LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
ADELE
VALECKIENE
ISTIKTUKY
IR
BUDINIU
VIETA
ZODZIY
KLASIU
SISTEMOJE
1.1.
Ilga
laika
lie u iy
kalbos
g ama ikose
dalely é
i
is ik ukas
nebu-
o
ski iami
a ski omis
Zodziy
klasémis.
Dalely és,
anks iau
ap a iamos
p ie
p ie eiksmiy,
a ski a
Zodziy
klase
pi ma
ka a
bu o
pa eik os
i oméje
”
Lie-
u iy
kalbos
g ama ikoje”
(au .
V.Labu is,
LKG
1971
:
543-576).
Sia
nauja
zodziy
klase
pama uo ai
issky é
i
de aliai
ap asé
B.Labu is
sa o
kand.
di-
se acijoje
”
Daba inés
lie u iy
kalbos
dalely és”
(1965).
Is ik uky
e ming
suku é
J.Jablonskis.
Taéiau
a ski a
Zodziy
klase
J.Jab-
lonskis
is ik uky
nesky é.
Jie
ap a iami
p ie
jaus uky
(Jablonskis
1918;
1922).
J.Jablonskio
1901
m.
G ama ikoje
is ik ukai
adinami
ga saZodZiais
(Jablonskis
1957
:
158).
Pi mosiose
lie u iy
kalbos
g ama ikose
Sios
isies
zodziai
aip
pa
pap as ai
bu o
minimi
p ie
jaus uky
(Schleiche
1856
:
338;
MieZinis
1886
:
51).
Is ik ukas
a ski a
Zodziy
klase
bu o
iski as
mokyklinéje
J.Ziugzdos
g ama ikoje
(1961
:
221).
Si
g ama ika
y a
J.Jablonskio
g ama i-
ky
pe di binys
i ,
ma y ,
bu o
nea sa giai
emiamasi
J.Jablonskio
a ojamu
a ski u
is ik uky
e minu.
Pi ma
ka a
i8 ik ukas
plaéiai
ap agy as
i oméje
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(au .
I.Jasinskai é,
LKG
1971
:
734—746).
Jis
Gia
aip
pa
ski iamas
a ski a
Zodziy
klase.
Be
o,
I.Ja3inskai és
y a
igleis a
a ski a
knygelé
apie
is ik ukus,
ku
ap a iamos
o maliosios,
seman inés
i
sin aksinés
is ik uky
ypa ybés,
pab éziama,
kad
Si
zodziy
klasé
y a
lie u iy
kalbos
speci ika
i
”i8
isy
indoeu opieciy
kalby
ik
lie u iy
kalboje
is ik u-
kai
isski iami
a ski a
kalbos
dalimi”
(Z .
Jaginskai é
1975
:
12).
Vélesniosios
lie u iy
kalbos
g ama ikos,
ku ios
emiasi
i ome
”Lie u iy
kalbos
g ama-
ika”,
aip
pa
pa eikia
is ik uka
kaip
a ski a
Zodziy
klase
(Z .
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976
:
247—
251;
JIA
1985
:
73-76,
406—414).
1.2.
Is ik ukais
laikomi
Zodziai,
ku ie
aizduoja
a
imi uoja
eiksmy
ga -
sus
bei
aizdus,
p z.:
bub ,
Sds ,
aks .
Jie
pap as ai
eina
p ies
eiksmazZo-
dzius
i
su eikia
kalbai
gy umo,
aizdingumo.
Ypaé
dagnai
is ik ukai
a o-
Jami
gy ojoje
kalboje
aizdingai
nusakan
eikmy
pobudj.
Kad
is ik ukai
dél
sa o
aizduojamosios
eiksmés
suda o
speci ing
lie u iy
kalbos
zodziy g upe,
niekam
abejoniy
nekyla,
be
a
dél
o
ji
ski ina
g ama ikose
a ski a
zodziy
klase
(kalbos
dalimi),
enka
labai
abejo i.
2.1.
Zodiiy
klasés
(kalbos
dalys)
g ama ikose
pap as ai
ski iamos
emian-
is
im
k i e ijais:
sin aksiniu,
mo ologiniu
i
seman iniu.
Daug
jau
y a
a-
43
ay a,
kad
g ama iné
Zodziy
klasiy
klasi ikacija
né a
ieninga
i
logiska:
ienos
zodziy
klasés
ski iamos
pagal
ienus
k i e ijus,
o
ki os
—
pagal
ki us
(F ies
1951
:
65—69;
Lyons
1968
:
317
. .;
C eOmux-Kamenckun
1954
:
147-157;
Kysnenos
1961
:
56).
Taciau
be
Zodziy
klasiy
neapsieina
i
mode nios
j ai iy
kalby
g ama ikos,
nes
okios
Zodziy
g upeés
egzis uoja
kalboje
i
pasizymi
sa i-
omis
Zodziy
jungimosi
,
j ai iy
mo ologiniy
o my
pa inkimo
bei
seman inés
unkcijos
ealiza imo
ypa ybémis.
Pas a uoju
me u
siekiama
Zodziy
klasiy
sky ima
em i
ieningesniais
k i e ijais
(Z .
placiau
Valeckiené
1984
:
188
be s).
2.2.
Lie u iy
kalboje
y a
yski
iba
a p
kai omyjy
i
nekai omyjy
zodziy
klasiy.
Kai omieji
zodZiai
u i
am
ik y
mo ologiniy
ka ego ijy
i
j ai iy
o -
my
joms
ealizuo i.
San ykiaujanéios
y
pa iy
Zodziy
o mos
suda o
a ski us
mo ologiniy
ka ego ijy
posis emius.
(Lie u iy
kalboje
p ie eiksmis
ski iamas
p ie
kai omyjy
Zodziy
klasiy,
nes
u i
laipsnio
ka ego ijos
specialias
o mas).
Nekai omieji
ZodZiai
mo ologiniy
ka ego ijy
ne u i
i
odel
unkcionuoja
kal-
boje
ik
iena
o ma
(neskai an
a ian y).
P ie
nekai omyjy
Zodziy
klasiy
(jung ukas,
p ielinksnis,
dalely és,’
jaus ukas)
p i ampa
i
is ik ukas.
Ne-
kai omieji
ZodZiai
neina
sakinio
suda omaisiais
elemen ais
(sakinio
dalimis).
Todél
jie
Siuo
a z ilgiu
p ia éja
p ie
mo emy
s a uso
i
kai
ku iy
au o iy
ne-
laikomi
a ski omis
ZodZiy
klasémis
(Myxuu
1968
:
176;
Capyenxo
1968
:
187)
a ba,
ski ingai
nuo
ik yjy
Zodziy
klasiy
(daik a a dzio,
eiksmazodzio,
bud-
a dzio,
p ie eiksmio),
apibidinami
kaip
am
ik os
unkcinés
Zodziy
g upes
(F ies
1951
:
72-109).
Dagnai
nekai omyjy
Zodziy
klases
adinamos
nesa a-
ankiskomis,
nepilna eik’mémis,
a nybinémis
p iesinan
jas
sa a ankiskoms,
pilna eiksméms
i
ka u
suponuojam
lyg
i
maZesng
jy
s a ba
bei
aidmeni
kalboje.
Is
ik yjy
nekai omyjy
ZodzZiy
klasés
dél
sa o
specialios
di e encinés
unkcijos
sakinyje
y a
ne
maZiau
s a bios
kaip
adinamosios
sa a ankiskos
(pilna eiksmés)
ZodZiy
klasés.
Be
p ielinksnio,
daZnai
i
be
jung uko
isiskai
negalima
igsi e s i
kalboje.
S a bia
unkcija sakinyje
aip
pa
u i
dalely es
i
jaus ukai.
2.3.
Nekai omyjy
Zodziy
klasiy
issky imo
k i e ijus
y a
jy
speci ine,
di e-
enciné
unkcija
sakinyje,
.y.
kokiu
bidu
i
neidami
sakinio
suda omiaisiais
elemen ais
sio
ipo
zodziai
padeda
a lik i
sakiniui
komunikacinj
aidmenj,
Jung ukai
jungia
Zodzius,
ZodZiy
g upes
bei
sakiniy
démenis
i
eiskia
jy
san-
ykius
( ienalaikiskumo,
p ieginimo,
issky imo,
salygos
i
pan.).
P ielinksnis
ienas
neina
sakinio
suda omaisiais,
be
p isijungia
linksnius
i
suda o
su
jais
p ielinksnines
kons ukcijas,
ku ios
eina
sakinio
suda omaisiais
i
pap as ai
u i
aplinkybiy
eiksmiy
(p ielinksnis
Siose
kons ukcijose
a lieka
pag indi-
nj
—
o ganizuojamaji
aidmeni
i
lemia
linksnio
o ma).
Dalely és
aip
pa
neina
sakinio
suda omaisiais,
be modi ikuoja,
ikslina
Zodzius
bei
pab ézia
jy
eikimes.
Pagal
sakinyje
a liekama
di e encing
unkcija,
u inéia
komuni-
kacing
eikime,
nekai omyjy
ZodZiy
klasés
i3
esmés
nesiski ia
nuo
kai omyjy
(pilna eik8miy)
ZodZiy
klasiy;
nekai omieji
zodziai
aip
pa
a lieka
sakinyje
44
di e encing,
ik
ki okio
pobudzio
unkcija.
Zodiiu,
sin aksinis
(sin agma inis)
_
k i e ijus
apima
isas
jp as ines
Zodziy
klases.
2.4.
Is ik ukas
lie u iy
kalbos
g ama ikose
y a
isski as
pagal
seman inj
a ba
iksliau
—
leksinj
k i e ijy.
Jis
apib éziamas
kaip
klasé
zodziy,
ku ie
aizduoja
bei
imi uoja
eiksmy
ga sus
a
aizdus!.
Be
abejo,
oks
k i e i-
jus
né a
pakankamas
i&ski i
naujai
zodziy
klasei.
Dél
o
ieskoma
o maliy,
”mo ologiniy”
p iemoniy,
ku ios
sus ip in y
is ik uko
sky ima
a ski a
zodziy
klase
(a .
Jasinskai é,
LKG
1971
:
734;
Oginskiené
PIM
1985
:
406).
Kaip
okios
p iemonés
pap as ai
nu odomi
is ik ukams
budingi
galiniai
o man ai:
a)
-
(dazniausiai):
kap ,
k és ,
k is ,
Sas ,
sli ks ;
b)
-s,
-&
bdks,
kils,
klibi iks,
pyk3;
c)
- ,
-y;
-u,
- :
b agki,
b azdg,;
Slam,
gi gzdi;
d)
-(i)ai:
klebe di,
lapa di,
makaldi.
Nemazai
daliai
is ik uky
bidingas
p ie&délis
pa-,
ypaé
a ojan
juos
ka u
u
uo
paéiu
is ik uku
be
p iesdélio,
p z.:
paba ks ,
pa duks ;
blink
pablink ,
s ik
pas ik,
Smaks
pasmaks .
Tokie
o man ai
aigkiai
y a
analoginiai,
a si ade
da an is
daugiau
is ik u-
y
pagal
am
ik a
pa yzdj.
Is ik uky
megdZiojamoji
eiksmé
y a
as
pama-
as,
ku is
Gia
suponuoja
analogiska
da yba.
Sie
o man ai
jokiu
bidu
né a
s ik uko
mo ologiniai
pozymiai:
jie
nesusije
a pusa yje,
nesuda o
sis emos
Ju,
i
jy
eikSmé
nesiski ia,
plg.:
Smaks
i
Smaks ,
ak
i
aks .
Kas
ki a,
kai
da an is
is ik ukus
panaudojami
lie u iy
kalbos
ilgyjy
i
umpyjy
balsiy
ski umai,
balsiy
kokybé,
am
ik y
p iebalsiy
one inés
ypa-
ybes,
p z.,
is ik ukai
su
umpaisiais
balsiais
ka ais
zymi
umpo,
nein en-
y aus
eiksmo
ga sus,
o
is ik ukai
su
ilgaisiais
balsiais
—
ilgo,
in ensy aus
eiksmo
ga sus
(g ibs
i
g gbs);
is ik ukai
su
p ieSakinés
eilés
balsiais
—
auks-
esnio
ono
silpnesnius
ga sus,
o
su
uzZpakalinés
eilés
balsiais
—
Zzemesnio
ono
8a sus
(din
i
daz).
Imi acinés
kilmés
aip
pa
y a
is ik ukai
su
am
ik as
one ines
ypa ybes
u inéiais
p iebalsiais,
p z.:
c ink ,
dza ig
(z .
Ja3inskai é
1
Dagnai
nu odoma,
kad
seman iskai
aip
pa
i8ski iamas
skai a dis.
Tai
klasé
odziy,
ku ie
Zymi
daik y
skaiciy
bei
ki as
k an i a y ines
ypa ybes.
Taéiau
skai -
a dziai
iS
ki y
a dazodziy
aip
pa
igsiski ia
sin agminemis
(dis ibucinémis)
ypa y-
bemis.
P z.,
daik a a diskieji
skai a dziai
nep isijungia
bid a dziy
(pazyminiy),
©
aldo
daik a a dziy
kilmininkg
( aks an is
me y,
eje as
a kliy).
Toks
aldy-
has
budingas
ik
nedidelei
daik a a dziy
daliai
(bu ys
aiky).
Bid a di8kieji
skai -
a dziai
eina
paZyminiais,
be
nep isijungia,
kaip
bid a dziams
bidinga,
p ie eiks-
Miy
(plg.:
labai
ge i
aikai,
be
negalima
*labai
du
aikai).
Skai a dziai
aip
pa
u i
ski ingy
nuo
ki y
a dazodziy
mo ologiniy
(pa adigminiy)
ypa ybiy.
An a
e us,
emian is
bend omis
su
daik a diZiais
bei
bid a dziais
ypa ybémis,
skai -
a dziai,
kaip
i
i a diiai,
ne e ai
laikomi
daik a dziy
bei
bud a dziy
poklasiais
ep6a
1974
:
83, 85;
Tlemxoscxu
1956
:
154—155;
Tlanos
1960:
14;
Casyenxo
Ib68
:
187;
Ky6paxona
1978
:
45;
Ha is
1964
:
174
. .;
Helbig
1977
:
107;
Flamig
1977
:
47,
50).
45
1975
;
44—54).
Tai
isiskai
sup an ama,
nes
i8 ik ukai
pap as ai
y a
még-
diiojamieji
zodziai.
Be
o,
eiksmés
i
ga sy
one iniy
ypa ybiy
ysys
né a
pas o us.
Taigi
is ik ukai
ne u i
o maliy
klasi ikaciniy
poZymiy,
issiski ia
is
ki y
zodziy
g upiy
ik
sa o
aizduojamaja
bei
mégdZiojamaja
eiksme.
2.5.
Is ik ukai
ne inka
i
p ie
jaus uly,
su
ku iais
ankséiau
bu o
jungia-
mi.
Jaus ukai
isose
indoeu opieéiy
kalbose
ski iasi
nuo
ki y
klasiy
zodziy
uo,
kad
eiskia
subjek y ius
zZmoniy
jausmus
a
alios
pa eigskimus
i
ne u-
i
j a dijamosios
unkcijos.
Jie
y a
a imi
signalams,
siksniams,
eiskian-
iems
i ai iap asme
jausming
kalbé ojo
biiseng.
Su
sakinio
suda omaisiais
jaus ukas
jokiy
ysiy
ne u i.
Tai
sa o iski
in a pai
bei
p iedu iai,
jausmis-
kai
nuspal inan ys
sakinio
min i.
Tuo
a pu
is ik ukai
pap as ai
eik8mi8kai
siejami
sakinyje
su
eiksmazZodiiais
i
zymi
am
ik us
objek y ius
eiksmy
a spal ius.
Pagal
is ik uky
a liekama
sakinyje
di e encine
unkcija,
ku i
y a
pag in-
dinis
k i e ijus
ski i
nekai omas
Zodziy
klases,
musy
sup a imu,
is ik ukai
ge iausiai
de a
p ie
dalelyéiy.
Sio
s aipsnio
ikslas
i
y a
pamégin i
ai
j o-
dy i.
3.1.
Dalely és
u i
i ai iy
eikSmiy,
be
siems
zodziams
bend a
ai,
kad
jie,
neidami
sakinio
suda omaisiais,
zymi
ki
y
sakinio
Zodziy,
Zodziy
g u-
piy,
sakinio
démeny
a
is isy
sakiniy
eikSminius,
modalinius
bei
eksp esinius
a spal ius.
Dalely és
a si
ne
pa ios
disponuoja
sa o
leksiniu
k i iu,
o
pe ke-
lia
ji
ki iems
zodZiams,
jy
g upems,
a ski iems
sakiniams
juos
ikslindamos,
i ai iai
modi ikuodamos,
pab ézdamos,
ne
o muodamos
bei
nusakydamos
am
ik a
sakiniy
usi
a
emociskai
juos
nuspal indamos.
Tai
i
y a
dalely¢iy
di e encine
unkcija
sakinyje,
pagal
ku ia
jos
ski inos
a ski a
Zodziy
klase.
3.2.
A likdamos
bend aja
di e encine
unkcija
sakinyje,
dalely és
igyja
a ski uose
kon ks uose
i ai ias
konk e iasias
eikSmes.
Todél
dalely es
labai
sunku
klasi ikuo i.
De ali
dalelyéiy
seman iné
klasi ikacija
pa eik a
i oméje
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(1971),
siek
iek
ski inga
iena oméje
g ama-
ikoje
usy
kalba
(TPA
1985).
Siame
s aipsnyje
pa eikiama
aip
pa
kiek
ki okia
dalelyéiy
klsi ikacija
ypaé
a siZ elgian
i
jy
kok eéiyjy
eikSmiy
san-
yki
su
bend aja
di e encine
unkcija.
Pagal
bend osios
di e encinés
unkcijos
konk eéiuosius
ealiza imo
biidus
galima
ski i
modi ikuojamasias,
nusakomasias
i
eksp esines
dalely es.
1.
Modi ikuojamosios
dalely és
3.3.
Sios
dalely és
ikslina
bei
i ai iai
modi ikuoja
zodiiy,
ju
g upiy
a
sakiniy
eik3mes.
Jas
galima
ski i
j
kele a
g upiy.
a)
Tikslinamosios:
bemad,
be eik,
da ,
jau,
ko( ik),
kone,
kuo( ik),
kuone,
maine,
pa ,
pe ,
ik,
él,
is(da ),
os
ne,
os
ik,
p z.
T
ik
nenulékiau
nuo
ezimo
Uzp;
Lauké,
lauké,
0
é as
is
neg iz a
BsRP;
Sal y,
g uode
0
s
ne
basg
is a iau
kumelai és
aiky i...
K e ;
Senis
Gugis
j
a
unuo
pa
y o
Me kinéje
K é .
b)
Isski iamosios:
ben ,
ypaé,
i ,
kad
i ,
né,
neben ,
ne ,
no s,
ik( ai),
ien( ik),
p z.:
I
aklai
is ai
g idas
pasi aiko
PP;
Jam
no s
kuolg
an
gal os
asyk
PP;
Ypaé
ge ai
as
p isimenu
Smuks a g
Vien;
Is
iso
mano
lobio
man
46
a
i
a
a
a
i
li
liko
ik
akiniai
S uog.
c)
Nu odomosios:
ana,
an ai,
au e,
si ,
S ai,
ai,
a.
Jos
isos
i a dinés
kilmés.
P z.:
Ana
en,
an
kalnelio,
misy
obos
Al;
An ai
paz elki!
Tai
Vilnius
umais
dunkso
a p
kalny
pladiai
Mai ;
—
Imk,
Augus inai,
a,
uzkgsi
Vien.
d)
Ne ik umo
eiksmés
bei
lyginamosios:
gal,
lyg
(kad,
a um,
i )
kaip
i
kazin,
kazin
a ,
ne a,
asi,
a y um,
a si,
a um.
Daugelis
jy
o ma-
liai
su ampa
su
lyginamaisiais
jung ukais
(lyg,
kaip
i ,
a y um,
a um),
be
nuo
pas a yjy
ski iasi
sa o
su eikiamu
eikimés
a spal iu:
jos
isada
zymi
ne ik
ima,
abejojima
uo,
kas
lyginama.
P z.:
Jis
lyg
i
nezino s;
Kazin
a
jis
ZnoKp;
Gal
jis
i
nexino
Skp;
Vie a
kaip
i
znomaSkp;
Ta um
miego
no iu
Plk;
R
a-
si
i
4
misy
langg
jspjs
saulé
PP.
Sakiniuose
su
klausiamajq
in onacija
kai
ku ios
giy
dalelyéiy
igyja
klau-
siamaja
eik&me
(kazin
(a ),
gal,
asi,
a si,
z .
§12
b).
2.
Nusakomosios
dalely és
3.4.
Sios
dalely és
nusako
sakiniy
iisj
saky ojo
a z ilgiu
(kons a uoja-
mieji,
klausiamieji,
ska inamieji
sakiniai)
a ba
zymi
sakiniy
ibas,
jy
p adziq
eks e.
Pagal
sakiniams
su eikiamas
konk e iasias
eiksmes
siy
dalelyéiy
ski-
iamos
4
g upés.
a)
T i inamosios,
su
ku iomis
suda omi
kons a uojamieji
sakiniai:
ei-
giamieji
a ba
neigiamieji.
Teigiamuosiuose
sakiniuose
eina
eigiamosios,
o
neigiamuosiuose
—
neigiamosios
dalely és.
Teigiamosios:
aip,
aigi.
Jos
i ina,
kas
sakinyje
eigiama,
p z.:
Tamsia
esi
lenkas?
—
T
ai
p,
lenkas
Vien.
Sios
dalely és
daznai
a s oja
pacius
sakinius
i
eina
jy
ek i alen ais.
Tai
a si inka
odél,
kad
ik ieji
saki-
nio
suda omieji,
aiskis
i3
kon eks o,
nebesakomi,
isleidziami,
i
eigiamosios
dalely es}
i inancios
siy
suda omyjy
eikime,
pe ima
jy
unkcija
—
joms
enka
a s o au i
isam
sakiniui,
p z.:
—
A
sulauké,
ko
no eéjo,
eglu é?
—
Tai
p!
(sulaukée)
Balé;
—
Viegai
aip
Sneka?
—
Taigi
(8neka)
Ma c.
Neigiamosios
ne,
né,
nebe,
nei.
Jy
a osena
pla esné
negu
eigiamy-
Ju
dalelyéiy.
Dalely é
ne
i ina
sakinio
neigima
i ,
kaip
i
dalely é
ai,
daznai
a s oja
sakinj
bei
eina
jo
ek i alen u
(kai
ik asis
sakinio
suda oma-
sis,
su okiamas
i
kon eks o,
p aleidziamas),
p z.:
—
Nepazéjo?
—
uzklausé
mo ina.
—
N
e
(nepa éjo),
—
a saké
Ma y é
LzP.
Be
o,
dalely é
ne,
aip
pa
ki os
neigiamosios
dalely és
y a
a ojamos
p ie’
a ski us
Zodzius
bei
jy
g upes
y
Zodziy
eik3mei
neig i
kaip
modi ikuo-
Jamosios
dalely és.
Jos
ada
eina
iek
neigiamuosiuose,
iek
eigiamuosiuose
sakiniuose,
nes
daznai
y a
nesusijusios
su
sakinio
neigimu,
p z.:
Juk
ne
desim j
s iny
u i,
o
ik
ieng...
K é ;
Ne
Siandien,
ne
aka ,
be
senose
gadynése
bu o
ka alius
BsRR;
Jau
ne
be
ka g
B isiy
pajau os
apgauna
Bil;
Danguje
n
é
maiziausio
bal o
debesélio
Bil.
Neigiamosios
dalely és
ne,
nebe
aip
pa
daznai
u i
zodziy
suda omaja
unkcija
—
eina
p ieSdéliais
i
pakeigia
eigiamaja
Zodzio
eik8me
neigiama-
Ja,
p z.:
di ba
—
nedi ba,
nebedi ba,
laimé
—
nelaimé,
didelis
—
nedidelis,
jaunas
—
nejaunas,
nebejaunas,
daug
—
nedaug,
nebedaug.
47

b)
Klausiamosios:
a ,
a gi,
a
ne,
a
aip,
be,
bene,
gal(gi),
gal
ne,
kg,
kaiin,
kazin
a ,
ko,
negi,
nejau(gi),
asi,
a si.
Sios
dalely és
padeda
o muo i
klausima,
.y.
su
jomis
suda omi
klausiamieji
sakiniai.
Klausima
o muojan-
éios
dalely és
pap as ai
eina
p adzioje
sakinio
a
démens,
ku is
iS a iamas
klausiamaja
in onacija,
p z.:
:
i
A
eisybe
sako?
Myk-Pu ;
Bene
é as
uz
ka
pe é?
Zem;
Bik
idun,
negi
suésim?
K é .
Dalely és
gal(gi),
kazin,
kazin
a ,
asi,
a si
ka u
su
klausiamaja
unkcija
islaiko
i
ne ik umo
eikSme,
p z.:
Tai
gal
s eciy
laukia e?
Pauks ;
Kazin
a
ka é
ge
no i?
G z;
Ta si
negausiu
jaunesnio?
Zem.
Plg.
a i inkamas
dalely es,
u inéias
ik
ne ik umo
eiksme
i
iS a iamas
be
klausiamosios
in onacijos,
§3.3
d.
Dalely és
(a )ne,
(a ) aip,
(a )kg,
gal
ne,
is a iamos
klausiamaja
in ona-
cija
gale
sakinio,
sus ip ina
klausima,
j
ku j
laukiamas
pa i inan is
a saky-
mas,
pVZ.:
Vaka as
bu o
nieko
sau,
a
ne?
Saj;
A
eisi
namo,
k
g?
s.
Klausiamosios
dalely és
a gi,
negi,
nejaugi,
gal,
kazin
(pas a osios
d i
ka u
eigkia
i
ne ik uma),
kaip
i
i inamosios,
a lieka
sakinio
ek i alen o
unkcija,
kai
is
kon eks o
aigkis
ik ieji
sakinio
suda omieji,
p z.:
—
Sako,
jis
is azia o.
—
A gi?
(Negi?
Nejaugi?
Gal?)
(i8 azia o)
s.
Dalely és
a ,
a gi,
bene,
a ojamos
sakiniuose
be
klausiamosios
in onaci-
jos,
su eikia
sakiniui
p ie3ingg
eiksme:
eigimui
neigimo
i
a i ksciai
—
nei-
gimui
eigimo,
p z.:
A
ienas
suo
su
uodega!
Jabl
(ne
ienas);
Bene
jis
sup an a!
s
(nesup an a).
c)
Ska inamosios,
su eikian¢ios
sakiniui
(ka u
su
ki omis
o momis)
ska-
inamaja
eikime.
Pagal
ski ingus
eik8més
a spal ius
Sias
dalely es
galima
ski i
{
d i
g upes:
geidZiamasias:
kad,
e,
egu(l),
i
aginamasias:
Se,
e,
eki ,
nagi,
p z.:
Kad
ik
ka
bloga
au
nepada y y!
S uog;
T
eg
ul
ponas
uzmoka
mum
uz
da bg
Myk-Pu ;
Se,
imk
sau
Lnky;
Tinginy,
e
(imk)
kiausinj!/
PP;
Nagi
pasakok,
kaip en
bu o
s.
Ska inamosios
dalely és
egu(l),
nagi
aip
pa
gali
ei i
sakiniy
bei
demeny
ek i alen ais,
p z.:
Kad
jam
pa inka
—
egul
sa (da o,
ima,
eina)
Simon.
d)
P adedamosios:
na,
nu,
ai.
Sios
dalely és
zymi
sakinio
bei
didesnés
eks o
a ka pos,
ieningos
pagal
min i,
p adzia.
Jos
dazniausiai
a ojamos
gnekamojoje
kalboje
bei
ja pe eikianZioje
g ozinéje
li e a i oje.
Be
nu ody-
yjy
p adedamyjy
dalelyéiy,
dazni
jy
kompleksai
i8
d iejy
bei
keliy
dalelyciy
a
dalelyéiy
su
joms
a imais
p ie eiksmiais:
na(nu)
i ,
na
jau,
na
ai,
na
ia
gi,
na
jau
i ,
na
ai
i ,
na
ai
daba ,
na
ai
jau,
na
a
ai
jau,
na
éia
ai
jau,
na
jau
daba
ai,
ai
daba ,
ai
i ,
ai
jau,
ai
Si (S a ),
ai
ik,
ai
a,
ai
isgi,
ai
Cia
i ,
ai
jau
cia,
ai
S ai
i ,
Cia
a
jau,
aigi
a ai,
a
jau,
a jau
i ,
a,
ai
jau.
Sia
dalely és
iki
Siol
j
dalelyciy
klasi ikacija
nebu o
i auk os.
Tagiau
jy
ukcija
okia
pa
—
nusakomoji.
P adedamosios
dalely és
bei
jy
48
ompleksai
padeda
skaidy i
eks a
j
dalis,
a ski us
sakinius
i
ka u
jungia
eks o
iene us
(sakinius)
{
isuma.
Jomis
lyg
i
pa ogiau
p adé i
nauja
min-
i,
sakini,
kalba
dialoguose,
k eipian is
{
ka
a ba
neka ego iskai
a sakan
j
Jausimus.
P z.:
N
a,
mo in,
el
p agy eno a
me elius
L2P;
—
As
pi mas
josiu!
—
p aniu -
éjo
ilkas.
—
Na,
u!
—
su iko
lapé
Pie ;
T
ai
s eikas,
s aini
(p ipylus
iklus)!
S uog;
—
T
ai
Siandien
aikséio i
né
nesi engi?
—
Sakau
gi.
—
ai
sudie
Pauks ;
Neklausé.
Na
i
apsi go
Simon;
Na°éia
ai
Kaip
ki os
sakinj
nusakanéios,
aip
i
p adedamosios
dalely és
eina
saki-
iy
ek i alen ais,
kai
is
kon eks o
aiskus
eiginys
i
nebeno ima
jo
ka o i.
VZ.2
—
A
jau!
buciau
pamilzusi
i
pa i...
—
Na
j
au!
(bi um
pamilzusi).
ei
u
pajégi,
nei
kg
SRag;
—
Koks
no s
Zmogus
pasigé es
g iz a
namo,
o
“g eiéiausiai
Ju géla.
—
Tai
jau!
—
neissi ikinéiai
p i a é
Elzé
( ik ai
u géla
g iz a)
Pie .
P adedamosios
dalely és
aip
pa
a ojamos
su
sakinio
ek i alen ais
einan-
iomis
i inamosiomis
bei
klausiamosiomis
dalely émis.
P z.:
—
Vadinasi, a einan ;
pa asa j
gimnazija
i
baig a.
—
Tai
jau
aip
Pauks ;
—
A
negj2 i
a gal?
—
paklausé
Ju gis.
—
Tai
ne!
—
a e é
olis
Pie ;
—
O
meluo i
neno i e?
-
Tai
jau
gal
ne
Pauks ;
Tai
g?
Gi déjau,
kad
jau
é as
{4
semina ijg
engiasi
ei i?
i.
3.
Eksp esinés
dalely és
3.5.
Vienos
siy
dalelyéiy
pab ézZia
zodziy,
jy
g upiy
bei
sakiniy
eiksmes,
in ensy uma,
o
ki os
—
emociskai
jas
nuspal ina.
a)
Pab éziamosios:
gi,
i ,
juk,
kad,
kaip,
ai,
ik,
S ai,
Si ,
a,
p z.:
I
bu o
gi
a
liga
baisiai
ilga
Vaizg;
J
uk
nieko
bloga
nea si-
iko
Bil;
Negaliu
sup as i,
dél
ko
manes
bi és
nemégs a.
S
ai i
aka
‘ad
ki o
iena!
Myk-Pu ;
Va
pasakos,
a
gandinimai
is
ku
kyla
Slan;
a4
i
8si aisé
a klys
( apo
ge esnis)
Skp;
K
ad
jis
a e
keikia,
ad
keikia
uz
miskg!..
Zem;
Vienas
kai
p
g iebé
an
Sakés,
aip
eémé
su
a
k a y i!
BsRP;
Vaikai
ik
goko,
ik
laks é
Balé.
Sios
dalely és
aip
pa
u i
ki okiame
kon eks e
ki okias
eiksmes
(Si ,
S ai,
a
—
nu odomaja,
ai
—
p adedamaja,
ik
—
isski iamaja,
kad
—
ska inamaja,
‘aip
—
ne ik umo
lyginamaja).
b)
Emocinés:
0,
oi,
ai,
ei, égi,
ogi,
ugi,
p z.:
O
ei
i
jy
lélés...
klykia
nes ankiai
Don;
Kas
a e,
aikel,
igmoké
eip
aziai
aus i?
—
Ogi
a
pa i
Slan.
Sios
dalely és
y a
a imos
jaus ukams.
4.
Vaizduojamosios
bei
imi uojamosios
dalely és
3.6.
Sia
dalelyéiy
g upe
suda y y
is ik ukai.
Pagal
di e encine
unkcija
kinyje
aizduojamieji
bei
imi uojamieji
ZodZiai
nesiski ia
nuo
ki y
dalelyéiy:
e
neina
sakinio
suda omaisiais
i
sa aip
modi ikuoja
bei
pab ézia
eiksma-
dziy,
p ie’
ku iuos
pap as ai
eina
sakinyje,
eiskiamus
eiksmus,
is yskina
49
jy
sukeliamus
aizdus
bei
ga sus.
Taigi
Sie
zodziai,
kaip
i
ki os
dalely és,
pe kelia
sa o
seman inj
k i i
ki y
zodziy
( eiksmazodziy)
eikiméms
nu-
spal in i.
Vienin elis
aizduojamyjy
bei
imi uojamyjy
ZodZiy
ski umas
nuo
ki y
dalelygiy
—
kad
jie
pap as ai
eina
p ie
eiksmazodiiy,
.y.
u i
apib éz-
a
a oseng.
An a
e us,
sia
a osena
i
galima
paaiskin i
jy
speci ing
aizduojamaja
bei
imi uojamaja
eiksme,
.y.
jie
pab ézia
bei
iskelia
bu en
eiksmazodiiy
eiskiamo
eiksmo
pobudi.
Nag inéjamieji
zodziai
daZniausiai
eina
p ie
okiy
eiksmazodziy,
ku ie
eiskia
dinaminius
(éjimo,
me imo,
ki imo)
bei
s aigius
eiksmus,
aip
pa
eiksmus,
susijusius
su
gy iny,
gam os
eiskiniy,
i ai iy
p ie aisy
sukeliamais
ga sais.
P ie’ Siuos
eiksmazodzius
einan ys
minimieji
zodziai
pa yskina
bei
pa ikslina
eikmy
sukeliamus
aizdus
bei
ga sus. P z.:
Vi
ka
mo e
pelé
j
u g
V ;
D
zz
p adeéjo
eké i
anduo
Rm;
Na,
me gelés,
daba
e
e
padainuoki !
Val;
Dzinnn...
DP
2y.
dzinnn-—
be
palio os
skambéjo
ele onas
Vien.
Dagnai
Sios
igies
Zodziai
a ojami
du
is
ka us
paka o i
aizduoja-
myjy
bei
mégdziojamyjy
ga sy
a
aizdy
ispidziui
sus ip in i
bei
pa yskin i,
p z.:
Ku ni
ku ni_
béga
Sunelis
S ;
Vis
si dis
duk
duk
plaka
Rd;
Dan
dan
dan
skamba
a pas
Kp;
Té as
su
gimine
b ink
b ink
me é
pinigus
j
léks e
Val;
Gu kS
gu kS
ge ai
p i algem
Val.
Ki os
dalely és
(pap as ai
modi ikuojamosios)
aip
pa
ka ojamos
deél
eikSmés
in ensy umo:
da
da ,
jau
jau,
ik
ik,
os
os,
p z.:
Tik
ik
wési i a
an
lo os
i
ilgai
nemiega
Bil;
Juk
jinai
jas
o
s
os
p ima o
Simon.
Ka ais
ski iasi
ka ojamieji
ZodZiai
a ski ais
ga sais
dél
o
pa ies
iks-
lo
—
aiskiau
iS eik8 i
mégdziojamus
ga sus
bei
aizdus,
p z.:
Dziun
dzap!
—
suz embeé
kulka
Vien;
Mo o as
ik
zlek
pleké& i sugedoMi ;
Diing
b ink
i
apsidi bome
su
ponu
LzP.
Gana
dagnai
p ie
Sios
igies
Zodeliy
da y a
ki y
dalelyéiy:
i ,
kad
bei
k .
—
eiksmo
s aigumui
bei
in ensy umui
pab éa i,
p z.:
Va lés
pad ums
pad ums
i
susoko
j
andenj
Sk ;
Ta
g iausmas
kad
su e ské
Ds;
Zmonés
nuo
Saléio
susi auke,
k
ui
s
kuis
kuis
kad
béga
Kai .
Vaizduojamieji
bei
imi uojamieji
Zodeliai
sa o
akus ine
is aiska
ka ais
su-
ampa
a
y a
panagis
j
eiksmazodZius,
ku iuos
ie
Zodeliai
modi ikuoja
bei
pab éZia.
Tokiais
a ejais
jos
be eik
a s oja
uos
eiksmazodZius.
P z.:
Vaikai
ku ny
ku ny
i
nuku néjo
Uzp;
B azdu
b az
du
kazkas
uz
sienos
nub azdéjo
Rm;
Ciuzz
kad
éiauzia
G z;
Ku
ku
ku
kukena
ezys
Ds.
4
Vaizduodami
bei
imi uodami
eiksmaZodzio
eiSkiamus
eiksmus
Sios
i-
gies
Zodeliai
ne e ai
pa aduoja
pa ius
eiksmazodiZius,
eina
jy
ek i alen ais.
VeiksmazZodis
okiais
a ejais
su okiamas
i8
kon eks o,
o
nag inéjamojo
i-
po
Zodeliai
uzima
p edika o
pozicija
(plg.
nusakomyjy
dalelyéiy
a i inkama
unkcija
§3.4).
P z.:
50
Tik
babap
(bumb eléjo)
i3
ka o
du
obuoliai
an
Zemés
G i;
S
Ikune
duks
(du ée)
j
pagsong
Gs;
Diedas
d ak
(s ei é)
bobai
pagaliu
e
galug
P ng;
Kazin
kas
uz
g ycios
b azdu
b azdu
(b azda)
S .
Ka ais
is ik ukai,
aip
i
jaus ukai
a
kai
ku ios
dalely és,
pa a ojamos
a dazodziy
pozicijoje
kaip
jy
pakai alai.
Tokiai
a ejais
sie
zodziai
u i
p i-
é inj
s ilis ini
a spal i,
p z.:
Jis
man
a odo
k e
s
Sk ;
Daba
jau
au
bus
§abas
su
ganyklomis
al;
Di bo
di bo
i
padi bo
Snip
s
An;
Ten
i
me ga
S3aka
ma-
a
Kly Z.
Plg.
jaus ukus:
Jis
Zmogus
—
ai
a
jajai:
sunku
ki g
okj
as i
LK;
Ismin ingai
me gai
dia
kgsnis
01
01
0
i...
Zem;
dalely e:
Tie
a ai—
be
(p as i)
snek.
3.7.
Kaip
odo
nag iné oji
medziaga,
is ik ukai
pagal
sa o
di e encine
unkcija
sakinyje
—
nuk eip i
sa o
leksinj
k i i
eiksmazodiio
eiskiamam
eiksmui
nuspal in i
—
is
esmés
nesiski ia
nuo
ki y
dalelyéiy
i
laiky ini
ju
og upiu,
one
a ski a
speci ine
lie u iy
kalbos
zodziy
klase.
Seman iniu
po-
iu iu
sie
Zodziai
u i
i
modi ikuojamyjy,
i
eksp esiniy
dalelyéiy
b uody:
ie
sa aip
modi ikuoja
i
ka u
p.
b ézia
am
ik y
eiksmazodziy
eiskiamo
eiksmo
pobiidj
—
mégdziodami
bei
aizduodami
a i inkamo
eiksmo
suke-
ama
aizda
bei
ga sq.
Taigi
g ama ikose
Siuos
Zodzius
bii y
ge iausia
ap a i
ie
dalely¢iy
kaip
a ski a
jy
pog upi.
4.
Panasgiai
kaip
is ik ukus
p ie
dalelyciy
galima
bi y
ski i
i
adina-
uosius
budinius
su
o man u
-e.
Tai
sus aba éjusios
eiksmazodziy
o mos
a ojamos
ik
p ie
os
pacios
Saknies
eiksmazodziy:
bég e
bégo,
mes e
e é,
klyk e
klyké,
plg.
aizduojamasias
bei
imi uojamasias
dalely es:
bum
m
bumsejo
(Z .
§3.6).
Kaip
i
aizduojamosios
bei
imi uojamosios
dalely-
és
Sie
Zodziai
aip
pa
neina
a ski u
sakinio
suda omuoju
elemen u,
pap as ai
do
ne
eiksmo
aplinkybe,
o
ik
sus ip ina
bei
sa aip
nuspal ina
eiksmazo-
ziu
eiskiamo
eiksmo
pobidi,
odo
jo
in ensy uma.
Sené
dZiaug e
diiaugési,
kad
s inus
sa o
isdaigas
jau
pami so
K é ;
a aliaus
ukis
p asy e
p agosi
daugiau
pas ebimas
uz
ki us
Simon;
y ai
lyg
i
pazadéjo
kunigui,
be
nei
many
e
nemaneé
aiiuo i
gydy ojo.
ey,
Tam
ik as
kon eks as
ka ais
lyg
i
suponuoja
siy
zodziy
aplinkybine
ikSme,
p z.:
Skyliy
neg esiu,
degin e
p asideginsiu
Kp;
E ,
nes e
kiek
en
ja sinesa
Zem.
Taigi
pagal
sa o
di e encing
unkcija
sakinyje
sie
Zodziai
aip
pa
p iklauso
ie
dalelyéiy
klasés
(galima
bi y
ski i
p ie
eksp esiniy
pab éziamyjy
dale-
éiy,
Z .
§3.5
a).
Jie
né a
labai
da iis,
dék
sa o
pas o ios
a osenos
p ie
os
a ios
Saknies
eiksmazZodZiy
linke s aba é i.
Zodiiai
su
p iesaga
- inai,
a ojami
su
ski ingos
Saknies
eiksmazZodiiais
u in ys
aplinkybés
unkcija,
laiky ini
p ie eiksmiais,
p z.:
Pi ko
len g
§simoké inai
&nek.
Taciau
pas a osios
da ybos
Zodiiai,
einan ys
os
pa ios
Saknies
eiksmazZod iais,
u i
ne
aplinkybés
(p ie eiksmio),
be
b éziamaja
(dalely és)
unkcija,
p z.:
Jo
é g
uoka
mels inai
ismeldé
yk i
d auge
Simon;
Jis
daba
li
gulé inai
(nebesikelia)
Pc.
51