmé).
Kons ukcija
bu o
jp asmin a
kaip
beasmené
i
a dininkas
susie as
su
bend a imi
kaip
jos
Zymimo
eiksmo
ob-
Jek as.
Taip
susida é
oks
beasmeniy
bend a ies
sakiniy
sin aksiniy
ysiy
modelis:
:
(Naa
)
(Vsubs )
—>)
In
N
nom/acc
Kadangi
a dininkas
né a
objek ui
bidingas
linksnis,
isai
sup an ama,
kad
ie oj
jo
im a
a o i
galininka:
Ryloj
man
gieng
g éb i,
au
a klius
gany i,
osu
kilmininka
aldanéiy
eiksmazodziy
bend a imi
—
kilmininka:
Ko
jau
mums
beno é i
i
pan.
Galininkas
ie oj
a dininko
paliudy as
nuo
XVI
a.
as y,
p z.:
Tada
buwa
aw
di i
mana
pinnigus
Maininikamus
B B
Ma
25,27;
wis-
siems
k ikschczonims
ikki
gala
swie o
bus
wa gus
ege i
B P
II
78,2
(z .
Pa-
lionis
1972
:
126).
Reikiamybe
i
galimybe
eiSkianéiy
in ini y o
kons ukcijy
su
eiksmazo-
dziu
”bu i”
i imas
beasmenémis
i
nomina y o
kei imas
in ini y o
aldomu
akuza y u
seniai
pas ebe as
ne
ik
la iy
(3.7.2),
be
i
ki ose
giminiskose
kal-
bose:
sla y,
ge many,
g aiky,
lo yny
(B ugmann
1916
:
925—926;
Tlo e6ua
1958
:
391—398).
Vis
dél o
lie u iy
kalboje
a dininkas
éia
isliko
daug
ge iau
negu
kon-
s ukcijose
su
eiké i
i
ki ais
eiksmaZodziais
—
ne
ik
a mése
(2 .
3.7.1),
be
i
bend inéje
kalboje
(LKG
III
616-617).
Ypaé
ge ai
a dininkg
iSlaike
aps aba éje
pasakymai
su
i a dziu
kas,
paliudy i
nuo
XVI
a.
(plg.
kas
buwa
da i i
B B
II
Moz
36,7)
i
siuo
me u
ebe a ojami
j ai iose
lie u iy
kalbos
a miy
plo o
ie ose,
ne
i
ose,
ku
ki ais
a ejais
andame
ik
galininka,
P z.:
Kas
mum
daba
saky
Lkm;
An( )
a klio
né
kas
dé
Lb ;
Y a
kas
pa duo
Ps ;
A
bus
kas
au ?
Sil;
Kas
bus
da y ?
Ss;
Né
kas
eik
Pg;
Né
kas
kalbé
Vik ,
Ss.
93
Toks
spo adiskas
pasiski s ymas
i gi
odo
elik ini
siy
kons ukcijy
pobu-
di.
(man)
y a/
@
/
bu o
/
bus
e i
3.8.1.
In anzi y iniy
eiksmazodziy
bend a ys
su
eiksmazodziu
bi i
aip
pa
suda o
eikiamybés
i
ki y
modaliniy
eik3miy
beasmenes
kons uk-
cijas.
Daba
jos
daZniausiai
a ojamos
su
bend a ies
eiksmo
subjek a
Zy-
mingiu
naudininku
i
nuline
eiksmazodiio
bu i o ma:
}
Tau,
sma e,
ylé i!
BsP
1
264;
Gy am
gy en i,
mi usiem
ilsé is!
K é PP
III
14;
Jonam
Siandie
4
gi ig
aziuo i
G ;
Man
ne
Sauk ,
nei
plauk
Sk
(Z .
da
LKG
III
36—37;
616—617).
2
aid
,
See
Ta mése,
au osakoje
pasi aiko
i
kons ukcijy
su
is eiks a
(ypaé
bu ojo
i
bisimojo
laiko)
jung imi.
Jos
a ojamos
su
subjek o
naudininku
(a)
i
be
Jo
(b):
b
asa
a)
Kam
y (a)
Se i,
jeigu
ne aziuo i
P n;
Gal
nuo
Die o
y
gegu ei
gi eléj
kukuo i
NS
270;
Duk ele
mano,
mano
jaunoji,
bu o
au
ei ie
uz
a ojélio
BsO
215;
Jeigu
jam
bus
pagy ,
ai
jis
pagis,
o
jeigu
jam
bus
mi ,
ai
jis
numi s
Tj
(LKZ,
I
1216);
b)
O
ai
cia
bu o
daug
a simy i
K é;
Bu o
a jo ,
b oluzéliai,
aka
aka élj
LTRn
90;
Kaip
nusédau
nuo
Zi gelio,
nebu o
adin i,
kaip
jéjau
4
seklycig,
nebu o
sodin i
JV
683.
Tokiy
kons ukcijy
paliudy a
nuo
XVI
a.,
ypaé
B e -
kuno
aS uose,
p z.:
a)
Nesa
iam
buwa
sawa
Walnis es
mies e
pasilik
B B
IV
Moz
35,28;
ada
bus...
iam
numi i
I
Moz
44,
31;
Bu u
mums
p apul i,
iei
Diewas
negelbe u
B P
II
53.
b)
E
okiu
g aszu
Ma e u
delei
ne
bu u
ka iau i?
B B
Mal
10,2
(plaéiau
Palionis
1972).
3.8.2.
A i inkamy
kons ukcijy
su
nuline
a
iS eiks a
eiksmazodzio
bu i
o ma
a ojama
i
la iy
kalboje,
p z.:
baligam
ka a
ie
Sp .
271
”b oleliui
i
ka a
ei i”;
b is
bij
man,
aj
neb is
BW
9416
”b is i
bu o
man
a
neb is i”
(Ozols
1961
:
96
—
97);
Te
nebus
zag !
ME
I
359
(a .
da
Endzelins
1951
:
994).
Jy
paliudy a
nuo
senyjy
aa y,
plg.:
Woj
u
sinnaji
/
ku d
Laikd
ew
bij
peedzim
G1B,
Hiob
38,
21
”A
u
Zinojai,
ku iuo
me u
au
bu o
gim i”;
kapehz
buhs
man...
ee
Ps
42,10
”kodél
man
bus
ei i.”!”
Sla y
kalbose
”bi i”
asmenuojamosios
o mos
su
in ini y ine
bend a i-
mi
suda o
beasmenes
kons ukcijas
nuo
seniausiy
as y,
plg. s.b.
sl.
bys o
oum é i
nis uumu
Os
Luk
16,
22
”bu o
mi i
a gSui”;
s. us.
mi
bude s
nyné
poéza i
Ip.
130
”man
bus
daba
aziuo i”
(Mo e6us
1958
:
392—393);
s.cek.
u
sé
ndm
(jes )
s
ciesa em
sni i
Dal
81
Ӣia
mums
(y a)
su
ka alium
miego i”
(Po ak
1967
:
21).
Ki ose
indoeu opie iy
kalbose
a i inkamy
kons ukcijy
aip
pa
paliudy-
a
modalinémis
eikiamybés,
galimybés
i
pan.
eik8Smémis,
p z.:
g .
@AA
o
Fo s
A i
K
po iw
pwaxeo a
py
193
be
né a
(=
negalima,
ne eikia)
pies
ie
:
z
Tai
ad.
”
anali inis
debi y as”
(senesnis
uz
mo ologizuo :
ja-);
j
si
iS
senyjy
la iy
kalbos
g ama iky
Z .
One
1965
:
92,
20'
ae
);
jo
pa yzdziy
94

su
Dzeusu
K onidu
ko o i”;
lo .:
pe
na es
lo ibus
ui
es
Te ull.
Co on.
40
”pe
Sne es
(=
uos an )
gélémis
dziaug is
y a
(=
eikia)”;
sen. ok.
za
pe onne
is
Hymn.
17,1
”mels is
y a
(=
eikia)”
(B ugmann
1916
:
925-926).
3.8.3.
Cia
i
3.7.1.
suminé i
dauomenys
pa i ina
jau
ankséiau
igsaky-
a
nuomone,
jog
lie u iy
i
la iy
kalby
bend a ies
kons ukcijos
su
ig eiks a
eiksmazZodzio
bu i
o ma
y a
bend as
seno és
palikimas
(Palionis
1972
:
128).
Kildin i
jas
is
kons ukcijy
be
jung ies
né a
pama o.
No s
kai
ku iose
sla y
kalbose
(p z.,
éeky,
z .
Po ak
1967
:
18,
39
.,
122)
pas ebé as
jung ies
p oduk y umo
padidéjimas
am
ik ais
aidos
e apais,
aciau
i
kons ukci-
jos
be
jung ies
y y
bal y
i
sla y
kalbose
paliudy os
nuo
as ijos
p adZios.
Seniau
jos,
ma y ,
unkciona o
kaip y
paciy
kons ukcijy
a ian ai
su
nuline
esamojo
laiko
o ma,
o
éliau
(nyks an
kons ukcijoms
su
bu i
bi uoju
i
bisimuoju
laiku)
bu o
apibend in os
kaip
a ski as
bend a ies
sakiniy
ipas
(lie.
Tau
azuo !;
la.
Ku p
mums
bég ?
us.:
sam
nmaTuTs
”jums
moké i”
i
pan.).
3.8.4.
Kons ukcijos
su
in anzi y iniy
eiksmazodziy
bend a imi
y a
okios
pa
beasmenés
( .y.
ne u inéios
sin aksinés
eiksnio
pozicijos)
kaip
i
su
anzi y iniy
eiksmazodziy
bend a imi,
aldanéia
galininka,
plg.:
( y oj)
man
sienau
i
( y oj)
man
pjau i
mieZius.
Pas a osios
eikiausiai
bu o
p a-
dée os
da y i
ik
ada,
kai
bend a is
a i ako
nuo
a dazodziy
linksnia imo
pa digmos
(plg.
3.7.3).
T anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmazodiiy
p ies-
p ie’a
daugeliu
a ejy
apsk i ai
nei
g iez a,
nei
pi miné.
Tad
kons ukcijos
man
(y a,
bu o...)
Sienau
i
man
(y a,
bu o...)
pjau i
miedius
is o iniu
po-
zi iu
galima
ak uo i
ienodai
i
p iski i
am
aidos
laiko a piui,
kai
saki-
niai
su
bulii
bend a imi
dél
sin aksiniy
ysiy
pe g upa imo
bu o
jp asmin i
kaip
beasmeniai
(plg.
B ugmann
1916
:
925-926).
Laiky i
kons ukcija
man
(y a,
bu o...)
Sienau i
pi miniu,
pa adigmiskai
sa a ankisku
nominali-
niu
sakiniu
( aip
Ve e ka
1973
:
303;
C enanos
1984
:
132—133)
ukdo
a
aplinkybe,
kad
uo
a eju
sunku
paaiskin i
in ini y u
i usios
o mos
pi mine
linksnio
eikSme
i
seman iskai
mo y uo i
kons ukcijos
sanda a.
Sin aksiskai
beasmenés
kons ukcijos
su
in ini y u,
ma y ,
galéjo
susida y i
ik
po
o,
kai
pa s
in ini y as
apo
a ski a
eiksmazodzio
o ma.
3.8.5.
Taigi
bend a ies
sakiniy
su
eiksmazodzio
bu i
o ma
(iS eikS a
a
nuline)
pi minis
modelis
eikiausiai
u éjo
eiksnio
a dininka:
namai
y a
(2
/
bu o
/
bus)
ma y i/
s a y i.
Sios
kons ukcijos
sanda a
mo y uo a
a
pacia
eiksmazodzio
daik a a dzio
da y ine
eiksme,
ku i
a s a oma
ankséiau
ap a ose
kons ukcijose
su
eiksmazZodZiais
lik i,
ik i
i
pan.
bei
bid a dziu
be a dés
giminés
o momis
(kaip
i
1.—2.
nag iné ais
a ejais).
Daugeliu
a -
ejy
ie oj
eiksnio
a dininko
éliau
jsigaléjo
nuo
bend a ies
p iklausomos
aldomo
linksnio
o mos
(dagniausiai
galininkas).
Taéiau
bal y
i
dalies
sla y
kalbose
a dininkas
is
dalies
isliko
i
beasmeniskai
a ojamose
kons ukcijo-
se,
ku
jis
ga o
objek ing
eikime.
Islik i
ad.
“objek iniam
nomina y ui”
dia,
ma y ,
padéjo
ne
ik
idinis,
be
i
am
ik os
iSo inés
salygos,
apie
ku ias
e a
pakalbé i
a ski ai.
95
»
Objek o
nomina y o”
p oblema
3.9.1.
Objek o
nomina y o
a ojimas
beasmeniuose
sakiniuose
paliudy-
as
gana
dideliame
i
ie isame
a p
sa es
kon ak uojanciy
dialek y
a eale.
Be
lie u iy,
la iy
kalby
i
usy
siau iniy
a miy
bei
didelio
ikampio
maz-
daug
a p
Psko o-Smolensko-Vologdos,
j
a
a eala
jeina
I
aka y
iny
(es-
y,
suomiy)
kalbos.
Pas a osiose
ad.
akuza y as
II,
su ampan is
su
nomi-
na y u,
egulia iai
a ojamas
ie oj
ip as inio
akuza y o
I
eiks i
objek ui
beasmeniuose
sakiniuose
su
bend a imi,
padaly iais,
aip
pa
beasmeniuo-
se
liepiamuosiuose
sakiniuose
(plg.:
suom.
hanen
uli
aken as
sauna
”jam
eikéjo
s a y i
sauna”).
Siy
kons ukcijy
a imuma
y y
bal y
i
usy
k.
ob-
jek iniam
nomina y ui”
ap a é
V.Kipa skis
(1960;
1969);
jis
da é
min i,
kad
kon ak ai
su
aka y
iny
kalbomis
galéjo
padé i
islik i
is
seno és
pa eldé oms
nomina y o
su
in ini y u
kons ukcijoms
g e imose
y y
bal y
i
usy
kalbo-
se2®
B.La inas
y
kons ukcijy
san yki
aiskino
aip:
"objek inis
nomina y-
as”
esas
neakuza y inio
ipo
sakinio
sanda os
liekana,
pa eldé a
iS
seniai
ignykusios
"pama io”
kalbos
—
bend o
y y
bal y,
siau és
sla y
i
aka y
iny
kalby
subs a o
(Jlapux
1963;
sio
pozi io
k i ika
Z .
Jacobsson
1964
:
75;
Veenke
1967
:
126;
Kipa sky
1969
:
145).
Kons ukcijos
iesioginio
sko-
linimosi
ig
iny
kalby
hipo eze
specialioje
s udijoje
isdés é
A.Timbe lake’as
(1974).
Jo
manynu,
lie u iy
i
la iy
kalbos
bei
Siau és
usy
a més
y a
pasi-
skoline
i8
aka y
iny
kalby
sin aksing
aisykle,
pagal
ku ia
beasmeniy
sakiniy
zymimo
eiksmo
objek as
ei3kiamas
ne
akuza y u,
0
nomina y u.
Tokia
ob-
jek o
aiSka
iny
kalby
pa yzdziu
bu usi
ealizuo a
sakiniuose,
ku iuose
né a
eiksnio
pozicijos,
aigi
nesa
i
p ies a a imo
a p
eiksniui
budingos
nomi-
na y o
o mos
i
objek o
unkcijos
(Timbe lake
1974
:
2—3,
152).
Sen.
indy,
ge many
i
ki y
kalby
kons ukcijas,
ku iose
in ini y o
objek-
as
eigkiamas
nomina y u
asmeniniuose
( .y.
eiksnio
pozicija
u inéiuose)
sakiniuose,
Timbe lake’as
laiko
esan
isai
ski ingo
ipo,
nesulyginamas
su
y y
bal y
i
siau és
usy
kalby
”objek o
nomina y u”.
Taip
pa
g iez ai
a si ibojama
nuo
namai
y a (bu o)
ma yli
a ejy
su
jy
ide.
a i ikmenimis.
Au o iaus
liko
nepas ebé as
pas a yjy
a imumas
namai
y a
(bu o)
s a y i
i-
po
kons ukcijoms
(plg.3.7.1.—3.7.3),
aip
pa
lie u iy
i
la iy
kalby
sakiniy
su
de inamomis
i
nede inamomis
bid a dziy
o momis
g e imine
a osena
(plg.:
medus
ga dus/
ga du
algy i
3.2.1
.),
jy
pa adigminis
ySys
su
medus
ga dus/
ga du
ipo
asmeniniais
( .y.
eiksnio
pozicija
u inéiais)
sakiniais.
Skolinimo
hipo ezé
emiama
isi ikinimu,
kad
objek o
nomina y as
lie u iy
i
la iy
kalbose
esas
sinch oniskai
mo y uo as
i
egulia us
beasmeniuose
sa-
kiniuose
(133
.,
154).
I8
ik yjy,
kaip
jau
miné a,
jis
Gia
y a
s umiamas
is
a osenos
sinch oniskai
mo y uo y
a i ikmeny
su
akuza y u,
o
jo
pasiski s-
ymas
lie u iy
kalbos
a mése
uni
sin aksiniams
elik ams
biidingy
b uozy.
3.9.2.
La iy
kalbos
a mése,
be a piskai
susisiekian iose
su
es y
kalbos
plo u,
nomina y as
su
in ini y u
a ojamas
daug
eciau
negu
Lie u os
Siau-
Tinése,
y inése
i
pie inése
a mése.
Pagal
la iy
kalbos
dialek ologiniam
18
=e
Paéig aka y
iny
kons ukcijg
kai
ku ie
y iné ojai
laiko
ig iedéjusia
i8
jek o
nomina y o
su
paski i
ac i
encnain
a .
aa
aT
ae
:
96
a lasui
su ink us
duomenis!®,
la iy
—
es y
a miy
sandii oje
objek o
nomi-
na y as
su
bend a imi
paliudy as
ik
keliose
ie ose:
pa¢iame
Siau iausiame
kampu yje
—
Ydaus,
Ypikiy
8nek ose
i
Ci galiuose.
I8
siau inés
idaus
dia-
lek o
dalies
akmins
g ii i
kus ina ”
akmuo
sunkiai
( .y.
sunku)
pajudin i”
ipo
kons ukeijy
uZ asy a
da
Bi zuliy,
Bauniy,
Jaunbu nieky,
Kuscény,
Ka a-
y,
Dun és
apylinkése,
a ski ose
iena
nuo
ki os
snek y,
ku iose
y auja
akuza y as°
Kiek
daznesnés
miné o
ipo
kons ukcijos
Ku zemés
aka inéje
dalyje
(Popés,
Ven os,
Uza os,
Talsy-Edalos,
Saldaus,
Duobelés
snek ose),
spo adiskai
—
panasiai
kaip
lie u iy
kalbos
Zzemai¢iy
a méje
—
jy
pasi ai-
ko
i
ki ose
Ku zemés
ie ose
(Laidzés,
Lybagy,
Kanda os,
Engu és,
I la os,
Rankiy
snek ose);
be
o,
¢ia
uZ iksuo a
i
ajag
/
g ibas
malka
skaldi
* eikia/
no isi
malka
skaldy ”
ipo
pasakymy.
Ziemgaliskose
idaus
dialek o
snek o-
se’!
abiejy
ipy
kons ukcijy
aip
pa
paliudy a
ik
pa ieniuose
Zidiniuose
(Ciece éje,
Jékabniekuose,
Jauns i laukéje);
daugumas
jy
—
ose
ie ose,
ku
la iy
kalbos
plo as
ibojasi
su
a i inkama
kons ukcija
a ojanéiomis
Siau-
inémis
Lie u os
snek omis
(j
pie us
nuo
Rezeknés,
aip
pa
Eze és,
Bénés,
Yslycés,
Kapla os
snek ose).
Daug
pla esniais
uozais
ziemgaliskose
idaus
dialek o
Snek ose
(apie
Duobele,
Jelga a,
Bauska
i
k .)
nomina y as
a -
ojamas
su
debi y o
o momis
(jaie
pjau
siens
” eikia
ei i
pjau i
sienas”
i
pan.).
An a
e us,
dideliame
augszemnieky
a més
plo e
nomina y as
su
in ini y u
paliudy as
ik
keliose
”salose”:
G asy-K aukliy,
apie
Sé ene,
Dignajos,
Va ka os,
Kauna os-Pildos
apylinkése
i
lie u iy
—
la iy
kalby
pa ibyje
esanciose
K asla os
i
Aknys és
(Anci is
1977
:
264—265)
snek ose;
beje,
i
¢ia
nomina y as
daZniau
eina
su
debi y u
negu
su
in ini y u
be
ja-.
Kons ukcijos
Zidiniy
issiba s ymas
leidzia
many i,
kad
ankséiau
ji
bu o
ispli usi
dideléje
la iy
kalbos
plo o
dalyje,
o
daba
y a
daug
labiau
sunykusi
negu
lie u iy
kalboje.
Tai
i gi
emia
podiii j,
jog
nomina y as
Sioje
kons uk-
cijoje
y a
bend as
sin aksinis
a chaizmas.
.
La iy
kalbos
nomina y as
su
in ini y u
ski iasi
nuo
lie u iy
kalbos
i
kai
ku iais
ino aciniais
b uozais.
Issky us
e us
a ejus
su
kai omais
bud-
a dZiais
(sauli e
sil a
sildi ies
ipo,
Z .
3.2.1.),
bend a ies
kons ukcijos
cia
y a
beasmenés,
o
nomina y as
u i
iesioginio
papildinio
unkcija.
Kadangi
bud a dziy
be a dé
giminé
la iy
kalboje
y a
isnykusi
i
kons ukcijose
su
bend a imi
pakeis a
p ie eiksmais
( iegli
”leng ai”,
g i i
”sunkiai”,
ajag(a)
* eikia”,
b a
”galima”
i
pan.,
plg.
na
iegli
maisi
nes
*neleng ai
(=ne-
leig a)
mai8ai
neS ”),
y3ys
su
asmeniniais
sakiniais,
da
jauciamas
lie u iy
kalboje
(da bas
sunku
i
pan.),
gia
y a
nu ikes.
Tad
nomina y o
o ma
la iy
kalboje
jau
y a
ne ekusi
sin aksinés
mo y acijos,
nomina y as
y a
i -
gs
ik u
objek o
linksniu.
Ma y ,
ai
bu o
s a biausia
p ieZas is,
dél
ku ios
Jis
la iy
kalboje
bu o
didesniu
mas u
pakeis as
ip as iniu
objek o
linksniu
ih
19
Tie
wonanmal
Rygoje,
La iy
kalbos
ins i u o
Dialek ologijos
sky iuje.
Au o-
ius
dekingas
Ins i u o
ado ybei
uz
galimybe
jais
pasinaudo i.
Cia
i
oliau
emiamasi
a sakymais
j
la iy
kalbos
a laso
duomeny
inkimo
p og amos
270,
272,
276,
277,
280
klausimus
(La ieSu
alodas
dialek ologijas
a -
lan a
akSanas
p og ama.
Riga,
1954,
Ipp.
90—93).
an
La iy
kalbos
a miy
pa adinimai
pa eikiami
pagal
M.Rudzi e
1964
:
408—409.
OF
—
akuza y u.
Jis
ge iau
isliko
ik
kons ukcijose
su
nauja
debi y o
o ma,
u inéiose
sa i a
ie a
la iy
kalbos
sis emoje.
:
ay
3.9.3.
Kodél
nomina y as
su
in ini y u,
seniai
p a as as
ki y
giminisky
kalby,
iki
giol
isliko
y y
bal y
i
g e imose
usy
kalbos
a mése,
ge iausiai
paaigkina
jau
miné a
P.Kipa skio
hipo ezé
apie
konse uojancia
aka y
iny
kalby
j aka.
Kon ak ai
su
aka y
iny
kalbomis,
ma y , padéjo
islik i
am
sin aksiniam
a chaizmui
i
da e
pa yzdi
ji
naujai
jp asmin i
uo
paciu
badu
—
kaip
objek o
nomina y a
beasmeniame
sakinyje.
Tam
ypac
palankios
83-
lygos
susida é
po
VI
a.,
kai
y y
bal y
gen ys,
pe éj¢
Daugu a,
p asisk e bé
gana
oli
{
aka y
iny
apgy en as
Zemes.
Pe
kelis
sim mecius,
eikiami
i-
nisko
subs a o,
daba inés
La ijos
dialek ai
nu olo
nuo
lie u iy.
Kadangi
in ini y as
su
- i/
*- ei
ada,
ma y ,
jau
bu o
issisky es
18
a dazodinés
links-
nia imo
pa adigmos,
galéjo
p aside i
sin aksiniy
ysiy
ki imas
kons ukcijos
iduje,
a si as i
”objek o
nomina y o”
uZuomazgy.
Kaip
ik
VII—VIII
a.
y y
sla y
dialek ai
jsigaléjo
dideléje
e i o ijoje
a p
Kije o
i
Nauga do.
In ensy i
iny
i
bal y
sla izacija
yko
daba i-
niy
usy
kalbos
Siau és
a miy
plo e.
Tad
kon ak ai
su
aka y
iny
kalbomis
ig
p asla y
pa eldé ai
usy
kalbos
kons ukcijai
galéjo
u é i
panaSy
po ei-
ki
kaip
bal iskajai.
Pazyme ina,
kad
seniausiuose
Siau és
Rusijos
aS uose
nomina y as
suda o
okias
pacias
kons ukcijas
su
in ini y u
kaip
y y
bal y
kalbose.
Véliau
jis
bu o
p adé as
a o i
i
su
asmenuojamosiomis
eiksmazo-
dziy
o momis
( awa numoa
naaueanm,
paz.:
” au é
ge imo
p ipila”),
o
pa i
kons ukcija
ga o
sa i a
aidos
k yp i,
susijusig
su
sla y
kalboms
budingais
p ocesais:
nomina y o
—
akuza y o
o my
sink e izmu
i
gy osios
—
negy-
osios
giminés
mo ologiza imu
(Timbe lake
1974
:
104—116;
2Kypasnes
1984).
Vaka inése
usy
kalbos
a mése
(Psko o-Smolensko-
Vologdos
ikampyje)
nomina y a
su
in ini y u,
ma y ,
palaike
i
bal y
subs a as.
Lie u iy
kalbos
aidmenj
odo
a
aplinkybé,
kad
14-17
a.
kons ukcija
paliudy a
dokumen-
uose
su
gudy
kalbos
ypa ybeémis,
asy uose
Lie u os
Didziosios
Kunigaiks-
ys és
e i o ijoje
—
Polocke,
T akuose,
Vilniuje
(Dunn
1982
:
517).
Ja
i
daba
daznai
a oja
gudy
snek os,
neseniai
jsigaléjusios
lie u iy
kalbos
plo e
(Pelesoje,
Va ana e
i
k .,
z .
Cyuux
1982
:
246—247).
Tuo
a pu
pie iniuo-
se
y y
sla y
dialek uose
(daba inéje
pie y
Rusijos
i
Uk ainos
e i o ijoje)
kons ukcija
su
nomina y u
sunyko,
ma y ,
da
p ie’
as ijos
p adiia,
i
si o
a ealo
XVII
a.
as uose
é a
ik
jos
likuéiy
(kai
ku
ak y izuo y
Mask os
kancelia inés
kalbos
p es izo).
3.9.4.
Nomina y o
su
in ini y u
is o ija
né a
isim is.
In ensy is
kon-
ak ai
su
aka y
iny
kalbomis
po
V—VI
a.
padéjo
iélik i
y y
bal y
kalbo-
se
i
ki oms
a chaiskoms
kons ukcijoms:
nomina y ui
su
be a dés
gimineés
o momis
(linai
minama,
du ys
a ida y a),
aip
pa
a ininiams
daly iams,
apibend in iems
modaline
ne iesioginés
nuosakos
eikime
(au .
1977;
1979
:
213—218;
1985;
1990
:
228-235).
Daug'senesniy
laiky
kon ak ai
s i
‘ aka-
y
inais
padéjo
issaugo i
bal y
kalbose
seno ines
linksni
kons ukcijas
‘su
pos pozicijomis,
i usias
pos poziciniais
ie ininkais
(au .
1985
:
191-193).
Visais
mine ais
a ejais
ma ome
pa elde as
indoeu opie iy
-sakinio
s uk ia-
as,
ku ias
y y.
bal ai
iSlaiké
i
naujai
jp asmino
pagal
aka y
iny
kalboms
98
Cia
nu ody y
bend a ies
a ojimo
ipy
a pusa io
y8j
i
apy ik e
aidos
k yp i
galima
schema iskai
pazyme i
aip:
(5)
—
(6);
(2)
—
(7);
(3),
(42)
—
(8);
(1),
(8b)
—
(9a);
(8
b),
(9
a,
©)
a
(10
a);
(9
b)
—
(10
b);
(8
a),
(9
c)
—>
(11);
(9
a,
c)
—>
(12).
Ap a ieji
bend a ies
kons ukcijy
aidos
p ocesai
u i
yskiy
a i ikmeny
ki ose
indoeu opieciy
(i
ne
ik
indoeu opie iy)
kalbose
(issky us
daba ines
Balkany
kalbas,
ku
in ini y ai
sunyko
dél
speci iniy
am
a ealui
aplinkybiy).
Tai
odo
ipologiskai
bend a
aidos
k yp i
i
polinki
panagiu
bidu
a o i
bei
ip asmin i
kalbos
sin aksinéje
sanda oje
is
eiksmazodiniy
daik a a dziy
linksniy
ig iedéjusias
nekai omas
o mas.
Budinga
lie u iy
kalbai
y a
ai,
kad
joje
g e a
naujesniy
bend a ies
a ojimo
ipy
ge ai
isliko
pi minés,
seno i-
nés
kons ukcijos,
i8
ku iy
ki ados
y a
is iedéjusi
pa i
bend a ies
o ma. Siuo
a i ilgiu
lie u iy
kalba
ySkiai
ski iasi
nuo
ki y
daba iniy
kalby
i
eikia
s a biy
duomeny
indoeu opieéiy
sin aksinés
sis emos
ekons ukcijai.
SUTRUMPININMAI
ASp
—
Al le ische
Sp achdenkmile
in
Faksimild ucken.
H sg.
A.Giin-
he .
Bd
1—2.
Heidelbe g,
1929.
B B
—
Biblia
a ai
es i
Wissas
Schwen as
Rasch as
Lie uwischkai
pe gul-
di as
pe
Jana
B e kuna...
Ka aliacziuie
(1579—1590)
(ci .
is
ank a&éio
o okopijos).
B P
—
Pos illa
a ai
es i
T umpas
i
p as as
ischguldimas
E angeliu...
Pe
Jana
B e kuna...
Ka aliaucziuie...
1591.
BW
—
Ba ons
K .
un
Wissendo s
H.
La wju
dainas.
S.1—6.
Jelgawa
un
Pe og ada,
1894—1915.
DnR
-_
K.Donelai is.
RaS ai.
V.,
1957.
EE
—
_E angelia...
Ex
La ino
in
Lo ha icum
idioma
ansla a.
Pe
R.P.Geo gium
Elge ...
Wilnae...
1671
(
=
ASp
I
22—242).
GIB
—
Ta
Sweh a
G ahma a
Jeb
Deewa
Sweh ais
Wah ds...
Riga...
1685—1689
(E.Glicko
Biblijos
e imas).
JabIRR
—
J.Jablonskis.
Rink iniai
aS ai.
Sud.
J.Palionis.
T.1—2.
V.,
1957—1959.
KG
—
G amma ik
de
li auischen
Sp ache
on
D .
F ied ich
Ku -
scha .
Halle
a.S.,
1876.
KPP
—
Kalbos
p ak ikos
pa a imai.
Sud.
A.Pupkis.
V.,
1985.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Red.
K.Ul ydas.
T.1—3,
V.,
J
1965—1976.
LKZ
—
_
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
T.1—15.
V.,
1941—1991.
ME
—
K.Miilenbachs,
J.Endzelins.
La iesu
alodas
a dnica.
S.1—4.
Riga,
1923—1932.
MLLG
—
Mi eilungen
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha .
Bd.1—6.
eidelbe g,
1883—1912.
MLLVG
—
Misdienu
la iesu
li e a as
alodas
g ama ika.
S.1—
2.
Riga,
1959—1962.
RV
—
Rig eda
Samhi a.
H sg.
F.M.Mille ,
1887.
SIG
—
Giesmes
ikieimuy
Ka holickam
p idia ancias.
Auc o e
Salomo-
105

ne
Moze ka
Slawoczy iski...
Wilnae...
1646
(Fo og .
leid.:
S.M.Sla oéinskis.
Giesmés.
Pa .
J.Lebedys.
V.,
1958.).
Sup
=
Cynpacasexas
pyxonucs.
Usa.
C.Cesepbanos.
CII6.,
1904.
VDI
—
Lie u iy
liaudies
dainynas.
Ves u inés
dainos.
T.1.
V.,
1983..
Ki i
Sal iniy
su umpinimai
okie
pa
kaip
LKZ
i
LKG.
LITERATURA
1.Amb azas
S.
Veiksmazodziy
abs ak y
da ybos
ipy
is o ineé
kai a.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
26,
1987,
p.
88—
95.
‘ j
2.Amb azas_V.
Absoliu inis
naudininkas
XVI—XVII
a.
lie u iy
kalbos
paminkluose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
5,
1962,
p.
3—146.
3.
A
mb azas
V.
Ne iesiogines
nuosakos
papli imas
i
kilmés
p oblema.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
17,
1977,
p.
7—54.
oye
4.Amb azas
V.
Lie u iy
kalbos a dininko
su
daly iu
(nomina i us
cum
pa icipio)
s uk i a
i
aida,
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
18,
1978,
p.
O ,
5.
Amb azas_V.
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o ine
sin akse.
V.,
1979.
_
6.Amb azas
V.
Die
indoge manische
G undlage
des
Da i us
und
Nomina-
i us
cum
in ini i o
im
Bal ischen.
—
Indoge manische
Fo schungen.
Bd.
92,
1987,
S.
203—219.
7.Amb azas
V.
Cpaenumeasnwil
cunmaxcuc
npuxacmuil
6baamu icxu
asuxoe/
Ve gleichende
Syn ax
de
bal ischen
Pa izipien.
V.,
1990.
8.Anci is
K.
Aknis es
izloksne.
Riga,
1977.
9.Baléikonis
J.
Rink iniai
as ai.
T.1.
V.,
1978.
10.Balke iéius
J.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé.
V.,
1963.
11.Ben enis e
E.
Les
in ini i s
a es iques.
Pa is,
1935.
12.Be gmane
A.
Neno eiksme
(In ini i s).
—
Misdienu
la iesu
li e a as
alodas
g ama ika.
S.1.
Riga,
1959,
lpp.
630—632.
13.
Behaghel
O.
Deu sche
Syn ax.
Bd
2.
Heidelbe g,
1924.
14.Boede
W.
Zu
Rekons uk ion
on
In ini i kons uk ionen
im
Indoge -
manischen.
—
Linguis ic
Recons uc ion
and
Indo-
Eu opean
Syn ax,
ed.
P.Rama
e.a.
Ams e dam,
1980,
S.207—
224.
15.
B ug
mann
K.
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indo-
speeup
ag
p achen.
Bd.2.,
T.1.
S assbu g,
1906;
Bd.
2.,
T.2.
S assbu g,
16.
Delb ick
B.
Al indische
Syn ax.
Halle,
1888.
17.
Delb ick
B.
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen.
Bd.
2.
S assbu g,
1897.
18.
Dis e he
D.
The
Syn ac ic
De elopmen
o
he
In ini i e
in
Indo-
Eu opean.
Columbus.
Ohio,
1980.
.19.
Dunn
_
J.A.
The
Nomina i e
and
In ini i e
Cons uc ion
in
he
Sla onic
Languages.
—
Sla onic
and
Eas
Eu opean
Re iew.
V.
60,
N.
4,
1982,
p.
500—527.
20.Endzelins
J.
La iesu
alodas
g ama ika.
Riga,
1951.
ae
Ee
ge
H.
Syn ak ische
S udien.
—
A chi um
Philologicum.
T.
6,
1937,
p.
108-122.
oe
oe
ge
H.
Syn ak ische
S udien.
—
A chi um
Philologicum.
T.
7,
1938,
p.
45—56.
e
ao
aenkel
E.
Zu
bal osla ischen
G amma ik.
KZ,
Bd.
53,
1925,
H .
1,
24.F aenkel
E.
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
K.
1928.
ia
Gebaue
J.
His o ické
mlu nice
Jazyka
éeského,
d.
4.
Skladba.
P aha,
a
ee
ahn
A.
Some
Hi i e-Sansk i
Pa allels.
—
Language.
Vol.
29,
1953,
p.
27.
Hahn
A.
Ve bal
Nouns
and
Adjec i es
i
i
4
giinge.
Vol
49,
190m
ea
jec i es
in
Some
Ancien
Languages.
Lan.
28.Ham
p
E.P.
Bal ic
In ini i es
and
Ve bal
N
—
Li
is i
ins i
1981
m.
su azia imo
da bai.
Chicago.
Ill,
1985.p.
199-207.
Li uanis ikos
ins i u e
106
29.H
aud y
J.
Les
emplois doubles
du
da i
e la
onc ion
du
da i
indoeu-
opéen.
—
Bulle in
de
la
Socié é
du
Linguis ique.
T.
63,
1968,
1,
p.
141—159.
30.H
aud y
J.
L’emploi
des
cas
en
édique.
Lyon,
1977.
31.
Ha danek
B.
S a o uska
osobni
kons ukce
yba
lo i i
a
jeji
obdoba
se e o uskych
na eéich.
—
Bulle in
is a u
uskeho
jaz.
a
li .,
12,
s.
169—176.
32.
Ho mann
J.B.
—
Szan y
A.
La einische
Syn ax
und
S ilis ik.
Miinchen,
1972.
33.J
ablonskis
J.
Jablonskio
as ai.
T. 4/
Red.
J.Baléikonis.
Kaunas,
1935.
34.Jablonskis
J.
Rink iniai
as ai.
T.1/
Sud.
J.Palionis.
V.,
1957.
35.J
acobsson
G.
Zu
F age
om
Nomina i
als
Kasus
des
di ek en
Objek s
im
Sla ischen.
—
Lingua
ige ,
i
hoi
V.Kipa sky.
Helsinki,
1964,
S.
71—82.
36.
Je e s
R.
Rema ks
on
Indo-Eu opean
In ini i es.
—
Languauge,
Vol.
51,
N.1,
1975,
p.
133—148.
37.
Je e s
R.
Syn ac ic
Change
and
Syn ac ic
Recons uc ion.
—
Cu en
P og ess
in
His o ical
Linguis ics/
Ed.
Ch is ie
W.
Ams e dam,
1976,
p.
155—157,
163—166.
38.
Kipa sky
V.
Ube
das
Nomina i objek
des
In ini i s.
—
Zei sch i
ii
sla ische
Philologie,
Bd.
28,
1960,
S.
333—
342.
39.
Kipa sky
V.
Das
Nomina i objek
des
In ini i s
im
Sla ischen,
Bal i-
schen
und
Os see innischen.
—
Bal is ica.
T.
5(2),
1969,
p.
141—148.
40.K ause
W-Thomas
W.
Tocha isches
Elemen a buch.
Bd.1.
G amma ik.
Heidelbe g,
1960.
41.Ku ylowicz
J.
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo—Eu opean.
Hei-
delbe g,
1964.
42.LaRoche
J.
Home ische
Un e suchungen,
Bd.
2,
T.1.
De
In ini i
bei
Home .
Leipzig,
1893.
43.Los
y
G ama yka
s a oslawianska.
Lwéw,
Wa szawa,
K akow,
1922.
44.Macdonel!
A.A.
A
Vedic
G amma
o
S uden s.
London,
1955.
45.Ma an
J.
Ve bum
in ini um
6
6aamuiicxu
asuKxaz
u
ezo
omnowenue
kK
caaeancKomy
cocmosnuw.
—
Sla ia
P agensia,
1960,
N22,
s.
7—15.
46.Maziulis
V.
Bal y
i
ki y
indoeu opieziy
kalby
san ykiai
(deklinacija).
V.,
1970.
47.Miklosich
F.
Ve gleichende
G amma ik
de
sla ischen
Sp achen.
Bd.
4.
Wien,
1874.
48.Milenbachs
K.
Sin akse
jeb
eikuma
maciba.
—
La iesu
g ama ika
J.
Endzelina
un
K.
Milenbacha
sa aks i a.
Riga,
1928,
lpp.
112—281.
49.
Ose
F.
Supinum
und
In ini i
im
He hi ischen.
MVAeG,
Bd.
47,
T.1.
Leipzig,
1944.
50.O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
T.3.
Wa szawa,
1956.
51.Ozols
A.
La ieSu
au asdziesmu
aloda.
Rigs,
1961.
52.Ozols
A.
Vecla ieSu
aks u
aloda.
Riga,
1965.
53.Ozo0l1s
A.
Raks i
alodnieciba.
Riga,
1967.
54.Palionis
J.
Lie u iy
li e a u ine
kalba
XVI—XVII
a.
V.,
1967.
55.
Palionis
J.
Ube
einen
Typ
des
In ini i sa zes
im
Li auischen.
—
Bal is ica,
1
p iedas,
1972,
p.
125—130.
56.Palionis
J.
Supino
a ojimas
XVI—XVII
a.
lie u iy
as o
paminkluose.
Bal is ica.
T.
10
(2),
1974,
p.
143-148.
57.Palmai is
L.
Del
bal y
kalby
nenomina y ines
p aei ies.
Bal is ica,
2
p iedas,
1977,
p.
114—123.
58.Paulauskiené
A.
Paski ies
a ba
ikslo
naudininkas
su
bend a imi.
—
Kalbos
kul ii os
eo ija
i
p ak ika.
Lie u iy
kalbos
sekcijos
sasiu inis
N
5
(18),
1970,
p.
49—53.
59.
Pi oékinas
A.
J.Jablonskis
apie
a dininkg
su
bend a imi.
—
Kalbo y a.
T.
22(1),
1972,
p.
61—70.
60.Pi oékinas
A.
Jono
Jablonskio
kalbos
aisymai.
K.,
1986.
61.
Po#ak
J.
V¥ oj
in ini i nich
é
éeS iné.
—
Ac a
Uni .
Ca olinae,
Philol.
16.
P aha,
1967.
107
:
i .
Kalbos
kul i os
pag indai.
V.,
1980.
2
:
63.
R
*
:
e s
x
Die
deu echel
Lehnabe se zungen
im
Tschechischen.
Be lin,
Wiesbaden,
1953.
ae,
“64.
he
nou
L.
Monog aphies
sansc i es,
.
2.
Le
su ixe
-¢u e la
cons i u ion
des
in ini i es
en
- oh,
- a e,
- um.
Pa is,
1937.
oP
65.Rudzi e
M.
La iesu
dialek ologija. Riga.
E ik
66.S
ce
]
“3 h
e
W.
A bei en
zu
s uk u bezogenen
G amma ik.
Munchen,
1968.
;
‘
67.Schleiche
A.
Li auische
G amma ik.
P ag,
1856.
’
68.Schmals ieg
W.R.
A
Li huanian
His o ical
Syn ax.
Columbus,
Ohio,
1988.
a
69.
Seile
H.
Rela i sa z,
A ibu
und
Apposi ion.
Wiesbaden,
1960.
70.S
gall
P.
Die
In ini i e
im
Rg eda.
—
Ac a
Uni .
Ca olinae,
Philol.
2,
1958,
S.
137—268.
Abi
P84
a
71.Si au as
V.
Kons ukcijy
bu o
ma y i,
gi dé i...
s uk i a.
—
Kalbo y a.
T.
22(1),
1971,
p.
71-79...
‘‘
72.S
ang
Ch .S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen.
Oslo,
Be gen,
T omso,
1966.
'
43.
‘Szeme én
yi
O.
Ein iih ung
in
die
e gleichende
Sp achwissenscha .
Da ms ad ,
1970.
74.S
ukys
J.
Linksniy
i
p ielinksniy
a ojimas.
K.,
1984.
:
75.
Ti
mb
e lake
A.
The
Nomina i e
Objek
in
Sla ic,
Bal ic,
and
Wes
Finnic.
Sla is ische
Bei age,
82:
Miinchen,
1974.
76.
T a niéek
F.
His o ické
mlu nice
éeska,
3.
Skladba.
P aha,
1956.
77.
T os
_P.
In ini i
li e s iné.
—
S udie
ze
slo anské
jazyko édy.
P aha,
1958,
p.
271—274.
z
78.
Vaillan
A.
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es.
T.
2.
Lyon-Pa is,
1966.
79.Valeckiené
A,
Lie u iy
kalbos
g ama ine
sis ema.
Giminés
ka ego ija.
V.,
1984.
80.
Ve ée ka
R.K
y oji
modalnich
kons ukci
slo anskych
jazycich.
O azky
slo anské
syn axe,
.
3.
B no,
1973,
s.
303—306.
81.Veenke
W.
Die
F age
des
innoug ischen
Subs a s
in
de
ussischen
Sp ache.
Blooming on,
1967.
82.
Vond ak
W.
Ve gleichende
sla ische
G amma ik,
Bd.2.
Go ingen,
1928.
;
83.
Wickman
B.
The
Fo m
o
he
Objec
in
he
U alic
Languages.
Uppsala,
1955.
84.Zinke iéius
Z.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika.
T.2.
V.,
1981.
85.
Teauosa
M.
Oynxynonanen
pasBok
Ha
MHPHHUTHEA
B
c p6oxbppa cKn
sai3bix.
Copua,
1982.
86.
2K
y
pas
aes
B.K.
Nomina i us
cum
in ini i o
e
ouxu
3peHua
Mopdo-
jo mueckoh
He i panuzanuu.
—
Bal is ica.
T.
20(2),
1984,
p.119—125.
87.
Usaunos
Bau.Be.
K
unono un
MHOMHUTHBA
B
OanKaHCKMX
A3bIKax.
—
Cnasancxoe
u
6GankaHckoe
a3EIko3Hanne.
Mocxzsa,
1976,
c.
216—230.
88.
Jia
pun
B.A.
06
onno
cnasano-6an o-buncKon
uso nocce.—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
6,
1963,
p.
87—107.
89.
Tlo e6ua
A.A.
U3
sanucox
no
PyccKou
pamMa uke.
T.
1—2.
Mocxsa,
1958.
90.
Ca6enuuna
A.M.
Kone pyxuua
c
MMCHUTCIBHEIM
Na exom
NpsMo o
o6nex a.
—
Uc opuueckas
pamMaTuKka
Pyccko o
a3bika.
Cuu axcuc.
Ilpoc oe
mpeaAnoxenue,
Pen.
B.U.Bopxosc un.
Mocxza,
1978,
c.
408—416.
91.Cnpuu4ak
S.A.
OuepK
pyecxo o
ucTopHuecko o
cuHTakcucea
(mpoc oe
npeaqnomenue).
Kuen,
1960.
92.
C enaunos
H.C.
O6opo
semasz
nazams
wu
e o
“HAoCeBpone icxue
napannenn.
—
Ussec ua
AH
CCCP,
cep.au .
u
a3.
T.
62(2),
1984,
c.
128—143.
93.
Tonopos
B.H.
Us
o6nac u
6anTo-cnapaucKux
ombKnopus x
caasen.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
6,
1963,
p.
149—
176.
94.Xonosa
KM.
Tipoc oe
npennomenne
B
CT&pocmaBaHCKOM
a3BIKe.
Mo-
cKkBa,
1980.
108
THE
SYNTACTIC
DEVELOPMENT
OF
THE
INFINITIVE
IN
LITHUANIAN
Summa y
Di e ences
be ween
in ini i e
s ems
in
Li huanian-La ian
and
P ussian
along-
side
wi h
he
gene ic
iden i y
o
da i e
singula
lexion
pe mi
o
assume
ha
he
in ini i e
was
isola ed
om
he
pa adigm
o
e bal
abs ac s
and
included
in o
he
e bal
sys em
a e
he
spli
o
Common
Bal ic.
Because
o
a
compa a i ely
la e
di e en ia ion
o
he
in ini i e
and
he
conse a i e
na u e
o
he
syn ac ic
sys em,
Li huanian
has
p ese ed he
ancien
use
o
p e-in ini i al
o ms
be e
han
he
majo i y
o
o he
con empo a y
Indo-Eu opean
languages.
By
means
o
in e nal
econs uc ion
and
compa a i e
analysis
he
main
s ages
in
he
syn ac ic
de elopmen
o
he
in ini i e
a e
dis inguished
and
p esen ed
in
he
o m
o
pa e ns
and
schemes
o
syn ac ic
ela ions.
The
oldes
s age
is
ep esen ed
by
pa e ns
in
which
he da i e
o
i-
s em
e bal
abs ac
wi h
he
ending
-i/
*
ei
is
a
p edica e
o
an
imbedded
pu pose
clause.
I s
use
wi h
ano he
(nominal)
da i e
o
iio
aid
o
des ina ion
ga e
ise
o da i e
wi h
he
in ini i e.
In
many
u e ances
s ill
in
use
in
con empo a y
Li huanian
dialec s,
bo h
membe s
o
his
cons uc ion
ha e
e ained
he
o iginal
da i e
meaning,
ela ion
o
he
main
e b
and
posibili y
o
sepa a e
use,
e.g.
a iau
laukg
ugiams
sé i”I
ploughed
he
ield
o
sow
ye”
(li .:
o
ye
o
sow”),
c .:
a iau
ugiams”I
ploughed
o
ye”
and
a iau
sé i”
I
ploughed
o
sowing”.
The
nomina i e
wi h
he
in ini i e
a e
e bs
like
ek i
” all
o”,
ik i
” emain,
be
le ”,
apé i
”conce n”
and
p edica i e
adjec i es
(especially
in
neu al
o m)
is
based
on
he
same
ancien
use
o
he
e bal
abs ac da i e
exp essing
pu pose,
e.g.
laukas
liko
a i”
ield
emained
o
plough
( o
ploughing)”
;
medus
ga du/ga dus
algy i
"honey
is
as y
o
ea
( o
ea ing)”.
As
a
esul
o in e nal
e-analysis,
he
subjec
nomina i e
has
been
ein e p e ed
as
objec
and
eplaced
by
he
accusa i e
in
many
clauses
u ned
syn ac ically
impe sonal:
ga du/liko/ eikia
algy i
medy
i
is
nice/ emains/necessa y
o
ea
honey”.
Con ac s wi h
Wes
Finnic
languages
(especially
a e
he
5 h
c.
AD)
can
be
ega ded
as
a
a ou able
condi ion
o
p ese ing
he
objec
nomina i e
wi h
he
in ini i e
in
some
Li huanian,
La ian
and
No h-Wes
Russian
dialec s.
The
subjec
nomina i e
in
i s
o iginal
unc ion
is
e ained
a e
he
e b
bu i
(o en
in
ze o
o m)
in
clauses
deno ing
con en
o
pe cep ion
(namai
O
ma y i
” he
house
is
o
be
seen”)
and
necessi y
(namai
bus
s a y i
” he
house
is
(li .:
will
be)
o
build”.
The
subsequen
syn ac ic
de elopmen
o
he
in ini i e
al eady
sepa a ed
om
he
e bal
noun
(as
an
unin lec ed
e bal
o m)
is
e lec ed
in
pe sonal
clauses
wi h
modal,
phasal
and
o he
e bs:
jis
no i/ u i/p ago/leidzia
g jz i
"he
wan s/mus /
begs/allows
o
e u n”,
jie
p adéjo/baige
s a y i
” hey
began/ inished
building
(li .:
o
build)”.
The
exis ence
o
such
pa e ns
in
many
ela i e
languages
(some imes
ega ded
as
inhe i ed
om
p o olanguage)
is
conside ed
he e
o
be
a
esul
o
ypo-
logically
de e mined
endencies
in
he use
o
impe sonal
(unin lec ed)
e bal
o ms.
The
ans e
o
modal
and
phasal
meaning
o
he
in ini i e
i sel
has
de e mined
i s
use
as
an
equi alen
o
impe a i e
and
some
o he
ini e
e b
o ms
in
empha ic
speech,
e.g.
Kel is!
s and
up!”;
Sunus
bég ,
é as
y is
”The
son
ook
o
his
heels
(li .:
o
un),
he
a he
a e
him
(li .:
o
pu sue)”.
Seconda y
nominaliza ion
o
he
in ini i e
in
he
accusa i e
o
nomina i e
posi ion,
a es ed
in
many
ela ed
languages,
is
s ill
on
i s
udimen a y
s age
in
hickapas ia s
The
syn ac ic
de elopmen
o
he
in ini i e
in
Li huanian
has
been
in luenced
by
i s
in e ela ions
wi h
supine.
The
supine
(o iginally
he
accusa i e
singula
o
u-
s em
e bal nouns)
los
i s
case
meaning
ea lie
and
was
eplaced
by
he
in ini i e
in
many
clauses
wi h
e bs
deno ing
mo ion
and
simila
p ocesses.
109