XVIII a. lietuvių rašyba

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIY KALBA: TYREJAI IR TYRIMAI ~ Jonas PALIONIS XVIII a. LIETUVIU RASYBA 1. Bendrosios pastabos. XVIII a. lietuviy raiyba (t.y. grafika ir ortografija) remési jau XVII a. nusistovéjusiais pagrindais. Lietuvos DidZiojoje Kunigaikstystéje (toliau — LDK) apskritai imant, buvo laikomasi sirvydineés, o Ryty Prisijoje (toliau RP) — kleinigkosios raSybos sistemos! . Kadangi tarp iy sistemy bita tam tikry tiek grafikos, tiek ortografijos skirtumy, tad jie isliko ir XVIII a. lietuviy rasyboje. Be to, Siame amZiuje todvi sistemos ypaé nutolo viena nuo antros dél to, kad LDK buvo pereita prie lotyniskosios antikvos raSmeny, o RP spaudiniuose laikytasi tradicinés gotikines (fraktiirinés) grafikos. Toliau éia, apévelgiant XVIII a. lietuviy literatirinés kalbos rasyba ir jos raida, metodiniais sumetimais skyrium bus kalbama apie grafika (rasmeny sistema, raidyna) ir skyrium apie ortografija (rasybos principus, taisykles). Be to, tais padiais sumetimais pirma bus apibidinamas raidyno plétojimasis RP, o paskiau — LDK. 2. Kleiniskojo raidyno isigaléjimas XVIII a. RP rastuose. Kaip zinoma, D. Kleino gramatikose buvo pateiktas toks lietuviskas raidynas: d, a, a, a, b, ¢, é 3, d, é, e, é. 4, (f), 9g, (h), 4, 4,4, 4 & m,n, 0, P, 7, 8, §, Bt, u, u, w, (2) 3. Ao Jis be didesniy pakeitimy buvo perimtas ne tiktai XVII a. antrosios puses, bet ir XVIII a. RP etuvisky rasty autoriy®. | Tai rodo konkreti zymesniyjy ano meto RP rasty grafikos analizé. Antai 1701 m. Samuelio Bitnerio ”Naujame Testamente”, kuris buvo | ileistas Karaliauéiuje bendromis RP ir LDK reformaty pastangomis, kleiniskojo raidyno jtaka rodo tokie faktai: 1) é vartojimas siaurajam [é] zyméti: n.sg. tamfybé Ap.d. 13,11, praet. 3 genéjo Mat.21,8, Bokteréjo Luk.1,41 (bet ir:1.sg.f. laiweje Mat.4.21,n.se.f. Dailide Mork.6,3...)*; 2) é vartojimas (dazniausiai minkstajai afrikatai zymeti): cond.1 buéia Mat.3,14, turééia t.p.19,16, g.pl. giminieéiu Mork.6,4, g.sg. Baléio Ap.d.28,2, Bs Pea lite nis J. Lietuviy lkiteraturiné kalba XVI— XVII a., V.: Mintis, 1967, 50. , 4 ae oor hetuviy kalbos gramatika, V.: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1957, 5—96. 7 P alo 6. Ten pat. 32. . D. Kleinas buvo linkes é vartoti tiktai kiréiuotam siaurajam [e] zymeti, tagiau — GL prieS jo nora (zr. Praefatio ad lectorem) kai kur Sis raSmuo isliko ir nekiréiuotoje Pozicijoje. , 30 a.pl. genéius I Pov.l. 9,3... (bet ir: adv. pakarczuy I Kor.14,27, g.pl. Zemczugt Mat.7,6, a.sg.f. atenc3¢ Mork.9,I...); 3) 8 vartojimas vietoj ikikleinisky laiky fch: a.sg.f. karfting (drugj) Mat.8,14, isg.mc. BeBélu Mork.4,32, adv, iBkey Jon. Tals. 5 4) 4, y vartojimas nosiniams balsiams zymeéti: n.sg. galjs Ap.d.18,24,a.sg. mc. dugl, ”augima” I Kor.3,6, karobly Pov.1.z. II,7, wirfu Ap.d. 19,20, poptery II Jon.7,12... (ligi D.Kleino sie rasmenys RP nebuvo vartojam1). Bene vienintelé rySkesné 1701 m. Testamento raidyno skirtybé — digrafas y ilgajam [i:] zymeti: g.sg. aljwos Luk.10,34, giditojo Luk.5,31, l.pl. knijgoLe Jon.20,20, praes.3 myl Mat.10,37, inf. paftatyt Luk.14,28... D.Kleino gramatikose, kaip ir velesniuose RP lietuviskuose raStuose, Sis balsis buvo zymimas ygreku (y). Kleiniskasis raidynas su ¢ia suminétomis jo Inovacijomis randamas tiek daugelyje XVIII a. RP religiniy, tiek kanceliariniy, tiek ir beletristiniy ragty. Tatiau negalima tvirtinti, kad visi sio kragto lietuvisky raSty autoriai laikési kleini8kojo raidyno. Jau G. Ostermejeris yra pastebéjes, kad K. Donelaitis - negaléejes pakesti ¢ raidés ir raSes jos vietoj cz’. Iris tikryjy iglikusiuose gio Zymiojo lietuviy liaudies dainiaus rankraS¢iuose tiek kietajam, tiek mink3tajam [¢] Zymeti vartojamas dvigenklis ¢# (su pailginta ir horinzontaliu briksneliu perbraukta antraja grafema), pvz.: adv. c#é "tia” DR 4,23, praes.2sg. c# dul gki "Gauski” t.p. 5,22, a.plmc. Pauk/zegzis t.p.6,23, Czefis t.p. 6,30... Neprigijo tvirgiau XVIII a. RP rastuose ir lenkigkasis diakritinis Ekurj D. Kleinas buvo itraukes j savo gramatikose pateiktus lietuvisky raidziy sarasus ir vartojo atskiruose ZodZiuose (tokiuose, kaip praes.1sg. gulu Comp.8, use. tofka GL 10, matone t-p.6,10,15). 1701 m. Testamente, verstame Lietuvos reformaty atstovo, Sio rasmens daZnas vartojimas, be abejones, buvo nulemtas LDK tradicijos, ypaé XVI—XVII a. kalvinisty rastu praktikos. Is D. Kleino gramatikose pateikty raidziy sarasy lenkiskasis i(turbut automatiskai) buvo perkeltas ir { F. Hako, Pov. Ruigio ir net K. Milkaus gramatikas. Tiktai G. Ostermejerio gramatikoje jis nebuvo jtrauktas j lietuvisky raidziy sarasa (matyt, Sios gramatikos autoriaus labiau atsizvelgta jau ir j XVII a. RP lietuviu rasomosios kalbos vartosena, kurioje / retai bepasitaikydavo. 3. D.Kleino raidyno modifikacija XVIII a. RP gramatikose Koks buvo D. Kleino raidyno santykis su XVIII a. RP pasirodZiusiose lietuviy kalbos gramatikose pateiktais raidZiy saraSais, akivaizdZiausiai matyti 18 Sios palyginamosios lentelés: > Osterme yerG. Neue Littauische Grammatik. Koenigsberg, 1791, 188. 3i D. Kleino F. Hako Pov. Ruigio G. OsterK. Milkaus gramatikos gramatika gramatika mejerio gragramatika (1653, 1654) (1730) (1747) matika (1800) (1791) daayg daayg adagad a aaga b b b b b cc cc GB cc GB ec G3 6G d d d d d CELEG Crevice eégééeé eé €2€ eve 'e-e (f) ig = f 3 g g g g g (h) 7 i i af ivy yy iytty ijy tytiys k k k k k Ut lt lt i Ut ™m ™m ™m m ™m n nr nr n nm 0 ° 066 0 066 Pp Pp Pp P Pp FE, Tr T Ty 7 s $f s$p J ffs 8 JB I ffs 8 i t t t nila uy uy UU ULE u Ut Ut t w w w w w (2) - - - - Is lentelés matyti, kad XVIII a. lietuviy kalbos gramatikose pateiktieji raidziy saraSai palyginti nedaug kuo skiriasi vienas nuo kito ir nuo D. Kleino gramatiky raidyno. Ypaé tai pasakytina apie Frydricho Hako (Haack) gramatika ”Anhang einer kurtzgefassten Littauischen Grammatik” (1730), kurios raidynas bemaz visikai toks pat kaip D. Kleino. Skirtumas ia tik tas, kad F. Hako nejtrauktos j saraga raidés f, h, «, kurios D. Kleino gramatikose pateiktos lemktiniuose skliaustuose kaip nerekomenduotinos vartoti. Is pirmo Zvilgsnio gali rodytis, kad nuo D. Kleino raSmeny sistemos gerokai skiriasi Pov. Ruigio gramatikoje ”Anfangsgrinde einer Littauischen Gram32 matik” (1747) randamas raidynas. Sios gramatikos hetuvisky raidziy sarase, 18 vienos pusés, yra daugiau raidZiy su kiréio bei priegaides Zenklais (a, 4, é, é, 1, 4, 6, 6, u, t, t), oi antros — kai kurios D. Kleino raidés (a, §, taip pat f h, x) i ja visai nejtrauktos. Taciau iS esmés, t-y. grafemy® skaiciaus atZvilgiu, D. Kleino (resp. F. Hako) ir Pov. Ruigio raidynai yra identiski: turi po 23 grafemas, neskaitant f, h, x. Didelj Siy gramatiku raidyny identiskuma, be kita ko, rodo jau tai, kad Pov. Ruigys (kaip ir F. Hakas) { savo raSmeny sarasus nejtrauke grafemos j, kuria kazkodel buvo igleides ir D. Kleinas, nors Siaip ja gana reguliariai vartojo palataliniam priebalsiui zymeti’ . i Pov. Ruigio raidziy sara3as buvo perkeltas ir j Kristijono Milkaus parengta gramatika ” Anfangsgriinde einer Littauischen Sprach=Lehre” (1800), kuri, kaip zinoma, buvo naujas, kiek prapléstas bei pakoreguotas Pov. Ruigio gramatikos leidimas. Ta¢iau K. Milkus tame sarage vis délto S| ta ir pakeite: itrauke j ja savo pirmtako praleista grafema j, bet neitrauke kai kuriy raidziy su diakritiniais (prozodiniais) Zenklais (d, 4, é). I8 viso K. Milkaus raidyne yra 24 grafemos. i Nesunku pastebeti, kad labiausiai skiriasi nuo kleiniskojo Gotfrydo Ostermejerio gramatikos ”Neue Littauische Grammatik” (1791) raidynas. Jos pradZioje jdétame skyrelyje ”Von der Orthographie” pazymeta, kad lietuvin kalbos gramatiky autoriai del raidZiy skai¢iaus nesa vieningi®, ir pateiktas 26 grafemy sarasas. | jj nejtraukti raimenys su kiréio ir priegaidés zenklais, Jame nera lenkigskojo I, vad. ”nosiniy” raidziy, bet itrauktas f kaip lygiateisis su kitais raSmenimis. Idomu tai, kad tiek D. Kleinas, tiek jo pasekejai — XVIII a. RP lietuviy kalbos gramatiky autoriai atskira raide laike ne kiekviena formos atzvilgiu kuo nors besiskirianti garso zymimaji zenkla, bet zenkla, reprezentuojanti tam tikra garsy tipa (dabar sakytume — fonema). Todeél, pavyzdziui, D. Kleinas savo raidziy sarase priskai¢iavo tik 22 raides, F. Hakas, Pov. Ruigys ir K. Milkus — po 19, 0 G. Ostermejeris — 26. Sekdami D. Kleinu, Sie gramatiky autoriai, isskyrus i8 dalies G. Ostermejerj, atskiromis raidémis nelaiké tiktai zenkly, zyminéiy fonemas /é/, /é/, /3/, /2/, /2/, /j/- Sino atavilgiu labiausiai priartéjo prie dabartinio raidés (tiksliau — grafemos) supratimo G. Ostermejeris, kuris ir ka tik suminety fonemy grafinius reprezentantus laikeé atskiromis raidémis. Pazymetina dar, kad XVIII a. RP lietuviy kalbos gramatiky autoriai, taip kaip ir D. Kleinas, j savo raidziy saraSus néra itrauke dviauk&¢io rasmens @, reguliariai vartoto to kraSto raStuose jau nuo M. Mazvydo laiky®. Tadiau *Gramatica Litvanica” pirmosios dalies pradzioje, aiskindamas atskiry lietu- ° *Grafema” Gia suprantama fonemos reprezentanté grafikos lygmenyje. Todeél, pavyzdziui, é laikome atskira grafema, 0 e, ¢ — grafemos e variantais (alografais). 4 j itraukta j raidziy saragqa K. Saptino — T. Sulco 1673 m. gramatikoje ”Compendium Gramaticae Lithvanicae” (Zr. «p.1). OstermeyerG. Neue Littauische Grammatik, 2. Pe 22r, Palionis J. Lietuviy literatirines kalbos istorija, V.: Mokslas, 1979, 33 visky raidziy tarima, D. Kleinas vis delto neisleido ig akiy ir & lygino su hebrajy tarimu, sake, kad tokia raide turj éekaj!?, Nejtrauké jis Sios raidés j savo gramatiky raidziy saragus veikiausiai tiktai dél to, kad ji zymejo ne atskira balsi, bet dviejy balsiy Jungini (jos jtraukimas baty prieStaraves bendram raidyno, kaip atskirus garsus Zyminéiy grafiniy zenkly sistemos, supratimui). 4. Peréjimas prie lotyni8kosios antikvos LDK Vienas is bidingiausiy XVIII a. lietuviy raidyno pletojimosi LDK bruozy, kaip minéta (1), buvo peréjimas nuo gotikinio stiliaus rasmeny prie lotyniskosios antikvos. Tas peréjimas buvo prasidéjes jau XVII a., Ir jis ypaé ryskiai lenky itaka. Mat Lenkijoje taip pat jau XVII a. antroje puséje émé gauséti leidiniy, iSspausdinty antikviniais raSmenimis, o XVIII a. pereita prie jy visuotinio vartojimo!!. Kas kita rankraSéiuose: jie gana anksti pradeti ragyti lotyniskaja antikva. A. Briknerio tvirtinimu, gotikiniai rasmenys lenkiskuose rankrastiuose laikési ligi XVI a. ketvirtojo degimtmeéio (”Po r.1530 prézno bys szukal gotyku w rekopisach: Niemiec, Czech drukowaili i pisali gotykiem, Polak drukowal gotykiem, pisal italika)!?. LDK lietuviskuose rankrasGiuose, reikia manyti, prie lotynikosios antikvos taip pat galéjo buti pereita apie XVI a. viduri, nors neturint islikusiy to meto rankraséiy, tiksliau chronologizuoti ta peréjima sunku (Sia hipoteze kiek remia analogiski RP faktai: kaip zinoma, antikviniais rasSmenimis buvo parasytas J. Bretkino biblijos vertimo tekstas 1579-1590 m.m.; taigi jeigu ten, kur gotikinio ragto tradicijos buvo stipresnés, jau XVI a. antroje puséje pereita prie antikvos, tad kodél prie jos negalejo buti pereita ir LDK, kur tos tradicijos buvo silpnesnés ir kur labiau sekta lenky pavyzdziu?). Nors lotyniskoji antikva LDK spaudiniuose visuotiniau émé isigaleti nuo XVIII a. pradzios, taciau negalima sakyti, kad absoliuéiai visi gio amZiaus raStai Gia buty buve iSleisti antikviniais rasmenimis. Fraktiriniu ‘érifty dar ilga laika (ligi 1767 m.) buvo spausdinami lietuviski evangelijy tekstai ”Ewangelie polskie y litewskie” leidinyje, nors jy lenkiski originalai jau nuo 1705 m. a Zr. Pirmoji lietuviy kalbos gramatika, 14. us ar. Brick nerA. Dzieje jezyka polskiego. Wroclaw — Krakéw: Zak]. narod. inm Ossolinskich 1960, 180; Lo $ J. Krétka gramatyka historyczna Jezyka polskiego. Lwéw. 1997 & 7]. A Ten pat. 34 5. Sirvydinio raidyno jsitvirtinimas XVIII a. LDK rastuose Tuo metu, kai po D. Kleino gramatiky pasirodymo priisinéje hetuviy raSomosios kalbos atSakoje émé jsigaléti Siose gramatikose pateiktas raidynas, LDK rastuose labiau paplito K. Sirvydo vartoti rasmenys [a, d, b, c, é, d, e, £4%ht%y5,k 4% m,n, o, p, 7, J, s, § B, t, u,v, w, 2, 3, 3]. Sitokie ragmenys (daZniausiai turintys jau antikvine forma) randami daugelyje XVIII a. LDK leidiniy, ypaé katalikiskyju, pvz. 1725 m. ”Pamoksle krikS¢ionigkame”. 1726 m. ”Balse sirdies”, 1750 m. ”Peédely miros”, 1753 m. ”»Bromoje”, 1759 m. ”Zyvate” ir kituose. IS esmés sirvydinis raidynas buvo uZfiksuotas ir 1737 m. anoniminéje lietuviy kalbos gramatikoje ” Universitas Lingvarum Litvaniae”. Jos izanginiame skyrelyje (”Praenotatio de Dialectis Literis et accentu”) pateiktas 28 rasmeny raidynas, (neskaitant didZiosios A) AiG: bye den fg, hyit, Aue £m, n, 0, p, q, 7, £, 5, t U;, W, &, y, 2, Z 2. Tatiau gramatikos lietuviskose lytyse esama ir nejtraukty { 8] sarasq raidziy, bitent: ¢ (n.sg. mec. Kgsriis 9, n.pl.mc. katbg 30...), ¢ (n.sg. Gietis 7, praes. sg. kigczu 31,39, fut.1 kiefiu...), j (g-sg.f. j6s 19, gpl. ja 19, praet.3 kalbéjo 30...), £ (inf. gayPti, gripti 50, n.sg-me. trokftas 50...). Todél jtraukus pastarasias | gramatikos saraSa, jos raidynas jau beveik visigkai nesiskirty nuo sirvydinio. Bene rySkiausia anoniminés gramatikos raidyno skirtybé — raimuo §, kuriuo K. Sirvydas gana daznai zyméjo tiek minkstajj [s], tiek minkstajj [8] ir kurio néra nei gios gramatikos raidziy sarage, nei jos lietuviskose lytyse (i8skyrus, rodos, tiktai du pavyzdiius: minétaji Kgsriis 9 ir Krigzcionis 8; pastarajame § galéjo atsirasti dél spaustuves kaltés ar del lenkisko Chrzeséidnin itakos). i Nors $1737 m. anonimninéje gramatikoje nebuvo pladiau vartojamas ir joJe minkstasis [8] buvo zymimas digrafu fz bei jo ligatiiriniu variantu B (n.sg. Kiaw[zinis 8, Pufzis 12, n-pl.me. Befieri 54, part.ind. rafant 55)'3, tagiau kituose XVIII a. LDK rastuose tas diakritinis rasmuo gana daznai pasitaikydavo, pvz.: g.sg.me. Giséiaus Br.52,24, adv. $éiray t.p.,19,29, g.se.me. Swiento PKr. 2,7, comp. Surefiaws t.p. 2,1, n.sgf. swiesibe BS 4,3, piescia *péstia” Z 18,20, fiesy ”Se8i” t.p.19,4... Yra pagrindo manyti, kad gramatikos autorius neitrauké j savo raidyna diakritinio s dél to, jog buvo isistikines nesant lietuviy kalboje labai minksto [s], tokio kaip lenky zodyje sitad'*. O zymeti Siuo rasmeniu minkstaji [S] jis, galimas daiktas, nenoréjo raidyno paprastumo sumetimais (nenoréjo didinti rasmeny skai¢iaus). Ta¢iau eliminuoti diakritini § Universito autoriui vis délto nepavyko: Sis senas tradicijas (siekianGias net M. Dauksos laikus)'® turintis rasmuo XVIII a. LDK leidininose buvo pladiai vartojamas. ‘ ] anoniminés gramatikos raidziy saraga nejtraukti ir kai kurie kiti sirvydiniai raSmenys: ¢, v, 7. Diakritinis é veikiausiai dél to, kad afrikatos [ts], a Ligaturinis variantas pasitaiko kursyvu igspausdintuose pavyzdziuose. AS Ze Universitas Lingvarum Intvaniae, V.: Mokslas, 1981, 61. tor Palio y is J. Lietuviy literaturinés kalbos wstoryja, V.: Mokslas, 1979, 36. 35 panasiai kaip ir [8], gramatikos autorius nenoréjo dvejopai zyméti — tiek minkstaja, tiek kietaja buvo linkes grafiskai vienodai reiksti (digrafu ez). Gal tokiais pat sumetimais anonimineés gramatikos raidziy sarade nefigtiruoja ir viengubiné v, kuri if ankstesnés tradicijos gana reguliariai K. Sirvydo buvo vartojama Zodzio pradzios trumpajam balsiui [u] Zyméti (pvz.: n.sg. ugnis PS 1 79,28, praep. unt t.p.84,11, praes. 3 uf feia t.p.285,14...). Itraukts | sarasa raide u, nebuvo reikalo tam paciam balsiui grafiskai reiksti vartoti dar kita zenkla. 4 Jau daug sunkiau paaiskinti, kodél { 1737 m. gramatikos raidziu sarasa nepateko j, juoba, kad jos lietuvigkuose pavyzdziuose gis rasmuo daznai vartojamas palataliniam priebalsiui reiksti, pvz.: n.sg. Giaradéja 6, Artojis 8, n.pl. 76s 19, g.pl. ja 19, praes. 1 se. judinu 40, [pjawnu 47 ir kt. Jeigu tai néra paprastas heapsiziurejimas, tad gal Sis palyginti neseniai atsirades rasmuo buvo autoriaus traktuojamas kaip i variantas? (plg. analogigkus atvejus D. Kleino, F. Hako ir Pov. Ruigio gramatikose!). Is tu trijy nejtraukty | 1737 m. gramatikos raidziy sarasa rasmeny (é, v, j) vélesniuose, po Sios gramatikos pasirodZiusiuose XVIII a. LDK rastuose tiktai v nebuvo plagiau vartojamas nei trumpajam [ul], nei [v] Zymeti. Tuo tarpu ¢ ir j — dagni rasmenys daugelyje to amZiaus vidurio bei antrosios pusés spaudiniu, pvz.: cond. buéio Sp. 3,14, galecio t.p.14,8, prajuséia Peéd.6,19, tureéia p28, int bacon Br.12,8, praes. 3 pazicye t.p.18, II, isg.mc. ploséiumi Ped.7,25, g.pl. Melniéiu LOTS) praet.3 Zwejoje t.p.59,25, a.pl. miegtanéius t.p.160,13, g.se. jauéio Sp.12,5, Bagniéies Pav.45,8... Kaip matyti is Siy ir ankstesniy pavyzdziu, vienzenkli é anuomet ypaé buvo linkstama vartoti junginyje su ¥. Taigi ne visos 1737 m. gramatikos raidyno inovacijos buvo priimtos veélesniyjy LDK rastu autoriy. Sio krasto lietuviy rasomosios kalbos vartosenoje, isskyrus viena kita mazZmoiZi, labiau laikytasi sirvydinés raSmeny sistemos. 6. Méginimai teoriskai formuluoti rasybos principus RP Visais laikais tam tikry rasybos taisykliy, principy formulavimas buna sudetingesnis dalykas negu kokios nors rasmeny sistemos susidarymas. Mat rasmenis galima nusiZiureti ig kity tauty vartojamy raidyny, ir éia didelio kirybiskumo neparodysi. Tuo tarpu nustatyti rasmeny vartojimo désningumus — uddavinys, reikalaujantis jau ir tam tikro lingvistinio iSprusimo, didesnio kalbos struktiiros pazinimo, teorinio mastymo isgaliy. Todél ir suprantama, kad ortografijos klausimai paprastai keliami ir svarstomi gramatiky ir apskritai kalbiniy darby autoriy, t.y. ty Zmoniy, kurie bina geriau susipazine su kalbos mechanizmu ir sugeba teoriskai apibendrinti to mechanizmo elementus. : : NemadZai jvairiy lietuviy rasybos taisykliy RP buvo formuluota jau XVII a., ypa¢ D. Kleino gramatikose. Daugelis jy paskui buvo perkelta ir i XVII a. tame kraste pasirodZiusias lietuviy kalbos gramatikas. Taéiau kai kuriose is Sio amZiaus gramatiky ne tik buvo perimtos anktesnés raSybos taisyklés, bet ir méginta kritiskai vertinti ligtolone RP hetuvisky rastu raSyba, nustatyti tam tikrus ortografijos principus. 36 Kritine XVIH a. RP spausdinty knygu rasybos analize savo gramatikoje yra ee G. Ostermejeris (skyriuje ’ *Anhang von der Orthographie” p.187—194). Cia jis i8 pradzios konstatavo ano meto ra’ybos nevienoduma (esa ragoma: ig ir Piewa, didy fis ir didifis, grajig ir grage, wax&ju ir wag oju ir t.t. ye , 0 toliau rasée apie atskirus ra8ybos atvejus, neretai $j bei ta prikisdamas autoriams dél vieno ar kito ragybos dalyko (kartais, kaip matyti is pateikty pavyzdziy, neskirdamas raSybos nuo fonetikos). Ypaé placiai paliesta minétame gramatikos skyriuje priebalsiniy rasmenu dvigubinimo problema. Sioje srityje, autoriaus nuomone, esanti didZiausia nevienodybe (”Uneinigkeit”): Donelaitis beveik visiskai atmetes dvigubinima, Pilgrimas!’ — pRerine a prieinas prie nesaikingumo, o Pil. Ruigys Gia einas vidurio keliu!®. Dvigubinimo prieSai esa lenkai, paskui juos zengia J. Bretkunas, L. ZengStokas, S. Vaisnoras. D. Kleinas savo giesmyne dazniau dvigubinas, bet maziau negu tai darom Biblijoje ir J. Berento giesmyne!®. Tokiomis aplinkybemis G. Ostermejeris mégina nustatyti taisykles, kuriomis dvigubintini priebalsiniai ra’menys, biitent: 1) m daiktavardZiuose su priesagomis -immas, -ummas, jeigu jie esa paroksitonai, 2) n daiktavardZiuose ir budvardziuose su priesagomis -innis, -inné 3) s sangraziniuose veiksmazodziuose su priesdéliais i8-, ud- (iffilaikau, uffigeidgiu, ugfengiu, uxfadu... ir ivardZiuotinése budvardziuose bei jvardziuose (geraffis, falduffis, ji[ fai, taf fai.. -)s jeigu jie esa paroksitonai. Niekuomet nedvigubintinos priebalsés c jy aes (isskyrus nurodyta atveji), nes jos jau patios esan¢ios *dvigubos” (duplices)?°. Kiek Sitomis taisyklémis buvo vadovaujamasi ar nesivadovaujama lietuviy raSomosios kalbos praktikoje XVIII a. gale ir XIX a., specialiai to nepatyrinéjus, sunku pasakyti. Viena tiktai tera aisku, kad jos (kaip tai matyti 18 ankstesniyjy, pries’ G. Ostermejerio gramatika pasirodiiusiu leidiniu) toli grazu neapeme visy priebalsiy dvigubinimo atvejy, budingy XVIII a. RP raStams. Savo gramatikoje G. Ostermejeris atkreipé demesi ir} priebalsiy Kgs Se raSymo jvairavima, asimiliacijos atvejais: vieni raga ugmigs, ugmigti, tuzgenu, weg dinu..., ., kiti — ugmiks, ujmikti, tusgenu, we fdinu..2 . Gramatikos autoa tokiais atvejais rekomendavo atsizveleti { cervaetes t.y. radyti ujmigs (su g), nes Miégas, miegmi turi g. O tada, kai derivacija nepadedanti (pvz. tuzgents atveju), reikia atsizvelgti j tarima??. Taigi Gia G. Ostermejerio pirmasyk buvo iskeltas ir formuluotas morfologinis (jo terminu, derivacinis) priebalsly raSybos principas, kurio daugiau ar maZiau laikytasi jau ir ankstesniuose 16 7 Os stermeyerG. Cut. vetk., 187. 1” Gia turimas galvoje Adomas Pilgrimas (1702—1757), koregaves 1735 m. Bibhija ir i8vertes biblines istorijas, iSleistas 1742 m. Zr. OstermeyerG. Cit. vetk., 188. - Ten pat, 192. 9 Ten pat, 191-192. Ten pat, 188. Pei Ten pat, 194. 37 RP lietuviskuose raStuose. Apskritai G. Ostermejeris buvo pirmasis, specialiai rases ortografijos klausimais, pirmasis teoriskai formulaves tam tikrus ragybos principus. Taéiau turint galvoje tai, kad tie principai buvo paskelbti XVIII a. pabaigoje, apie Ju didesne itaka Sio am@iaus ietuviy rasybos raidai negalima kalbéti. Be to, taip pat neugmirstina, kad G. Ostermejerio gramatika dél prieSisko broliu Milky nusistatymo Jos (kaip ir kitu Sio autoriaus darby) atzvilgiu nebuvo labiau ir paplitusi: daugelis jos egzemplioriy buvo perduota makulatirai??. Todeél platesniems rasanéiyjy sluoksniams G. Ostermejerio formuluotieji raSybos principai galéjo buti ir nezinomi. LDK, priegingai negu RP, teorigkai raSybos principai XVIII a. nebuvo nei keliami, nei svarstomi (bent neturime apie tai jokiy duomenu). Vieninteléje Zinomoje to’ meto Sio krasto hetuviy kalbos gramatikoje (1737 m. Universite) netgi neaiskinamas atskiry raidziu tarimas, kaip tai buvo daroma visose ‘anuometinése RP lietuviy kalbos gramatikose. Todél LDK ragomosios kalbos praktikoje, vartosenoje, kaip toliau matysime, yra Zymiai daugiau negu RP visokio ortografinio ivairavimo, rasybinio chaoso. 7. Foneminio — fonetinio principo taikymas Nors teorigkai formuluoti tam tikrus rasybos principus méginta tik XVIII a. pabaigoje ir tiktai RP, bet tai dar nereiskia, kad ligi tol lietuviy ragomosios kalbos praktikoje, vartosenoje vyraves chaosas, kad nebuvo laikomasi jokiy raSybos principy. Kaip rodo XVI-XVII a. lietuvisky rasty analizé, jau ir tuo seniausiu periodu ypaé RP autoriai (kad ir su nevienodu nuoseklumu) remési vienokiais ar kitokiais raSybos principais bei ig ty principy iSeinanéiomis taisyklémis?*. Tiktai igi pirmujy hetuviy kalbos gramatiky pasirodymo niekas jy nebuvo teoriskai formulaves, kitaip sakant, jos implicitigkai gliudéjo rasandiyju samonéje ir atsispindéjo raStuose. Vienas is pagrindiniy principy, taikyty tiek XVI-XVII, tiek ir XVIII a. lietuviy raSyboje, — foneminis bei fonetinis. Teorigkai foneminis ir fonetinis principai gali buti traktuojami kaip atskiri, savarankiski, susije su skirtingais lygmenimis. Taéiau, apragant iy principy taikyma praktikoje, Ju griezZiau atriboti nejmanoma, nes rasyba yra tokia sritis, kurioje fonologijos ir fonetikos reigkiniy sasaja yra ypac glaudi: tam tikra grafema dagnu atveju gali zymeti ir atitinkama fonema, ir tos fonemos garsing realizacija. Todél toliau ia, apibudinant XVIII a. lietuviy rasybos principus ir ju taikyma, tiedu principai bus jungiami I Viena foneminj — fonetinj principa. Siuo principu tiek RP, tiek LDK XVIII a. buvo remiama daugeliu atveJu ir balsiy, ir dvibalsiy, ir priebalsiy ragyba, ypaé tuomet, kai ju tarimas autoriui buvo aiskus ig Jo gimtosios ar gyvenamosios vietos tarmés. Tagiau tada, kai dél kokios nors fonemos tarimo autoriui kildavo abejoniy arba kai ja realizuojanéio garso rasymas del nusistovéjusios tradicijos buvo remiamas kiie 2B rZiSka Vac. Aleksandrynas IT. Cikaga: JAV LB kult. fondas, 1963, : Placiau gr. Palionis J. Lietuviy literatariné kalba XVI-XVII a. V.: Mintis, 1967, 42—49. 38 DR-3,37, wiffokit B’ Moz.8,21..., b) g.sg.f. Aflés DRr 8,5, D&nés t.p.17,6, did3 6s B! V Moz.2. 10, prepindes Sékl6s DM 7.13, Waktés PVG 126,15..., c) g.sef. Dwafés KNT Pov.1.rym.8,23. laupfés B! 11 Moz.15,1. fenyftés t.p.1 Moz.48,10, tamfibés t.p.Job.10,21. Tewifkés C 41.24, Werlybés KNT Ap. DO i : Ne visai aisku, ar diferenciniu principu stogelio formos zenklas budavo rasomas daiktavardziy vienaskaitos kilmininko 7kamienéje galuneje. Nekirciuotoje galuneje veikiausiai tas Zenklas bidavo pavartojamas pagal (i)oir ékamieniy analogija, bet kirciuotoje galtinéje jis galéjo zyméti ir kircio vieta. bei priegaide, plg.: g.sg. amgiés BT 20,34, /lenk{tiés B! Kron.19,22, Smertiés KNT Ap.d.25,22, Waltiés t.p.27,22... ir akkiés B! V Moz. 32.10, naktiés t.p. 11 Moz.11,4, prieBaftiést.p. Esr.10,9, Birdiés t.p. IV Moz.8,27... Sprendziant is D. Kleino gramatiky, kuriose nekiréiuotoje 7kamienéje galunéje paprastai nebuvo raSomas stogelio formos zenklas ( /mérties GL 72, |merties t.p.48°), daugiau pagrindo yra manyti, kad XVII a. RP rastuose tas zenklas Sioje pozicijoje atsirasdavo del rasybines analogijos, o kir¢iuotoje galtinéje Zymejo kirty bei priegaide. Tiktai rasybine (grafine) analogija ar nesusivaikymu stogelio formos zenklo vartosenos taisyklese galima paaiSkinti ir kai kuriuose XVIII a. Prusy valdzios jsakymuose bei ”gromatose” randamas ee parasytas lytis: g.sg.m. Lapkritié PVG 70,20, Meté t.p.64,3, paukBlékié ”rugpjitio mén.” t.p.83,3, fauJié t.p.76,6, tukftanc c36 fekmé Bimto t.p.64,2—3. Dviem brukSneliais (=) kai kuriuose XVIII a. RP raStuose retkar¢iais bidavo atskiriamas prieSdélis, ypaé jeigu po jo dar eidavo koks nors enklitikas ar proklitikas. pvz.: imper.2 sg. ne=mi=dik DM 45,22, pri=mi=stok t.p-41,13, cond.3 ne=mi=juddytu KIG? 183,21. Be to, tokiu-pat badu badavo atskiriami (ypaé daZnai to meto kanceliariniuose rastuose) tam tikry naujadariniy sudurtiniy zodziy ar atributiniy zodZiy junginiy komponentai, pvz. a.sg.m. Baudj3=Uki (Schaarwerks=Hof) PVG 410.6, Dropi=Peil; Cd. de=Me/J fer) t.p.411,12, n.sg.f. Priiminimmo=Gromata(Annehmungs=Brief) t.p.414,18, asg.m. Ugniés= Jfgeffinnimo=Dawada, (Feuer= ae nung) t.p. 413, 26 ir pan. Sitoks darybiniy morfemu, sudurtiniy zodziy i ir atributiniy zodziy j junginiy grafinis skyrimas RP, vergiskai perimtas iS vokieciy rasybos jau ankséiau, XVIII a. turéjo tendencija tolydzio vis labiau plisti. Taciau kai-kuriems Sio amZiaus autoriams, tarp jy ir IX. Donelaiéiui. toks skyrimas nebuvo badingas. 10. Tradicinis rasSybos principas Tai vienas i8 universalesniy principy, budingy ene tauty rasybai velesniais kalbos raidos etapais. Be to, tai principas. nereikalaujantis nei didesnio lingvistinio, nei apskritai filologinio iSsilavinimo, nes jo esme sudaro ragymas taip, kaip buvo raSoma anks¢iau, neatsizvelgiant nei 4 fonetine ar fonemine kalbos elementy strukttra, nei | morfemine Zodzio sandara, nel j grafine zodzio formy diferenciacija. XVIII a. lietuviy raSomosios kalbos praktikoje tadieinis principas buvo gana placiai taikomas, ta¢iau, kaip ir kiti principai, nevienodu mastu RP ir 45 LDK. Nesileidziant i detalesne Sio principo taikymo analize, Gia bus palieéiami tiktai rySkesnieji Juo pagristos ragybos atvejai. RP tradicinio rasybos principo taikymo masta XVIII a. daugiausia lémé autoritetingos D. Kleino gramatikos. kuriose kodifikuoty pagrindiniy ortografijos normy to krasto autoriai stengési palyginti grieztai laikytis. Kiek labiau ivairuota Gia tik tais atvejais, kai ir D. Kleino gramatikose nebiita didesnio vienodumo. Pavyzdziui, kaip minéta (1, i8n.), D.Kleinas buvo linkes é rasyti tiktai kiréiuota, bet pries jo nora GL (veikiausiai del aprobacinés komisijos kitokiy paziury) pasitaiko ta raidé ir nekiréiuotoje pozicijoje: n.sg.m. erytis 37, praet.3 fekéfi 128, inf. sérgétis 153... Tas nevienodumas neretai atsispindi ir XVIII a. RP lietuviSkuose ragtuose: Juose taip pat, ypaé pirmoje Sio amZiaus puseje, é dagniausiai rasomas tiktai kiréiuotoje pozicijoje: praet.3 Atejo BT Mat.3,13, girdejo B! J Moz.3,8, pradéjo DR 3,22, n.sg.m. Kaléjimas KNT Ap.d.5,1, tiréjas *tyrinétojas” BT Pov.1.kor.1,20, n.pl.m. Meldéjai KNT Luk.4,23, Kudikéliai OA 13,19, a.pl. plénis B} Nek.4,2, in-pl. gmonéfa t.p.111 Moz.19,16..., bet: praet.3 aude B! I] Moz.35,25, DR 3,13, dare B! | Moz.30,22, mate t.p. Kar.20,41, walde t.p.1 Sam.7,6, n.sg.f. Dailide BT Mork.6,3, galybe t.p.Mat.6,13, Moteri~ke KNT Pov.1.rym.7,2, wertybe B! Il Moz.27,16, a.pl-f. utteles t.p.11 Moz.8,16... Taéiau amZiaus viduryje bei antroje puséje pastebima tendencija nesilaikyti D. Kleino dirbtinés taisyklés ir rasyti é visur, kur jis yra siauras. Sitokia tendencija ypaé ryski K. Donelaiio raStuose, kur gana desningai tas ragsmuo vartojamas tiek kirdiuotoje, tiek ir nekirgiuotoje pozicijoje, ple.: praet.3 gyre DR 3,15, lépé t.p.4,18, pafikélé t.p.3,33, walge t.p.4,31. m.sg.f. Saale t.p.35,38, u.pl.f. Muffés t.p.3,16, Peles t.p.3,15, Pramonés t.p.3,3... Is kleinigkosios tradicijos XVIII a. RP autoriy buvo perimtas talp. pat. @ tipo dvibalsiy rasymas su yereku (y) prieveiksmiu galiinéje ir kai kuriuose jungtukuose: ady. abelnay KNT Mat.13,33, akylay t.p.Pov.l-efez.5,15. apftingay OA 48,11, baifey DR 31,29, diddey t.p.29,7, mandagey t.p.39,5, [tiprey PVG 101,1, todéley OA 26,10, tuleropay PVG 80,4..., conj. bey DR 3,20, B! V Moz. 9,21, jey KNT Pov.1.gal.5,15; [IV Moz.6,9, jeyh PVG 64,19, ney t.p.V Moz.12,32, OA 6,25; 51,10, kac3zey ”nors” OA 61,2. Sitoks prieveiksmiy ra8ymas D. Kleino CL motyvuotas tuo, kad daugelis jy turj kirty paskutiniame skiemenyje, be to, noru atskirti Juos nuo vardu, ig kuriy jie esa isvesti?? (taigi vél turétas galvoje diferencinis principas). Nors sitokia motyvacija neturéjo tvirto pagrindo. bet XVIT a. RP autoriams ji, matyt, rodési pakankama, todél ir buvo laikomasi praktikoje kleiniskosios tradicijos. D. Kleino gramatiky itaka akivaizdziai matyti ir minkstuju priebalsiu ra8yboje. Kaip Siose gramatikose, taip ir daugelyje XVIII a. RP rasty minkstumo Zenklas i daznai nebuvo vartojamas minkstajam priebalsiui zymeti ir prieS uZpakalinius balsius [a], [o], [u], pvz.: a) asg.f. Baudjawe DR 24,41, n-plm. Baud§duninkai t.p.24,32, praes s sg. J dupki t.p.5,22, inf. c3 audit? t.p.27,31, inf. kellduti B Kar.11,19, 8-sg.m. kardlaus t.p.11 Sam.19,43, = Pirmoji lietuviy halbos gramatika, 9. 46 a.pl.m. niefc3as B' Job.15,35..., b) g.sg-m. bufenc3o DR. 22,37, kélo t.p.V Moz.31,29, praet.3 neffiléwe t.p.11 Kar.3,3, n.plm. jogai t.p.IV Moz.13,34; 28,38...; ¢) g.pl. atkunti BT Mork.9,16, bic3a B! I Sam.14,8, girru B! IIT Moz.16,22, karwi t.p.V Moz.7,13 (ir karwji B? t.p.), Storkoc3a DR 35,9, Zmonii "azmoniy” PVG 360,3, n.sg.m. dédjus B! | Sam.10,14, lutas t.p.IV Moz.23,24, fut.3 d&fuB! V Moz. 15,16, eifut.p.2,28, melfas BT Mork.14,32, praes.1 sg. turru B! Job.20,2, imper.2 sg. atfafk OA-53,10... Atskirais atvejais, ypaé veiksmazodziy esamojo ir busimojo laiko 1 asm. galunéje, minkStinamojo Zenklo 4 nevartojimas galéjo atspindeti ir kieta priebalsio tarima, taigi galéjo biti paremtas fonetiniu principu. Tadiau daug dazniau tas Zenklas nebuvo rasomas laikantis D. Kleino gramatiky, kurioms buvo budingas minkStinamojo zenklo neragymas 1) po sonoriniy [1], [r], [n] tokiose lytyse, kaip n.sg.m. Karalus GL 24, Karalauéius t.p.65, isg.m. Karalumi t.p. 160, kélas t.p.22, isg.m. kelu t.p.157, peilu t.p.158..., comp. geraus t.p.26, n.sg.f. keturolika t.p.73, n.sg.m. ketweropas t.p. 75, praes.1 sg. durru t.p.91 (bet turiu t.p.106)..., n.pLf. déwinos, n.sg.m. matondufis t.p.27, g.pl. gmoni "zmoniy” t.p.52;150..., 2) po afrikaty [<], [dz] tokiose lytyse, kaip n.sg.m. gartas GL 5, Karalauc3onis t.p.65, adv. ejonat t.p.5, praes.1 sg. fiunczu {Does n.sg.m. djaug/mas arba djauk/mas GL 12, n.sg-f. didjaufia t.p.14..., 3) po puéiamyjy [s], [8] tokiose lytyse, kaip fut: 4 sg. bufu GL 122, d&fu t.p.118, eafu t.p.122, jinn fu t.p.115, n.plf. tetfos t.p.43, in-pl.f. tezfofa t.p., a.plm. waifus t.p. 51, g.sg.m. {zo 79, n-pl.f. Bos t.p., [zefzos t.p.44, gpl. [za t.p.79... Tiksliau pasakyti, kuriose ig Siy pozicijy minkstinamasis zenklas D. Kleino nebuvo raSomas dél kieto priebalsiy tarimo, dabar nelengva. Tam reikia specialy lingvistiniy tyrinéjimy. Tagiau retrospektyvus Zvilgsnis j priegkleinigkus RP ragtus neteikia patikimy duomeny kietam priebalsiy tarimui patvirtinti daugelyje is Gia suminéty pozicijy. PavyzdZiui, 1625 m. psalmyne (”P falteras Dowido”), kurio parengéjas Jonas Réza (jis, kaip ir D. Kleinas, buvo tilzéenas), minkstinamasis zenklas ineretai buvo rasomas ir ten, kur D. Kleinas jo nerase. plg.: fut.1 sg. mutzifiu RPs LXXXIX, 24, mellofiu t.p.36, Jakky Jiu CXVI13, tupifeas t.p.XI,3, ufumokefiu t.p.CXVI,13..., n.sg.m. Karalius t.p.XCV,3, ise.m. Karaliumi XCVIL1, g.pl. S3moniti t.p.XLV,11. Todel sunku patikéti, kad per kelias degimtis mety, praejusiy po J. Rézos psalmyno pasirodymo, biity galéjusi vykti tokiais atvejais priebalsiy depalatalizacija. LDK, priegingai negu RP, is ankstesnés tradicijos mink3tumo Zenklas 7 buvo raSomas ne tik prie’ uZpakalinius, bet neretai ir pries prieSakinius balsius, ypaé po k, g, pvz.: imper.l pl. ekiem “eikime” Z 106,18, gidokiem BS 125,13, imper.2 pl. Eykiet KAB 153,7, giedokiet BS 46,7, a.sg.f. Kiepure Br.92,15, praes.3 kienéie t.p.105,28, fut.3 kielfes Pav.39,6—7, n.pl.m. Waykiele Br.1,3..., n.plf. gientis PKr.? 35,15. adv. greray Pav.21,11, n.sg.m. Gieras IKAB 5,16, i-pl.m. gielZineys BS 415,16, fut.1 pl. gier{ma t.p.306,13, g.sg.f. knigieles KAB 832...(plg. dar: g.sg.f. pigkiolikos Ped. 30,20, Ziemes Z 16,24, praes.3 Zenklina BS 11,6—7, g.sg.m. Zodzie t.p.43,15...). Sitoks raSymas buvo priimtas ir anoniminéje 1737 m. gramatikoje (plg.: praes.1 sg. 47 hieykiu 93, kigeziu 92, kiem[zu 94, gerut.p., gieydziu 96, praet.| SZ. Tregiejaws 107...), kurios normy laikési daugelis ano meto LDK autoriy. Tradiciniu principu buvo paremtas ir priebalsiniy rasmeny dvejinimas (¢eminacija), ypaé budingas RP lietuviskiems ragtams ir nusiziuretas | vokieciu rasyba. Kaip ir anks¢iau, XVIII a. po trumpojo balsio Gia buvo gana reguliariai dvejinami 6, d, g, p, t, k, lL m,n. 1, s. pvz.: n.pl.m. debbefei B! | Moz.9,14, i-plf. kabbemis t.p.11 Moz.26.33. praet.3 atwedde t.p.1 Moz.2,19, adv. diddey DR. 29.7, cond.3 reggélu B! | Moz.2.19. n.pl. Rugget DR 32,12. v.sg.f. leppunéle B!, B? 1z.46.1, g-pl. puppt t.p.Ez.4,9, n.sg.m. Bittins DR. n.pl.f. utteles B! IT Moz.8.16. pracp. tkka DM 24,22, inf. tikkieti C 57,20. i.pl.m. Szillais DR 3.7, a.sg.m. Drafumme DM 20,23, u.sg.f. Ginminé DR. 4,39, adv. fkanney B!, B? | Moz.24.53. a. plin. winnis t.p.11 Moz.27.19. n.plf. durrys t.p.Ez.41,11, g.sg.m. wirralo !.p.Dan.1,12. n.pl.f. Muffes DR 3,16, nsg.m. wiffoks BT Luk.3,5... LDK rastams priebalsiniy ragmeny dveJjinimas nebuvo bidingas. Cia retkaréiais budavo sudvejinamas s, o nelietuviskos kilmés Zodziuose dar ir m, n, f: asg.f. Effiby KAB 8,17, praes.2 sg. effi Br.2,3 (Effi BS 200,12), in.pLf. af faboffe KAB 133,25, g.se.f. Procef fies t.p.24,12, n.sg.m. Affierawoimas Ped.42,9, a.sg.in. affekta Pav.25,18, n.sg.f, Panna Z 177,24, n.pl.m. Kommumikantay Br.30.15... Didziyjy raidziy ragsymas taip pat daugiausia rémési ankstesniaja tradicija. RP, kaip ir ankstiau?*, sekant vokieéiy pavyzdziu, didziosiomis raidémis daznai buvo ragomi ir bendriniai daiktavard@iai. ypa¢ kanceliarinio stiliaus tekstuose, plg. istrauka i$ 1724 m. ”Maraligkos gromatos” del vyzy dévejimo: *Kadda bettaig Pillés abba Edelmonti Pad&nei / abba ir kittaip Kelmént Tarnai bey Slujaninkai wygomis ap fiwilke ing baudjiawa eina / ir taip ing Dwara atteina / abba ing bagnyczia eina / tur Pillininkai / prieg tam ir” Edelmonai bey kelmerai / kuriems tie jmones prieina / ujtattal rokunda dat? 2? Is Sios iStraukos matyti, kad tuomet. t.y, XVII a. pirmoje puséje, dar ne visi daiktavardziai budavo ragomi RP didziosiomis raidémis. Taéiau j amZiaus vidurj ir ypaé jo pabaigoje imta jan nuosekliai grafiSkai skirti daiktavardzius nuo kity kalbos daliy (gana nuosekliai didZiosiomis raidemis daiktavardziai rasomi K. Donelai¢io ~ Mety” rankrastyje, taip pat daugelyje kanceliariniy ir baanytiniy rasty). Kas kita LDK, kur stipriau veiké lenky raSybos jtaka: Gia (taip pat. is ankstesnés tradicijos) bendriniai daiktavardiiai paprastai buvo raSomi mazosiomis raidémis, isskyrus tam tikrus su religija susijusiy savoky pavadinimus, tautovardzius, honoratyvus (pvz.: fu Aniolas Z 165,16, g.pl. Apafztalu PKr 9, 12>: 8.sg-f. Dwasios Szwetos t.p. 22,3, g.pl.m. Leku Z 1,7, g.se.m. Francuza t.p.V,9, fu Ponu Diewu Sp.76,4—5, ase. Tawi PKr3 47,11). SUP al hoon 4a lactase’ literaturiné kalba XVI — XVIII a., 48—49. 35 See ae z oh ye : < Pristjos valdFasegreinatos pagraudenimat ir apsakymai lLetuuiams valstiecrams, V.: Valek. polit. ir moksl. lit. -kla, 1960, 85. 48 Tradicinio ra’ybos principo , be abejonés, daugiau ar mazZiau buvo laikomasi lietuviy ra3omosios kalbos vartosenoje XVIII a. ir kitais atvejais. Taéiau ne visada tai lengva nustatyti, ypaé tuomet, kai tas principas anks¢iau nenuosekliai taikytas. Pavyzdziui, dabar sunku pasakyti, kiek buvo remiamasi tradiciniu principu Zodziy rasymo drauge ir skyrium atveju, nes éia jau XVI-—XVII a. gerokai ivairuota tiek RP, tiek LDK3°, Ta ivairavima akivaizdZiai iliustruoja neiginio ne ragymas su veiksmazodaiais. D. Kleino gramatikose is neiginys daznai buvo raSomas drauge, bet kartais ir skyrium (plg.: praet.2 sg. negirdéjau GL 162, praet.3 nebuwo t.p.137, neJinnojo t.p.166, cond.3 nepa/mdugtu t.p.154... ir praes.1 sg. ne apkenéiu t.p.20, imper.2 sg. ne ugmusk t.p.167, ne woki t.p.). XVIII a. RP rastuose pastebimas priegingas reiSkinys: ne su veiksmaZodiiais dagniau rasomas skyrium, reciau — drauge, pvz.: praes.3 ne eit BT. Mat.18.38, ne galima B! J Moz.44,26, ne jefka OA 64,4, praet.3 ne athdjo BT Mat.24,39, ne norejo DR. 17,39, futs3 ne paliks BT Luk.19,44, ne praeis t.p.Mat.5,18, - imper.2 sg. ne atimk OA 63,21, ne papyk B! 1 Moz.8,32..., bet ir: praes.1 sg. negallu EE 148.8, praes.3 nefifiengia DR. 14,43, nepazy/ta t.p.32,36, praet.2 pl. nenorejot’ t.p.34,13... Dazniau ne skyrium buvo ragomas tuomet ir LDk, kur, kaip anks¢iau, toki ra’yma stimuliavo lenky pavyzdys. Taéiau didesnio vienodumo Gia taip pat nematyti: neretai tame patiame leidinyje ta neiginj - galim arasti parasyta ir drauge; ir skyrium, plg.: ne kiegiami BS 3,13—14 ir Miepazindamas t.p.28,1112; ne waykscio AA 16,15 ir nepafifoten t.p.19,6, ne uwozoje Z 62,3 ir nepraznawoie t.p.5,5, ne weyzieiey Pav.51,1 ir nefkaytey t.p.47,3—4. Taigi tokio jvairavimo atveju apskritai sunku jzvelgti kokj nors raSybos principa. SUTRUMPINIMAI AA — Auksa altorius... 1793 Ap.d. — Apastaly darbai At. — 1794 m. atsiSaukimas Bi — Biblia, tai esti Wissa Szwentas Ra/fztas... 1735 B? — Biblia, tai esti Wissas Szwentas Rasztas... 1755 Br. — Broma Atwerta ing Wiecznasti... 1753 BS — Balsas sirdies... 1726 BT — S. Bitnerio Naujas Testamentas... 1701 Cc — Catechismus minor, Germanico — Polonico — Litvanico — Latinus... 1720 Comp. — Compendium Lituanico—Germanicum... 1654 DM — Dawadnas Mokslas apie duszios Iszganima... 1729 DR — _K. Donelaiéio rastai, 1977 DRr —_K. Donelaiéio rankraSéiai, 1955 efez. — efeziediai : EP — Ewangelie polskie i litewskie... 1705 ir kt. Esr. — Esra (Esros knygos) ev. — evagelija Ez. — Ezekielis (biblinis vardas). GL — BD. Kleino 1653 m. ”Grammatica Litvanica” 7 Pa lionis J. Lietuviy literatariné kalba XVI-XVII a:, 49. 49 HG — F. Hako 1730 m. ” Anhang einer kurtzgefassten Littauischen Gramimiatik” Job. — Jobo knygos Jon. — Jono evangelija KAB — Knigiale apraszanti brotctwa... 1773 Kar. — Karalig knygos K1G? — Naujos... pagerintos giesmiu knygos... 1705 KNT — J. Quandto 1727 m. Naujas Testamentas kor. — korintieéiai (Korinto gyventojai) Luk. — Luko evagelija Mak. — Makabiejy knygos Mat. — Mato evangelija Mork. — Morkaus evagelija MS. — Metai szweti arba jubileuszas didis... 1776 NA — Nowena szweta Antona... 1775 Neh. — Nehemijo knygos OA — G. Ostermejerio 1775 m. Agenda Pav. — Pawinastis krykscionyszkas... 1781 : Ped. —* Pedelis Miros... 1750 PKr. — Pamokslas KrikS¢ioniszkas... 1726 PKr.? — Pamokslas Krikscioniszkas... 1743 Pkr.? — Pamokslas KrikSdioniszkas... 1762 Pov.1. — Povilo laiskas PS — Ks. Sirvydo ”Punkty kazan” (1—1629; 11 — 1644) PVG — Prusijos valdzios gromatos... 1960 R26 — Rozancius szweciausios Maryos Pannos... 1726 RG — Kk. Donelaidio ” Rudens gerybes” rym. — rymuieciai (Rymo gyventojai) RPs — J. Rezos 1625 ”Psalteras Dawido” Sal.ism. — Saliamono iSmin¥es knygos Sam. — Samuelio knygos Sp. — Spasabas nabazenstwu... 1771 tes. — tesalieéiai (Tesalijos gyventojai) U — Universitas Lingvarum Litvaniae... 1737 — Ziwatas Pona yr Diewa musu... 1759 zydai N | DIE LITAUISCHE RECHTSCHREIBUNG IM XVIII Jh. Zusammenfassung Der Artikel behandelt das graphische und orthographische System des Litauischen im XVIII Jh. Auf Grund der Analyse der wichtigsten litauischen Sprashdenkmaler (Bibeliibersetzungen, Gesangbiicher, Grammatiken und belletristischer Texte) sind folgende Schlussfolg: angen gezogen: 1) in Ostpreussen wurde im Laufe des ganzen Jahrhunderts das in den Grammatiken von Daniel Klein befindliche (etwas modifizierte) Alphabet gebraucht; 2) in Grosslitauen hatte die weitere Verbreitung in den Schriften von Konstantinas Sirvydas gebrauchtes Alphabet; 3) in den Grammatiken des Jahrhunderts (besonders in der Grammatik von Gotfried Ostermeyer) wurden manche graphische und orthographische Fragen auch theoretisch besprochen; 4) das Hauptprinzip der Orthographie war damals die phonologischephonetische Schreibung, auSerdem fand Verwendung auch morphologische, traditionelle und distinktive Schreibung; 5) in Ostpreussen hatte Einfluss auf die litauische Rechtschreibung die deutsche, in Grosslitauen — die polnische Orthographie. 50