LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
KAZYS
ULVYDAS
NEKAITOMOSIOS
KALBOS
DALYS
PIRMOSIOSE
LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOSE
I.
D.Kleino
”G amma ica
Li anica”!
P ie eiks
mis.
Ti ian
lie u iy
kalbos
p ie eiksmj
ikslinga
i
s a bu
padii eé i,
kaip
oji
kalbos
dalis
ap a iama
i
nu ieciama
pi mosiose
lie u iy
kalbos
g ama ikose.
I8
isy
paciy
senyjy
lie u iy
kalbos
g ama iky
ne
ik
seniausia,
be
i
iisamiausia
bei
s a biausia
laiky ina
Danieliaus
Kleino
”G amma ica
Li anica”,
ku i
1653
m.
bu o
igleis a
Ka aliauéiuje.
Cia
pi -
ma
ka a
lie u iy
kalbo y os
is o ijoje
pasi odo
i
p ie eiksmio
sky ius
—
De
ad e bio.
Nepap as ai
jdomu
ai,
kad
D.Kleinas,
mokédamas
klasikines
kal-
bas
(lo yny,
seno és
g aiky
i
ne
heb ajy),
sa o
g ama ikoje
nesi enkina
ien
lie u iy
kalba,
be
ka ais
pa eikia
g e iminiy
pa yzdziy
i
i8
klasikiniy
kal-
by
a ba,
apibidindamas
lie u iy
kalbos
eigkinius,
g e ina
juos
su
y
kalby
eiskiniais.
Pa yzdziui,
ski s ydamas
p ie eiksmius
eikSmémis,
jis
sako,
kad
p ie eiksmiai,
kaip
lo yny
i
g aiky,
aip
pa
i
lie u iy
kalboje
u i
daug
eiksmiy.
Tokiy
pas aby
g ama ikoje
pasi aiko
i
daugiau.
Vadinasi,
D.Klei-
nas
¢ia
pasi odo
i
kaip
pi mas
kalby
g e in ojas
li uanis ikos
is o ijoje.
Lie u iy
kalbos
p ie eiksmiai
D.Kleino
g ama ikoje
ne
ik
g e inami,
be
ka ais
i
lyginami
su
klasikiniy
kalby
p ie eiksmiais.
S ai
po
pa yzdziy
de zine[p
dex o sum,
kei e p
sinis o sum
dangun
coelum
e sus,
nam ip
=namop),
nam i{na,
namop i
domum
e sus
p idu iama:
"mo e
G aeco-
um,
qui
dicun
o pa é ée,
o pa éce,
in
coelum,
o kadé
domum”
G
135.
Kokio
igsamesnio
p ie eiksmio
apib ézimo
Kleino
g ama ikoje
ne andame,
be
is
dél o
apie
p ie eiksmi
¢ia
pasaky i
pa ys
esmingiausi
i
bi iniausi
da-
lykai,
p z.,
ai,
kad
p ie eiksmiai
—
nekai omi
ZodZiai,
aip
pa
ai,
kad
jie
laipsniuojami.
Vadinasi,
jy
nekai ymas
y a
ibo as.
Tiesiog
nuos abg
kelia
D.Kleino
pa eik a
p ie eiksmiy
seman ika.
Jo
is-
kel a
ne
17
p ie eiksmio
eikmés
sky eliy
neskai an
kele o
smulkesniy.
S ai
y
sky eliy
pa adinimai:
1)
ie
os,
2)
lai
ko,3)kiekybés,4)ko
ybési panasumo,5)smulkinimoi igsky imo,
6)a sky imo,7)nuolaidos,8)sus ip inimoi ne:
1
G amma ica
Li anica...
p imim
in
lucem
edi a
&
M.Daniele
Klein,
Pas o e
Tils.
Li ...
Regiomon i...
1653
( oliau
su .
G).
Vokiska
Sios
g ama ikos
san auka:
M.Danielis
Kleinii
Compendium
Li anico-Ge manicum...
Konigsbe g...
1654
( o-
liau
su .
C).
gimo,9)pa odymo,
10)no éjimo,
ll) aginimo,
12)klausimo,13)abejojimo,
l4)isei ies,
15)eilés,
16)
pa
ly
ginimo,17)nu ylejimo.
S ambesni
i8
y
sky eliy
u i
da
po
kele-
a
smulkesniy
g upeliy,
p z.,
ie os
i
laiko
p ie eiksmiy
p iskai¢éiuojama
po
ke u ias
g upeles,
kiekybés
p ie eiksmius
suda o
ys
g upelés.
Pazi ékime,
kokiy
esama
ie os
p ie eiksmiy
g upeliy:
1)
inloco
( ie oje):
éia,
czonai,
Jeicze,
enai,
...
ki u ,
...
wi u ,
...
oli,
nieku ;
2)
deloco
(is
ie os):
i z
ku ?,
i z
éia,
i z en;
3)
pe locum
(pe
ie a):
z
daik u,
nieka u
(is aisy a
neka u)
daik u,
an&
daik u;
4)
adlocum
(j
ie a):
zén,
zia,
én,
...
zengu?
‘a
sen?’,
...
nieku ,
widun,
laukan,
...
Zemyn,
namé
(i8 aisy a
namo),
mane p,
awe p,
.
mu ump,
...
anump,
kop,
ku iop.
Zinoma,
a me us
j
uos
sky elius
i
g upeles
pa ekusias
dalely es,
jung u-
kus,
iena
ki a
modalinj
Zodi,
jy
skaigius
sumazéja,
be
is
iek
negali
musy
nes ebin i
D.Kleino
uzmojis
i
pas angos
gilin is
{
p ie eiksmio
seman ika,
ne u in
po
anka
né
ieno
Sal inio,
né
ieno
p ie eiksmio
y inéjimo
a
ben
ju
eikSmés
nus a ymo,
nes
apie
lie u iy
kalbos
p ie eiksmj
ada
da
niekas
nebu o
pasakes
né
ieno
Zodzio.
O
oji
aplinkybé
él
odo
Kleino
g ama ikos
mokslinj
pobidi.
Be
p ie eiksmiy,
suminé y
sep yniolikoje
seman ikos
sky eliy,
ki ose
g a-
ma ikos
ie ose
y a
i
daugiau
jy
nu ody a.
Pa yzdziui,
pasakymuose
gana
Zodéiu,
ap ai
lobi d,
maz
dinos,
menkay
ismin ies,
p ie eiksmiai,
gana,
ap/ ai,
maZ,
menkay
laikomi
gausumo
i
s okos
p ie eiksmiais.
P ie eiksmiy
seman iniy
sky eliy
i
g upeliy
gausuma
i
i ai uma
D.Klei-
no
g ama ikoje
bus
nulémusios
d i
aplinkybes:
1)
ai,
kad
jo
bi a
puikaus
eu opinio
mas o
kalbininko
i
didelio
lie u iy
kalbos
moko o,
2)
ai,
kad
jo
epochos
ki y
kalby
g ama ikose
nebu o
g ieZciau
isdi e encijuo os
i
iena
nuo
ki os
a ibo os
kalbos
dalys,
ypaé
nekai omosios,
ku ios
i
musy
dienomis
da
daug
ku
ebemaiSomos.
Misy
Siandien
a ojamas
kalbos
daliy
e minas
iksliai
a liepia
D.Klei-
no
ig
klasikiniy
g ama iky
paim a
e mina
pa es
o a ionis.
Tiesa,
jo
*kalbos
daliy”
sa oka
am
ik ais
a ejais
galima
bu y
lie u iskai
nusaky i
i
junginiu
Zodziy
isys,
nes
Zodzius
lo yniskai
jis
ka ais
adina
oces,
0
usi
—
species.
Ne u éjimas
XVII
a.
g iez esniy
kalbos
daliy
nusakymo
k i e ijy
neleido
D.Kleinui
aigkiau
a ibo i
p ie eiksmio
nuo
ki y
kalbos
daliy,
odél
i
p ie-
eiksmi
jo
g ama ikoje
pa eko
nemadai
ki y
kalbos
daliy
zodziy,
ypa¢
dale-
lyéiy,
p z.:
esle,
egul,
ne,
[zi ay,
Jz ay,
wey,
e,
nuggi,
ly z
‘ ik’,
ik ,
ik ai,
Zin
‘gal’,
gu
‘a ’,
bés
‘a ’,
a i,
a es
‘a gi,
gal’,
ben,
as
‘gal’;
jung uky
—
p ieg am;
dalelyéiy
i
ka u
jung uky:
a ,
a gu;
ne
jaus uky:
ak,
ey,
ayman;
aip
pa
skai a dziy,
a ojamy
modaline
eiksme
(nusakan
eile):
pi md,
an d,
eéid
(kai inis
Zzenklas
¢ia
gali
bu i
isiSkai
a si ik inis
i
neZyme i
ki éio).
a
Toks
‘p ié
aiksinily
Ski s yme"las imas
'Bidingss'
isoms
sendsioi is
g a-
BAe
BE
26
.
O16
EX
PAV
oh
Liieh
MAMOD)
BCU
|e
o
:
“ps
:
ma ikoms.
D.Kleino,g :
ma ika
sino,
a a ilgiu,
né a,
isim is.
Reikia
pasaky i,
kad
da
i
daba
aps u
ki y
kalby
g ama iky,
ku
nekai omosios
kalbos
dalys
né a
aip
g ieZ ai
a ibojamos,
kaip,
sakysime,
kai
ku iose
Siuolaikinése
usy
a
lenky
kalbos
g ama ikose.
Nekai omyjy
kalbos
daliy
a ibojimo
nemazo
lais umo
y a
ne
labai
jau
papli usiose
ga siy
La ousse’o
i
Dudeno
a dy
g ama ikose.
Idomus
y a
D.Kleino
g ama ikoje
kalbos
daliy
paski s ymas.
Jo
ski ia-
mos
as uonios
kalbos
dalys:
nomen
( a das,
a dazodis),
p onomen
(i a -
dis).
e bum
( eiksmaZodis),
pa icipium
(daly is),
ad e bium
(p ie eiksmis),
p aeposi io
(p ielinksnis),
conjunc io
(jung ukas)
i
in e jec io
(jaus ukas).
Te minas
nomen
Cia
apima
daik a a di,
bud a dj
i
skai a dj.
Toks
éio
e -
mino
a
.ojimas
isiskai
logiSkas,
nes
jo
u inj
Gia
suda o
ys
dalykai:
daik y,
ypa ybiy
i
skai¢iy
a dai.
Siaip
jau
D.Kleinas
a oja
i
okius
a dazodziy
pa adinimus:
subs an i um,
adjec i um,
nomen
nume ale.
Kaip
a ski y
kal-
bos
daliy
D.Kleinas
neigski ia
da
dalelyéiy
i
is ik uky,
no s
pa i
lo yniska
e mina
pa icula
i
a oja.
O
Siaip
jo
kalbos
daliy
sis emoje
y a
isos
ki os
kalbos
dalys,
ku ias
u ime
i
miisy
dieny
lie u iy
kalbos
g ama ikose.
Beje,
kaip
a ski a
kalbos
dali
D.Kleinas
isski ia
daly j.
Del
jau
anks iau
paminé y
p i
Zas¢iy
D.Kleinas,
ski s ydamas
Zodiius
kal-
bos
dalimis,
ne
isada
nuoseklus:
a
pa i
Zodj
ienu
a eju
laiko
p ie eiksmiu,
ki u
—
dalely e.
Pa yzdziui,
ame
pa
puslapyje
dalely es
ne,
né
jis
adina
neigimo
p ie eiksmiais:
né iek
(=né
iek)
neno iu,
néwiens
(=né
ienas),
ddik as
ne
e i
ge é[nis
uz
Die o
baimg,
nieka
negélb ,
i
cia
pa
neiginys
ne-
jau
jam
d audimo
dalely é,
dazniausiai
a ojama
su
liepiamaja
nuosaka:
ne
uzmusk,
ne
woki
G
166—167.
D.Kleinas
pi ma
ka a
li uanis ikos
is o ijoje
palieéia
i
p ie eiksmiy
laips-
nia imo
klausima,
ku is
G ama ikoje
isspes as
umpai,
be
ka u
i
ne-
pap as ai
aiskiai.
Cia
sakoma,
kad
p ie eiksmiai
y a
laipsniuojami,
p z.:
didey,
didéaus,
diddiau ey;
daug,
daugiaus,
daugidu ey;
g aziey,
g aziaus,
g azidu ey;
g ei ai,
g eidiaus,
g eiéidu ey
G
139.
Tokiy
p ie eiksmiy
laipsnio
o my
andame
i
ki ose
D.Kleino
g ama ikos
ie ose
(p z.,
p ie
bid a dzio
laipsnia imo):
ge aus
a menus,
ge du ey
a menus,
didziaus
u ys,
didéiau ey
u ys,
diddiaus
pawa ges,
didziau ey
pawa ges
G
26.
Idomu
ai,
kad
aukS esniojo
laipsnio
o mos
D.Kleino
G ama ikoje
nuosek-
liai
pa eikiamos
su
-s
gale.
Tai
u é y
ody i,
kad
jo
laikais
P isijos
lie u iy
a méje
a ba
is
iso
da
nebu o
os
igies
o my
be
-s,
a ba
jis
jas
no mino,
kaip
jo
pasielg a
daugeliu
ki y
a ejy.
Is
ki y
D.Kleino
pa eik y
idomesniy
p ie eiksmiy
a
jiems
a imy
zodziy
eikia
Gia
nu ody i
jau
miné a
ka un a
sakinyje:
Jey
jis
ka un a
a ei u;
bu-
dinius
(be
jau
Compendium’e
pa a o us)
wadin e,
kwes e,
neZinno e
jun-
giniuose:
wadin e
wadinau,
kwes e
pakwéciau,
neZinno e
nezZinojau
C
110,
ku
da
labiau
pab éZiama
eigiama
a
neigiama
eiksmazZodzZio
eikimeé.
IS
ie ininky
D.Kleinas
linksnia imo
pa adigmoje
palieka
ik
iena
—
idaus
esamaji,
be
i
ai
ik
susiejes
jj
su
jnagininku
i
abu
juos
pa adines
bend u
abla y o
a du.
O
Siaip
jau
ki us
ie ininkus
jis
linkes
p iski i
p ie
p ie-
aiksmiy.
Tai
ma y i
i8
p ie eiksmio
sky iaus
pas abos:
”huc
e e i
possun
Nomina
e
P onomina
quaedam
cum
P aeposi ione
insepa abili
ip
el
imp
composi a,
u :
Diewipi
e
objec o
i
Diewip
apud
Deum,
Jonipi
apud
Johan-
nem,
manip,
awip,
awip
...,
manimp,
awimp,
Jawimp
apud
me,
apud
e,
9
apud
se
G
134.
.
Taip
pa
i
ki oje
g ama ikos
ie oje,
ku
kalbama
apie
a dazodiiy
links-
nius,
o mos
su
-p(i),
-n(a):
bagnidiosp,
bagnidiospi
ad
emplum,
baZniéieip
apud
emplum,
bagnidion,
bagnidiona
in
emplum,
baZni¢iump,
baznéiumpi
ad
empla,
bagni¢iosna
in
empla,
nelaikomos
linksniais,
0
nu odoma
j
p ie-
eiksmio
sky iy,
ku
apie
okius
dalykus
kalbama.
Vadinasi,
i
Gia
okios
o mos
sua inamos
su
p ie eiksmiais
(G
29-30).
D.Kleinas
pi mas
li uanis ikoje
iskélé
ad e bializacijos
p oblema.
Tai
o-
do
jj
bu us
i in
jz algy
g ama ikos
y iné oja.
Jis
jzi i éjo
ne
ik
pos pozici-
niy
ie ininky,
be
i
daugiskai os
jnagininko
p ie eiksméjima.
Kalbedamas
apie
ai,
kad
kai
ku iy
daik a a dziy
(p z.:
Jaulé,
waka as,
a a,
giwa a,
iggdnimas,
[me is,
jauny ie,
eny e...)
ne a ojama
a ba
ben
jau
eéiau
a ojama
daugiskai a,
jisai
sako:
”
...waka ais
e o
ad e biali e
exponi u ,
espe i,
seu
espe ino
empo e”
G
69—70.
Ki ame
puslapyje
él,
apz elgda-
mas
uks amuosius
(ne u inéius
kai
ku iy
linksniy)
a daZodzius,
D.Kleinas
eigia:
”[sku,
g dzu,
ilomis,
Zinnomis,
pe[éiomis...
ec ius
ad
Ad e bia
e-
e un u ”
G
71.
Sios
nepap as ai
s a bios
i
jdomios
pas abos
odo,
kad
jau
XVII
amZiuje
misy
kalbininkas,
da
nea ibodamas
be a dés
giminés
bid-
a dzio
nuo
p ie eiksmio,
jau
labai
aigkiai
su oké
kai
ku iy
daik a a dziy
daugiskai os
jnagininky
p ie eiksmiskuma,
ka u
i
jy
p ie eiksméjimo
p o-
cesa,
ku is
misy
amiZiuje
y a
iek
sus ip éjes
i
jsibegejes,
kad jau
d asiai
galima
kalbé i
ne
ik
apie p iesagy
-(i)ai,
-yn,
be
i
-(i)om(is),
-(i)ais
p ie-
eiksmius.
Ka u
su
daugiskai os
jnagininko
p ie eiksmejimu,
ku is
siaip
jau
y a
yskesnis,
D.Kleino
pas ebé as
i
ienaskai os
inagininko,
aip
pa
ie i-
ninko
p ie eiksméjimas.
Tai
odo
p ie eiksmio
sky iaus
pabaigoje
p idé a
I
pas aba
i
okios
j
p ie eiksmj
pe éjusios
linksniy
o mos:
pulku
i
pulkais,
wa du,
ski u,
a wi omis,
Zinnomis,
ilomis,
widuj’.
Tokiy
sup ie eiksméjusiy
jnagininko
a
ie ininko
o my
g ama ikoje
y a
i
daugiau,
ypaé
p ie eiks-
mio
sky iuje,
p z.: ka ais,
nak imis,
ne iczomis,
[lap omis,
apacioj,
dienoj,
lauke.
D.Kleinas
pi mas
lie u iy
kalbo y os
is o ijoje
y a
palie es
i
p ie eiks-
miy
da ybos
p oblema
labai
iksliai
samp o audamas,
kad
p ie eiksmiai,
kile
iS
bud a dZiy
su
-as,
u i
gale
-ay
(=ai),
o
kile
is
bid a dZiy
su
-is
i
-us
—
u-
i
-ey
(=iai),
p z.:
i8
gé as
—
ge ay,
pik as
—
pik ay,
didis
—
didey
(=didei),
g azin elis
—
g azin eley
(=g azin eliai),
malonus
—
ma oney,
p ide gs
—
p i-
de anéiey
G
138—139.
P ie
o,
kas
Gia
apie
-(i)ai
p iesagos
p ie eiksmiy
da yba
pasaky a
be eik
p ies
350
su
i sum me y,
Siandien
nedaug
ka
egalé ume
p idé i,
neben
ik
eiké y
Sia
aisykle
kiek
pa ikslin i
bei
papildy i.
Todél
sa aime
kyla
klau-
simas:
kuo
galima
paaiskin i
ai,
kad
pi mosios
lie u iy
kalbos
g ama ikos
au o ius,
ope uodamas
sa o
eikale
okia
jau
negausia
ak ine
medziaga,
su-
gebéjo
i8 es i
okiy
palygin i
jz algiy
i
pag is y
g ama ikos
i
Zodziy
da ybos
désniy?
A sakymas
j
8j
klausima
aip
pa
isplaukia
a si
sa aime.
Pi mosios
lie u iy
kalbos
g ama ikos
au o iaus
jz alguma
i
palygin i
nemenka
jo
ei-
giniy
iksluma
eikiausiai
bus
léme
puikus
ne
ik
gim osios
lie u iy
kalbos,
be
i
ki y
kalby,
ypaé
klasikiniy,
mokéjimas,
ki ybinis
nusizi éjimas
j
ki y
kalby
g ama ikas
i
aip
pa
sugebéjimas
pasinaudo i
jomis
lie u iy
kalbos
10
g ama ikos
eikalui.
Tiesa,
D.Kleino
zodziy
da ybos,
aip
pa
i
ki y
klausimy
sp endimai
ne
isada
y a
ikslus.
Pa yzdziui,
bud a di
olus
jis
eda
ig
p ie eiksmio
oli,
o
a imas
ig
a i
(G
(8).
Tai
leng a
paaiskin i
XVII
a.
g ama ikos
mokslo
lygiu.
Be
s a biausia,
be
abejo,
y a
ai,
kad
G ama ikos
au o ius
da
ada
yZosi
Zeng i
pi muosius
Zingsnius
lie u iy
kalbos
zodiziy
da ybos
s i yje.
G ama ikoje
palies a
i
homonimijos
p oblema,
labai
s a bi
leksikog a i-
jai.
Cia,
pa yzdziui,
eigiama,
kad
kai
ku ie
p ie eiksmiai
aldo
kilmininka
u édami
p ielinksniy
sa ybiy:
a i
mie/ o,
pokim
Diewo,
widuj
mie o,
lauke
baznya
:
G
166.
I5
ikyjy
Cia
sumine i
Zodziai
a i,
pokim,
widuj,
lauke
nu-
ody u
a eju
y a
ne
kas
ki a
kaip
p ielinksniai,
a ojami
su
kilmininku.
Vadinasi,
ie
zodziai
y a
am
ik i
g ama iniai
homonimai.
D.Kleino
g ama ikoj
y a
aip
pa
labai
aikli
pas aba
apie
junginio
p ie-
eiksmis
+
p ie eiksmis
eikime.
Ten
sakoma,
kad
okiuose
junginiuose
kaip,
pa yzdiiui,
labay
e ay,
nelabay
g adziey
pi masis
p ie eiksmis
pajungiamas
an ajam.
No s
G ama ikoje,
apsk i ai
;
aémus,
emiamasi
labai
jau
negausia
gim-
osios
kalbos
medziaga,
is
dél o
pa ys
p ie eiksmio
sky iaus
eiginiai
Gia
g indZiami
i in
j ai ia ipiais
da ybos
i
seman ikos
pozi iu
pa yzdiZiais.
Cia
andame
pag inding
dalj
i
daba
a ojamy
p ie eiksmiy
i
labai
nedaug
o-
kiy,
ku ie
biidingi
ik
anks esniems
amZiams.
IS
pas a yjy
galima
pamine i
okius:
abelnay
‘apsk i ai’,
ka un a
‘kada
no s,
ka a,
ben
ka a’,
kod in
‘kodel’,
mie nay
‘saikingai’,
nobaznay
‘die obaimingai’,
namop i
‘j
namus’,
pokim
(=po
akim),
od in
‘ odél’,
wiedlibay
‘mandagiai,
pado iai’.
Dalely é
i
jungukas
juo
D.Kleino
g ama ikoje
ebe a
p ie eiksmis,
eiskian is
‘labiau,
daugiau’,
a ojamas
auks esniajam
laipsniui
nusaky i,
p z.:
j@
mokin as
‘moky esnis’,
7@
paniekin as
‘labiau
paniekin as’;
os
g ama ikos
p ie eiksmis
kada
a ojamas
i
jung uko
kad
ie oje,
ku is
sa o
uoz u,
a odo,
ebe u i
i
eiksme
‘kada’
(D.Kleinas
uo
a eju
Ji
ao
su
apos o u
—
kad’).
P ie-
eiksmis
p ide anéiey
odo
P isijos
lie u iy
a méje
jau
ada
bu us
gy a
p ie eiksmiy
da yba
su
p iesaga
-iai
is
eikiamyjy
daly iy.
P ie eiksmiams
a imas
skolin inis
modalinis
zodis
odas
anuome
jau
bu o
i es
ods,
plg.:
Rods
no im
isgany ais
bu i
C
108.
Kaip
jau
bu o
udsimin a
ankséiau,
D.Kleino
g ama ikoje
andame
be eik
isus
pag indinius
p ie eiksmiy
da ybinius
ipus,
ku iuos
u ime
i
daba i-
néje
kalboje.
S ai
jy
pa yzdiiai:
Ia diniai
i
skai a diniai
su
p iesaga
-aip;
aip,
[zi aip,
ki aip,
ka aip,
an aip,
kaip,
niekaip.
18
jy
kaip
i
aip
u i
gale
i
-o:
kaipo,
aipo.
Kad
as
-o
Gia
kiles
iS
senesnio
a,
aiskiai
ebe odo
o mos
aipag,
aipajeg
(= aipajag)
‘ aipogi’,
plg.:
dina
aipajeg
i
winas
G
173.
I a diniai
su
p iesaga
-iek:
kiek,
iek.
Kad
D.Kleino
a méje
bi a
j a -
dziy
kiekas,
iekas,
is
ku iy
ig iedéjo
p ie eiksmiai
kiek,
iek,
odo
pa yzdys
i z
kieko
ZodZiu
ex
am
paucis
e bis.
;
Y a diniai
su
p iesaga
-u :
ku ,
ku
jeng,
ku gi,
nieku , wi u ,
ki u .
I a diniai
su
p iesaga
-da:
kada,
ada,
niekada,
wi ada.
A ima
D.Klei-
no
g ama ikos
lie u isky
pa yzdziy
ysj
su
liaudies
Snekamaja
kalba
odo
-da
p iesagos
a ian ai
-dai,
-dais,
-dos:
wi adai,
wi ados,
niekadai,
niekadais,
ll

niekados.
Daugiausia
D.Kleino
g ama ikoje,
kaip
i
apsk i ai
kalboje,
y a
a da-
zodiniy
(ypaé
bid a diniy)
p ie eiksmiy
su
p iesaga
-(i)ai,
p z.:
amdinay,
d g ey,
gilley,
ligey,
mazay,
palaimingay,
sma kiey,
zi dingay,
wi iskay
G
136—138.
Da
labai
maZai
D.Kleino
g ama ikoje
p ie eiksmiy
su
p iesaga
-yn,
p z.:
auks yn,
olyn,
Zemyn.
Jy
né
lygin i
negalima
su
daba inéje
kalboje
ispli u-
siais
Sio
ipo
p ie eiksmiai.
Kaip
jau
ankséiau
pasaky a,
i8
am
ik y
D.Kleino
g ama ikos
pa yz-
dziy
galima
da y i
i8 ada,
kad
jau
p ieS
350
su
i sum
me y
P iusijos
lie u iy
a méje
i ai
bu o
susi o ma es
p ie eiksmiy
da ybinis
ipas
su
p iesaga
-(i)omis
i
o ma osi
p ie eiksmiy
ipas
su
p iesaga
-(iJais,
plg.:
a wi omis,
ilomis,
lap omis,
pe[ciomis,
ne iczomis,
Zinnomis
i
ka ais,
pulkais.
Zi-
noma,
siy
ipy
p ie eiksmiai
anuome
da
negaléjo
bi i
aip
papli e
kaip
Siandien.
Issky us
p ielinksnj
(o
ka u
i
p ie eiksmi)
pa/skui,
g ama ikoje
né a
p ie-
eiksmiy
su
p iesaga
-(i)ui.
Tai
aiskin ina
a ba
a si ik inumu,
a ba
uo,
kad
au o iaus
a méje
sis
p ie eiksmiy
ipas
bu o
da
isiskai
negajus.
P ie eiksmiy
ipy
j ai uma
D.Kleino
g ama ikoje
odo
i
okie
p ie eiks-
miai:
i z
olo,
i z
lauko,
i z
apadios.
Be eik
nezymu
g ama ikoje
daly iniy
p ie eiksmiy.
IS
jy
e andame:
p i-
de anéiey,
p ipul iney.
Beje,
pas a asis
p ie eiksmis
ne u é y
kel i
abejonés:
dia
ik iausiai
ko ek ii os
klaida,
i
a s a y ina
p ipul inai.
Jau
ien
i8
p ie eiksmio
sky iaus
galima
sp es i,
kokia
gy a
i
eksp esy i
y a
bu usi
pa i
g ama ikos
au o iaus
gim oji
a mé.
Toje
g ama ikoje
anda-
me
okiy
p ie eiksmiy
kaip
madin eley,
maz in eley
paululum,
ad
minimum,
umpin eley
b e i e ,
quam
b e issime,
g adin eley
pulch e
alde.
Jy
eiks-
més
emocionaluma
galéjo
jaus i
i
de amai
ji
is eikS i
lo yniskai
ik
i8
liaudies
gelmiy
kiles,
jau
i8
pa
kudikys és
a me
pa eldejes
zmogus.
G ama ikos
au o iaus
kalbos
gy uma
bei
liaudi8skuma
odo
i
pa aleli-
niy
o my
i ai o é,
p z.:
odel,
odelei,
od in,
kodel,
kodélei,
kod in,
daba ,
daba eli,
daba elei.
Tik
gy ina
g ama ikos
au o iaus
kalba
okie
p ie eiks-
miai
kaip
pe nay
an e
annum,
ué
ugpe nay
an e
biennium,
p ope nay
an e
iennium,
@jau,
&jaus,
weikiey,
a galos
(=a galios),
pi may
an ea,
olim.
Salia
p ie eiksmiy
mazay,
pamazay
pasi aiko
i
umpin iniy
o my
mad,
pe maz,
bemad,
ku ios
aip
bidingos
liaudies
gy ajai
kalbai.
Is
o,
kas
pasaky a
apie
D.Kleino
g ama ikos
p ie eiksmi,
isplaukia
okios
iS ados:
1.
Jau
ien
D.Kleino
eikalo
”G amma ica
Li anica...”
p ie eiksmio
sky-
iaus
analizé
odo,
jog
pa s
as
eikalas
—
ai
pi moji
moksliné
i
no mine
lie u iy
kalbos
g ama ika,
o
jame
jdé as
p ie eiksmio
sky ius
—
ai
pi mas
lie u iy
kalbos
p ie eiksmio
nag inéjimas
li uanis ikos
is o ijoje.
2.
T umpas,
be
labai
u iningas
p ie eiksmio
sky ius
s ebina
skai y oja
au o iaus
uzmoju
pa eik i
kiek
galin
issamesnj
p ie eiksmiy
da ybiniy
ipy
i
a ski y
eik&miy
aizda.
G ama ikoje
andame
be eik
isy
pag indiniy
p ie-
eiksmio
da ybiniy
ipy
pa yzdZiy:
su
p iesagomis
-(i)ai,
-(i)omis,
-ais,
-yn,
-aip,
-u ,
-iek.
Iskeliama
ne
sep yniolika
p ie eiksmio
seman iniy
sky eliy.
12
P ielinks
nis.
D.Kleinas
p ielinksnius
(G
140-141)
pi miausia
ski s o
j
ski iamuosius
i
neski iamuosius
(misiskai
—
p ieSdélius
i
pos
po-
zicijas).
Pas a ieji
y a
okie:
ap,
api,
a ,
pa , p a,
da,
pi,
na.
Ski iamieji
es i
ienskiemeniai
(p i,
p ie,
p ieg,
pi m,
be,
a p,
del,
po,
uz,
p o,
nig,
na,
i z,
p ie z,
pas,
Pa,
po,
in,
y,
ing,
pe ,
ies,
ik,
Ju,
p a, p o.
Pas a ajame
sa asélyje
idomiis
du
dalykai:
ai,
kad
cia
i asy as
p ielinksnis
y
(=j)
Salia
in
i
ing,
aip
pa
ai,
kad
p ielinksnius
pa
i
p a
au o ius
laiko
klaipédiegiy
a més
ak ais
Salia
sa o
gim osios
a més
ak y
po
i
p o.
Tai
odo
jo
démesj
i
jau uma
one ikos
i
a més
dalykams.
P ielinksniai
yi y
jam
y a
o
pa
zodzio
‘a asymo
a ian ai.
Toliau
suminimi
d iskiemeniai
p ielinksniai:
a pei,
delei,
a i,
uzu,
iki,
aplink,
pagal,
palig,
ulig,
apie,
pokim
‘aki aizdoje’,
pa kui,
i
pa einama
p ie
adinamyjy
neski iamyjy
p ielinksniy
ilius acijos
su
a dais,
eiksmazo-
diais
i
i a dziais:
apgalu
‘nugaliu’,
apkalbeimas,
apikalbis
‘apkalba’,
a d&mi,
pa piilu,
da a zau,
pad&mi;
eikimé
*{|
ie a”
nusakoma
o momis
Diewop,
mane pi,
maneJp,
mie ana,
mie an,
mie umpi,
ju umpi,
mu umpi,
mie -
ump,
ju ump,
mu ump,
o
eikéi
:é
* ie oje”
—
o momis
Ponip
Diewip,
ma-
nip,
manimp,
awipi,
awimp,
awip,
Jawimp,
ki amp,
newienamp.
Kaip
p ielinksniai
j
i
y,
aip
i
p iesdeliai
j-
i
y-
D.Kleinui
é a
apa iis
a ian ai.
Pa yzdZiai
ineimi
i
in idimi
p azu on
‘leidziuosi
pa ojun’
odo
da
p ieSdélio
in-
gajuma.
D.Kleino
g ama ikoje
aikliai
pas ebé as
i
kai
ku iy
p ie eiksmiy
a o-
Jimas
p ielinksniskai,
p z.:
a i
mie o,
pokim
Diewo,
widuj
mie o,
lauke
baznycios
G
166.
Apie
p ielinksniy
a ojima
kalbama
sin aksés
sky iuje
(G
167—169),
ku
jie
isdés y i
pagal
linksnius,
su
ku iais
a ojami.
Cia
k in a
j
akis
pi mo-
sios
g ama ikos
au o iaus
p ielinksniy
a ojimo
pa yzdziy
pe nelyg
didelis
umpumas,
jy
nepilnumas,
isiska
pilny
sakiniy
s oka,
be
pa ios
p ielinks-
niy
kons ukcijos
isdés y os
labai
nuosekliai.
Jos
palygin i
nedaug
ski iasi
nuo
daba iniy
kons ukcijy.
Pa yzdziui,
daba
nea i ik y
no mos
au o iaus
kons ukcijos
pi m
daug
mé u,
an
ga bés,
pas
desing,
aplink
ei ybe
(=p ies
daug
me y,
ga bei,
desinéje,
apie
eisybe);
pas
desing,
p o
miela
Diewg,
aplink
ei ybe
(=
desinéje,
pe ?
mielg
Die g,
apie
eisyb¢);
pagal,
palik
ieJ6s,
p ieg
mane,
p ieg
awe
(=pagal
iesg,
p ie
manes,
p ie
a gs);
po
kai es
ankés,
po
ims
dienoms,
po
[zwen ai
T aicei,
po
wi am
[wie ui,
po
wi as
Zmones
(=po
kai ei
ankai,
po
ijy
dieny,
po
S en os
T ejybés,
po
isg
pasaulj,
po
isus
Zmones).
Cia
nu ody i
p ielinksniy
a ojimo
nesu apimai
su
daba ine
no ma
eikiau
y a
senosios
kalbos
ak ai,
o
ne
ki y
kalby
j akos
pada iniai.
Kadangi
isi
ki i
D.Kleino
nu ody i
p ielinksniy
a ojimo
a ejai
isiskai
su ampa
su
Siuolaikine
no ma,
ad
apie
juos
¢ia
i
nekalbama.
D.Kleino,
kaip
i
ki y
senyjy
g ama iky
au o iy,
p iesdéliai
suplak i
su
p ielinksniais.
P ieSpasku inis
sios
g ama ikos
sky elis
(G
169—173)
pa a-
din as
”De
P aeposi ionum
Signi ca ione
in
Composi ione”.
Pagal
an as-
g
isei y,
kad
ia
kalbama
apie
p ielinksnius,
o
i8
ik yjy
lo ynisku
Zodziu
composi io
Cia
adinamas
p ieSdélé as
Zodis.
Taigi
cia
kalbama
apie
p ie3-
déliy
eik3mes.
Tai,
be
abejo,
pi mas
li uanis ikos
is o ijoje
lie u iy
kalbos
p iesdéliy
eikimés
nusakymas.
P adédamas
si
sky elj
au o ius
sakosi
no-
13
is
da
paminé i
kai
ku iy
p ielinksniy
(0
i8
ik yjy
—
p iesdéliy)
”aiskiai
em a ines
eikimes”.
G e indamas
gim osios
kalbos
ak us,
jis
s engiasi
pa-
aigkin i
lie u iy
kalbos
p ieSdéliy
(jo
sup a imu
—
neski iamyjy
p ielinksniy)
eiksmes,
dés ydamas
juos
isus
al abe iskai.
Pa yzdZiui,
ap,
api!
pi miausia
siejamas
su
lo ynisku
ci cum
‘aplink’
(ap o i,
apipiau i ),
oliau
—
su
lo .
desupe
‘i8
i saus’
(apipilu),
da
oliau
nu odomos
o
p iesdélio
jsigijimo
i
i sijimo
eikimés
(ap u é i,
plg.
lenky
o zymaé,
apgalé i,
apzaidzu),
ke -
i oje
ie oje
keliama
in ensy umo
eiksmeé
(ap idZaug i,
ap aky i)
i
penk a
y a
sumazinimo
eiksmé
(apiplekes,
apipiau y s).
Panaisiai
Sioje
g ama ikoje
aiSkinamos
i
ki y
p iesdéliy
eikSmés:
a
g e i-
namas
su
lo .
kalbos
de,
e,
ig
—
su
ex,
nu
—
su
de,
pa
—
su
e,
pe
—
su
pe ,
ans,
p a
—
su
ans,
ul a,
p i
—
su
ad,
su
—
su
cum.
Zinoma,
okiu
g e ini-
mu
au o ius
negali
paaiskin i
isy
p ieSdeéliy
eik3miy,
odél
daug
ku
g iebiasi
ap asomojo
aiskinimo.
Pa yzdziui,
sug e ines
p i
su
lo .
ad
(p ieimi),
au-
o ius
sako,
jog
as
p ieSdélis
ka ais
suin ensy ina
pap as o
eiksmazodzio
eiksme
(p i akau),
o
su
eikiamosios
iigies
sang aZiniais
eiksmazodziais
u i
am
ik a
em a ine
eikSme
(p i i ekinéju
‘p isibégioju’,
p i imiegojau,
p i iklau au,
p i ige u).
Zinoma,
oks
p ieSdéliy
eikSmiy
aiskinimas
da
labai
ik inas,
nepilnas,
be
negali
cia
misy
nes ebin i
as
ak as,
kad
jau
pi mojoje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
aiskinamos
p iesdéliy
eiksmés,
ko
ne andame
da
daugelyje
e-
lesniy
g ama iky.
Jau
ien
ai
odo
dideli
pi mosios
g ama ikos
au o iaus
jsigilinima
j
gim osios
kalbos
p igim )
i
didele
jo
kalbine
bei
g ama ing
nuo-
oka.
Jung ukas.
Pi mojoje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(G
142—143)
i8
ka o,
be
jokios
izangelés
i
be
jokio
apib ézimo,
pa eikiamos
ben
de y-
nios
jung uky
g upelés:
1.
jungiamieji
(i , bei,
i gi,
a,
e pag,
aipajég
‘ aip
pa ’),
2.
salygos
(jey,
jeygi,
jeg,
jeine,
ki aip),
3.
ski iamieji(a ,
a gi,
alba
‘a ba’,
a ba,
ben
‘a ’,
buk-buk,
‘a ba-a ba’,
p z.:
buk
ge i,
buk
pik i),
4.
p ie’-
p iesiniai
(be ,
be aig
‘ aciau’,
ik ai,
ly z
‘ ik’,
wienok),
5.
nuolaidos
(kacz,
kaczei,
no in ,
jeib,
jeigi
‘no s’,
aczau),
6.
p iezas ies
(nes,
ne a,
ne ang
‘nes’,
jog,
kadangi,
jeib,
idan ,
jeng,
kaip,
kada
‘kad’),
7.
i8 ados
( odel,
odelei,
od in),
8.
sa ysio
(p ieg am
‘be
o’,
po am
‘po
o’,
kaip,
apagalaus,
galdu ey,
pa kidu ey),
9.
papildomieji
(nes,
jau,
jeg,
gi,
gu
‘a ’,
a zgu?
‘a
a3?’,
ugu?
‘a
u?’).
Sios
g ama ikos
jung uko
sky iaus
gale
y a
au o iaus
eikiausiai
is
lo y-
ny
k.
g ama iky
paim a
pas aba
apie
ai,
kad
kai
ku ie
nekai omieji
zodziai
(pa iculae)
dél
eiksmés
i ai umo
ampa
ai
p ie eiksmiais,
ai
jung ukais,
ai
p ielinksniais.
Pa yzdziu
ia
imamas
Zodis
a ,
ku i
au o ius
laiko
p ie-
eiksmiu,
kai
ko
no s
klausiama,
i
jung uku
—
kai
kas
no s
isski iama.
Tokia
nuomoné,
Zinoma,
iSplaukia
ik
i8
o,
kad
dalely e
Gia
laikoma
p ie eiksmiu.
Cia
pa
pa eik a
i
ki a
au o iaus
pas aba,
kad
Zodiiai
p ieg am,
po am,
wel,
galau ey,
apagalaus
y a
eilés
p ie eiksmiai
ada,
kai
eina
su
eiksmazodiiais
aplinkybei
eiks i,
i
jung ukai
ada,
kai
jungia
a
esia
Zodzius
bei
min is.
Si
pas aba
jdomi
uo,
kad
odo
au o iaus
jsigilinima
i
ieng
s a biausiy
p ie-
1Beje,
D.Kleino
éia
p idé as
i
apie,
be ,
ma y ,
iS
ine cijos,
nes
oks
p ieSdélis
neilius uojamas.
14
seen
e
eiksmio
unkcijy
—
aplinkybés
eigkima,
i
uo,
kad
ia
aip
pa
su okiama
paminé y
Zodziy
am
ik a
jungiamoji
eikimé.
Idomiy
pas aby
apie
jung uka
da
andame
i
pasku iniame
g ama ikos
sky elyje
(G
173-174).
Cia
pi miausia
eigiama,
kad
jung ukas
i
jungia
dau-
geli
daik y,
o
bei
—
pap as ai
du
daik us
a ba
ik
du
daik us,
p z.:
i
[zis,
i
as,
i
an ai;
Bei
Séule
bei
Men&
pames
Jewie ybe;
i
dangus,
i
zéme,
i
Angelai
i
Zmones
u
Diewo
ga be
apsaky i;
bei
ge ieji,
bei
pik iesi,
beigi
koznas
Zmogus.
Ka ais
bei
is eiskias
lo yny
kalbos
am-quam:
bei
a
Jz,
bei
u.
Taigi
bei,
kaip
ma ome,
senojoje
kalboje
galéjo
jung i
i
daugiau
kaip
d i
iena i
es
sakinio
dalis.
Taipajeg
‘ aip
pa ’
daznai
pasakomas
i
su
i :
dana
aipajeg
i
winas.
Kada
eiskia
i
‘kad’:
aip
ilpnas
apa,
kada
i
a
dieng
numi e
( ie oj
kad,
jog
i
a
dieng
numi e).
Jung uky,
ypaé
p ijungiamyjy,
a ojimo
s y a img
bei
nepas o uma
o-
do
ai,
kad,
pa yzdiiui,
p ieZas is
a
ikslas
nusakomi
p amaisiui
zodZiais
jeib,
idan ,
jeng,
kaip,
kada,
kad:
kada
(kaip,
jeib)
pakajus
bu u
an
Zémes;
idan
(jeib)
zwen ay
giwen umb.m;
jeng
ilgay
giwe i
an
Zémes;
bijaus,
kaip
(kad)
negalé i
ai
is ai y i;
pa ei is
Wi au ybei,
idan
nu idéjimai
be
ka énes
nepa ilik u;
owj is
e idaboja
jeib
nepul u.
Jaus ukas.
Apie
jaus ukus
D.Kleino
pasaky a
(G
143),
kad
jie
a ojami
d asios
bisenai
a ba
ges ams.
Cia
labai
eisinga
min is,
kad
Jaus ukais
eiskiamos
d asios
biisenos,
adinasi,
jausmai,
emocijos,
be
jokiu
budu
jie
negali
is eikS i
ges y:
jie
egali
bu i
palydimi
ges y.
Sioje
g ama iko-
je
enkinamasi
ik
jaus uky
suminéjimu.
Jy
p iskaigiuo a
sep yni
bi eliai:
1.
susukimo
(0,
ak/),
2.
meilumo
(meilul,
aukJu ),
3.
juoko
(4
a
4),
4.
skausmo
(ay,
ak,
deja,
ayman!),
5.
sud audimo
(a,
0,
ba),
6.
keiksmo
(czui,
é ui),
7.
ildymo
( i {z,
s i {z,
S
i
s yl,
ku is
nu odomas
kaip
klaipédiskiy
a més
ak as).
IS
suminé y
jaus uky
ik
s yl
y a
ge manizmas,
isi
ki i
—
lie u i8ki.
D.Kleinas
nepa eikia
né
ieno
is ik uky
a ojimo
a ejo:
sin akséje
apie
juos
né
neuZsimenama.
Beje,
jung uko
sky iuje
y a
keis a
pas aba,
kad
jung ukas
a
‘o’
pe eings
j
jaus uky
klase.
Tai,
zinoma,
nejmanomas
dalykas.
II.
K.Sapino
i
T.Sulco
*
Compendium
G amma icae
Li h anicae”!
P ie eiks
mis.
Kaip
spéjama,
K.Sapiinas
sa o
g ama ika,
jo
pa adin a
”Nomencla o ”,
galéjo
bi i
pa ases
jau
apie
1643
m.,
adina-
si,
desiméia
me y
ankséiau,
negu
iséjo
D.Kleino
”G amma ica
Li anica”.
1651
m.
jis
bu o
ga es
Ka aliauéiaus
uni e si e o
leidima
ja
isleis i,
be
uo
leidimu
nepasinaudojo
dél
nezinomy
p ieZasciy.
Viena
is
jy
galéjo
bi i
ai,
i
Compendium
G amma icae
Li h anicae
Theophilii
Schul zen,
Pas .
Ca -
eno .,
Regiomon i...
1673
( oliau
su .
Sap).
15
Jau
ien
oks
sug e inimas
aki aizdziai
edo,
jog
F.Haackas
negaléjo
nenu-
sizia é i
j
D.Kleino
g ama ika.
Beje,
K.Sapino
i
T.Sulco
g ama ikoje
bu i-
mo
ie a
(in
loco)
odan ys
p ie eiksmiai
isdés y i
isai
ki a
eile.
Pagaliau
i
pa ys
ic os
p ie eiksmiy
a ski i
eikSmiy
nusakymai
F’.Haac-
ko
eikiausiai
nukopijuo i
is
D.Kleino
g ama ikos
(Zinoma,
jeigu
ne
is
jiems
abiem
bend o
kokio
no s
ki o
gal inio),
plg.:
in
loco,
de
Loco,
pe
Locum,
ad
Locum.
Siaip
jau
pa s
p ie eiksmio
sky iaus
planas
F.Haacko
g ama ikoje
ski iasi
iek
nuo
D.Kleino,
iek
nuo
K.Sapiino
i
T.Sulco
g ama iky
a i inkamy
plany.
Pi mojoje
musy
g ama ikoje
po
isy
eik3miy
isdés ymo
pa eik i
ke u i
punk-
ai
pas aby,
ku iose
pi ma
ka a
li uanis ikos
is o ijoje
a)
iskel as
jnagininko
bei
ie ininko
p ie eiksméjimas,
sug e in as
su
seno es
g aiky
kalbos
nau-
dininko
p ie eiksméjimu;
b)
palies a
-(i)ai
p iesagos
p ie eiksmiy
da yba
is
bud a dziy;
c)
pa ody as
Zodzio
kaip
a ojimas
i ai iomis
eiksmémis:
nusi-
s ebéjimo
p ie eiksmio
(kaip
gé as
i a
Diewas
mu u!),
pageida imo
dalely és
(kaip
man
Diewas
pade u!,
kaip
pakajus
bu u
bei
ando a!),
san ykinio
a ba
jungiamojo
zodzio
(kaip
Zmogaus
giwenimas
i a,
aip
bus
i
jo
mi imas
}),
jung-
uko
(kaip
Adomas
puoles
buwo,
pame e
weidg
Diewo;
p isaky a
i a
Zmogui,
kaip
giwen u
nobagnay).
D.Kleinas
Zodi
kaip
ais
a ejais
laiko
pa ikula,
igsky us
paci uo a
pasku inj
sakini,
ku
i
jo
Ziu imas
jung ukas.
K.Sapino
i
T.Sulco
g ama ikos
p ie eiksmio
sky ius
p adedamas
po a
jZanginiy
pas aby,
po
ku iy
isdés y os
i
labai
umpai
(ka ais
os
ienu
zodiiu)
pailius uo os
24
p ie eiksmio
(is
ik yjy
daznai
dalelyéiy
a
ki y
nekai omyjy
Zodziy)
eikmés.
Visas
sky ius
baigiamas
laipsnia imu.
F.Haacko
g ama ikos
p ie eiksmio
sky iuje
k in a
j
akis
Zymiai
didesnis
pa yzdziy
kiekis,
aiskin inas
uo,
kad
a3ydamas
sa o
Zodyng
au o ius
bu o
sukaupes
daugiau
medZiagos
negu
ki i.
Sup an ama,
i
Gia
dalia
ik y
p ie-
eiksmiy
apséiai
duo a
ki y
nekai omyjy
kalbos
daliy
zodziy,
ku ie
au o iaus
ak uojami
kaip
p ie eiksmiai.
15
e esniy
a
idomesniy
p ie eiksmiy
F.Haacko
g ama ikoje
galima
pami-
né i
okius:
[ z
ie os,
Ku
jeng
‘kame’,
ie ogie
‘ iesiai’,
ie am‘ .p.’,
Ténjau,
zengu,
Tengu,
Nam4
‘namo’,
Ka ul,
P opé nay
‘p ied
ejus
me us’,
Po y-
oj,
Pi m o,
Dieni[zkay
‘kasdien’,
Nepalau inay,
Ka un a
‘kada
no s’,
Kas
me g,
niekadai,
niekadais,
Walandéle,
po eéiay
‘ eciasyk’,
SzwéZey
‘nese-
niai’,
Tulas ka u
‘ka ais?’,
a pencz,
P idé anéiey,
Rank[zéiey
‘s aiga,
ne i-
ké ai’,
Régimay
‘ ieSai,
a i ai’,
Powi am
‘ isai’,
Palengway,
pamazay
‘pa-
mazu’,
T umpin eley,
Taipojau,
Nieku
budu,
pod augiey
‘d auge’,
Ski u
‘sky-
ium’,
P ipul inay,
nedinnomis,
galausey;
plg.
aip
pa
sla ybes
Czie u,
Neczie u,
Mie nay
‘nuosaikiai’,
Wiedlibay
‘pa ogiai,
pado iai’,
Nop o
Jnay
‘ el-
ui’,
Abelnay
‘ isiskai’.
Visi
ki i
F.Haacko
pa eik i
p ie eiksmiai
niekuo
ypa ingu
neiisiski ia
is
daba inéje
kalboje
a ojamyjy.Jie,
kaip
i
ki ose
ia
minimose
g ama ikose,
y a
i ai ios
kilmés
i
i ai iy
da ybiniy
ipy:
i a diniai,
bud a diniai,
daik a-
a diniai,
eiksmaZodiniai
a
daly iniai,
su
p iesagomis
bei
p ieSdéliais
i
be
ju,
ki i
iesiog
iS iedéje
i8
sus aba éjusiy
linksniy
o my
—
isiskai
okie
kaip
i
daba
a ojamieji.
’
Is
nekai omyjy
kalbos
daliy
zodziy,
ku iuos
F.Haackas
p isky é
p ie
p ie-
22

eiksmiy,
nusizi i éjes
i
D.Kleino
g ama ikg
a ba
j
ki y
kalby
g ama ikas,
galima
pamine i
dalely es
A ,
A gi,
a gu,
bau,
bés,
e ,
A ne,
Ne,
Neygi,
a és
‘gal’,
ben,
Nuggi,
Ej e
‘ egul’,
Sz ay,
wey,
e,
ik ,
ik ay;
jaus ukas
ak,
Ey,
Ayman;
jung ukus
Bu en ,
Kaip
an ay,
78;
modalinius
zodzius
Tie a,
Be od’s,
Beje,
Pi ma,
An a,
T eéid,
plg.
e s ini
jung uka
Wienok,
sla iska
dalely e
Li z
‘ ik’.
Tdomu
ai,
kad
jau
F.Haackas
a ojo
okius
i
daba
labai
populia ius
jung ukus
kaip
Bu en ,
Kaip
an ay,
modalinius
Zodiius
Tie a,
Be od’s,
Beje.
Tokie
ak ai,
kad
i
gana
pap as i,
odo
g ama ikos
au o iaus
kalbos
a i-
mg
y
su
liaudies
gy aja
kalba.
Sios
g ama ikos
bid a dzio
sky iuje,
ku
kalbama
i
apie
skai a dzius
(ma
au o ius
juos
p iski ia
p ie
bid a dziy),
p ie eiksmiais
(”ad e bia
nume alia”)
laikomi
ne
okie
junginiai
kaip
wieng
ka g,
du
ka u,
is
ka us...,
i[[]de[zim s
i
wieng
ka g...,
du
[zim u
ka u,
uk an is
ka i.
Tai,
zinoma,
aiskin ina
uo,
kad
su
p ie eiksmiais,
Zi in
j
juos
ien
seman iskai,
bu o
suplakamos
ne
ik
nekai omosios
kalbos
dalys,
be
ka ais
ne
ku ie
ne
ku ie
kai omyjy
kalbos
daliy
zodziai
a ne
zodziy
junginiai.
An a
e us,
g ama i]
os
au o ius
galéjo
i
jaus e
jaus i
ben
dalies
okiy
jung uky
p ia éjima
p ie
p ie eiksmiy.
Juk
pakanka
okiy
jung uky
an ajam
démeniui
su umpeé i
dél
linksnio
s aba éjimo,
i
p isisliejes
jis
p ie
pi mojo
démens
suda ys
ik a
sudu inj
p ie eiksmi,
plg.:
iengka ,
duka ,
iska ...
Cia
galima
bu y
da
p imin i
i
okios
pa
da ybos
ki us
Siuolai-
kinius
p ie eiksmius,
p z.:
iengsyk,
diusyk,
issyk...,
pi mgka ,
an gka ,
écigka ...,
pi masyk,
an asyk,
ééigsyk...
Toliau
s a bu
padiii é i,
kuo
ski iasi:
F.Haacko
g ama ikos
(jau
XVIII
a.
da bo)
seman iné
p ie eiksmiy
klasi ikacija
nuo
ki y
d iejy
paciy
pi myjy
D.Kleino
i
K.Sapiino
bei
T.Sulco
g ama iky
(da
XVII
a.
da by)
a i inka-
mos
klasi ikacijos.
Siy
isy
ijy
g ama iky
p ie eiksmiy
seman inés
klasi ikacijos
pag indas
y a
ienodas
—
p ie eiksmiy
leksiné
eikimé.
Kadangi
isose
Siose
g ama-
ikose
su
p ie eiksmiais
iS isai
suplak os
dalely és,
ka ais
i
ku ie
ne
ku ie
Jung ukai,
ne
jaus ukai
bei
modaliniai
Zodiiai,
ai
i
p ie eiksmiy
seman inés
klasi ikacijos
pag inda
jeina
Gia
i
isy
siy
pas a yjy
Zodziy
eiksmés,
ku ios
daZniausiai
labai
sub ilios,
sklidzios
i
neaiskios,
kad
ne
labai
sunku
a
iesiog
nejmanoma
jy
nusaky i.
Pa i
klasi ikacijos
schema
eikiausiai
pasiskolin a
is
klasikiniy
kalby
g ama iky,
ku iy
panaudojima
lie u iy
kalbos
g ama ikai
aiskiai
liudija
lie u iy
kalbos
eiksmiy
g e inimas
bei
lyginimas
su
klasikiniy
kalby
eiskiniais,
aip
pa
okios
uZuominos
apie
a
g e inima
bei
lyginima
kaip
"mo e
G aeco um,
mo e
La ino um”
a ba
”sicu
apud
La inos”
i
pan.
Klasikiniy
kalby
g ama iky
i aka
ben
is
dalies
bus
nulémusi
i
apylygi
lie u isky
g ama iky
p ie eiksmio
seman iniy
sky eliy
skai iy.
Tiesa,
pi mu
pozi i iu
a odo
maziausias
y
sky eliy
skaicius
D.Kleino
g ama ikoje
—
17,
0
didziausias
K.Sapiino
i
T.Sulco
g ama ikoje
—
24,
be
i8
ik yjy
i
D.Kleino
g ama ikoje
laiko
p ie eiksmiai
paski s y i
{
is
smulkesnes
g upeles:
esa-
mojo,
bi ojo
i
bisimojo
laiko,
o
kiekybés
p ie eiksmiai
—
aip
pa
j
is
smulkesnes
g upeles:
skaiéia imo,
i empimo
i
susilpnéjimo.
Taigi
i
D.Klei-
no
g ama ikoje
pag indiniy
p ie eiksmio
seman iniy
sky eliy
y a
17,
0
ka u
23
su
omis
smulkesnémis
g upelémis
iS
iso
22.
F.Haacko
g ama ikoje
okiy
sky eliy
23.
y
Lo yniski
y
sky eliy
j a dijimai
isose
ijose
g ama ikose
aip
pa
negalé-
jo
a si as i
be
ki y
kalby,
pi miausia
lo yny
kalbos,
g ama iky
i akos.
[domu
ai,
kad
ne
okie iy
kalba
pa agy ose
y
laiky
g ama ikose
isa
pag indiné
g ama iné
e minologija
y a
lo yniska.
Tokia
bu en y a
i
F.Haacko
g ama-
ika.
Tad
i
Gia
p ie eiksmio
seman iniy
sky eliy
pa adinimai
y a
lo yniski,
bu en :
1)
loci,
2)
empo is,
3)
nume i,
4)
quan i a is,
5) quali a is,
6)
in e ogan-
di,
7)
simili udinis,
8)
compa andi,
9)
in endendi,
10)
emi endi,
15)
ju andi,
16)
op andi,
17)
ho andi,
18)
cong egandi
e
sepa andi,
19)
excludendi,
mi-
nuendi,
20)
co igendi,
21)
concedendi,
22)
o dinis,
23)
e en us.
DidzZioji
y j a dijimy
dalis
jeina
j
isy
ijy
pi myjy
g ama iky
p ie eiks-
mio
sky ius,
be
kiek iename
i$
jy
pasi aiko
i
ienas
ki as
nesika ojan is
i a dijimas,
pa yzdziui,
D.Kleino
g ama ikoje
nepa a o as.
Pas a oji
ap-
linkybé
aiskin ina uo,
kad
D.Kleino
g ama ikos
p ie eiksmio
sky iuje
ben
kiek
mazéliau
dalelyéiy,
jung uky,
jaus uky
bei
ki okiy
zodziy,
ko
gana
aps u
ki y
d iejy
au o iy
g ama ikose.
Sup an ama,
jog
kuo
daugiau
j
g ama ika
ide a
a iamyjy
p ie eiksmiy,
uo
daugiau
p i eike
i
jy
eiksmiy
nusakymy.
Pa yzdziui,
K.Sapuno
i
T.Sulco
g ama ikoje
XI
p ie eiksmiy
sky elis
pa a-
din as
[ad e bia]
explanandi,
.y.
i8dés ymo,
isplé ojimo
[p ie eiksmiai].
I8
ik yjy
Gia
pa eik i
ne
p ie eiksmiai,
o
ik
g yniausi
jung ukai
dan ,
Je
i
i a dis
Ta ai,
ku j
au o ius
lo yniskai
nusako
id
es
‘ ai
y a’.
Vadinasi,
i
as
j a dis
au o iaus
su okiamas
kaip
am
ik as
jung ukas,
a ojamas
p ie’
zodizio
a
posakio
paaiskinima.
Ka ais
pa eik os
ilius acijos
lyg
i
nepa i ina
pa ies
sky elio
j a diji-
mo.
S ai,
pa yzdziui,
F.Haacko
g ama ikos
XXIII
p ie eiksmiy
sky elis
(beje,
jis
iesiog
pazodziui
nu agy as
is
D.Kleino
g ama ikos
p ie eiksmio
XIV
sky-
elio)
lo yniskai
pa adin as
[ad e bia]
e en us
‘igei ies
[p ie eiksmiai]’,
be
jame
pa eik i
ilius aciniai
pa yzdziai
P ipul inay
(D.Kleino
g ama ikoje
—
p ipul iney),
Palaimingay,
Ne iczomis,
nezinnomis
pa ys
ieni
isei ies
negali
ody i.
ISsei i
Gia
am
ik ais
a ejais
galé y
eiks i
ik
eiksmazodZiai,
p ie
ku iy
bii y
p islije
Sie
p ie eiksmiai.
£
F.Haackas,
kaip
i
abiejy
pa iy
pi myjy
g ama iky
au o iai
(D.Kleinas
i
K.Sapiinas
bei
T.Sulcas),
p ie
p ie eiksmio
p iski ia
ne
ik
isas dalely es,
iena
ki a
modalinj
Zodi,
jung uka,
siaip
jungiamaji
Zodj
a
ne
jaus uka,
be
ka ais
i
iena
ki a
linksnio
o ma
a
ne
zodZiy
jungini.
Pa yzdiiui,
jo
(F.Haacko)
g ama ikoje
is
D.Kleino
g ama ikos
iesiog
pazodziui
nu asy-
i
i
p ie
ie os
p ie eiksmiy
p iski i
jnagininkai
Sz@
Daik u,
An&
Daik u,
Nieka u
Daik u.-
Daba
mums
ypaé
idomu
ai,
kad
jau
pi myjy
lie u iy
kalbos
g ama iky
au o iy
be eik
p ies’
350
me y
pas ebé as
okiy
jnagininky
p ie eiksmisku-
mas,
am
ik as
jy
a o ikis
nuo
linksnio
eiksmés
i
p ia éjimas
p ie
p ie-
eiksmio.
Ma
okia
jau
ie os
inagininko
p igim is
i8
seny
seno és.
Be
laiky i
paminé y
jnagininky
ik ais
p ie eiksmiais
negalé ume
da
i
Sian-
dien,
kaip
negalime
laiky i
p ie eiksmiais
i
okiy
daba inés
kalbos
junginiy:
Sig
diéng,
ang
diéng,
ki g
diéng,
nes
diéng
éia
y a
ik as
daik a a dzio
ga-
24
Sa
a
hm
ll
uninkas,
no s
i
u in is
p ie eiksmiui
bidinga
laiko
eiksme,
be
igliekan is
kaip
pazymimasis
Zodis,
ku io
daik a a diskuma
s ip ina
i a diniai
de ina-
see
<
oe
8
one
~
7h
e
xe.
.
oon
Kk
he
192
pice
e
mieji
pazyminiai
Sig,
ang,
ki g.
Be
kai
ik
ia
nu ody o
ipo
junginiai
dél
jy
nuola inio
a ojimo
laiko
eikime
émé
s aba é i
i
ka u
émé
bluk i
jy
links-
nio
eikSmé,
ai
jau
p ieS
sim us
me y
émé
da y is
nebe eikalinga
linksnio
eiksmés
ody oja
—
an ojo
démens
galiiné,
ku iai
gy ajame
kalbos
s au e
nuk i us
u éjo
susilie i
j
iena
Zodj
abu
junginio
démenys:
Siandien,
Sia idie;
plg.
aip
pa
p ie eiksmius
ana idie,
ki a idie
i
daugeli
naujesniy
zodziy,
susida iusiy
jau
pagal
idinius
p ie eiksmiy
aidos
polinkius,
p z.:
ana diej,
anandie
.ai,
ana idienaisi
k .
Beje,
pi myjy
g ama iky
junginiai
Sz&
Daik u,
Ani
Daik u,
Nieka u
Daik u
ne
i
daba
negali
bi i
laikomi
p ie eiksmiais
da
i
del
o,
kad
dd k as
y a
labai
konk e us
daik a a dis,
no s,
be
ki y
eiks-
miy,
u i
da
i
ie os
eiksme,
ku i
ypaé
biidinga
p ie eiksmiui.
Be
o,
Zodzio
ddik as
inagininko
galiné
-u
niekada
ne odé
endencijos
nu upé i,
i
pi myjy
g ama iky
au o iy
p ie
p ie eiksmiy
p iski i
junginiai
su
uo
daik a a dziu
niekados
negaléjo
susilie i
j
ieng
Zodj
i
i s i
ik ais
p ie eiksmiais.
F.Haackas
jau é
i
ki y
jnagin’aky
am
ik a
p ie eiksmiskuma:
p ie
p ie-
eiksmiy
jo
p iski i
junginiai
Szi i
budu,
Nieku
budu
(plg.
a
pa i
junginj
eikSme
‘nullo
modo’
Sap
66),
ku ie,
kad
i
p ia éje
p ie
p ie eiksmiy,
be
né-
a
jais
i e.
Cia
da
galima
paminé i
F.Haacko
p ie eiksmiu
laikoma
jungini
Tulas
ka u
‘keliska ,
ka ais’,
ku is
né a
isai
aiskus,
nes
j a dZio
ienaskai-
os
a dininko
ilas
i
daik a a dzio
daugiskai os
kilmininko
ka y
ySys
ia
ne
isai
su okiamas.
Negali
miisy
nes ebin i
ai,
kad
F.Haackas
aip
pa
puikiai
sup a o
pa j
linksniy
a
am
ik y
junginiy
p ie eiksméjimo
p ocesa,
jau é
jy
p ie eiks-
miskuma
a
isigka
sup ie eiksméjima,
plg.
okius
linksnius
a
junginius
kaip
Dienoj,
Ry meczeis,
Waka ais,
Pie umis,
Kas
me g,
Czie u,
Neczie u,
Nak imis,
Walandéle,
I z
naujo,
Po
wi am
‘ isai,
isiskai’,
dél
ku iy
isié-
ko
p ia éjimo
p ie
p ie eiksmiy
a
sup ie eiksméjimo
i
daba
nelabai
bi y
galima
abejo i.
Baigian
pas abas
apie
F.Haacko
g ama ikos
p ie eiksmj
galima
p iei i
p ie
okiy
i8 ady.
1.
A imesnés
pazinés
jau
ien
su
F.Haaco
g ama ikos
p ie eiksmiu
o-
do
jos
au o iy
bu us
iZ algy
lie u iy
kalbos
moko a,
sugebéjusi,
u in
labai
maza
Sal iniy
—
os
po
pa iy
pi myjy
g ama iky,
pa asy i
gana
o igina-
lig
konspek ing
lie u iy
kalbos
g ama ika,
ski a
da
pla esniems
skai y ojy
sluoksniams
negu
pa i
pi moji
D.Kleino
g ama ika.
Pi maja
D.Kleino
g ama ika
galéjo
pasinaudo i
ik
ie
(daugiausia
P isy
Lie u os)
in elegen ijos
sluoksniai,
ku iems
sup an ama
bu o
lo yny
kalba.
F.Haaco
g ama ika,
kaip
i
D.Kleino
”Compendium’as”,
bu o
p ieinama
i-
siems
okieéiy
kalba
mokan iems
skai y ojams,
o
P isy
Lie u oj
okiy
skai y-
ojy
ais
laikais
bu o
daugiau,
nes
mokyklose
dés omoji
kalba
bu o
okieéiy.
P ielinks
nis.
F.Haackas,
kaip
i
D.Kleinas,
neduoda
jokio
p ie-
linksniy
apib ézimo
(H
326—328).
Jis
laiko
juos,
kaip
i
p ie eiksmius,
jung-
ukus
bei
jaus ukus,
nekai omaisiais
Zodziais,
a ba
dalely émis
(pa iculae).
P ie
p ielinksniy
jo
p iski i
i
p iesdéliai
bei
polinksniai,
a ba
pos pozicijos,
P zZ.:
ap,
api,
a ,
pa ,
pa,
da,
pi,
na.
Visus
siuos
zodziy
démenis
jis
laiko
25
neski iamaisiais
(insepa abiles)
p ielinksniais,
nes
jie
sky ium
ne a ojami,
p z.:
apgallu
‘i eikiu’.
Pos pozicijos
pi
i
na
es i
a dazodzio
a ba
i a dzio
gale,
p z.:
Diewop
‘pas
Die a’,
mangsp
‘pas
mane’,
mie ana
‘i
mies a’.
Esan
daugiskai ai,
au o ius
sako,
a p
kilmininko
i
pi
jsi e pia
m:
mu ump
‘pas
mus’,
ju ump
‘pas
jus’.
Ski iamieji
p ielinksniai
gali
aldy i
iena
a ba
kele a
linksniy.
Kilmi-
ninka
aldo
n@g,
pi m,
dél,
an ,
a p,
i z;
galininka
—
pe ,
pas,
p a,
a ba
p o,
apie,
aplink,
p ie z,
i,
ing;
inagininka
(abla i um
ins umen alem)
—
u,
ies.
Ikki
aldo
kilmininkg
i
naudininka;
kilmininkg
i
galininka
aldo
uZ,
be
esan
ski ingoms
eik8méms:
kai
eigkia
‘anapus’
—
kilmininka,
kai
eiskia
‘lygiai
kaip’
—
galininkg.
Pagal
(secundum)
i
P ieg
‘p ie’
aldo
be
ski umo
éia
kilmininka,
¢ia
galininkg.
Pas a ieji
du
p ielinksniai,
kaip
ma o-
me,
daba inéje
kalboje
kiek
ki aip
a ojami:
pi masis
su
galininku,
an asis
( iksliau
sakan ,
p ie)
su
kilmininku.
P ielinksnis
po
ski ingoms
eikSméms
nusaky i
a ojamas
su
ski ingais
linksniais,
p z.:
po
kai és
Rankés
(nusakan
ie a),
po
Jzwen és
T aicés,
a ba
po
Jzwen ai
T aicei
(nusakan
laika).
Daba inéje
kalboje
i
ie os
san yki
nusakan
pa a ojamas
naudininkas
(po
kai ei
ankai).
G ama ikos
au o ius
okio
pa yzdzio
nepa eikia.
Tas
pa s
p ielinksnis
(po)
aldo
galininka,
kai
eiskia
—
wi g
wie g)
i
inagininka,
kai
eiskia
‘p ieSais,
aki aizdoje’
(po
Diewu
e me)
a ba
‘apagioje,
zemiau’
(po
Dangumi).
Kaip
ma y
i8
Sios
apZzalgélés,
F.Haacko
g ama ikos
p ielinksnio
sky ius
labai
jau
umpu is
i
konspek i3kas,
be
uZ a
planingas,
nuoseklus,
palygin-
i
ikslus
i
labai
lie u iskas:
jame,
galima,
saky i,
isidkai
né a
nelie u isky
p ielinksniy
a
nelie u isky
jy
a ojimo
a ejy.
Visi
F.Haacko
iskel i
p ie-
linksniai,
issky us
ik
iena
ki a
a chai3kesnj
(ing,
p ieg),
islyginus
a3yba,
i
Siandien
y a
no miniai,
o
ai
sa o
uoZ u
odo
au o iaus
—
li e a ines
kalbos
no min ojo
pas angas.
Jung ukas.
Sios
g ama ikos
jung uko
sky ius
da
konspek iskesnis
negu
p ielinksnio.
Jis
pusiau
okigkai,
pusiau
lo yniskai
pa adin as
”Von
den
Conjunc ionibus”
i
i&dés y as
a3 uoniomis
umpomis,
po
1—3
eilu es
uZi-
manéiomis,
pas aipélémis,
ku
lo yniskai
is a dy os
aS uonios
jung uky
g u-
pelés.
S ai
jos:
1.
jungiamieji
(i ,
bey,
i gi,
0,
eipag,
aipajeg),
2.
ski iamieji
(a ,
a gi,
a ba,
buk
buk),
3.
salygos
(jey,
jeysgi,
jeig,
jeyne,
ki aip),
4.
p ies-
p ieginiai
(Be ,
be aig,
d,
a ba
o,
aczaus,
ben,
ik ay,
ly z,
wienok),
5.
nuo-
laidos
(kacz,
kaczeyg,
no in ,
jeib,
jeygi),
6.
p iezas ies
(nés,
né a,
né ang,
jog,
kadangi,
jeib,
idan ,
jeng,
kaip,
kada
‘kad’),
7.
iS ados
( odél,
odéley,
od in),
8.
asos,
sa ysio
(p ieg am,
oliaus,
po am,
apagalaus,
galdu ey,
pa kiau ey).
F.Haacko
jung uko
saky ius
sa o
kompak iskumu,
planingumu
nesiski ia
nuo
ki y
nekai omy
kalbos
daliy
sky iy.
Labai
ikslis
y a
i
pa ys
lo yniski
a ski y
jung uky
g upeliy
j a dijimai.
Be
jis
labai
ski iasi
nuo
p ie eiksmio
i
p ielinksnio
sky iy
sa o
u iniu,
pa eik ais
jung ukais:
cia
daugiau
negu
ki u
nelie u isky
zodZiy
i
ypaé
okiy,
ku ie
palygin i
su
daba ine
li e a i-
ine
kalba
labai
jau
a chaiski.
Nelie u iski,
pa yzdziui,
y a
4
(sla .)
‘o’,
ly z
(sla .)
‘ ik’,
kacz,
kaczeyg
(plg.
lenky
choé,
chociaz),
o
i8
senyjy
a
senesniy-
ju
aS y
ezinomi
okie:
eipag,
aipajeg,
jeygi,
jeig,
be aig,
jeib,
nés,
né a,
26
sen
ane
a e
eel
né ang,
jeib,
jeng,
kada
‘kad’,
od in,
apagalaus.
Nebea i inka
daba
no mos
i
aczaus,
wienok.
S ebin
sios
g ama ikos (kaip
i
apsk i ai
pi myjy
g ama iky)
jung ukus,
k in a
j
akis
cen
Jy
ski umas
nuo
daba iniy
jung uky,
am
a
jy
nes abilumas,
jud umas.
Tokia
ypa ybé
eikiausiai
aiskin ina
uo,
kad
jung-
ukas
y a
kalbos
dalis,
ku i
éliau
uz
ki as
ima
ple o is.
Kiek ienoje
senoje
kalboje
iki agy iniu
laiko a piu
jung uky
skaicius
u éjo
bu i
labai
ibo as.
Sne amoji
kalba
ig
iso
enkinasi
magesniu
jung uky
in en o iumi,
nes
jai
budingesnés
pap as os,
bejung ukés
kons ukcijos.
Jung uky
ypaé
p i eikia
kiek ienos
kalbos
agy iniu
pe iodu.
Jy
lie u iy
kalbai
ypaé
p i eiké,
kai
se-
nujy
a”
/ ojy
im a
e s i
is
ki y,
jung uky
sis ema
labiau
isplé ojusiy
kalby
i ai ius,
daugiausia
eliginio
u inio,
eks us:
maldas,
giesmes,
Biblija
i
. .
Tokiu
a eju
sa y
jung uky
pap as ai
nepakanka,
jy
enka
skolin is
is
ki y
kalby
a ba
skubomis
susida y i
sa o
kalbos
p iemonémis.
Tada
i
iskyla
kal-
boje
skoliniy
i
skubomis
suda y y
naujada y,
ku ie
ilgainiui
iS
kalbos
u i
pasi auk i,
uzleisdami
ie a
naujesniems
i
ikslesniems.
Jaus ukas.
Kaip
i
apsk i ai
isose
pi mosiose
g ama ikose,
aip
i
F.Haacko
g ama ikoje
jaus uko
sky ius
umpu is
—
os
deSim ies
eiluéiy.
Cia
au o iaus
p iskaiciuo a
ne
desim
jaus uko
g upeliy,
ku ios,
kaip
i
jung-
ukai,
i a dy os
Si aip:
1.
sugukimo
(0,
ak),
2.
meilumo
(mielul,
auk u ),
3.
juoko
(G,
d,
4),
4.
skausmo
(ay,
ak,
deja,
ayman),
5.
sud audimo
(a,
0,
ba),
6.
keiksmo
(ézui,
Pui),
7.
e ksmo
(Ui,
ui,
ui),
8.
pagaipos
(a
a),
9.
g asinimo
(Nu,
nu),
10.
ildymo
( i [z,
s i [z,
5,
p ).
Kad
F.Haacko
ge okai
pasinaudo a
D.Kleino
g ama ika,
be
ki a
ko,
odo
i
jaus uko
sky ius.
Cia
ne
penkios
pi mosios
jaus uky
g upelés
iesiog
pazo-
dziui
nu a3y os
is
D.Kleino
g ama ikos,
isai
a
padia
eile
pa eik i
absoliuéiai
ie
pa ys
pa yzdZiai.
Ski iasi
giek
iek
ik
ie
pa ys
lo yniski
y
g upeliy
i a -
dijimai:
D.Kleinas
juos
suda é
o ien uodamasis
daugiau
j
paéius
jaus ukus,
o
F.Haackas
—
j
pa i
skai y oja.
Todeél
pi masis
jiems
j a dy i
pa a ojo
ge-
undijaus
o ma,
o
an asis
—
esamojo
laiko
eikiamojo
daly io
o ma,
plg.
D.Kleino
(in e jec iones)
exclamandi
i
F.Haacko
—
exclaman is.
Kad
i
nedaug
Gia
y
jaus uky
nu ody a,
be ,
kaip
i
D.Kleino
g ama-
ikoje,
jie
labai
jau
lie u iski.
Beje,
ben
ienas
gia
minimy
abiejy
au o iy
p ie
jaus uky
p iski y
zodziy
—
bi en
deja
—
y a
ne
iek
jaus ukas,
kiek
modalinis
Zodis.
Tdomu
ai,
kad
né
ienas
pi myjy
g ama iky
au o iy
nekélé
aiks én
mi-
sy
is ik uky,
a si
nelaikydami
jy
Zodziais.
[s ik ukas
—
ai
ka ego ija,
ku i
j
g ama ikas
pa eko
kaip
kalbos
dalis
zymiai
eliau,
kai
bu o
a k eip a
daugiau
démesio
i
Snekamaja
kalba
i
i
ja
a spindinéig
g oziniy
ku iniy
kalba.
IV.
P.F.
Ruigio
”
An angsg iinde
eine
Li auischen
G amma ik”!
P ie eiksmis.
D.Kleino
i
P.F.Ruigio
g ama iky
pasi odym:
ski ia
94
me ai
(be eik
sim me is).
Pe
a
laika
( .y.
nuo
1653
iki
1747
mie y}
T
an angsg iinde
eine
Li auischen
G amma ik
in
ih em
na ii lichen
Zusammen-
hange
en wo en
on
Paul
F ied ich
Ruhig...
Kénigsbe g...
1747
( oliau
su .
R).
27

P iisy
Lie u oje
pasi odé
ben
ke u ios
a ski y
au o iy
lie u iy
kalbos
g ama-
ikos,
ku iose,
be
dagniausiai
labai
konspek iskai
ap a y
one ikos,
aSybos,
a miy,
zodziy
da ybos,
sin aksés
dalyky,
kiek
plagiau
i8dés y i
mo ologijos
dalykai
—
nué ies os
isos
ais
laikais
p ipazis amos
kalbos
dalys:
daik a-
a dis,
bud a dis,
skai a dis,
i a dis,
eiksmaZodis,
daly is,
p ie ieksmis,
p ielinksnis,
jung ukas
i
jaus ukas.
Lyginan
su
iy
dieny
jp as ine
kalbos
daliy
klasi ikacija
cia
ne andama
ik
dalely és
i
is ik uko.
Dalely é
¢ia
jjung-
a
j
p ie eiksmi,
o
apie
is ik uka
da
né
neuzsimenama.
Uz a
kalbos
daliy
skai¢iy
Gia
padidina
daly is,
ku is
laikomas
a ski a
kalbos
dalimi.
Visos
kalbos
dalys
isose
ke u iose
pi mosiose
g ama ikose
paski s y os
|
du
bi ius,
ku iy
pi maji
suda o
kai omosios
(daik a a dis,
bud a dis,
skai -
a dis,
i a dis,
eiksmazodis,
daly is)
i
an aji
—
nekai omosios
(p ie eiks-
mis,
p ielinksnis,
jung ukas
i
jaus ukas)
kalbos
dalys.
Beje,
nekai omosios
kalbos
dalys
isose
ke u iose
g ama ikose
adinamos
pa ikulomis
(pa icu-
lae),
aigi
p ie eiksmiai
ia
i gi
pa ikulos,
a ba
dalely és.
P.F.Ruigys
kalbos
daliy
isuma
adina
die
so
genann en
Pa es
O a ionis”
R
18.
O
ki oje
ie oje
nekai omosios
kalbos
dalys
jo
adinamos
Nebenwo e
R
115.
Taigi
i
p ie eiksmiai
jam
y a
pa iculae,
a ba
Nebenwo e
—
adinasi,
dalely és,
a ba
an aeiliai,
Salu inia
zodziai.
Pa s
p ie eiksmio
sky ius
P.F.Ruigio
g ama ikoje
p adedamas,
galima
sa-
ky i,
isiSkai
ais
paciais
Zodziais
kaip
F.Haacko
g ama ikoje,
be
p ie eiks-
miy
da yba
jo
(P.F.Ruigio)
nusaky a
Zymiai
igsamiau
negu
isose
ki ose
iki
jo
iséjusiose
g ama ikose.
Pi miausia
jis
eigia,
kad
p ie eiksmius
galima
pada y i
is
eiksmazodziy,
i
a
eigin
ilius uoja
okiais
is
eikiamybés
daly iy
iS es ais
p ie eiksmiais
kaip
Laup in inay,
Mylé inay,
ku ie
esa
pada y i
i8
eiksmazodZio
bend a ies
p idéjus
*skiemenj”
(die
Syllbe)
nay.
Toliau
jis,
kaip
i
isi
ki i
anks esniy
g ama iky
au o iai,
aikliai
pas ebéjo
daik a a dziy
”abla y o”,
.y.
ie i-
ninko
i
jnagininko,
p ie eiksméjima,
plg.
jo
i inima:
”Es
is
zum
o aus
anzume ken...
Da
sich...
ad e bia
machen
lassen,,,
on
Nominibus
Subs .
de en
Abla i us
localis
und
besonde s
ins umen alis
ad e biali e
geb auch
wi d,
z.E.
Widduj’
d inne ,
Pulkd
ode
Pulkais
hau enweise”
R
115—116.
Da
oliau
kalbama
apie
bid a diniy
i
daly iniy
p ie eiksmiy
da yba,
ku-
i
ilius uojama
okiais
pa yzdziais:
Ge as
—
ge ay,
Didis
—
didey,
G azis
—
g azey,
Zinnomas
—
4innomay.
Palies a
gia
i
biid a diniy
p ie eiksmiy
auké esniojo
bei
aukS iausiojo
laipsnio
o my
bei
p iesagos
-yn
p ie eiksmiy
da yba:
”Ge ay,
Compa .
ge a s
besse ,
Supe l.
ge dus
am
bes en”
R
116.
T i agale
p iegaide
odo
ZodZio
galas
a s,
i ap adg
—
dus.
Idomu
Zia
ai,
kad
okiy
p ie eiksmiy
auké¢iausiojo
laipsnio
o ma
pa ei-
kiama
pi miau
su
dus
gale,
lyg
ji
bi y
ip as iné,
pag indiné,
o
dél
auks iau-
siojo
laipsnio
o mos
pilno
galo
dusey
(=iausiai)
pasakoma
ik
iek,
kad
p ie
ge dus da
dagnai
p idedama
ey
(=iai).
Isei y,
kad
auks iausiojo
laipsnio
o mas
ada
a um
bu o
links ama
umpin i,
ko
da
nema y i
nei
D.Klei-
no,
nei
K.Sapiino
bei
T.Sulco
g ama ikose.
Kad
i
ne
isai
iksliai,
be
labai
idomiai
P.F.Ruigys
aikina
p iesagos
-yn
p ie eiksmiy
eikime
i
a ojima
su
eiksmazodiiu
ei i,
ku is
ienu
a eju
(p z.,
Ge yn
ei i)
eiskias
‘we den,
ie i’,
o
ki u
a eju
(p z.,
Hik
olyn)
u is
pap as o
éjimo
eikime.
Ne ikslu
28
Gia
ik
ai,
kad
yn,
gi di,
pada o
auks esniojo
laipsnio
o ma,
plg.:
”Bei
dem
e bo
ei i...
wi d
in
Compa a i o
yn
angehange ”
R
116.
Ne
isai
ikslus
i
eiginys,
kad
p ie
p ie eiksmiy
p idedamos
”nea ski iamosios
dalely és”
gi,
gu,
juk,
ja,
pi,
na,
link,
jau,
nes
is
ik yjy
kai
ku ios
is
Jy
nesusilieja
a ba
ne
isada
susilieja
su
p ie eiksmiu
(p z.:
juk,
link,
jau).
I
P.F.Ruigio
g ama ikoje
pa eik a
23
p ie eiksmiy
seman iniai
sky eliai,
i
ku iuos,
kaip
i
isose
ki ose
any
me y
g ama ikose,
j auk os
aip
pa
i
da-
lely és.
No s
daug
su asy y
ia
pa yzdziy
isiskai
su ampa
su
ki ose
g ama i-
kose
(ypa
F.Haacko
g ama ikoje)
esanéiais
pa yzdZiais,
a iau
daug
Gia
y a
i
okiy
ku iy
ki ose
g ama ikose
ne andame.
Vadinasi,
i
P.F.Ruigio
naudo-
asi
ki umis
g ama ikomis,
no s
ka u
i
s eng asi
iskel i
ben
kiek
i ai esniy
p ie eiksmiy.
Pa yzdiiui,
isiskai
nu agy os
i8
ki y
g ama iky
(i$
D.Kleino
a
F.Haacko)
okios
p ie eiksmiais
jy
isy
laikomos
dalely és
kaipa ,
a gi,
a gu,
bau,
bés
‘a ’,
A ne.
Ypaé
placiai
P.F.Ruigys
bus
pasinaudojes
F.Haacko
g ama ika
ski s y-
damas
p ie eiksmius
seman iniais
sky eliais.
Abiejose
g ama ikose
isiskai
su ampa
y
sky eliy
pa adinimz’,
k in a
{
akis
absoliuéiai
a
pa i sky eliy
nume acija
(eilé),
isiskai
oks
pa
jy
skaicius
(bii en
—
23).
Daugybé
uose
sky eliuose
esanéiy
pa yzdiiy
ne
ik
isiskai
apa is,
be
i
su a3y i
a
pa-
Gia
a ka.
Be
is
dél o
cia
andame
i
okiy
pa yzdziy,
ku iy
anks esnése
g ama ikose
né a.
Vadinasi,
jie
ne
is
ki y
g ama iky
nu agy i,
o
au o iaus
su-
ankio i
isiskai
sa a ankigkai.
Tai
is
p ie eiksmiai
a
au o iaus
jais
laikomi
zodziai
Zodeliai
bei
Siaip
pasakymai,
p z.:
Tam
ddik e,
I z
kazinku ,
Tenuy,
Ténlink,
Tenja ,
Szénlink,
Andpu ’,
;
widdy;
i z
ugpakalo;
Daba
ik ,
Da
ne;
T ilg
ka i,
Kiek
syki i,
Daug
sykid,
Wienlinkay,
Da
wiene a
iek,
Dwéje
liek,
T éje
iek,
Ké we a
iek,
Penke a
iek,
S é ze a
iek,
Sep yne a
iek,
A z one a
iek,
De yne a
iek,
De zim e a
iek,
Szim e a
iek,
Tik an e a
iek,
Tok u
‘ aigi’,
Kok &
‘welche
ges al ’,
Bjau ey,
I zmin ingay,
Tikk ay,
We ay,
S ipp ey,
N& zi dziey,
P ie eli zkay,
Szwelney,
Mandagiey,
Dikay,
Regimay,
Dowanay,
Meiley;
Uzka,
Ka
budu;
Néy
‘ a um,
lyg’,
Szi aipo,
Szi u
budd;
i
wél,
Pamazéli;
I z ie ’,
Manding,
Man
édos;
Nieku
budu;
Kazin,
Koné
‘be eik’;
Tes ow
‘ egul’,
Ben
Sykj.
P.F.Ruigio
iek
placiai
uzsimo a
suda an
seman inius
p ie eiksmiy
sky-
elius,
kad
j
juos
pa eko
p ie eiksmiy
kons ukcijy,
junginiy
i
ne
azeologiz-
my
bei
idiomy
(ka ais
ne
isai
lie u isky),
p z.:An
an o
‘zum
ande n’,An
eéio
‘zum
d i en’...;
Wienam
ddik e,
Ko
ne
mi es?
‘kodélgi
ne?’,
Kai
mg
Diews
(pab ézian
ko
no s
didelj
ik uma),
Diewé
d&k
kad,
Kaip
ma ome,
p ie eiksmio
sky iaus
pa yzdziy
gausumu
i
didesniu
jy
i ai umu
P.F.Ruigio
g ama ika
p anoks a
ki as
anks esnes
g ama ikas,
o
ai
‘jau
liudija
au o iaus
didelj
mokéjima
gim osios
kalbos,
jo
glaudziausia
ysi
su
liaudimi,
su
liaudies
Snekamaja
kalba.
Nuo odos
j
lo yny,
seno és
g aiky
i
heb ajy
kalbas,
y
kalby
ak y
su-
g e inimas
su
lie u iy
kalbos
ak ais
odo
P.F.Ruigi
bu us
ge ai
pasi uosusj
kalbininkg.
Li uanis ikos
pama us
jis,
be
abejo,
bus
ga es
pi miausia
is
sa o
é o
Pilypo
Ruigio,
didelio
XVIII
a.
li uanis o
”Lie u iy— okiediy
i
okie-
Giy—lie u iy
kalby
Zodyno”
i
ga saus
ak a o
”
Be ach ung
de
Li auischen
Sp ache”
au o iaus;
aip
pa
daug
u éjo
jam
padé i
s udijos
Ka aliauéiaus
29
uni e si e e
i
docen a imas
Lie u iy
semina e.
P ielinks
nis.
Pasak
P.F.Ruigio,
p ielinksnis
y a
pa ikula,
.y.
nekai omas
Salu inis
zodis,
a ojamas
iksliau
ka
nusakan
p ie
a do,
.y.
p ie
a dazodzio,
p z.
Pas
B olj
R18.
Kaip
i
ki ose
pi mosiose
g ama ikose,
gia
p ipazis ami
d ejopi
p ielinks-
niai:
ski iamieji
(sepa abiles)
i
neski iamieji
(insepa abiles).
Pi mieji
dés o-
mi
pagal
linksniy
aldyma
(R
122—123).
Kilmininko
p ielinksniai:
Nu,
n@,
nig,
pi m,
deél,
an ,
a p,
i z,
be,
p i,
p ie,
p ieg,
a i,
p z.:
N&g
mangs,
pi m
o
Czie o,
dél
Zmoni,
an
Kalno,
a p
Danga s
bey
Zémés,
i z
gé os
Walés,
be
Razumo,
p ie
Bu o
‘p ie
na-
my’,a i
Kélo.
Galininko
p ielinksniai:
Pe , pas,
p a,
a ba
p o,
apie,
aplink,
p ie z,
i,
ing,
pa kui,
pagal,
linkay,
p z.:Pe
il g,
pas
mang,
p o
Wa us,
apie
g
Ddik a*
kalba,
aplink
Bagnyéig.
P ie z
Ka dly
eng is
(‘s o i,
sukil i’),j
Dangy
nukak i,
pa kui
ji,
pagal
Zodj
Diewo,
meng
link.
Inagininko
p ielinksniai:
u,
ulyg,
ies,
p z.:Su
ge a
Walé,
Julyg
Diend,
ies
Bu u.
Su
kilmininku
i
naudininku
a ojamas
ikki:
Ikki
[ziés
Diendés
i zei
Di-
enai.
P ielinksnis
uZ
a ojamas
su
kilmininku,
kai
eiSkia
‘anoj
puséj,
ki oj
puséj’:
UZ
Bu o
s ow,
ki u
a eju
—
su
galininku:uéZ
jj
uzmokejo.
Pagal
pa-
sakomas
iek
su
galininku,
iek
su
kilmininku,
o
p ieg
—
iek
su
galininku,
iek
su
naudininku:
Pagal
Zodéio
(i
Zodj)
Diewo,
p ieg o
i
p ieg am.
P ielinksnis
po
pagal
ski inga
eikSme
aldo
ski ingus
linksnius:
kilmi-
ninkg
(po
kai és
ankos,
po
[zwen os
T aicés)
a ba
naudininka
(po
Jzwen ai
T aicei),
galininka
(po
wi q
[wie g,
po
du,
po
ys),
inagininka
(po
Diewu
e /me,
po
Dangumi,
po
S ali).
P.F.Ruigio
eigimu,
ski iamieji
p ielinksniai
a ojami
susiliejg
su
daik-
a a dziais:
An woZas,
Pi mgalis,
P yweizda,
Ta ply é,
N&mona
‘nuomo-
née’,
I zb aukiei
‘kas
isk in a
b aukian
linus,
isb aukos’;
su
bid a dziais:
Pe unku,
ugpé nik/z is;
su
i a dziais:
odél,
po am,
p ieg am;
su
eiksma-
zodziais:
Nuke i,
i zeime
p ie[z a duju,
i zsiilg u,
UJiké inu,
uz ikée inu
‘uzkie éju’;
su
p ie eiksmiais:
Be dds,
p ipul inay.
Sky iaus
pabaigoje
(R
124)
kalbama
apie
ad.
neski iamuosius
(insepa a-
biles)
p ielinksnius,
”ku ie
daugiausia
kile
is
ski iamyjy,
o
pas a ieji
—
is
g ai-
ky
kalbos...
P ie
jy
p iski iami
ap,
api(i8
apie),
a ,
pa
(i8
pe ),
pa(i8
pas
a ba
po),
pi
(i8
p i)
i
na.
Pi mieji
i8
jy
es i
zodZio
p adzioje,
paskesnieji,
bu en
pi,
na
—
Zodiio
gale”.
Palygink
juos
daika a dziuose
apdangalas,
Pawa a is,
a ankas
‘liku is’,
Pa do zke
‘pa da imas’;
bud a dziuose
Apkunus
‘ap u-
kes’;
eiksmazZodZiuose
apZu ,
apipjdus u
(=apipjaus au),
a eimi,
pa eimi,
paka u;
p ie eiksmiuose
a galés,
aplink,
palaimingay.
*Tu e y
ba i
Ddik g.
30
Apie
neski iamuosius
p ielinksnius
pi
i
na
s ai
kas
pasaky a.
Pi masis
es i
a dazodziy
kilmininko,
jnagininko
i
ie ininko,
o
an asis
—
galininko
gale
(galinis
¢
i
a
gali
nuk is i,
p z.:
Diewopi,
Diewumpi
(su
epen en iniu
m)
ie oj
Diewupi,
Diewip’
is
Diewije
ie oj
Diewé,
G azauJpi,
G azumpi,
G azampi,
Wienopi,
Wicnumpi,
Wienip’,
Manes{ pi,
mu umpi,
mu ip’.
Na
es i
p ie
daik a a dzio
ieuaskai os,
p z.:
Danguna,
Dangun’,
i
p ie
p ie-
eiksmiy:
Tolyn,
Laukan,
Auk{z yn.
P.F.Ruigio
ski iamyjy
i
neski iamyjy
p ielinksniy
samp a a
kiek
ki okia
negu
ki y
pi myjy
g ama iky
au o iy:
ski iamaisiais
p ielinksniais
jis
adina
i
dali
iesdéliy,
p z.:
ap,
api,
a ,
pa ,
pa.
Siuo
poiiii iu
su
juo
su am-
pa
K.G.Milkus,
ku is,
iesa
sakan ,
daugiausia
ig
jo
i
y a
nusi ages.
Be
o,
P.F.Ruigys
galbu
daugiau
nei
ki i
pi mieji
musy
g ama ikai
y a
susijes
su
o-
man ine
kalbo y a.
Tai
ma y i
jau
ien
ig
p ielinksnio
sky iaus,
ku
eigiama,
kad
ski iamieji
p ielinksniai
esa
kile
is
g aiky
kalbos.
Kokiy
ySkesniy
ki y
p ielinksnio
i ai ybiy
a
e enybiy
Sioje
g ama ikoje
né
ne andame.
Neben
ai,
kad
dia
neski iamuoju
p ielinksniu
laikomas
be
modaliniame
zodyje
Be éds,
ku ,
au o ius
p iski ia
p ie
p ielinksniy.
Apie
p ielinksnius
da
uzsimenama
i
sky elyje
"Vom
Regimine
P aepo-
si ionum”
(R
148).
Cia
andame
keis y
i
ka u
idomiy
au o iaus
samp o a-
imy
apie
ai,
kad
p ielinksniai
”in
composi ione
bei
den
Ve bis”
( adinasi,
eiksmazodziy
p ieSdéliai)
aldo
pa ies
eiksmazodzio
eikalaujamus
links-
nius.
Jeigu
eiksmaZodis
"ex a
compos ionem”
( adinasi,
be
p ieSdélio)
ie-
siogiai
ne aldo,
.y.
aldymo
poji iu
y a
neu alus,
ai
”in
composi ione”
Jis
gauna
p ieSdélio
aldoma
linksni,
p z.:
Ap o i
Pillj,
Apgalé i
Nép ie elj,
Pé zeng i
P i ékimus,
Pé galé i
Welng,
P aeimi
Baznyéig,
UzZzeng i
Dangy,
Uzgé i
ka zkg.
Sup an ama,
kad
okius
samp o a imus
galéjo
sukel i
ik
p iesdéliy
suplakimas
su
p ielinksniais.
Keis a
i
ka u
jdomi
y a
aip
pa
au o iaus
pas aba,
kad
pi m,
ikki
ga-
li
bu i
a ojami
i
kaip
Jung ukai.
Tai
ilius uojama
pa yzdZiais:
Pi m
nueinan ,
Pi m
mdn
nuéjus,
Ikki
au z an ,
Ikki
man
a ei en .
|domu
éia
y a
ai,
kad
au o ius
jau é
ypa inga
Siy
p ielinksniy
a oseng
i ,
no edamas
ai
nusaky i,
p isky é
juos
okiais
a ejais
ne
p ie
jung uky.
Jung ukas.
Cia
igkel i
okie
jung ukai:
1)
jungiamieji:
I ,
bey,
i gi,
0,
eip,
aip;
2)
ski iamieji:a
a ,
a
a ba,
buk
buk,
ney
ney;
3)
salygos:
Jey,
jeygu,
jeygi,
jeyne,
ki ayp,
pi m,
pi m
neng;
4)
p iesinamieji:
allée,
be ,
ben,
ik ay,
wiendk,
ben
ne;
5)
nuolaidos:
Kacz,
kaczeyg,
no in ,
néy,
kad
i ;
6)
p iezas ies:
Nés,
né a,
né ang,
jog,
kadangi,
bu en ,
jéib,
idan ,
kad;
7)
i8 ados:
Todél,
odéley,
aza
‘kad
ne ’, ay;
8)
sa ysio:P ieg dm,
olia s,
po dm,
galdu ey,
pa kidu ey,
ikki
R
124—125.
Jie
nedaug
ski iasi
nuo
ki ose
pi mosiose
g ama ikose
pa eik y
jung uky.
Daugiausia
jie
lie u i8ki,
i
daba
ebe a ojami,
be
nemaza
i
okiy,
ku iy
daba
nebe a ojame,
p z.:buk
buk,
Jeygi,
pi m
neng,
allé,
wiendk,
Kacz,
kaczeygi,
Nés,
né a,
Né ang,
jeib,
aza,
P ieg am,
Tolia s.
Dalis
i8
jy
—
e iniai:
buk
buk,
wienék
(plg.
lenky
badé
badz,
jednak);
s e imybés
(lenkybés):
allé,
Kacz,
kaczeygi,
aga;
a chaizmai:
Jeygi,
pi m
neng,
nés,
né a,
né ang,
jieb,
P ieg am,
Toliaus.
Apie
jung ukus
kalbama
da
i
sin aksés
sky elyje
*Vom
egimine
Con-
Junc ionum”
(R
149-151).
Cia
daugiau
nei
ki ose
pi mosiose
g ama ikose
31
béda),
8.
os’kimo
( zlowék!),
9.
s ebéjimosi
( a aigi!),
10.
sud audimo
(4,
ba),
11.
e ksmo
(ui,
ui,
u ),
12.
g asinimo
(nw,
zuk z u,
mina ),
13.
da imo
( e
‘imk’),
14.
ildymo
( i /z,
icz,
ci ,
p ,
s )
Os
118.
Sky elio
gale
au o ius
sakosi
ne
isu
da es
okiskus
a i ikmenis,
nes
kai
ku ie
lie u iski
jaus ukai
esa
g yni
ga sai,
o
ki iems
okie iy
kalboje
nejmano-
ma
as i
a i ikmeny.
[8
ik yjy
a p
aukS¢iau
suminé y
Zodziy
ik
ienas
gali
bi i
su okiamas
kaip
ga so
nusakymas
—
ai
b ak/z.
Be
ai
jau
ne
jaus ukas,
o
ik as
is ik ukas.
Tokiu
bidu
G.Os e meye is
pi mas
is
isy
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ku éjy
iskelé
i
ieng
aiSky
i8 ik uka,
no s
i
p iski damas
ji
p ie
jaus uky.
Ta
iesa
pa i ina
i
jo
pas aba,
kad
lie u iai
u i
daugiau
okiy
zodziy
i
ga sy,
ku iuos
i e pia
j
kalba
a ek ui,
nuos abai
i
pan.
is eiks i
i
kad
juos
galima
ismok i,
jei
kas
o
no i,
ik
bend aujan
su
lie u iais
(Os
119).
Vadinasi,
i
oje
pas aboje
pab éziami
ga sai,
o
is ik ukas
kaip
ik
i
y a
ne
zmogaus
a ek o
sukel i
ZodZiai
Zodeliai,
o
pacios
aplinkos
bei
gam os
ei3-
kiniy
sukel y
ga sy
pamégdziojimai
(b aks ,
aks ,
kebe idks
i
. .).
Siaip
a
aip,
G.Os e meye is
pi mas
lie u iy
kalbos
g ama ikos
is o ijoje
ySkiau
uZéiuopé
is ik uko
esme,
da
nelaikydamas
jo
a ski a
kalbos
dalimi.
Sioje
g ama ikoje
jdé as
i
sky elis
”Syn axis
In e jec ionum”
(Os
178—179).
Jame
pasaky a,
kad
jaus ukai
ne aldo
nei
linksniy,
nei
nuosaky,
be
alia
jy
gali
bu i
pa a o i
linksniai
a
eikmazodZiai,
p z.:
ak Béda!,
ak
a z
bédnas!,
ak
man
bédnam!
ak
mang
bédng!,
o
K i au!,
ak
mans
Diewel,
ak
amdikis!,
ak
ne
melék!,
ak
czedik!,
béda
aw!,
béda
u
Wy u
‘salin
y a,
man
jo
ne eik’,
ay
man!
‘béda
man’,
[zlowék
aw
‘bik
s eikas!’,
/zuk/z u
jums
‘ne,
ne alia!’,
é
Kudikj,
ice
Waike!,
[ uy
B olau!,
ben
gi déki
‘malonéki
i3-
gi s i’.
.
Zinoma,
i
ia
ne
isa
y a
jaus ukai,
kas
pa eik a
g ama ikoje.
Kaip
mi-
né a,
b ak/z
—
aiskus
is ik ukas,
mielul,
auk/u
—
eikiau
modaliniai
Zodziai
nei
jaus ukai,
a aigi,
e
—
dalely és.
Be
is
dél o
didzioji
jy
dalis
—
ik iausi
jaus ukai,
pagal
eikSmes
i8dés y i
iesiog
sk upulingai.
Taip
pa
k in a
j
akis
jaus uky
sky iaus
o iginalumas
i
sa a ankiskumas
ka u
su
lie u iskumu.
VI.
K.G.Milkaus
”
An angs—G iinde
eine
Li auischen
Sp ach—Leh e”!
P ie eiksmis.
Kaip
nu ody a
i uliniame
puslapyje,
Sios
g ama-
ikos
pag indu
K.G.Milkus
y a
paémes
P.F.Ruigio
g ama ika,
ik
s ip iai
ja
papildes,
daug
ka
p idéjes
bei
pa aises.
Ta¢iau ben
p ie eiksmio
sky ius
pa-
lygin i
menkai
esiski ia
nuo
P.F.Ruigio
g ama ikos.
Jau
pa ys
nekai omyjy,
a ba
Salu iniy
(Nebenwo e ),
kalbos
daliy
i
p ie eiksmio
sky iy
pa adinimai
we
?
An angs—G iinde
eine
Li auischen
Sp ach—Leh e,
o inn
zwa
die
on
dem
a
Ruhig
ehemals
he ausgegebene
G amma ik
zum
G unde
geleg ,
abe
mi
s a ken
Zusa zen
und
neuen
ee
e besse
und
e meh
wo den
on
Ch is ian
Go lieb
Mielcke,
Can o
in
Pillkallen.
Kénigsbe g,
1800
( oliau
—
Milk).
38

abiejose
g ama ikose
isiskai
apa is,
bii en :
”"Sechs e
Abschni .
Von
de
Anzahl
und
Ve schiedenhei
de
Nebenwo e ,
Ode
Recensio
Pa icula um...
§83.
I.
Von
den
Ad e biis”.
Toks
pazodinis
ne
an asciy
i
pa ag a o
su a-
pimas
aiskiai
odo
k.G.Milky
nusi asinéjus
ig
P.F.Ruigio g ama ikos.
Pa s
p ie eiksmio
sky ius
"Von
den
Ad e biis”
p adedamas
absoliuéiai
ais
pa-
Gais
Zodiiais,
o
p ie eiksmiy
da ybai
ski as
puslapis
paZodziui
nu ady as
i8
P.F.Ruigio
g ama ikos.
Toliau
isiskai
a
pacia
eilés
a ka
i
ais
pa iais
lo yniskais
pa adini-
mais
isdés y i
23
p ie eiksmiy
seman iniai
sky eliai,
ku iy
ik
penki
ienu
ki u
Zc
‘Ziu
ski iasi
nuo
P.F.Ruigio
g ama ikos
a i inkamy
sky eliy.
Pagaliau
i
y
penkiy
nu olimas
nuo
a i inkamy
P.F.Ruigio
g ama ikos
sky eliy
y a
minimalus.
S ai,
pa yzdziui,
K.G.Milkaus
g ama ikoje
laiko
( empo is)
p ie-
eiksmiy
sky elis
papildy as
ienu
p ie eiksmiu
—
Tolydziau,
ku is
{
okieziy
kalba
is e s as
ZodZiu
sogleich
(?);
kokybés
(quali a is)
p ie eiksmiy
sky elis
papildy as
ienin eliu
Zodziu
S opjey,
p iesaikos
bei
pa i inimo
(ju andi)
p ie eiksmiy
sky elis
—
Zzodziais
Diewazi,
Diewadigi
i
pagaliau
eilés
p ie-
eiksmiy
sky elis
—
Zodziais
N@
a ay,
paeiluy.
Cia
pa
eikia
p idu i,
kad
P.F.Ruigys
sa o
g ama ikos
sin aksés
sky iu
je
$116
(III.
Vom
egimine
Ad e bio um)
kalba
apie
ai,
kad
p ie eiksmiai
al-
do
kilmininka
(Lauke
Bu o,
Widduj’
Mies o;
Gand
Zodzi ,
ApJzeziey
Lobji,
Maz
Dénés,
Menkay
I zmin iés.
Visa
a
pa ag a a
pazodziui
y a
nu ases
K.Milkus.
Beje,
ne
i
asyba
abiejose
¢ia
minimose
g ama ikose,
galima
saky i,
be-
eik
ienoda.
Jei
i
ski iasi
ku ,
ai ik
ienu
ki u
mazmozZéliu.
Pa yzdiiui,
P.F.Ruigys
aSo
Ypaciey,
o
K.G.Milkus
—
Ypacziey.
Be
oks
ga so
é
zymé-
jimas
abiejy
y
au o iy
né a
nuoseklus:
daug
ku
isiskai
su ampa.
Kad
isy
cia
kalbamy
g ama iky
au o iai
labai
naudojosi
ieni
ki y
da -
bais,
ne e ai
iesiog
kopijuo e
kopija o
ne
pa ius
ilius acinius
pa yzdzius,
aiskiausiai
odo
oks
ak as.
Vie os
p ie eiksmiy
g upele,
lo yniskai
pa adin-
a
"ad
locum”,
isose
ose
g ama ikose
(issky us
K.Sapino
i
T.Sulco
g a-
ma ika)
suda o
be eik
ien
ik
sie
p ie eiksmiai:
Szi
Ddik u,
Ann&
Ddik u,
Nieka u
Déik u,
Tie og,
Tie ogie,
(Tie ém)
Milk
148.
Ski umas
Zia
ik
as,
kad
kai
ku iose
g ama ikose
ie
p ie eiksmiai
ne ienodai
pa asy i:
ien
di-
dziosiomis,
ki u
maZosiomis
aidémis
i
pan.
Jau
ien
as
ak as
ai8kiausiai
odo,
kad
éia
suminé i
p ie eiksmiai
y a
ne
kas
ki a
kaip
pazodinis
D.Kleiac
g ama ikos
”ad
locum”
g upelés
p ie eiksmiy
paka ojimas,
plg.:
[z@
daik u,
an&
daik u,
nieka u
daik u...
ie og,
ie ogie
...
Tie[sam
G
134.
Kaip
odo
&i
apz algélé,
K.G.Milkaus
g ama ikos
p ie eiksmio
sky ius
la-
bai
mazai
esiski ia
nuo
P.F.Ruigio
g ama ikos
a i inkamo
sky iaus.
Mazdaug
a
pa i
galima
bii y
pasaky i
i
apie
isa
K.G.Milkaus
g ama ika.
P ielinks
nis.
Sis
K.G.Milkaus
g ama ikos
sky ius
i gi
aé e
nu asy as
is
P.F.Ruigio
g ama ikos,
i8sky us
iena
pas aba,
ku
sakoma,
kad
y a
i ai iy
p ie eiksmiy
i
a dazodziy,
ku ie
pa a ojami
kaip
p ielinksniai
i
aldo
kilmininka,
be
né a
ik i
p ielinksniai,
p z.:
annapus,
annajzal,
lauke,
widduj’
i
pan;
jie
p ie
sa es
u i
kilmininka
pagal
zinoma
aisykle:
jei
du
i ai-
ios
eikSmés
daik a a diiai
susidu ia
ka u,
ai
ienas
i8
jy
gauna
kilmininko
o ma,
p z.:
annapus
Kiemo,
anna zal
Uppés,
lauke
RubeZaus,
Szalle
Kalno,
39
Widduj’
Lauko.
Be
i
oji
K.G.Milkaus
pas aba
bei
aisyklé
né a
nei
isai
o iginali,
nei
pakankamai
iksli:
Gia
suminé i
p ielinksniai
a
p ielinksniskai
pa a o i
Zodziai,
kaip
i
jy
junginiai
su
kilmininkais,
y a
i
ki ose
senosiose
g ama ikose,
o
i8
d iejy
ka u
pa a o y
ski ingos
eiksmés
daik a a dziy
nebi inai
ienas
u i
gau i
kilmininko
o ma,
p z.:
uduo
miske,
ju a
udenj
i
pan.
Taigi
i
sios
g ama ikos
p ielinksnio
sky ius
asy e
nu asy as
is
P.F.Rui-
gio
g ama ikos,
o
ienin elé
p idé a
pas aba
bei
aisyklé
is
esmés
né
kiek
jo
nepapildo
i
nepa aiso.
Beje,
p ielinksnio
sin aksés
sky elis
i gi
isiskai
oks
pa
kaip
P.F.Ruigio
g ama ikoje.
Jung uko
i
jaus uk
o
sky iai
aip
pa
ne
K.G.Mil-
kaus
pa agy i,
o
kopijuo e
nukopijuo i
is
P.F.Ruigio
g ama ikos.
Vienin ele
smulkmenéle
¢ia
y a
nauja:
jaus uky
g upeliy
pa adinimy
lo yniska
sqa asa
su
ilius acijomis
K.G.Milkus
papildo
ienuolik aja
g upele,
aéiau
neduoda
jai
jokio
pa adinimo,
o
ik
j ago
aip:
XL.
Szmuk z
i
oki8kai
paaiskina
"wenn
a was
en zwey
gehe ,
he ab
gli sch ,
wegkomm ”.
Be
ai
jau
nebe
jaus ukas,
o
ik as
is ik ukas,
ku io
au o ius
jau
nebegaléjo
p iski i
p ie
jokios
jaus uky
g upelés,
o
sa o
p i asy ai
naujai
g upelei
ne ado
lo ynisko
pa adinimo.
Beje,
K.G.Milkaus
p ie
jaus uky
p iski as
is ik ukas
Szmu k z
y a
is
eilés
an as
i
g ama ika
pa ekes
is ik ukas
Zalia
anks iau
G.Os e meye io
p ie
jaus uky
p iski o
is ik uko
ba k{z.
Tai
odo
nelengya
is ik uko
kelia
j
klasikinés
g a-
ma ikos
p incipais
pag is a
senaja
lie u iy
kalbos
g ama ika
i
ka u
sunkia
g ama inés
min ies
ple o e.
Baigian
cia
nu ody y
sesiy
pi myjy
lie u iy
kalbos
g ama iky
nekai o-
myju
kalbos
daliy
ap a ima
galima
p iei i
i
p ie
bend esniy
is ady.
1.
Ben
Segiy
a
sep yniy
(iskai an
i
D.Kleino
”»Compendiuma”)
g ama-
iky
pasi odymas
P isy
Lie u oje
pe
nepilng
sim me i odo
gy g
li uanis ini
judéjima,
upinimasi
lie u iy
kalbos
ugdymu,
jos
kul u os
kelimu,
jos
mokslu
i
mokymu.
2.
Didziausiu
i ykiu
i
laiméjimu
lie u iy
kalbos
g ama ikos
is o ijoje
eikia
laiky i
D.Kleino
g ama iky
pasi odyma.
Jo
»G amma ica
Li anica”
bu o
a si
gai é,
p imenan i
lie u iams
in eligen ams
Snekamosios
i
asomo-
sios
kalbos
ugdymo,
o
kalbininkams
—
lie u iy
kalbos
y inéjimo
eikalingu-
mg.
Be
jo
g ama ikos
da by
neiisi e é
né
ienas
Gia
miné y
ki y,
elesniy
g ama iky
au o iy.
Ne
d iem
sim ams
su
i sum
me y
p aéjus
po
D.Kleino
pi mosios
g a-
ma ikos
pasi odymo
A.Sleiche is,
F.Ku Sai io
pa adin as
kalbo y os
did y iu
(”Schl.
wa
ein
He os
au
dem
Gebie e
de
Sp achwissenscha ”!),
asydamas
sa o
”Li auische
G amma ik”,
be
K.G.Milkaus
naujai
isleis os
P.F.Ruigio
g ama ikos,
aip
pa
be
K.Sap no
i
T.Sulco
G ama ikos
bei
ki y
kalbininky
da by,
pasinaudojo
i
abiem
D.Kleino
g ama ikomis
(lo yniskaja
i
okiska-
ja),
no s,
jo
(A.Sleiche io)
nuomone,
naudo is
D.Kleino
da bais
eikia
ypa
a sa giai,
nes
kalba
jis
ne e ai
mus uojas
("da
e
die
Sp ache
nich
sel en
schulmeis e ”)*.
1
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
VI
psl.
24
Schleiche ,
Li auische
G amma ik,
P ag,
1856,
X—XI
psl.
40
3.
Palygin i
su
ki ais
XVII
a.
lie u iy
knygy
au o iais
D.Kleino
g ama ika
issiski ia
pa eikiamy
pa yzdziy
lie u iskumu,
g ynumu
bei
no miskumu:
jo-
je
labai
maza
ba ba izmy
i
dialek izmy.Lie u iskos
medZiagos
pag inda
oje
g ama ikoje
suda o
P isy
lie u iy
a mé,
labai
a ima
pie iniy
aka y
auks-
ie
a mei,
ku i
sa o
uoz u
da é
pag inda
daba inei
lie u iy
li e a u inei
kalbai.
4.
Lo yny
a ba
okieciy
kalby
pasi inkimg
oms
g ama ikoms
pa asy i
lén
é
ne
iek
jy
ad esa as
—
XVII
a.
P issy
Lie u os
in elegen ija,
pi miausia
d asininkai
i
oclony
s udijuojan is
jaunimas,
kiek
ai,
kad
ada
da
isiskai
nebu o
lie u iy
kalbos
g ama ikos
e minijos,
o
suku i
ja
pi myjy
g ama i-
ky
au
iams
bi y
bu e
neij eikiamas
uzda inys,
nes
g ama ikos
e minijos
suku inas
eikalauja
daugelio
desim meéiy
da bo.
5.
G ama ikos
au o iy
labai
kii ybiskai
pasinaudo a
XVII
a.
ki y
kalby,
ypaé
adicinémis
klasikinémis
lo yny
kalbos,
g ama ikomis,
ku ios
padéjo
au o iams
labai
glaus ai
pa eik i
konspek inj
lie u iy
kalbos
g ama iniy
ka-
ego ijy
aizda.
6.
Nekai omyjy
kalbos
daliy
i
s ilis iniy
niuansy
pajau imas
i
sugebé-
Jimas
i8 eikS i
juos
lo ynigkai
a
okiskai,
no mos
eikalingumo
sup a imas,
g e inimas
bei
lyginimas
kai
ku iy
lie u iy
kalbos
ak y
su
lo yny
i
seno és
g aiky
kalby
ak ais
odo
misy
pi myjy
g ama iky
au o ius
bu us
puikius
gim osios
i
klasikiniy
kalby
moko us,
ge ai
pasi uogusius
kalbininkus.
7.
Sklaidan
daba
pi masias
lie u iy
kalbos
g ama ikas
sa aime
kyla
klausimas,
kuo
aiSkin ina
aplinkybé,
kad
jos
isos
suku os
P isy
Lie u oje
i
isleis os
Ka aliauéiuje,
o
ne
Diddiojoje
Lie u oje,
ku
pe
amZius
kom-
pak iskai
gy ena
didZioji
liewu iy
dalis.
A sakyma
j
§j
klausima
galima
ik
paka o i,
nes
jis
jau
duo as
ne
ieno
y iné ojo.
Vykdan
in ensy ia
lie u iy
ge manizacija
okie iy
aldziai
ipéjo
pi miausia
pa auk i
lie u ius
j
sa o
puse
pe
bazny¢ia,
pe
p o es an izmo
skleidima
gim aja
kalba.
Tam
p i eiké
lie u isky
aS y,
Snekamosios
i
asomosios
bend inés
kalbos,
ka u,
zinoma,
i
lie u iy
kalbos
g ama iky.
Be
ka u
Gia
eikia
p isimin i
i
p o es an izmo
eiksme
lie u iy
kul ii ai,
jo
p og esy uma.
UNFLEKTIERBARE
WORTARTEN
IN
DEN
ERSTEN
LITAUISCHEN
GRAMMATIKEN
Zusammen assung
|
In
den
Jah en
1653—1800
wu den
in
Konigsbe g
sieben
li auische
G amma iken
e d en lich :
”G amma ica
Li anica”
und
*Compendium
Li h anico—Ge mani-
cum”
on
D.Klein
(1653
und
1654),
”Compendium
Li h anico—Ge mani-
cum”
on
K.Sapanas
und
T.Schul z
(1673),
”
Anhang
eine
ku zge ass en
Li haui-
schen
G amma ik”
on
F.Haack
(1730),
”
An angsg iinde
eine
Li hauischen
G am-
ma ik”
on
P.F.Ruhig
(1747),
”Neue
Li hauische
G amma ik”
on
G.Os e meye
{ a0y"
”
An angsg iinde
eine
Li hauischen
Sp ach—Leh e”
on
Ch.G.Mieleke
___Im
A ikel
wi d
die
Schilde ung
de
un lek ie ba en
Wo a en
in
diesen
G am-
ma iken
besp ochen.
Die
wich igs e
on
ihnen
is
”G amma ica
Li anica”
on
D.Klein,
die
den
G und
zu
allen
ande en
obene wahn en
G amma iken
geleg
ha .
Die
Beleuch ung
de
un lek ie ba en
Rede eile
is
in
allen
diesen
G amma iken
au
die
klassishe
G amma ik
de
la einischen
Sp ache
s a k
o ien ie .
Die
Au o en
de
e s en
li auischen
G amma iken
haben
die
seman ischen
und
s ilis ischen
Scha -
ie ungen
de
li auischen
Ad e bien,
P aposi ionen,
Konjunk ionen
und
In e jek io-
en
scha
emp unden
und
eine
ausgezeichne e
Fahigkei
gezeig
sie
im
La ein
ode
eu sch
auszud iicken.
41
De
Ve gleich
des
li auischen
Sp achma e ials
mi
den
Fak en
de
la einischen,
al g iechischen
und
deu schen:
Sp ache
zeig
die
he o agenden
Fahigkei en
und
Kenn nise
de
Ve asse
au
dem
Gebie e
de
li auischen
Sp ache,
wie
auch
de
deu schen
und
klassischen
Sp achwissenscha .
‘Alle
diese
G amma iken
sind
in
P euBischen
Li auen
e aB ,
wo
die
Regie ung
sich
du ch
die
p o es an ische
Ki che
die
Li aue
an
sich
zu
ke en
kiimme e.
Dazu
b auch e
man
li auische
Sch i en,
li auische
Li e a u sp ache
und
li auische
G am-
ma iken.
Zugleich
mu8
man
hie
auch
an
die
p og essi e
Rolle
des
P o es an ismus
in
de
Geschich e
des
li auischen
Sch i ums
e inne n.
42