LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
I ena
ANDRIUKAITIENE
SPALVOS
SAVOKA
IR
PAVADINIMAI
LIETUVIU
KALBOJE
Spal a
y a
sudé ingas
ma e ialaus
pasaulio
eigkinys,
ku iuo
domisi
dau-
gelis
mokslo
Saky.
Fizika
y inéja
ene ge ing
spal os
p igim i,
chemija
—
o ganiniy
junginiy
spal os
p iklausomybe
nuo
jy
sanda os,
iziologija
—
e-
gos
o gany
gebéjima
ski i
i ai aus
ilgio
S iesos
bangas,
biologija
—
spal os
po eiki
gy uny
i
augaly
o ganizmams,
psichologija
—
psichinius
p ocesus,
susijusius
su
egimo
pasaulio
spal y
su okimu
i
pan.
(LTE
1983:
322,
326).
Tokie
placiasakiai
moksliniai
spal y
y inéjimai
padeda
su as i
ysi
a p
Zmo-
gu
supancio
ma e ialaus
eiSkinio
i
Zmoguje
yks anéiy
psicho iziologiniy
p ocesy.
To
ysio
déka
igyjama
d asinio
pasaulio
pa i is,
ku i
jau
ealizuo-
jama
kalboje.
Gausiis
ling is iniai
spal y
pa adinimy
j ai iais
aspek ais
y imai
pa odeé,
kad
daugelyje
pasaulio
kalby:
1)
ne ienodai
ski s omas
spal y
spek as;
2)
ne iksliai
su okiamos
i
j a dijamos
spal os;
3)
egzis uoja
ski ingos
spal y
pa adinimy
i
eikSmiy
sis emos;
4)
konk eéiy
spal y
pa adinimy
a osenoje
esama
am
ik y
désningumy.
Si iems
pas ebéjimams
is
esmés
nep ies a auja
i
lyginamosios
kalbo y os
duomenys,
kada
lyginamos
konk eéia
spal a
eiskian¢ios
leksemos.
Pasaulyje
y a
daug
kalby,
ku iose
né a
Zodziy
spal ai
zyme i,
o
y a
ZodZiai
amsumui
i
eks u ai
a ba
amsai
i
8 iesai
apibidin i.
No édamos
j a dy i
konk ecia
spal a,
os
kalbos
pasi enka
iena
a
ki a
gam os
objek a,
p z.,
apie
gel ona
pasakoma,
kad
ai
saulés
spal os
i
pan.
Kai
ku ios
kalbos
u i
zodZius
ik
juodai
i
bal ai
a ba
juodai,
bal ai
i
audonai
spal oms
nusaky i.
Y a
i
okiy
kalby,
ku iose
egzis uoja
po
kelias
desim is
pa adinimy
gal ijy
spal ai
apibudin i,
be
nej a dy os
pag indinés
spek o
spal os
i
pan.
Spal os
i
jos
bend aja
cha ak e is ika
pa eikes
F.
Semiakinas,
emda-
masis
j ai iy
y iné ojy
duomenimis,
eigia,
jog
ienos
a
ki os
spal os
bei
Jos
a spal io
nej a dijimas
kalboje
da
ne eigkia,
kad
au a
os
spal os( esp.
a spal io)
nepazino
a
nesky é.
Pap as¢iausiai
labai
dagznai
apie
spal a
buda-
o
pasakoma
pe
konk e y
daik a,
os
spal os
u e oja,
p z.,
Zemés,
ieSu o,
aly os,
samany
spal os
i
. .
Be
o,
ienoje
a
ki oje
kalboje
pa i
spal a
isski iama
ik
a
kalba
kalban iems
bidingais
spal y
ju imo
niuansais
a
ne
gana
dideliais
spal y
su okimo
ski umais
(Semiakin
1960
:
5—47).
Pagiame
didziausiame
indoeu opie iskosios
leksikos
kompendiume
—
T.
Gamk elidzés
i
V.
I ano o
s udijoje
”Indoeu opie iy
kalba
i
indoeu opie-
162
éiai”
—
né a
a ski o
sky iaus
spal y
pa adinimy
analizei.
Au o iai
apie
spal-
y
pa adinimus
uZsimena
ik
kalbédami
apie
me alus.
Jy
pas ebejimu,
kiek-
ienas
me alas
pa adinamas
pagal
cha ak e inga
spal a,
p z.,
kai
ku iy
kalby
aukso
pa adinimas
—
angl.
Gold,
ok.
Gold,
la.
zel s
—
siejamas
su
ide.
Sak-
nimi
*ghel-
’gel onas”;
ide.
Saknis
* eudh-‘siejama
su
audonos
spal os
a io
pa adinimu
i
pan.
(Gamk elidze,
I ano
1984:
710—714).
Zinoma,
ka ais
sunku
pasaky i,
a
nuo
me alo
spal iniy
ypa umy
galéjo
a si as i
konk e¢ios
spal os
pa adinimas,
a
a i ksciai
—
spal os
pozymis
bu o
esminé
ypa ybe
j a dijan
a
kuna,
medziaga.
3
Abs akéios
spal os
sa okos
a si adimas
y iné ojy
dazniausiai
siejamas
”su
mokslo
i
jo
po eikiy
bei
dazy
gaminimo
i
dazininkys és
echnikos
ple -
a”
(Malinauskiené
1983:
101).
Pa yzdziui,
manoma,
kad
lenky
kalbos
cze wony
" audonas”,
usy
spmous
” .p.”
i
kai
ku ie
ki i
audona
spal-
a
eiskian ys
sla y
kalby
ZodZiai
u i
a
pa ia
Saknj
kaip
i
usy
k.
epeey
*skydama is”.
Ma
i8
am
ik y
Sios
(skydama iy)
usies
abzdziy
bu o
gau-
nami
audoni
dazai
—
ka minas
(Uspenskij
1967:
284—285).
Daba inéje
lie u iy
kalboje
spal os
sa oka
eiskiama
Zodziu
spal a
(LKZ
XHI
315),
ku is
y a
bend as
y y
bal y,
.y.
lie u iy
i
la iy,
kalby
edi-
nys.
Kaip
mano
J.
Poko nas,
p adzia
Siam
zodziui
y a
da usi,
ko
ge o,
ide.
eiksmazodiné
Saknis
*(s)p(h)el-,
eiSkian i
ak y y
eiksma”skel i,
nuskel i,
nuplés i,
nu au i”,
i8
ku ios
su
u
iSsi es as
daik a a dis
*spal a
(Poko ny
1959:
985—986).
Del
*(s)p(h)el-
seman ikos
papildomy
duomeny
y a
pa ei-
kes
V.
U bu is,
analizuodamas
la.
biid a dzio
spalgs
eikimes
i
kilme.
Salia
saknies
*
(s)p(h)el-
”skel i”
jis
pa eiké Saknies
a ian a
*(s)p(h)el-g,
eiskian i
*spindé i,
Zibé i,
blikse i”
(U bu is
1981:
180—184).
La iy
kalboje
zodis
spal a
eiskia
”
plunksna,
gy uliy
plaukas”.
I
bi en
Si
zodzio
spal a
eiksmé,
ko
ge o,
y a
senesné.
Taciau
i
la iy
kalboje
zodis
spal a
am
ik ais
a ejais
a ojamas
”spal os”
eiksme,
kai
kalbama
apie
paukséiy,
gy uliy
i
z é iy
spal a
(Zinke icius
1984:
337;
Sabaliauskas
1990:
180;
1994:
269).
Panaégiy
analogijy,
kai
Zodis
eiskia
i
konk e y
objek a,
i
spal a
lie u iy
i
la iy
kalbose
y a
i
daugiau.
Tai
j odo,
kad
ienam
i
am
pa iam
ZodZiui
gali
bu i
budinga
d iejy
ski ingy
eikSmiy
koegzis encija.
P z.,
”spal os”
eikSme
u i
la iy
kalbos
Zodis
plauka
bei
lie u iy
kalbos
Zodziai
pldukas
(LKZ
X
91),
Se js
(LKZ
XIV
654),
plg.:
Kumejé
ums
dzel ena
plauka
ME
III
324;
Bé o
plauko
Zi gelis,
blizga
aska
balnelis
LTR
(Lnk );
Koks
a jos
be nelis,
koks
Z go
Se élis
(d.)
Pin.
Jungiamoji
g andis
a p
zodzio
spal a
senosios
eikSmés
”plunksna”
i
naujesnés
” egimas
S iesos
onas”
bu y
a,
jog
konk e iems
objek ams
bu-
dingi
spal iniai
pozymiai
( iek
plunksna,
iek
plaukas,
iek
Se ys
y a
j ai iy
a spal iy,
ony
—
gali
zibe i,
blizge i,
aibuliuo i,
z ilgeé i
i
pan.).
Seman iniy
pa aleliy,
lyginan
”spal os”
eikSmés
sasajas,
galima
as i
i ai iose
kalbose.
Kaip
odo
e imologiné
medZiaga,
kai
ku iy
kalby
”spal os”
seman inj
pama a
i gi
suda o
spal iniy
pozymiy
u in ys
objek ai,
p z.,
gele,
163
dazai
i
pan.
(Malinauskiené
1983:
102—108
i
en
pa eik a
bibliog a ija).
Akademiniame
”
Lie u iy
kalbos
Zodyne”
uZ iksuo os
3
Zodzio
spal a
eiki
mes:
1)
egimas
S iesos
onas;
2)
iS aiskos
p iemoné
(pp .
pl.
p k.);
3)
ien
iS
ke u iy
ko y
ig y
(LKZ
XIU
315).
J.
Lauéiu e
”Sla y
kalby
bal izm
zodyne”
pa eikia
V.
Neméenkos,
y usio
Lie u os
usy
a miy
li uanizmu
uz iksuo a
zodj
spal os
eikime
”pies ukiniai
dazai”.
Jaq
u i
i
lie u iy
Ze
maiciy
bei
y y
auks aigiy
snek os
(Laudii é
1982:
90—91).
Tai
bi y
4-0
daba inio
lie u iy
kalbos
zodzio
spal a
eiksmé.
No s
analizuojamas
Zodis,
odos,
né a
uzZ iksuo as
senuosiuose
lie u i
aS uose,
aciau
kai
ku ie
onomas ikos
duomenys
liudija
jj
bu us
i
senes
niais
laikais,
plg.:
up.
Spdl é,
Spal é
(Dubysos
de3.
in akas)
(Vanagas
198]
311).
Tos
pa ios
Saknies
la.
hid onima
Spal ene
J.
Enzelynas
lygina
su
la
spal a
*plunksna”
(Fede )
i ,
emdamasis
J.
Ge uliu,
su
mineé u
lie.
upé a
dziu
Spdl é
(Endzelins
1980:
177).
Pi miné
eik&mé
galéjo
bu i
”blizgan is
z ilgan is,
aibuliuojan is”.
Tos
gaknies
senuma
odo
j ai iy
Lie u os
ie )
pa a des:
Spal is,
Spal ys
i
k .
(LPZ
1989:
780—781).
Kada
Zodis
spal a,
daba
u in is
nemaiza
ediniy,
—
G spal is
(LKZ
431),
bespal is
(LKZ
I
781),
spal e i,
spal inas,
spalujnas,
spal ingas
(LKi
XIII
315),
spal inis,
spal in i,
spalué as,
spal é i
(LKZ
XIII
316),
spal io a
(LKZ
XIII
317)
i
k .,
—
p adé as
a o i
abs akéia
eikSme,
kol
neé a
lie
u iy
kalbos
is o inio
zodyno,
sunku
pasaky i.
Gal
bu
panagiu
me u,
kaiy
i
la iy
kalboje
zodis
k asa,
dél
usy
kalbos
j akos
”spal os”
eikSme,
K
Ka ulio
nuomone,
papli es
XIX
a.
Il-ojoje
puseje
(Ka ulis
1992
(II):
418).
Regiau
”spal os”
eiksme
lie u iy
kalboje
u i
i
Zodjiai:
dazas,
daZniausiai
a ojamas
zemaiciy
(LKZ
11344),
n iodazalas,
niodaie
(LKZ
VI
913),
plg.:
Kele iopo
dao
s iesi
o a yks é
Zem;
Nuo
ly aus
isa
dézas
nuéjo
B ;
Ta o
audonas
niiodaéalas
jau
nus yné
nuog
suknelés
Né
Viole inis
nuodazas
é.;
dedas
(LKZ
K;
Lybe is
1981:
386),
plg.:
Kokio
ziedo
ma kos
Kp,
Ds,
Jn
Pasisiusiu
ma skinélius
ieno
lino
ziedo
NS
995;
Pa édymais
popieziy
uzgin s
juos
pa duo i
i
nudazy i
kokiuomi
Ziedu
A.
Ba an;
S enéian
linksmius
pamin
klus,
linksminanéius
mums
disias,
pa edniy
Ziedas
es i
Zalias
A.
Ba an;
Pa:
ne ezio
apsk i yje
sako:
kokiu
siedu
nudazei
gyas?
TS
1897,
36.
i
Kol
lie u iy
kalboje
Zodis
spal a
nebu o
p ade as
a o i
abs ak¢iaja
eikSme,
a
unkcija
da
a liko
i
skolin iné
leksika:
]
ba d,
plg.
le.
ba wa,
zinoma
Sioje
kalboje
nuo
XV
a.
i
pasiskolin a
i8
idu io
aukS ai iy
okie iy
a we
(Slawski
1952—1956:
28),
bo a,
bu a
(LKZ
I
673,
796,
1204),
bo ma
(LKZ
1941
I
673):
Ta éig
y a
ba wa
W.
Ch is aus
DP
52841_49;
nig
anés
bo wés
i
déilumo
giwo
ku is!
y a
31edé
139
o
p igimimo
DP
33237_38
(M.
Daukéos
Pos iléje
o ma
ba a
pa a o a
1
ka a,
o
bo a
i
ki i
jos
linksniai
—
5
ka us);
Kokios
ba és
kepu és
no i4
Kal;
Sjme
nepe k ina
liny
bo a
Kp;
D abuzis
ienbu is,
.y.
ienoniskos
bu os
J;
Vienos
bo més’
ana
pasiu o
sau
jupg,
sijong,
.y.
ienos
a sos
J;
da
plg.
adinamosios
Jokiibo
Mo kiino
1600
m.
Pos ilés
ba iéka
(le.
164
ba wiczka)
” eido
dazai”:
Pi kdama
ze kolus,
ainikus,
b omkas,
b indas,
ba ickas
i
ki us
daik us
MP
III
37
(LKZ
I
673);
pa bas,
plg.
ok.
Fa be,
ok
dial.
a w,
naujesnj
(negu
ba a
is
ok.
a we)
lenky
skolinj
a ba
(Slawski
1952—1956:
28);
andame
Pilypo
Ruigio
(1747
m.),
F.
Nesselmanno
(1851
m.)
zZodynuose
(LKZ
IX
408);
a ian ai
pa a,
pd as
(LKZ
IX
439):
Visokiy
pa y
y
dangaus
juos a
P k;
Man
melynasis
pa as
labiausiai
pa inka
K
II
19;
kole is,
kolé ius,
plg.
le.
kolo
(LKZ
VI
310);
,
mos is,
mos is,
plg.
b us.
macys,
le.
masé
(LKZ
VIII
359):
Jei
pi ksi,
ai
pa ink,
kad
bu
in
més y
( ienodos
spal os)
B ;
a sa,
plg.
b us.
eopca
(Biga
1959:
217;
LKZ
K):
Lino
Hedo
a sés
dalgis
K ;
Sis
Zodis
eikSme
” ilny
kuokS as”
uzZ iksuo as
jau
pi majame
lie-
u iy
kalbos
zodyne
—
K.
Si ydo
”Dic iona i m
i m
ling a m”
(SD?
123).
Sa okos
’spal a”
pa adinimy
i
jy
eikSmiy
aidos
apz alga
pa i ina,
kad
iek
ik o eje,
iek
kalboje
eiSkiniy
pazinimas
i
j a dijimas
eina
nuo
konk eciy
daik y
p ie
abs ak¢iy
sa oky
a si adimo.
Taigi
y a
iesioginis
ysys
a p
daik y
i
eiskiniy,
ealiai
egzis uojan iy
Zmogaus
aplinkoje,
bei
zodziy
i
sa oky,
su eikian¢iy
galimybe
kalbos
i
mas ymo
p ocese
suabs ak-
in i
konk e¢iy
objek y
pozymius.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Buga
K.
1959:
Rink inia
as ai
2,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
h e a u os
leidykla.
Enzelins
J.
1980:
Da bu
izlase
3,
2,
Riga:
Zina ne.
Gamk elidzeée
T.V.,I ano
Viaé.
Vs.
1984:
Camkpesuga3e
T.
B.,
Usanop
Bau.
Bc.
HUndoeepone icxud
aauKn
u
undoespone un
2,
TOuaucu:
Usza easc so
T6uanccko o
yHusepcu e a.
Ka ulis
K.
1992:
La uiesu
e imologiyas
a dnica
2,
Riga:
A o s.
Lauci e
J.
1982:
Jlayaio e
IO.
A.
C oeaps
banamusmoe
e
caae ncKu
asoxax,
Jlenuu pan:
”Hayxa”.
JleHun pagéKoe
o zenenue.
LKZ
I—XVI:
Lie u iy
kalbos
zodynas
1—16,
Vilnius
1941—1945;
II
leid.
1—2,
1968—
1969.
Po
pa yzdziy
duodami
Sal iniy
i
gy enamyjy
ie y
a dy
su umpinimali
y a
okie
pa
kaip
LKZ.
LKZ
K
:
’Lie u iy
kalbos
zodyno”
ka o eka
LPZ
1989:
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas
2,
Vilnius:
Mokslas.
LTE
1983:
Lie u iskoji
a ybine
enciklopedija
10,
Vilnius:
Vy iausioji
enciklopedijy
edakcija.
Malinauskieneé
N.
1983:
Zodiziy,
is eiskian¢iy
spal os
sa oka,
seman ikos
aida
seno es
g aiky
kalboje.
—
Kalbo y a
34(2),
101—108.
ME:
K.
Mulenbacha
La iegu
alodas
a dnica.
Redigejis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins
1—4,
Riga,
1923—1932.
Poko ny
J.
1959:
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch,
Be n
und
Munchen:
F ancke
Ve lag.
Sabaliauskas
A.
1994:
I§
ku
jie?:
Pasakojimas
apie
Zodziy
kilme,
Vilnius:
Lie u iy
k.
ins .
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
165
SD?:
Dic iona i m
i m
ling a um...
Cons an ino
Szy wid...
Te ia
edi io...
Vil-
nae...
1642.
Pi masis
he u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1979:
Mokslas,
568,
882).
Slawski
F.1952—1956:
Slownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego
1,
A—J,
K akéw:
Nakladem
Towa zys wa
milognikéw
jezyka
polskiego.
Semiakin
F.
1960:
Mlemaxun
®. H.
K
sonpocy
06
oTHomenuu
caopa
u
Ha aisquo o
o6pa3a
(uBeT
wm
e o
Ha3Banua).
—
Hseecmua
Axademuu
nedazozuuecnxu
nayx
PCOCP
113:
Muwaenue
u
pe s,
Mocxsa:
V3-
HaATeIbCTBO
aKkaeMMM
Neqa o mueckux
HaykK
PCOCP.
U bu is
V.
1981:
Bal y
e imologyjos
e iudai,
Vilnius:
Mokslas.
Uspenskij
L.
1967:
Ycnencxuii
JI.
Howemy
ne
una e?
Mocxsa:
Asna eanc so
”
Jle ckan
muTepa ypa”.
:
Vanagas
A.
1981:
L e u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
Zinke iéius
Z.
1984:
Lie u iy
kalbos
is o ija
1,
Vilnius:
Mokslas.
BEGRIFF
UND
BENENNUNGEN
DER
FARBE
IM
LITAUISCHEN
Zusammen assung
Im
A ikel
wi d
de
Beg i
und
die
Benennungen
de
Fa be
im
Li auischen
besp ochen,
die
En wicklung
ih e
Bedeu ungen
e kla .
Es
wi d
bes a ig ,
da8
die
E kenn nis
und
Benennung
de
E scheinungen
sowie
in
de
Wi klichkei
als
auch
ee
Sp ache
on
den
konk e en
Dingen
zum
Au kommen
de
abs ak en
Beg i e
geh .
Die
abs ak e
Bedeu ung
”sich ba e
Lich on”
des
gegenwa igen
li auischen
Wo es
spalua
”Fa be”
schein
nich
al
zu sein.
Sie
is
nich
in
al en
Sch i en
bezeug ,
obwohl
die
Wu zel
spal -
in
Gewasse namen
Li auens
und
Le lands,
in
li auischen
Familiennamen
o komm .
Die
seman ischen
Pa allelen
des
Le ischen
und
des
Li auischen
lassen
die
SchluS olge ung
ziehen,
da8
die
al e e
Bedeu ung
des
Wo es
spal a
’plunksna”
(”
Fede ”)
is ,
gl.
le .
spal a
”
Fede ,
Haa
de
Tie e”.
In
de
enge en
Geb auchsspha e,
gewohnlich
in
de
Rede
ibe
die
Tie e,
haben
li .
pldukas
(”Haa ”),
Se ys
(”Bo s e”),
le .
plauka
die
Bedeu ung
de
Fa be
(”sich -
ba e
Lich on”).
Objek e
mi
Me kmalen
de
Fa be
in
ande en
Sp achen
bilden
|
meis ens
auch
den
G und
des
seman ischen
Feldes
de
den
Beg i
de
Fa be
be-_
nennende
Wo e ,
z.
B.
géle
(”
Blume”),
daZai
(”Fa be”)
u.
a
Auch
in
manchen
li auischen
Munda en
ode
Sch i en
kommen
Wo e
in
solche
(”de
Fa be”)
Be-
|
deu ung
o ,
z.
B.
déZas,
n iodazalas,
n iodazas,
Ziedas.
In
al en
Sch i en
und
Munda en
we den
auch
Lehnwo e
in
de
Bedeu ung
*de
Fa be”
geb auch :
ba d,
bo ma,
bo d,
bu a,
kéle is,
kolé ius,
mos es,
més is,
|
pa bas,
pa a,
pa as,
a sa.
4
166