LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXX V
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Simas
KARALIUNAS
LIETUVOS
VARDO
KILME
1.
LigSioliniai
y imai
i
jy
e inimas
Lie u os
a do
kilme
mokslininkai
domisi
senokai.
Domin is
a do
kilme
kyla
klausimas:
ka
Sis
a das
p adZioje
y a
eiskes,
kokia
jo
p adiné
eiksmeé?
Tu ime
kele a
hipo eziy,
be
didesné
jy
dalis
y a,
ano
J.Ge ulio,
”pliki
spe-
liojimai”
(bloBe
Ve mu ungen)'.
Da
F.Ku gai is
pazyméjo,
kad
misy
k as o
a dui
ben .
jau
daba
lie u iy
kalboje
né a
jokios
a pazjs amos
e imologijos
(keine
e kennba e
E ymologie
o inde )’.
I
i8
ik yjy
nei
daba ine
kalba
su
jos
a meémis,
nei
senieji
aS ai
mums
neduoda
nieko,
ka
galé ume
laiky i
a do
Lie u a
e imonu
—
a
ik aja
eiksme,
ku i
kyla
jj
edan
is
ki o
Zodzio
a
Saknies.
F.Ku Sai is
ne
mané,
kad
a da
mums
kaimynai
da e!
Be
i
kaimyny
kalbose
jis
nieko
ne ado,
kas
galée y
pade i
paaiskin i
musy
k as o
a da.
Todeél,
spejo
F.
Ku Sai is,
eal
eikiau
Lie u d
is es a
ig
daly io
lie as.
Be
su
uo
aip
pa
negalima
esa
susie i
bidingos
eikSmes,
jei
neben
Lie u a
bi y
Zyméjusi
|
y
g
u
m
a
(eine
Ebene)’.
Veng y
ling is as
L. .
Pa ubany
p i a e
Lie u os
a do
kildinimui
is
Sak-
nies
*lei-
”lie is,
eké i,
plis i”
(lie i,
lie as,
ly us),
be
abejojo,
a
Lie u a
zymejo
lyguma’.
Jo
nuomone,
a das
Lie u a
ue
a
pacia
p iesaga
- u-
kaip
i
ly us.
Todél
Lie u a
apsk i ai
a i inkan is
ide.
*14() u-u-
-a@
a ba
eisingiau
*
lie u-u-a
”uZliejama,
ap indoma
s i is
(S omgebie )”,
ku
p iebalsis
u
esas
balsio
u
konsonan inis
pasika ojimas.
La .
le is
esas
pasida y as
iS
os
pa-
dios
Saknies
*lei-
”lie is,
eké i,
plus i”
i
eiskes
uzliejamos
s i ies
gy en oja
(S omgebie anwohne ).
Miusy
k as o
a da
”E imologinio
lenky
kalbos
zodyno”
au o ius
A.B ic-
kne is
aip
pa
laike
os
sie
Saknies
kaip
eiksmazodis
lie i,
a sa giai
da
paklausdamas,
gal
nuo
lie
y.
Su
daik a a dZiu
lie is
Lie u a
sie a
i
élesniy
y iné ojy®.
1
Ge ullisG.
Bal ische
Vélke .—E
be
M.
Reallexikon
de
Vo geschich e
1,
Be lin,
1924,
339.
2
Ku scha
F.
G amma ik
de
Li awischen
Sp ache,
Halle,
1876,
4.
3
kKu scha
F.
Op.
ci .,
5.
*Pa uba
ny
L. .
Li uanica.
2.
Lie u a”
Li auen”.
—
Indoge manische
Fo schungen
32,
1913,
”397
( oliau
—
IF).
5
B ickne A.
Slownik
e ymologiczny
jezyka
polsk ego,
K akéw,
1927,
301.
S aszewskiJ.
Maly
s ownik.
Pochodzenie
i
znaczenie
nazw
geog a icznych,
55
Megin a
Lie u os
a da
aiskin i
g e inan
su
panagiais
ki y
k aS y
a -
dais.
An ai
W.S okes
bene
pi masis
a da
Lie u a
sulygino
su
kel isku
a du
Le a ia,
p idédamas
i
lo .
li us
”ji os
k an as,
pak an é,
paju is”
i
Si aip
nus a ydamas
seno és
galy
ly ies
Li a ia
pi mine
eikime
”paji io
k as as
(U e land,
Kiis e)”?.
W.S okes
i
A.Bezzenbe ge is
Siuos
lie u iy
i
kel y
a dus
laiké
i§
seno
giminigkais,
be
A.Sachma o as
pagal
sa o
hipo eze,
kad
Ry y
Bal ijoje
kadaise
gy ene
kel ai,
pada é
is ada,
jog
Lie u os
i
La ijos
a dai
kile
ig
kel y
Le a ia:
”Manau,
kad
kel ai
Bal ijos
ju os
y y
pak an-
e
adino
Li a ia,
is
ku
a miskai
Le a ia,
Le au.
Kai
bal ai
—
lie u iai
pie uose,
la iai
Siau éje
—
uzémé
Sia
pak an e,
pa adino
ja
uzim os
Zemés
a du”®.
Skoliniu
A.Sachma o as
aigkino
i
i ai ias
Lie u os
bei
La ijos
a -
dy
o mas
XIII
a.
is o iniuose
Sal iniuose:
la -,
le -
(Lé sgola,
Le i),
lie -,
li -
(Le ho ia,
Li ho ia,
Li ha ia,
Li e ini).
A.
Sachma o o
hipo eze
i
jos
a gumen acija
k i iskai
isnag inéje
K.Bu-
ga’,
M.Vasme is!®
i
J.Endzelynas!!
nus a é,
kad
né a
duomeny,
odan¢iy,
Jog
Ry y
Bal ijoje
bu y
gy ene
kel ai.
Dél
Lie u os
kilmés
M.Vasme is
aip
age:
”...
lie .
Lie u a,
s.
us.
Li s a
negalima
deél
one iniy
p ieZaséiy
laiky i
skoliniu
is
kel y
Li a ia
”paju io
k as as”.
Tad
nieko
ki o
mums
nelieka
kaip
Siuos
abu
ZodZius
many i
esan
i8
seno
giminigskus
(u e wand )!?,
Kaip
pa-
zymeéjo
M.Vasme is,
iS
ski ingos
siy
a dy
one inés
s uk i os
gana
aiskiai
ma y i,
kad
Lie u a
negali
bu i
kel y
palikimas.
Skolinio
a eju
lauk ume
daug
ikslesnio
ga sy
a i ikimo.
Pi miausia
nea i inka
p iesagos:
lie u iy
zodyje
p iesaga
-u a, kel y
—
-a -.
Tu édami
gal oje
g e imine
ly i
Lie a a,
ku ios
M.Vasme is
nemini,
a kime,
kad
p iesagy
ski umas
né a
esminis.
Be
ada
is
dél o
lieka
nesude inamas
Saknies
okalizmas.
Lie u a
Saknis
seniau
a odé
*
Lei -.
Viena
ig
galy
Li a ia
aigkinimo
gali-
mybiy
y a
a,
kad
Sis
a das
p iklauso
Sakniai
*lei-/*li-
” eké i”,
ku ios
y a
i
lie .
Ke ?
|
i
kad
galy
Li a ia
u i
Sios
Saknies
a ian a
su
nyks amuoju
bal-
siu
kai os
laipsniu,
bu en
*li- -.
Jeigu
Lie u a,
Lie a a
bu y
kel y
palikimas,
daba
u é ume
*
Li a a.
Wa szawa,
1968,
250.
“S okes
W.
U kel ische
Sp achscha z.
Ube se z ,
ibe a bei e
und
he -
puecee
ben
on
A.Bezzenbe ge ,
Go ingen,
1894,
248—249
(=F
ic
k
A.
Ve gleichendes
Wo e bu ch
de
indoge manischen
Sp achen
4
Au l.,
2.
Teil,
Wo scha z
de
Kel ischen
Sp acheinhei
on
W.S okesundA.Bezze n
be ge
,Go ingen,
1894).
Ss
chachma o
A.
Zu
den
4l es en
sla isch-kel ischen
Beziehungen.
—
A chi
u
Slawische
Philologie
33,
1912,
82.
°
Buga
K.
Kann
man
Kel enspu en
au
bal ischem
Gebie
nachweisen?
—
Roczn k
slawis yczny
6,
K akow,
1913,
1—38
(=BugaK.
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius,
1958,
496—530
( oliau
—
Baga
K.RR)).
Vasme
M.
K i isches
und
An ik i isches
zu
neue en
sla ischen
E y-
mologie.
—
Rocznik
slawis yczny
6,
1913,
172—213.
Plg.
bacmep
M.
Imumo-
ozusecku l
caoeaps
pyccxozo
as ixa
2,
Mocxsa,
1986,
2,
502
( oliau
—
3CPS).
Endzelins
J.
Da bu
izlase
2,
Riga,
1974,
371—374.
12
V
asme M.
Op.
ci .,
204—205.
3
s okes
W.
Op.
ci .,
248.
56
Kaip
saky a,
M.Vasme is
laiké
galimu
dalyku,
kad
a dai
Lie u a
i
galy
Li a ia
y a
ig
seno
giminiski!*.
Sie
a dai
susie i
su
iena
Saknimi
(*lei-
” e-
ke i”),
—
iesa,
dél
Li a ia
kiek
abejojan
—
aip
pa
”
Lo yny
kalbos
e imolo-
gijos
zodyne”,
p adedan
jo
pi muoju
leidimu
1906
m.!>,
Siy
a dy
lyginimo
nea sisaky a
né
daba .
S ai
W.Me lingenas,
emdamasis
Siuolaikiniais
me o-
dologiniais
kompa a y is ikos
p incipais
i
zii édamas
idinés
—
pi miausia
seman inés
—
lyginamyjy
eiskiniy
pusés,
a p
a s a y os
ide.
Saknies
*lei -
*zemuma,
pak an é”
ZodZiy
mini,
be
lo .
li us
”pak an é,
paju is”,
i
galy
Le a ia
bei
Lie u a,
la .
Lie a al®.
Tad
lie u igkasis
i
kel igkasis
a das
i
oliau
laikomi
bend aSakniais.
Todeél
bi ina
Sia
hipo eze
nuodugniau
panag-
ine i.
Lo ynizuo u
a du
Le a ia
(seno és
galy
Li a ia),
andamu
idu amZiy
paminkle
”
Vi a
sanc i
Me enni”,
B i y
saly
kel ai
adino
p ieSais
esanéia
Ze-
myno
pak an e.
Ki as
jos
pa adinimas
bu o
A emo ica
(i8
kel isko
p ieSdélio
a e-,
ai .
ai -,
galy
a -
”p ies”
i
kel y
mo e,
olygaus
lie .
dial.
ma é).
Ce-
za io
as uose
i
omeny
mone ose
andamas
asmens
a das
Li a icos,
Li a i-
cus,
Li a iccus,
su
p iesaga
-ic-
pasida y as
i8
Li a ia
i
eiskian is
”a ykélis
is
A emo ikos”.
Pa adinima
Le ha
pazis a
aip
pa
ai iy
idu amZiy
as o
paminklai,
ku
juo
adinama
ne
ik
Siau és
P ancizija,
be
pe
apsi ikima
i
La iumas.
Glosa
La io
paaiskin as
aip
pa
seno és
alu
(kim y)
Li au,
a i inkan is
daba inés
aly
kalbos
Llydaw
”B e ané”!”.
Da ydami
p ielaida,
kad
Sie
kel y
a dai
u i
Saknj
*
Zi- -
su
nyks amuoju
balsiy kai os
laipsniu,
W.
S okes,
A.
Bezzenbe ge is
i
A.
Walde
g e ina
juos
su
lo .
us
”j i os,
andenyno
k an as,
pak an é;
paju is”
bei
ski ia
ide.
Sak-
niai
*le -
” eké i,
lie is”.
Tadiau
j
okj
aiskinima
kel ologai
Zi i i
skep igkai.
An ai
G.
Do in
aso:
”Va do
Riga
aiskinimas
kel iskuoju
Rigo-,
Lie u os
a do
lyginimas
su
Le a ia,
—
kel isku
A emo ikos
a du
—
labai
abejo i-
ni
(son
és
dou euses)”!8.
Tokia
nuomoné
isai
pama uo a.
Toks
bi y
ienas
nu ody y
kel y
ie o a dziy
a si adimo
aiskinimas.
Vis
dél o
kel y
kalby
ga sy
a liepimai
numa o
i
ki a
nag inéjamy
a dy
kilmés
galimybe,
a odo,
ku
kas
pa ikimesne.
Ide.
skiemeniniai
sonan ai
di
kel y
kalbo-
a8
Be
ee
kalbos
e imologijos
zodyne”
Lie u a
i
ai iy
Le ha
”
A emo ica,
La ium”
ysj
M.Vasme is
jau
laiko
abejo inu,
z .
6
acme
p
M.
9CPHA
2,
502.
>
WaldeA.
La einisches
e ymologisches
Wo e buch
3.
neubea bei e e
Au
on
J.B.
Ho mann
1,
Heidelbe g,
1938,
815.
16
Me lin
gen
W.
Ube
eine
Bedeu ungs e zweigung
im
indoge manischen
Lexikon.
—
IF
83,
1978,
61—62.
17
S okes
W.
U kel ische
Sp achscha z,
248—249;
Do
inG.
La
langue
gauloise.
G ammai e,
ex es
e
glossai e,
Pa is,
1920,
64,
109,
266
—267.
a
Die
iG.
Op.
ci .,
128.
—
Rygos
a da,
la .
Raga,
kildin i
nei
is
kel y
Rago-,
nei
is
s,
skand,
aga
”nelygumas,
jlinkimas”,
kaip
pas a uoju
me u
no i
j ody i
K.Ka ulis
(z .
K
a
ulis
K.
Dauga as
un
Piedauga as
ie a di.
—
Dauga as
aks i.
No
Aizk aukles
hzd
Rigai,
Riga,
1991,
148—156),
neleidzia
lie .
zem.
Ringd,
senoji
bal iskoji
Rygos
pa adinimo
o ma.
Ne a
duomeny,
odanéiy,
kad
zem.
Ringad
bu y
a iamos
pi minés
ly ies
*
Riga
pe di binys.
Z .
Bug
a
K.
Kann
man
Kel enspu en
au
bal ischem
Gebie
nachweisen?,
18
(=
BigaK.RR
1,511).
Plg.
BugaK.
RR3,
515.
57
se
p ieS
sp ogs amuosius
y a
i e
li
i
i,
o
ide.
p
Zodzio
p adiZioje
isnykes
be
pedsaky.
Todél
iems
kel y
ie o a dziams
jau
seniai
bu o
a s a y a
ide.
Saknis
“pl -,
i
jie
sulygin i
su
s.
ind.
p hi i
em.
”*zeme”.
Taip
da y i
lémeé
s.
ind.
p hi i
i
galy
giminés
a do
(Gen ilname),
p adzioje
die o
Ma so
epi e o,
Li a is
o mali
apa ybel?.
A s a oma
abiejy
zodziy
p oly é
*pl H-
u- (H)-,
ide.
biid a dzio
*pl H- i-
(s.
ind.
p hi-
”pla us,
e d us,
didelis”,
g .
TAaTV¢
”pla us,
plokS ias,
léks as”)
edinys”°.
Pi mine
lo .-gal.
Le a ia,
id.
ai .
Le hai
s.
aly
Li au,
aly
Llydaw
eiksme
laikoma
”pla i,
plok3cia
zeme,
sausuma,
zemynas
(b ei es
Land,
Fes land)”?!,
Del
nu ody y
dalyky
élesniuose
indoeu opeis ikos
i
bal is ikos
eikaluo-
se
lo .-gal.
Le a ia
daugiau
nebenu odoma”?,
enkinamasi
Lie u a
g e inimu
su
lo .
li us,
gen.
sing.
li o is
”ju os,
andenyno
k an as,
pak an é,
paju is”
(<
“*lei os-)
bei
jy
sky imu
ide.
Sakniai
*Jed-léi-
”lie i,
pil i;
lie is,
eke i”,
ku
p iklauso
aip
pa
miisy
kalbos
zodziai
He i
(lieja,
léja),
ly i
(lija),
lie us,
ly us??.
Pi miné
Lie u os
a do
p asme
aiskinama
kaip
”uZliejama
s i is.
e i o ija
(S omgebie )”?*.
A imas,
kaip
manoma,
ie o a dziui
Lie u d
a i ikmuo
a ba
da ybini-
pa alelizmas
pas a aisiais
me ais
nu ody as
i ig
sla y
kalby.
Tai
us.
dial
au Tsé
“didelis
lie us,
da gana,
d anga”
i
se b.-k .
li a
*iSsiliejimas;
didelis
kelias
dienas
unkan is
lie us”
<
sla .
*l a,
laikomas
senu
p iesagos
-l u
da iniu
i8
eiksmazZodZio
*li é
”lie i”?>.
Ta
p oga
bu ina
p idu i,
kad
pagal
Sia
hipo eze
lo yny
kalbos
li us
né a
Lie u os
a do
e imonas,
be
ik
bend agaknis
zodis
—
jo
p iesaga
y a
- s-.
Thu neysenR.
Ind.
p hi i
—
IF
4,
1894,
84-85:
Pew
u
senH.,
Ve gleichende
G amma ik
de
kel ischen
ae
1,
Go ingen,
190%
60
Do inG.
La
langue
gauloise,
2
aldeA.,Ho mann
J.B.
La einis:
hes
e ymologisches
Wo e buch
2,
Heidelbe g,
1954,
316;
Tewue
I.
un
Ilene
p-
Sona.
ain"
Kpamxaa
Cpadenumenbna
2pamMMamuUKa
KeEALMCKUT
AZUKOB,
Mocxsa
20
Ma
y ho e M.
Ku zge a es
e ymologisches
Wo e buch
des
Al indischen
2,
Heidelbe g,
1963,
334.
a
Thu neysenR.
Op.
ci .,
85.
22
P ie
okio
Lie u os
a do
a si adimo
aiskinimo
g iz ama
I alijoje
isleis «
je
”Eu opos
is o ijoje”,
no s
i
nu odoma,
kad
ai
nesan i
isuo inai
p ipazin a
e
mologija:
Lie u os
a das
Gia
lyginamas
su
aly
Llydaw
bei
g aiky
mies o
a du
Pla ea,
laikoma,
kad
del
budingo
kel iskojo
one izmo
(*p
isk i imo)
Sis
a das
p
menan is
Lie u oje
gy enusius
kel us
( imande ebbe
a
un
insediamen o
cel ico
in
Li uania),
—
Bade
F.
ll
p oblema
indoeu opeo:
lingue
locali
e
non
locali
in
Eu opa
a
il
600
a.C.
a
il
500
d.G.
—~S o ia
d’Eu opa,
II.
P eis o ia
e
an ichi a,
To ino,
1994,
1014.
'
23
Poko n
y
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch,
Be n
und
Munchen,
1959,
664—665
("galbu
Giai
Lie u a”);
F aenkel
E.
Li auisches
e -
ymologisches
Wo e buch
1,
Heidelbe g-Go ingen,
1962,
368—369
(”
E imologigkai
Ine u a
g eiciausiai
sie ina
su
lo .
k us...”);
@
acme
pM.
9CPSH
2,
502.
24
F aenkel€£.
Op.
ci .,
369.
Tpy6Gaue
B
O.
H.
Imumonozeu ecnul
caoeaps
caaeancnu
a30K0e
15,
Mocxsa,
1988,
159
( oliau
—
3CCA).
58
o
Lie u os
a do
—
-u d®.
Bu a
da
ienos
Li o ios.
A yllos
laikais,
IV
a.
po
K .,
i
éliau
-
adin as
k as as
ies
upe
Lei a, pe
Aus ija
i
Veng ija
ekan¢ia
|
Dunojy?
J.
Kabelkos
ZodZiais,
”Pas a uoju
me u
pa ikimiausia
laikoma
Inaba,
kad
Lie u os
a das
y a
hid onimines
kilmés”?8.
Bene
pi masis
okia
min i
spaudoje
pasaké
S.
Ta ydas.
Sa o
knygu éje
”Lie u os
ie o a diZiai”
jis
asé:
"Lie u a
galéjusi
kil i
is
upé a dzio
Lei é.
IS
Lei és
upés
pa adinimo
Lie u os
a das
galéjes
kil i
aip:
Lei (é)
+
u a
>
Lei u a
>
Lie u a??®.
Lie u os
a do
kilmés
aigkinimas
¢ia
pa eik as
aip
—
a ojan
ne iesioging
nuosaka,
—
a si
bu y
a pasako a
ki y
nuomoné.
Tokj
Lie u os
a do
kilmés
aigskinima
p adéjo
skelb i
Kauno
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
li uanis ai
kalbininkai,
o
S.
Ta ydas
—
y
paskai y
klausy ojas
—
jj
sa o
knygu eje
i
isdés é.
A.
Salio
i
P.
Joniko
nuomonés
dél
o
ienodos.
P.
Jonikas
Lie u a
laiko
su
p iesaga
-u a
susida y a
iS
Saknies
lie -
<
lei -;
dél
d ibalsio
ei
lygina
su
la .
led is
”lie u is”.
Galimas
dalykas,
oliau
ei-
gia
P.
Jonikas,
kad
kaip
la io
bei
La ijos
i
jo ingio
a dai,
aip
i
lei -
18
p adeie
bu o
susijes
su
upé a dziu,
plg.
Lei a
”G aumenos
in akas”,
Lei é
”Rusnés
in akas”
(ki y
eigimu,
Déi a,
ku i
sa o
p iegaide
a i ik y
Lie u g,
ku
Saknies
Lie -
<
*léi -).
Gal
di
sn
e imologigkai
neski ina
nuo
le i
saknies,
a sa giai
klausia
P.
Jonikas*®.
A.
Salys
laiko
Lie u a
pi minés
*Léi a
>
*Lie a
p iesaginiu
ediniu,
g ei iausiai
eiskian¢iu
Lie os
paupio
s i j.
IS
=
nbs
(>
*
Lie a)
pasida y as
la .
lez is
”lie u is”,
senas
p iklausomybés
bud-
a dis.
*Léi a
>
*Lie a
A.
Salys
i gi
lygina
su
ee s
Léi a
a ba
Lei é
(su
in aku
Lez alé),
Lei a
a ba
ale
Eei upalis?'.
P iesaga
-u a,
suda an
ie o a dZius,
a ojama
ie ai
eiks i>?
S.
Ta ydas
d auge
iskele
ldalisien'g:
ku ioje
s i yje
galéjo
kil i
Lie u os
a das,
i
a k eipe
démesj
j
s a bia
aplinkybe.
Kaip
zinoma,
lenky
is o ikas
E
Lowmia iskis
y a
nus a es,
kad
da
XII]
a.
Lie u a
bu o
adinama
iena
is
*gemiy”
”
( e a,
Land),
bu usi
a p
Ne ies,
Nemuno
i
Me kio
33.
S.
Ta ydas
asé:
”Sioje
e i o ijoje,
odos,
ne a
Lei és
upelés,
be
seno éje
aip
adinama
26
Todél
ie o a dzio
Lie u a
negalima
aiskin i
kaip
”
paju io
k aS as”
i
pacia
hipo eze
neig i
uo,
kad,
gi di,
Lie u a
né a
i
niekad
nebu o
j i os
k aS as,
—
B ickne
A.
Slown
e ymolo
iczny
jezyka
an
o,
301;
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego
1
pee,
Z3
inke iéiusZ.
ie
kalbos
s o ija
2,
Vilnius,
1987,
1
1982,
13.
Ochmanski
a
His o ia
ae
widuaie
d ugie,
W oclaw,
Wa szawa...,
28
Kabelka
J.
Bal y
ilologijos
j adas,
Vilnius,
1982,
110.
29
Ta ydasS .
Lie u os
ie o a dziai,
Vilnius,
1958,
21.
©
JonikasP.
Lie u iy
kalbos
is o ija.
—
Lie u iy
enciklopedija
15,
Lie u a,
Bos on,
1968,
543.
Sa
ly
s
A.Lie u os
a do
kilme.—Salys
A.
Ras ai
2,
Tik iniai
a dai,
Rom
1983,
695—696.
2>Ta ydasS .
Op:
ci .,
21.
LowmianskiH.
Shelia
nad
poczg kami
spo ecze is wa
i
pa is wa
li ewskiego
2,
Wilno,
1932,
110—111,
118—121.
59

upelé
en
galéjusi
bu i,
o
jos
a da
Zmoneés
galeje¢
pami s i??*.
Tuo
paciu
me u
kaip
S.
Ta ydo
knygu é
pasi ode
i
lenky
li uanis o
J.
O ebskio
s aipsniai,
ski i
Lie u os
a do
kilmes
p oblemai.
J.
O gbskio
miisy
k as o
pa adinimo
kilmés
aiSkinimas,
apsk i ai
paemus,
a imas
lie u-
iu
kalbininky
aiskinimui,
be
kai
ku iais
a z ilgiais
i
ski iasi.
Pi miausia
J.
O ebskis
—
kaip
i
A.
Salys
—
mano,
kad
Salia
Lie u a
bi a
aip
pa
umpesnio
a ian o
*
Le a
su
kamiengaliu
-a.
Be
Lie u a
—
kaip
i
La ijos
pa adinimas
La u a
<
*
La us
—
J.
O ebs-
kiui
y a
seno ine
@
kamieno
o ma
*
Lie u-s,
ku ia
i8
p adziy
adine
s i i
p ie
upés
*
Lei a,
aip
pa
joje
gy enusius
zmones.
Ilgainiui
o malus
upeés
a das
i
i8
jo
kiles
ie o a dis,
oliau
dés o
J.
O ebskis,
jau
nebebu o
inkamai
sup an amas
—
ypac¢
ki a auciy,
odél
lie u io
pa adinima
jau
bu o
galima
da y is
i i8
upés
a do
*
Lei a,
*
Lie a
(is
ku
la .
lei is),
ne
ien
is
e i o ijos
a do
*
Lie us.
Kas
gi
y a
as
upes
a das
*Lei a,
*Lie a
?
Né a
negalima,
sako
J.
O -
ebskis,
kad
ai
senasis
Nemuno
pa adinimas.
Nemunas
i
siandien
nesas
ienin elis
Sios
upés
a das
—
jos
Zemupio
a Saka
adinama
Rusné.
Todel
J.
O ebskis
mano,
kad
p ie
Nemuno
esanéio
labai
seno
mies o
a das
Aly is
kaip
ik
y a
susijes
su
Sios
upés
senuoju
a du
*
Aly a,
islikusiu
sla iskame
jo
a de
Oli a,
be
a ojamame
mies ui
adin i.
Su
spejamu
Nemuno
a du
*
Lei a
e imologiskai
giminiskais
J.
O ebskis
laiko
upé a dzius
Léi a
(=Lei a)
Klaipedos
ls.
bei
Ly is
Tau agés
is.
Va do
*
Lei a
kildinimas
sunkumy
ne-
suda as:
su
p iesaga
- d
jis
iS es as
iS
eiksmazodzio
lie i
Saknies.
Senasis,
J.
O ebskio
manymu,
Nemuno
a das
*Aly a
=
us.
Oauma
galbu
esas
usiSka
lie .
*Aly a
anspozicija.
Fo mos
O-auma
p adzios
O-
galéjes
a si as i
dél
ne eisingo
junginiy,
p z.,
*ko-Li é,
* o-Li é,
*
do-Li y
su-
skaidymo.
Taip
a si adusi
o ma
Ox uwma
papli usi
a p
lie u iy,
ku ie
is
jos
pasida e
mies o
a da
Aly is*®.
J.
O ebskio
poZi is
{
Lie u os
a do
kilme
y a
ki es,
be
ne
odel,
jog
jis
bu y
pas ebéjes,
kad
Sioje
hipo ezéje
esama
isiskai
nepag is y,
ne gi
an-
as iniy
eiginiy.
Véliau
pa aSy ame
s aipsnyje
Lie u a
J.O ebskis
kildino
ig
*
Lei a
su
p iesaga
-( )u a.
P adiné
sio
ekons uo o
zodZio
eikSme
bu usi
* ekéjimas,
s o enimas;
upé
(Fliessen,
Fluss)”
(:
lie i).
Zodziu
*
lei a
zyméje
ne
ik
upes,
be
ie omis
i
p ie
jy
esanéias
gy en ie es.
Taip
aiSkin inas
la .
lei is
”lie u is”
a si adimas
—
su
-go0-
is
*Lei a.
Tos upés, ku ias
a-
dino
Siuo
ZodZiu,
esan ios
Léi a,
Rusnés
in akas,
li uanizuo a
okiska
o ma
Lei e,
Léiciskiy
eZe as
Ma ijampolés
aj.,
Gudeliai
(ei
ie oj
laukiamo
ie
o-
dan is,
jog
ai
jo ingiy
kilmés
pa adinimas)
i
Lie duka,
Ne ies
in akas
ies
Upninkais.
Dél
ki éio
ie os
i
p iesagos
-ka
a do
Lie duka
da yba
daugiau
sla iska
kaip
bal igska
(lie u igka).
Be
Lie duka
sa y
slepian i
*
Lie a a,
ku is
esas
Lie u a
”Li auen”
a ian as,
besiski ias
ik
p iesaga
-( )a a.
G e imi-
34
Ta ydasS .
Op.
ci .,
22.
O
ebskiJ.
G ama yka
jezyka
li ewskiego
1,3—5;
o
pa ies,
Lie u a.
—
Be age
zu
Namen o schung
9,
1958,
116—118.
60
nes
Lie u os
a do
ly ies
*Lie a a
bu imas
esas
ik as,
—
ai
odan is
la .
Lie a -niek?®
.
Radgs
kad
i
spéjama
g e imine
Lie u os
a do
o ma,
—
s aipsnio
au o-
iui,
deja,
liko
nezinomas
as
ak as,
kad
Lie a d
”
Lie u a”
ealiai
egzis uoja,
—
J.O ebskis
jau
negaléjo
Lie u a
kildin i
is
d
kamieno
o mos
*
Lie a-s,
gen.
*Lie u -es.
Be
o,
”O ebskio
ekons uo os
p oly és
*
Lie s
lie u iy
kalboje
ne a
jokiy
pédsaky”?”.
Ne a
aip
pa
jokiy
duomeny,
kad
Nemunas
seno éje
bu y
bu es
adinamas
*Lei a.
"Jo
Aly aus
eo ija
ne u i
jokio
pag indo”?®.
Kad
ie o a di
Aly us
(acc.
Alj y)
J.O ebskis
ne eisingai
skaido
mo emo-
mis,
bu o
j ody a
K.Kuza inio®?.
Aly us
is
p adziy
u éjo
pa idala
Aly a,
i
juo
bu o
adinama
upé:
O2zuma
1387,
36
Oxzumm
15579,
Oli a
i
Oli e
1503").
Véliau,
kad
a ski y
nuo
upé a diio,
ig
jo
bu o
pasida y as
u
kamie-
no
mies elio
pa adinimas
(plg.,
p z.,
Vilnia
:
Vilnius),
o
pa s
upe a dis
pagal
labai
gausy
da ybos
ipa
su
-upis
bu o
pakeis as
|
Algj -upis.
Vadinasi,
Aly a
is
ik yjy
u i
p iesaga
-y a,
—
dél
jos
plg.,
p z.
Apy a
Die eniskés,
Gau-
jos
in akas
:
p .
ape
”upé”;
Miky ad
Adu iskis,
S ylos
in akas
:
Saknis,
m k-
zodziuose
la .
miklajs
”liunas,
klampyné”,
miklene
” .p.”,
mikls
”klampus,
muklus”,
”lanks us”,
lie .
mzklas,
miklus
”liaunas,
lanks us...”
<
mik-l-
(plg.
la .
mika ”...
spaudy i,
gniauzy i,
minky i”).
Saknis
Al
y a
a
pa i
kaip
Algs
ez.
Si in os,
Al-eja
Subaéius,
Viegin os
in akas;
ez.
Subaéius,
Al-éja
Joniskis,
Vi éiu io
in .;
Raseiniai,
Upés
in .
i
k 4?.
Tai
eiksmazodiio
alé i
(Gli)
” eké i,
a é i”
Saknis.
I8
o
pa ies
eiksmazodiio,
ik
ki a
jo
eik3me,
bi en ,
”bég i,
lék i”,
pa a ojan
a
padia
p iesaga,
y a
pasida y a
pa a dé
Aly a.
Jdomu,
kad
kamienas
*
Al- -
y a
paliudy as
la iy
a dyne,
plg.
Ali eni
* ienkiemis”
Sauka,
galbi
Alssi” .p.”
Odziena*?,
jeigu
is
*
Ali iai.
IS
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
negalima
Aly aus
a de
ieSko i
senojo
Ne-
muno
pa adinimo.
Si o
J.
O ebskiui
kaip
ik
labai
eikéjo:
p ie
didZiausios
Lie u os
upés
idu upio
i
aukS upio
gy enusi
gen is
a
genciy
g upé
na u-
aliai
—
ai
pa i ina
e nonimy
kilmés
ipologija
—
galéjo
pasi adin i
os
upes
a du.
Apie
J.O ebskio
1958
m.
hipo eze
kalbédamas,
—
aigi
apie
a,
kai
da
nebu o
Zinomas
upé a dis
Lie duka,
—
is o ikas
J.Ochma iskis
démesj
a k eipé
i
oki
ak a**:
1255
m.
dokumen u
(j a iamu
esan
O dino
klas o e)
3°
O ebskiJ.
Bal .
*léi a.
—
Bal is ica
3(2),
1967,
201-203.
37
sal
y
sA.
Op.
ci .,
696.
38
salys
A.
ibid.
Kuza inis
K.
Lie u os
a do
kilme.
—
Kalbo y a
10,
1964,
6.
40
BigaK.
RR3,
401.
4
sa uk
i
as
B.
Bze y
a dai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
3,
1960,
294( oliau
—
LKK).
:
42
Sa ukynasB.
ibid;
Kuza inis
K.
Op.
ci .,
6—7;
o
p
a
ies,
E ymologica.
II.
E imologinés.
pas abos
dél
bal y
el-/al-
’ eke i”.
—
Bal-
is ica
1(2),
1966,
180—181.
43
EndzelinsJ.
La ijas
PSR
ie a di
1(1),
Riga,
1956,
20.
44
OchmanskiJ.
Noms
des
e es
li uaniennes
au
XIII®°
siécle
—
Li uanie,
61
Mindaugas
pado anojo
Kala ijuo iy
o dinui
Sélija
i
smulkiai
nusake
sieng
in e
Zelones
e
Li inos
(Li o inos).
Be
kalbo y ai
i
is o ijai
siame
do-
kumen e
s a biausia
as,
kad
paminé a
Lie u os
puséje
esan i
upe
Le o ia:
siena
eina
in
ipam
Le o iae
que
dici u
de
Le a ie
(Le o ie).
Kadangi
do-
iunen o
au o ius
ge ai
in o muo as
i
kele a
Lie u os
upiy
a dy
eisingai
sumini*>,
J.
Ochma iskiui
nebu o
sunku
Le o ia
(Le a ia)
iden i ikuo i
—
ai
La e,
S en osios
deSinysis
in akas
ies
And ioniskiu
(y a
i
g e imine
ly is
La u a)*®.
Upé a dis
Le o ia
iksliai
su ampa
su
Mindaugo
dokumen-
y
lo yniskaja
Lie u os
a do
o ma
Le o ia,
Le ho ia,
p z.,
1253
m.
in
Le o ia
in
cu a
nos a.
J.
Ochmanskis
oliau
aip
aso:
”Jeigu
ling is ine
analizé
galé y
nus a y i,
jog
upé a dis
La a a
pasi odyda o
aip
pa
o ma,
a i inkan¢ia
lo yniskaja
Le o ia,
O gbskio
a gumen acija
del
Lie u os
a -
do
kilmes
gale y
bu i
eisinga.
Zinoma,
upelé
La a a-Le o ia
negaléjo
a do
duo i
isai
Lie u os
zemei
kad i
dél
o,
jog
ji
pe
senaja
Lie u os
e i o ija
ne ekéjo,
be
ji
galé y
pa i in i
eze,
kad
o ma
Lie u a
bu o
suda y a
i8
Sios
upés
a do”*".
Sios
me odologinés
J.
Ochmaniskio
pas abos
nede é y
uz-
mi s i
Lie u os
a da
kildinan
i8
upé a dZio,
nepaisan
o,
kad
jam
aip
pa
nepa yko
pa enkinamai
paaiskin i,
i8
ku
a si ado
Lie u os
k as o
i
als y-
bés
pa adinimas.
Daba inés
kalbos
k aS a a dzio
Lie u d,
ku io
saknj
Lie -,
galimas
daik as,
a spindi
i
miné os
lo yniskosios
Lie u os
a do
o mos,
kaip
eisingai
nu ode
K.Kuza inis*®,
negalima
g e in i
nei
su
upé a dziu
La a a,
nei
is
jo
kildin i.
Ma
miné o
dokumen o
upé a dis
Le o ia
(Le a ia)
ik
iek
e odo,
kad
XIII
a.
idu yje
La a a
(La u a)
bu o
da
ebe a iama
Le a a
(Le u a)
su
e,
e
po
elia izuo o
#9,
Tuo
a pu
Lie u a
gaknis
seniau
bu o
a iama
*Lei -.
Vadinasi,
jy
apa in i
negalima
jau
ien
del
one inio
pobudzZio
p iezasciy.
*
Lie u os
is o ijoje”
J.
Ochmaniskis
eigia,
kad
Lie u os
zemeés
e i o ijo-
je
iena
iS
upiy
kadaise
ik ai
adin a
Lei a.
“Lie u os
me ikoje”
1542
m.
eismo
ak uose
paminé a
ginéijama
pie a,
ski a
Sienau i,
”p ie
upés
Ley ie”
T aky
pa ie e.
Kadangi
ne oli
os
pie os
ekéjusi
Samé
(Onuskis,
Ve knés
kai ysis
in akas),
J.
Ochnea ekic
pado e
nee
is ada,
kad
iSnykusi
Ley a
(=Lei a)
bu usi
senasis
Ve knés
a das”?
1988
m.
Lenkijoje
iséjusiame
Sa
s ake
leidinyje
”Indoeu opieéiy
kalbos”
Lie u os
a do
kilmé
aip
nusaky a:
”Lie u ad
<
bal .
*Lei -u a
coll.
is
upé a dzio
*Lei a
(plg.
Léi a
i
la .
le is)”°?.
Nalszczany
e
Dziawol wa.
—
Lingua
Posnaniensis
9,
1963,
170—171.
2
co
dokumen a
i
jo
e ima
duoda
K.
Buga,
z .
Bi
g
a
K.
RR
2,
109—110.
®
Tiesa
sakan ,
ai
bu o
pada y a
jau
K.
Bugos,
z .
Bug
aK.
RR
1,
132
(isn.
2);
2,
lM
3,
530.
OchmanskidJ.
Op.
ci .,
171.
48
k
uza inis
K.
Lie u os
weade
kilmé,
8.
49
»Sen osios
e ie
La u é,
odosi,
esama
kilusio
is
*
Le u a:
ipa
Le owiae”
,
=
¥
S
gaK.
RR
3,
530
°Ochmanski
i:
His o ia
Li wy,
wydanie
d ugie,
12—13.
5l
smocz
y
nski
W.
Jezyki
bal yckie.
—
Jezyki
indoeu opejskie,
pod
62
IS
isy
hid oniminés
Lie u os
a do
kilmés
hipo eziy
pa ikimiausia
laiky i-
na
a,
ku i
a siz elgia
j
miné a
me odologine
pas aba:
upés
a du
galejo
pasi-
adin i
gen is
a
gen¢iy
g upé,
jeigu
ji
gy eno
p ie
upés,
a du
*
Lie u a,
a ba
jos
gy enama
e i o ija
ekéjo
okio
pa adinimo
upeé.
Todél
nemaza
susidome-
jima
sukélée
K.
Kuza inio
hipo eze,
d auge
pa i indama
i
S.
Ta ydo
spéji-
ma, kad
senosios
Lie u os
zeméje
okio
pa adinimo
upele
galéjusi
bu i.
T um-
pai
K.
Kuza inio
hipo eze
galima
nusaky i
jo
pa ies
zodZiais:
”...
k aS a a dis
Lie u a
[ eisingiau
bu y
saky i
Lie a ad
—
S.K.]
y a
senas
lie u iskas
Zodis,
kiles
i8
hid onimo
Lie a a.
Va du
Lie a a
p adzioje
adinama
upeé
(Ne ies
in-
akas),
éliau
uo
padiu
a du
im a
adin i
i
e i o ija
p ie
os
upes
(Lie a os
Zemé),
ku ioje
ilgainiui
iskilo
ga sus
cen ai:
Ke na e,
T akai,
Vilnius”??.
Ta
upé
—
”Tai
Le duka,
deSinysis
Ne ies
in akas,
is ekan is
is
L
ie
a
u-
kos
ais o,
ekan is
p o
Keizoniy,
Ka eliskiy,
Pe elozy,
VySnialaukio
kai-
mus
i
ies
A no iskiais
jsiliejan is
{
Ne j”??.
Nieko
negalima
p ikis i
pa ies
K.
Kuza inio
i
kiek
éliau
J.
O ebskio
a -
s a y ai
kalbamos
upés
a do o mai
Lie a a.
Viena,
kaip
eisingai
pab ez a
K.
Kuza inio,
a miniy
a do a ian y
Le-
pagal
ie os
a més
ga sy
deésnius
i
bend ine
kalba
ansponuo inas
Lie-
(senasis
le-
éia
juk
e ¢iamas
la-).
An -
a,
emian is
Linka a
:
Linkduka,
Sama a
:
Samduka
analogija,
iek
ais o,
iek
i
upés
a de
Lie déuka
isiskai
galima
jzi i e i
senesne
ly i
Lie a a
—
sla iska
p iesaga
-ka
gali
bu i
p idé a
éliau
(kaip
ne e ai
i
ki ais
a ejais).
Hid onimas
Lie a a,
K.
Kuza inio
nuomone,
a ba
kiles
i8
iziog a inio
e -
mino
*lie a a
“iSsiliejanéioji
(upé)”,
sa o
keliu
pasida y o
i8
eiksmazodzio
lie i
i
giminisko
su
lo .
li us’*.
A ba
upé a dis
Lie a d
esas
sudu inis
Zodis,
sudé as
i8
eiksmazodZio
lie i
bi ojo
ka inio
laiko
daly io
*le a
i
daik a-
a dzio
*
a a,
seno éje
eiskusio
”upé,
Sal inis”.
Zodziy
samplaika
*lie a
a a
suaugusi
|
sudu ini
Zodi
*lie a a,
ku
a a
im as
su ok i
kaip
su iksoidas,
o
miisy
laikais
— jau
kaip
p iesaga
-a a?.
V.
Maziulio
poziu is
1
Lie u a
kilme
y a
kiek
ki oks,
no s
jis
aip
pa
Lie u a
kildina
i8
upé a dzio
i
sieja
jj
su
Le i.
IS
Sio
eiksmazodzio
Saknies
lie-
<
*Iéi-
su
p iesaga
- u-,
a o a
abs akéiy
de e ba y y
da ybai,
bi a
iSsi es o
*léi- u-
”liejimas(is)”.
Galima
éia
pazymé i,
kad
okia
p iesaga
bal-
u
kalbose
ik ai
bu o.
Ja
u i
iSlaike,
p z.,
lie u iy
kalbos
siekiniai
(e y,
neés y),
is iedéje
iS
sus aba éjusios
u
kamieno
eiksmazodiniy
abs ak y
ie-
naskai os
galininko
o mos
(*ei- u-n,
*nes- u-n).
P iesaga
- u-,
ku i
bu usi
nieka osios
giminés,
0
jos
u
neapo oninis,
p ieS
gal unés
a
ki os
p iesagos
bal-
si
ga usi
i e p inj
:
*- u-
(neu um)
>
*- u-o(n)
(neu um)
>
lie .
- u -as
(p z.,
au d as).
I e p inio
pasi odyma
a
nepasi odyma
salygojusios
okios
aplinkybes:
1)
-K+ -
sin ak ika
(K
zymi
be
kokj
p iebalsj
a
jy
g upe),
2)
u
edakcja
L.
Be
dna czuk
a2,
Wa szawa,
1988,
821.
Kuza inis
K.
Lie u os
a do
kilme,
10.
Be
Kuza inis
K.
Op.
ci .,
8.
°4
kK
uza inisK.
Op.
ci .,
14—15.
i
55
Kuza inisK.
Lie u iy
upé a dzZiai
lie-(lei-).
—
Kalbo y a
17,
1967,
63
is
kamieno
aumée-
(plg.
2zumoeey,
aumoecxu )
okiu
pa
bidu
kaip, p z.,
pa a de
Kpaxoexa
iS
Kpaxoe
Zodziu
auméexa
i
bus
pending
ais a
i
i8
jo
is ekanéius
be a dZzius
upe-
liukus
Ne ies
i
S en osios
a pupyje
Gia
XVII
a.
a sikéle
usai.
Kad
aip
g eiciausiai
i
bu o,
odo
da
iena
aplinkybe.
Socioling is iniy
y imy
nu-
s a y a,
kad
Vilniaus
k as o
sla éjimas,
p z.,
lenky
kalbos
a ojimas,
ejo
pe
bal a usiy
kalba,
ki aip
a ian ,
ae
als ieciai
i
mies eliy
gy en o-
jai
pi miausia
pe hnuda e
bal a usiy
kalba®®.
Todél
j iké ina,
kad
kai
ku iems
opog a iniams
mik oobjek ams
pawadininds
da e
aip
pa
es
kal-
ba.
P z.,
Le éwka,
upelis
Vilniaus
alsciuje,
75
a s ai
nuo
Vilniaus??
,
galéjo
a si as i
bal a usiskai
kalban iems
pa adinus
j
ji
lie u és
(lie u io)
a du.
Ido-
mu,
kad,
be
Li a ka,
Lie auka
u i
i
pa adinimo
a ian a
Le a ka.
Kad
Sie
upé a dZiai
i
jy
a ian ai
g ei¢iausiai
y a
sla y—bal a usiy
i
usy
—
kalby
j akos
pada inys,
odel
galima
gal o i,
jog
bal a usiy
kalbos
a mése
Salia
lie u io
a do
aimesx,
aiueax
y a
i
a ian as
aeyesx
(su
balsiu
nde
Biling iy
asmeny
lupose
—
o
o
k as o
gy en ojai
eik
isi
y a
biling iai
—
JIumoexa,
JIemoexa
del
lie u iy
kalbos
j akos
i8 i o
Li a ka/Le a ka
(sla y
kalby
balsis
0
lie u iy
kalboje
pe duodamas
umpu
balsiu
a)
i
jau
su
egu-
lia iu
lie u i8ku
d ibalsiu
Le déuka.
Lie u iy
monoling iy
Snekoje,
jauéian ,
kad
Gia
is
dél o
esama
Lie u os
i
lie u és
(lie u io)
a do,
Siu
upé a dziy
gaknis
galéjo
bu i
p ide in a
p ie
e nonimo,
—
aip
bu y
a si adusios
ly ys
su
Saknies
d ibalsiu
Lie duka, Lié auka,
Lie a oéka,
jeigu
jos
y a
gy osios
kal-
bos
ak ai
(be
ne
uZ aSiné ojy
a
zodyno
suda ine ojy
a s a y os
|
bend ing
kalba,
kaip
kad
a si iko,
p z.,
su
Le a a).
Kad
bu a
lie u inimo,
ma y i
i8
o,
jog
Lie a ocka
a miskai
pasakoma
Le aukelad°',
13
Gia
aip
pa
ma y i,
kad
ie os
zmoniy
kalboje
y a
Le a oéka
su
Saknies
balsiu
e
(o
Lie d oéka
jau
a s a y a
{
bend ine
kalba).
Bu a
da
ieno
méginimo
Lie u os
a da
kildin i
is
sla iskyjy
o my.
Remdamasis
is o iniais
dokumen ais
—
Zygiman o
Augus o
1569
m.
p i-
ilegija,
Ukme gés
pilies
eismo
1597
m.
ak u
i
k .
—
A.
Dubonis
nus a e,
kad
XVI
a.
an oje
puséje
bu o
Anykséiy
seniiinijai
p iklausiusi
Lei¢iy
ai-
ija,
uose
ak uose
adin a
¢ia
BouTos cTsBo
Jle ysp cKoe,
Cia
woj ows wo
Liej owskie.
IS
o
jis
pada é
klaidinga
iS ada,
kad
a
ai ija
lie u iSkai
adi-
nosi
Lie a os,
a ba
Lie u os,
ai ija,
nes gi di
lei is/lai is
esas
senasis
lie u io
pa adinimas
i
a p
e miny
lei is/lai is
i
Lie u a
ski umo
nesa!9?.
Ak uo-
7
Weno x
ynu
ow
#
A.Il.
Banamo-ceeepnocaasancKxue
Asblnoeble
CBA,
158—159.
Vidugi is
A.
Kalby
sa eikos
klausimu.
—
Dubingia ,
Vilnius,
1971,
235—253;
o
pa ies,
Del
kalby
kon ak a imo
pie yéiy
Lie u oje.
—
LKK
23,
1983,
46—58.
99
oe
Geog a iczny
4,
1883,
846.
Plg.
Big
aK.
RR
1,
457;
3,
629.
100
CE
2,
647, 662;
SCBM
6,
12.
Kuza inisK.
Lie u iy
upe a dZiai
lie-
(lei-),
136.
102
Dubonis
A.
Lie u os
ai ys e.
—
Li uanis ica
2,
1990,
97—102;
sooPs
ies,
Lie u os
didziojo
kunigaikS¢io
d a y
lei¢iai.
—
Li uanis ica
1(9),
70

se
paliudy i
okie
kalbamos
ai ijos
pa adinimo
a ian ai:
y
BOMTOBECTBe
Jle ysppcxom
(1569
m.
ak as)!°3,
we
woj ows wie
Liej owskim
(1597
m.
ak-
as),
y
pou osc se
JlesbTeBCKOMS
(1569
ak as),
Bb
BouTOBCTBE
JlouTes-
cKoM®
(1599
m.
ak as)!°>.
I8
Gia
ma y i,
kad,
pi ma,
1569
m.
ak o
Jle yBy-
cxom
y a
klaidingai
pa asy as
i
u i
bi i
aisomas
j
Jle[u]J yp cxom.
An -
a,
pa adinimo
u é os
d i
sla iskos
p iesagos;
ki aip
sakan ,
-oBbcKoe,
-
owskie
y a
okia
pa
p iesaga
kaip
i
-epckoe,
-ewskie.
Be
o,
1569
m.
ak o
Jle ysbcKom
pasi odo
a miniu
pa idalu,
nes
bal a usiy
a mése
ki ciuo as
balsis
o
daug
ku
a iamas
kaip
y
(p z.,
By3,
BY,
npyp)!°°.
Bud a dzio
Jle[u] osp ckoe
p iesaga
-oBbcKoe
y a
a
pa i
kaip
daugelyje
eisminiy
ak y
esamo
pasakymo
3emau
yc ossckue.
Nesunku
ne
a saky i
j
klausima,
kodel
Lie u oje
a o ai
sla iskajai
ak y
kalbai
is
lei¢iy
(laigiy)
pa adinimo
da an is
bud a diius
eikéjo
d iejy
p iesagy:
jy
pa inkimas
p iklause
nuo
zodzio
baig-
mens
kie ojo
a
mink& ojo
p iebalsio,
plg.
1eMT,
neATS
*juodada bis
d a o
zmogus”
(XV
a.p adzia)'’.
Vadinasi,
iS
sla iskyjy
Lei¢iy
ai ijos
pa adi-
nimo
o my
jokiu
budu
negalima
a s a y i
*
Lei a a,
née
uo
labiau
Lie u a.
NeZi in
ne ykusio
i
daugeliu
a ejy
klaidingo
a gumen a imo,
gali
bi i
eisinga
jaunojo
is o iko
min is,
kad
Lie u os
a das
i
aldo o
Zi gus
p iziu-
éjusiy
als ieéciy
ins i u o
pa adinimas
lei is/lai is
kilme
y a
susije.
Is o iky
uzda inys
—
nus a y i,
kas
bu o
ie
leiciai
(laigiai)
i
kuo
jie
sky ési
nuo
ki y
ka ego ijy
als ieciy,
ku iuos
ak ai
adina
KoHIoxu
(plg.
daugelio
Lie u os
kaimy
pa adinima
Kaniukai)
i
KoHOKOpMIBI.
2.
Lie u os
a das
i
jo
éikimés
( y iniy)
sla y
kalbose
i
kul i oje.
Ch onologijos
klausimai
Naujas
Lie u os
a do
kilmés
sup a imas
i
ki i
o
a do
aidos
kon u al
ima
ySké i,
kai
nag inéji
i
bandai
paaiskin i
uos
paziu e i
mislingus
ak us,
ku ie
ienaip
a
ki aip
sisije
su
Lie u a
i
jos
a du.
Galima
eig i,
kad
pa-
g is a
né a
né
iena
Lie u os
a do
kilmés
hipo ezé,
ku i
y
ak y
adek aciai
nepaaiskina
a
ne gi
pap as ai
juos
igno uoja.
Ty
ak y
esama
d ejopy
—
kul i os
s i ies
i
is o ijos
mokslo.
Be
keiséiausia,
kad
abejopi
ak ai
eina
is
y iniy
musy
kaimyny
—
sla y.
Ig
okiy
mislingy
y iniy
sla y
kul os
ak y,
susijusiy
su
Lie u os
a du,
pi miausia
miné inas
as,
kad
uk ainieciy
liaudies
dainose
JIu sa
adinamas
bu ys
jauny
y y,
puolanéiy
i
g obianéiy
me ginas.
Viena
is
okiy
dainy,
p asidedan¢ia
eilu e
Haixana
JIu sa
”Uzpuolé
Lie u a”
Ro no
s i ies
Vladi-
103
Db
ubonisA.
Lie u os
ai ys é,
100
(i8n.1).
104 D
ybonisA.
Op.
ci .,
101.
,
105
php
y»bonis
A.
Lie u os
didziojo
kunigaik& io
d a y
lei¢iai,
10,
18
(én.
56).
106
Bajinasad.,
Manensecxas
E.
Beaapycxas
duanexmanozis,
MincK,
1969,
31.
107
3CBM
5,
MincK,
1989,
280.
ok
mi eco
ajono
S a a
Ra alo kos
kaime,
ku io
iena
dalis
adinama
JIu sa,
1969
m.
uz asé
Ana olijus
Nepokupnas!°’.
Toki
mo y a
u inéios
dainos
Zi-
nomos
Siau iniy
uk ainie¢iy
a miy
plo e
—
Uk ainos
Poleseje,
aip
pa
iena
ki a
i
|
pie us
nuo
Polesés
—
Volynéje
i
Podoleje.
Kad
dainos,
ku
igu uoja
Lie u a,
es u inés,
uk ainieciy
olklo is ai
Zinojo
jau
p ieS
Sim a
me y.
Y a
es u iniy
dainy,
ku
JIu pa
adinama
jaunojo
palyda.
Tokios
usies
dai-
nose,
ma y ,
a sispindi
a chainé
san uokos
o ma
—
og ines
es u es,
ku
nuo akos
g obima
lydéda o
d iejy
Saliy,
p z.,
d iejy
giminiy,
ko al®®.
Siame
kon eks e
a si ik inis
nebea odo
ima imas
—
JIu Ba
—
6uTBa,
p z.,
mine o-
je
dainoje:
Haixana
JIu sa/Byne
Mix
Hamu
6u sa
—
”
Mus
uZpuole
Lie u a/
Bus
Gia
a p
musy
ko a”.
Vadinasi,
uk ainieciy
es u ineése
liaudies
dainose
gana
ySkiai
a sispindi
ko os
Zaidimai
kaip
es u iniy
pap ociy
elemen as,
i
Jlu sa
a si
koduoja
ypy2kuuHa,
jaunojo
palyda
kaip
ka iy
bi j!!°.
Nemaza
susidoméjima
kelia
i
ai,
kad
imuojama
JIu Ba
—
Ou TBa
aip
pa
dumo-
se
—
bui inése
kazoky
dainose,
ku
Lie u a
pasi odo
kaip
”Sim o
zi guzeliy”
Salis!!!
|
is
seno
ga séjusi
Zi gais.
Jsidékime
j
gal a
uk ainie¢iy
liaudies
dainose
piesiama
Lie u os
aizda
—
p ie
jo
da
eks
sug iz i!
Rusy
bylinos
—
is o inés
dainos
—
islaike
Kije o
Vladimi o
a minima
800
a
900
me y.
MaZzdaug
iek
pa
me y
gali
u e i
i
Lie u os
aizdas
uk ainiegiy
es u inése
dainose!!?.
Kodeél
aip
a si iko,
kad
musy
k as o
a das
émé
Zymé i
kul os
elemen us
i
apo
es u iniy
pap o-
éiy
e minu?
Kokiomis
is o inémis
socialinemis
aplinkybemis
ai
j yko?
A sakymo
j
Siuos
klausimus
eikia
u bu
p adeé i
ieSko i
nuo
y
pa iy
y iniy
musy
kaimyny
—
bal a usiy
i
usy.
Jy
als ybine
bend a au ine
ko-
munikacijos
i
in e akcijos
plo me
JIu sa,
aisku,
eiSkia
als ybe,
Sali,
k as a.
Be
gy ojoje
kalboje
musy
au o a dis
a ojamas
ypa ingai.
Ry iniy
sla y
a miy
masy e
e nonimu
auTB HBI
(MMTBAKM,
MMTBA,
MMTOBUBI)
adinami
am
ik y
ajony
ie iniai
gy en ojai
—
bal a usiai,
usai,
uk ainie¢iai.
An ai
Mask os
s i ies
gy en ojai
muTBa
adina aka y
puséje
gy enanéius
usus.
Labiau
j
pie us
gy enan ys
uk ainieCiai
li inais
adina
bal a usius,
aip
pa
dalj
Siau iniy
uk ainieciy.
Volynés
s i ies
Siau és
y y
dalies
(Uk aina)
i
kai-
myniniy
B es o
s i ies
ajony
(Bal a usija)
gy en ojai
li inais
laiko
j
Siau e
gy enancius
bal a usius
—
pag indiniy
B es o—Pinsko
bal a usiy
a miy
a -
s o us.
O
8ie
li inais
p a a dZiuoja
Siau iniy
Jeseldos
i
B es o
a miy,
aip
108
Ne
pokupnasaA.
Bal ai
sla y
giminaiciai,
Vilnius,
1983,
38.
NM
Apie
og ines
es u es
lie u iy
kul i oje
z .
Baldauskas
J.
Pi k inés
es u es.
—
Musy
au osaka
10,
Kaunas,
1935,
3—123.
11
Henoxynuuwb5
H#
A.
Il.
—
O6wasa
nexcuxa
zepmancxux
u
6baamo-
caaeancKu
azbixoe,
Kuen,
1989,
67.
lll
Ne
pokupnasaA.
Bal ai
sla y
giminaiciai,
39—41.
‘
112
Del
is o ines
adicijos
islaikymo
pap as y
(kaimo)
Zmoniy
a min yje
be
galo
idomus
y a
M.
Da ainio-Sil es a iciaus
1887
m.
Pabebi iy
kame
(Raseiniy
pa i-
e as,
Gi kalnio
pa apija)
is
als iecio
Kiklikio
Wa eey
es
pecson,
a spindin is,
kaip
a odo,
XI
a
XII
a.
asmenis
i
i ykius,
z .
Gied oié¢
M.
The
Rule s
o
Thi een h
Cen u y
Li huania:
he
Theo y
o
Anglo-Saxon
O igins.
—
Li uanis ica
2(18),
1994,
3—20.
72
pa
Ga dino-Ba ano iéiy
a miy
a s o us
i
. .
Zodziu,
e nonimy
mu s
He
(AMTBAKM,
MMTBA,
MMTOBUBI)
a ojimo
o ien acija
eina
Siau és
i
Siau es
aka y
k yp imi!!?,
ki aip
a ian ,
Lie u os
DidZiosios
Kunigaiks ys és,
jai
p iklausiusiy
sla iskyjy
Zemiy
i
e nog a inés
Lie u os
k yp imi.
Seniai
Zino-
ma,
kad
¢ia
minimais
e nonimais
XVI—XVII
a.
bu o
adinami
ne
ik
ik ieji
hie u iai,
e nog a inés
Lie u os
gy en ojai,
be
i
Lie u os
Didziosios
Kuni-
gaikS ys és
gy en ojai
sla ai.
Be
e nonimai
nuTBMHE
(TuTBIKu,
WMTBA,
au“Tosus )
i
JIu sa,
kaip
k as o,
e i o ijos
pa adinimas,
is
dél o
daugiausia
asocijuojasi
su
Siau és
aka y
Bal a usija!!*.
Ta
p oga
bi ina
p isimin i
i
oki
a eji,
kad
1648
m.
Ta u
isleis oje
J.Gu sla o
es y
kalbos
g ama ikoje
okieziy
kalbos
zodis
Pole
”lenkas”
is-
e s as
Lei e.
I8
ik yjy
Lei e
y a
es iskas
lie u io
pa adinimas,
a éjes
is
la iy
kalbos
(lei is
“lie u is”).
Ma
pie y
Es ija
1561—
1625
m.
(o icialiai
ligi
1629
m.)
bu o
lenky
aldiZioje,
i
lenkiskos
Li onijos
s i ys
bu o
ada
adminis aciskai
i
kul u iskai
glaudZiai
susijusios
su
Lie u a,
pi miausia
Vil-
niumi.
Sup an ama,
kodél
es ai
lie u ius
i
lenkus
galéjo
adin i
uo
pa¢iu
zodziu'!>.
Ve a
demesio
y iné ojy
ig ada,
kad
su
mazomis
igim imis
e nonimai
JMTBMHEI
(IMTBAKM,
WUTBA,
NMTOBUBI)
y y
sla y
gy en ojams
né a
au-
onimai,
aigi
au o a dziai,
ku iais
jie
pa ys
sa e
adin y!!®.
Sia
is ada
pa i ina
sa o iskos
mu sa_ eikSmés,
ku ias
jis
u i
usy
kalbos
a mése.
Onegos
apylinkiy
usy
a mése
nu Ba
a ojamas
unikalia
eikSme
” au a,
au ybe”.
Tomsko
s i ies
a mése
mu sa
eigkia
ie inius
gy en ojus
ne
u-
sus,
p z.,
Uy b
Ha3biBaM
ocTakamu
mu
muTBo
—
”Ciude
adino
os iakais
i
lie u iais”.
Tulos
apylinkése
plis amai
nu sa
pa adinami
i
als iediai,
a azia e
Sienau i
is
g e imo
kaimo:
”
Pap as ai
ai
als ieéiai
is
g e imo
Vosk-
esenskoje
kaimo,
ie iniai
usai;
kaimas
y a
3
km
an
o
pa ies
Upos
aka y
k an o
kaip
i
Selino
kaimas.
Selino
kaimo
aiki8¢iai
Saukia
Sienpjo iams
pe
upe:
OH,
muTBa
Mo aHas!
Visais
ki ais
a ejais
san ykiai
su
osk esenskie-
diais
d augiski”!!”.
Si
usy
e nog a y
liudijima
in e p e uojan ,
eikia
u é i
gal oje,
kad
upé-
a dis
Yma
y a
lie u iskos
(bal isko)
kilmés,
o
pasakymas
au Ba
no aHas
usy
me asciuose
eiké
”S abmeldiskoji
Lie u a”
i
Salia
nuTBa
6e3602KHas
bu o
mégs amas
plus amasis
Lie u os
apibidinimas.
Ki as
plis amas
Tulos
apylinkiy
posakis
y a
mu oscKue
mopu!!8,
A cheologijos,
ling is ikos
i
is-
o ijos
duomenys
odo,
kad
Auks u inés
Volgos
i
Okos
baseine
bal ai
galéjo
113
Wenok
ynus
HA.
Il.
Baamo-ceeepnocaaeancxue
aa ixoene
cea3zu,
154;
CBI
2,
661-662;
Knumuyk
@.7).
Boc ounocnasanckui
STHOHUM
”
TMTBUHBI”.
—
Ta p au ine
bal is ikos
kon e encija
1985
m.
spalio
9—12
d.
P anesimy
ezés,
Vilnius,
1985,
168—169.
:
Kaumuyk
®.J.
Yxas.
cou.,
169.
115
4
pis e
P.“Wie
de
Es e
Li auen
und
Li aue
nenn .
—
Bal is ica
3,
1967,
205.
116
LG
118
Kaumuyk
®.].
Yeas.
cou.,
169.
GPAI
17,
Ti.
CPHP
17,
73.
73
islaiky i
sa o
kul a,
ie omis
galbu
i
kalba
ligi
XII
a.
i
kad,
V.
Topo o o
manymu,
bal y- usy
biling izmo
pe iodas
negali
bu i
isiskai
a me amas
“
.
Onegos
s i yje
nu sa,
be
o,
eiskia
lenkus
i
kazokus,
sui u és
i .
mais y
laikais
puldinéjusius
Siau inius
Rusijos
egionus.
No go odo
a mése
1uTBAa
mia
pasakoma,
kai
kalbama
apie
XVII
a.
p adzios
pilie inius
ka us
i
S edy
in e encija!
a
IS
lie u isky
e nonimy
a ojimo
gy ojoje
y y
sla y
kalboje
ypa ybiy
i
jy
eik’miy
apZ algos
ma y i,
kad,
pi ma,
ie
e nonimai
y y
sla y
gy en ojams
né a
au onimai,
an a,
1u7TBa
u i
ne
k as o,
e i o ijos,
be
kuoping
eiksme,
adinasi,
zymi
bii i,
kuopa
Zmoniy
i ,
ecia,
muTBa
y a
daugiskai ing
o -
ma
u inéiy
e nonimy
WMTBMHB,
TUTBAKM,
AMTOBUB
sinonimas
i
bend inis
(ne
ik inis)
daik a a dis.
A
apelia y as
mm7TBa
a si ado
dé]
au o a dzio
JIu sa
dee nonimizacijos,
a
Cia
y a
islaiky a
senoji,
p ieSe nonimine
o ma,
—
ai
klausimas,
j
ku j
da
eikia
a saky i.
XV
i
XVI
a.
Lie u os
als ybes
ak uose
1mTBa
adinami
als ieGiai,
18
Lie u os
issikelg
{
usi8kas
s i is!?).
Rusy
me asciy
a skeidziamas
Lie u os
aizdas
mazZai
ski iasi
nuo
o,
ku }
aizduoja
y y
sla y
gy oji
kalba.
Kad
isi ikin ume,
jog
usy
me asciuose
JIu ea
eigkia
ne
ik
k as a,
Sali
(c pana),
be
i
Zmones,
lie u ius
(Hapod,
muTospi),
uzZ enka
pasizi i é i
|
”Pilnojo
usy
me aséiy
inkinio”
omy
o-
dykles.
Kad
bi y
ik iau,
is
“Hop opogcKas
MepBad
MeTOonMch
Msanu e o
wuspona”
(XIII
a.
pi moji
pusé)
paimkime
kele a
pame iniy
uz asy,
18
ku iy
aigkiai
ma y i,
kad
kalbama
apie
Zmones
(be
ne
apie
k as a,
e i o ija):
1183
m.:
Ha
Ty
xe
3uMy
Gullaca
ecKoBUIM
C
Jlu soio,
M
MHO O
cH
MaKocTH
w3obs
nneckopunemb.?”.
—
”Ta
Ziema
ko ési
psko iegial
su
lie u iais,
i
Sie
daug
Sunybiy
p ida e
psko ieéiams”.
1204
m.:
B
To
xe
mbTo
no6bauma
Onx osuun
Jlu sy
u
u36uu a
ux
7
coT
a
ppicsuy!2?.
—
”Tais
me ais
nuga-
léjo
Olgo iéiai
lie u ius
i
uzmuse
jy
1700”.
1213
m.:
B
Me poso
opbu e
u3buxai a
Jiu pa
6e3602KHasd...
U
MHO o
cTBOpHia
sia
w
o pugomal?*,
—
Pe
Pe o
pasninka
a sidangino
bedie iskieji
lie u iai...
i
p ida é
daug
bloga
i
pasi auke”.
"Hop opoycKas
TepBaa
jleTonuch
cTap ie o
M3BoTa”
(XHI—XTV
a.)
p anega,
kad
po
Mindaugo
mi ies,
sumais ies
me u,
1265
m.
j
Psko a
bégo
300
lie u iy
su
Zmonomis
i
aikais:
To ga
xe
BBOb oma
Jlu su
pb
Ilneckonh
cb
300
c
2KeHaMU
UC
mbTBMM,
M
KpecTH
A
KHA3b
Cas scnas'?°.
119
pono
po
sB.H.
[pesuaa
Mocxsa
B
6anTuicKoh
nepcnekTHBe.
—
Baamo-
-
caaesucKue
uccaedoeanus,
MocKsa,
1982,
3—27T.
42)
GpHie
17;
91.
21
neon osusy
&
Axmo
aumoecxo
Mempuxu
1,
BEIN.
2,
Bapu asa,
1897,
XIII
( odykles).
HoezopodcKaa
nepeas
aemonuch
cmapwezo
U
MmMaaduezo
use0d0e,
MocKsa-
Jlenuu pan,
1950,
227.
3
Op.
ci .,
246.
ee
Op.
ci .,
250.
125
Op.
ci .,
85,
314.
74
Viename
iS
g aziausiy
XIII
a.
usy
g oZinés
li e a os
ku iniy
”CnoBo
o
no ubenu
Pyccxoh
seman”,
ku ,
kad
bi y
iskel a
Kije o
Rusios
kunigaiks-
cio
Vladimi o
Monomacho
didybé
i
pasaulinis
ga sas,
hipe boliy
neSyks ima,
-
a p
ki a
ko,
pasakojama,
kad
Vladimi o
Monomacho
a du
Ilonossuu
peTu
cBOa
Nonomaxy
B
konp6enn,
a
Jlu Ba
u3
6onoTa
Ha
CBeETbHE
BLIHUKbIBaXy,
a
Y pbl
TBephaAXy
KaMeHBIM
POpOAbI
%XKeMe3HbIMM
BOpOThI,
aObl
Ha
HHX
BonoquMmep®
Bemukui
TamMo
He
BB3exams!?°
—
”Polo cai
sa o
aikus
lop-
Siuose
gasdino,
lie u iai
iS
pelkiy
neislindo,
o
ug ai
akmeninius
mies us
ge-
leZiniais
a ais
i ino,
kad
didysis
Vladimi as
en
nej aziuo y”.
Is
pelkiy,
sup an ama,
galéjo
neislis i
ik
zmones!
Sup a imas,
kad
JIu Ba
—
ai
zmoneés,
lie u iai,
kaip
am
ik a
isuma,
usy
me asciy
au o iy
i
suda y ojy
samoneje
oks
s ip us,
kad
gauna
kal-
bine is aiska,
plg.
Jlu sa
psanm
Onyess!?’
—
*Lie u iai
paemé
Oduje a”.
Toe
xe
3umbi
JIu sa
Bonoc u
Tohbp cksm
umanul?®
—
”Ta
Ziema
lie u-
iai
bu o
T e és
alséiy
uzéme”.
To o
xe
mb a
JIu sa
ssaam
Kopmess!??
—
”Tais
me ais
lie u iai
uzemé
Ko Se a”.
Su
eiksniu
JIu Ba
a ojamas
eiksmazodis
eiskiamas
daugiskai os
o ma!
*Senujy
laiky
pasakojimas”
(”Ilopec s
BpeMeHHBIX
eT”),
adinamasis
Nes o o
me as is,
y a,
V.
Kipa sky’o
Zodziais,
”pag indinis
Ry y
Eu opos
seniausios
is o ijos
Sal inis”!?°.
”Senyjy
laiky
pasakojimas”
iSlikes
keliais
nuo agais
is
XIV
a.,
be
jame
pasakojama
apie
X
i
IX
a.
j ykius.
Visy
nuo asy
pama a
suda o
pag indiné
edakcija,
a ba
p o og a as,
pa eng as
ienuolio
Nes o o
(1056—1116)
Kije o
Peéio os
ienolyne.
I auk as
y a
i
adinamasis
au y
ka alogas,
suda y as
XI
a.
pabaigoje
( a p
1093—1095
m.).
Ta p
j ai iy
ki y
au y
Gia
pi ma
ka a
usy
me a3¢iuose
pamineé as
i
lie u iu,
a i inkamai
Lie u os
a das:
Bx
Ade osboxe
uac u
chaaTs
Pycs,
Uionb
u
Bac
a3niu:
Meps,
Mypoma,
Bscb,
Mbpasa,
3aponoubcKkas
U onp,
[Ibpms,
Ileuepa,
Amp,
Y pa,
JIu sa,
3umb ona,
Kupcs,
Jib s osa,
JIn6s.
JIaxone
xe
u
IIpycu
u
U on,
npuchaa Ts
kK
Mopio
Bapsxxecxomy!?!.
—
”Ja e o
dalyje
gy ena
Rusia,
Ciudé
i
isos
au os:
Me é,
Mu oma,
Vesé,
Ma d a,
Uz alakio
Ciudé,
Pe mé,
Pecio a,
Ja-
me,
Ug a,
Lie u a,
Ziemgala,
Ku sée,
La gala,
Lybé.
Lenkai
gi,
P usai
i
Ciudé
glaudziasi
p ie
Va iagy
jii os”.
Tau y
ka aloga
keliais
puslapiais
oliau
Nes o o
me aS is
paka oja,
be
kon eks as
kiek
ki oks:
1265
'6
yuos
HW.
K.
Tamamnux
pyccxo l
aumepamypu
XIII
eexa
”C aoeo
o
nozubeau
Pyccxo
semau”,
Mocksa-Jlenuu pan,
1956,
183—184.
"
Tloanoe
coépanue
pyccxu
aemonuce i
4
(Hos oponeKkaa
yeTBepTaa
neTo-
much),
Ile po pan,
1915,
col.
405
( oliau
—
MCPJI).
MCPJI
15
(Po omecxii
mb
onucens),
Me po pans,
1922,
col.
72.
TICPJI
15,
col.
75.
SOK
pa sk-y
V.
Finnoug ie
und
Sla en
zu
An ang
de
his o ischen
Zei .
=
U al-Al aische
Jah biiche
42,
Wiesbaden,
1970,
1.
llaxma os aA.
A.
lloescms
epemennn
mse,
Tle po pans,
1916,
129
3—4.
75

A
ce
cyTb
MHMM
A3bINM,
MoKe
MaHb
MaoTs
Pycu:
“on,
Meps,
Boece,
Mypoma,
Uepemucs,
Mappa,
IIspms,
Ileuepa,
Ams,
JIu ssa,
3umb ona,
Kxpcs,
Hopoma,
JIu6i;
cu
cyTb
CBOM
A3bIK%
MMYUle,
OTS
Koubua
Ade osa,
woKe
WKMBYTL
Ha
CTpanaxb
TOY
HOMBbHEIX'S!??,
—
”O
Ga
y a
ki os
au os,
ku ios
moka
duokle
Rusiai:
Ciudé,
Me é,
Vesé,
Mu oma,
Ce emisé,
Ma d a,
Pe me,
Pedéio a,
Jamé,
Lie u a,
Ziemgala,
Ku sé,
No oma,
Lybé;
ios
u i
sa as
kalbas
is
Ja e o
palikuoniy,
ku ie
gy ena
Siau és
k aS uose”.
Sie
pag indinio
Ry y
Eu opos
seniausios
is o ijos
Sal inio
liudijimai
paziu-
é i
agmen iski
i
Syk8 us,
be
jy
moksliné
is o iné
eiksmé
okia
didele,
kad
pasi odé
bu ina
juos
Gia
pa eik i
iS isus.
S ai
kad
i
mums
upimu
klausimu:
ci uojamame
i
A.
Sachma o o
ju ely o
k uopS umu
ilologiskai
apdo o ame
nuo ase
uZ iksuo a
unikali
musy
Salies
pa adinimo
o ma
JIu pa,
su am-
pan i
su
daba
a ojama
jo
ly imi
Lie u a.
Ki i
”Senyjy
laiky
pasakojimo”
nuo aégai
u i
JIm sa!?*,
aigi
o ma
be
%,
a ba
supe umpojo
u.
Koks
is
dél o
giy
o my
is o inis
san ykis
i
ch onologija?
Ankséiausiai
i
X
a.
an os
pusés
nuo agais
islikusiuose
bazny iniuose
sla y
as o
paminkluose
je ai
&
i
&
daznai
painiojami,
da
dazniau
am
ik ose
pozicijose
jie
p aleidziami,
o
jeigu
i
pa aSomi,
ai,
a odo,
ik
nusi-
Ziu éjus
j
senesnius
eks us.
Tai
supe umpyjy
balsiy
k i imo
p adzia
—
ne
bend asla iskojo
eiskinio,
be
y y
sla ams
budingo
ieningo
p oceso
p a-
dzial?4.
Vaka y
i
pie y
sla uose
Sis
p ocesas
p asidéjo
sim meéiu
anksCiau.
Jau
828
m.
Sanc i
Canu i
analuose
andama
aka y
sla y
o ma
chneze
ie-
oj
sl.*
kenedzs
*kunigaiks is”!3°.
XI
a.
pabaigoje
i
XII
a.
p adzioje,
kai
Kije o
Peégio os
ienuolyne
Nes o as
suda inéjo
i
edaga o
”Senyjy
laiky
pasakojimo”
p o og a a,
je y
k i imo
banga
bu o
iek
jsibegejusi,
kad
juos
zymeé i
neki diuo oje
pozicijoje
bu o
nebegalima.
O
ka
jau
kalbe i
apie
XIV
a.
i
élesnius
nuo agus!
Be
senyjy
eks y
pa yzdZiu
au y
ka alogo
a dus
Nes o as
uz asé
su
je ais.
Y a
Zinoma,
kad
Nes o as
naudojosi
senesniu
me -
aséiu,
ku i
A.Sachma o as
adina
P adiniu
sa adu
(Hayanpup
cpon)'?°,
pame iniais
uZ agais,
p adedan
852
(6360)
me ais.
Ne
kuo
ki u,
0,
ma y ,
nusiziu éjimu
j
senesnius
as us
eikia
aiskin i
i
a
ak a,
kad
a p
Lie u os
a do
uZ asymy
1352—1389
m.
uk ainieéiy
is o iniuose
dokumen uose
pasi-
aiko
i
o my
su
je u
%:
JIm sa,
JIu ss ,
JIu esi,
Li wy,
u ay,
JIu so o,
B
Jim se!?”,
[8
dia
aiSkéja,
kad
o ma
JIm pa
y a
ig iedéjusi
i8
o mos
JIu bBa
132
W axma ossaA.
A.
Ioebcms
epemennwz
1
ma,
10.
I
TICPJI
1
(JlaspenTbesckaa
neTonucs),
Mocxsa,
1926,
col.
4,11;
2
(Una ses-
eKaa
me onucs),
Mocxsa,
1962,
col.
4,8;
38
(PansuBunosckaa
neTonucs),
JlexuH-
Epane
1989,
col.11,
13,
66;
Pomniki
dziejowe
Polski
1,
Wa szawa,
1960,
551,
557,
132 Kai
pa sky
V.
Russische
his o ische
G amma ik
1,
Heidelbe g,
1963.
93;
TopuKxosak.B.Xa6yp aesl.A.
Ucmopu ecxas
zpammMamuxa
pyccxozo
Fan
ee,
Mocxsa,
1981,
65—67.
aK
pa sky
V.
Loc.
ci ;
Bu
pxu6aymo
X.
Ipacaaesncnu
s30K.
Tlocmuoscenua
u
npobaemo
@
e2zo
pexocmpyxyuu,
Mocxsa,
1987,
189.
136
T
axMaTosBA.
A.
Yeas.
cou.,
XXII.
187
Caoenux
cmapoyxpaincoxo
Moen
XIV—XV
cm.
1,
Kuis,
1977,
549.
76
neki ciuo oje
pozicijoje
isk i us
je ui.
Vadinasi,
Kije o
Rusios
i
ki y
y-
.
y
sla y
is o iniy
Sal iniy
JIm sa
jokiu
bidu
negali
a spindé i
lie u iskosios
o mos
*Lie a,
kaip
ka ais
nepagal ojus
misy
mokslinéje
klausimo
li e a-
"
ii oje
eigiama.
Budami
s ip iojoje
pozicijoje,
aigi
u édami
ki j,
supe -
umpieji
b
i
%
issi u uliojo
ligi
no maliy
balsiy
e
i
o.
Todél
us.
nu osen,
*lie u is”
i
muToscKun
“lie u iy,
lie u iskas”
egulia iai
one iskai
y a
a si-
ade
iS
p oly¢iy
*nuT s-bK-
i
*nu bs-bex-,
pasida y y
is
pi minés
o mos
JIu ppa.
Tad
us.
auTose
ne odo
bu us
g e imine
o ma
Lie a a,
kaip
o
no e y
kai
ku ie
musy
y iné ojai.
Pi mine
o ma
JIuTssa
emiasi
ne
ik
uk .
JIu sa,
nuTéscxin
i
bal a .
Jli sani oscxin,
be
i
lenky
Li wa,
li ewski.
Fone ine
aida
Gia
y a
os
pa
iigies
kaip,
p z.,
us.
106,
gen.
16a
”kak a”,
lenk.
leb,
gen.
lba
”gal a”
Salia
s.
us.
mb6%
”kaukole”,
s.
sl.
mbO6bHB
*kaukolées”
a ba
us.
con,
gen.
cua
”miegas”,
lenk.
sen,
gen.
snu
g e a
s.
sl.
cebu.
Idomu,
kad
sla iskasis
Lie u os
a das
Li a
ga sy
a i ikimy
a z ilgiu
elgiasi
aip,
a si
bi y
sa as
Zodis,
plg.
s.
sl.
zima:
lie .
Ziema,s.
sl.
i i
:
lie .
ez i.
I8
ik yujy
jis
pasiskolin as
i8
lie u iy
kalbos.
Regulia us
ga sy
a i ikimas,
ku iuo
pasizymi
is
seny
laiky
pa eldé i
bend i
sla y
i
bal y
kalby
zodZiai,
ody y,
kad
j
sla y
kalbas
Lie u d
pa ekusi
seniai.
Naujausiy
y imy
duomenimis,
IX
a.
isame
sla y
kalby
plo e
ik iausiai
jau
bu o
supe umpieji
5
i
&
ide.
umpyjy
7
i
u
(=
lie .
7
i
u)
ie oje.
Manoma,-kad
jie
i o
»
i
&
apie
VIII
a.!38.
Vadinasi,
Lie u a
jsla y
kalbas
u ejo
pa ek i
p ies
VIII
a.
Di ongy
mono ongizacija
laikoma
sla y
kalbose
i ykusia
V—VI
a.!39.
Kada
ai
a si iko
y y
sla uose,
ody y
upé a dZiai:
usy
Jlyueca
(Auks u inio
Dnep o
baseine)
i
bal a usiy
Pya
(Nemuno
basei-
ne).
Jie
gau i
i8
lie u iy
Laukesd
i
Gauja.
Manoma,
kad
Siuos
a dus
sla ai
galejo
gau i
jau
V
a.,
kai,
slinkdami
i8
pie y,
pasklido
po
bal y
e i o ija.
Tik iausiai
ne ukus
po
o
Siy
hid onimy
au
ig i o
sla y
@.
Be
o
eiskinio
da a ima
suZinome
is
isai
ki o
sla y
pak aScio
—
pie y.
Di ongus
ei,
ai,
eu,
au
sla ai
da
u éjo
s eikus,
kai
III—IV
a.
daugybe
Zodziy
skolinosi
i8
go y,
plg.
go y
kaupon,
kausjan,
kaisa ,
leihwa,
gabeins
i
sla y
kupi i
”pi k i”,
kusi i
”’gundy i”,
césa s
”impe a o ius”,
lich a
”palukanos”,
gobino
” u ai”.
Is
Gia
ma y i,
kad
sla y
kalbose
di ongai
bu o
mono ongizuo i
V—VI
a.
Lo-
giska
bu y
many i,
kad
Lie u a
{
sla y
kalbas
pa eko
ka u
su
upé a dziais
Laukesa
i
Gauja.
Vadinasi,
Lie u d=JIu bpa
sla ai
bus
pasiskoline
V
a.
a
Siek
iek
anks iau.
Né a
abejonés,
kad
uo
me u
Lie u os
a das
u éjo
pa idala
*Lei u ad.
Kad
gaknyje
bi a
d ibalsio
ei,
odo
la .
lea is.
*Senyjy
laiky
pasakojime”
uZ iksuo a
e nonimija
s uk inés-g ama inés
eikSmés
poZi i iu
dalijasi
j
d i
g upes:
kuopinius
pa adinimus
i
au o a -
dzius,
nusakomus
ip as ine
daugiskai os
o ma.
Kuopiniy
pa adinimy
g u-
pe
suda o:
1)
pa adinimai
su
galiine
-a
(ka ais
po
minks ojo
p iebalsio),
p z.,
3uMb ona/sumu ona,
mbTb oma,
WMTbBa,
Meps,
MbpiBa/MopyBBa,
138
S iebe Z.
Za ys
g ama yki
po éwnawezej
jezykow
s owianskich,
Wa szawa,
1979,
283-29;
Bupu6aymo
X.
IIpacaaesnc nu
asux.
Jocmuocenus
u
npobaem
@
e20
pexoncmpyxuuu,
48.
S iebe
Z.
Op.
ci .,
23—-24;Bupu6aym
X.
Yeas
cou.,
49.
77
MopoMa/HopoMa/HepoMa,
leyepa,
y pa/ o pa
i
2)
pa adinimai
su
galune
-b
(<
*-i),
p z.,
Bech,
Kopcb,
165,
NepMb,
07h,
Mb
(No go odo
me as-
diuose
da
i
Boab,
cyMb).
P ie
Sios
g upés
Sliejasi
i
pag indinis
Nes o o
me -
ascio
e nonimas
pycs,
a ojamas
ik
okia
o ma.
Nesunku
pas ebe i,
kad
isi
kuopiniai
e nonimai,
iasky us
pycb,
y a
inoug y
i
bal y
gen¢iy
bei
kilciy
pa adinimai.
Jie
sup ieSp ie3inami
su
sla y
au o a dZiais,
u indiais
daugis-
kai ine
o ma,
kaip
an ai:
HepeBuaHe,
NomaHe,
BATHUM,
KPUBMYH,
ny7b6u,
xpsa e
i
k .!4°.
15
o
y iné ojai
da o
ig ada,
kad
kuopiniai
pa adinimai
y a
sla iskasis
pe eikimas
au o a dziy
sa i a dziy,
ku iais
inoug y
i
bal y
gen ys
bei
kil ys
pa ios
sa e
adino!4!,
Ki aip
a ian ,
iS
Siy
gendiy
i
kiléiy
kalbu
bu o
sla y
pe im a
iek
e nonimy
o ma,
iek
i
kuopine
eiksme,
plg.,
p z.,
Bech
<
epsd,
cyMb
<
suomi,
aMb
<
hdme,
ma y ,
i
pych
<
suomiy
uo si
”S edai”.
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
au o a diius
su
galiine
-a,
a p
jy
apie
JIm s-
pa/JIu sa.
Vadinasi,
i
pa i
pi mine
o ma
*Lei u a,
i
jos
kuopiné
eikSme,
yskiai
paliudy a
seniausiame
Ry y
Eu opos
is o ijos
paminkle
”Senyjy
laiky
pasakojimas”
bei
eikimé
”Hapog,,
Zmonés
(lie u iai)”
ki ose
usy
k onikose,
ma y ,
susida é
ne
sla y,
be
seno és
lie u iy
kul u oje
i
kalboje.
Apie
V
a.
po
K .
suéje
i
saly i
su
lie u iy
kil imis,
pe
ilgus
bend a imo
sim meCius,
sla ai
ik iausiai
émé
ai,
kas
jau
bu o
ga a a.
Tokia,
ma y ,
bu o
kuopine
*
Lei u a
eiksmé,
uz iksuo a
Nes o o
k onikoje,
ku
misy
au os
a das
iS
ie-
sy
pasi odo
ne
ien
kaip
e nonimas,
be
kaip
kuopinis
bend inis
daik a a dis:
s.
us.
mua
“lie u iai”!4?.
.
Daba
sa aime
kyla
klausimas,
kiek
okia
kuopine
*
Lie u a
eiksme
emia
pa ios
lie u iy
kalbos
duomenys
i
a
iS
iso
emia.
P isimine,
kad,
kaip
jau
ne
syki
miné a
apz elgian
liggiolinius
y imus,
be
Lie u a,
u é a
i
g e imine
ly is
Lie a a,
{
kel a
klausima
galime
eigiamai
a saky i:
daba ineje
lie u-
iy
kalboje,
jos
a mése
y a
nemaza
p iesagy
-u a/-a a
a dazodziy,
u indiy
kuopine
kolek y ine
eiksme,
plg.:
be na a
*jauny
y y,
be ny
bi ys”
Ck,
Dgls
(LKZ
I
769);
b ola a
”b olija,
b oliai
i
sese ys”
Uzp,
S ,
Ds,
Dgl,
plg.
Su azia o
isa
b ola a
(b oliai,
b oliy
aikai,
b oliy
duk e ys
su
y ais...)
Ds
(LKZ
I
1069);
b olia a
”b olija,
b oliai
i
sese ys”
Dglé
(LKZ
I
1069);
b olu d,
b élu a
”b olija,
b oliai
i
sese ys”
T gn,
K k
(LKZ
I
1072);
kél u a,
kel u a
”gal ijy
bu ys,
banda;
gal ijai”
Mz,
BB,
Dsn,
Ad,
T
(LKZ
V 551);
ponia a
“ponija,
daug
pony”
Dgls
(LKZ
X
428);
sesiu a
” isos
sese ys”
Dgl8
(LKZ
XII
438);
sesu a
”sese y
aikai”
T gn,
plg.
Sese y
ai
mes
ik
ke u ios,
0
sesu os
jau
isas
pulkas
T gn
(LKZ
XII
457);
140
x
a6
yp aesl.A.
Imnonumus
"Iloeecmu
epemennu
zem”,
Mocxsa,
7
167—
169.
a
Xa6Gyp aesl.A.
Yeas.
cou.,
218.
Tee
Pacme
pM.
SCPH
2,
502.
78
Sasa a
”mazy
aiky
bu ys”
Ml
(LKZ
XIV
537);
sim a a
”
desim oji
gy enimo
me y
degim is”
Lb,
plg.
Ana
nuka sus,
gal
jau
ee
Lb
(LKZ
XIV
822);
siSa a
sys:
pulkas
( aiky)”
Vd,
Ml,
P ng
(LKZ
XIV
915);
Suna a
"Suny
bi ys,
Sunija;
padauzy
nenaudéliy,
niekSy
gauja”
S né,
D ,
T ,
Lb ,
Sk,
S
(LKZ
XV
354);
Sunia a
Suny
bu ys,
Sunija;
padauzy
nenaudeéliy,
hiek’y
gauja”
Lp,
R n,
P ,
V
(LKZ
XV
360).
*
Lie u a=nu Tbsa
"lie u iai”
sa o
eikSme
g aZiai
jsijungia
j
Sia
kuopiniy
bend iniy
daik a a dziy
klase.
Sis
isijungimas
sa o
uoZ u
kelia
uzZda ini
nu-
s a y i,
kas
bu o
a
kuopa,
as
bu ys
zmoniy,
aigi
a-p adine
socialine
g upe,
ku i
bu o
adinama
bend iniu
daik a a dziu
*le u a
=
nuT3pa.
3.
Lie u os
a das,
jo
g e iminés
ly ys
i
ediniai
Kaip
is
dés ymo
ma y i,
usy,
bal a usiy,
uk ainieciy
JIu sa
i
lenky
|
Li wa
y a
désningai
is iedéjusios
i8
seniausios
o mos,
paliudy os
kaip
muTbpa
Nes o o
me as yje
(”Senyjy
laiky
pasakojime”).
Paga siui
ji
su ampa
su
au en isku,
daba
a ojamu
Lie u os
a du
Lie u a
<
*Lei u a
i
apie
V
a.
po
K .
sla y
bu o
pasiskolin a.
Nes o o
me as yje
i
ki uose
seniausiuose
y y
sla y
as o
paminkluose
paliudy a
o ma
Li a
(be
je o
b)
aip
pa
is
nu bpa
kilusi
i
a iamos
lie u iskos
ly ies
*Lie a
ne odo.
Pi mosios
Lie-
u os
a do
iksacijos
Vaka y
i
Cen inés
Eu opos
is o iniuose
Sal iniuose
—
Quedlinbu go
analuose
1009
m.
(in
con inio
Rusciae
e
L
i
ne
ey
i
eng y-lenky
k onikoje
XI
a.
(con a
Li
u
u
am
acies
mo i )!44,
— deja,
pa inka
mums
a
nepa inka
—
u i
sla iska
a do
o ma!4®,
iuinael,
bu us
lie .
*Lie a
aip
pa
ne odo.
Cen inés
i
Vaka y
Eu opos
Zmones
is
p a-
dziy,
kol
kon ak ai
su
Lie u a
nebu o
da
issiple e,
in o macija
apie
Lie u a
daugiausia
gauda o
pe
sla us.
Es ai
Lie u a
daba
adina
Leedu
a i
Leedumaa
(maa
”Zemé”).
No s
kamienas
Leedu
”
Lie u a”
i
leedu
”lie u iy,
lie u iskas”
leksikog a iskai
pa-
liudy as
élai,
ik
XVIII
a.,
es y
kalboje
jis
egzis a o
seniau,
—
ai
odo,
p z.,
as
ak as,
kad
kiskis
(Lapus
eu opaeus),
ku is
Bal ijos
okieciy
kalboje
bu-
o
adinamas
Li aue hase,
Vidu io
Es ijos
a mése
adinamas
lie ujdnes
(su
a mine
é
di ongizacija
j
ie).
Todél
kamienas
Leedu,
leedu
kildinamas
i8
le u
a ba
lé u
(+
balsis)
i
iksliai
a i inka
Lie u d
a ba
jos
a ping
ly i
*Le u a,
ku ias
es ai
pasiskoline
XIII
a.
p adiZioje!*®
13
Sc ip o es
e um
P ussica um
1,
Leipzig,
1861,
237.
144
Domniki
dz ejowe
Polski,
wydal
A.
Bielowski1,
Wa szawa,
1960,
495.
y
145
kK
abelkaJ.
Bal y
ilologijos
j adas,
111.
Plg.
Sa
1
ys
A.
Lie u os
a de
kilme,
696.
6
A
is e
P.
Wie
de
Es e
Li uaen
und
den
Li aue
nenn .
—
Bal is ica
3,
1967,
205—207.
io
s.
yzy
lid”
bu ys,
palyda”!"*,
Tai
senas
be a dés
giminés
(neu um)
ge ma-
ny
kalby
daik a a dis,
kiles
is
ide.
*li ém
(-om
y a
nom.
-acc.
sing.
galiiné).
—
Ge m.
*lid-am!™
i
ide.
*li ém
zodzio
baigmens
p iebalsiy
san ykis
aiskin i-
nas
We ne io
désniu:
as
san ykis
y a
isai
oks
pa kaip
i ,
p z.,
zodZiy
isl.
adi
’ é as”,
no .,
S ed.
ade ,
s.
yzy
ede
i
ide.
*pa é
(lo .
pa e ,
g .
TaTHpP,
s.
ind.
pi d
” é as”).
Ki y
Zemyno
ge many,
p z.,
okieciy,
ka iaunos
pa adinimas
y a
os
pa
Saknies,
be
ki o
jos
balsiy
kai os
laipsnio,
plg.
id.
ok.
zem.
leide
neu .
”palyda,
p ipaZinusi
keliaujan¢iojo
i senybe”,
dab.
ok.
Ge-lei e
”lydejimas,
ginkluo a
apsauga,
kon ojus”!“®,
Dany
leide
”su ikimas,
pasiZadéjimas
sau-
—
go i”,
no .
leide,
8 ed.
lejd
”saugumo
ga an ija
(lai ui,
k o iniui
a
zmogui
—
ka o
me u)”
laikomi
pasiskolin ais
is
idu ines
okieciy
kalbos!
"7.
Is o ine
lyginamaja
plo me
siy
ge many
kalby
ZodZiy
i
e nonimo
*Lei a
—
(Lie u a,
Lie a ad)
apa inimas
didesniy
sunkumy
nesuda o.
Fo maliai
jie
—
ski iasi
ik
Saknies
balsiy
kai os
lapsniais:
s.
isl.
W460
<
*li -om:
id.
ok.
—
zem.
leide
<
*lai -:
lie .
*Lei a,
Lie u a,
Lie a a
<
*Lei -.
Tokia
Saknies
balsiy
kai a
budinga
ne gi
ienos
kalbos
zodziams,
plg.
p z.,
lie .
Zaibas,
dial.
Zazb i
(-
s a)
” aib i
(apie
akis)”
:
dial.
Ziébas
"Zaibas”,
Ziéb i
(-
ia)
*deg i,
ku i”
:
zibe i
(Z ba)
”S y e i,
spinde i”.
Nag inéjami
ge many
kalby
—
zodziai
zymi
ginkluo a
apsauga
kelyje
a
zygyje.
Musy
au os
a do
eiksme
—
*ginkluo a
palyda,
ka iy
bu ys,
ka iauna”
ge ai
paliudy a
usy
me as¢iuose,
—
is
dalies
i
uk ainieciy
es u inése
dainose.
Tad
Siy
ge many
i
bal y
kal-
—
by
Zodziy
eik’mé
a
pa i.
Vadinasi,
is o iniu
e imologiniu
podi iu
jie
y a_
giminiski
ZodZiai,
iSauge
iS
ieno
kelmo,
eiksmazodineés
Saknies,
eiSkusios
*ei i,
yk i
ka u,
lydeé i”
i
ge ai
islaiky os
ge many
kalbose:
s.
ok.
auks .
—
lidan,
id.
ok.
zem.
liden
”(p a)ei i”,
s.
saksy
li han
” .p.”,
s.
ang.
liban
'
" .p.”,
s.
isl.
WOa
"ei i,
yk i,
aziuo i”,
go .
leiban
"ei i”
(<
ide.
*lei a-).
4
ReikSmiy
kon igu acija
pa ysSkina
Sio
eiksmazZodzio
kauza y ai:
dab.
ok.
lei en
” es i,
ado au i”,
ang.
lead
” .p.”,
no .
le e
"uz
ankos
a
pa adZio
~
es i”
(i8
lede),
dany
lede
” es i,
ado au i”,
s.
isl.
leda
”isjudin i,
paleis i
q
(i
da ba);
es i,
ado au i,
aldy i;
(pa)lydé i”
<
ge m.
*laideja!"®.
15
ki y
ide.
kalby
giminiSkomis
leksemomis
laikoma
och.
A
l:i -,
le -,
B
l -,
laa -—
* ol i,
Salin is,
pasi auk i;
k is i?!’°,
ku io
li -
gali
ody i
ide.
*lei -
a ba
’
ischen
s a ken
Ve ben,
The
Hague-Pa is,
175
§
ee
bold
E.
Op.
ci .,
329.
e
KlugeF.
E ymologisches
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache
21
Au lage,
7
Be lin-New
Yo k,
1975,
433, 435.
"7
NielsenN.A.
Dansk
e ymologisk
o dbog3.
e ide ede
udga e,
Kgbenha n,
ee
ae
JohannessondA.
Islandisches
e ymologisches
Wo e buch,
Be n,
—
178
DeV ies
J.
Al no disches
e ymologisches
Wé e buch,
350, 354;
S
e
e
bold
E.
Op.
ci .,
328—330.
;
179
DeV iesJ.
Op.
ci .,
354;
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
4
Wo e buch,
672
(be
plg.
309);
Magnu ussondaA.
B.
Islensk
o Osi jabok,
Reykja ik,
1989,
560.
4
4
SeeboldE.
Ve gleichendes
und
cl eglamacies
Wo e buch
de
ge man-
1970,
329.
86

*li -,
o
le -,
lai -
aiSkiai
esia
ide..
*loi -!8°,
A odo,
kad
Sios
Saknies
a s o y
u i
i
bal y
kalbos.
Démesj
pa aukia
zemaiciy
a miy
(Als,
S s)
eiksmazodis
li in i
(-ina)
*min i
kojomis,
apen-
i”,
plg.
Zasys
suli ino
muno
ja us
(suspaudé,
sumyné, p imyné
p ie
zemés)
J.Jabl(Als)
LKZ
VII
593.
Min i
i
y a
ei i,
yk i,
plg.,
p z.,
min i
(mina,
myné)
* yp i,
mindy i...;
ei i,
Zingsniuo i”;
ok.
e en
”ei i,
Zeng i;
(uz)min-
i”;
ang.
ead
"ei i,
Zeng i;
(uzZ)min i,
mindy i,
yp i”.
Ypaé
s a bu,
kad
jo
g e imine
ly is
li én i
(-éna)
a ojama
kalban
apie
kelia:
A$
li end
kelj,
.y.
p aminu
J;
Kelis
li én as
J.
P iesdéliné
ly is
p a-li én i
ik
okia
eikime
i
u i
—
”pada y i
aka,
kelia
p amin i”
LKZ
VII
588.
Ma
skandina y
kalbose
is
Saknies
*led -
”ei i,
yk i
ka u,
lydé i”
y a
issi u uliojusi
eikimé
*kelias”,
plg.
s.
isl.
led
em.
”(ji y)
kelias,
kelio
k yp is;
kelioné,
eisas”
< *loi d.
Kad
li in i
i
li én i
né a
sinonimo
le én i
(-éna)
*mindy i
kojomis,
apen i,
lepen i”!®!
koks
no s
pe di binys,
ma y
i8
jy
giminaiéiy
la iy
ka!boje:
li ué
“a sa giai
ei i,
Zeng i”
ME
II
475,
diz-li ué
”g ei ai,
mikliai
nubég i,
nulék i”
EH
I
36.
Kaip
ma y i,
Sie
ide.
Saknies
*Jez -
”ei i,
yk i
ka u,
lydé i”
kon inuan ai
bal y
kalbose
ykimo
ka u,
lydéjimo
a spal io
jau
nebe u i.
Be
gZyYVojo-
Je
lie u iy
kalboje
andame
leksemy,
iksliai
iSlaikiusiy
gia
pi mine
eik3me,
ja
a naujinusiy
i
egene a usiy
ki u,
kaip
a odo,
daug
élesniu
is o iniu
ling oe nokul u iniu
kon eks u
i
pi s u
p ikisamai
odanéiy,
kad
ginkluo-
a
apsauga,
ka iy
bu ys,
ka iauna
y a
ne
kas
ki a
kaip
ie
ginkluo i
y ai,
ku ie
zygyje
eina,
yks a
ka u,
lydi,
aigi
y a
palydo ai,
lydé ojai,
paly-
dai.
Tai
pa alelinés
Saknies,
be
u indios
ki a
baigiamaji
p iebalsi,
bu en
*lei-d-
(*lei-dh-)
zodziai,
pi miausia
ienas
pag indiniy
musy
kalbos
eiks-
mazodziy
lydé i
(lgdi,
-€jo)
*ei i,
aZiuo i
d auge
su
i8 yks anéiu
asmeniu
iki
ku ios
no s
ie os”,
oliau
daug
e esni,
be
a mése
ge ai
Zinomi
eiksma-
zodziai
ljduo i
(-
uoja,
-a o)
”lyde i”
LKZ
VII
411
(s.
.
2
lydiio i),
pa-
leide i
(-éja)
*palydé i”
LKZ
VII
233
i
léis i
(-dzia,
-do)
”lydé i
(iSeinan-
i)”
LKZ
VII
250,
ik iau
sakan ,
a
u inzio
daug
eikSmiy
eiksmazZodzio
léis i
(-dzia)
dalis,
ku i
y a
is iedéjusi
is
*lei-d-
(‘lei-dh-)
”ei i,
yk i
ka u,
lyde i”.
Poe inéje
lie u iy
kalboje
placiai
a ojami
ju
ediniai
(pa)lydejas,
(pa)lydé as,
lyduonelis,
lydinélis
”kas
lydi,
lydéjas”
paljdas
(palijdas)
”
pa-
lydo as”,
palydni ikas,
palyd ionis
” .p.”
LKZ
VII
402, 410,
IX
258—259.
Kad
ka o
i
es u iniy
pap ociy
e minija
daugeliu
a ejy
siejasi
i
su am-
pa,
da
ka a
pa i ina
pa-lyde i
ediniai
paljdas
(paljdas)
”
es u ininkas,
lydin is
jaunaji
a
jaunaja,
edlys”,
palydd
”jaunosios
a
jaunojo
palydo ai
es u ése”,
palydija
” .p.”
LKZ
VII
257—25818?.
Ypaé
eikSmingas
kuopineés
;
180
VanWindek
ensA.J.
Le
okha ien con on é
a ec
les
au es
langues
indo-eu opéennes
1,
Lou ain,
1976,
263.
:
_
Kaip
ka ais
Pe
manoma,
F aenkel]
E.
Li auisches
e ymolo-
gisches
Wo e buch,
360.
Apie
panagaus
one inio
ap alkalo
zodziy
seman inj
su-
panaséjima
z .
LKK
14,
1973,
147.
.
.,
Palydis
”
ginkluo as
lydéjimas,
esko as”
LKZ
VII
258
zinomas
ik
i8
L.
I inskio
a& y
i
juo
i ai
em is
ne eike y.
87
eikSmés
gal inés
*-@
edinys
palyda,
iksliai
paka ojan is
de i acini
p ocesa,
|
ykusj
okioje
olimoje
epochoje,
ku ia
siekia
ik ai
ling is ine
analize,
kai
su a
pa ia
kolek y inés
eikimés
galiine
*-a@
(<
ide.
*-aH)
i5
eiksmazodi-
nés
Saknies
*lei -
ei i,
yk i
ka u,
lyde i”
o ma osi
ka iaunos
pa adinimas
~
*
lei a.
:
Nag inéjamos
Saknies
alomo y
*lei- -
i
*lei-d-
pa alelizmas
apima
i
Sak-
nies
p iegaide:
léi -,
plg.
Lie u a,
acc.
Lie u a,
la .
lei is
”lie u is”
(be
y a_
i
ci kum leksiné,
plg.
Lie u d,
acc.
Lié u g,
la .
Lie a a);
léid-,
plg.
léis i
(-dzia)
”lydé i”,
la .
lais iés
”g ei ai
aziuo i,
jo i,
yk i
lek i”.
I8
p igim-—
ies
ilgasis
Saknies
okalizmas
bal y
kalbose
e lek uo as
aku ine
p iegaide,
be
né
kiek
ne ukdé
a si as i
leksemoms
su
umpuoju
okalizmu:
lie .
p a-
li én i
(-éna)
”pada y i
aka,
kelia,
p amin i”,
li in i
(-ina)
”min i
kojomis,
apen i”,
la .
li ué
’a sa giai
ei i,
zeng i”,
diz-li ud
”g ei ai,
mikliai
nubég-
i,
nulek i”
aip
san ykiauja
su
/léi -
’ei i,
yk i
ka u,
lyde i”,
kaip
la .
idé
(-u,
-éju)
sk is i,
lek i”,
lidué
*sk aidy i,
lakio i”,
Lidind
(-dju)
”sk aidy i,
—
lakio i
(ypae
apie
anaga)”
—
su
lais iés
(-Zués)
”g ei ai
aziuo i,
jo i,
yk i,
—
lek i?!83
|
Is
8iy
alomo y
pasida y y
leksemy
ski umas,
ma y ,
daugiau
bu o
a o-
—
jimo
s i ies,
leksemos
p iklausé
ski ingiems
8nekos
(kalbéjimo)
s iliams.
Lei -_
leksemos,
kaip
a odo,
bui inei
kleksikai
nep iklausé;
jos
bu o
ka o
e minai.
AukS esné,
p ies iziné
ka o
e minijos
kono acija,
am
ik as
sak aliskumas,
©
ma y ,
i
lemé,
kad
daugumas
bend iniy
lei -
zodziy
iki
m sy
dieny
neiSliko.
De ali
ling is iné
analizé
odo,
kad
*Léi a
(Lie u a,
Lie a d)
e imonas,
aip
sakan ,
a
ik oji
eik8meé,
ku i
pag is a
zodzio
edimu
iS
Saknies,
bu o
—
*ka ei iy
bu ys,
kuopa”.
Kad
*Léi a
(Lie u a,
Lie a d)
is
p adziy
bu o
ka-
_
iy
bi io,
ka iaunos
pa adinimas,
odo
ne
ik
e imologiniai
ge many
kalby
—
a i ikmenys,
be
i
pa ios
lie u iy
kalbos
zodziai.
Daba
galime
a saky i
j
klausima,
ku i
Lie u os
a do
eiksmé
—
lie u iy,
kaip
kil ies,
aigi
e nine,
a
am
ik os
socialinés
g upés
—
y a
pi miné.
Lie u iams
—
kaip
e nosui
—
a da
da é
ka iaunos
pa adinimas.
Ka iaunos,
adin os
*léi a,
*lie u a
(=
_
sla .
li a),
*lie a a,
bu imas
seno és
lie u iy
isuomenéje
laiky inas
kul a-
os,
is o ijos
i
kalbos
duomenimis
paliudy u
ak u.
Galimas
daik as,
kad, kaip
spéjo
A.
Salys,
p iesagos
-u a@/-
a d
p idé os
éliau,
kai,
zodziui
*/éi a
pe einan
j
eminina
daik a a dziy
klase,
émé
bluk-
—
i
jos
kuopiné
eikSmé
i
odél
kilo
eikalas
ja
pa yskin i.
Tad
pi map ades
—
o mos
bi a
*léi a
”ka iai,
palyda,
ka iauna”.
Senosios
indy,
g aiky,
i8
dalies
i
ge many
kalby
duomenimis
emian is,
manoma,
kad
ide.
p okalbeje
galu-
nés
*-a@
(<
*-aH)
kuopinés
o mos
bu o
a ojamos
kaip
nieka osios
giminés
(neu um)
o
kamieno
daik a a dziy
daugiskai os
ly ys.
Negana
o,
pe i
o mos
su
ienaskai os
o momis
bu o
sup ieginamos
i
ki éio
ie al®+.
Todél
183
kK
Milenbacha
La iesu
alodas
a dnica.
Rediggjis,
papildinajis,
co n
J.Endzelins
2,
Riga,
1925—1927,
413, 466.
Unawnu—Capu s4
B.
M.
Amennas
axyenmyayus
e
6baamu ic om
u
caaeancxom,
Mocxsa,
1963,
53—55.
88
*léi a
”ka iai,
palyda,
ka iauna”
galima
ak uo i
kaip
ge m.
*li ém
”palyda,
ka iai,
ka iuomené”
(>
s.
sl.
4
neu .)
daugiskai os
o ma.
Jy
ki éio
ie os
san ykis
bu y
oks
pa ,
kaip,
p z.,
s..
ind.
cak dm
neu .
” ezimo
a as”
i
xbuAa
pl.
” a ai”.
Saknies
balsiy
kai os
laipsniai
p iklausé
nuo
ki éio
ie-
os
i
odel
désningai
pasidalijo:
ki ¢éiuo a
sakniné
mo ema
ga o
no malyjj
balsiy
kai os
laipsnj
(lei -
),
neki ciuo a
—
nyks an j
(li -).
Taip
sakan ,
seno es
lie u iai
i
ge manai
ka iauna
zyméjo
uo
pa iu
Zo-
dziu.
Negana
o,
i
ienoje,
i
ki oje
isuomenéje
ka iauna
bu o
adinama
ado
a du.
Jau
minejome,
kad
XIII—XIV
a.
Lie u oje
kunigaikS¢io
a
ka o
ado
a du
bu o
adinamas
i
pa s
ko os
bu ys:
Ka ijo o
*lie u a
(=li a),
.y.
ka iauna,
Jaunu io
*lie u a,
Ge denio
*lie u a,
Mindaugo
“*lie u a...
Pa-
nasy
aizda
ma ome
i
seno és
Skandina ijoje.
Ka iauny
bu o
daug,
odél,
kad
a ski y,
p ie
46
buda o
dedamas
ado
a das,
p z.,
uny
j asuose
i
libi
kubuis
”Gud e o
ka iaunoje”
i
libi
ekis
”F dygei o
ka iaunoje”
(j asy
p asmé
y a
”Zu o
a naudamas
okio
i
okio
ado
ka iaunoje”
)!®°.
Be
palydos,
ka iy
bi io,
seno és
skandina y
6
zyméjo
i
aldo o
d a o
zmones,
a nus,
SeimynykS¢ius.
Sagos
u i
zodj
i
ienam
palydos
na iui
a-
din i:
Wi
masc.
”kas
palydai
p iklauso,
palydos
y as”!®®.
Panagiai
bu o
i
seno eés
lie u iy
isuomenéje.
*
Léi a
i
jo
ediniu
*lei iai
eik’ a
ginkluo-
a
palyda,
jos
na iai,
ka iai.
Be
uo
pa iu
Zodziu
*lei iai
(>
leiéiai)
bu o
ziai
a spindi
lie u iy
kalbos
zodziai,
pa eke
j
bal a usiy
kalba,
plg.
nem s,
qeu Tb
”juodada bis
d a o
zmogus”.
IS
Gia
ka u
aiskéja
i
as,
kad
XV—XVI
a.
eisminiuose
ak uose
uZ iksuo as
aldo o
Zi gy
p iziu é ojy
pa adinimas
leiéiai
(neu u,
nen ese)
kilmés
plo me
jeina
j
cia
nag inéjamy
Saknies
*lei -
*ei i,
yk i
ka u,
lydé i”
zodZiy
Seima.
Lie .
*léi a
’palyda,
ka iy
bu ys,
ka iuomené”,
*lei u a
” .p.”
=
s.
us.
au sa
”ka iauna”,
*lei a a”
palyda,
ka iai,
ka iuomené”
su
éliau
p idé omis
p iesagomis
-u a/-
a a
i
s.
isl.
i
”palydo ai,
palyda;
ka iai,
ka iuomené”,
s.
yzy
lid”
bu ys,
palyda”
<
ide.
*li ém,
id.
ok.
zem.
leide
”
palyda,
p i-
paZinusi
keliaujan iojo
i senybe”,
dab..
ok.
Ge-lei e
”lydéjimas,
ginkluo a
apsauga,
kon ojus”
<
ide.
*lai -,
is o iskai
Ziu in ,
y a
giminiski,
bend agak-
niai
ZodZiai
i
suda o
ekskliuzy ine
bal y
i
ge many
kalby
leksikos
izoglosa.
Tai
ka o
e minijos
ZodZiai.
Cia
eikia
pazymé i,
kad
bal y
i
ge many
kal-
bas
sieja
i
ki i
ka o
dalykus
eiskian ys
zodziai,
iksliai
su ampan ys
ne
ik
eikSme,
be
i
kamienu.
Tokie,
pa yzdziui,
y a
ka o
i
ka iuomenés
pa a-
dinimai:
lie .
kd ias
”ka as;
ka iuomené;
bu ys,
pulkas”,
kd is
”ka iuomene,
ka iuomenes
pulkas,
igula,
s o ykla;
ka as”
( a ojami
senuosiuose
lie u iy
aS uose),
la .
ka s”ka as;
ka iuomené”,
p .
ka gis
”ka iuomené”
(paliudy a
k agis
Elb. 410;
aidé
g,
ma y ,
zymi
p iebalsi
j)
<
*ka ja-
(plg.
ca ia-woy is
”ka iuomenés
apZiii a”)
i s.
ok.
auks .
he i
(daba
Hee
”ka iuomené”),
s.
189
Ru.
p ech
A.
Die
ausgehende
Wikinge zei
im
Lich e
de
Runenin-
sch i en,
Go ingen,
1958,
62—66.
186
Bae keW.
Wo e buch
zu
al no dischen
P osali e a u
1,
380,
382.
89
saksy
he i,
s.
isl.
he
masc.
”ka iuomene;
bi ys,
liaudis”,
uny
dany
ha ja,
uny
S edy
ha ija,
go .
ha jis
”ka iuomene”
<
ge m.
*ha ja-
<
ide.
*ko io-.
Bal y
i
ge many
kalby
su apimas
i
giuo
a eju
s ebinan is,
no s
ai
i
ne a
ekskliuzy iné
izoglosa.
Ma
io
kamieno
Zodis
paliudy as
aip
pa
kel y
i
g aiky
kalbose:
id.
ai iy
cui e
masc.
”bu ys,
pulkas”,
galy
co io-
”ka ys;
ka iuomené,
g .
“oipa oc
ka o
adas”
<
*xopia-.
O
kamieno
lie .
ka as
»
ginkluo as
susidu imas,
musis,
musio
laukas;
ka iuomené
(F.
Nesselmanno
i
F.
Ku gaicio
Zodynuose)”
i
s.
pe sy
ka@ a-
”ka iuomené”
su
pailgin u
Saknies
okalizmu,
be
o,
bal y
kalbas
jungia
su
i aneny
kalbomis!®”.
Siy
ide.
Zodziy
g upés
e imonas
nezinomas.
V.
Maiziulis
iskélé
démesio
e a
min i,
kad
bal .
*ka ia-
pi miné eikimé
bu o
”ka iy
bu io
zygis”!88.
Pi miausia
ai
ody y
dideliu
a chaiskumu
pasizymin ys
p isy
kalbos
duomenys,
bu en
ka yago
"ka o
zygis
( eise)”,
p iesagos
-aga
adinys
i8
bal .
*ka ia-.
Jeigu
aip,
e i-
mona
nag inéjamy
ZodZiy g upei
nesunku
as i
pacioje
lie u iy
kalboje
—
ai
eiksmazodis
kd i
(ka ia,
ké é)
”keliau i
en
i
a gal,
paka o inai
ei i,
a-
ziuo i”
LKZ
V
338,
plagiai
a ojamas
auks aiciy
a meése,
be
nes e imas
ne
zemai¢iams.
Tik
giame
kon eks e
paaiskéja
la .
ka s”ka as;
ka iuomené”
loc.
sing.
o mos
ka a
p asmé
mislingame
pasakyme
Ku
(=
ku
ad)
ka a
ik
a i
a ndacé !,
nus ebima
eiskianciame
”Kaip
anks i
a éjo e!”
EH
1590.
Tad
i
Siy
ka o
e miny
a si adimas
aip
pa
bu y
pag is as
uo
paciu
semio iniu
onomasiologiniu
p ocesu
(ide.
saknis
*ko (H)-
”(paka o inai)
ei i,
yk i,
ke-
liau i”),
i
seman inis
pa alelizmas
a p
*lei -
zodziy
i
*ko (H)-
zodziy
bal y
i
ga many
kalbose
bi y
aki aizdus.
Tas
pa alelizmas
—
i
ai
be
galo
s a -
bu!
—
pasi odo,
siekia
gilesnius
Siau és
aka y
indoeu opieéiy
men ali e o
i
kalbos
klodus.
Is
ge m
*ha ja-
”ka iai,
ka iuomené”
sau
a da
pasida é
iena
ge many
gen is
(a
kil is),
Taci o
Ha ii,
Plinijaus
Cha inil®®.
Kel y
*ko io-
”ka iy
bi ys,
ka iuomené”
jeina
aip
pa
j
d iejy
kel y
genéiy
pa adinimy
sude i:
T ico ii,
Pe uco ii,
.y.
ys,
ke u i
ka iy
pulkail?°.
Is
ik yjy
ai
ne
ka inés
o ganizacijos,
be
genciy
—
kaip
e nosy
—
a dai,
nes
ano
me o
(pi maisiais
am@iais
po
K is aus)
isuomenéje
ka ine
jéga
da
nebu o
iSsisky usi
i8
gen-
ies
o ganizacijos!9!,
odél
sup an ama,
kad
ka iy
bi io
pa adinimas
ka u
bu o
i
isos
gen ies
a
a imai
giminingy
gen iy
g upés
—
kil ies
—
a das.
Sios
ugies
p ocesai
i
jy
dinamika
bu o
budingi
i
labiau
j
y us
gy enusiems
Siau és
aka y
indoeu opieciams,
bal ams;
cia
bi a
ik
o
ski umo,
kad
ie
e noonomasiologiniai
p ocesai
bu o
koduojami
ki a,
aciau
sinonimine
Sakni-
187
poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch,
615—616;
DeV ies
J.
Alino disches
e ymologisches
Wo e buch,
224—225;
F aen-
kelE.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
220;
Maziu
lis
V.
P asy
kalbos
e imologijos
Zodynas
2,
Vilnius,
1993,
119-121;
Tonopos
B.
H.
IIpyccxu l
asx.
Caoeaps
(I—K),
Mocxsa,
1980,
221.
188
M
agiulis
V.,
Op.
ci :,
120.
189
uchR.
Ha ii.
—
Reallexicon
de
ge manischen
Al e umskunde,
h sg.
on
J.
Hoops
2,
S assbu g,
1913—1915,
450.
0
DeV ies
J.
Op.
ci .,
224.
191,
owmianskiH.
Poczg ki
Polski
1,
236.
90
mi
*lei -
ei i,
yk i
ka u,
lyde i”,
i
kaip
jy
ezul a as
kuopiniai
bend iniai
daik a a dziai
*léi a
(*lei u a,
*lei a a)
”
palyda,
ka iy
bi ys,
ka iauna”
i -
o
kil ies
a du
*léi a
(*lei u a,
*lei a a)
*lie u iai”,
plg.
Nes o o
me aszio
AUT
bBa
"lie u iai”.
THE
ORIGIN
OF
LITHUANIA’S
NAME
Summa y
In
a emp ing
o
ind
ou
he
de i a ion
and
he
p imi i e
meaning
o
Lie u a
*Li huania”
wo
ac s
o
be
conside ed
a e
undamen al.
Fi s ,
in
old
Russian
ch onicles
Li a
(=
Lie u a,
c .
Li s a
in
Nes o ’s
ch onicle)
o en
s ands
o
duke’s
o
mili a y
leade ’s
e inue,
esco
o
soldie s
(d uzina).
Second,
simila
wo ds
in
simila
meanings
a e
ound
in
he
Scandina ian
and
some
o he
Ge manic
languages:
Icel.
46
”
a endan s,
e inue;
a my”,
Old
F iesian
lid”
oop,
e inue”,
Middle
Low
Ge man
leide
”
a endan s,
e inue,
sui e”.
F om
a
linguis ic
poin
o
iew,
hese
Ge manic
wo ds
and
Li h.
Lie u a
seem
o
be
cogna es.
O iginally
*lei usd/*
lei a a/*
léi a
”
(duke’s,
nobleman’s
o
mili a y
leade ’s)
sui e,
e inue,
bodygua d”
migh
ha e
ep esen ed
a
class
o
collec i e
nouns
wi h
he
su ix
-u a/-a a,
well
a es ed
in
con empo a y
Li hunian,
c .
be na d”
company
o
young
men”,
b ola d,
b élu a”
all
b o he s
and
sis e s,
hei
wi es
and
husbands
as
well
as
hei
child en’
e c.
91