LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JY
TYRINEJIMALI
Saulius
AMBRAZAS
LIETUVIY
KALBOS
DEMINUTYVY
DARYBOS
RAIDA
Lie u iy
kalba,
kaip
i
apsk i ai
bal y
kalbos,
ga séja
deminu y y
(mazy-
biniy
daik a a dziy)
gausumu
i
j ai umu.
Daugelis
diai
ka ego ijai
p iklau-
san iy
da ybos
ipy
u i
a i ikmeny
ki ose
giminiSkose
kalbose.
An a
e
S,
bal y
kalbose
i
a mése
jie
papli e
ne ienodai.
Tie
ski umai
daznai
es i
sen’
i
pa elde i
is
olimos
p aei ies.
Ma
deminu y y
da yba
indoeu opieciy
kalby
dialek uose
nuo
seno
labai
sky eési.
4
Dauguma
lie u iy
kalbos
deminu y y
da ybos
a iksy
y a
kile
is
de e mi-
=
na y y
*-k-,
*-L,
*-g”,
*-s-,
*- ,
ki a
dalis
a éjo
i8
bud a diiy,
ypa ybes
u é ojy,
eikéjy
pa adinimy,
ienas
ki as
jy
paskolin as
i8
sla y
kalby.
Vediniai
su
de e mina y u
*-k-
-ikas,
-ika,
-ike
Lie u iy
kalboje
deminu y y
su
p iesaga
-ikas
é a
ik
likuéiy.
An ai
J.
Ge ulis
i
Ch.S.
S angas
(1933,
25)
uZ asé
du
Sio
ipo
edinius
is
Mazo-
sios
Lie u os
Z ejy
a més:
puodikas
”
puodukas”,
s aldikas
”
mazos
a klidés”.
MadZosios
Lie u os
Zodynuose
andame
da
edinius
b olikas
”b olio
sinus”
B
295;
N;
[K]
(”pusb olis”
V.Kudi
—
LKZ
I?
769),
ka alikas
*pauks iy
ka a-
lius,
nyks ukas”
B
944;
R;
N;
K
II
367,
s i nikas
”s i ninas”
N,
[K],
Zandikas
"Zandelis”
N,
plg.
da
a nikas
” a nas”
DP
16032.
7
F.
Nesselmanno
Zodyne
uZ iksuo as
deminu y as
ka ika
”ka elé”
su
p ie-
saga
-ika.
Daba
a mése
deminu yai
su
-ikas
aip
pa
labai
e i,
p z.:
be nikas
”
pus-
be nis”
VIk
(LKZ
I?
769),
galikas
”menkas
galelis”
M1
(III
66),
smo ikas
»gabalélis”
Z ;
R Z
(XV
105),
Sunikas
*bjau us,
pik as
uo”
Pln;
”Sunsnukis,
niekSas”
J;
K1
(XV
361).
Zie elos
a méje
uz iksuo a
ediniy
su
sudu i-
ne
p iesaga
- k-u as,
p z.:
be niku as
”be niukélis”,
pa giki as
”
pa siukélis”
(Vidugi is,
1969,
151).
; ,
Kadaise
aka inéje
Lie u os
dalyje
deminu y ai
su
-ikas
galéjo
bi i
i
la-
biau
papli e.
Tai
odo
p iesagos
-ikas
pa adigminis
a ian as
-iké.
Su
ju
nemazoje
Zemaiciy
a més
dalyje
i
kai
ku iose
aka y
auks aiéiy
snek ose
deminu y ai
da omi
gana
dagnai,
p z.:
ka iké
”ka y é”
,
me giké
”me gy e”
lazdiké
”lazdelé”
(LKA
III
zemél.
N .
116,
p.
131).
Sio
ipo
ediniy
y a
i
J.
Reézos
dainyne
(Z .
len ele).
La iy
kalboje
deminu y ai
su
*-iko-
aip
pa
e i.
Ju
pasi aiko
ik
kai
130
ku iose
aka inése
a mése,
p z.:
pusika
”pusele”,
a inikis
”mazZas
a inélis”,
ganikis
"mazas
piemenélis”
(DL
297—298,
300—305).
An a
e us,
p usy
kalbos
eks uose
ediniai
su
*-iko-
y auja
a p
isy
deminu y y:
acc.
sing.
gannikan
”mo e éle”
(F ewlein)
III
10525,
madlikan
*maldele”
(Gebe lein)
7919,
nom.
sing.
malnijkix
” aikelis”
(Kindlein)
1136,
s undiz
” alandele”
(S indlein)
569,
acc.
sing.
ij ikan
” y eli”
(Menlein)
10524.
Deminu y ine
eikSme
kadaise
galéjo
u é i
i
ediniai
gunsiz
”gumbas
(nuo
sumugimo)”
(Bule)
E
162
(plg.
lie.
guzis
PKEZ
I
422—423
su
li .),
gey ko,
.y.
gey iko
"duona”
(B o )
G G
12
(plg.
gei s
”duona”
(B od )
II
539 —
PKEZ
I
342—344),
ins izs
”nyks ys”
(Dume)
E
114
(plg.
s.lie.
inkS is
BB
2
Moz
29,20;
Teis
1,6,
la.
iks is
*nykS ys”,
z .
Ecke ,
1974,
232;
1983,
83),
kuliks
”kapSiukas,
maidelis”
(Bii el)
E
487
(plg.
lie.
kulikas,
kulis,
la.
kule
” .
p.”
PKEZ
II
299-301)
i
galbu
menig
”ménulis”
(Monde)
E
8,
V.
Maziulio
(1981,
288)
a s a omas
*meniks
i
laikomas
deminu y u,
pada y u
ig
ide.
*menes-,
plg.
lie.
ménikas
”ménulis”
P n;
Gs;
K é
(LKZ
VII
20)
:
menuo.
Taigi
deminu y ai
su
*-iko-
(<
i+
*-ko-)
bu o,
ma y ,
bidingiausi
aka y
bal y
kalby
dialek ams,
ku ie
nuo
seno
bu o
eikiami
sla y kalby.
Sio
ipo
ediniai
labai
papli e
sla y
(Bomxosuy,
1984,
206—245)
i ,
odos,
ocha y
(Apanos,
1958)
kalbose.
Jy
da
andama
sen.
g aiky,
indoi aneny
i
ki ose
kalbose
(Chan aine,
1933,
385-386;
1966;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
311—318
i
li .).
-e ka
P iesaga
*-iko-
u i
apo oninj
a ian a
*-ezko-.
Su
juo
is
p adZiy
i gi
bu o
da omi
deminu y ai,
plg.
Zi eika
”Zu elé”
Z
(Buga,
1959,
140).
Daba
p ie-
saga
*-eiko-
dazniausiai
andame
j ai iuose
bal y
kalby
ik iniuose
a duose
(Daik D R
139
i
li .).
-ykas(-a)
Zie elos
a méje
papli e
deminu y ai
su
p iesaga
-yka,
p z.:
sesijka
”sesu-
e”,
ausyka
"ausy e”,
kaljka
”kaly é”
i
. .
Pasi aiko
i
y iskosios
gimines
ediniy
su
-ykas,
p z.:
ezZu ykas
“liezu eélis”,
b olykas
”b olelis”
(Vidugi is,
1969,
149-150).
Sio
ipo
ediniy
y a
i
kai
ku iose
ki ose
pie inése
a mése,
p z.:
sdulyka
”saulé”
A m;
Z m;
”saulékai a”
Rod
(LKZ
XII
200).
Vedi-
nys
b olykas
eikS’me
”b olio
sinus”
uZ iksuo as
Mazosios
Lie u os
zodyne
Lexicon
Li huanicum
(401).
Deminu y inés
p igim ies
gali
bu i
i
edinys
daljkas,
ku is
senuosiuose
as uose
y a
islaikes
senesne
eiksme
”dalis”.
Vediniai
b oljkas
(plg.
da
ie o a di
B o gkai
”
Mésédzio
alsciaus
kai-
mas”
ZD
131)
i
dalgkas
u i
a i ikmeny
p iisy
kalboje:
nom.
pl.
b a zkai
”b oliai”
(B ude )
III
895,
dellijks
”dalis”
(A ickel)
3916,
acc.
sing.
dellikans
(S ick)
65g.
131
La iy
kalboje
andame
du
edinius
su
p iesaga
- ca/-ice:
ma ica/ma ice
*yos e”,
masica/masice
” y o
sesuo;
sese s
duk é”
(DL
298—300).
Sla y
(ypaé
y y
i
aka y)
kalbose
deminu y ai
su
-iks
y a
p oduk y us
(Bomxosu4,
1984,
229-231).
Kai
ku ie
Sio
ipo
ediniai
ekons uojami
p a-
sla y
kalbai,
plg.
lie.
b olykas,
p .
b a ikai
i
sl.
*b a ( )iks
(S awski,
1974,
91;
Map sinos,
1973,
27).
Gali
bi i,
kad
p iesaga
*- ko-
j
bal y
kalbas
pa eko
is
sla y
kalby,
ku
kadaise
bu o
papli e
7
kamieno
daik a a dzZiai,
éliau
igplés i
p iesaga
*-ko-
(au .,
1991,
29—30
i
li .).
-(i)ukas(-é),
-(i)uka
Deminu y ai
su
Sia
p iesaga
daba
y a
papli e
be eik
isame
lie u iy
kal-
bos
plo e,
issky us
ik
pa ia
Siau ine
Zemai iy
a més
dali
(LKA
III
zemél.
N . 116,
p.
130—131).
Taéiau
pe zi i é uose
XVI—XVII
a.
as uose
Sio
ipo
ediniy
isai
nepa yko
as i,
issky us
ne
isai
aisky
e3e ukai
(K e e)
Lex
56.
Re i
jie
i
XIX
a.
p adZioje
L.
Rezos
pa eng ame
lie u iy liaudies
dainy
inkinyje
(Z .
len ele)
bei
S.
Daukan o
aS uose
(Subaéius,
1993,
152—153).
Ma y ,
ne
isose
lie u iy
kalbos
a mése
Sio
ipo
ediniai
bu o
papli e
nuo
seno es.
La iy
kalboje
ediniai
su
*-uko-
p oduk y is
ik
dalyje
y iniy
a miy,
p z.:
sunuks
”Suniukas”,
déluks
”sunelis”,
be nuks
” aikelis”
(DL
276—286,
zemel.
N .
3).
P usy
kalboje
p iesaga
*-uko-
u i
edinys
wosuz
”ozys”
(Bok)
E
675
(plg.
lie.
oZ( )dkas),
p a ades
deminu y ine
eikime.
Sla y
kalbose
deminu y ai
su
*-uko-
né a
aiskiai
a sisky e
nuo
ki y
e-
diniy
su
*-ko-,
plg.
*domsks
”namelis”,
*synsks
”s inelis”
(Beli¢é,
1901,
137;
Slawski,
1974,
93—94;
Vaillan ,
1974,
352—355).
A i inkami
sen.
indy
kalbos
ediniai,
pada y i
is
u
kamieno
a dazodziy
(p z.:
sisukah
” aikelis”
:
sisus
” aikas”),
ski iami
p ie
ediniy
su
p iesaga
*_ko-,
su
ku ia
Gia
daZnai
da omi
deminu y ai
i8
i ai iy
kamieny
(Edge on,
1911;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
515—540
i
li .).
Taigi
*-uko-
(<
u+
*-ko-)
galéjo
ap i
a ski a
p iesaga
bal y
kalby
di o-
je.
Deminu y y
su
*-uko-
papli imo
Zidiniu
laiky ina
y y
i
idu io
Lie u a,
ku
labai
daug
anden a dziy
su
*-uko-
(plg.
Vanagas,
1970,
193—194,
418).
Kadaise
lie u iy
kalboje
g e a
ediniy
su
-uké
bii a
mo e iskosios
giminés
deminu y y
su
senesne
p iesaga
-uka. Tai
odo
edinys
a nuka
”jauna
a -
na”
N,
is
dalies
an uka
”giesmininky
Seimos
pauks is”
MZ;
B;
N;
[K]
(plg.
sl.
*o ska
”an is”).
Be
o,
kai
ku iose
a mése pas ebé a
maloniniy
me gaiciy
a dy
su
-(i)uka,
p z.:
Ma (i)ukd,
Onuka
(Biga,
1958,
270;
Senkus,
1972,
154). Jy
uZ iksuo a
jau
J.
Ciuldos
(35)
g ama ikoje.
Deminu y y
su
-uka
y a
i
la iy
kalbos
a mése,
p z.:
kujuka
”maiéelis”,
Annuka
(DL
286—287).
*
-uikas(-a)
Vilniaus
k aS o
lie u iy
a mése
pas ebé a
deminu y y
su
p iesaga
-uikas,
-a,
p z.:
akmuikas,
anduikas,
akmuika,
sesuika,
skyluika.
P.
Ska dZius
132
(1937,
131-132)
mano,
kad
i
p iesaga
a si adusi
dél
p iesagy
-ukas
i
-ykas
migimo
(plg.
da
Vidugi is,
1969,
149—150).
-iokas,
-ioké
Lie u iy
kalbos
y y
i
pie y
auks ai iy
a mése
dazni
deminu y ai
su
p iesaga
-iokas
daugiausia
zymi
idu inio
dydzio
daik us,
asmenis,
gy unus,
p z.:
be niékas,
anéiékas,
akmenidkas
(ZD
133—134;
Daik D
279-280).
Vienas
ki as
gio
ipo
edinys
pasi aiko
i
aka inéje
Lie u os
dalyje.
An ai
is
ad.
kapsy
i
zana yky
a miy
J.
Senkus
(1972,
152)
uz asé
edinj
pa sidkas
» idu inis
pa sas”.
La iy
kalbos
y inése
a mése
aip
pa
y a
a i inkamos
p iesagos
-aks
ediniy,
plg.
lie.
be nidkas
i
la.
be paks,
lie.
kumeliékas
i
la.
kumelaks.
Taciau
jie
e esni
negu
lie u iy
kalbos
y y
auks aiziy
a méje
(DL
289—294).
Sla y
kalbose
paliudy i
p iesagos *-(i)ako-
deminu y ai
(lenk.
ko¢iak”
ka-
iokas”,
gud.
xouax
”blogas
a klys”,
éek.
syndk
”siinelis”,
z .
B ugmann,
1906,
501;
Ga e s,
1955,
47)
y a
palygin i
nauji.
An ai
lenky
kalboje
jie
a si ado
ik
XVII
a.,
nyks an
seniesiems
ediniams
su
-¢
(Rospond,
1979,
185).
Siaip
sla y
kalbose
su
p iesaga
*-ako-
nuo
seno
pap as ai
bu o
da omi
ypa ybés
u é ojy
i
eikéjy
pa adinimai
(Vaillan ,
1974,
326—329).
Ki ose
indoeu opieéiy
kalbose
senaisiais
jy
aidos
laiko a piais
su
p iesa-
ga
*-ako-
bu o
da omi
bid a dZiai,
kai
ku
—
ypa ybes
u é ojy
pa adinimai
(B ugmann,
1906,
498—500).
Tad
galimas
daik as,
jog
deminu y us
su
p iesaga
*-ako-
(<
a
+
*-ko-)
im a
da y i
p abal y
kalboje,
pi miausia
jos
y iniuose
dialek uose.
Lic u iy
kalbos
a mése
pas ebé as
ienas
ki as
deminu y as
su
p iesa-
os
-iokas
a ian u
-ioké,
p z.:
me giéké
"maza
me gai ée”
G ;
”paaugle”
s
(LKZ
VIII
29),
me gaiéiéké
”nedidelé
me gai é”
S
(VIII
24),
upuzioke
*niekai
aikas
a
gy ulys”
(Senkus,
1972,
152).
-ckas(-a),
-éké
Lie u iy
kalbos
deminu y ai
su
p iesaga
-ékas,
-a
a ojami
ik
kai
ku iose
auk& ai iy
a mése
(ZD
126;
Daik D
283)
i
u i
menkumo,
e¢iau
mazu-
mo,
malonumo
eiksmes,
p z.:
a klekas
?menkas
a klys”
A m;
D
(LKZ
i
302),
be nékas
” aikas,
aikinas,
be niukas”
Ob;
As ;
Bn;
A m;
Lz;
” aikeé-
zas”
Rd3;
Nmn
(I?
768),
kos u ekas
”p as as
nedidelis
ko’ u as”
A m
(VI
382),
k iimekai
”p as i
k imai”
Ob;
Kp
(VI
698),
kumelékas
”
paauges
ku-
melys”
D ;
Rdm
(VI
867—868),
laukekas
”menkas
laukas”
D
(VII
179),
mei elékas
”mei eliokas”
K sn
(VII
1019),
mo inéka
”mo inélé”
Rod
(VIII
369),
pa sekas
”
pa siukas”
Rdm;
Vs;
D sk;
Rod;
Lz;
M j;
S né;
D
(IX
430;
LZ
185),
ponékas
®
ponas
(menk.
.)”
Kp
(X
427),
sduléka
”saulelé”
Bn;
Rod;
Pls
(XII
196),
Sunekas
”Suniukas”
Rod;
Pls;
D ;
”mazas
ne ikes
Suo”
Ob
(XV
357),
Zydelekas
”Zydelis
(menk. .)”
Ob
(LKZK).
La iy
kalbos
a mése
(ypa¢
La galoje)
deminu y ai
su
-eks
y a
labiau
133
papli e
negu
a i inkami
ediniai
su
-aks
(DL
295—296).
Tad
lie u iy
i
la -
iy
kalbos
éia
y8kiai
ski iasi.
Ta¢iau
ienas
ki as
edinys
su
*_éko-
(<
@+4
*-ko-)
y a
bend as
lie u iy
i
la iy
kalboms,
pis.
lie.
be nékas
i
la.
be neks
* aikelis”,
lie.
Sunékas
i
la.
sungks
”p as as
suo”
Sio
ipo
ediniai
i gi,
ma y ,
a si ado
s abal i
kalboje.
Vedinys
ka eké
”p as a
ka é”
Pls
(LKZ
V
355)
u i
naujesne
p iesaga
-ékeé.
-aka,
-ekas(-a),
-ek-Sis(-é)
F.
Nesselmanno
zodyne
uZ iksuo as
edinys
kal aka
”kal ele”
su
p iesaga
-aka.
j
La iy
kalbos
a mése
i
au osakoje
pas ebé as
ienas
ki as
deminu y-
as
su
panagia
p iesaga
-aks,
p z.:
sugaks,
elaks
”g ubus,
Ziau us
Zmogus
—
(p iezodZiuose)”
(DL
124).
4
Lie u iy
kalbos
pie y
auks ai iy
a méje
deminu y ai
ka ais
da omi
su_
isplés a
p iesaga
-ek-Sis,
-é,
(plg.p.
141-142)
p z.:
be néksis
”p as as
be -
nas”,
ki ékgis
”p as as
ki is”,
Zmonéksé
”ne
kokia
Zmona”
(Daik D
285;
G ina eckis,
1991,
230).
A i inkama
neiSplés a
p iesaga
-ekas,
-a
u i
edinys
©
lydékas,
lydekd
(plg.
la.
lideka,
idaka,
lidaks
”lydeka”
ME
II
477,
lie.
lydgs),
plg.
da
lie.
melek-élis
”a auga
uzpakalinéje
gomu io
dalyje,
liezu elis”
i
la.
—
méle
(ME
II
613—614).
!
Deminu y y
su
p iesaga
*-oko-/-eko-
(<
o/e
+
*-ko-)
andama
i
kai
ku-
—
iose
ki ose
giminiskose
kalbose,
p z.:
s.ind.
as akah”
a kliukas”,
g .
weloaE
—
*"me gina”
(Ga e s,
1955,
48).
{
Sealine:
Ap a i
duomenys
leidzia
many i,
kad
p abal y
kalboje
deminu y ai
bu o
plagiai
da omi
su
p iesaga
*-ko-.
P ie
jos
jau
seniai
émé
lip i
j ai iis
kamien-
galiai.
Del
o
ienuose
p abal y
dialek uose
labiau
papli e
ediniai
su
*-i-ko-,
ki ose
-
su
*-u-ko-, e iose
su
*-d-ko-
i
. .
P iesagos
*_ko-/-k-
deminu y ai
y a
labai
seni,
papli e
daugelyje
inde
eu opieciy
kalby
(Ewald,
1924),
u i
a i ikmeny
i
ki ose
ad.
nos a inése
(bo ealinése)
kalbose
(Mnauu-Cau s y,
1971,
14).
Galimas
daik as,
kad
Sio
ipo
ediniai
is
p adziy
u éjo
ne
iacybiae
be
pla esne
indi idualizuojamaja
eikSme,
plg.
s.sl.
kamyks
” am
ik as
akmuo”
:
kamy”akmuo”,
lenk.
kos ka
”*b anduolys;
zaidimo
kauliukas”
:
koséi
Pe i
lie.
oZka,
he
koza
”ozka”
:
ide.
*ag~
”ozys”,
a .
pasuka-
”naminis
gy ulys”
:
pasu-
”gy ulys”
(plg.
Knobloch,
1958;
O ebski,
1967,
219-220;
O pem6cxum,
1968,
135—136).
Tai
paaigkin y,
kodél
su
*-ko-/-k-
nuo
seno és
da omi
ne
ik
deminu y al,
be
i
a dazodiniai
bid a dziai
bei
ypa ybes
u é ojy
pa adinimai
(au .,
1991,
27—28
i
li .).
Sisal
Vediniai
su
de e mina y u
*-I-
-elis(-é)
Si
p iesaga
y a
apusi
s a biausia
lie u iy
kalbos
deminu y y
da ybos
|
134
p iemone
(B ende ,
1925;
Daik D
254—265).
Vediniai
su
ja
y auja
XVI—
XVII
a.
as uose
(Z .
len ele),
juos
u i
isos
daba inés
lie u iy
kalbos
a -
més.
Deminu y ai
su
p iesaga
-elis,
-é
daZniausiai
da omi
is
d iskiemeniy
daik a a dziu,
p z.:
kalnélis:
kdlnas,
é élis
:
é as,
is élé
:
is a
i
. .
Ta-
éiau
Zemaiciy
i
kai
ku iose
y y
aukS ai¢iy
a mése
(Ignalinos,
S enéionig,
B eslaujos,
Apso,
Laz iny
apylinkése)
y a
p iesagos
-elis,
-é
ediniy
i
i8
dau-
giaskiemeniy
daik a a dZiy,
p z.:
ainikélis
” ainikélis”
:
ainikas,
dobilélis
*dobilélis”
:
débilas,
siu éjélé
”siu ejélé”
:
siu eja
i
. .
(LKA
III
Zemel.
N .
117;'p..
131—132).
Daugelyje
a miy
p iesagos
-elis,
-é
ki ¢iuo as
balsis
e
y a
pailgéjes.
Ta-
éiau
pie y inéje
Zemaiciy
a més
dalyje
i
kai
ku
paZemai és
auks aiciy
snek-
ose
jis
isliko
umpas,
p z.:
be z’élis
”be zelis”,
ob’élé
” obelé”
(LKA
II
zemél.
N .
11,
p.
30).
Balsis
e
umpas
i
kai
ku iose
pie y
auks ai iy
a mese.
Ta iau
Cia
p iesagos
-élis
ediniai
u i
ne
mazybés,
be
didumo
eikime,
p z.:
be nélis
”s ambus
be nas”,
ki élis
”didelis
ki is”,
s e élis
*didelis
s ecias”
(G ina eckis,
1991,
230).
G e a
pas a yjy
Sioje
a méje
a -
ojami
maZybiniai
p iesagos
-elis
ediniai
su
ilguoju,
be
daznai
paki usiu
e
(plg.p.
136).
Galimas
daik as,
kad
ne
isose
a mése
p iesagos
-elis,
-é
ediniai
y a
nuo
seno
papli e.
An ai
zemai iy
i
dalyje
aka y
aukS ai iy
a miy
anden a -
dziai
su
-elis,
-é
y a
labai
e i
(Vanagas,
1970,
113—124,
396).
La iy
kalbos
a mése
deminu y y
su
a i inkama
p iesaga
-elis,
-e
y a
daug
maziau.
Jie
bidingiausi
aka inei
i
idu inei
Ku go
i
Ziemgalos
da-
liai.
Be
o,
Sio
ipo
ediniai
gia
daZnai
u i
suminkS in a
p ies
p iesaga
einan j
p iebalsj
(p z.
s—5,
z—Zi
k .).
Tad
kai
ku ie
la iy
kalbos
ediniai
be eik
isai
cu ampa
su
lie u iskaisiais,
p z.:
maiselis
:
maiss
”maigas”
(plg.
lie.
maisélis),
is ele
:
is a
” i8 a”
(plg.
lie.
is élé),
Gzelis
:
azis
”ozys”
(plg.
lie.
oZélis)
i
. .
(DL
246—270).
Del
o
A.
Bielens einas
(1863,
308—309)
i
A.
Leskienas
(1891,
481)
mané,
kad
la iy
kalbos
deminu y ai
su
-elis,
-e
a si adge
del
lie u iy
kalbos
j akos.
Tagiau
J.
Endzelynas
(1909,
376;
LVG
343),
V.
Ruké-D a inia
(DL
259—262)
uo
abejoja,
nes
io
ipo
ediniai
a -
ojami
ne
ik
p ie
pa
Lie u os
pasienio,
be
i
ge okai
oliau.
Be
o,
ne
isu
p iesagos
-elis,
-e
ediniai
u i
suminks in a
p iebalsi,
plg.
sunelis
”Sune-
lis”,
maiselis
”maiselis”.
An a
e us,
jokios
lie u iy
kalbos
j akos
negalima
iz elg i
okiuose
ediniuose
kaip
éau umelis
skylu é”,
Guéelis
”ka u é”
i
pan.
P issy
kalboje
su
p iesaga
*-elio-
pada y as
edinys
pa owelis
”
pa é is”
(S i a e )
E
179,
u in is
sukonk e éjusia
nedeminu y ine
eikime
(plg.
lie.
pa e is),
i
asmen a dziai
Madelle,
Jannel,
Ka ell
bei
ie o a dziai
G ubelle,
Scadelle,
Wi belle
(Ge ullis,
1920,
250;
T au mann,
1925,
175;
SV
48).
Ais-
kiai
deminu y inés
eikSmés
ediniy
¢ia
nepaliudy a.
Tai
leidzia
many i,
kad
deminu y ai
su
p iesaga
*-elio-
isigaléjo
ik
dalyje
bal y
kalby.
135
-elys
Su
p iesagos
-elis
a ian u
-elys
pada y as
aikelyjs
” aikpalaikis,
aika-
galys”
G az;
K ;
Kb ;
Alk;
Ld n;
B b;
K ;
Auk;
Az
(LKZK).
-élis(-é)
Dideliame
aukS aiciy
a més
plo e
p iesaga
-elis,
-é
u i
a ian a
-élis,
-é.
Su
juo
placiai
da omi
deminu y ai
is
daugiaskiemeniy
daik a a dziy,
p z.:
ainikelis
:
ainikas,
gzuolélis
:
gZuolas,
lelijélé
:
lelija
i
. .
(LKA
III
Zemél.
N .
117).
Kai
ku iose
pie y
auks ai¢iy
a mése
siau éjan
balsiui
e,
ediniuose,
pa-
da y uose
i
d iskiemeniy
daik a a dziy,
p iesaga
-elis,
-€
im a
a i
aip
pa
labai
panasiai
kaip
p iesaga
-élis,
-é,
p z.:
dun’k ’él’is
"dang elis”
(LKA
II
30-31).
La iy
kalbos
a mése
deminu y ai
su
p iesaga
-elis,
-e
y a
labai
e i
i
dazniausiai
da omi
is
d iskiemeniy
daik a a dZiy,
p z.:
sunélis
”Sunelis”,
is éle
” is ele”
(DL
270—271).
Taigi
galbu
p iesaga
*-élio-
a si ado
is
*-elio-
ilgéjan
i
siau éjan
bal-
siui
e
ki iuo oje
pozicijoje.
Be
o,
i
sinch oniniu
poZiu iu
galima
jziu e i
-elis
:
-élis
mo onologing
kai a
(Akelai iené,
1993,
83-84).
-elius,
-élius
‘Kai
ku iuose
senuosiuose
aS uose
p iesagy
-elis,
-élis
ediniai
u i
gu
ka-
mieno
o mas,
p z.:
ka alelus
DP
35443-4;
E
1312-13;
SE
2267,
li elus
DP
39843,
po e elus
SD*
281
(
Jonikas,
1952,
100;
Palionis, 1967,
131).
Deminu-
y y
su
-elius
pasi aiko
i
daba
Zemaiciy
a méje.
An ai
Siau inéje
Zemaiciy
a més
dalyje
gana
plagiai
a ojamas
edinys
Zmogélius
(jis
a o as
jau
5.
Daukan o;
be
o,
uZ iksuo as
da
Gl;
D
—
LKZK),
plg.
da
ne edusiy
y-
y
pa a des
Bu kélius
||
Bu kélis,
In élius
||
In élis,
Ruzélius
||
Ruzélis
Vk8,
B uZélius
||
B uzélis
Klk
(LKA
III
120).
-alis(-é)
Deminu y ai
su
Sia
p iesaga
da omi
aka inéje
zemai¢iy
a més
dalyje,
ku
kadaise
gy eno
ku giai
(LKA
III
zemél.
N .
117,
p.
132).
Vienose
snek ose
(p z.,
Pag aman io)
Sio
ipo
ediniai
u i
mazybine
eikime
(p z.:
k an élis
lee
,
mies dlis
”mies elis”,
pelkdlé
”pelkelé”,
z .
Jonikas,
1939,
34),
0
ki ose
(p z.,
S ékénos,
Salan yj)
—
menkinamaja
eiksme
(p z.:
s aldlis
”
p a-
s as
s alas”,
me gdalé
”didme gé,
ne ikusi
me ga”,
a .
ZD
175;
Salys,
1992,
75,
337).
Menkinamaja
eikSme
u i
p iisy
kalbos
edinys
podalis
”
puodpalaikis”
(Bose op)
E
351,
iksliai
a i inkan is
lie.
puoddlis.
Su
p iesaga
*-alio-
pada-
y i
i
p usy
asmen a diZiai
P e alle,
Micalle,
Waikale
i
k .
(T au mann,
1925,
176;
SV
48).
136
Toliau
Siuos
deminu y us
galima
sie i
su
labai
e ais
la iy
kalbos
e-
diniais,
u indiais
p iesaga
-ala/-aJa,
p z.:
mdamaja
”mamy e”,
nak al-ina
"nak elé”,
Zu kal-gns
”jauna
Ziu ké”
(DL
276).
Vanden a dziy
i
ie o a dziy
su
*-olio-
papli imas
leidZia
many i,
kad
gios
p iesagos
ediniai
bu o
budingiausi
ku siy
kalbai
(plg.
Buga,
1963,
244;
Endzelin,
1934,
134;
Vanagas,
1970,
84—90,
392).
Deminu y y
su
p iesaga
*-olo-/-elo-
(<
o/e
+
*-lo-)
esama
da
sla y
(pig.
lie.
b olélis,
b o e élis
i
sl.
*b a el’s
”b olelis”,
Z .
S awski,
1974,
108),
ge many,
i aliky
(plg.
lie.
pa sélis
i
s. ok.auks .
a heli,
lo.
po culus
”
pa -
Selis”,
Z .
B ugmann,
1906,
366;
Meid,
1967,
87),
galbi
i
ocha y
kalbose
(Vsanos,
1958,
59-60).
Kad
Sio
ipo
ediniai
papli o
éliau
negu
deminu y ai
su
*_ko-,
odo
i a-
liky
kalby
ediniai
su
p iesaga
-culus
(<
*-ko-
+
*-lo-),
plg.
lo.
homullus,
homunculus
i
homuncio
”Zmogelis,
a gas
Zmogus”,
o iculus
”a y e”
i s.
sl.
o eca,
s.ind.
a ika
a is”
(Ho mann,
Leumann,
1928,
216;
Tu le,
1975
i
li .)
-( )ulis(-é)
Pie y
auks aiciy
a méje
deminu y ai
su
Sia
p iesaga
gana
daznai
da omi
i8
i ai iy
d iskiemeniy
daik a a dziy,
p z.:
alilis,
a klilis,
duk ilé,
ka ule,
saul ilé
(G ina eckis,
1991,
228).
Vienas
ki as
sio
ipo
edinys
a ojamas
i
ki ose
a mése.
An ai
J.
O ebskis
(1934,
153—154)
is
T e éciaus
a mes
uz asé
edinius
sesilé,
ce ulé
” e ulé”,
Agniulé,
Ka iulé,
K isiulée,
Ma i le,
Roxulé,
A.
Vidugi is
(1969,
151)
ig
Zie elos
—
bodidlis
” é elis”,
Die ilis,
E.
G ina eckiené
(1961,
240)
i8
Mi u és
upyno
a més
—
mo ule,
ses ilé,
J.
Senkus
(1972,
159)
i8
kapsy,
zana yky
a mes
—
dédilis,
Die ilis,
paci le,
s oéiulé,
e dlé.
L.
Rézos
dainyne
uZ iksuo as
ik
edinys
Die ulis.
La iy
kalboje
deminu y ai
su
-ulis,
-e
y a
e i,
daZniausiai
da omi
is
asmen a dziy
(p z.:
Janulis,
Ligulis)
i i8
gy iiny
pa adinimy
(p z.:
je ulis
“é iukas”,
kazulis
”oziukas”).
Vienas
ki as
Sio
ipo
edinys,
pada y as
18
gimi-
nys és
e miny,
u i
a i ikmeny
lie u iy
kalboje,
plg.
lie.
e ulis
i
la.
é ulis
* e elis”
(DL
271—275).
Tokie
asmen a diiai
kaip
Ma ule
(plg.
lie.
Ma dlis
:
Ma as)
odo,
kad
Sio
ipo
ediniy
galéjo
bu i
i
p isy
kalboje
(T au mann,
1925,
176;
SV
48).
Deminu y y
su
*-ulo-
(<
u
+
*-lo-)
pada y a
i
ki ose
giminiskose
kal-
bose,
plg.
go.
magula
”mazas
be niukas”
(Meid,
1967,
87),
g .
Gou 05
*mazas
meskiukas”
(Schwyze ,
1939,
485).
-uila
Zemai iy
a méje
andame
deminu y us
me giila”
nedidele
me gai e,
me -
gio ée”
J;
Als;
Ms
(LKZ
VIII
32),
aguilos
” ogelés,
ogés”
J;
Gd
(XI
39),
sk abuila
”sudziu es
pasenes
Zmogus”
Kal
(XII 1026).
Sie
ediniai
i§
ienos
pusés
susije
su
p iesagos
-ulis,
-é
deminu y ais,
0
i8
ki os
pusés
—
su
okiais
eikéjy
pa adinimais
kaip
k amuila
(Daik D R
137
123).
Deminu y ai
su
de e mina y u
*-l-
eikiausiai
kilo
ig
okiy
augmen a y-
inés
p igim ies
ediniy,
kaip
lie.
didelis:
didis,
g .
peyaXo-
:
HEyo ,
go.
mikils,
s.
ind.
bahula-
”didelis”
(Schulze,
1966,
75—79;
Schwyze ,
1939,
484—485;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
862—864).
Pas a ieji
sa o
uoz y
gali
bu i
a si ade
is
he e okli inio
linksnia imo
o my,
ku iy
bu ima
liudija.
g .
eyao-
san ykis
su
lo.
magnus,
s.
ind.
mahan -
*didelis”,
he .
has a
su
has al”kaulas”
(Ben enis e,
1935;
O ebski,
1939,
102;
Mpanos,
1965,
49).
Galbu
aip
aiskin inas
lie.
e élis,
la.
nom.
pl.
e eli,
p .
a elie
(A e)
E
709,
sl.
*o els
”e elis”
san ykis
su
he .
gen.
sing.
ha anag
“e elio”,
g .
do is”
"pauki is”
(plg.
LEW
122;
II
A-D
101-102;
PKEZ
I
90
i
li .).
7
Deminu y ams
da y i
de e mina y as
*-l-
indoeu opieéiy
kalbose
bu o—
panaudo as
ski ingu
mas u.
Ne gi
bal y
kalbose
gio
ipo
ediniy
p oduk y-
umas
ne ienodas.
Labiausiai
deminu y y
eik3me
jie
i8pli o
lie u iy
kalboje,
galimas
daik as,
jau
jos
sa a ankiskos
aidos
laikais.
4
Vediniai
su
de e mina y u
*-g~-
-uzis(-é)
Lie u iy
liaudies
dainose
deminu y ai
su
gia
p iesaga
gana
papli e.
An-
ai
L.
Reézos
dainyne
jie
suda o
apie
15%
isy
en
uZ iksuo y
deminu y-_
VY,
p zZ.:
é uzis,
ainikuzis,
Zi guzis,
Zoduzis,
ménuzis,
any uzé,
aly uzé,
a guze,
Zemuzé,
lelijuzé
i
.
(Z .
len ele).
i
Deminu y ai
su
p iesaga
-uzis,
-é
budingi
i
Klaipédos
k as o
zemaiciy
a mei
(G ina eckis,
1991,
240).
Kelis
dio
ipo
edinius
J.
Senkus
(1972,
184),
pa eike
is
ad.
kapsy
i
zana yky
a més.
E.
G ina eckiené
(1961,
240)
is
Mi u os
upyno
a més
mini
edinj
kunigdzis
“e angeliky
pas o ius”,
ne ekus}
mazybinés
eikSmes.
3
Vedinys
me guzé
u i
a i ikmenj
p isy
kalboje
me gu
(May h)
G G
88.
P iesaga
-uzé
galbii
galima
jz elg i
i
edinyje
geguze
(Schmid,
1975,
326;
PKEZ
I
337-338),
u ingiame
a i ikmeny
la iy,
p isy
(plg.
la.
dzeguze,
p .
geguse
"gegu e”
(Kukug)
E
731),
i8
dalies
i
sla y
kalbose
(plg.
s.
us.
aceess-ya
”gegu é”).
-uzas
F.
Nesselmanno
Zodyne
uZ iksuo as
edinys
aikizas
* aikagalys”
su
se-
nesne
p iesaga
-uZas.
La iy
kalbos
a mése
pasi aiko
deminu y y
su
p iesaga
-uza.
Jie
daz-
niausiai
da omi
iS
asmen a dziy
(p z.:
AnnuZa,
Ka luza)
i
ik
labai
e ai
—
18
bend iniy
Zodziy,
p z.:
pi uza
”pi elé”,
md uza
”nege a
mo ina”
(DL
313-315).
138
uose
andame
giminys és
e minus
a ynas
”mo inos
b olis”
MT
223:
RB
Tob
7,1;
B;
R;
MZ
( .
p.
Pesi
Vlks
—
LKZ
I?
527),
b olynas
”b olio
sunus”
Bs;
A
1885,
150,
eas
—
sunus”
Lex
78;
C
II
527;
Q
474;
K z
184;
NdZ;
* e os
sunus”
N,
sese ynai
”sese y
aikai”
{K].
Vedini
mo yna
”
mo ina”
Bo e
iek
y y,
iek
i
aka y
aukS aiciy
a més (Buga,
1959,
147).
La iy
kalbos
a mése
deminu y ai
su
p iesaga
ee
-a
a ojami
aip
pa
d iejuose
nesusisiekian¢iuose
a ealuose:
pie aka iniame
kampe
p ie
Lie-
u os
sienos
i
nemazZame
Siau y iniame
plo e
p ie
Es ijos
(DL
198—199,
zemél.
N .
1).
ce!
bud a dziy
su
p iesaga
*4-no
(p z.:
lie.
melynas,
la.
alins
” oli-
mas”,
p .
alkins”alkanas”
(n ich e n)
II
872),
iS
ku iy
kilo
miné i
mazybiniai
ediniai,
bal y
kalbose
y a
labai
mazai
(SV
45;
LVG
319;
BKGF
79).
An a
e us,
deminu y ai
su
*-ino-
paliudy i
da
sla y,
ge many,
i aliky,
kel y
i
g aiky
kalbose
(B ugmann,
1906,
275).
Tai
odo
Sio
da ybos
ipo
senuma.
-inas(-a)
Bal y
kalby
di oje
g e a
senyjy
ediniy
su
*-i-no-
émé
as is
deminu y y
i
su
ki a
biid a dine
p iesaga
* -no-.
Mazosios
Lie u os
z ejy
a méje
deminu y ai
bu o
da omi
su
abiem
p ie-
sagomis:
-ynas
i
-inas.
Tik
p iesagos
-inas
ediniai
Zyméjo
Siek
iek
didesnius
daik us
a
gy ius
negu
a i inkami
ediniai
su
p iesaga
-ynas
(pls.
p-),
P z.:
is inas
”
pusauge
is a,
be
da
nededan i
kiauSiniy”,
Zgsinas
*jJauna
Zasis
su
plunksnomis”,
aikinas’
*paauglys”,
langinas
”
mazokas
langelis”
(Ge ullis,
S ang’as,
1933,
26—27).
Tokio
ipo
ediniy
y a
i
F.
Ku Saiéio
lie u iy-
okieéiy
kalby
Zodyne:
Gnginas
”didelé
gy a é”
(uz iksuo as
jau
Mz
19631),
a klinas
” idu inis
a klys”,
jau inas
”
ge okas
jau is”,
ki minas
”
didelis
ki mi-
nas,
gy a e”,
me ging
”ne ekejusi
me gai e;
didele,
s ip i
me gina”,
musinas
*d éseliné,
mésliné
musé”,
aikinas
”jaunuolis,
paauglys;
didelis,
neg azus
jaunuolis”.
Daba deminu y ai
su
p iesaga
-inas
dazniausiai
da omi
pie aka inéje
zemaiciy
a mes
dalyje
mazdaug
a p
Klaipédos
i
i
Sili és
(Salys,
1992,
337;
LKA
III
zemél.
N .
119,
p.
135).
Re ka éiais
jy
pasi aiko
i
ge okai
olian
nuo
gio
a ealo,
p z.:
musinas
”didelé
musé”
Ds;
Sb
(LKZ
VIII
438),
pa ginas
”paauges
pa selis”
ne
ik
G 3;
Plk;
Vn,
be
i
Akm;
S s;
Ld n;
Ply;
PZsl
(IX
432).
Be
o,
edinys
mé ina,
p a ades
deminu y ine
eiksme,
placiai
a o-
jamas
jau
XVI—XVII
a.
Daugelyje
a miy
y a
Zinomi
i
ediniai
me gind
"ne ekéjusi
mo e is”,
aikinas
”jaunuolis;
paauglys;
aikas;
sinus”.
La iy
kalbos
a mése
deminu y ai
su
p iesaga
-ins,
-a
a ojami
ose
pa-
diose
ie ose
kaip
i
a i inkami
ediniai
su
-ins,
-a.
Tik
ediniai
su
-ins,
-a
y a
e esni,
p z.:
lépin
”maza
liepelé”,
da zinc
”mazas
da Zelis”
(DL
200—201,
zemel.
N .
1).
Galimas
daik as,
is
deminu y y
y a
kile
pa iny
pa adinimai
su
p iesa-
ga
-inas
(Schulz,
1966,
77;
DL
201—204).
Jie
lie u iy
kalboje
gana
papli e
(Daik D
418),
u i
a i ikmeny
la iy
i
p isy
kalbose,
plg.
lie.
d inas
i
la.
a ins,
duns,
p .
a ins
”a inas”
(S e )
E
679,
lie.
ka inas
i
la.
ka ins
”ka i-
145
nas”,
lie.
Zgsinas
i
la.
zdosins
”Zasinas”,
lie.
pylinas
i
la.
pilins
”an inas”
(LVG
310;
BKGF
77).
Tai
odo,
jog
deminu y ai
su
*-ino-
a si ado
p abal y
kalboje.
-inis(-é)
Lie u iy
kalboje
su
p iesaga
-inis,
-é
(<
*-inio-
<
*-ino-
+
*-i0-,
Z .
au .,
1991,
16)
plaéiai
da omi
bid a dZiai,
o
deminu y y
su
gia
p iesaga
pasi ai-
ko
labai
e ai,
p z.:
bébiné
”p as a
mo e is”
T ;
Aps
(LKZ
I?
962),
ka iné
*ka u é”
(Salys,
1992,
338),
lazdiné
”lazdelé”,
pi s ininé
”
pi s iniukée”
G dm
(LKA
III
135),
me geliné
*maza
me gai e”
S ,
me giné
” a nai e”
Pnd;
Kp;
Sb;
Sl
(LKZ
VIII
26,
28),
aikinis
aikinas”
K.Donel
(Kabelka,
1964,
249).
La iy
kalboje
a i inkama
p iesaga
-in3,
-a
daba
y a
s a biausia
deminu-
y y
da ybos
p iemoné,
p z.:
délins
”s nelis”,
bé zing
”be Zelis”,
z aigznina
*g aigzdelé”
(DL
168—169).
Tuo
a pu
pa iy
bud a dZiy
su
*-inio-
gia
jau
labai
e a,
plg.
gelezinis
i
la .
dzelzinis
*gelezinis”,
lie.
lapinis
i
la.
laping
718
lapy
pada y as”
(LVG
312—313).
Taigi
lie u iy
kalbos
duomenys
odo
pacia
deminu y y
su
*-inio-
o ma-
imosi
p adZiq,
o
la iy
kalboje
uz iksuo a
Sio
p oceso
pabaiga.
Galimas
daik as,
kad
deminu y ai
su
*-inio-
ig iedéjo
ne
iesiog
i8
bud a -
dziy,
be
is
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy.
Ma
lie u iy
kalboje
a dazodiniai
bid a dZiai
su
-inis,
-é
daik a a dédami
daZniausiai
gauna
ypa ybes
u é ojo
eiksme.
Tokia
daik a a déjimo
k yp is
y a
sena,
plg.
lie.
kdiminis
”kaimie-
is”
Alk;
Gs
(LKZ
V
56)
i
la.
kaiming
”kaimynas”
(LVG
313),
lie.
d é ine.
”mediné
s a iné
aukams”
Pk
(LKZ
II?
692)
i
p .
d awine
”(d e inis)
ku-
bilas”
(Bo e)
E
393
(PKEZ
I
223-226).
Is
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
ka ego ijos
a éjo
i
kai
ku ie
ki i
bal y
kalby
deminu y y
da ybos
a iksai.
_
Vediniai
su
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
(nomina
a ibu i a)
a iksais
-13
Bal y,
sla y
i
ge many
kalbose
su
bid a diniu
a iksu
*-zo-
im a
da y i
ypa ybes
u é ojy
pa adinimus
(au .,
1991,
17).
Taéiau
lie u iy
kalbos
a -
mése
ienas
ki as
galiinés
-is
edinys
y a
ga es
i
deminu y ine
eiksme,
p z.:
be nis
”be niukas”
P k
(LKZ
I?
769),
aikis
” aikinas,
be nas;
be niukas;
si-
nus”
(papli es Zzemai iy
a méje).
Zymiai
dazniau
bal y
kalby
deminu y ai
da omi
su
sudé inémis
ypa ybes
—
u e ojy
pa adinimams
budingomis
p iesagomis,
a si adusiomis
a iksui
*-i0-
p isijungus
p ie
ki y
bud a diniy
p iesagy.
-y is(-é)
Lie u iy
kalboje
deminu y ai
su
p iesaga
-y is,
-é
y a
placiai
a ojami
—
146
(Daik D 272—274).
Sio
ipo
ediniy
andame
jau
senuosiuose
as uose,
p z.:
asily is
SP
1
24591;
I]
143291,
é y is
Lex
57,
e y elis
Mz
4629,
ka ely é
SP
I
21692,
ka ely is
36923,
me gy é
DP
25424,
ozky is
Ch!
Luk
15,29,
suny is
VInE
546;
BP
I
27814;
SD?
122.
La iy
kalbos
a mése
Sio
ipo
ediniai
daba
be eik
isnyke,
be
da
pla-
diai
a ojami
au osakoje,
p z.:
b ali is
”mazas
b oliukas”,
k umi is
”mazas
k umiukas”
(DL
232—239).
Sunku
pasaky i,
kokia
eikSme
u éjo
p iesagos
*-z io-
ediniai
p iisy
kal-
boje,
nes
&i
p iesaga
uzZ iksuo a
be eik
ik
asmen a dziuose
(p z.:
Moldi e,
Bludi ,
Waiki e,
z .
T au mann,
1925,
182)
i
ie o a dziuose
(p z.:
Lauki en,
Peli e,
Pelki en,
z .
Ge ullis,
1923,
257).
V.
Magiulis
(PKEZ
II
105)
p .
kampni
”zi gas,
a klys”
(P e d)
G G
6
aiso
j
*kamani is
i
mano,
kad
jis
u éjes
eiksme
”Zi gelis,
a klelis”.
Taciau
y a
i
ki okiy
Sio
Zodzio
aiskinimy
(plg.
11H
I-K
191-192).
P iesaga
*-i io-
(<
*-i o-
+
*-io-)
y a
bal y,
sla y
i
ge many
kalby
ino-
acija.
Su
ja
i8
p adzZiy
bu o
da omi
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(p z.:
lie.
eglj is
”eglu émis
aus as
audeklas”,
la.
léni is
”Sil as
pie y
éjas”,
pie .
sl.
goli ’s
*nuogas,
a g3as
Zmogus”)
i
ik
bal y
kalby
di oje
su
*-i io-
im a
da y i
i
deminu y us,
ku ie
dél
seny
bal y
i
sla y
kalby
kon ak y
eliau
pa-
eko
j
pie y
sla y
kalbas,
plg.
lie.
ilky is
i
pie .
sl.
ale
*,
”mazas
ilkiukas”
(plagiau
z .
au .,
1991,
18—20
su
li .).
-ai is(-é),
-aiéé
Deminu y y
su
Sia
p iesaga
y a
gana daug
(Daik D
271—272).
Kai
ku ie
i8
jy
a ojami
i
senuosiuose
as uose,
ypa¢
$.B.
Chilinskio
Naujo-
jo
Tes amen o
e ime
(Z .
len ele).
Be
ediniy
asilai is,
jaunikai is,
a -
nai é,
a nai is,
uz iksuo y
i
ki ose
XVI—XVII
a.
as uose,
cia
andame
da
Siuos:
dei ai é
ApD
19,27;
19,35;
19,37,
duk ai é
M
5,41,
kalnai is
Luk
3,5,
ka elai ée
41429
(pabaigoje
p idé uose
paaiskinimuose),
moky inai é
ApD
9,36,
Z i blai is
M
10,
29;
10,31.
Sio
ipo
ediniai
labai
papli e
L.
Rézos
dai-
nyne
(Z .
len ele),
S.
Daukan o
aS uose
(Suba ius,
1993,
153).
Tagiau
p iesagos
-ai is,
-é
deminu y iné
unkcija
né a
pa i
seniausia.
Su
_
Sia
p iesaga
lie u iy
kalboje
ka ais
da omi
i
ypa ybés
u é ojy
pa adinimal,
p z.:
gimindi is,
kaludi is
”kal io
sinus”,
jaundi is
”jaunuolis”,
laukindi is
*lauky
gy en ojas”
i
pan.
(ZD
359—360).
Jie
u i
a i ikmenj
i
la iy
kal-
boje
au ai is
”jaunikis”
(BKGF
98).
Da
daZniau
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai,
pap as ai
u in ys
p iklau-
symo
eiksSme,
da omi
su
ki a
giminiska
p iesaga
- e is,
-€
p z.:
kaunié is,
-e,
sodié is,
-é,
dkie is,
-é
i
pan.
(Daik D
411—412;
Lenke iciu e-
No kai ie-
né,
1983;
LKA
III
zemél.
N .
10,
110,
p.
27,
115).
Jie
u i
a i ikmeny
la iy
kalboje,
plg.
aczé is
” okie is”,
aunié is
”
Raunos
gy en ojas”,
sd ie é
”mo-
e iské”
(BKGF
98).
P iesagos
-ai is,
-ie is
i
-y is
y a
os
pa ios
p iesagos
*- io-/-ei io-/
-oi io-
balsiy
kai os
a ian ai
(plg.
lie.
dkie is,
la.
acie is
i
lie.
oky is,
la.
aci is
* okie is”),
o
su
ja
i8
p adziy
bu o
da omi
ypa ybes
u e ojy
147
pa adinimai.
Taigi
deminu y us
su
p iesaga
-ai is,
-é
im a
da y i
lie u iy
kalbos
sa a-
ankiskos
aidos
laikais,
be
ge okai
p ieS
pasi odan
pi miesiems
aa ams.
P iesaga
-ai é
u i
labai
e a
a ian a
-aiéé:
me gdicé
”me gai é”
Vdk
(LKZ
VIII
23).
Jis
eikiausiai
a si ado
dél
p iesagos
-aicka
(plg.
p.
151)
j akos.
-ei é
P ie
deminu y y
is
dalies
galima
p iski i
i
XVI—XVII
a.
gana
papli u-
si
edinj
a nei é
” a nai é”,
pada y a
su
labai
e a
p iesaga
-ei é,
aip
pa
kilusia
i
miné os
p iesagos
*-i i.0-/-ei io-/oi io-,
plg.
da
ypa ybés
u é o-
jy
pa adinimus
paSalei is
”{
es u es
a éjes
nep agy as
s e ias”,
p agalei is
*nenamiskis,
s e imas
Zmogus”,
einei is
” ikampis”
(ZD
361).
- o e,
- 0éé,
-ioéius
Ry y
auks aiciy
a méje
su
p iesaga
-io é
da oma
daug
deminu y y,
p z.:
me gid e
”
paligejusi
me gai é,
samdiné”,
kumelid é
"nebemaza
papgejusi
ku-
melai e”,
kojé é
”nebemaza
koja”
(ZD
352;
Daik D
280—281).
La iy
kalboje
su
a i inkama
p iesaga
-a e
pada y as,
odos,
ik
ienas
a minis
edinys
kuéd e
:
kuce
”kalé”
(DL
244).
oe
Sie
deminu y ai
sie ini
su
okiais
lie u iy
kalbos
ypa ybés
u é ojy
pa-
adinimais
kaip
gsdé is
:
gsé as
” u in is
asa”,
ba zdo is
”kas
su
ba zda”
:
ba zdé as,
gyslo is
” auklapis”
:
gyslé as
(ZD
351—352),
plg.
da
anden-
a diius
Ilgo is
Sl,
Ma gé é
S j
i
pan.
(Vanagas,
1970,
190).
P iesaga
-o is,
-é
a si ado
p ie
bud a dinés
p iesagos
*-d o-
p isijungus
a iksui
*-io-.
y
P iesaga
-io é
u i
labai
e us
a ian us
-ioéé,
-iocius:
me gidéé
”
me -
gai e”
V n;
Vlk;
”suaugusi
ne ekéjusi
me ga”
V n;
Rd&,
me giééius
”me -
gai é,
suaugusi
ne ekejusi
me gina”
A m,
plg.
da
me gioéié é
”
pusme gé”
T gn,
me gioégalé
D ,
me gioégaljs
”maza
me gai e”
Dbk
(LKZ
VIII
29).
Jiems
a si as i
galéjo
u é i
j akos
p iesaga
-odius,
p z.:
ba zdocius,
pil déius,
kup ééius
i
. .
(apie
uos
edinius
z .
ZD
352—353;
G ina eckis,
1991,
175-178).
-é is
Su
p iesaga
-é is
(<
*-é o-
+
*-io-)
pada y i
deminu y ai
aiké is
” ai-
ki8¢ias”
Kb
(LKZK),
a né is
” a niukas”
KN
2345.
Jie
siejasi
su
okiais
ypa ybés
u é ojy
pa adinimais
kaip
eglé is
>nami-
nis
eglu émis
aus as
audeklas”
:
eglé as
" u in i
eglés
spygliy
o ma”,
Suke is
"Suké asis,
su
iSduzimais”
:
Sukée as
”su
Sukemis,
ismuy omis,
isdauzZ omis
ie omis”.
148
-uolis(-é)
G e a
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
jaunuolis,
gud udlis,
snie-
guolé
i
pan.
(Daik D
346)
su Sia
p iesaga
pada y i
i
keli
deminu y ai:
be aneplie
©
paauges
be niukas”
Ls;
Nmn;
G ;
Rod
(LKZ
I?
771),
me guélé
*suaugusi,
be
neis ekéjusi
me gina”
Rdm;
Nmn;
Rm;
Oné;
M s;
S né;
T gn;
Rod;
”pusme gé,
paauglé
(dnl
.)”
M s;
Zz;
Lp;
Né;
G
(VII
32).
-énas
Deminu y ai
su
p iesaga
-énas
a ojami
ik
kai
ku iose
aukS ai¢iy
(dau-
giausia
y y)
a mése
i
dazniausiai
Zymi
gy uny
jauniklius
a ba
u i
menki-
namaja
eiksme,
p z.:
a klenas
” idu inis
a klys”,
be nenas
”pusbe nis,
men-
kas
be nas”
Ds
(LKZ
I?
303,
768),
bo agenas
*menkas
bo agas”
T gn
(I?
977),
gy a enas
*e a es
aikas,
gy a iokas”
OG
116,
ka énas
”nebemazas,
pasi igéjes
ka iokas”
Ds
(LKZ
V
407),
kiaulenas
”kiauliiks is”
Ds;
Akm;
”i8-
dykélis,
neklauzada”
T gn
(V
691),
Sunenas
*ne ikes
Suo”
Ds;
”jaunas
Suo”
K
(XV
358),
Zydelénas
”zydelis
(menk.
.)”
Ds;
Dgls;
T ,
Zmogenas
”zmogelis
(menk.
.)”
Ds;
S né;
Dgl
(LKZK).
La iy
kalboje
deminu y ai
su
-@ns,
-a
y a
labiau
papli e.
Jie
a ojami
daugelyje
a miy
i
dazniausiai
Zymi
jaunus
gy unus,
p z.:
pilgns
”jauna
an-
is”,
kakéns
”jauna
ka é”..
Tagiau
kai
ku iose
a mése
(ypa¢
aka inéje
Ku so
dalyje)
jie
u i
i
ki okiy
eiksmiy,
p z.:
puike is
”mazas
be niukas”,
udzole is
*mazas
azuoliukas”,
ma éna
"mamy e”
(DL
217—230).
Sie
deminu y ai
i gi
y a
kile
is
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy.
An al
lie-
u iy
kalboje
(ypa¢
y y
aukS ai iy
a méje)
papli e
p iesagos
-énas
edinial,
zymin ys
Zmoniy
gy enimo,
kilimo
ie a,
p z.:
anyks énas,
kupiskénas
i
. .
(LKA
III
zemél.
N .
110,
p.
116).
Tokia
eiksme
jie
u i
jau
XVI-XVII
a.
as uose,
p z.:
js u énas
C
II
36,
naza enas
DP
7X;
SP
I
152,
ilzénas
KIG
65.
Taip
Pa
nuo
seno
a ojaml
giminys es
e minai
b dlénas/b olénas
”b o-
lio
sinus”,
sese enas
”sese s
sinus”,
e enas
” e os
y as”
i
pan.
(ZD
238).
Sio
ipo
ediniai
u i
aiskiy
a i ikmeny
la iy
i
sla y
kalbose,
plg.
s.
la.
b aléns
”b olio
sinus”,
dial.
maséns
”sese s
aikas”,
piebaldzeni
”
P iebalgos
gy en ojai”
(LVG
303—304;
DL
226,
228—229);
sl.
*b a éns
”b olio
sinus”,
*ses éns
*sese s
sunus”
(Slawski,
1974,
128—129).
Bal y
i
sla y
kalbose
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
*-eno-
ka ais
u i
i
ki okiy
eikSmiy,
p z.:
lie.
balenas
”medzio
b azdas”,
peléenas
”
pe-
liy
anagas”,
a nenas,
la.
aibéns
” aibas
jaunas
e Siukas”,
sl.
*moldéns
”jaunuolis”.
P iesaga
*-éno-
eikiausiai
iS iedéjo
i8
p iebalsinio
nom.
sing.
linksnia i-
mo o my
su
*-én-,
isplés y
o
kamieno
o momis,
plg.
lie.
kelenas,
sl.
*koléno
(<
*kole)
”kelis”
i
g .
*wA ny
”pe ies
kaulas”
(Tpy6auex,
1959,
161),
s.
sl.
slo éne
”sla ai”
(Vond ak,
1924,
660).
149
Vediniai
su
p iesagomis
-ykleé,
-uklis
Su
Siomis
p iesagomis,
kilusiomis
is
*- lo-,
pada y i
deminu y ai
be zuklis
*menkas
be ziokas”
Sug,
bobgkle
”bobsé”
D
(LKZ
I?
778,
962).
Su
p iesaga
*- lo-
nuo
seno
bal y
kalbose
bu o
da omi
i ankiy
pa adi-
nimai.
Véliau
dél
j ankiy
i
eikéjy
pa adinimy
gene inés
bei
seman inés
giminys es
im a
da y i
eikéjy
pa adinimy,
u inéiy
menkinamaja
eikim
(p z.:
baidgklé,
miegiklis
”miegalius”,
Z .
Daik D R
153-156,
171-178).
Pas a ieji
eikiausiai
i
paska ino
pasida y i
miné us
deminu y us,
aip
pa
u ingius
menkinamaja
eikSme.
Be
o,
su
kai
ku iomis
an inémis
p iesago-
mis
kilusiomis
is
*- lo-,
lie u iy
kalboje
e ka éiais
da oma
i
ypa ybés
u é o-
jy
pa adinimy
(p z.:
jaun klis,
-é,
jaunéklis,
-é
”jaunas,
nesub endes
zmogus
a
gy ulys”,
Syks udklis
”SykS us
Zmogus”
i
pan.
Daik D
357,
358),
su
jais
aip
pa
glaudZiai
siejasi
deminu y ai.
Vediniai
su
sla iskomis
p iesagomis
-ka,
-elka,
-ilka,
-keé
Sla iska
p iesaga
-ka
u i
deminu y ai
kumélka
”p as a
kumelé”
K;
LC
1883,45;
BsP
III
126;
IV
170;
Zem;
Pg
(ZD
161;
LKZ
VI
870;
aip
pa
da
pie y
i
kai
ku iose
aka y
aukS ai¢iy
a mése,
Z .
Senkus,
1972,
150;
G ina eckis,
1991,
230),
pieménka
”piemenio é,
piemengalé”
Sk
(LKZ
IX
911),
plg.
da
sena
skolini
mo ka
”mo ina”
(i3
lenk.
ma ka,
gud.
mamwa,
a.
Ska dzius,
1931,
135).
Siai
p iesagai
p isijungus
p ie
lie u iskos
p iesagos
-elis,
-é
a si ado
hib i-
dine
p iesaga
-elka,
su
ku ia
pie y
aukS aiciy
a méje
ne e ai
da omi
menkina-
mosios
eik8Smés
deminu y ai,
p z.:
a élka
”nekokia,
nugiu usi
a is”,
bobélka
*p as a
mo e is”,
ka élka”p as a
ka é”
me gélka
”menka,
p as a
me gelé”,
obélka
”menka,
p as a
obelé”,
Zmonélka
”p as a
Zmona”
i
k .
(G ina-
eckis,
1991,
230—231).
Vedinius
bobélka,
me gélka
J.
Senkus
(1972,
150)
uz asé
i§
kapsy
i
zana yky
a nés.
Sio
ipo
ediniy
y a
i
kai
ku iose
ki ose
a mése,
plg.
bobélka
”bobapalaike”
Ds
(LKZ
I?
961),
me gélka
”
paaugusi
me gai e”
G g;
Uz ;
K n
(VIII
27),
obélka
”sandéliukas”
Zg
(LKZK).
Ki a
hib iding
p iesaga
-ilka
u i
deminu y ai
agilka
”
agilé”
(plagiai
pa-
—
pli es),
me gilka
”ne im a
me gina”
Z
(Vidugi is,
1969,
152).
a
Su
p iesaga
-ka
deminu y ai
ka ais
da omi
i
la iy
kalboje,
p z.:
Janka
—
*Joniukas”,
éinka
”kups elis”
(DL
309-311).
Su
p iesaga
-ka
pa adigminiu
a ian u
-ké
pada y i
deminu y ai
bébske
—
*bobse”
S
(LKZ
I°
964),
p iodké
”menka
gal a”
Gs
(X
923).
4,
]
Su
p iesaga
-(i)uska
pada y i
deminu y ai
dainiugka
”ne im a,
p as a
dai-
;
na”
La;
Jam;
Pks
(LKZ
II?
230;
DunZ
65),
dainuska .
p.”
LzP;
Vik ;
Lnky;
ei
"dainele”
NS
1313;
Gd ;
Lz
(LKZ
Il?
232;
LZ
49)
i
labai
placiai
papli e
—
-(i)uska,
-uskas,
-uské,
- ska
150
aka uské
”jaunimo
aka élis,
pasilinksminimas”,
o e uskd,
plg.
da
pas a-
ojo
a ian us
o e iskas
Gd ,
o e dské
Gdl;
K m;
R83;
Ud,
o e iiska
Sly;
T ak
(LKZK).
La iy
kalbos
a mése
aude
su
p iesaga
-uska
da oma
daug
daz-
niau,
p z.:
sunuska
”Suniukas”,
mei uska
”me gai é”
(DL
306—308).
P iesaga
-uska
(<
*-uch- ka)
y a
skolinys
i8
y y
sla y
kalby,
plg.
us.
cmapywxa,
aszyw a
i
. .
(Kipa sky,
1975,
264—265).
-ica,
-iéka,
-yéka,
-iéké,
-aiéka,
-uéka,
-ecékas
Su
sla y
kalbose
labai
papli usia p iesaga
-ica
(plg.
sl.
*
dé ica
”die ai e;
me gai é”,
*babica”sena
boba”
.
.,
z .
Bomxkosuy,
1984,
215—228;
S awski,
1974,
98—99)
pada y as
deminu y as
me gica/
me gica”
paaugusi
me gai é”
J;
Rs;
Rdd;
Zp;
P n;
Zgn;
V ;
V d;
”maza
me gai ée”
A ;
S d;
V1
(LKZ
VIII
27):
Ki a
panasgios
kilmés
p iesaga
-iéka
(<
-ica
+
- ka,
p z.:
us.
eoduxxa,
éek.
odiéka,
z .
Kipa sky,
1975,
224)
u i
deminu y as
me giéka
”
paaugusi
me gai é”
Rz;
Zml;
Sb;
Ds;
Vik ;
”maza
me gai é” BsP
II
72,
plg.
da
jo
a ian us
me gijéka
”paaugusi
me gai é”
Gs,
me gické
”maza
me gai e”
Ps
(LKZ
VIII
27;
Senkus,
1972,
150).
Del
sa idhos
p iesagos
-iéka
misimo
su
lie u iska
p iesaga
-ai is,
-é
a -
si ado
hib idiné
p iesaga
-aicka,
papli usi
kai
ku iose
y y
auks aidiy
snek-
ose,
pyz.:
a aicka
”a elé,
a io e”,
kalaicka
”kaly é”,
kiaulaiéka
”kiaulai é”
,
me gaicka
”paauglé
me gai é”
(Daik D
285).
Del
p iesagos
-iéka
misimo
su
ki a
lie u iska
p iesaga
-u zs,
-é
a si ado
p iesaga
-uéka,
su
ku ia
pada y as
edinys
me guéka
”me gai é”
R&S
(LKZ
VIII
32).
Zie elos
a meje
uz iksuo as
edinys
eZe éékas
”menkas
eZe i ikS is”
pa-
da y as
su
sla iska
p iesaga
-eékas
(Vidugi is,
1969,
152).
-usis(-é)
Zie elos
a meje
andame
kelis
deminu y us
su
Sia
p iesaga,
p z.:
mamusé
*mo ule”,
aiusis
” é elis”,
Bolusis
””
Baliukas”,
Kas usis”
Kas ukas”,
Ma iusé
”Ma y é”
(Vidugi is,
1969,
152).
Sla y
(ypaé
lenky,
gudy
i
uk ainy)
kalbose
su
p iesaga
-us-
da oma
j ai-
iy
a daZodiniy
i
eiksmazodiniy
ediniy,
ne e ai
u in¢iy
eksp esy ia
eiks-
me,
p z.:
lenk.
dial.
len us” inginys”,
abus” a nas”,
ligus
”ne amus
aikas”
i
.
.
(Slawski,
1976,
34—35).
-izna,
-yzna,
-zna, -Zna,
-inzé
Vedinys
bobiznd
Sk
su
a ian ais
bobyzna
Rm,
bobzna
”p as a
boba”
ZIn
(LKZ
I?
963,
965)
—
ai
skolinys,
kiles
i8
seno
sla isko
ZodZio
babizna
(apie
jo
da yba
z .
Slawski,
1974,
123124).
Pagal
skolinio
bobizna
pa yzdj
pada-
y as
edinys
a ana
*menka,
liesa
ka e”
VIk;
V n;
Eis,
ku is
u i
a ian a
151
es
ge
1a 6E
a
gh
61
oe
OSIA
$I
= — —
==
=
=
—S
a
=
a
=e oe'S
I
eee
"T
a e-
e622.
SOT
eg oT
+
by' h
« T
os z
L
ggg
$
ee's
¥
e'0z_
o
€
(2-)s x(1)e-
go s
9%
6e'L
€
o's
I
=
—=
6s!
Lib
z
92's
S be7
T
(2-)s114-
eS
—
ae
—
ua
=
a
ae
=
aa
=
sy
pia
a
ee'e
1
seul-
28'0
¢
==
aes
=
T99'¢
I
=
=
ne s
=
- =
—
(2-)siyn-
gz‘s
02
—
-
— -
=—
=—-
=
—_-
—
-_ _—
-
=—
_
s gn-
99'0
€
— — —
=
_
=_
ee
—
=
=
—
—
= =
2yI-
ae
=
ga
=
cae
es
i
I
=
ee
_-
—
=
SexI-
es'p
IZ
—
—_
=
=
=
ae
aS
Sas
=
AS
—
(9-)seqn(1)-
zz'o
T
_
_-
— _ —
—-
—_-_
—
=
—_
—-
= _
syjn-
zz'0
I
=
—_
=
=
a4
as
oe
a
—
hes
= =
sye-
oc'ée
wee
Se e
18
ge s
§
2e 7s?
Ze.
~
o e
-99
27°62.
SE"
Qi' o
S
og
be
(2-)sn2-
/(2-)sul2-
%
“ys
%
“ys
%
1s
%
“ys
%
“ys
%
“ys
%
“ys
%
“4s
soSesoud
au
ds
po
DIS
da
dd
UA
21
asonysyay
eson a eal
s ya y
iadpnu weg
euku ep
sozey
‘TJ
i
esonjsei
ason sonueas
seu yded
hadAynu u qg
152
ka inizé
”menka
ka u é”
Vik;
Rdm;
Sn
(LKZ
V
358),
o
dél
o
pa ies
sko-
linio
umpinio
bobznd
i akos
a si ado
edinys
me gzna
su
a ian u
me gind
*me gse”
Lz
(VIII
33).
P iebalsis
zi
2
ia
galéjo
pakis i
del
edinio
me guzeé
(apie
ji
Z .
p.
133).
is ados
Ap a i
duomenys
leidZia
i&ski i
Siuos
lie u iy
kalbos
deminu y y
ch o-
nologinius
sluoksnius:
:
1.
Pa ys
seniausi
y a
ediniai
su
de e mina y u
*-k-,
ku ie
suda é
indo-
eu opieciy
kalby
deminu y y
da ybos
ka ego ijos
pama a.
2.
A ski ose
indoeu opieciy
kalby
dialek uose
bei
jy
g upése
seniausiais
jy
aidos
pe iodais
deminu y us
im a
da y i
su
de e mina y ais
*-L-,
*_9-/-9’-,
*_s-
i
su
biid a daiy
p iesaga
*-ino-.
3.
P abal y
kalboje
deminu y y
da ybai
bu o
panaudo i
sie
o man ai:
de e mina y as
*- -,
bud a dziy
p iesaga
*-ino-
i
ypa ybés
u é ojy
pa adi-
nimy
p iesaga
*-i io-
(<
*-i o-
+ *-io-).
Lie u iy
i
la iy
kalbose
deminu-
y ai
da omi
i
su
p iesagomis
*-eno-
(<
*-én-
+
*-0-),
*-inio-
(<
*-ino-
+
*_i0-),
*-a io-(<
*-a o-
+
*-io-),
aip
pa
eikiausiai
a éjusiomis
is
ypa ybeés
u é ojy
pa adinimy,
bei
su
sla iskomis
p iesagomis
-ka,
-uska.
4.
Lie u iy
kalbos
sa a ankiskos
aidos
laikais
deminu y us
im a
da y i
su
a iksais
-ai is(-é),
-ei é,
-uolis(-é),
-is,
budingais
ypa ybés
u é ojy
pa-
adinimams,
su
p iesagomis
-yklé,
-uklis,
eikiausiai
a éjusiomis
iS
eikejy
pa adinimy
ka ego ijos,
i
su
j ai iomis
sla iskomis
p iesagomis,
kilusiomis
daugiausiai
i8
*-iko-.
Be
o,
lie u iy
kalboje
labai
papli o
deminu y ai
su
p iesagomis
-elis
(-é),
-ukas
(-é),
ku ie
ki ose
bal y
kalbose
y a
gana
e i.
Su umpinimai
BKGF
—
Endzelynas
J.
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos.
V.,
1957.
BP
ae
Pos illa
a ai
e i
T umpas
i
P a
as
I3guldimas
Euangeliu
L
Pe
JANA
BRETKUNA
[..]
Ka aliaucZiuie
2}
25912
ch
aa
Biblia
li ewska
Chyli iskiego.
Nowy
Tes amen .
Tom
2
—
Teks .
Poznan,
1958.
Daik D
a
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba.
—
Lie u iy
kalbos
g a-
ma ika.
V.,
1965.
T.
1.
P.
251—473.
Daik D R
=
—
Amb azas
S.
Daik a a dziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbc
eiksmazodiniai
ediniai.
V.,
1993.
DL
—
Ruke-D a ina
V.
Diminu i en
im
Le ischen.
Lund,
1959.
DP
—.
Pos illa
Ca holicka
[...]
Pe
Kanigg
MIKOLAIV
DAV-
KSZA
Kanonikg
Mediniku
/
ij
leki8ko
pe galdi a
[...]
Wilniui
[...]
1599.
DuinZ
—
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
snek os
zodynas.
V.,
1976.
;
G G
—
§.
G una o
p isy
kalbos
Zodynélio
(apie
1517—1526
m.)
eg-
zemplio ius,
esan is
Go ingeno
uni e si e o
biblio ekoje
(ci .
pagal
Maziulis,
1981).
Ki i
p isy
kalbos
eks ai
umpinami
kaip
p o .
V.
Maziulio
da buose.
153
KZ
—
Zei sch i
a
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
beg iinde
on
A.
Kuhn.
B.
e c.
LEW
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
‘
Heidelbe g;
Gé ingen,
1962.
LKA
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
/
A s.
ed.
K.
Mo kiinas.
V.,
1977—
1991.
T..1—3:
LKK
=
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.
LKZ
=
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1956—1991.
T.
1—15.
LKZK
—
Lie u iy
kalbos
zodyno
ka o eka.
LVG
—
Endzelins
J.
La ie3u
alodas
g ama ika.
Riga,
1951.
LZ
=
Pe auskas
J..
Vidugi is
A.
Laz ny
a meés
Zo-
dynas,
V.,
1985.
ME
-
Mulenbachs
K.,
Endzelins
J.
La ieSu
alodas
a dnica.
Riga,
1923—1932.
S.
1—4.
Mz
_
Ge ullis
J.
(pa .)
Maz ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbus
paminklai
iki
1570
me ams.
K.,
1922.
PKEZI-II
—
MaéZiulis
V .
P isy
kalbos
e imologinis
zodynas.
V.,
1988—1993.
T.
1—2.
Pks
—
Paks eliai,
Siauliy
aj.
RD
—
Bi ziska
M.
(pa e).
Liudo
Rézos
dainos.
Pi mojo
lie-
u isko
dainyno
III
leidimas.
K.,
1935—1937.
T.
1—2.
SIG
—
Lebedys
J.
(pa .).
S.
M.
Sla oéinskis,
Giesmés
ikeji-
mui
ka alickam
p ide an¢ios
1646.
V.,
1958.
SP
—
Spech
F.
(pa .).
Sy wids
Punk ay
sakimu
Eek
Go ingen,
1929.
SV
—
Endzelins
J.
Senp iéu
aloda.
Riga,
1943.
Vin
—
B.
Vilen e
as ai
(be
puslapic
nuo odos);
Enchi idion
Ca echi mas
ma ias
[...]
i ch
woki chka
lieBuwia
an
lie u-
wi
chka
pilnai
i
wie nai
pe guldi as
pe
Bal amieju
Wil-
len a
[...]
I ch pau as
Ka alauc3ui
{...]
1575
(su
puslapio
-
nuo oda).
ZD
—
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba.
V.,
1943.
Til
=
Tonopos
B.H.
Mpyccexus
aan k.
Cnozapp.
M.,
1975-.
Ki i
su umpinimai
okie pa
kaip
didziajame
Lie u iy
kalbos
Zodyne.
Li e a ii a
Akelai iené
G.
Mo onologinés
balsiy
kai os
daba inéje
lie u iy
kalboje:
hum.
m.
dak a o
laipsnio
dise acija.
V.,
1993
( ank a& is).
Amb azas
S.
Bal y
i sla y
kalby
a dazodziy
da yba
(senosios
bend ybes
i
ski ybés).
—
Bal is ica,
1991.
T.
27(1).
P.
15—34.
Belié
A.
Zu
En wicklungsgeschich e
des
sla ischen
Deminu i -
und
Ampili-
ica i su ixe.
—
A chi
u
sla ische
Philologie,
1901.
Bd
23.
S.
134—206.
a
#
en enis e
E.
O igines
de
la
o ma ion
des
noms
en
indoeu opéen.
Pa is,
35.
Bielens ein
A.
Die
le ische
Sp ache
nach
ih en
Fo men
e kla end
und
e gleichend
da ges el .
B.,
1863.
Bd.
1.
B ende
F.
Die
Ve wendung
de
sog.
Diminu i a
im
Li auischen.
—
Tau a
i
Zodis,
1925.
T.
3.
P.
76—111.
B ugmann
K.
G und i
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge mani-
schen
Sp achen.
S a8bu g,
1906.
Bd
2:
T.
1.
Buga
K.
Rink iniai
as ai
/
sud.
Z.
Zinke idius.
V.,
1958—1961.
T.
1—3.
Bu ow
T.
The
Sansk i
language.
L.,
1950.
Chan aine
P.
La
o ma ion
des
noms
en
g ec
ancien.
P.,
1933.
-
154
