LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
NIJOLE
SLIZIENE
LIETUVIY
KALBOS
VEIKSMAZODZIY
VALENTINGUMAS
IR
JO
APRASYMO
PRINCIPAI
1.
J adinés
pas abos
1.1.
VeiksmazZodis
y a
eiksmaZodinio
sakinio
cen as.
Apie
jj
g upuojasi
ki i
sakinio
ZodZiai,
ieni
a ba
su
sa o
p iklausomais
ZodZiais,
suda ydami
j ai ias
sin aksines
s uk ii as.
Vieni
Zodziai
p ie
eiksmazZodzio
jungiasi
gana
lais ai,
jie
sakinyje
gali
bi i
a ba
nebi i
i
jy
o ma
bei
eiksmé
p iklauso
ne
nuo
eiksmazodzio
eikimés
sa ybiy,
o
ik
nuo
min ies
ei3kimo
eikmiy,
.y.
nuo
o,
ka
no ima
pasaky i,
p z.:
Siojgesaléjejidainuojakiek ieng
aka g;
Ji
dainuoja
kiek ieng
aka g;
Ji
dainugjapudblik
ai;
Ji
dainuojas
i
p-
iu
balsu;
Jilabaig aziai
dainuojai . .
Ki y
zodzZiy
jungimasi
lemia
eiksmazodzio
eiksmé.
Kiek ienam
eiks-
mazZodZiui
bidingos
am
ik os
jungimosi
iSgalés,
ku ios
ealizuojamos
sakiny-
je
p isijungian
p ie
jo
a i inkamiems
zodziams
bei
jy
o moms.
Pa yzdZiui,
eiksmaZodis
algy i
eikalingas
d iejy
daik a a dzio
linksniy
—
a dininko
i
galininko:
Vaikas algo
0b
uo
14;
duo i
eikalauja
ijy
linksniy
—
a dininko,
galininko
i
naudininko:
Moky ojas
da é
mok i-
niui
knyg
q,
o
eiksmaZzodzZiui
miego i
uz enka
ieno
a dininko:
T
é-
as
miega.
Su
Siais
ZodZiais
eiksmazodziai
suda o
eiksmazodiniy
sakiniy
b anduoli,
.y.
am
ik us
sakiniy
s uk i inius
modelius.
Sios
eiksmazodziy
jungimosi
isgalés
suda o
ai,
kas
Siuolaikinéje
kalbo y oje
adinama
eiksma-
zodziy
alen ingumu.
No in
suda y i
isais
a z ilgiais
aisyklinga
sakini,
eikia
a siZ elg i
i
a-
iniu
einanéio
eiksmaZodzio
alen ines
sa ybes,
.y.
eikia
Zino i,
kiek
i
kokiy
ZodZiy
bei
jy
o my
u i
su
juo
ei i,
ku ios
o mos
sakinyje
bi inos,
o
ku ios
gali
bi i
p aleis os,
kokia
y
zodziy
eik8mé.
Kad
zmonéms
bi y
leng-
iau
o ien uo is
Sioje
eiksmazodziy
a osenos
j ai o éje,
asomi
am
ik i
eiksmazZodziy
junglumo
Zodynai.
1.2.
Zodynai,
ku iuose
nu odomas
eiksmazodzZiy
a ojimas
su
ki ais
zodiiais,
y a
gana
i ai iis.
Vieni
jy
odo,
su
kokiomis
Zodziy
o momis
ku-
is
eiksmaZodis
eina,
pa a o as
iena
a
ki a
eik8me.
Tokie
y a
kai
ku ie
usy
kalbos
Zodynai,
ski i
eiksmazodziy
(a ba
aip
pa
i
ki y
kalbos
da-
liy)
junglumui.
Pa yzdZiui,
zodyne
”
Yue6usi
cnopaps
coueTaeMocTu
COB
pyccko o
sasbika”!
yeiksmazodzio
aum»
eikime
”pil i”
junglumas
nu odo-
mas
Si aip:
1
Yue6usi _
cnopapb
coueTaemocTu
cnoB
aeoeee
a3nika.
Ilon
penaxunen
II.
8.
H.
Tlenucosa,
B.
B.
Mopkosxuna.
Mocxsa,
1
54
Jub
4
T
0:
BOL,
MONOKO,
pacTBop...
JluTb
YTO-1.
BO
4
T
O:
B
Tas,
B
Beppo,
B
OouKy,
B
4YaMHUK,
B
4YaMIKy,
B
CTaKaH,
B
papuu,
B
Kon6y...
JIu b
uTo-n.
Ha
4
TO:
Ha
onoBy,
Ha
pyYKM,
Ha
NOM,
Ha
3emJI0,
Ha
TpaBy...
JIaTb
uTO-1.
M3
“e o:
u3
Te Kn,
M3
Yaka,
U3
paduua,
“3
Bempa...
Jiu h
K
a
K:
OcTOpo>KHO,
MOTHXOHBKy,
MUMO,
4epes
Kpai...
C a b,
HauaTb,
Mpo osxKaTh,
BeeTb
KOMY-J.,
3ACTAaBJIAT
KOTO-N.
AUTb
“UTO-JI.
Po
»
pa eikiamas
ienas
ki as
ilius acinis
sakinys.
Ka.
ma ome,
s engiamasi
pa eik i
isas
ZodZiy
o mas,
ku ios
ik
ga-
i
ei i
su
uo
eiksmaZodZiu,
isai
nea siZ elgian
j
ai,
kas
lemia
jy
sasaja:
eiksmazodzio
eikSmé,
jo
alen inés
sa ybés,
a
jam,
kaip
am
ik ai
kalbos
laliai,
budingas
g ynai
g ama inis
pajégumas
p isijung i
ki us
Zodzius
bei
jy
lo mas.
Zodyne
”The
Russian
Ve b”?
nu odomos
ik
eiksmazodziy
aldomos
i
ai
ku ios
p isisliejusios
Zodziy
o~mos
(linksniai,
p ielinksninés
kons ukcijos,
bend a ys);
jy
bu ima
sakinyje
lemia
eiksmazZodiiy
eiksmé,
ju
alen inés
a ybes.
Pa yzdiiui,
o
pa ies
eiksmaZodzio
zum»
eiksme
”pil i”
junglumas
u odomas
jau
ge okai
siau iau:
(1)
nepex.
u o?
pony,
2xupKocTS;
Ky a?
B
Beppo,
B
cTaKaH
(B+B);
na
apenky,
Ha
mon
(Ha+B);
as
ue o?
us
Kpana,
us
Kpy2xKu
(u3+P);
uem?
PY2KKoH,
10K
Kon.
Sakiniy
pa yzdziy
neduodama.
Ki i
Zodynai
ski i
specialiai
eiksmazodziy
alen ingumui.
Toks,
pa yz-
dziui,
y a
G.Helbigo
i
W.Schenkelio
pa eng as
okieziy
kalbos
eiksmazodziy
Yalen ingumo
Zodynas
(Helbig—Schenkel
1975).
Jo
i adinéje
dalyje
gana
pla-
Gai
isdés y i
eiksmazodziy
alen ingumo
eo iniai
pag indai,
0
po
o
pa eik-
a
mazdaug
500
eiksmazodziy.
Jy
alen ingumas
nu odomas
ijy
pakopu
modeliais.
Pi moje
pakopoje
pazymé as
biu inyjy
i
akul a y iyjy
alen iniy
Palydo y
skaiéius,
an oje
—
jy
o mos,
e ioje
nu odoma
alen iniy
palydo-
y
eiksmeé
i
pa eikiama
pa yzdziy.
Daugia eiksmiy
eiksmazodziy
eik8més
azniausiai
susijusios
su
ski ingu
alen ingumu.
S ai,
pa yzdZiui,
kaip
Ssiame
Zodyne
pa ody as
eiksmazodzio
gehen
”judé i
kojomis,
ei i”
alen ingumas
(Sn
—
a dininkas,
pS
—
p ielinksniné
kons ukcija,
I
—
bend a is;
-Anim
gy as
daik as,
Di
—
k yp is,
Ac
—
eiksmas):
geheny4(1)
=
2
gehen
—
Sn,
(pS
/
I).
I.
Sn
+
+Anim
(de
Junge,
das
P e d
geh
in
de
S all.)
p
=
in,
an...
(Rich ungsp aposi ionen).
pS
—
Di
(E
geh
in
die
S ad .)
I
>
Ac
(E
geh
einkau en.)
Pi moje
pakopoje
pazymé a,
kad
eiksmazodis
u i
iena
bi ina
i
ie-
4
nebi ing
( akul a y y)
palydo a,
aigi
y a
d i alen is.
An oje
pakopoje
‘
Bi ?
And eye a-Geo g,
V.
Tolmache a.
The
Russian
Ve b
(P eposi ional
Go e nmen ).
Moscow,
1975.
55
nu ody a,
kad
bii inasis
palydo as
y a
daik a a dzio
a dininkas,
o
akul a-
y usis
—
p ielinksniné
kons ukcija
a ba
bend a is.
T e ioje
pakopoje
pa-
aiskinama
y
o my
eiksme.
Daik a a dzio
a dininkas
Zymi
gy a
bu ybe,
o
p ielinksniné
kons ukcija
eiskia
eiksmo
k yp i,
nes
j
jos
sude j
jeina
k yp-
ies
eik8més
p ielinksniai.
Bend a is
—
ai
eiksmas.
Cia
pa su
kiek ienu
palydo u
pa eikiami
sakiniy
pa yzdziai.
Kiek ienas
Zodynas
skai y ojams
y a
naudingas,
no s
ski iasi
pa eikiamos
in o macijos
kiekiu
i
pobudziu.
Ling is ikoje
pas a uoju
me u
is
daugéja
alen ingumo
zodyny
(ne
ik
eiksmazodziy,
be
i
ki y
kalbos
daliy,
pa yz-
dziui,
daik a a dziy,
bud a diziy).
1.3.
Siuo
me u
Lie u iy
kalbos
ins i u e
engiamas
»Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodynas”
(I
.
i eik as
spaudai
1991
m.,
II
.
aso-
mas).
Jame
eiksmazodziy
junglumas
nus a omas
emian is
jy
alen inémis
sa ybéemis,
aigi
i8
esmés
ai
lie u iy
kalbos
eiksmaZodziy
alen ingumo
Zo-
dynas.
Ski ingai
nuo
G.Helbigo
i
W.Schenkelio
zodyno,
jame
nu odoma
ne
ik
eiksmaZodiio
alen iniy
palydo y
o ma
bei
eiksme,
be
aip
pa
i
jy
seman inés
unkcijos
( .y.
eiksmazodzio
seman inis
alen ingumas).
Veiksmazodziy
junglumas
Zodyne
ap asomas
emian is
am
ik a
eiksma-
zodziy
alen ingumo
samp a a,
ku i
isdes y a
anks esniuose
au o és
da buo-
se
(1978;
1980; 1985; 1986; 1989;
1990),
aip
pa
aSomo
Zodyno
j ade.
Cia
umpai
ap a sime
ik
pag indinius
dalykus,
kad
bii y
aigku,
kaip
alen in-
gumas
sup an amas
aSomame
zodyne
i
kaip
jis
siejamas
su
eiksmazodziy
eikSme.
2.
T ys
alen ingumo
lygmenys:
sin aksinis,
seman inis
i
leksinis
alen ingumas
2.1.
VeiksmazZodziy
alen ingumu
laikoma
jy
eikimés
lemiama
ypa y-
bé
a e i
am
ik a
skaigiy
lais y
ie y,
ku ias
sakinyje
uzima
am
ik os
eiksmés
bei
o mos
ZodjZiai
(a ba
jy
a i ikmenys).
Valen ingumas
susijes
su
imis
lygmenimis:
abs akéiu
loginés
seman ikos
i
d iem
konk eéiais
kalbos
lygmenimis
—
sin aksés
i
leksinés
seman ikos.
Abs akéiajame
lygmenyje
nus a omas
eiksmazodiio
lais y
ie y
skaicius
i
galin¢iy
jas
uzim i
Zodziy
seman inés
unkcijos
(agen o,
pa ien o
i
k .),
o
konk eciuose
kalbos
lygme-
nyse
pa enkami
Zodiiai
bei
o mos,
galin ys
uZim i
as
ie as
i ei i
eiks-
mazodiio
alen iniais
palydo ais.
Sin akses
lygmenyje
nus a oma
palydo y
g ama iné
o ma
i
jy
bu inumas
a ba
akul a y umas,
o
leksinés
seman-
ikos
lygmenyje
—
jy
seman ika
( .y.
kokiy
seman iniy
klasiy
zodziai
gali
bi i o
eiksmazodzio
palydo ai).
Tuo
budu
loginés
seman ikos
lygmenyje
nus a omas
eiksmazodzio
seman inis
alen ingumas,
sin aksés
lygmenyje
—
sin aksinis,
o
leksinés
seman ikos
lygmenyje
—
leksinis
alen ingumas.
Tai
ys
alen ingumo
aspek ai,
nea ski iamai
susijg
a pusa yje
i
p iklausomi
nuo
eiksmazodjio
eikimés.
Zodyne
jie
nu odomi
si aip®:
a
.
S aipsnyje
pa a o i
die
sin aksinio
i
leksinio
alen ingumo
Zyméjimo
simbo-
liai:
Nom
—
a dininkas
(daik a a dzio
a ba
jo
ek i alen o),
Gen
—
kilmininkas,
Da
naudininkas,
Acc
—
galininkas,
Ins
—
jnagininkas,
Ad Loc
—
ad e bialinis
palydo as,
eiskian is
ie g,
plu
—
daugiskai a;
Hum
—
asmuo
( .p.
asmeny
kolek-
y as,
is aiga
i
pan),
+Anim
—
gy a
bi ybe,
—Anim
—
negy as
daik as,
Abs
—
abs ak us
dalykas.
Seman inio
alen ingumo
Zymejimo
simboliai
i
jy
paaiskinimai
pa eikiami
oliau,
Z .
2.4.
56
apdo ans i,
~ja,
~jo3
_
Nom
Acc
Ins
[A
P
Con]
—
sin aksinis
i
seman inis
alen ingumas
Nom
Hum
Acc
Hum
leksinis
alen ingumas
Ins
+Anim
2.2.
Kad
galé ume
nus a y i
eiksmazodzio
alen inguma,
u ime
zino i,
kokia
jo
eikimé.
Veiksmazodzio
eiksmé
paaiskéja
pap as ai
sakinyje,
ku
pie
eiksmaZodj
g upuojasi
ki i
sakinio
zodziai.
Reikimé
susideda
ig
am
ik y
elemen y
( adinamyjy
semy),
ku ie
eikalauja
a i inkamo
papildymo.
§
o
isplaukia
eiksmazodzio
jungimosi
po encijos,
ku ias
sakinyje
ealizuoja
isijungian ys
p ie
eiksmazodzio
zodziai
—
jo
alen iniai
palydo ai.
18
y
odziy
paaiskéja
i
eiksmazodzio
eiksmé.
P z.,
sakinyje
Zmogus
eina
pe
aukg
eiksmazodis
ei i
eiskia
judéjimg
keliu
iS
ieno
asko
j
ki a,
o
sakinyje
aik odis
eina
zymi
ik
am
ik o
mechanizmo
eikima.
Sie
eikimés
ski u-
ai
susijg
su
uo,
kiek
i
kokios
o mos
Zodziy
eina
su
eiksmazodziu,
aip
a
kokia
y
zodziy
leksiné
eiksmé.
2.3.
Veiksmazodis
su
sa o
alen iniais
palydo ais
( .y.
sakinio
b an-
uolys)
a aizduoja
am
ik a
si uacija.
Zmogus
ja
su okia
kaip
daik y,
jy
ozymiy
a
san ykiy
s uk i a.
Tai
abs ak i
min ies
s uk u a,
ku ia
a i-
nka
eiksmaZodinio
sakinio
p edika as
su
am
ik u
skaiéiumi
a gumen y.
akinyje
p edika a
a i inka
eiksmazodis,
o
a gumen us
—
Zod iai,
p isijunge
ie
eiksmaZodzio
i
einan ys
jo
alen iniais
palydo ais.
2.4.
San ykiai
a p
p edika o
—
eiksmazodzio
i
leksikalizuo y
a gumen-
y
su okiami
kaip
am
ik os
seman inés
unkcijos
(ling is inéje
li e a ii oje,
p z.,
Ch.J.Fillmo e’o
da buose
i
k .,
jos
da
adinamos
seman iniais
links-
Miais).
A ski y
y iné ojy
da buose
jy
skaiéius
i
pobiidis
gana
ne ienodas,
Is
dalies
ai
p iklauso
nuo
y
da by
k yp ies
i
jiems
keliamy
uZda iniy.
Ra-
Somame
zodyne
nu odan
eiksmazZodZiy
seman inj
alen inguma
ski iamos
Sios
seman inés
unkcijos.
A
gen a
sy,
[Aj]
—
eiksmo
inicia o ius
i
a likéjas
(2m
o
g
us
a ia);
gen a
so
[Ao]
—
negy as,
nema e ialus
eiksmo
a likéjas
(sukéléjas),
e u in is
inicia y os
(
aukin
ys
a eina,
siaudia
a
u
d
a);
agen as
]
—
bend a
agen o
unkcija;
agen as,
[Ac]
—
kauzuojamasis
agen as,
y.
eikéjas,
a lickan is
eiksma
ki o
asmens
inicia y a
(ji
ke pasi
p
a
s
ge g
Ri péjg);pa ien as
[P]
—
eiksmo
po eikio
ga éjas
a ba
izines
Dusenos
u é ojas
(kazkas
sudauzé
s
ikling,
s iklin
é
suduzo,
g
€&-
sk epia); ezul a inis
pa ien as
[P;-]
—
eiksmo
pada inys
(jie
s a o
n
am
q,
kilomais as);pe cipien as
[Pcp]
—
psichines
Dlisenos
pa y éjas
(
ai
kas
no i
miego,
J
on
ui
upi
da bas);
be
ne
i-
€ien as
[B]
—
ad esa as,
ga éjas,
u é ojas
(jis
pa odé
s
i
nu
i
gand g,
e as
ga o
laiskg,
é
ai
u i
sodg);kauza o ius
[C]
—
eiksmo,
biisenos
inicia o ius
(p 0
n
a
s
iski sdino
miskg,
€
as
b inkina
a us);
Kauza y as
[Caus]
—
eiksmo,
bisenos
p iezas is
(jie
baiminasi
d
é
|
e ies,
p adzia
da bg
gaisina);
kon agen as
[CA]
p ies
agen a
eikian i,
jam
p iesinga
jéga
( ilkas
gynési
nuo
Sun
U,
uo
bad
o;
zmonés
ko oja
su
kenkéjais);komi a
y-
57
pa ien as,
pe cipien as,
bene icien as
(Jonas
ginéijasi
su
Pe u,
jis
suki gino
b o
su
sese ia,
Ma cé
susipyko
su
P an
u,
é as
padalijo
u ig
Ju gui
su
An an
uj;
e
zu
lL
a as
[R]
—
daik o
ki imo,
e imo
kuo
ezul a as
( anduo
pa i o
j
ledg/le
du,
agana
pa e é
j
akmeniu);kon en y as
[Con]
—
eiksmo,
biisenos
u inys
(gi dziu
balsus,
Zmonés
laukia
gied os,
jam
eikia
pinig
y,
sunus
mokosi
s aliu™,
k an as
apaugo
alk
s-
niais,
kamba ys
p igjo
dum
y);sal
inis
[O]
—
eiksmo,
bisenos
is a-
kos,
p adiné
medZiaga
(p adiné
buklé)
(ga au
is
b olio
laiskg,
jis
k eéia
ig
molio
a g,
ig
aiky
pasida o
Zmonés);
mo y as
{M]
—
eiksmo,
biisenos
pama as
(a silyginau
jam
uz
da bg,j
nubaudé
wu
Z
agys e,
a idi bau
uz
b olj);
ins umen as
[I]
—
eiksmo
p iemoné
(jsidu iau
su
a
da a,
aziuoju
su
d i a
éiu,
pagalgsk
pei
j
akme
nj,
jis
joja
an
a klio);
kompa a y as
[Comp]
—
lyginimo
s anda as
(kopija
a i inka
o igina
lg,
sinus
lygiuojasi
;
é
q,
Agné
ski iasi
nuo
ki y
aikyj e ibu y as
[R ]
—
a (si)lyginimas
uz
ka
no s
(pi kau
(pa da iau)
knygg
uz
du
ubd-
lius,
a silyginaujam
da bu); ini y as
[Fin]
—
ikslas,
paski is
(ka é
yko
pelés,
ieskau
pe
i
lio,
dalj
pinigy
sky é
kelionéms);
k an i a y as
[Q]
—
kiekybé
(daik y
apim is,
s o is,
alpa,
kaina,
eiksmo
ukmé
i
pan)
(paskai a
uko
d i
alandas,
duona
s e ia
kilog amg);
modusas
[Mod]
—
eiksmo
kokybé,
biidas
(jis
g
a-
Ziai
elgiasi,
ge ai
gy ena;
da bg
e ino
e
igiam
ai,
jis
jauciasi
pa a ges,
a odo
ligonis,
a klius
laikosupanéio us);
loka-
y
as
[L]
—
eiksmo,
bisenos
ie a
(kamba yje
bilda,
jie
gy ena
ne oli,
knyga
gui
an
s alo);di ek y as
[Di ]
—
bend a
eiksmo
k yp ies
unkcija,
jos
y a
ys
a mainos:
a)
p adinis
aé
kas
[Ab]
(isj0
is
nam
y,
a sikélé
nuo
ké
dé
s,
nu igo
a s y
n
uo
gal os);b)
kelias
[Via]
(2monés
eina
keliu,
pe
lauk
g;
aikai
laks o
po
ko ido iy,
lipa
laip ais,
ena
p o
§alj);c)
ga
linis
askas
[Ad]
(pa éjome
namo,
jéjau
j
kamb
a
j,
p iejau
p ie.lango).
2.5.
P edika iné
s uk i a
(F(x)
a ba
xRy...)
su
nusaky omis
a gumen y
seman inémis
unkcijomis
y a
sakinio
seman iné
s uk i a,
ka u
i
a iniu
einanéio
eiksmazodzio
seman inio
alen ingumo
s uk u a
(SemVS).
Kad
-galima
bi y
nus a y i
eiksmazodzio
SemVS,
eikia
u é i
su
juo
suda y y
sakiniy.
Tik
sakinyje
paaiskéja
eiksmazodzio
eiksmé
i
kaip
in-
e p e uojama
misy
su okiama
si uacija.
Pa yzdziui,
sakiniu
(1)
Monika
nuk aus é
indus
nuo
s alo
nusakoma
si uacija,
ku ioje
y a
ys
daly iai
( e
e en ai):
k aus an is
asmuo
( eikéjas,
a ba
agen
a
s;),
k aus omi
indai
( eikiami
daik ai,
a ba
pa ien as)
i
s alas,
nuo
ku io
jie
bu o
nuk aus
y i
( ie a,
ku ioje
eiksmas
p asidéjo
i
nuo
ku ios
olo
eikiamieji
daik ai,
y.
p a
dinis
a&kas).
Sio sakinio
seman iné
s uk i a
susideda
is
p edika o
i
ijy
ak an y
( .y.
a gumen y
su
nusaky omis
seman inémis
unkcijomis)
—
agen o,
pa ien o
i
p adinio
a3ko,
ku ie
isiskai
a i inks
misy
isi aizduojamos
si uacijos
e e en y
aidmenis,
adinasi,
Siuo
a eju
seman iné
s uk ii a
y a
iesioginis
os
si uacijos
a aizdas.
O
S ai
sakini
as
[Com]
—
an aeilis
agen as,
58
a
e

(2)
Monika
nuk aus é
s alg
a
pa i
si uacija
nusakoma
jau
ki aip.
P edika as
dia
u i
ik
du
ak an us
—
agen a,
i
pa ien a
—
i
jie
nea i inka
miisy
jsi aiz-
duojamos
si uacijos
e e en y
aidmeny.
S alas,
nuo
ku io
nuk aus omi
indai,
diame
sakinyje
ak uojamas
kaip
pa ien as
( .y.
kaip
eikiamas
daik as),
uo
i8keliamas
sio
si uacijos
daly io
ak ualumas,
o
k aus omi
daik ai
ampa
isai
nebeak ualis
i
ne u i
jokio
a i ikmens
nei
sakinyje,
nei
jo
seman inéje
s uk-
u oje.
Abu
sakiniai
ski iasi
signi ikaciniu
poZi iu:
pi majame
pasaky a,
kas
bu o
da oma
su
indais,
an ajame
—
su
s alu.
Vadinasi,
sakinio
seman iné
s uk i a
(kaip
i
eiksmazodzio
seman inis
alen ingumas)
pa eikia
ik
am
ik us
misy
su okiamos
si uacijos
aspek us
(plg.
S a os a
1978
:
512—518,
522—523).
Ski ingas
si uacijos
ak a imas
a sispindi
ski ingose
eiksma-
zodzio
seman inio
alen ingumo
s uk ose:
(1)
[Ay
P
Ab],
(2)
[Ay
P]..Su
Siais
alen ingumo
ski umais
susije
am
ik i
eiksmaZodzZio
eikSmés
ski u-
mai:
pi muoju
a eju
eiksmaZodis
eiskia
”nuim i,
paSalin i
ka
nuo
ko”,
o
an uoju
—
”da y i,
kad bi y
uS ias,
a i us in i”.
Taigi,
a siz elgdami
j
eiksmazodzio
eikSme
sakinyje
i
j
ai,
kaip
in e p-
e uojama
nusakomoji
si uacija,
galime
numa y i
eiksmazodzio
alen iniy
palydo y
seman ines
unkcijas
i
nus a y i
eiksmaZodzio
SemVS.
2.6.
Ki a
e us,
apie
eiksmazodzio
SemVS
galima
sp es i
i
i8
jo
alen-
iniy
palydo y
g ama inés
o mos.
VeiksmazZodzio
palydo ai
y a
p edika o
ak an y
sin aksiniai
a i ikmenys.
Ta p
linksniy
( ieny
a ba
su
p ielinksniais,
.y.
adinamyjy
p ielinksniniy
kons ukcijy),
ku ie
y a
biidingiausios
eiks-
maZodzio
palydo y
o mos,
i
ak an y
seman iniy
unkcijy
y a
am
ik as
yéys,
no s
isisko
a i ikimo
(1:
1)
i
né a.
Kai
ku ios
seman inés
unkcijos
u i
gana
egulia ia
aiska.
Pa yzdziui,
a dininkas
p ie
eiksmo
eik3més
eiksmazodziy
pap as ai
a i inka
agen ay
(p z.:
aikas
e kia,
m
u-
é
sk aido
po
kamba j),
o
p ie
biisenos
a ba
p oceso
eikSmés
eiksmazodziy
i inka
pa ien a
(p z.:
aikas
miega,
s ikliné
suduzo),
bene icien a
(p ie
u éjimo
eikimés
eiksmazodziy,
p z.:
é
ai
u i
namg,
b
o-
lis
islogé
ele izo iy)
a ba
pe cipien a
(p ie
pe cepcijos
eiksmazodziy,
p z.,
anagas
ma o
g obj).
Galininkas
p ie
eiksmo
eikimés
eiksmazodziy
daZniausiai
a i inka
pa ien a
(p z.,
kiskiai
apg auzé
me
deli
us)
i
ne-
e ai
kon en y a
( eiksmo
u ini,
p z.,
be niukai
Zaidzia
k e
p
in
j);0
p ie
biisenos
a ba
p oceso
eikSmés
eiksmazodziy
daZniausiai
a i inka
kon-
en y a
(biisenos
u ini,
p z.:
gi dziu
iuk
§
m
g,
komanda
laiméjo
ung yne
8),
eciau
pa ien a
(Salia
bene icien o,
p z.:
jie
[B]
ga o
b
u
g,
mes
[B]
u ime
s
o
d
g).
Naudininkas
a i inka
beni icien a
iek
p ie
eiksmo,
iek
p ie
bisenos
a
p oceso
eikimés
eiksmazodziy
(plg.
é as
a odé
s inui
gand g,
Jonui_
sekasi,
namas
a i eko
b oliu
i),
©
pe cipien a
jis
eiskia
ik
p ie
bisenos
(pe cepcijos)
eiksmazodiiy
(p z.,
imui
pa inka
ozés).
2.7.
Zodyne
eiksmazodzio
SemVS
uz asoma
pazymin
a gumen y
se-
an ines
unkcijas.
Pa yzdziui,
eiksmaZodzio
duo i
seman inis
alen ingu-
as
Zymimas
aip:
[Aj
P
B].
Vadinasi,
sio
eiksmazodzio
eikimé
su okiama
‘aip
san ykis
a p
agen o,
pa ien o
i
bene icien o,
i
eiksmazodis
y a
i a-
len is.
VeiksmazZodzio
si g i
SemVS
zymima
[P],
jo
eikimé
su okiama
kaip
a ien o
( ienin elio
ak an o)
pozymis,
dél
o
eiksmaZodis
y a
ien alen is.
59
SemVS
iymi
eiksmazodzio
ak an y
skaidiy
i
pobidj
abs akciame
logi-
nés
seman ikos
lygmenyje
i
odo,
kiek
alen iniy
palydo y
eiksmaZodis
u i
iSo iniame
sin aksés
lygmenyje
bei
kokios
jy
seman inés
unkeijos.
Palydo y
g ama iné
o ma
p iklauso
nuo
o,
su
kokiomis
zodZiy
o momis
eiksmazodis
eina
sakinyje,
.y.
nuo
jo
junglumo
idgaliy.
Pa yzdiiui,
palyginkime
pe cepci-
jos
eiksmazodiius
bijo i
i
dziaug is,
abiejy
SemVS
y a
[Pep
Con],
be
ienas
a ojamas
su
kilmininku
(bijo
il
ko),
0
ki as
su
jnagininku
(déiaugiasi
’
pa asa iu).
Veiksmazodiiai
p iklauso
ai
paéiai
seman inei
g upei,
be
ju
junglumas
ski iasi.
Vieno
jy
sin aksiné
alen ingumo
s uk ii a
(SinVS)
—
Nom
Gen,
ki o
—
Nom
ns .
Veiksmazodzio
palydo ai
y a
ik
os
p iklausomos
nuo
jo
Zodziy
o mos,
ku ios
a i inka
o
eiksmazodzio
SemVS
ak an us.
Zinan
eiksmazodzio
SemVS,
ben
i8
dalies
galima
numany i
jo
SinVS,
nes
kaip
ma éme
anks-
éiau
(plg. 2.6),
a p
palydo y
o my
i
ak an y
seman iniy
unkcijy
y a
am
ik as,
kad
i
ne isiSkas,
a i ikimas.
2.8.
Ak an y
seman inés
unkcijos
a imai
susijusios
su
eiksmazodzio
palydo y
leksinémis
eik’mémis,
nuo
jy
labai
p iklauso,
kokiy
seman iniy
kla-
siy
Zodiiai
gali
bu i
o
eiksmazodzio
palydo ais.
Pa yzdziui,
agen as,
pe -
cipien as,
bene icien as,
kauza o ius
pap as ai
siejami
su
gy a
bu ybe,
odél
sakinyje
juos
daZniausiai
a i inka
konk e ieji
daik a a dziai,
zymin ys
gy a
daik a;
kon en y as
labai
daznai
siejamas
su
abs akCiais
dalykais
i
sakinyje
a i inka
abs akéiuosius daik a a dzius,
Salu inius
sudé iniy
sakiniy
deme-
nis,
bend a is
i
k .
Tagiau
daug
¢ia
lemia
i
kiek ieno
eiksmazodzio
leksiné
eiksmé
bei
jo
seman inio
de inimosi
su
ki ais
ZodzZiais
isgalés.
Del
o,
pa yz-
diiui,
sakome,
loja
suo,
kniaukia
ka é,
Z engia
a klys,
o
k iuksi
kiaulé.
Veiks-
mazodiio
galéjimas
jung is
su
am
ik os
eikimés
zodZiais,
a ba
jo
a pusa-
io
seman inio
de inimosi
su
ki ais
Zodziais
galimybés,
pap as ai
adinama
jo
leksiniu
alen ingumu.
Leksinis
alen ingumas
lemia
isa
eiksmazodZio
apsup j
sakinyje,
a ba
leksine
dis ibucija
( ai
isi
zodziai,
ku ie
gali
p isijung i
p ie
eiksmaZodzio),
0
jo
alen iniai
palydo ai
suda o
ik
jos
dali:
ai ie
ZodZiai
bei
o mos,
ku iy
eikalauja
eiksmazZodZio
eiksmé
i
ku ie
jeina
j
sakinio
b anduolj.
Tik
a
leksinio
alen ingumo
dalis
é a
ak uali
ap agan
eiksmazodZiy
alen ingu-
ma.
Zodyne
eiksmazodaiy
leksinis
alen ingumas
apibidinamas
nu odan ,
kokiy
seman iniy
klasiy
zodziai
gali
bu i o
eiksmazodzio
alen iniai
pa-
lydo ai.
Pa yzdziui,
eiksmazZodZio
bijo i
SinVS
y a
Nom
Gen,
o
jo
leksinis
alen ingumas
apibudinamas
si aip:
Nom
+Anim,
Gen
+Anim,
Abs ;
ai
eiskia,
kad
a dininko
o ma
eina
zodziai,
zymin ys
gy as
bi ybes, o
kilmi-
ninku
Fi
i
gy as
bi ybes,
i
negy us
daik us,
i
abs akéius
dalykus
(p z.:
aikas
bijo
Sunies,
di zo,
amsos).
Tam
ik ais
a ejais,
pa yzdziui,
kai
ku io
palydo o
leksinis
ealiza imas
labai
ibo as
a ba
kai
sinonimiski
eiksmazo-
diiai
ski iasi
ik
ku io
palydo o
leksine
aiska,
nu odomi
i
konk e is
zodziai
(p z.,
galininko
pozicijoje
p ie
eiksmazodZio
dé i,
kalban
apie
paukscius,
gy a es
i
kai
ku iuos
gy iinus,
gali
ei i
ik
daik a a dis
kiauginis).
60
3.
Bii inieji
i
akul a y ieji
eiksmazodzio
palydo ai
3.1.
Tie
eiksmazodzio
palydo ai,
ku ie
sakinyje
negali
bi i
p aleidzia-
mi,
o
juos
p aleidus
sakinys
pasida o
nepilnas,
neg ama iskas,
adinami
bu-
inaisiais.
Palydo ai,
ku ie
sakinyje
gali
bi i
p aleidziami
i
sakinys
dél
o
nenus oja
bi i
g ama iskas,
adinami
akul a y iaisiais.
Palydo y
bu inumas
a ba
akul a y umas
nus a omas
naudojan is
elimi-
na imo
ans o macija:
p aleidzian
ai
iena,
ai
ki a
sakinio
na i,
nus a o-
ma,
ku ie
i
jy
bi ini,
ku ie
akul a y is.
8&2
Rii inyjy
palydowy
oc i
no
daugiau
mip
.,.,
luliau
dadulauslal
Jy
bina
ienas
a ba
du.
:
Pla esniame
kon eks e
sakiniai
gali
bu i
a ojami
i
be
bu inyjy
palydo-
u,
jeigu
jy
eikiama
in o macija
i
be
o
aiski,
zinoma,
jau
anks¢iau
miné a.
Dialoge
ba inyjy
palydo y
p aleidimas
ka ais
ne
bi inas
no in
iS eng i
ko-
munikacinio
pe ekliaus,
p z.:
”
Ju gaiéiai
nusipi ko
nauja
ele izo iy”.
—
"I
mes
pi ksime”
(aisku,
kad
ele izo iy).
Veiksmazodziy
alen iniy
palydo y
s uk i inis
bi inumas
sakinyje
ski -
inas
nuo
ki y
sakinio
na iy
komunikacinio
bi inumo.
Vienas
a
ki as
Zodis
eiksmazodziui
gali
bi i
bu inas
ik
am
ik ame
sakinyje,
jj
p aleidus
sakinys
da osi
bep asmis,
p z.:
(3)
Tu
man
a s osi
isas
pasaulio
b angenybes.
(4)
Ge a
is a
i
Zgsj
a s oja.
ISme us
Zodi
man,
(3)
sakinys
(Tu
a s osi
isas
pasaulio
b angenybes)
u-
é y
ski inga
p asme.
3.3.
Fakul a y ieji
palydo ai,
kaip
i
bu inieji,
a i inka
eiksmazodzio
SemVS
ak an us
i
jeina
j
jo
alen ingumy
skai¢iy
—
nus a an
kiekybinj
alen inguma,
skaiciuojami
ka u
su
bu inaisiais
palydo ais.
Pa yzdiiui,
sa-
kinyje
(5)
Vy aiis
pakul
YU
eja
i es
eiksmazZodis
y i
u i
is
palydo us,
aigi
y a
i alen is,
no s
p ielinksniné
kons ukcija
y a
akul-
a y i
i
gali
bu i
p aleis a:
(6)
Vy ai
eja
i es.
Fakul a y ieji
palydo ai
uZ agan
sin aksinius
alen ingumo
modelius
imami
j
skliaus elius.
Siuo
a eju
eiksmazodzio
y i
SinVS
y a
Nom
Acc
(ig
Gen).
Sakiniai
be
akul a y iyjy
palydo y
eiskia
mazdaug
ai,
ka
i
su
jais
(plg.
pakoscexuh
1974
:
350;
Helbig
1971
:
276;
1977
:
65;
1979
:
70;
Viehwe-
e
1977
:
350),
nes
jais
nusakoma
am
ik a
musy
su okiamos
si uacijos
alis.
Seman iskai
in e p e uo a,
ji
ampa
eiksmazodzio
SemVS
dalimi
i
abai
bend u
pa idalu
jeina
j
eiksmazodzio
eikime.
Pa yzdiiui,
isgi de
sa-
ini
(7)
Té as
[Ay]
pa da é
a klj
[P],
mes
jau
Zinome,
kad
kazkas
a
a klj
upi ko
i
kad
uz
jj
bu o
sumoké a
am
ik a
pinigy
suma.
Fakul a y iaisiais
alydo ais
nusakoma
eiksmazodiio
eiksmei
maziau
ak uali
si uacijos
dalis.
ai
a
in o macija
kalbé ojui
pasida o
s a bi,
ji
sukonk e inama
pasakan
akul a y iuosius
palydo us,
p z.:
8)
Té as
pa da é
a kli
kaimynui
{B].
9)
Jis
pa da é
a klj
uz du
uks anéius
li y
[R ).
Asmeniniame
sakinyje
gali
nebi i
1
a ‘2
asmens
i a dziy
a dininko,
nes
iy
i a dziy
eiksmé
implikuo a
eiksmazodiiy
1
i
2
asmens
o my
eikSméje,
lg.:
AS
pa duodu
a klj
—
Pa duodu
a klj;
Jés
aziuoki e
namo
—
Vaziuoki e
61
namo.
Ki ais
a ejais
eiksnio
a dininkas
sakinyje
y a
bi inas,
o
sakiniai
be
jo
ak uojami
kaip
sa a ankiski
beasmeniy
sakiniy
modeliai.
Papildinio
galininkas
akul a y us
es i
gana
e ai,
nes
juo,
kaip
i
a dininku,
sakinyje
pap as ai
pasakomi
eikSmingiausi
nusakomos
si uacijos
dalykai.
Tau ologi-
niai
a dininkai
bei
galininkai
(Iyja
lie us,
a g i
a
g
g)
sakinyje
y a
pe ekliniai
i
akul a y iaisiais
palydo ais
nelaikomi.
4.
Lais ieji
na iai
4.1.
Tie
sakinio
Zodiiai,
ku ie
né a
nei
bi inieji,
nei
akul a y ieji
eiks-
mazodiio
palydo ai
—
ai
lais ieji
na iai.
Jy
bu ima
sakinyje
lemia
ne
eiks-
mazodiio
eiksmé,
o
jo
g ynai
g ama inis
pajegumas
p isijung i
Zodzius,
bu-
dingas
jam
kaip
am
ik ai
kalbos
daliai.
Lais ieji
na iai
sakinyje
gana
lais-
ai
gali
bi i
p idedami
a ba
p aleidziami,
aciau
a siz elgiama
j
jy
i
eiks-
mazodzio
seman inj
a pusa io
de inimg.
Pa yzdiiui,
nesakoma_
3
a
i-
giai
guli,
miega,
juokiasia
ilga
s yk eléjo,
suki o,
uzmusé,
nes
Cia
neside ina
momen iskumo
i
ukmés
eiksmes.
Ski ingai
nuo
akul a y iyjy
palydo y,
lais ieji
na iai
ne u i
a amos
eiksmazodzio
SemVS,
dél
o
pagalinus
juos
iS
sakinio
iS
ka o
dings a
ju
ei-
kiama
in o macija
(plg.
Xpakoscxu
1974
:
9).
Sakinio
p edika inéje
s uk-
ii oje
jie
a i inka
ne
p edika o
a gumen us,
o
a ski us
p edika us,
del
o
sin-
aksés
lygmenyje
gali
bu i
ak uojami
kaip
su auk iniai
sakiniai
i
kei¢iami
sudé iniy
sakiniy
Salu iniais
démenimis,
pusdaly iy
bei
padaly iy
kons ukci-
jomis,
sa a ankiskais
sakiniais
i
pan.
P z.:
(10)
Mes
aziuosime
namo
¥
a-
ka e
<
Mes
aziuosime
namo,
kai
bus
aka as/a éjus
aka ui;
Mes
aziuosime
namo.
Tai
bus
aka e.
Lais ieji
na iai
alen ingumo
Zodyne
minimi
ik
kai
ku iais
a ejais,
kai
labai
daZnai
a ojami
su
ku iuo
no s
eiksmazZodziu,
kai
a si
pa aduoja
eiksmaZodzio
alen inius
palydo us,
p z.:
(11)
Aé
iggi dau
isai
ki
aip
(plg.
kg
ki a).
(12)
T
aip
(plg.
o)
no éjo
é as.
(13)
Aldu ei
da zelyje
(plg.
da zelis)
nepa iko.
(14)
Angliy
kasykloje
(plg.
kasyklai)
jis
a ida e
isg
sa o
su eika g
(LKZ).
(15)
Seima
susédo
pus y
éi
(plg.
p ie
s alo,
uz
s alo).
Taéiau
i
okiais
a ejais
lais ieji
na iai
ne aukiami
j
sin aksinius
mode-
lius,
o
pa eikiami
Salu inése
pas abose.
4.2.
|
eiksmazZodziy
SinVS
neieina
i
adinamasis
lais asis
naudininkas,
ku is
Siaip
jau
sakinyje
y a
eikalingas,
nes
seman iniu
poZi iu
jo
eikalauja
ki as
daik a a dis.
Ta p
jy
y a
dalies
i
isumos
(posesy inis)
san ykis,
ku is
ki ais
a ejais
ei8kiamas
kilmininku,
plg.:
(16)
Mano
ankos
gla.
(17)
Man
gla
ankos.
Naudininko,
o
ne
kilmininko
a ojimas
odo,
kad
naudininko
o ma
éia
lemia
eiksmaézodis,
o
ne
daik a a dis.
Vadinasi,
naudininkas
sakinyje
susi-
jes
d igubu
ysiu:
su
daik a a dziu
susijes
seman iniu,
o
su
eiksmazodziu
—
sin aksiniu
ySiu.
Dél
o
kai
ku ie
y iné ojai
ji
laiko
eiksmazodziy
a-
62
5.4.
Taigi
eiksmazodiio
eikémiy
san ykiai
su jo
alen ingumu
y a
ga-
na
sudé ingi.
Sin aksinis
alen ingumas,
ku is
kalbos
a o ojui
pi miausia
k in a
j
akis,
ienas
pa s
ne odo
nei
eiksmazodzio
eiksmiy
apa umo,
nei
ju
ski umo.
A ski os
eiksmaZodZio
eiksmés
glaudziau
susijusios
su
jo
se-
man iniu,
o
ne
sin aksiniu
alen ingumu,
be
o,
labai
glauddiai
jos
siejasi
su
eiksmaZodiio
leksiniu
alen ingumu.
Kai
seman inis
alen ingumas
ski -
ingas,
eiksmazodis
dazniausiai
a ojamas
ski ingomis
eiksmemis,
aciau
ne e ai okiais
a ejais
pas ebimi
ik
signi ikacinio
pobudiio
ski umai,
a si-
ade
dél
nusakomos
si uacijos
ne ienodo
seman inio
in e p e a imo.
Kaip
ma éme
ig
pa eik y
pa yzdziy,
Zodyne
pa eikiamos
a ski os
eiks-
magodiiy
eikimés
i
kiek ienu
a eju
nu odomas
eiksmazZodzio
sin aksinis,
seman inis
i
leksinis
alen ingumas.
Pap as ai
is yskéja
kokie
no s
alen in-
gumo
ski umai:
jeigu
ienodas
sin aksinis
alen ingumas,
ski iasi
seman inis
a ba
seman inis
i
leksinis
alen ingumas,
jeigu
ienodas
i
sin aksinis,
i
se-
man inis
alen ingumas,
ski iasi
ben
leksinis
alen ingumas.
Labai
daznai
es i
ski ingas
i
sin aksinis,
i
seman inis,
i
leksinis
alen ingumas.
5.5.
Nus a an
eiksmazodziy
alen inguma
i
uo
bidu
iSaiskinan
jy
jungluma,
Zodyne
emiamasi
ais
eiksmazodziy
eikimés
apibidinimais,
ku-
ie
pa eik i
”Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne”
(II
papild.
leidimas,
1972)
i
akademiniame
”Lie u iy
kalbos
Zodyne”
( .
1—15).
Ku
ne
ku
eik3miy
sky imas
a
jy
nusakymas
Siek iek
pako eguojamas.
6.
Apie
Zodyno
sanda g
6.1.
Veiksmazodziai
asomame
Zodyne
pa eikiami
al abe ine
a ka
nu-
odan
is
pag indines
o mas:
bend a i,
esamajj
i
bu aji
laika.
Jeigu
eiks-
maiodis
u i
ik
ieng
eikime
a ba
pa eikiamas
ik
iena
labiausiai
ip as a
eiksme,
alen ingumo
indeksas
pazymimas
uoj
po
pasku ines
o mos
i
daz-
niausiai
neduodama
jokio
eik’més
apibidinimo.
Ki oje
eilu eje
uz as3oma
sin aksinio
alen ingumo
s uk i a
i
g e a
jos
lauz iniuose
skliaus uose
—
seman inio
alen ingumo
s uk i a.
Tolesnése
eilu ése
nu odoma
eiksma-
iodzio
palydo y
leksiné
aiska,
.y.
palydo ais
einanciy
zodziy
p iklausymas
am
ik oms
bend iausioms
seman inéms
klaséms
(leksinis
alen ingumas).
G e a
pa eikiami
ilius aciniai
sakiniai.
P z.:
apkal i,
Apkala, apkalé3
Nom
Acc
Ins
[A;
P
Con]
Nom
Hum
Lai y
apadig
jie
apkalé
plonais
S ininiais
lapais;
Acc
—Anim
|
Meis ai
apkalé
obg
len omis
Ins
—Anim
"
Po
daugia eik&mio
eiksmaZodzio
pag indiniy
o my
is
eilés
pa eikiamos
a ski os
eiksmazodzio
eikSmés
i
kiek ienu
a eju
nu odomas
alen ingu-
mas.
Veiksmazodis
pa aSomas
bend a ies
o ma,
po
jos
nu odomas
alen-
ingumo
indeksas
i
pa eikiamas
eikimés
apibudinimas.
Toliau
kaip
i
po
iena eiksmio
eiksmazodzio
o my
asomos
sin aksinio
i
seman inio
alen-
ingumo
s uk ii os,
nu odoma
eiksmazodzio
palydo y
leksiné
aiska.
P z.:
a kas i,
A kasa,
a kasé
1.
a kas ig
a kaps y i,
a aus i;
nu aly i
kasan
69

Nom
Acc
[Ai
P]
ube
Nom
+Anim|
Suo
a kasé
kaulg;
Va ka
a kasé
didelj
sliekg;
Sa gas
Acc
+ Anim
|
a kasé
akg
2.
a kas is
kasan
nuze i,
pasalin i
(Zemes,
smélj,
sniega)
Nom
Acc
nuoGen
[A;
P
Ab]
Nom
Hum
Sa gas
a kasé
nuo
ako
sniegg
Ace
—Anim
nuoGen
—Anim
Fakul a y ieji
palydo ai
sin aksinio
alen ingumo
s uk ose
pa eikiami
skliaus uose.
Pa yzdiiy
skil yse
akul a y uma
ilius uoja
sakiniai
su
akul-
a y iaisiais
palydo ais
i
be
jy
a ba
akul a y ieji
palydo ai
juose
aSomi
su
skliaus ais.
Seman ines
unkcijas
zymin ys
simboliai
seman inio
alen ingumo
s uk-
ii ose
pa eikiami
a
pacia
a ka
kaip
i
as
unkcijas
a i inkan¢ios
alen iniy
palydo y
o mos
sin aksinio
alen ingumo
s uk ii ose.
6.2.
Al abe ine
a ka
Zodyne
pa eikiami
nep ieSdéliniai
i
ie
p ieSdéli-
niai
eiksmazodiiai,
ku ie
nuo
a i inkamy
nep ieSdéliniy
ski iasi
ne
ik
eiks-
lu,
be
i
leksine
eikime
(p z.,
aziuoli,
a aziuo i,
is aziuo ,
pe aziuo i,
su aziuo i;
kal i,
apkal i,
a kal i,
uzkal i
i
pan.).
Tie
p iesdéliniai
eiksma-
zodiiai,
ku ie
nuo
nep iesdéliniy
ski iasi
ik
eikslu,
pa eikiami
ka u
su
jais
(p z.,
pada y i
ka u
su
da y i,
i3maisy i
ka u
su
maisy i
i
pan.).
P iegdéliai
nu odomi
skliaus uose
p ie
a ski y
eikimiy
po
bend a ies
o -
mos,
nes
pa a o as
ski ingomis
eik8mémis
eiksmaZodis
labai
daZnai
eiks-
lo
san ykiu
es i
susijes
su
ski ingais
p ieSdéliniais
eiksmaZodZiais
a ba
kai
ku ioms
i8
jy
apsk i ai
ne u i
j ykio
eikslo
a i ikmeny.
P z.:
gél i,
gélia,
gelé
1.
gel i
(i-)2
leis i
geluonj,
kgs i
Nom
(Acc/Da /iAcc)
[Ai
P]
Nom
+Anim
Mane
gelia
uodai;
A kliui
igélé
bi é;
Si gé
igélé
man
Acc
+Anim
;
kojg;
P ie’
lie y
labai
gelia
uodai
Da
+Anim
jAcc
—Anim
2.
gel i;
gebé i,
u é i
yp o j
leis i
geluonis
Nom
[P]
Nom
+Anim
|
Bi és,
uodai,
gy a és
gelia
3.
gel i
(su-)
skaudé i
Nom/Acc/Ad Loc
[P]
Nom
—Anim
Visi
kaulai
( isus
kaulus)
man
gelia;
Jai
sugelé
po
Acc
—Anim
|
k i ine
( idu iuose)
Ad Loc
eee
nu odomi
p ie
eiksmiy
apib ézimy,
jeigu
ka u
pa eik os
d i
a
daugiau
eikémiy,
susijusiy
su
ski ingais
j ykio
eikslo
p iesdéliniais
a i-
ikmenimis,
p z.:
70
b auk ig
a) (nu-)
b aukian
da y i
plikg;
b)
(i8-)
aly i
(kaming);
c)
(i-,
uz-)
deg i
(deg uka)
Nom
Acc
[A;
P]
Nom
Hum
a)
Vaikas
b aukia
(nub aukia)
y eles
i
duoda
seneliui;
Acc
—Anim
b)
Jis
ge ai
kaminus
b aukia
(i8b aukia);
c)
B auk
(ib auk,
uzb auk)
deg ukg,
pas iesk
P iesdéliai,
ku ie
inka
isoms
eikiméms
a ba
eiksmazZodziui,
ku is
pa-
eikiamas
ik
iena
eik8me,
nu odomi
p ie
an ag iniy
eiksmazodzio
o my
po
pasku iniosios,
.y.
bu ojo
ka inio
laiko
o mos,
p z.:
daugeé i,
~ja,
~jo
(pa-)1
daugin i,
~a,
~o
(pa-)
1.
daugin ig
da y i,
kad
bi y
daugiau,
gausin i
2.
daugin is
a lik i
daugybos
eiksmg
6.3.
Sang aZiniai
eiksmazZodzZiai,
ku ie
be
eik8més
ski umo
a ojami
lygiag eciai
su
a i inkamais
nesang adiniais,
zodyne
pa eikiami
su
jais
ka u,
p z.:
a mi i i,
A mena,
A miné2;
a simii i,
a simena,
a siminé2
bijé i(s),
bijo(si),
~jo(si)
1.
bijo i(s)
(pa(si)-)2
jaus i,
kes i
baime
kieno
a z ilgiu
2.
bijo i(s)
(pa(si)-)2
baimin is,
ne imau i
dél
ko
3.
bijo i(s)
(pa-)2
nepakel i,
neis e i
Sang aZiniai
eiksmazodziai,
ku ie
nuo
a i inkamy
nesang aZiniy
ski iasi
ik
iesiogine
a ba
ne iesiogine
sang azos
eiksme,
.y.
pazZymi,
kad
eiksmas
nuk eip as
j
pa i
eikéja
a ba
a liekamas
jo
naudai
(plg.:
Mo ina
maudo
aikg
—
Mo ina
maudosi;
Ji
nuskyné
(man)
géle
—
Ji
nusiskyné
gél¢),
Zodyne
pa-
p as ai
nepa eikiami.
Sis
jy
ski umas
nuo
nesang aziniy
eiksmazodziy
y a
désningas,
odél
ap a3an
alen inguma
neak ualus.
:
6.4.
Zodyne
numa oma
pa eik i
maZdaug
2000
eiksmazodziy.
S engia-
masi
a ink i
uos,
ku iy
a osena
j ai esné
i
sudé ingesné,
ka u
a siZ el-
gian
j
jos
s y a imus,
da omas
klaidas
i
pan.
Ilius aciniy
sakiniy
a iniu
eina
ap aSomojo
eiksmazZodzio
asmenuoja-
moji
o ma
a ba
jo
bend a is
( eciau
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamasis
daly is)
su
azinio
a
modalinio
eiksmazZodzio
asmenuojamaja
o ma
(di ba,
p adéjo
di b i,
lio ési
di bes,
gali
di b i).
Laikomasi
os
nuomonés,
kad
azinis
a ba
modalinis
eiksmazodis
ik
modi ikuoja
bend a ies
zymimo
eiksmo
eiksme,
odél
bend a is
né a
jy
alen inis
palydo as,
o
ka u
su
eiksmazodZio
asme-
nuojamaja
o ma
suda o
sakinio
eiksmazZodinj
cen a.
7.
Baigiamosios
pas abos
7.1.
Rengiamo
”Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodyno”
ikslas
y a
pa eik i
pag indine
in o macija
apie
eiksmazZodziy
a ojima
su
ki ais
zodziais
bei
kons ukcijomis.
Tuo
jis
ski iasi
iek
nuo
”Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno”,
iek
nuo
akademinio
”Lie u iy
kalbos
Zodyno”,
ku iuose
sie-
kiama
kaip
galima
ge iau
nué ies i
eiksmazodziy
eikimg,
o
jy
junglumas
71
daugiau
a
maziau
paaiskeja
ik
ig
pa eik y
pa yzdiiy.
Akademiniame
dody-
ne
pazymimas
eiksmazodziy
anzi y umas
a ba
in anzi y umas,
a iau
o
ne
isada
pakanka
no in
aisyklingai
pa a o i
ieng
a
ki a
eiksmaZodj
i
suda y i
su
juo
nep iekais ingus
sakinius.
4
wi
7.2.
Veiksmazodaiy
junglumas
miné ame
zodyne
ap asomas
emian is
jy
alen ingumu.
Kiek ieno
eiksmazodzio
ap ase
pa eikiamos
ys
jo
alen in-
gumo
s uk i os
—
sin aksiné,
seman iné
i
leksine.
18
jy
paaiskéja,
kokios
o mos
i
kokios
eikimés
Zodziai
y a
o
eiksmazZodzio
alen iniai
palydo-
ai,
su
ku iais
jis
suda o
eiksmaZodinio
sakinio
b anduoli,
ku ie
y
palydo y
sakinyje
y a
bu ini,
o
ku ie
akul a y is,
aip
pa
kokios
jy
seman inés
unk-
cijos.
:
nie
7.3.
Dauguma
pa eik y
eiksmazodziy
y a
daugia eiksmial.
Zodyne
nu-
odomos
pag indinés,
bend inéje
kalboje
daZniausiai
a ojamos
eiksmazo-
dziy
eikimés,
pazymima
jy
sasaja
su
isais
imis
alen ingumo
lygmenimis
(sin aksiniu,
seman iniu
i
leksiniu
alen ingumu).
ReikSmiy
ski umai
gali
bi i
susije
su
isomis
imis
alen ingumo
a mainomis
a ba
ik
su
iena
a
d iem
i§
jy.
Pagal
miné us
p incipus
pa eng as
»Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
jung-
lumo
Zodynas”
u é y
a skleis i
lie u iy
kalbos
eiksmazodZiy
a ojimo
j ai-
o e
i
no mas.
LITERATURA
ben
J.
Deu she
G amma ik.
F ank u
am
Main,
1968.
lbig
G.
(H sg.).
Bei age
zu
Valenz heo ie.
Halle
(Saale),
1971.
1
big
G.
Zu
seman ischen
Cha ak e is ik
de
A gumen e
des
P adika s.
—
In:
P obleme
de
Bedeu ung
und
Kombinie ba kei
im
Deu schen.
Leipzig,
1977,
S.
40—92.
4.
Helbig
G.
Zum
S a us
de
Valenz
und
de
seman ischen
Kasus.
—
Deu sh
als
F emdsp ache.
H.
2,
1979,
S.
65—78.
5.
Helbig
G.,Schenkel
W.
Wo e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Ve ben.
Leipzig,
1975.
6.SlizienéN.
Veiksmazodziy
alen ingumo
klausimu.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
T.
18,
1978,
p.
107—123.
7.SlizieneN.
Subjek inimo
i
objek inimo
aidmuo
nus a an
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sin aksinj
alen ingumg.
—
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
da bai.
A
se ija,
T.
1(70),
1980,
p.
93—105.
8.
SlizienéN,
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
alen ingumas
i
sin aksine
Klasi ikacija.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
25,
1986,
p.
45—96.
9.SlizienéeéN.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
eiksme
i
alen ingumas.
—
B ee
III
(2)
p iedas,
1989,
p.
414—
420.
é
izienéN.
Ragomas
eiksmazodziy
junglumo
Z
hy
kul i a.
N .
59,
Vilnius,
1990,
p.
73—77.
ae
apn
—
11.S a os aS.
The
One
Pe
Cen
Solu ion.
—
In:
Ab aham
W.
(ed.).
Va-
a
Semin?
Case
o
oe
Ams e dam,
1978,
p.
459—575.
.Viehwege D.u.
a.
P
i:i
Gace
done:
a
obleme
de
seman ischen
Analyse,
als:
S udia
13.
C
nw
»
e
H
e
H.K.
K
sponpocy
o
nepemMeHHo
BaneHTHOCTM
na onoB
am Toscxo o
asn ka.
Kn.:
Bal u
alodas
senak
un
agad.
Riga,
1985,
c.
167—174.
14.X
paxosexun
&
B.C,
Iaccusune
konc pyxumu.
—
B
ku.
Tunono msa
naccuBHBIx
KoncTpykuuh.
[ua esni
u
sano u.
Jlenuu pan,
1974,
c.
5—45.
1E
2.He
3.He
72
LITHUANIAN
VERB
VALENCE
AND
PRINCIPLES
OF
ITS
DESCRIPTION
Summa y
The
p esen
a icle
deals
wi h
p inciples
and me hods
o
in es iga ing
e b
a-
lence
and
i s
desc ip ion
in
a
Dic iona y
o
Li huanian
Ve b
Valence
he
i s
olume
o
which
has
al eady
been
inished
and
a
p esen
is
in
p in ,
he
second
one
is
s ill
in
p epa a ion.
The
aim
o
his
dic iona y
is
o
p esen
gene al
in o ma ion
abou
he
use
o
Li huanian
e bs
wi h
o he
wo ds
and
cons uc ions.
This
in o ma ion
is
necessa y
o
ensu e
he
g amma ically
and
syn ac ically
co ec
use
o
he
pa icula
e b
in
he
sen ence.
Ve bs
abili y
o
ake
wo ds
and
cons uc ions
in
his
dic iona y
is
desc ibed
on
he
g ound
o
hei
alence.
Syn ac ic,
seman ic
and
lexic
alence
s uc u es
a e
gi en.
They
indica e
he
igh
g amma ical
o m
and
he
seman ic
meaning
o
he
wo ds
o
be
aken
as
ce ain
complemen s
by
he
pa icula
e b,
dis inc ion
be ween
obliga o y
and
op ional
complemen s
is
also
made
and
hei
seman ic
unc ions a e
de ined.
All
he
h ee
alence
s uc u es
a e
u nished
wi h
examples.
The
majo i y
o
he e bs p esen ed
a e
polyseman ic.
The
dic iona y
e eals
ines
be ween
he
meanings
o
e bs
and
di e ences
in
syn ac ic,
seman ic
and
lexic
alence.
The
dic iona y
is
assumed
o
include
abou
2000
e bs.
73