LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Danu é
SABALIAUSKAITE
VOKISKOS
KILMES
DRABUZIV
IR
APAVO
PAVADINIMAI
LIETUVIY
KALBOJE
Su
ge many
gen imis
bal ai
susidu é
jau
p ieS’
musy
e a.
Pa ys
seniausi
bu o
y y
ge many
i
p usy
kon ak ai,
palike
am
ik y
pédsaky
p isy
kalbos
leksikoje.
]
lie u iy
kalba
pi mieji
skoliniai
i8
okie iy
kalbos
a éjo,
ma y ,
XII—XIV
a.!
Tuo
me u
i
Lie u a
a yko
nemaza
okie iy
pi kliy,
ama i-
ninky.
Kai
ku ie
o icial is
aS ai
bu o
p adé i
agy i
ne
ik
lo yniskai
a
kan-
_celia ine
sla y,
be
i
okiegiy
kalba.
O
XVI—XVII
a.,
e o macijos
idéjoms
pasiekus
Lie u a,
Kauno,
Kédainiy,
Bi Zy
liu e ony
baZnyciose
bu o
im a
laiky i
okiskas
pamaldas,
okie¢iy
kalba
dés oma
kai
ku iose
mokyklose?.
|
le u iy
kalba
p adé os
e s i
okie¢iy
au o iy
eliginio
u inio
knygos.
Visa
ai
negalejo
neda y i
j akos
lie u iy
kalbai.
S ip y
okieciy
kalbos
po eikj
pa y e
y
Lie u os
ie y
gy en ojai,
ku ie
palaiké
glaudZius
ygius
su
okieciy
kolonizuo a
Ry y
P isija.
Ypaé
didelé
okieciy
kalbos
j aka
jauéia-
ma
Sio
eliau
isiskai
ge manizuo o
k ag o
lie u iy
kalboje.
Plaéiausiai
lie u iy
kalbos
ge manizmus
y inéjo
K.
Alminauskis
(Almi-
nas).
Sa o
eikale
”Lie u iy
kalbos
ge manizmai”®
jis
pa eiké
apie
2800
sko-
liniy
iS
okieciy
kalbos.
Taéiau
didelé
jy
dalis
y a
Zodiiai,
a o i
jau
be eik
su okie éjusioje
MazZojoje
Lie u oje,
sio
k ag o
spaudoje.
La iy
kalbos
skolinius
is
okieciy
kalbos
y inéjes
J.
Sehwe is*
nu odo
apie
2750
ge manizmy.
Zinoma,
ik
dalis
jy
pa eko
bend ine
la iy
kalba.
Labiausiai
lie u iy
kalboje
papli o
ge manizmai,
susije
su
j ai iais
ama-
ais,
Zemés
ukiu,
namy
apy oka.
NemadZai
y a
i
oki8kos
kilmés
d abuziy
bei
apa o
pa adinimy.
Tai
nenuos abu,
juk
d abuZiai
i
apa as
—
iena
is
y
ealijy,
ku ios
ypaé
a spindi
au y
ySius,
jy
ma e ialine
kul a.
D abuziy
i
apa o
pa adinimai
y a
nepap as ai
jud is:
jie
keliauja
iS
ienos kalbos
i
ki a
daZniau
nei
ki i
zodziai.
Indoeu opieciy
kalbos
ne u i
bend y
senesniy
1B
UB
a
K.
Rink iniai
ag ai
2,
Vilnius,
1959,
84-98;
Sabaliaus-
kas
A.
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius,
1990,
257-259;
Salys
A.
Ras ai
3,
{ ai us
s aipsniai,
Roma,
1985,
68—69;
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
kalbos
ws o iya
2,
Iki
pi myjy
as y,
Vilnius,
1987,
115—117.
Veng iene
E.
Apie
kalby
des yma
senajame
Vilniaus
uni e si e e
(1579—1831).
—
Kalbo y a
10,
1964,
237—239.
SAlminauskis
K
Die
Ge mnanwmen
dex
Li auischen,
Kaunas,
1935.
x
sehwe s
J.
Sp achlich-
kul u his o ische’
Un e suchungen
o nehmlich
ube
den
deu schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin,
1953
100
iy
ealijy
pa adinimy.
Taigi
i
lie u iy
kalba
is
okieciy
kalbos
—
ka ais
iesiogiai,
ka ais
pe
ki as
kalbas
—
a éjo
daugelis
okio
ipo
skoliniy.
Sa o
uoz u
iS
lie u iy
d abuziy
i
apa o
peace
skolinosi
i
ki os
au os,
a p
jy
i
okieGiai.
Toliau
pa eikiami
okiskos
kilmés
d abuZiy
i
apa o
pa adinimai
bu o
enkami
iS
i ai iy
Sal iniy.
Daugiausiai
em asi
jau
miné u
K.
Alminauskio
eikalu
i
Lie u iy
kalbos
Zodynu
(LKZ),
jo
ka o eka.
DRABUZIAI
alsdokas
”kakla ais is”,
plg.
ok.
zem.
halsdok
” .p.”.
Tai
okiskos
kilmés
Zodis,
plg.
dab.
ok.
Hals uch<Hals
”kaklas”
+
Tuch
(<
*doka-)
”ska ele”.
Lie .
alsdokas
—
labai
e a
o ma,
minima
XVIII
a.
P.
Ruigio
zodyne
(R
189).
Dagnesnés
y a
Sio
Zodzio
o mos,
a éjusios
pe
sla y
kalbas:
als ikas,
dls ukas,
gdls ikas,
gdls ukas, gdls ukas.
Is
okieéiy
Zodi
alzduogs
” .p.”
ga o
i
la iai
(Sehwe s
2,
245).
ancugas,
dnc gas
”kos iumas”,
plg.
ok.
Anzug
” .p.”.
Vokiskos
kilmés
zodis,
plg.
ok.
anziehen
”ap ilk i”
(Kluge
26—27).
Lie .
éncugas
bu o
zinomas
MazZojoje
Lie u oje,
pasi aiko
kai
ku iose
Su-
alkijos
ie ose,
jj
a oja
aka y
Zemai¢ciai
(Jana iciené
83;
Vai iuly é
119).
Si
skolinj
u i
i
la iai,
plg.
la .
ancuks
” .p.”
(Rekena
465).
aube
”mo e iska
kepu ai é,
kykas”,
plg.
ok.
Haube
” .p.”
(Alm
28).
Haube
y a
ge maniskos
kilmés,
siejamas
su
lenk.
kubek
” au é”,
g .
KUYOS
*kup a”,
sansk .
kubh a-
”kup o as”
(Kluge
292;
P ei e
514).
Lie .
aubé
e as
zodis,
a o as
Mazojoje
Lie u oje.
Da
z .
haube.
La .
aube
” .p.”
yla iy
kalba
a éjo
pi mojoje
XIX
a.
puséje,
ai
bend inés
kalbos
Zodis
(Sehwe s
4,
244;
ME
I
214;
LLVV
I
488).
bikSés,
biks és,
biks os,
bikSios,
bikS és
”kelnés”,
plg.
ok.
zem.
biize,
Ry y
P usijos
ok.
bekse
” .p.”
(Alm
31).
Vokiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
Buze
” .p.”,
kilo
is
buck-hose
”ozio
odos
kelnés”,
plg.
angl.
buckskin
”elnio
odos
kelnés”
(Kluge
115;
P ei e
189).
Lie u iy
kalbos
a mese
y a
i
daugiau
zodziy
su
s y uojan¢iu
pozicijoje
a p
p iebalsio
i
balsio:
aps a// apsa,
ljs é//lysé.
P ie
okiy
o my
bu o
p ide in i
i
skoliniai:
mo k a//mo kd,
buks a
”i o é”
//buksd
(LD
199).
Zodis
papli es
aka inéje
Lie u os
dalyje
(LKZ
I
813,
814).
Ra& y
kalboje
jis
pasi odé
XIX
a.:
o ma
biksios
—
S.
Daukan o
ku iniuose,
”AuS oje”
(A
1885,
340),
biks és
—
A.
Jukos
Zodyne
bei
”Lie u iskose
dainose”
(J
1
207;
JD
181).
Beje,
o ma
bikgés
pasi aiko
i
i
Bi zy
bei
Rokiskio
anineese
(LKZ
1813).
Cia
ji,
ma y ,
pa eko
is
la iy
kalbos,
plg.
la .
bikses
” .p.”.
La iSkasis
pa adinimas
a ojamas
ne
ik
a mese,
be
i
bend inéje
kalboje
(Sehwe s
11,
234;
ME
I
925;
Ka ulis
I
126;
LLVV
II
89).
Da
Z .
biksos.
Idomu,
kad
gis
kelniy
pa adinimas
papli o
daugelyje
Vidu io
i
Siau és
Eu opos
Saliy,
plg.
lenk.
dial.
buksy,
es .
p iksid,
8 ed.
byzo ,
no . bukse ,
101
isl.
bucu ,
dan.
bukse .
binda,
bin a
”kaklo
ais is,
juos a”,
plg.
ok.
Binde
” .p.”
(Alm
31).
Vokiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
binden
” is i”
(Kluge
78;
P ei e
140).
Skolinys
a o as
MaZojoje
Lie u oje
(BzF
100;
LKZ
I
829).
blidzé
”liemené”,
plg.
ok.
Blase
”pusle”
(LKZ
1
922).
D abuzio
p asme
dis
skolinys
a ojamas
ik
keliose
Su alkijos
ie ose.
Daznesnés
eikSmes
y a
*puslé;
abako
maiselis;
am_ ik a
piniginé”.
Tokiam
eiksmes
pasikei imui
galéjo
u é i
j akos
lie .
bliuzé,
blidzé.
O
gal
ka ais
aip
bu o
pa adin a
kokia
pla i,
iSsip i usi
liemene.
bliuze,
bliuizé
” umpas
mo e iskas
liemens
apda as,
umpike”,
plg.
ok.
Bluse
” .p.”
(Alm
33;
F nW
50).
Vokieéiai
ji
ga o
XIX
a.
p .
15
p ancuzy,
plg.
p anc.
blouse
”chala as,
palaidinuke”.
Tolesné
kilme
neaiski,
galimas
daik as,
kad
p anciiziskas
Zodis
sie inas
su
idu amziy
lo yny
pelusia
”d a-
buzis
is
Pelazijos”.
Peluzija
—
Egip o
mies as,
ku iame
bu o
gaminamas
8is
d abuzis
(Kluge
86;
P ei e
152;
Dauza
94;
Klein
181).
Lie .
bliuzé
papli es
Klaipéedos
k as e
(KZ
317;
LKZ
I
932—933).
Daznes-
nés
lie u iy
a mése
y a
o mos
bliuze,
bliuzka,
bli zké,
a éjusios
pe
lenkus,
plg.
lenk.
bluza,
bluzka
”
palaidinuke”
(F nW
50;
LKZ
I
932).
Blaze
” .p.”
y a
la iy
bend inés
kalbos
Zodis
(LLVV
II
105).
Va o as
jis
i
Ku siy
ne ijos
ku gininky
(Pie sch
78).
biksos,
biks os,
buks és
”kelnés”,
plg.
ok.
Buze
” .p.”.
Dél
Sio
Zodzio
kilmés
kyla
p oblemy.
Many a,
kad
ai
polonizmas,
plg.
lenk.
buksy
” .p.”
(Ska dzius
48).
Taciau,
ko
ge o,
daugiau
iké ina,
kad, kaip
i
skolinys
boksés,
sis
Zodis
gau as
iesiai
iS
okieciy
kalbos,
ypaé
u in
gal oje,
kad
jis
bu o
a -
ojamas
MaZojoje
Lie u oje
bei
iksuojamas
jos
as o
paminkluose
nuo
XVIII
a.
p .
(U bu is
6—7;
Q
278;
B;
Kabelka
64;
R
210;
MZ
280;
K
63).
XIX
a.
II
puséje
sis
pa adinimas
MazZojoje
Lie u oje
da
bu o
Zinomas:
Vy a
asa g
nesiojo
audimo
kelines...
Ziemoj
ai
bu o
buks os
nuo
milo
pada y os
(Kapele is
346).
Daba
jis
a ojamas
daug
eciau
nei
biksés,
pasi aiko
ik
plo elyje
a p
Raseiniy,
Ju ba ko
i
Veliuonos
(JD
1375;
LKZ
I
1144).
Da
z .
biksés.
d ozban ai,
d izban es
”
pe nesos”,
plg.
ok.
dial.
d agband,
ok.
T ag-
band
” .p.”
(Alm
46;
G imm
XXI
1030).
T agband
<
agen
nes i”
+
Band
* ais is”.
Lie .
d oZban ai
one iniai
paki imai
a si ado,
ma y ,
lie u iy
kalbos
di -
oje.
Zodis
a o as
MazZojoje
Lie u oje,
pasi aiko
aka y
zemai¢iy
snek oje
(Vaigiuly e
119).
La iy
kalboje
a ojami
skoliniai
aban es,
s aban es
” .p.”
(Sehwe s
144,
235).
Ku Siy
ne ijoje
a o a
ku gininky
o ma
d dban es,
aip
pa
eis-
kian i
pe nesas
(Pie sch
76).
dzéké
”puskojine”,
plg.
Ry y
P iisijos ok.
zok
” umpa
kojine”
(LKZ
II
1010).
Pasi aiko
kai
ku iose
y y
Lie u os
ie ose
(neaisku,
kokiu
budu
jis
en
a sidu é).
Randamas
A.
Juskos
zodyne
(J
1383).
Da
z .
Zéke.
élskis
’an k i inis”,
plg.
ok.
dial.
helske
”an k u inis,
apykakle”
(Alm
48).
Vokiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
Hals
”kaklas”
.
102
Va o as
Mazojoje
Lie u oje
(KZ
526;
LKZ
II
1127;
I.
Simon.).
ileas
”kepu é”,
plg.
ok.
Filz
” el inis;
e iné
sk ybélé”
(Alm
50).
Vok.
Filz
e iné
sk ybélé”
y a
su umpin a
ok.
Filzhu
o ma
(Kluge
197).
Lie .
ilcas
a o as
Mazojoje
Lie u oje.
Da
Z .
ilcas
*ba as
i8
bal o
el inio
i
odos”.
lio as
”Sydas”,
plg.
ok.
Flo
”k epas
(audinys),
Sydas”.
UzZ iksuo a
P.
Ruigio
Zodyne
(R
144).
Da
z .
plid as.
haubé
”mo e iska
kepu ai é,
kykas”,
plg.
ok.
Haube
” .p.”
(Alm
56).
Randamas
kai
ku iuose
lie u iy
kalbos
Zodynuose
(K
I
190;
LKZ
III
787).
Da
z .
aube.
jeké,
jake,
jaksas,
jaksas,
jaksé
”seno iskas
mo e iskas
d abuzZis;
lieme-
ne”,
jakas
”8 a kas”,
plg.
ok.
Jacke
”( umpas)
S a kas”,
Jackchen
”S a -
kelis”
(Alm
57;
F nW
189).
Ne a
isai
aisku,
kaip
lie u iy
kalboje
a si ado
o ma
jakas.
Labai
galimas
daik as,
kad
ji
a éjo
pe
lenky
kalba,
plg.
lenk.
jak,
jaka
* umpas
palaidinis,
s iuke”
(LKZ
IV
290).
Taip
pa
jmanoma,
kad
Sis
Zodis
pasida y as
jau
lie u iy
kalboje:
g e a
mo e iskos
gimines
jekes,
eiskianéios
liemene,
p adé a
a o i
y iskos
giminés
o ma
jakas,
eiskian i
g a ka.
Vokieéiai
8|
pa adinima
pasiskolino
is
p anc izy
XV
a.,
plg.
p anc.
jaque
” umpas
y iskas
S a kas”.
Toliau
kalbininky
nuomonés
issiski ia.
Vieni
mano,
kad
p ancuzai
Zodj
pe
ispany
kalba
ga o
is
a abuy,
plg.
a ab.
Sakk
”Sa as”
(Kluge
329;
Dauza
417,
418;
B ickne
197;
Ox o d
490).
Ki i
eigia,
kad
d abuzio
pa adinimas
kilo
nuo
ik inio
a do
Jacques
(<
Jacobus),
ku iuo
bu o
p a a dziuojami
p anciizy
als iediai,
de éje
8,
d abuzi
(P ei e
593;
Klein
I
823).
Lie u iy
as y
kalboje
Zodis
pi ma
ka a
paminé as
XIX
a.
(J
1678;
JV
718).
Fo mas,
eigkianéias
liemene,
a oja
aka y
auks aiciai
kauniskiai
bei
pie y
auk& ai iai,
o
o ma
jakas
—
aka y
Zemaiciai
(D skZ
125;
Mas ony e
181;
LKZ
IV
290,
291,
292, 338,
339).
IS
okieéiy
kalbos
Zodis
a éjo
j
la iy
bei
es y
kalbas,
plg.
la .
jaka
(kai
ku iose
a mése
jaks)
”palaidine,
s iuké”,
es .
jakk,
jake
” .p.”
(Sehwe s
43,
233;
ME
II
95;
EH
I
558;
Rekéna
462;
LLVV
IV
24).
Ten
jis
a ojamas
bend inéje
kalboje.
jopeé,
jépké,
jépa
” umpas
mo e iskas
S a kas;
liemene”,
j iopa
” um-
pas
S a kas;
palaidiné”,
plg.
ok.
Joppe
”S a kas;
liemene”
(LKZ
IV
357,
423).
Vokieéiai
8j
d abuzio
pa adinima
apie
1200
me us
pasiskolino
i8
s.
i a-
lu
kalbos,
plg.
i .
giuppa
”8 a kas;
apa inis
d abuZis”,
ga usios
jj
is
a aby,
plg.
a ab.
gubba”
i su inis
d abuzis
ilgomis
anko émis”
(Kluge
333;
P ei e
599—600).
Lie u iy
as o
paminkluose
o ma
jépé
pi ma
ka a
minima
XVIII
a.
p .
(B and
95).
Pa adinimas
a o as
MaZojoje
Lie u oje
(K
159;
KZ
996;
I.
Simon.),
daba
da
pasi aiko
apie
Klaipéda
i
Sakius
(LKZ
IV
357).
Zymiai
daznesnés
o mos,
a éjusios
pe
lenky
kalba:
jupa
” oks
i su inis
d abuZis;
suknelé”,
jupzkas,
jupikis
*sijonas”,
jupkis
’s iuké,
S a kas”,
plg.
lenk.
dial.
jupa
”ilgas
mo e iskas
d abuzis;
mo e iska
liemené”,
jupka
”seno iskas
mo e-
103
iskas
d abuzis;
s iuké;
palaidine”
(LKZ
IV
430).
Vokiskos
kilmés
y a
i
la .
jupkins,
jupks
”
mo e iskas
S a kas”
(EH
I
567).
kamziolé,
kamzilé,
kamzolée,
ka hzolis,
kamzilé, kamzulé,
kamzilé,
kom-
zilé
"liemené”.
Sio
zodiio
kelias
j
lie u iy
kalba
né a
aiskus,
plg.
ok.
zem.
kamsol
(dab.
ok.
Kamisol)
palaidiné,
s a kas,
s iuke”,
lenk.
kamzola,
kamzula
”
d abuzis,
panasus
j
palaidinjy”,
us.
xamaoa,
b us.
xamzoa
”lieme-
née;
palaidinis”
(F nW
214;
Alm
61).
Galbu
ienos
o mos
a éjo
i8
okie iy
kalbos,
ki os
—
i8
ku ios
sla y
kalbos.
|
okieciy
bei
sla y
kalbas
pa adini-
mas
pa eko
pe
p ancuzy
kalba,
plg.
p anc.
camisole
”palaidinis”,
i8
i aly
kalbos,
plg.
i .
camisiola<camicia
”ma ékiniai”,
kilusio
i8
lo .
camisia
” .p.”
(Slawski
I]
38—9;
B ickne
215;
Bo ejszo
14;
ICBM
IV
223;
Pacmep
II
175;
Kluge
343;
Dauza
132).
Lie .
pa adinimas
minimas
XIX
a.
bei
XX
a.
p .
zodynuose,
au osakos
inkiniuose.
Jis
bu o
Zinomas
MaZojoje
Lie u oje,
daba
a oja
ZemaiCiai
bei
aka y
aukSs ai¢iai
(LKZ
V
192;
VI
327).
Beje,
lie u iy
a mése
pasi aiko
i
kiek
ki okiy
Sio
Zodzio
o my,
a éjusiy
pe
sla y
kalbas:
kamizélka,
kamzélka,
plg.
lenk.
kamizelka,
b us.
xamszaa na
” .p.”.
Is
okie iy
pa adinima
pasiskolino
la iy
bei
es y
kalbos,
plg.
la .
kam-
zolis,
kamzulis,
es .
kamsul
” .p.”
(ME
II
153;
Sehwe s
46,
230;
Ka ulis
[
376).
kApeé
” okia
mo e igka
kepu é”,
plg.
ok.
zem.
kappe,
ok.
Kappe
” oks
gal os
apda as,
kepu é”
(Alm
62;
F nW
216).
|
okie¢iy
kalba
zodis
pa eko
i8
liaudies
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
cappa” oks
gal os
apda as;
apsiaus as
su
gob u u”
(Kluge
349;
P ei e
620).
Lie .
kapé
as y
kalboje
pi ma
ka a
uzZ iksuo as
XVIII
a.
(R
219).
Va -
o as
Maiojoje
Lie u oje
(MZ
292;
N
178;
[K
166];
KZ
1035;
LKZ
V
230).
Skolinys
kape
”kepu é”
pasi aiko
i
la iy
kalboje
(Sehwe s
47).
kap zas,
kapuzé,
kapuziné
*didelé,
siekian i
pecius
Z ejy
kepu é;
ausine
kepu é”,
plg.
ok.
dial.
kapus,
ok.
Kapuze
* ob u as,
sujung as
su
apsiaus-
u”
(Alm
63).
Sio
Zodzio
kilmé
né a
isiSkai
aiski,
j
lie u iy
kalba
jis
galejo
pa ek i
i
pe
lenky
kalba,
plg.
lenk.
kapuza
»sob u as”,
ku is
sa o
uoz u
y a
ge manizmas
(LKZ
V
254,
255;
Slawski
II
63).
Vok.
Kapuze
a éjo
15
i aly
kalbos,
plg.
i .
cappuccio
”kapisonas,
gob u as”
a ba
is
liaudies
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
capu ium
” ienuolio
kepu e”.
Toliau
sie ina
su
liaudies
lo .
‘cappa
” oks
gal os
apda as”
(Kluge
350;
P ei e
621).
Lie .
pa adinimas
a o as
Mazojoje
Lie u oje
i
kai
ku iose
Zemaiciy
ie ose
(K
167;
KZ
1038;
S.Dauk;
JR
104).
ka ékis,
ka ekis
”Sydas,
audeklas
kam
p ideng i”,
plg.
ok.
Ka ek,
Ka ek
”sijonas
ig
am
ik os
gies
a laso
a
Silko”
(LKZ
V
407).
Toliau
eikiausiai
sie ina
su
ok.
Ka disz,
Ca is,
Ca is
am
ik as
ilnonis
audi-
nys”
(G imm
XI
211,
238—
239,
274).
Abi
lie u igko
pa adinimo
o mos
iksuojamos
MazZosios
Lie u os
as y
kalboje:
ka ekis
—
XVII
a.
(Lex
37),
ka ékis
—
nuo
XVII
a.
(R
144,
193;
=
Ten
nu odoma
ka ekis
eiksme
”
blusa”.
Tai
apsi ikimas,
plg.
U bu is
V.
”Lexicon
Li huanicum”
( ecenzija).
—
Bal is ica
26(2),
1990,
188.
104

MZ
189;
[K
175];
KZ
1061;
TP
1881,
16;
Kel
1881,
144;
LC
1888,
27).
kedelys,
kédilis
’sijonas,
apa inis
sijonas;
suknelé;
pusS a kis”,
plg.
ok.
zem.
keddel,
Ry y
P isijos
ok.
kedel
” umpas
apsiaus as;
sijonas”
(Alm
64;
K.Bug
II
296;
F nW
234).
Tai
a miné
ok.
Ki el
”apsiaus as,
S a kas”
o ma.
J
Eu opos
kalbas
a éjo
iS
a aby
kalbos,
plg.
a ab.
qu un
”med ilné”,
okieéiy
kalba
pasieké
XIII
a.
(Kluge
371;
P ei e
658;
Klein
848).
Lie u iy
kalboje
kedeljs
pi ma
ka a
uz iksuo as
XVII
a.
(Lex
54
( a -
ko
eikSme);
P L
XVII
19
(sijono
eiksme)).
Randamas
élesniuose
MaZosios
Lie u os
zodynuose,
au osakos
inkiniuose,
pasi aiko
K.
Donelai¢io
k iniuo-
se
(B;
R
294,
384;
MZ
298,
516; K
175;
N
189;
KZ
1073;
J k
12;
Kl D
35;
KlpD
19;
Kabelka
109).
Y ai
A.
JuSkos
zodyne
bei
jo
au osakos
inkiniuose
(J
I1
64;
JD
258;
JV
1022).
Viena
a
ki a
eikSme
Sj
pa adinima
a oja
aka y
zemai¢iai,
Klaipédos
k aS o
aukS ai¢iai
i
dalis
aka y
auks ai¢iy
kauniskiy
(LKA
I
1152.,
193;
A
IIp
12z.;
LKZ
V
480,
482).
Da
Z .
ki elis.
Beje,
i8
okie¢iy
zodj
pasiskolino
i
la iai,
plg.
la .
kedele,
kedelis
”sijo-
nas”,
Ku Siy
ne ijos
ku Sininkai,
plg.
ku sinink.
kedile
” .p.”,
i
lenkai,
plg.
lenk.
kiedel
”palaidinis”
(Sehwe s
62,
232;
ME
II
359;
Pie sch
78;
S awski
II
179-180).
ki elis,
ki lius
”ka isko
suki pimo
s a kas;
d obinis
8 a kas,
apsiaus as”,
plg.
ok.
Ki el
”(da binis)
chala as;
palaidiné;
S a kas”
(K.
Bug
III
672;
LKZ
V
904).
Randamas
kai
ku iose
Vaka y
Lie u os
snek ose,
Zodynuose
(J
II
134;
KZ
1130).
Ki elis
”chala as”
a ojamas
bend inéje
la iy
kalboje
(LLVV
IV
549).
Da
z .
kedelis.
kleida,
kle dé
”suknelé”,
plg.
ok.
Kleid
”d abuZis,
suknelé”
(Alm
67).
Ge maniskos
kilmes
Zodis,
plg.
angl. clo h
”d abuzis”,
oland.
kleed
” .p.”,
ku ie
sa o
uoz u
méginami
sie i
sus.
angl.
cliOan
”p i i in i”
(Kluge
375;
P ei e
666;
Klein
302).
j
Pi ma
ka a
lie u iy
aS o
paminkluose
Zodis
uZ iksuo as
XIX
a.
an ojoje
puséje
(Sch
164;
K
189).
Va o as
Mazojoje
Lie u oje
(Kl D
43;
I.
Simon).
Daba
pasi aiko
Lie u os
pak aS¢iuose,
ku ie
siejosi
su
Ry y
P isija
(LKZ
VI
31).
Beje,
JoniSkio
bei
Pak uojo
apylinkése
ap inkamos
o mos
klei a,
klei é
*suknele”,
klei os
”kelnés”,
a¢iau
jos
a éjo
pe
la iy
kalba,
plg.
la .
klei a
*suknele”.
La iy
kalbos
zodis
a ojamas
bend inéje
kalboje
(Sehwe s
50,
233;
EH
I
613;
LLVV
IV
258).
kozoliai
”kunigo
apeiginis
d abuzis,
kamza”,
plg.
ok.
Kasel”apsiaus as
su
kapigonu”
(LKZ
VI
392).
|
okieziy
kalba
a éjo
is
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
casula
” .p.”
(Sande s
I
873;
G imm
XI]
254).
Is
lo ynigkos
o mos
*casubula
kilo
i
p anc.
chasuble
”a no as
(kunigo
misiy
iibas)”.
Toliau
Sie
lo yny
kalbos
zodziai
sie ini
su
lo .
casa
”mazas
namelis”
(Dauza
165).
Lie u iy
kalboje
skolinys
uz iksuo as
ik
adinamajame
XVIII
a.
p .
K auzés
zodyne
(Q
110).
kuzas
” umpas
S a kas;
mo e iska
liemené;
palaidine”,
plg.
ok.
dial.
105
kus
”p as as
d abuzis”
a ba
Ry y
P usijos
ok.
kuz
” umpas,
mazas”
(Alm
77;
F
1
450,
452).
Skolinys
bu o
zinomas
Mazojoje
Lie u oje
(K
214;
II
82;
KZ
1261;
LKZ
VI
1016).
Lie u iy
kalboje
da
pasi aiko
Zodis
kuzijakas
(kuzijokas,
kuziokas,
kuz-
jaké),
eiskian is
a
pa i.
Kai
ku ie
kalbininkai
jj
laiko
ge manizmu,
plg.
kuzas
( ok.
dial.
kuz,
kus)
i
jakas
( ok.
Jacke
” umpas
S a kas,
s iuké)
a ba
plg.
ok.
dial.
koz
jake
”kelioninis
apsiaus as”
(Alm
77;
Jana i ieneé
83).
Taéiau
eikiausiai
j
lie u iy
kalba
Sis
skolinys
a éjo
is
lenky
kalbos,
plg.
lenk.
kozyjaka,
kazyjaka,
kazyaka
” i su inis
y iskas
d abuzis,
p imenan is
liemene”.
leip okas
” i Su inis
d asininko
d abuZis”,
plg.
ok.
Leib ock
”S a kas;
apsiaus as;
sijonas;
su ana”
<
Leib
”liemuo”
+
Rock
”8 a kas;
sijonas”
(Alm
78).
Lie u iy
as y
kalboje
uz iksuo as
XVIII
a.
(R
241;
MZ
322).
lypkeé,
lypkis
”liemené”,
plg.
ok.
dial.
li ke
” .p.”
(Alm
81).
Tai
o-
kiskos
kilmés
zodis,
plg.
ok.
Leibchen
” .p.”,
ku is
y a
mazZybiné
ok.
Leib
*liemuo”
o ma
(F
II
19;
G imm
XII
591).
Pa adinimas
andamas
XIX
a.
MaiZosios
Lie u os
spaudoje
(K
I
165;
II
350;
LC
1879,
21).
Daba
a ojamas
e ai
(Do ,
K ;
LKZ
VIII
566).
Pasi aiko
jis
i
la iy
kalboje,
plg.
la kis,
labkens
” .p.”
(Sehwe s
72,
73,
232).
Fo ma
li ke
a o a
ku Sininky
(Voelkel
17;
Pie sch
76,
78).
liiéius,
lidéas,
iéas
“nudé ée as,
p as as
sijonas”.
Tai
neaiskios
kilmés
zodis.
E.
F aenkelis
jj
kildina
is
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Li ze
”juos e-
lé,
ap adas”
(F nW
363).
Galbu
zodj
bi y
jmanoma
sie i su
lenk.
lyczak
*maisinis
audeklas”.
Lie u iy
as y
kalboje
Zodis
pasi odé
ik
XX
a., jis
uZ iksuo as
plo e
a p
Rokiskio,
Kupiskio,
Pane ezio,
Pak uojo,
Rad iliskio,
Raseiniy
i
Kedainiy
(LKZ
VII
400,
597;
LKA
I
115z.,
193).
mandii a,
mandu as,
mandi é
”ka ei iskas
S a kas”,
plg.
ok.
Mon u
” .p.”
(Alm
84;
F nW
405).
J
okieciy
kalba
Zodis a éjo
i§
p anc izy
kalbos,
plg.
p anc.
mon u e
”ka io
ap anga”
(Dauza
484;
Bacmep
III 9).
Skolinys
andamas
XIX—XX
a.
lie u iy
kalbos
zodynuose,
au osakos
inkiniuose,
daba
da
pasi aiko
kai
ku iose
Zemaiéiy
ie ose
(D
114;
ND
346;
KIpD
41;
K
242;
KZ
1363;
LKZ
VII
824,
825).
Daznesnés
y a
Sio
pa-
adinimo
o mos,
a éjusios
pe
usy
kalba:
manda as,
mande d,
mandie a,
mundie a,
mundié ius,
mundj as,
mundy ius.
Ne a
isai
aisku,
a
pe
usy,
a
pe
okieciy
kalba
j
lie u iy
pa eko
o mos
mundu a,
mundi as,
mindu is,
plg.
us.
myndyp
” .p.”,
ok.
Mon u .
main elis,
men elis
”apsiaus as;
S a kas”
plg.
ok.
Man el,
Ry y
P usijos
ok.
men el
” .p.”.
Sio
skolinio
kelias
j
lie u iy
kalba
né a
isiskai
aiSkus.
Kai
ku iuose
Sal iniuose
mam elio
eikSmés
iSski iamos:
manoma,
kad
kelio-
ninio
apsiaus o
p asme
si
o ma
a éjusi
i8
okieciy
kalbos,
o
apsisiau¢iamo
d abuZio, apsiaus o
nuo
dulkiy
p asme
—
is
lenky
kalbos,
plg.
lenk.
man el
”apsiaus as”
(Alm
84;
F nW
409;
Ska dzius
127).
Vok.
Man el
Sal inis
y a
lo .
man um
” umpas
apsiaus as”
(Kluge
460;
P ei e
836).
106
Lie u iy
kalboje
jis
pi ma
ka a
paminé as
XVII
a.
zodynuose
(SD3
298;
Lex
60a).
Randamas
i
élesnéje
spaudoje
(R
251;
MZ
335;
K
242;
N
383,
393;
J;
KZ
1365). Kai
ku iuose
Sal iniuose
uz iksuo a
o ma
men elis
(N
393;
Mi
II
45
(P k);
KZ
1396).
Pa adinima
a oja
dalis
Zemaiéiy
bei
su alkieziy
(DiinZ
508;
LKZ
VII
845;
VIII
18).
Da
Z .
me delis.
Skolinius
ma elis,
man els,
men elis
”apsiaus as”
u i
i
la iai.
Ma i elis
y a
bend inés
kalbos
zodis
(Sehwe s
76,
79;
ME
II
601;
EH
I
782, 800;
LLVV
V
87).
me idelis
” umpas
mo e iskas
S a kas,
palaidiné”,
plg.
Ry y
P usijos
ok.
men el,
man el
”apsiaus as;
S a kas”
(Alm
86;
F nW
409,
436).
Va -
ojamas
k e ingiskiy,
andamas
A.
Ku Sai¢io
zodyne
(KZ
1394;
LKZ
VII
ih).
Da
z .
man elis.
miéé,
mice,
mucid
”kepu eé;
p as a
kepu é;
is ekéjusios
mo e s
kepu ai-
e”,
plg.
id.
ok.
a.
mu ze,
m i ze
”kepu é”
(Alm
88;
F nW
467).
J
okieciy
kalba
Zodis
pa eko
i8
liaudies
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
almucia
”d asiskiy
gal-
os
apdangalas;
oks
gaub u as,
dengian is
gal a
i
pecius”,
ku i
jj
pe eme
iS
a aby,
plg.
a ab.
mus akah
”kailinis
apsiaus as
ilgomis
anko émis”.
O
sie
Zodj
pasiskolino
ig
pe sy,
plg.
pe s.
mus a
”kailinis
apsiaus as”
(Klu-
ge
497).
IS
lo yny
kalbos
kilo
i
p anc.
aumusse
”gal os
apdangalas”,
isp.
almucio
” .p.”
(Dauza
60). Ki i
y iné ojai
linke
many i,
kad
lo .
almucia
y a
ge maniskos
kilmés
(P ei e
903—4).
Pa adinimas
andamas
daugelyje
lie u iy
kalbos
as o
paminkly
jau
nuo
XVII
a.
(Lex
63;
R
90,
192,
262;
MZ
173,
350;
K
262;
J;
JV
676,
718,
1022;
JD
19;
KZ
1435).
Va ojo
K.
Donelai is
(Kabelka
136).
Jis
papli es
nemazame
Lie u os
plo e,
ku is
siejosi
su
Ry y
P isija
(LKZ
VIII
377).
Si
ge manizma
u i
i
la iai,
plg.
la .
mice
”kykas,
gaub as,
nedidelé
megz a
kepu elé”.
J
la iy
kalba
pa eko
XVI
a.
pab.
a
XVII
a.
p .
i8
okie iy
Zemai iy,
plg.
ok.
zem.
mai s(e).
Va ojama
bend inéje
kalboje
(Sehwe s
79,
194,
243;
ME
II
622—623;
LLVV
V
200).
Is
la isko
Zodzio
kilo
Siau és
Lie u oje
pasi aikan i
o ma
mice.
Beje,
sis
pa adinimas
papli es
i
ki ose
Siau és
bei
Vidu io
Eu opos
Saly-
se,
plg.
es .
mi s,
S ed.
mossa,
no .
mgsse,s.
dan.
my s(e),
oland.
mu s.
Visu
jis
eiskia
kepu e.
mi as
”mo a”,
plg.
ok.
Mu
” .p.”
(Alm
89;
F nW
468).
J
okie iy
kalba
skolinys
pe
id.
nyde landy
kalba,
plg.
nl.
mo el,
mu el”
kailine
pi s-
iné,
mo a”,
a éjo
i8
p ancuzy
kalbos,
plg.
p anc.
mou le
”didele
pi s ine”,
ku i
8j
Zodj
ga o
i8
liaudies
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
mu ula
”kailine
pi s ine”
(Kluge
490;
P ei e
894;
Dauza
488).
Lie .
mdu as
uZ iksuo as
ik
F.
Ku 8ai io
zodyne
(K
II
70).
Daznesné
o ma
y a
mu d,
a éjusi
pe
lenky
kalba,
plg.
lenk.
mu a
”mo a”.
Is
okie iy
kalbos
kilo
i
bend inés
la iy
kalbos
zodis
mu e
” .p.”
(LLVV
V
280).
nyde is
”apa inis
(sijonas)”,
plg.
ok.
niede
”Zemyn”.
Randamas
Ku -
8ény
apylinkése
(DinZ
513).
plid as
”Sydas”,
plg.
ok.
Flo
”8ydas,
k epas”
(Alm
102).
J]
okieéiy
107
kalba
pa adinimas
a éjo
XVI
a.
i8
nyde landy
kalbos,
plg.
nl.
loe s
”k epas;
aksomas”.
Nyde landy
ZodZio
kilmé
né a
isiskai
aiski,
eikiausiai
jis
sie inas
su
p anc.
elous,
elou s
”aksomas”,
kilusiu
is
lo .
illosus
”plaukuo as”
(Kluge
208;
Dauza
743;
Bacmep
IV
199).
Pa adinimas
a o as
MaZojoje
Lie u oje
(MZ
189;
KZ
1914).
Da
2 .
lio as.
Zodis
plué e
” .p.”
andamas
la iy
kalboje
(Sehwe s
93;
ME
III
364).
Beje,
u i
ji
i
es ai,
plg.
es .
dial.
plo
” .p.”.
pli s okas
”pal as,
apsiaus as”,
plg.
ok.
Pl sch ock
”pliusinis
S a -
kas”.
Vok.
Pliisch ock
<
Pliisch
”pliugas”
+
Rock
”8 a kas”
(G imm
XIII
~
1949).
Skolinys
Zinomas
kai
ku iose
Zemai iy
ie ose
(LKZ
X
283).
aiman elis
” umpas
apsiaus as
(pp .
pamus as
a a)”,
plg.
ok.
Rei -
:
man el”
jojimo
apsiaus as”
<
ei en
”jo i”
+
Man el
”apsiaus as”.
Pasi aiko
Pas alio
apylinkése
(LKZ
XI
54).
ai iizés,
ai uzés
”seno iskos
kelnés;
ai ininko
kelnés”,
ai uzai
”se me-
ga
be
sk e ny”,
plg.
ok.
Re hose
”jojimo
kelnés”
<
ei en
”jo i”
+
Hose
*kelnés”
(LKZ
XI
86).
Va ojama
kai
ku iose
Su alkijos
ie ose,
pasi aiko
XIX—XX
a.
spaudoje
(Ta ;
J
I]
72;
KZ
2052).
égenman elis
*lie pal is”,
plg.
ok.
Regenman el
” .p.”<
Regen
”lie-
us”
+
Man el
’apsiaus as”.
Pasi aiko
aka y
zemai iy
Snek oje
(Vaiciuly e
122).
uikis,
ukinis,
dikis,
dikinis
”pakulinis
sijonas;
apa inis
sijonas”,
plg.
ok.
Rock
”sijonas”
(Alm
113;
F nW
746).
K.
Bugos
nuomone,
skolinys
i
lie u iy
kalba
pa ekes
pe
ku giy
kalba
(K.
Bug
II
304).
Tadiau
eikiau-
siai
skolinys
gau as
iesiai
is
okieciy
kalbos.
Ma
kai
ku iose
Ry y
P usijos
okie iy
a mése
po
o
bu o
a iamas
pe einamasis
ga sas
ai].
Todél
uckis
kildin inas
i8
Ry u
P isijos
ok.
oak
”sijonas”®.
Vokieciy
Rock
kilmé
gana
neaiski.
Vieni
kalbininkai
mégina
sie i
jj
sus.
ai .
uch
” unika,
ilno-
nis
apa inis
y iskas
d abuzis”,
ki i
mano,
jog
ai
ge maniskos
kilmes
Zodis
(Kluge
604;
P ei e
1133).
1
Sis
sijono
pa adinimas
a ojamas
kai
ku iose
Zemai iy
ie ose,
anda-
mas
keliuose
XIX
a.
pab.
—
XX
a.
Zodynuose
(J
aikinis
p as o
d abuZio
eikime;
KZ
2106;
LKZ
XI
51,
911;
LKA
115z2.,
193).
ulis
okia
kailiniy
igis”,
plg.
ok.
dial.
ul
”sk idinys,
i e”
(LKZ
XI
946).
Siaip
jau
i
lie u iy
kalboje
ulis
eiskia
elena,
i e.
D abuzio
eikime
jis
uZ iksuo as
ik
Sa ése
(Skuodo
.).
Ten
andamas
i i8
Sio
ZodZio
pada y as
bud a dis,
plg.
uliski
kailiniai
(LKZ
XI
946).
sy as
”Sydas”,
plg.
Ry y
P usijos
ok.
schi ” .p.”.
Va o as
”AuS oje”,
andamas
keliuose
zodynuose
(A
1885,
351;
K
426;
KZ
2162;
LKZ
XII
570).
Da
z .
Sy as.
e
Ce
-
iene
N.
D ibalsio
u
kilme
skoliniuose
is
okie¢iy
kalbos.
—
Kon e-
encijos,
ski os
An anui
Saliui
pamine i,
p aneSimy
ezes,
Vilnius,
1992,
9.
108
sklimpé,
Skliumpe
”klumpe”.
Va ojamas
kai
ku iose
Dzukijos
ie ose
(LKZ
XIV
988).
Toks
p idé inis
§
pasi aiko
lie u iy
a mése,
plg.
skinka,
Ski ina
”kuinas”,
sk up elé i
(LD
191).
Da
a .
klimpé.
sli é,
sliu ke, sliu ké,
slii pé”leng as
(pp .
kamba inis)
apa as;
kasdie-
ninis
apa as
mediniu
padu
i
odiniu
a
medZiaginiu
i sumi,
ku pé;
nudé é as
apa as”,
plg.
Ry y
P usijos
ok.
Slo e,
ok.
zem.
schlu e
”Slepe é;
nude e-
as
ba as”
(Alm
129;
F nW
1007).
Vok.
pa adinimas
kilo
is
eiksmazodzio
schlo en,
schlu en,
schlu en
”ei i
elkan
kojas,
Sliu in i”
(G imm
XV
766;
Buck
431).
Tai
daznas
Zodis,
ypa¢
papli es
aka inéje
Lie u os
dalyje
(LKZ
XV
2-3,
5,
6).
Va ojamas
bend inéje
kalboje
(DZ!
819).
Randamas
daugelyje
zody-
ny
bei
au osakos
inkiniy
nuo
XVIII
a.
(R
229;
MZ
306;
N
528;
K
433;
RD
154;
Kl D
107;
KlpD
81;
J).
Is
he u iy
kalbos
kilo
i
Lie u os
usy
wanpw
” .p.”
(Jlayu o e
91).
S y elis
”aulinis
ba as”,
plg.
ok.
S ie el
’ .p.”
(Jana i iené
83).
Vok.
zodis
gau as
is
i aly
kalbos,
plg.
i .
s i ale
” .p.”.
I8
omany
kalby
&j
pa-
adinima
pe eme
i
kai
ku ios
ki os
ge many
kalbos,
plg.
no .
s o el,
dan.
s o le,
S ed.
s d el
”aulinis
ba as,
ba elis”
(Kluge
749).
Re as
skolinys,
pasi aikan is
apie
Zemaiciy
Naumies i
(Jana idiené
83).
zandalé
”basu e”,
plg.
ok.
Sandale
” .p.”
(Jana i iené
83).
|
okie iy
bei
j
kai
ku ias
ki as
Eu opos
kalbas
a éjo
pe
lé yny,
plg.
lo .
sandalium
* am
ik as
apa as”,
i8
g aiky
kalbos,
plg.
g
ca édA o
<
ad da o
”*medinis
ba as”,
ku is
eikiausiai
gau as
i8
pe sy,
plg.
pe s.
sandal
”ba as”
(Kluge
623—624;
Klein
1380;
Ox o d
786).
Re a
o ma,
a ojama
apie
Zemaiciy
Naumies j
(Jana iciené
83).
Daz-
nesné
o ma,
a ojama
bend inéje
kalboje,
y a
sanddlas
(DZ!
681),
ku i
i
lie u iy
kalba
a eéjo
ne
pe
okiediy
kalba.
Kaip
jau
miné a,
K.Alminauskis
nu odo
apie
2800
okisky
zodziy,
pa e-
kusiy
j
he u iy
kalba.
Tik
nedidele
jy
dalj
—
apie
80
—
suda o
d abuziy
bei
apa o
pa adinimai.
Realiai
Sis
skai¢ius
y a
da
maZesnis.
Kai
ku ie
i8
ap a y
Zodziy
—
labai
e i,
a o i
ik
Mazojoje
Lie u oje,
ne andami
nei
ki ose
a mése,
nei
as o
paminkluose,
plg.
aubé,
spane is.
Esama
i
o-
kiy
ge manizmy,
ku ie
uZ iksuo i
as o
paminkluose,
be
neZinomi
lie u iy
a meése,
plg.
ka ékis,
sj as,
kozoliai.
Kai
ku ie
zodziai
pasi aiko
a ski ose
snek ose,
a iau
y a
be
galo
e i,
plg.
nyde is,
plius okas,
Sliicas.
Labiau
pa-
pli e
lie u iy
a mése
skoliniai
klumpé,
Slipsas,
slid é,
Ziu s as.
Jie
andami
be eik
isoje
Lie u oje.
Ki i
ge manizmai
daugiausiai
bu o
a
y a
a ojami
MaZzojoje
Lie u oje,
Zemaidiuose
bei
Su alkijoje.
I
y ine
Lie u os
dalj
ie
pa ys
pa adinimai
daZniausiai
a éjo
pe
sla y
kalbas
i
ne e ai
ge manisko-
ji
zodzio
o ma
y a
zymiai
e esne
uZ
sla iSkaja,
plg.
alsdokas
—
gdls ukas,
bliuzé
—
bli izé,
bliuzka,
jiopa
—
jupa,
mu as
—
mu a,
pan upelis
—
pan aplis,
mandu a
—
mundié ius.
Beje,
eikia
paminé i,
kad
as i
8
neaigkios
kilmés
pa adinimai,
ku ie
j
lie u iy
kalba
galéjo
pa ek i. iek
pe
okieciy,
iek
pe
sla y
kalbas,
plg.
buksos,
s eplé,
li éius
i
k .
IS
isy
ap a y
okiskos
kilmés
d abuziy
bei
apa o
pa adinimy
lie u iy
115

bend inéje
kalboje
a ojami
ik
4:
klimpé,
sé pé,
Sydas
i
slia e.
La iy
kalboje
padé is
y a
ki okia.
Ras i
25
bend i
lie u iy
i
la iy
kalby
ge maniskos
kilmes
pa adinimai
(zinoma,
jy
one ine
iS aiska
gali
kiek
ski -
is).
IS
jy
ne
12
a ojami
bend inéje
la iy
kalboje.
I
ai
y a
pag indiniy
d abuziy
pa adinimai:
bikses,
bluze,
man elis,
mice
i
k .
Lie u iy
kalboje
Sie
skoliniai
susiklos o
j
kelias
ySkesnes
leksines
g u-
pes:
ZodZius,
eiSkiancius
apsiaus a,
S a ka
a
liemene;
p ijuos e;
gal os
apdangalus;
syda;
kojines;
kakla ais y
i
k .
Gana
ne iké as
oks
didelis
p ijuos e
eigkianciy
skoliniy
skai¢ius,
plg.
Sa cas,
3é kai,
Siu éas,
Siu sis,
Siu ksis,
S i sas,
Sid sé,
Siu s as,
Siu ks as,
Sius okas,
Siu é ukas,
Se s ukas,
Siu s olius,
Ziu s as,
Ziu s é,
ziu s as, Ziu s as,
Zu ks as,
Ziu s okas,
Ziu s okas,
—
Ziu s olius.
Sydo
i
kakla ais io
pa adinimai,
kaip,
ma y ,
i
kai
ku ie
ki i,
a kelia o
j
Lie u a
ka u
su
ealijomis.
-
K en a
j
akis
labai
dideleé
y
paciy
ZodZiy
one inés
is aiskos
i ai o e,
plg.
sli okas,
sliop ukas,
slép okas,
slép iokas
i
k .
Tokia
j ai o é
daugiausial
a si ado
lie u iy
kalbos
di oje,
a iau
ka ais
Sie
zodziai
pasiskolin i
is
keliy
okieciy
a miy.
P z.,
kedelys
i
ki elis,
a ojami
kaip
du
ski ingi
zodziai,
kilo
ig
o
pa ies
Sal inio,
ik
i
lie u iy
kalba
a éjo
is
a ski y
a miy.
Y a
o-
kiy
Zodziy
i
daugiau.
Daugiausiai
skoliniy
ga ome
is
Ry y
P isijos
okieciy
a miy.
Pi mieji
ge maniski
d abuziy
pa adinimai
lie u iy
as y
kalboje
uz iksuo-
i
jau
XVI
a.
Tai
Siu éas
i
Siu s okas.
XVII
a.
aS o
paminkluose
andame
10
ios
leksinés
g upés
ZodZiy,
a p
jy,
beje,
i
Zu s as,
XVII
a.
—
15.
Apie
puse
d abuziy
bei
apa o
pa adinimy,
pasiskolin y
iS
okieciy
kalbos,
y a
ge maniskos
kilmés.
Ta¢iau
kai
ku iems
zodziams
okieciy
kalba
bu o
ik
a pininkas.
Tokiu
budu
j
lie u iy
kalba
a ejo
nemaza
lo yniskos
kilmeés
pa a-
dinimy,
plg.
ma i elis,
Sé pé,
Sidas,
keli
g aikiskos
kilmés,
plg.
Zéke,
galbu
pan ipelis.
T ijy
zodziy
—
jépé,
kedelys,
ki elis
—
Sal inis
y a
a aby
kalba,
gzodziy
Sidlé
i
galbu
miéé
bei
zandalé
—
pe sy
kalba.
Kai
ku ie
j
lie u iy
kalba
a éje
skoliniai
papli e
Siau és
i
Vidu io
Eu o-
poje,
plg.
biksés,
muéé,
sé pé,
Zeke.
:
Du
ge manizmus
(klimpé,
Sli é)
jau
i8
le u iy
kalbos
pe émé
kai
ku-
ios
sla y
a més.
Ta p
ki ko,
galima
bi y
pamine i,
kad
keli
lie u iy
kalbos
d abuziy
bei
apa o
pa adinimai
pa eko
i
j
okieciy
a mes,
plg.
ok.
dial.
Kicke,
Kicks,
Ku p,
Mu u as,
Mo e es,
Naginne
(F
I
357, 359, 449;
II
74,
83,
88).
SUTRUMPINIMAI
Bo ejszo
—Bo ejszo
M.
Nazwy
ubio déw
w
jezyku
polskim
do
oku
1600,
Poznan,
1990.
B and
—
B and
J.A.
Reysen
du ch
die
Ma ck
B andenbu g,
P eussen,
Chu land,
Lie land,
Plessco ien,
G oss-Nauga dien,
Twee ien
un
Mosco ien,
Wesel,
1702.
B uckne
—B ickne
A.
Slownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
K akow,
1927.
116
Buck
Cepiené
Dauza
Duden
EH
G imm
Hinze
Jana iciene
Kabelka
Kapele is
Ka lowicz
Ka ulis
Klein
Kluge
KudN
LEB
Lex
LKZ
K
LLVV
LVV
Buck
C.D.A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P in-
cipal
Indo-Eu opean
Languages,
Chicago,
1949.
Cepiené
N.
Ge manizmai
XVII
a.
MaZosios
Lie u os
aka y
aukS aigiy
a meéje
( emian is
”Lexicon
Li huanicum”).—
Lie u iy
kalbo y os
klausimaz
30,
1993,
37—46.
Dauza
A.
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
langue
angaise,
Pa is,
1954.
Duden.
Das
g o e
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache.
He -
ausgegeben
und
bea bei e
om
Wissenscha lichen
Ra
und
den
Mi a bei e
de
Duden edak ion
un e
Lei ung
on
Gun-
he
D osdowski
1—6,
Mannheim
e c.,
1976—1981.
Endzelins
J.,.Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.
Milenbacha
La iegu
alodas
a dnicai
1—2,
Riga,
1934—1946.
G imm
J.,G imm
W.
Deu sches
Wo e buch
1—33,
Munchen,
1984.
Hinze
F.
Zwei
Deu sche
Lehnwo e
im
Bal ischen.
—
Bal is ica
21(1),
1985,
33—36.
Jana icieneé
J.
Zemaiciy
Naumieséio
lie u ininka ,
Vilnius,
1992.
Kabelka
J.
K is yono
Donelaiéio
as y
leksika,
Vilnius,
1964.
Kapele is
K.
Kaip
senieji
lie u ininkai
gy eno.
—
Lie u ininka ,
Vilnius,
1970,
339—454.
Ka owicz
J..K ynski
A,Niedzwiedzki
W.
Slown k
jezyka
polskiego
1—8,
Wa szawa,
1900—1927.
Ka ulis
K.
La iegu
e imologijas
a dnica
1—2,
Riga,
1992.
Klein
E.A
Comp ehensi e
E ymological
Dic iona y
o
he
English
Language
1—2,
Ams e dam
e c.,
1966—1967.
Kluge
F.
E ymologisches
Wo e buch
de
deu chen
Sp ache,
Be lin,
1957.
Kudi kos
Naumies is,
Vilnius,
1990.
Lie u iy
e nog a ijos
b uozai, Vilnius,
1964.
Lexicon
Li huanicum,
pa enge
V.D o inas,
Vilnius,
1987
(Rank a&s inis
XVII
a.
okieciy-lie u iy
kalby
zodynas).
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—15,
Vilnius,
1956—
1991;
II
leid.
1=2,
1968—1969.
Lie u iy
kalbos
zodyno
ka o eka.
La iegu
li e a as
alodas
a dnica
1—7,
Riga,
1972—1989.
La iegu
alodas
a dnica,
Riga,
1987.
117
Mas ony e
=
ME
ag
Ox o d
=
P ei e
=
Pie sch
_
Poko ny
=
Rekéna
—
Sande s
=
Sch ade
=
sp?
=
Sehwe s
eal
Ska dzius
_
Slawski
—
T ibne
_
U bu is
_—
Uzpu is
—
118
Mas ony e
M.
Dzukijos
mo e y
d abuZiai
XIX
a.
an ojoje
puseéje
—
XX
a.
p adzioje.
—
Js
he u iy
kul i os
is o yos
3,
Vilnius,
1961,
173—189.
‘K.Milenbacha
La iegu
alodas
a dnica.
Rediggjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
En
d
zelins
1-4,
Riga,
1923—1932.
Ii auische
Volksliede
gesammel ,
k i isch
bea bei e
und
me -
isch
ube se z
on
G.
H.
F.
Nesselmann,
Be lin,
1853
(skai menys
odo
dainos
nume ius).
The
Ox o d
Dic iona y
o
English
E ymology.
Edi ed
by
C.
T.
Onions,
Ox o d,
1985.
E ymologisches
Wo e buch
de
Deu schen...
du chgesehen
und
e ganz
on
Wol gan
P ei e
1—2,
Be lin,
1993.
Pie sch
R.
Fische leben
au
de
Ku ischen
Neh ung,
Be lin,
1982.
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch,
Be n
e c.,
1959.
Rekéna
A.
Ama niecibas
leksika
dazas
La gales
dien idu
izloksnés
un
as
saka
a
a bils oSajiem
nosaukumiem
sla u
alodas,
Riga,
1975.
Sande s
D.
Wo e buch
de
Deu schen
Sp ache
1—2,
Leipzig,
1860.
Sch ade
O.
Reallezikon
de
indoge manischen
Al e -
umskunde
2.
Au l.,
h sg.
on
A.Neh ing
1—2,
Be lin
e c.,
1917—1923.
Dic iona i m
i m
ling a um...
Cons an ino
Szy -
wid...
Te ia
edi io...
Vilnae...
1642.
Sehwe s
J.
Sp achlich-
kul u his o ische
Un e suchungen
o nehmlich
iibe
den
deu schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin,
1953.
Ska dzZius
P.
Diesla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen.
—
Tau a
i
Zodis
7,
1931,
1—
252.
Sl awski
F.
Slown k
e ymologiczny
jezyka
polskiego
1—5,
K akow,
1952—1985.
T bne s
Deu sches
Wo e buch,
h sg.
.
A.
Go ze
1—8,
Be lin,
1939—1955.
U bana iéiiu e
Z.
P iebalsiy
kie inimas
P asy
Lie u os
a meése.
—
Bal is ica
6(2),
1970,
147—166.
U bu is
V.
Senosios
lie u iy
kalbos
sla izmai.
—
Bal is ica
27(1),
1992,
4—15.
Uzpu is
J.
T ys
kalbinés
s udios
(D ei
sp achwis-
senscha liche
S udien)
1,
Chicago,
1990.
ee
Vaiciuly e
—
Vaiéiuly eé
O.
Klaipédos
snek os
zodynas
( als ieéiy
bui iskoji
leksika).
Vilniaus
als ybinio
uni e si e o
diplominis
da bas.
Vad.
d .
V.Vi kauskas,
Vilnius,
1977.
Voelkel
—Voelkel
M.I.A.
Die
le ischen
Sp ach es e
au
de
Ku ischen
Neh ung,
Heidelbe g,
1879.
Zinke i ius
—
Zinke iécéius
Z.
Lie u iy
kalbos
is o izja
1—5,
Vilnius,
1984—1992.
A
IIp
—
Hcmopu o-amnozpapu ecxu
amaac
[pubaamuxu.
Odeacda,
Pu a,
1986.
Jlayu oTe
—
Jilayuw e
W.Caoeaps
6banmu3moe
@
caaeancKu
a3KaZz,
Jlenuu pan,
1982.
Pacmep
—
@acmep
M.
Imumonozu ecku
caceaps
pyccxozo
as ina
I—4,
Mocxsa,
1964—1973.
3CBM
—
Imomanaziune
caoy
Hix
6enapycxa i
Moen.
Pan.
B.Y.Map Tsi-
Hay
1—4,
Mincx,
1978—1988.
KITI
SUTRUMPINIMAI
ai .
—
ai iy
angl.
—
angly
a ab.
—
a aby
as
—
auks ai¢iy
b us.
—
bal a usiy
dab. —
daba inis
dan.
—
dany
dial. —
a minis
es .
—
es y
go .
—
go y
g .
—
g aiky
he i .
—
he i y
ide.
|
—
indoeu opie¢iy
isl.
—
islandy
isp.
—
ispany
i .
—
i aly
kas.
—
kasuby
ku sinink.
—
_
ku Sininky
la .
—
la iy
lenk.
—
lenky
lie .
—
lie u iy
lo .
—
lo yny
nl.
—
nyde landy
no .
—
no egy
oland.
—
olandy
pe s.
—-
pe sy
plg.
—
palygink
p anc.
—
p ancuzy
us.
—
usy
sansk .
—_
sansk i o
Ss.
—
senoji
S ed.
—
$S edy
ocha .
B
—
_
ocha y
B
.p.
—
aip
pa
119
id.
—
idu io
ok.
—
okieéiy
Zz.
—
zemeélapis
zem.
—
Zemaiciy
Su umpinimai,
nei auk i
j
8i
sa aSa,
y a
okie
pa
kaip
LKZ
(skaiéius,
pa eikia-
mas
p ie
Zodyny,
odo
puslapij).
.
DIE
BENENNUNGEN
DEUTSCHER
HERKUNFT
FUR
KLEIDUNG
UND
SCHUHWERK
IM
LITAUISCHEN
Zusammen assung
Im
A ikel
we den
die
Benennungen
deu sche
He kun
ii
Kleidung
und
Schuh-
we k
im
Li auischen
behandel .
Es
wu de
e wa
80
ge unden
(phone ische
Va ian en
—
we den
nich
gezahl ).
Manche
on
ihnen
wa en
nu
in
Klein-Li auen
bekann ,
zu
Zei
we den
sie
nich
meh
geb auch .
Ande e
Ge manismen
on
solchem
Typ
sind
in
den
sch i lichen
Denkmale n
ixie ,
sie
kommen
abe
in
de
lebenden
Sp ache
p ak isch
nich
o .
Es gib
Ge manismen,
die
nu
in
bes imm en
Gegenden o kom-
men.
Es
gib
wenig
Benennungen
deu sche
He kun ,
die
in
ganz
Li auen
e b e
i e
sind.
Sie
we den
bzw.
wu den
meis ens
in
Klein-Li auen,
in
Suwalkenland
und
—
bei
den
Zemai en
geb auch .
Nach
Os li auen
sind
dieselben
Lehnwo e
meis ens
ube
die
slawischen
Sp achen
gekommen,
o
is
die
deu sche
Wo o m
sel ene
als
die
slawische.
Von
allen
besp ochenen
Ge manismen
we den
in
de
li auischen
—
S anda dsp ache
nu
ie
geb auch
(klimpé
”
Holzschuh”,
sé pé
”Scha pe”,
sydas_
”Schleie ”
,
Shi é
”Schlu e”
).
Es
wu den
25
allgemeine
Benennungen
deu sche
He kun
ii
li auische
und
—
le ische
Sp ache
( eilich
kann
sich
ih e
phone ische
Fo m
un e scheiden)
ge unden:
li .
beksés,
le .
bikses
”Hosen”;
li .
bliuzé,
le .
blaze
”
Bluse”;
li .
jéké,
le .
jaka
*Jacke”;
li .
kamziolé,
le .
kamzolis
”
Kamisol”;
li .
plid as,
le .
pluo e
”Flo ”
—
u.a.
Die
Hal e
on
ihnen
wi d
in
de
le ischen
S anda dsp ache
geb auch .
Im
Li auischen
haben
sich
diese
Wo e
in
einige
lexikalische
G uppen
gegliede .
Das
sind
Ge manismen,
die
Sch i zen,
Man el,
Kop bedeckungen,
Schleie ,
S imp e,
-
K awa en
u.a.
ausd iicken.
Es gib
besonde s
iele
Benennungen
u
Schi zen.
Es
all
in
die
Augen
die
phone ische
Viel al
de selben
Wo e .
Meis ens
is
—
diese
Viel al
schon
in
de
li auischen
Sp ache
en s anden.
Manchmal
is
dasselbe
Wo
aus
e schiedenen
deu schen
Munda en
ins
Li auische
gekommen.
Die
meis-
a
en
Lehnwo e
sind
aus
den
deu schen
Munda en
Os p eu8ens
gekommen.
Die
e s en
Benennungen
u
Kleidung
und
Schuhwe k
deu sche
He kun
sind
—
in
de
li auischen
Sp ache
im
16.
Jh.
ixie .
E wa
die
Hal e
de
En lehnungen
on
diesem
Typ
is
ge manische
He kun .
_
Fu
manche
Wo e
wa
die
deu sche
Sp ache
nu
de
Ve mi le .
So
sind
in
die
li auische
Sp ache
iele
Wé e
la einische
He kun ,
einige
Benennungen
g iechis-
—
che ,
a abische
und
pe sische
He kun
gekommen.
Manche
on
ihnen
sind
in
No d-
und
Mi eleu opa
e b ei e .
120