LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Neno iu
sakau:
Telsziy
kalba
peyk i;
Da
oksz u
szlowie
anay
p ide un i
eyk i
An anas
Klemen as
Gied ius
SUBACIUS
ANTANO
KLEMENTO
ZEMAICIU
KALBA
Vienas
i8
pi muju,
palikusiy
mums
sa o
minciy
apie
Zemaiciy
bend inés
kal-
bos
no minima,
bu o
poe as
bajo as
An anas
Klemen as
(apie
1756-1823
m.
bi Zelio
4
d.).
ISlikusiy
lie u isky
Klemen o
eiliy
“ u ime
156
didesnius
i
ma-
zus
kii inius,
suda an¢ius
1494
eilu es”'.
Taciau
daug
daugiau
jis
p i aSé
lenki8-
kai,
y a
islike
ys
didZiuliai
Klemen o
ank aS iniai
eiliy
omai,
ku iuose
su
miné omis
lie u iskosiomis
eilémis,
esama
mazdaug
60
iks andciy
eiluciy’.
Eu opos
naujy
éjy
sukel as
no as
pazZin i,
“a as i”,
j e in i
i
lie u iy
kal-
ba
kiek
ySkiau
pi miausia
kilo
T.
Cackio,
K.
BoguSo,
Z.
Niemce iciaus
gal ose.
Cackis
no éjo
Zino i,
kas
y a
lie u iy
kalba,
kokioje
e i o ijoje
ja
Snekama.
Bo-
guSas
jau
i ino,
kad
8i
kalba
y a
sa a anki8ka
i
ne
maZiau
u inga
nei
ki os.
Klemen as,
gim aja
Zemaiciy
kalba
p amokes
jau
aikys éje,
bu o
ienas
i8
pi myjy
Zemaiciy,
ku iems
pa ipo
s a s y i
bend inés
kalbos
eikala,
pag indu
jai
si lly i
Zemaiciy
a me.
Tiesa,
jo
Zemai iska
o ien acija
sus ip éjo
ik
j
gy e-
nimo
saulélydj.
No s
gimes
a p
dounininky
Zemai¢iy
Laumiy
d a e
(ne oli
Ba s yciy),
auges
Rie a e
(neZina,
kiek
laiko),
a¢iau
jau
bidamas
apie
ylikos
me y
amziaus
nuo
1769
m.
i& yko
su
é ais
i8
Zemai i8kos
aplinkos
j
Vo obina.
Domb o icoje
lanké
mokykla
i
ose
ie ose
i8gy eno
iki
1777
m.,
ad
da
apie
aS uone ius
me us,
kol
sulauké
mazdaug
21-e iy
me y.
Tada
él
g iZo
j
Zemai-
ijq
—
Zemaiciy
dinininky
a més
plo e
Raseiniuose
di bo
nuo
1777
iki
1792
m.,
adinasi,
apie
ke u iolika
me y.
O
nuo
ada,
biidamas
apie
isdesim
SeSe iu,
él
sug jZo
j
Zemaiciy
dounininky
plo g
—
TelSius,
ku
i
mi é
1823
me ais,
su-
I ana
gas
V.
An anas
Klemen as.-
A.
Klemen as,
Zemai iska
giesmelé,
Vilnius:
Vaga,
1972,
12.
?Bi zi&ka
M.
An anas
Klemen as,
Lie u iy
asy ojas
p adzioj
XIX-ojo
amZiaus,
Vilnius:
M.Kuk os
spaus-
u é,
1910,
3.
T ys
Klemen o
ank as¢iy omai
saugomi
LLTIBR
- .
1:
Dzie ko
moie
wlasno gcznie
Wie szem,
aw
ma ey
czas ecce
p oza
napisane
y
al abe ne
po zgdnie
z eges owane
K d ego
Tom
Iszy, sign.
.
1-2156
( oliau
KI-
DI1806);
.
2:
Dzie ko
mo e
wlasno ecenie
Wie szem,
a
ba dzo
w
ma ey
czesci
p oza
napisane
y
al abe nie
po zadnie
z eges owane
K o ego
Tom
2gi,
sign
.
1-2157
( oliau
KIDII1808);
.
3:
Dze ko
moje
wlasno ecznie
Wie szem,
aw
majey
szas ce
p ozg
napisane
y
al abe nie
po zgdnie
z eges owane
K o ego
Tom
3ci,
sign.
.
1-2158
( oliau
KIDI-
111810).
225
laukes
apie
SeSiasdeSim
sep yne iy
me y
amZiaus’.
Né a
iksliai
Zinoma,
kada
Klemen as
émé
eiliuo i
zemai ikai.
Mykolo
Bi -
ziSkos
min j,
kad
apsk i ai
jo
pi mieji ku iniai
galéj¢
bi i
suku i
apie
1792
me-
us,
Vy au as
Vanagas
a sa giai
mégina
isklin i:
“jie
galéjo
bi i
sueiliuo i
i
anks¢iau.
Tai
saky y
jo
‘na a y a’
(pasakojimas),
ski a
sa o
pa ies
edyboms
[...],
ku ios
j yko
apie
1789
m.”*
Siaip
a
aip,
egis,
eiliuo i
p adeéjo
jau
g izes
i
Zemai ijg,
gal
Raseiniuose,
o
gal
ik
TelSiuose.
Vanagas
esia,
jog
“galimas
daik as,
kad
apy ik iai
Sio
laiko
eilémis
i
p asi-
deda
DI
[KIDI1806],
ku is
baigiasi
1806
m.
pabaigos
ki iniais”°.
Kadangi
“eiliy
a ka
ank aS iniuose
omuose,
a odo,
daugmaz
a i inka
jy
au o iaus
kii ybos
ch onologijq”®,
gali
bi i,
kad
pi mosiomis
zZinomomis
Zemai iskomis
Klemen o
eilemis
laiky ina
pi moji
j
ank aS inius
jo
omus
j asy a
“giesmelé”
“Piosenka
Zmudzka
Czasu
Rewolucyi
obiona
a
e az po
wynalezieniu
wyciaga
sie”,
a-
ginan i
|
ko a
pe
1794
me y
Kosciuskos
sukilimg.
Jau
pa s
pa adinimas
sako,
kad,
no s
a8y a
sukilimo
me u,
j
$ iesq
iS auk a
éeliau,
galbi
i8
naujo
pe asy-
a.
Vadinasi,
Klemen o
Zemaiciy
kalbq
pazjs ame
ik
nuo
dounininkisko
jo
gy-
enimo
pe iodo
TelSiuose
jau
po
sukilimo.
1.0.
RASYBA
1.1.
Iki
1806
me y
pabaigos.
Kaip
ma y i
i$
miné osios
“Piosenka
Zmudz-
ka”
KIDI1806,
p.
125
i
ki ame
puslapyje
pa asy os
“Takoz
Piosenka
Zmudzka
Dawniey
z obiona,
czyli
zPols
wy umaczona”
KIDI1806,
p.
126,
i8
pa
p adziy
Klemen o
aSybos
pag indinés
ypa ybés
bu o
okios.
(1)
Visai
ne a ojo
nosiniy
aidziy
4,
¢.
Pa yzdZiui,
a8é
ne
ik
y
wyi a
wyina
126
~
j
ie a
iena,
wie a
125 ~
ie a,
be
i
ku
125
~
ka,
ku
daug
zemaiciy
a ia
nosinj
ga sa.
(2)
Raide
y
e ka Ciais
zyméjo
zemaiciy
papla éjusi
[e]:
dydziu
126
~
didzia,
mo yszkiela
125
~
mo iskele,
pady bse
125
~
padi bsia ,
susy yki
126 ~
susi ike,
s yp uwkie
125
~
s ip uokia ,
unsy opij
126
~
an si opij[a],
usyde-
gin
126
~
uzsidegin[a],
wys/126
~
isi,
no s
aip
pa asy i
pasi aikyda o
i
siau-
aji
[i]
-y
126
~
j.
(3)
Raide
/
aSé:
1)
nepapla éjus]
Zemai iy
[i]:
giwa
125
~
gy a,
iki
126
~
iky [i],
k awsik
125
~
klausyk,
i
2)
papla éjusj
[e]:
77126,
isz125
~
i8,
ki a
125
~
ki a,
4g
125,
umzina126
~
amZinai,
Zina
126 ~
zinai.
Nema y i,
kad
Klemen-
2
Duomenys
pagal:
Bi ziSka
M.
An anas
Klemen as,
Lie u iy
asy ojas
p adzioj
XIX-ojo
amZiaus,
5-6;
Bi ziska
V.
Aleksand ynas2,
Cikaga:
JAV
LB
kul ii os
ondas,
1963,
225
(naudo asi
1990
m.
o og a uo u
leidimu).
4y
anagas
V.
An anas
Klemen as,
163.
>
Ibid.
§
Ibid.
226
as
iSlaiky y
dalies
Siau és
Zemaiciy
—
el8iSkiy
u ima
eg esy inés
asimiliacijos
désnj
p ie’
olesnj
siau o
okalizmo
skiemenj
(su
4
uw)
a i
nepapla in g
[i]’.
No s
jis
a ojo
i
y,
i
/ aides,
miné yjy
Zodziy
umzina,
Zina
okalizmas
am
désniui
p ieS a auja
(bii y
u éjes
pa agy i
su
y).
(4)
Raide
u
Zenklino
isus
sa o
a més
uw:
1)
[u]
(dbk
u,
a,
y)
—
budas
126
~
bidas,
bu um
126
~
bi um,
ku
125
~
ka,
kuna
125 ~
kina,
us ibie
126
~
iis ybe
(?),
suwed®
126
~
su ed[a];
2)
[o]
(dbk
wu)
—
ab u
126
~
ap u [i],
muna
125
~
mano,
sa/dziu
126 ~
saldzia
sg.
i.
(5)
Raide
o
aSé
Zemaiciy
[uo]
(dbk
0):
mo yszkiela
125 ~
mo iskele,
so-
dos
125
~
sodos,
zino
125
~
Zino .
Pa yzdys
nog
125
~
nuog
odo
di b ine
o ma,
ku i
g ei¢iausiai
a si ado
aukS ai i8kos
ly ies
su
uo
okalizma
zemaiciui
su okus
kaip
zemai isk
i
uZ aSius
o— aip
uz aSy a
ga sq
ZemaiCciai
u eéje
skai-
y i
[uo].
(6)
D i aidziu
uu
Klemen as
Zenklino
Zemai iy
dounininky
[ou]
(dbk.
uo):
duu as
126 ~
duo as,
aip
pa
plg.
i8
skolinio
pada y a
hipe zemai ybe
/uusa
125
~
liuosa
‘lais a’.
Da
ienas
Zodis,
ku iame
dbk
bi y
wo,
y a
s yp uwkie
125
~
s ip uokia ,
su
uw
pa agy u
duonininky
[ou].
Sie
pi mieji
eks eliai
ne eikia
dau-
giau
duomeny
apie
okios
pozicijos
a8ymq.
Kaip
nu odo
Aleksas
Gi denis,
Ti ks-
liy
a méje
d ibalsis
[ou]
y a
sakomas
d ejopai
(jo
pa yzdZiai:
du-ud
||
doudi
~
duodi,
ju-udus
||
joudus
~
juodus).
“Siy
ga sy
asimiliacija
né a
iki
galo
nuosek-
li’®.
Rodos,
Klemen as
i gi
galéjo
bi i
gimes
Sio
d ibalsio
ne ienodo
a imo
plo e”,
galéjo
bi i
linkes
i8
jam
gi dé y
d iejy
ski ingy
a ian y
asydamas
apibend in i
ieng
[uu]
—
wu.
An a
e us,
ma y i,
jog
Klemen as
apsk i ai
bu o
manes
sa o
a més
[0]
kaip
i
[u]
Zymé i
iesiog
aide
u,
pap as ai
( y.
neiSgal o i
naujo
Zenklo
spe-
ci iniam
zemaiciy
ga sui).
Paciy
Zemai iSky
d ibalsiy
a sisaky i
neno édamas,
okio
Zenklinimo
logikg
galéjo
sau aiSkin is
aip:
jeigu
[o]
bei
[u]
aSoma
uy,
ai
d ibalsis
[ou]
u i
bi i
aSomas
wu.
Tai
pa i in y
uz
[on]
(gal
i
[un]?),
um
[om]
(gal
i
[um]?)
zyméjimas.
Vadinasi,
sunku
i8ski i,
a
Klemen as
s engési
Zen-
klin i
a ima
[uu],
a
[ou],
aiSku
ik,
kad
apsisp es i
a8y i
u
jam
galéjo
padeé i
iek
nenuoseklus
[ou]
a imas,
iek
jam
jp as a
aidé
u,
zenklinan i
[9]
ga sq.
(7)
D i aidziu
um
Klemen as
zyméjo
zemai i8kq
[om]
a
[um]
(dbk.
am):
umzina
126 ~
amzinai.
Kaip
ma y i
i8
Gi denio
s aipsnio,
Ti kSliy
eg esy iné
asimiliacija
eike
i
d ibalsius
[om],
[on],
aigi
pozicijose
p ies
skiemenis
su
[i],
Pig:
Gi denis
A.
Balsiy
asimiliacijos
eiskiniai
Ti kéliy
a méje.
—
Kalbo y a
4,
1962,
141-147.
8
G eigiausiai
p ielinksnj-p ieSdélj
su
Klemen as
a é
[su],
kaip
kad
sakoma
TelSiuose
i
ose
apylinkése,
ku
jis
gimé,
plg.:
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is,
1966,
63.
Taciau
dalis
Zemai¢iy
—
k e ingiSkiai
(dounininkai)
i
dalis
a ni8kiy
(diinininkai)
Cia
a ia
[so],
plg.
ibid.
64,
ad
aikys éje
Rie a e
Kle-
men as
galéjo
gi dé i
i
okj
a ima.
°Gi denis
A.
Balsiy
asimiliacijos
ei8kiniai
Ti k8liy
a méje,
144.
°
Ibid.,
147.
227
[u] jie
bu o
a iami
[um],
[un]!".
Galéjo
Klemen as
pazZin i
i
okj
ne ienoda
Siy
d iga siy
a ima,
kaip
i
uw
[ou]
a eju.
Tad
Cia
jj
apsisp es i
a8y i
um
galéjo
ska in i
iek
one inés,
iek
g a inés
p ieZas ys.
(8)
D izenkliu
wn
Klemen as
no éjo nusaky i
Zemai iska
[on]
a
[un]
(dbk.
an).
un sy opij
126
~
an si opij[a].
PanaSiai
kaip
i
uu
bei
um
a ejais,
o
p ieZas ys
gale y
bu i
ben
d i.
Taip
pa
galima
paminé i,
jog
kiek
élesniuose,
be
aip
pa
aSy uose
p ie$
1806
m.
pabaiga,
eks uose
g e a
i§
p adziy
a o o
i
ebe a ojamo
wn
[on],
p z.,
weyzun
229
~
eizan ,
Klemen ui
pasi aikée
pa agy i
i
on
-
wa ondele
522
~
alandelé[je].
(9)
D i aidziu
yi
Zyméjo
sa o
a més
d ibalsj
[ei]
(dbk.
se):
any/
125
~
anie,
yisa
126
~
iesa,
wyina
125,
126 ~
ieno,
iena,
wyi a
126
~
ie a.
T adicinio
auks ai i8ko
ze
Sioje
pozicijoje
ne a ojo.
Po
/
pasi aiké
zemai iSka
[ei]
pa aSy i
i
77:
Jijpsnu
126
~
liepsna
sg.
i.
P adzioje
Zodzio pa asé
i
7:
iszka
126
~
iesko.
(10)
D izenkliu
7e
zyméjo:
1)
sa o
a més
[ie]
(dbk.
é):
biegs
125
~
bégs,
mie a
125
~
né a,
padies
125 ~
padés,
spie a
125 ~
spé ai
(e
adiciSkai
asé
po
sklandZiojo
p iebalsio
/:
mile is
126[4x]
~
mylé is,
mi/e um/126
~
mylé u-
mi);
2)
skoliniy
Saknies
okalizmq:
mies ela
125
~
mies elio,
wie a
125
~
ie
‘ ikéjima’.
(11)
D i aidziu
aw
pap as ai
a8é
d ibalsj
[au]:
dawgiaws
125
~
daugiaus,
Jawai
126 ~
jauni,
jszpazinaw
126 ~
iSpazinau,
k awsik
125
~
klausyk,
no s
pasi aike
i
sauns
125 ~
jauns.
(12)
D ibalsius
ai,
e
zyméjo
ay,
ey.
kKayp
126
~ kaip,
abay
126
~
labai,
eyk
125
~
eik,
eyka s
126
~
eikals,
ayp
126
~
aip,
uz/ayki i
125
~
uZlaiky-
i,
waykielis
125
~ aikelis.
Taciau
bene
da
dazniau
Zzyméjo
zemai iskus
mo-
no ongizuo us
[8],
[€]:
Aap
126(2x)
~ kaip,
ka as
126
~
ka ais,
me ela
126
~
me eliai,
nep i e/a
125
~
nep i eliai,
p k a
126
~
pik ai,
k a
125
~
ik ai,
um-
zina
126 ~
amzinai,
waykiela
125
~
aikeliai,
Zina
126 ~
Zinai.
(13)
Mink8 ajj
[€]
Zenklino
¢
cz:
Baznicius
~
baznyéiy
(?)
125,
neisz icziu
126
~
ne
i8
yCiu,
Z emaycius
125 ~
zemaicius,
[8’]
-sz:
szi dis
126
~
Si dis.
(14)
P iebalsj
Z a8é
nenuosekliai,
iek
minkS aji,
iek
kie ajj
a8é
ai
su
a8ku
Z:
koznus
125
~
koznas,
uz125
~
uz,
zino
~
Zino ,
ai
be
a8ko
z:
Jszpazinaw
125
~
iSpazinau,
uzem
125
~
uzem|[a],
uz ayki i
125
~
uZlaiky i.
(15)
P iebalsiy
g,
k
minkS uma
p ieS
e
adiciskai
zyméjo
aide
7;
waykielis
125
~
aikelis,
Zmogielis
125
~
zmogelis.
MinS uma
p ie’
e
Zyméjo
i
po
z:
Z
lemaycius
125 ~
zemaicius.
(16)
No s
pi muosiuose
d iejuose
eks eliuose
nepasi aiké,
be
Siek
iek
é-
lesniuose,
i gi
aSy uose
p ie’
1806
m.
pabaiga,
kii iniuose
jau
galima
as i
pa-
yzdziy
su
d ibalsiu
ya
[en]
(dbk.
en):
pynk a522
~
penk a,
yn
229
~
en.
1
Yhid.,
143-144,
228
NemazZai
Klemen o
aSybos
a ejy
su ampa
su
“Zy a o”!?
—
daug
ka y
leis-
os
XVIII
a.
Zemai ikos
knygos
—
aSmenys
aw,
uw,
yi
galéjo
bi i
nusizi e i
iS
en.
Tad
Klemen as
jau
u éjo
j
ka
lygiuo is,
i
lygia osi
i$
pa
p adziy.
Toliau
jo
a8yba
iki
1806
me y
pabaigos,
apie
ku iq
Zinome
i8
KIDI1806
i
ku iai
ekons uo i
ne
iek
daug
e a
duomeny,
menkai
i
esikei é.
IS
y8kesniy
pakei imy
ik
miné inas
(pi moji
ypa ybé)
nosiniy
aidziy
g
i
ne
y
(sic!)
jsi e-
dimas,
p z.,
ky
522
~
ka,
a
522
~
a,
y
597
~
a
(pa ioje
p adzioje
as
be
nosinés
—
ku
125
~
ka).
Tiek
Klemen o
gim osiose
ie ose,
iek
TelSiuose
Cia
a iama
[on]"*.
Kadangi
ga s
[9]
Klemen as
i
ki u
aSé
u,
many ina,
jog
i
Cia
as
u
ei8kia
[o],
o
[n]
pazymé as
nosinés
Zenklu
(nosing
g
e eikéjo
pe skai y i
lenki8kai
[on],
kad
bi y
isai
panaSus
ga sas
j
zemaiciy).
Taigi
Klemen as
ik-
iausiai
émé
aSy i
ki ciuo as
j a dZiy
galiines
su
nosinémis,
no édamas
iksliau
iS eikS i
sa o
a més
a img
[on].
1.2.
1806
m.
pabaiga
—
1808
m.
spalis.
KIDII1808
apima
eks us
nuo
1806
me y
pabaigos
iki
1808
me y
spalio
ménesio.
Siame
an ajame,
kaip
i
pi maja-
me
“Dzie ko”
ome
da
mazZai
é a
Zemai isky
eiliy.
S a besniy
a8ybos
pakei-
imy
iki
o
laiko
nema y i,
galima
uZ¢iuop i
ik
kai
ku iy
s y a imy.
(1)
Pa yzdziui,
no s
jau
bu o
pabandes,
kaip
miné a,
p ieS
1806
me y
pabai-
ga
pa aiy i ky
~
ka,
g
~
a,
po
me y
ki y
él
a8é
anu
755
~
ana,
ku
755
~
ka.
Saknies
nosinius
balsius
bu o
su apa ines
su
d iga siais,
y.
kaip
su
un
asé
muszun i
206
~
musan i,
unka
184
~
anka,
aip
i
g unzinu
755
~
g azinu,
uszkunsz i
184
~
uzkas i.
Tokio
su apimo
esama
i
TelSiy
a méje
iek
d iga -
siai,
iek
nosiniai
ga sai
a iami
[on]".
(6)
D i aidziu
uu
i
oliau
pap as ai
zyméjo
Zemaiciy
[ou]:
duuk
183(2x),
184
~
duok,
duus
755
~
duos,
neduusi
183
~
neduosi.
Pasi aike
i
Zy a iSkas
uw
-
paskuw
184
~
paskuo=ui.
Tadiau
labai
s a bu,
kad
du
ka us
i$
uu
Kle-
men as
is aisé
j
uo:
uuda
206
~
juoda
i
duunas
206
~
duonos
pakei é
souda
bei
dounas.
Tai
ienas
i8
pi myjy
Zinomy
bandymy
Zemai iskq
[ou]
im i
asy i
ou,
ikslin i
“Zy a o”
adicijg.
An a
e us,
né a
isi’kai
aisku,
a
Klemen as
aisé
ne
Siek
iek
éliau,
negu
aSé
pa j
ku inj.
(9)
Zemai iskam
d ibalsiui
[ei]
Zymé i
pi muoju
pe iodu
y a o
y/
a’y-
mas,
aciau
po
1806
me y
émé
dominuo i
yj:
dyjna
184
~
diena,
linksmin yjs
185
~
linksmin ies,
pyjna
206
~
pieno,
wyjna
184
~
iena,
wyjsznies
184
~
iesnios,
wyj o
184
~
ie o[je].
Taciau
pasi aike
i
p ieS
1806
m.
y a usio
a ian o:
Dyiws
755
~
Die [a]s,
wyina
206
~
ienga.
Taip
pa
i
7/
po
g:
gijsme-
iy
Zy a as
Pona
y
Diewa
musu
Jezusa
Ch is usa,
Wilniow:
D uka nie
J.K.M.
y
RP
Kollgio
Kunigu
Pio iu,
1759
i
ki i
leidimai.
BZinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija,
zem.
50;
Lie u iy
kalbos
a lasas
2,
Fone ika,
Vilnius:
Mokslas,
1982,
63,
Zem.
46
( oliau
LKA
2).
41
KA
2,
61-63
em.
44, 45, 46.
229
Ja
183 ~
giesmelé,
gi
mie
184
~
giesme,
pagijdokie
184
~
pagiedokia .
Lyg
i
p asimuSa
nelabai
y8ki
endencija
a sisaky i
“Zy a ui”
jp as o
d i aidzio
yi
su
an aja
aide
7
(11)
Taip
pa
Klemen o
bégimas
nuo
“Zy a o”
adicijos
1806-1808
me ais
aiskus
i§
d ibalsio
[au]
aSymo.
No s
da
pasi aike
aw
—
aw
183
~
au,
aciau
olesniuose
Sio
omo
puslapiuose
aSy a
jau
ien
au:
b o au
184 ~
b olau,
dau-
glaus
184,
gausie
755
~
gausiai,
i/giaus
755,
auk
755
~
lauk[ia],
piaun
184
~
pjaun [a],
p aszau
755
~
p agau.
(13)
KIDI1808
pi ma
ka q
pa a o as
i
asmuo
¢minkS ajam
(?)
[s']
zymé i
—
u ie§
755
~
u és,
jis
Cia
da
a odo
a si ades
isai
spon ani&kai.
1.3.
1808
m.
spalis
—
1810
m.
ko as.
Taciau
pi majame
i
an ajame
KID
omuose
lie u isky
eks y
da
labai
maZa.
Kaip
eigia
Vy au as
Vanagas,
“di-
duma
lie u iSky
sa o
eiliy
A.Klemen as
pa aSé
1808-1810
m.
Iki
ol
jis
bu o
sueilia es
agi acinj
eilé aS i,
po a
idiliy,
po a
epig amy
i
keliolika
p oginiy
laiSkeliy”'’.
Tie
1808
spalyje
—
1810
me ais
a8y i
eks ai
y a
eciajame
KIDI-
111810
ome.
Viena
iS
s a biausiy
Klemen o
ki ybos
ie y
—
eilés,
ski os
i
siys os
1810
me y
ko o
17
d.
Zemaiciy
yskupui
Juozapui
A nul ui
Gied ai-
Ciui
—
aip
pa
su a8y os
Cia,
nuo
534
iki
559
p.
Be
i
p ie&
Siuos
eks us,
ski -
us
yskupui,
y a
j a’y y
lie u isky
eks y.
Jie,
ma y ,
da uo ini
apie
1809
me-
us
a
pacia
1810
me y
p adZzia.
Anks esniais
e apais
a ija usios
ypa ybés
apie
uos
1809
me us
( aigi
ypa ybés,
KIDIII
1810
esanéios
puslapiuose
p ie’
yskupui
ski us
eks us)
a odé
aip:
(1)
Klemen as
a8é
i
su
nosinémis,
i
be,
ose
paciose
pozicijose,
plg.
ku
461
~
ka,
u
19(2x)
~
a,
a¢iau
i
y
490(3x)
~
a.
(6)
DaZniau
aSé
ned iguba
u
[ou]:
a idu i
19
~
a iduo i,
‘us ela
20
~
juos e-
le,
ad
i gi
ieng
i8
a ian y,
biidingy
“Zy a ui”.
Gali
bi i,
kad
d i
pa aSy os
sykiu
balsés
Klemen ui
ka ais
pasi odyda o
esas
pe eklius
i
jis
a’yda o
ie-
na.
Maziau
ike ina,
kad
Cia
jis
bii y
bu es
linkes
zymé i
diinininky
ga sa.
(9)
Gali
bi i,
jog
Klemen as
[ei]
émes
daZniau
agy i
yj
ie oj
yi
dél
lenky
aSybos
pas angy
apsk i ai
im i
dazniau
a o i
aide
,
plg.
oliau
12-aja
ypa y-
bg.
Klemen o
y/ a’ymas
Cia
i gi
né a
nuoseklus
(g e a
o my
dyjna
490
~
diena,
wyjna
21,
490
~
iena,
pasi aikée
i
lyciy
su
7:
dina
21
~
diena,
wijnu
20
~
ienu).
(11)
D ibalsis
[au]
i
oliau
dazniausiai
aSomas
au.
didiaus
461
~
didzZiaus,
pa aszau
461
~
pa aSau,
p aszau
461
~
p agau,
sau
20,
490,
sausiay
490
~
sausiai,
no s
pasi aiko
i
aw-
sawnu
461 ~
jauny.
(12)
Labai
ne ike ai
Salia
ip as ujy
ay,
ey
(mayszus
461
~
maisas,
Sza eykius
19
~
Sa eikius)
Klemen as
émé
pa agy i
Zodziy
i
su
aj,
e :
gajlus
461
~
gai-
liuos,
kajp
20
~
kaip,
ejsybie
21
~
eisybé,
wajkiela
20
~
aikelio.
S ana
gas
V.
An anas
Klemen as,
13.
230
Zinoma,
kad
Siy
d ibalsiy
a’ymas
su
/
lenky
o og a ijoje
galu inai
jsigaléjo
ik
ke i ajame
XIX
a.
deSim me yje,
-y.
po
o,
kai
1830
me ais
Va Su oje
leis-
ame
leidinyje
“Rozp awy
i
wnioski
o
o og a ii
polskiej”
oks
aSymas
specia-
lios
Depu acijos
bu o
ap obuo as:
”P ieS’
Depu acijai
ap obuojan
jo a,
jis
pli o
ik
egionuose
,
a¢iau
p iimamas
bu o
neno iai;
kai
bu o
paskelb i
Depu aci-
jos
nu odymai,
padé is
akimi ksniu
isi8kai
pasikei é,
isu
bu o
p iim a
naujo-
ji
aidé
i
pi majj
de’im me j
po
“Rosp awy...”
1830
m.
pasi odymo
/
a oji-
mas
apo
a imas
no mai
—
ne ukus
pasiek a
i
jos”'*.
DazZniausiai
jo o
iSpli i-
ma
lie u iskuose
eks uose
galimg
sie i
su
jo
pli imu
lenky
a8yboje.
T.
y.
lie u-
iai
au o iai,
éme
lenkiskuose
eks uose
pagal
naujaja
o og a ijg
a8y i
d ibal-
sius
aj,
e
( ie oj
senujy
ay,
ey),
juos
i auke
i
j
lie u iSkuosius.
Taciau
Klemen o
bandymas
¢ia
im i
a8y i
7
y a
ge okai
anks esnis,
1809-
1810
me y
p adzios.
Tiesa,
kaip
nu odo
Baje owa,
“Jo o
Salininkai
XVIII
a.
jau
bu o
Szyla skis
i
Nowacyiiskis,
be
ai
ebu o
pa ieniai
bandymai,
i$
esmes
be
a sako”!”.
Kaip
galima
sup as i
i$
Jano
Losio
s udijos
pa yzdziy,
nei
ienas,
nei
ki as
su
uo
jo u
XVIII
a.
da
ne asé
d ibalsiy,
ik
kai
ku ias
ki as
pozicijas
( adicinéje
XVIII
i
anks esniy
amZiy
lenky
kalbos
a8yboje
i8
iso
nebu o
/
aidés)"*.
Vienas
i8
pi myjy
ieSai
s ojusiy
siiily i
aSy i
su
7
i
lenky
d ibalsius
bu o
poe as
A oyzas
Feli iskis
1816
me ais”.
Apsk i ai
“y a
neabejo inas
ak-
as,
kad
7
anks¢iausiai
plin a
Vilnuje””.
Ta¢iau
ge ai
zinoma,
kad
apsk i ai
apie
lenky
a’ybos
e o mg
ieSai
jau
anksciau,
1808
m.,
aSé
Vilniuje
KN.
Golians-
kis”!,
kad
okia
e o ma
nuo
1809
iki
1814
me y
s a s é
Va Su os
mokslo
bi¢iu-
liy
d augija”,
kad
Joachimas
Lele elis
1809
m.
a8é
s aipsnj
apie
bi inybe¢
keis i
lenky
a’yba®.
Tu bi
galima
many i,
kad
daug
i
daZnai
j
Vilniy
azinejes
Kle-
men as
bus
paju es
pi masias
e o mis ines
lenky
aSybos
nuo aikas,
gal
i
po-
eikj
ikslin i
d ibalsiy
a8yma,
epizodi8kai
pa s
ismégin¢s
naujo e
sa o
Zemai-
iskuose
eks eliuose
.
Taip
dél
y
pa iy
p ieZasciy
galéjo
padazne i
i
miné ojo
1B
aje owa
I.
Polski
jezyk
ogdlny
XIX
wieku,
S an
i
ewolucja
1,
O og a ia,
onologia
z
one yka,
mo onologia,
Ka owice:
Uniwe sy e
Slaski,
1986,
39:
“P zed
ap oba a
Depu acji
jo a
sze zy a
sie
ylko
egio-
nalnie
iz
opo ami;
po
og oszeniu
p zepis6w
Depu acji
sy uacja
momen alnie
ca kowicie
si¢
zmieni a,
wszedzie
p zyje o
nowa
li e e
iw
pie wszym
dziesig¢cioleciu
po
Rozp awach
1830
nasycenie
/
by o
juz
bliskie
s anu
no my
—wk o ce
ja
osiagne o”.
1
Thid.
36:
“Zwolennikami
jo y
byli
juz w
XVIII
wieku
Szyla ski
i
Nowaczy iski,
byly
o
jednak
pojedyncze
p oéby,
w
zasadzie
bez
oddzwieku”.
18%
9
¢
J.
Pisownia
Polska
w
p zesz osci
i
obecnie,
zagadnienia
i
wnioski,
K akéw,
1917,
55-57.
e
Plg.
Ibid.
58;
Baje owa
I.
Polski
jezyk
ogdlny
XIX...,
wieku1,
36.
20
Thid.
38:
“Jes
wiec
niewa pliwym
ak em,
ze
jsze zy
sig
najwceSniej
w
Wilnie”.
AkKau
puz
A.
M3
uc opum
monscKoi
op o papuu
B
BwibHe
B
MepBow
TpeTH
XIX
B.
-
Ac a
Bal ico-Sla ica
8,
1973,
172.
?2
Thid.,
178.
23
Thid.,
170
.
231
a ian o
y/
[ei]
ie oj
yi
(9
ypa ybé).
(13)
I
oliau
Klemen as
pa a oda o
aimenj
§:
auksiu
490
~
lauksiu,
a si
541
~
a si.
1.4.
1810
m.
ko as.
I
S ai
Si aip
ieSkodamas
ikslesnés
g a inés
is aiskos
sa-
o
zemai iskiems
eks ams,
Klemen as
séda
agy i
yskupui
Juozapui
A nul ui
Gied ai¢iui
eiliy.
Tai
a sakingas
momen as
ki éjo
biog a ijoje.
Vyskupas
jau
ada
ga séjo
kaip
ipinasis
lie u iy
eikalais,
no in is
ugdy i
lie u iy
kalbg.
Jo
ankose
bu o
daug
daugiau
negu
kieno
no s
ki o
inansiniy
i
adminis aciniy
pajégy
eik i
bend inés
kalbos
o ma imasi.
Tu éjo
Klemen as
jaus i
i
mo ali-
nj
yskupo
au o i e a.
Gied ai¢io
em as
1806
me y
lie u iskas
e angelijy
leidi-
nys,
pi ma
ka a
iSspausdin as
be
pa aleliy
lenkigky
eks y,
kupinas
démesio
iksliam
zodZiui
pa ink i,
gausiomis
lie u isky
sinonimy
iSna8omis,
d elké
ilologine
nuos a a
iipin is
lie u i8ky
aS y
kalba.
Klemen as
negaléjo
neZino i
o
leidinio.
Todeél
didelé
a sakomybé
si ilan
sa o
nuomone
gana
o icialiai,
a’y-
u
eks u,
Klemen o
u éjo
bi i
aiSkiai
jauciama.
Gied ai io
p i a imas
a
ne-
p i a imas
galéjo
daug
lem i.
Jokio
iesioginio
a sakymo
iS
Gied aidio
iSlikusio
ne a,
i
ik
ilologinis
s udija imas
leidzia
nuspé i
jo
nuomone
nebu usia
palan-
kiq
Klemen ui.
Klemen as
jau
ada
galéjo
jaus i
bei
Zino i
ki okiqg
Gied aigio
nuos a a,
odél
s a ba
ge ai
a gumen uo i
eiginius
bu o
da
didesné.
Pluos as
eiliy,
ski y
Zemai¢iy
yskupui,
Klemen o
bu o
i8
p adziy
su asy-
os
j
sa o
KIDIII1810
(1-asis
8 a as is),
i
ik
po
o
da
S8 a iau
pe asy os
bei
nusiys os
paciam
Gied aiciui*.
Laimingo
likimo
déka
abu
S a aS¢io
a ian ai
pasieke
miusy
laikus
i
am
ik as,
kad
i
nelabai
ySkias
endencijas
ikslin i
sa o
asyba
galima
ma y i
pi majj
S a as j
lyginan
ne
ien
su
anks esniais
eks-
ais,
be
i
su
pa ies
au o iaus
pada y u
an uoju
& a a8diu.
Tam
ik y
sus ip éjusiy
a
susida iusiy
naujy
endencijy
ma y i
i8
p og ami-
nio
i
s a iausio
Klemen o
ku inio,
.y.
“Donis
p ide a...”
(KIDP1810,
p.
3-9),
pi mojo,
j asy o
a p
eks y
Gied ai iui.
(1)
Siysdamas
eiles
Gied ai¢iui
Klemen as
jau
bu o
apsisp endes
nuosekliai
a o i
nosing
aide
y,
ma y ,
pi miausia
zymé i
ki ¢iuo am
Zodzio
galui,
i8lai-
kiusiam
nosinj
ga sq.
Pa yzdziui,
KIDIII1810:
£y
534,
535,
539
~
ka,
y
535,
536,
537,
538(2x),
539
~
q.
Taciau
jau
Si ame
eks e
Klemen as
pa aéé
i
o -
mas
Gudysi535
~
Gudise,
Ziemayciysi
539
~
Zemai iise,
ad
po
upu i
émé
ples i
nosinés
y
aidés
a’ymo
dis ibucijg.
Nu aSan
an ajj
a ian a,
siys a
ys-
kupui,
nosinés
aidés a ejy
padaznéjo.
Pa yzdziui,
KIDIII1810
bu e
Alsiediu-
sie
534
~
Alsédzi ise,
anu
538
~
any,
buwysiu
(sic!)
534
~
bu usiy,
7é/sziu
535
~
Telsiy,
Klemen o
KIDP1810
pa agy i
jau
Alsiediysi
1,
any
8,
buwysiy
1,
a
[An anas
Klemen as],
Donis
p ide a
Dyjno
wa d=me u
Szwisiey-Ska
iyciausiuu
Juzapou
Kunigaykszciuu
Gied ayciuu
WiskupuuZiemayciu,
Kawalie uu
G adibies
Buwysiy
Linku
Ponis es
Me ysi
1810
me
mo ciaus
19D
Ligiay
su
asz as
eyla
sudie as
Pa
ik a,
i
wysa
ziemiausi
Ta na
AK
Alsiediysi
Ad ydou a,
ank as is
sau
gomas
LNMMB,
sign.
PR
1317,
34
p.
(Toliau
KIDP1810.)
232
Telsziy
4.
Tik
KIDP1810
a si adusiame
Zodyje
me ysi
1
~
me ise
aip
pa
y a
aidé
y.
Taigi
ma y i
gy as
Klemen o
méginimas
apsisp es i,
pagal
zemai iSka
a ]
jsi es i
nosinj
Zenklq
y
j
ki ciuo as
gal ines
(ka ais
i
j
neki ¢iuo as),
i
pl. ines.
galiine.
Jau
i8
pi mojo
KIDIII1810
a ian o
dingo
ku
~
ka,
u
~
q
asymas.
Klemen o
gana
d asiai
pasuk a
nauju
keliu,
Siuo
a eju
jau
gana
nuosekliai
lai-
ky asi
sa o
no a o iskumo.
Raidé
y
lie u iSkuose
adiciniuose
aS uose
i
iso
nebu o
a ojama.
Didziojoje
Lie u oje
p ie’
Klemen a
ja
gal
e aSé
Mikalojus
Dauk&a
1599
me y
“Pos iléje”.
MaZojoje
Lie u oje
y
a ojo
Danielius
Kleinas
sa o
g ama ikose
1653
i
1654
me ais,
daugelis
i
ki y
au o iy
— iki
pa
K is ijo-
no
Go lybo
Milkaus
1800
m.
g ama ikos
im inai
( iesa,
g a iSkai
a
nosiné
bu o
zymima
ne
Siandien
jp as u
lankeliu,
o
js izu
iesiu
b ikSneliu).
Ma y ,
Kle-
men as
§
a’menj
nusiZiii éjo
is
MazZosios
Lie u os
eks y,
no s
a ojo
kiek
ki okiose
pozicijose
(Milkaus
y
e a ojama
sg.
acc.,
0
pl.
g.
jis
ao
@*).
Siuose
élesniuose
Klemen o
eks uose
isiSkai
nebepasi aiko
adiciniy
len-
kisku
nosiniy
a,
¢.
Taciau,
pa yzdziui,
i
iS
Klemen o
apsisp endimo
Z
zemaiciy
[on]
a
[un],
[om]
a
[um]
a8y i
un
i
um
ma y i,
jog
jam
né
ne eikéjo
Zemaiciy
as uose
“Zy a e”
a ojamos
g[on]
aidés,
okiu
a eju
jis
bu o
nu a es
zymé i
ki a
ga sq
eiskianciq
aide
u.
Tai
jam
galejo
pade i
apsisp es i
a o i
aide
y—-
ne
p ie
4,
o
p ie
uw
p idé i
nosing.
Siuo
a eju
nekelia
abejoniy
Klemen o
d asa
e o muo i
DidZiosios
Lie u os
adicija,
Mazosios
Lie u os
naujo e
si ly i
i
yskupui.
Raide
y
Klemen as
Cia
diegé
jau
nuosekliai.
Ji
uo
is abesné,
kad
ki y
nosiniy
aidziy
ne a.
(6)
Sau
a’y ame
KIDIII1810
ebe y auja
uu:
Gied ayciuu
534
~
Gied ai-
Giou=ui,
isziuuk
539
~
i8juok{[ia],
Juzapuu
534
~
Juozapou=ui,
/uusas
534
~
liuosas,
uum/
539
~
uomi
i
pan.
Ta¢iau
pasi odo
i
ou
-
adou i534
~
a duo i.
No s
daZnai
uu
pa asoma
i
siys ajame
KIDP1810,
aciau
aip
pa
ma y i
am
ik os
pas angos
uu
keis i
ou.
S ai
bu es
isziuuk
pe da y as
isziouk
8,
Juza-
puu>Juzapou
1,
luusas>lousas
3,
uumi> oumi
9
(Zodziy
isziouk
i
/ousas
d i aidis
o
KIDP1810
i§
p adziy
i gi
bu o
pa a8y as
wu,
be
i8 aisy as).
Kele o-
je
ie y,
ku
KIDP1810
ouy a
pa aiy as
iS
ka o
(ssziougdams
3
~
iSjuokdam{a]s,
iszdou as
5
~
iSduo as),
uu
pa aisy a
j ou
jau
anks esniajame
KIDIII1810:
ss-
ziougdams
535
i
iszdou as
536.
KIDIII1810
bu es
og
535
~
jog
KIDP1810
pakeis as
ne gi
soug
4,
ad
hipe Zemai iska
ly imi!
Ry8kios
pas angos
sgmonin-
gai
modi ikuo i.
Be
o,
kai
ku
bu es
ik
ienas
u
KIDP1810
pakeis as
d igubu
wu:
aplinku
536
~
aplinkou=ui
>
aplinkuu
5,
Kunigaykszcziu
534
~
kunigaikSciou=iuo
>
3
Mielcke
Ch.
G.
An angs=Gninde
eine
Li aui chen
Sp ach=Leh e,
wo inn
zwa
die
on
dem
jiinge .1
Ruhig
ehemals
he ausgegebene
G amma ikzum
G unde
geleg ,
abe
mi
a ken
Zu a zen
und
neuen
Ausa bei un-
gen
e be e
und
e meh
wo den
on
Ch i ian
Go lieb
Mielcke,
Can o
in
Pillckallen,
Ka aliaucius:
D uck
und
Ve lag
de
Ha ungjchen
Ho buchd ucke ey,
1800,
12
i
k .
233
majai
kalbai.
Ma y ,
ai
ne
ieno
Klemen o
apsisp endimas,
ai
am
ik a
ben-
d a
o
me o
Zemaiciy
nuos a a.
Ki os
pasi aikancios
aukS ai ybés
e a
a si ik-
inés,
pa yzdziui,
g/wendam/
5
~
gy endami
(Zem.
bi u
*gi endamis),
wydui
4
~
iduj
(Zem.
bi y
* edou).
2.3.
Zemai iy
bk.
Zemai isky
i
auks ai isky
ly¢iy
san ykis
Klemen o
eks-
uose
aki aizdZiai
odo
jj
a8ius]
zemai i8kai
dounininkiSkai.
AukS ai i8kos
ly ys
ie oj
zemai iskuy
é a
pasi ink os
d iem
a ejais
(di ongai
i
a ika os),
i
ai
jokiu
biidu
neleidzia
kalbe i
apie
eo ing
nuos a a
de in i
ski ingas
a mes.
Taip
pa
Sios
auk& ai ybés
a gu
a
jsimaiSiusios
ien
dél
dazno
Klemen o
gy enamo-
sios
ie os
kai aliojimo,
ka
daznai,
emdamiesi
pa ies
Klemen o
ZodZiais,
mégs-
a
nu ody i
y éjai,
nes
jos
j e p os
samoningai.
Teo iskai
Klemen as
Gied aiciui
KIDP1810
aip
pa
siiilé
ink is
Zemai¢iy
el8iSkiy
a me
bend inei
kalbai.
Jis
a gumen a o
ben
d ejopai.
Pi masis
a gu-
men as
—
el8i8kiy
esan i
gim oji
Klemen o
a mé.
Tadiau
eikia
p ipazin i,
kad
Klemen as
bene
pi masis
ieSai
p isipazino,
kad
jam,
kaip
i
kiek ienam
ki am,
labai
s a bus
a més
sa umas:
“Tay
i a
zinio
wysims:
iog
kijk
wyjnas
sawa
||Gi
pusie
y;
ku
gimis,
ku
iewiszkie
gawa
-||Diel o
dydin
as,
i
kic
Lizda
sau
p igim a,||Ku
giwenima
p adzia
zmogaus
i a
im a
—||Die o
neno iu
sakau:
Tels-
ziu
ka ba
peyk i;||Da
oksz u
sz owie
anay
p ide un i
eyk i”,
p.
4.
Taciau
Gied aiciui,
ku iam
Zemai¢iy
a mé
u bi
nebu o
gim oji,
Klemen-
as
si ilé
ki a
a gumen a
—
geog a inj
—
Tel8iai
ne oli
Va niy,
0
ai
esas
Zemaiciy
cen as:
“Nu
Wa niu,
Telzia
esu
ne olij
padie i,||Abu
wydui
Ziemay¢iu
—/:Jog
ayp
sznek
gi die i:/—
Jsz o
paskuy o
p igu
eysibie
pazin i:||Kad
ka ba
musys-
kie
eyk
ik oiu
wadin i”,
p.4.
Zinoma,
jei
i
u éjo
il ies
Klemen as
ka no s,
(Siuo
a eju
—
yskupa),
i ikin i,
ai
ik
an uoju
a gumen u.
Be
o,
Klemen ui
bi y
labiau
pa ike,
jei
ne
K.Si ydas
sa o
zodyna
bii y
pa aSes
“ ik ai
Zemai i8-
kai”:
“Ku ius/: egiems
dak c:/we cie
daugiaus
Li juwyszkay
||Nekayp
p igu
mu-
siszkay,
ik ay
Ziemay yszkay”,
p.
6.
Tokie
a gumen ai
odo,
kad
Klemen as
jau
i
eo igkai
ipinosi
bend ine
kalba,
iksliau
—
bend ine
zemai¢iy
kalba.
3.
Bzk.
a ojimo
e i o ija.
Tolesnis
Zingsnis
bi y
mégin i
nus a y i,
a
Kle-
men as
jau
u éjo
izija,
kas
gi
u i
a8y i
Zemai iSkai,
.
y.
kokios
lie u iskai
kalbanCios
e i o ijos
gy en ojai
galé y
a
Zemai¢iy
a8omajq
kalba
a o i.
Zi-
noma,
isy
pi ma
ZemaiCiai.
Be
a
jis
jsi aizda o
okios
kalbos
skai y ojais
bei
asy ojais
bisiancius
i
MazZosios
bei
Didziosios
Lie u os
aukS aiéius?
K in a
j
akis,
kad
no s
Klemen ui
i
nepa iko
Si ydo
a mé,
aGiau
labai
gy e
jo
Zodyna:
“Wyjnok
eyk
y
kninga
po eysiey
ga bin i,||Jog
pada é
mums
p adzie
[...]||[...]
-
Tad
wel u
peyk il|Ano
da ba,
da
eyk um
sz owie
die
Jo
weyk i
—
||Asz
pa s
idan
Kningeles
ano
ne u ie¢io,
||Nemasz
pa aszidin i
daba
negalecio”KIDP1810,
p.
6.
I
paciame
Klemen o
eks e
galima
as i
neabejo i-
ny
Si ydo
Zodyno
Zodziu,
pa yzdziui,
iszpaus uwes
sg.
g.
5
~
i&spaus u és,
kaip
neaiSkus
Zodis
Klemen o
lenkiSkai
paaiSkin as
i
iSnaSoje
—
D uka nia
(plg.
240
Si ydo
D uka nia
[..]
[j pau uwe
aB o/i e u™,
152);
paszaipa
8
~
pasalpa,
i8na8oje
—
Posi ek
(Si .
Pos ek
woienny
|...)
padeimas/
paBa pa,
428);
eys k u
6
~
eisyklu,
isnaSoje
—
P awid a
(Si .
P awid o
[...]
Taysik e,
441-442);
wil a=wilis
9
~
il a ilis,
&naSoje
Podchlebca,
(Si .
Pochlebca
[...]
Wil awilis,
402)
i
k .
Toks
Si ydo
“Dic iona ium”
gy imas,
pamégimas
odo,
jog
Klemen as
ji
laiké
sa u.
Ta¢iau
Zodynas
juk
pa a’y as
y y
aukS aiciy
a me,
ge okai
sky u-
siasi
nuo
Klemen o
si lomos
zemaiciy
dounininky.
Vadinasi,
Siuo
a eju
a mé
Klemen ui
nebu o
didelé
kliii is.
Tai
galé y
suponuo i
p adine
p ielaida,
kad
DidZiosios
Lie u os
aukS ai iSkoji
dalis
Klemen ui
bu usi
gana
sa a,
a més
ski -
umas
nebu es
oks
s a bus,
koks
s a bus
kul i inis
geopoli inis
bend umas.
Be
o,
i aigus
Klemen o
mas ymo
apie
Didz.
Lie u os
kalbinj
in eg aluma
pa-
yzdys
bi u
jo
nu ody a
pa alelé
su
bend inés
lenky
kalbos
pama u
apusio
dia-
lek o
jsi i inimu.
No s
Klemen as
i
kuklinosi,
kad
“Neesmu
Lunki oias
swe y-
mu
asz
szalu,Wos
yjk,
a
maz
zino i
Linku zieme
galu”
KIDP1810,
p.
5,
aciau
zinojo
ykusia
am
ik q
konku encija
a p
didzialenkiy
i
mazalenkiy
a -
miy:”Ku
i a
yn
dydyi;
i
mazi
wadin i,||Wyjni
nu
un u
p isz
sau
ka bu
neabkin-
i”,
p.
5.
Vieni
ki y
a més
ne
nepaken e.
I
oliau
Klemen as
pas ebejo
—
“Wyi-
nok
mazi=Linka
u
asz ysi
iszgali”,
ne
no s
“DydeSni
un
mazuiu,
pa s ou
Kalba
gali”,
p.
5.
RaS uose
pi mauja
maZalenkiai,
ne
didzialenkiai,
no s
didzia-
lenkiai
galios
i
daugiau
u j.
Kad
i
kaip
nepa ik y
didzialenkiams,
knygos
esan-
ios
spausdinamos
mazalenkiy
dialek u:”Wysas
kningas
iszdou as
wyjna
j a
bu-
da”,
i
ai
diskusijy
nekelian ys
eiginiai,
nes
“Ne ik a
mes
y
zinom;
be
i
wysi
Guda”,
p.
5.
Lenky
bk.
a ojimo
eo ijos
in eg alumu
Klemen as
neabejojo.
Taigi
oks
lenky
a miy
san ykio
apibidinimas
—
aki aizdi
Klemen o
aliuzija
i
DidZiosios
Lie u os
zemaiciy
i
aukS aiciy
a miy
konku encijq.
Jam
ai8ku,
kad
nebi inai didesné
a mé
i
pla esné
e i o ija
lemia
o muojanCiosi
bend i-
nés
kalbos
a mini
pama a.
Klemen as
suges ionuoja,
kad
ai
bend inei
kalbai
isai
ik y
Zemai¢iy
a mé,
no s
jos
e i o ija
i
mazesné
uz
aukS aiciy.
Jeigu
Klemen ui
ma y i,
kad
a mées
konku uoja,
adinasi,
jy
galimybes
modeliuoja
ai
pa¢iai
e i o ijai.
Jis
kalba
apie
DidZiosios
Lie u os
e i o ija,
ben
jau
lie u-
iskai
kalbancia,
kaip
apie ien isa,
u incia
u é i
i
ieng
bend ine
kalba.
I
Si ydo
as y
sa umas
Zemaiciams
§j
ien isumo
sup a img
aki aizdziai
pa i -
ina.
O
didzialenkiy
skai omos
mazalenkiy
a me
pa asy os
knygos
y a
ge a
uzuomina
Didziosios
Lie u os
auk& ai¢iams,
kokia
a me
pa aSy us
eks us
jie
u é y
ink is...No s
iksliau
sa o
min¢iy
Klemen as
neiSplé ojo,
a¢iau
aisku,
jog
jam
bi y
bu e
p iim iniausia
zemaiciy
dounininky
a me
pag is q
bk.
siiily i
ne
ik
zemaiciams.
be
i
DidZiosios
Lie u os
aukS aiciams.
Viena
e i o ija
i
iena
bend iné
zemaiciy
kalba.
PanaSiai
eigé
i
Zigmas
Zinke icius,
kad
“Kle-
a4
Ci uojama
pagal
ediaji
o og a uo a
leidima
(1642):
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Kons an inas
Si ydas,
Dic iona ium
ium
lingua um,
pa engé
Kazys
Pakalka
Vilnius:
Mokslas,
1979.
241
men o
manymu,
ji
[bend iné
kalba]
u é y
em is
zemaiciy
(auk8 aiciai
nusilei-
sia)
elSiSkiy
a me”».
Taciau
a gu
a
bii u
imanoma
as i
kokiy
no s
uZuominu,
leidzianciy
Kle-
men o
bik.
e i o ijos
izija
plés i
i
1
Mazaja
Lie u a.
Kai
ku ios
min ys
leis y
many i,
jog
P isijos
lie u iy
as y
adicija
Klemen ui
nea odeé
s a bus
a
sek-
inas
pa yzdys.
S ai
jis
skundési,
kad
“Tou
dydziaus
nega
nieka
dy p i;
iou
ey-
sik u||Mes
nieiszku
ne u iem,
ney
kokiu
odik u,||Kayp
i
ma om,
i
gi dam
u
Lijzuwia
ki i,||Pa
o
negalem
gie ay
kalbie i,
aszi y’
KIDP1810,
p.
6-7. Kle-
men as
jsi aizda o,
jog
lie u iy
kalba
ne u i
jokiy
aisykliy,
ma y ,
aip
adino
spausdin y
g ama iku
ikuma. Rodykliu
s oka
Klemen as
galéjo
i a dy i
Zo-
dziy
sa asy
a
ne
Zodyny
ikuma
(Si ydo
zodyne
odyk/e
ienoje
ie oje
pa-
aiskin a
Re e/
w
ksiegach/Elenchus,
yllabus,
index.
Rodik e/ odibu
knigu’*).
Be
juk
Mazojoje
Lie u oje
bu o
i8leis a
ne
aip
mazZai
eikSmingy
lie u iy
kal-
bos
g ama iky
bei
Zodyny,
pasku iniai
iS
ju
—
ispidingi
K is ijono
Go lybo
Mil-
kaus
da bai
1800
me ais.
Sunku
pa ike i,
kad
Klemen as
bi y
apie
juos
negi de-
jes.
Kaip
apie
esan ]
i
odeél
s a by
jis
kalbejo
ik
apie
Si ydo
“Dic iona ium”.
Ma y ,
MazZosios
Lie u os
aS ai
ne auké
Klemen o
démesio,
jie
unkciona o
ki oje
e i o ijoje,
ku ios
gy en ojams
modeliuo i
sa o
bzk.
Klemen as
nejau é
eikalo.
Ryskeja
mas ymo
modelis,
nuo
ku io
p iklausé
i
Klemen o
bzk
e i o ijos
samp a a.
Aki aizdu,
kad
poli ine
d iejy
als ybiy
—
Rusijos
i
P usijos
—
siena,
sky usi
d i
lie u iskai
kalban¢ias
e i o ijas,
Klemen ui
aip
pa
apo
siena,
i-
bojan¢ia
jo
bend inés
zemaiciu
kalbos
izija.
Bajo o
Klemen o
gal oje,
be
abe-
jo,
domina o
geopoli inis
adici$kai
neapemes
Mazosios
Lie u os
lie u iy
Lie-
u os
modelis.
Jis
labai
s ip us,
kalbinis
modelis
da isiSkai
negali
p e enduo i
i
jo
ie a.
Klemen ui
bu o
sa as
senasis
bajo iSkas
au os
sup a imas,
nesiejes
kalbos
su
au a.
Ilgiau
negu
po
desim me io,
apie
1823
me us,
labai
panaSus
modelis
yskes
i
i8
bajo o
Dionizo
PoSkos
eks y.
Ju gis
Amb aziejus
Pab eza,
als iecio
aikas,
da
po
penke iy
me y
i
éliau
jau
a si
mégins
pasi ink i
ne
poli ini,
be
kalbini
lie u iSkai
SnekanGios
e i o ijos
skaidyma
sa o
b zk.
p o-
jek ui,
aciau
uzuo
mégines
ples i
e nines
ibas,
a ski s
ienus
ZemaiCius
—
e ni-
n¢
e i o ija
susiau ins
iki
sube ninés.
I
da
u és
p aei i
isa
epocha,
kol
isi-
i ins
daukan iskasis
—
kalbinis
e ninis
au os
sup a imas.
4.
B zk.
san ykis
su
Snekamaja
kalba.
Nedaug
e a
iSlikusiu
Klemen o
min-
iu,
leidzian¢iy
s a s y i,
a
jis
mas é
i
apie
Snekamaji
bend ineés
kalbos
a ian-
a.
P asminga
paci uo i,
pa yzdziui,
Klemen o
iS ada
po
o,
kai
nusiskunde
ne-
san
jokiy
jo
gim osios
kalbos
eisyk/y
(g ama iky?)
i
odyk/y:
“Pa
o
negalem
gie ay
ka bie i,
aszi i”
KIDP1810,
p.
7.
A ody u,
kad
g ama ikos
(i
zodynai?)
3
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
kalba
XVII-XIX
a.,
132.
36
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zodynas,
474.
242
eikalingi
Klemen ui
ne
ik
ge ai
aSy i,
be
i
ka/bé s,
ad
jam
bu y
a si
aisku,
jog
Snekan
eikig
a siz elg i
j
no minamuosius
da bus,
nede a
Sneke i
be
kaip.
Ki oje
ie oje
él
ma y i,
kad
Klemen as
sup a o
y8i,
jog
aSomoji
kalba
eikia
snekamaja:
“Ki i
[...]||[...]
Giwendamii
[.:.}
Lij uwos
pak asz i||
Tayp
p adieia
sznekie i;
kayp
yn
ada
asz i”,
p.
5.
Tadiau
oks
pa i Su iniskas
apibidinimas
gali
bi i
ne ikslus.
Pi moji
ci a a
e-
siama
aip:
“Sakau!
isz
gi dieima
maz
weyk i
gale um,
||Nieks
po a
sudu s o i
wi s-
ziu
nemokie um,||Nes
Linkiszkas
zodzias
Z-iemaycia
p ikayszia,||J
ayp
iau
ik-
a
ka ba
suwysu
sumayszia”,
p.
7.
Ma y i,
kad
as
“ge ai
kalbe i”
(sulig
g ama iko-
mis
i
Zodynais)
isy
pi ma
eiSké
ne
ienodin i
a j,
o
g ynin i
leksika.
An osios
ci a os
esinys
bii y
oks:
“Tay
senu=dyjnu
kalba
Z-iemay iszka
musa,
||Jau
nupa-
gadynima
nepalika
luusa”,
p.
5.
Tu édamas
gal oje,
ma y ,
maka oniska
kalba
a’y us
XVIII
amZiaus
eks us,
Klemen as,
zinoma,
i
Cia
pagadin a
elaiké
leksi-
ka,
o
ne
a j.
Klemen o
bus
isy
pi ma
no é a
pasaky i,
kad
i§
eks y
j
Sneka
pa enka
Zodziai,
o
ne
kad
Sneka
imama
de in i
p ie
uz aSy y
one iniy
lyciy.
Vadinasi,
a ies
nuo
zodziy
a ojimo
Snekamojoje
kalboje
Klemen as
ne-
bu o
kaip
no s
yskiau
a sky es.
Tos
i8likusios
uzuominos
apie
Snekéjimo
y§j
su
as ais
da
neleidzia
i ciau
eig i,
kad
Klemen ui
bi y
iipéje
no min i
bend ine
Snekamajq
kalba.
Snekamosios
kalbos
leksika
Klemen as
no éjo
puoselé i
kaip
i
a8omosios,
aciau
po eikio
specialiai
ienodin i
a j
da
nejau é.
Todél
p a-
sminga
kalbé i
ik
apie
Klemen o
bend inés
asomosios
zemaiciy
kalbos
(b zk.)
izija.
5.
B zk.
pama as
—
sis emingumas.
Va osenos
i
kalbos
sis emos
opozicija
Klemen o
mas ymuose
uzZ¢iuopiama
gal
Siek
iek
ySkiau.
Miné a,
kad
dél
no -
minamuju
as y
s okos
Klemen ui
a odé
nesq
galima
ge ai
kalbé i
i
a8y i.
Panagu,
kad
jam
labiau
iipéjo
em is
g ama ikos
aisyklémis
negu
iesiog
a -
osena.
Tai
kad
“Mes
cicie
ka bom
ik a
iszp igi dieima”
KIDP1810,
p.
6,
esan i
bloga
biklé,
ge ai
biisiq
kalbama
ik
sukii us
eisyk/as
i
odyklas.
Taip
is ei8-
kiamas
no as
em is
kalbos
sis ema.
Tad
no s
pama u
b zk.
im ina
iena
a me,
be
am
pama ui
a ky i
eikalingos
aisyklés,
ku iomis
bi y
galima
ado au-
is.
Si aip
mas y i
Klemen a
galéjo
ska in i
i
ai,
kad
jis
ka ais
jau ési
ne i ai
mokas
gim aja
a me
—
godzZiai
skai e
Si ydo
zodyna,
ieSkodamas
Zodziy,
go-
dziai
bi y
skai es
i
g ama ika,
jei
okiq
bi y
u éjes.
Galbi
i§
dalies
Klemen o
sieki
o ien uo is
j
aisykles,
j
kalbos
sis ema
ody y
i
miné os
ypa¢
ySkios
pa-
s angos
zymé i
p iebalsiy
minkS uma
(¢
4%
7
s),
ku is
jam
galéjo
a ody i
ys-
kesné
sis emos
ypa ybé,
negu
balsiy
siau umas
a
pla umas.
Siaip
a
aip,
p ie-
Singam
p incipui
—
asy i
aip,
kaip
Snekama,
Klemen as
negaléjo
p i a i
—
“isz
gi dieima
maz
weyk i
gale um”.
Mykolui
Bi ziSkai
iesiog
a odé,
kad
Klemen-
as
niekino
p ascioky
kalba*’.
37Bi zi&ka
M.
An anas
Klemen as,
Lie u iy
asy ojas
p adzioj
XIX-ojo
amZiaus,
28.
243
6.
Klemen o
b zk.
Sal iniai
i
pe spek y os.
Mazdaug
Si okius
ampancios
eikalinga
bend inés
kalbos
pa ame us
Klemen as
nub ézeé
yskupui
Gied ai-
Ciui.
Be
kad
i
kokius
juos
jsi aizda o,
ai
ebu o
ned asus
no as
pasiiily i,
o
ne
alingas
no as
j ikin i.
Si ily a,
ienodin a
jaucian ,
kad
apsisp endimo
galia
ys-
kupo
ankose.
Klemen o
eks as
skamba
a si
balsa imas
“uz”,
be
ne
inicia y a
idieg i.
Klemen as
ku ia
idéjas,
be
pa s
nesijaucia
galijs
jas
ikany i
I§
eks o
Gied aiciui
ma y i,
kad
i
Klemen as
ka
no s
galéjo
Zino i
apie
ad-
esa o
min is
dél
bend inés
kalbos
o ma imo.
Pa yzdziui,
Klemen as
asé,
kad
“Rasi
cie
Kunigaykszciau!
ka ba
nep igim a,||Jsz
ki y
szalu,
pusiu
Z-iemay¢iu
iszim a”,
p.
3.
Tad
kunigaik&¢io
a mé
u bi
bu usi
ne
zemai¢iy,
jis
i
kiles
juk
i§
Ry y
AukS ai ijos
plo y!
Galb
jausdamas
am
ik a
Gied ai¢io
a okuma
zemai-
ciy
a mei
(juk
sakési
Zinas,
jog
kiek ienas
gi ia
sa o
puse,
ku
y a
gimes),
ma é
eikian
pab éz i
zemaiciy
i
aukS ai iy
bend uma:
“Wyjnims,
un usius
ne eyk
pa
zodzius
niekin i,||Jog
wysi
mes
Z-iemay¢ia
esma,
eyk
admin i”,
p.
7.
Visi
esame
ienodi,
isiems
eiké y
i
ienodos
bk.
O
iki
ol
y a us
auks ai i8kus
a’ us
Klemen as
mané
dél
spaus u iy,
esanciy
Lie u oje
(AukS ai ijoje)
i
en
leidzZianciy
elemen o ius
aikams:
“Nedydia
i a
Lus as,
ayp
mums
pasaki i:||’Kad
und
alemen o iaus
iem
wakus
moki i,||Pas
okiu
zodziu
p a in,
kayp
wa s oy
Lij uwa!’||Nes
iszpaus uwes
asz a
ynay
a ciaus
buwa”,
p.
4-5.
Tad
eikia
Ze-
maiCciuose
spaus u és,
ku i
im y
leis i
Zemai i8kas
knygas:
“Kad
Wa nia
a ba
Telszia
anus
[ as us] sau
u ie um,||Kayp
cie
aplinkuu
kab;
ayp
aszi i
p adie um”,
p.
5.
Vis
dél o
Gied aiciui
Klemen o
si ilymas
ne u éjo
j akos.
Po
SeSe iy
me y
(1816)
yskupas
isleido
isi8kai
aukS ai iska
“Naujajj
Tes amen a”.
1813
me ais
k iesda-
mas
padéjéjais
Siam
lie u iSkam
leidiniui
eng i
ne
10
pagalbininky**,
Klemen o
Gied ai is
nepak ie é.
Klemen o
j ikinéjimo
ezul a y
ame
eks e
aip
pa
né a
né
aido.
Vyskupas
u éjo
sa o
nuomone,
jam
aukS aiciy
kalbos
a mé,
ma y ,
bu-
o
i
senesné,
i
pe spek y esne.
Nepa yko
Klemen ui
p a es i,
kad
i
modi ikuo-
os
“Zy a o”
adicijos.
Be
is
dél o
jo
eks ai
Gied ai iui
—
ienas
i8
pi myju
islikusiy
eo iniy
mas ymy
ku i
bend ine
aSomaja
Zemaiciy
kalba.
Ty éjy
nu odoma
i
daugiau
Klemen o
kul i iniy
ysiy
su
o
me o
eikéjais,
ku iems
upejo
lie u iy
kalbos
likimas
a
no minimas.
Pa yzdziui,
Klemen as
bu o
pazjs amas
ne
su
Ksa e u
BoguSu:
“da
1803
m.,
kun.
BauzZui
Vilniaus
uni e si e o
a du
Zemaiéiy mokyklas
lankan
(wizy a o ),
i
asi
jau
sa o
kny-
gai
medZiaga
enkan ,
KI.
didziai
geidé
su
juo
pasima y i,
‘bo
jego
by nosé
cie-
kawoSs¢
wz usza’
[...].
NeuZilgo
kun.
B.,
ku s
u éjo
j ekme
j
Vilniaus
gene algu-
be na o iy
Benningseng
i
da gi
pas
jj
gy eno,
padéjo
Kl-ui
asmeniSkuose
p ie
gen.
gub-iaus
eikaluose
(dékingas
KI.
i
ienam
i
ki am
ankas
iSbucia o!)””.
=
Plg.:
P aSman ai é
A.
Zemaiciy
yskupas
J.A.Gied ai is
-
Naujojo
Tes amen o
e éjas.
—
Senoji
Liehi es
li e a i a3,
De yniolik an
amZiun
jZengus,
Vilnius:
P adai,
1994,
232-234.
39
Bi zigka
M.
An anas
Klemen as,
Lie u iy
asy ojas
p adzioj
XIX-ojo
amZiaus,
24.
244
Va gu
a
de a
abejo i,
jog
Klemen as
Zinojo
apie
BoguSo
kalbos
idéjas,
kad
jo
minéiy
bu o
eikiamas.
Ne
ka a
pas ebé a,
kad
“Seniau
pa s
aSes
maka onis-
kas
eiles,
K.
daba
jau
pik inosi,
kad
‘lenkiSkais
zodZiais
ZemaiCiai
p ikaiSé
i
aip
jau
ik a
kalba
su isu
sumaisé””,
kad
“iS
p adzios
pa s
sa o
lie u iSkuose
eilé aSCiuose
a ojes
daug
isokiausiy
skoliniy,
éliau
jy
émé
eng i
i
ne
pik inosi”!.
Tam
pokyéiui
iesioginés
j akos
galéjo
u é i
BoguSas,
jo
1808
me-
ais
iSleis as
eikalas,
ku j
Klemen as
i gi
u éjo
pazin i.
Bi ziskos
zodZiais,
Kle-
men as
“ iipinosi
ik
kalbos
ga be””,
o
BoguSas
i
ugdé
os
ga bés
po eikj
bei
sup a ima.
RySius
Klemen as
palaikée
i
su
deSim¢ia
me y
jaunesniu
Dionizu
Po&ka:
“Nuo
jaunys és
D.Poska
a imai
paZino
A.Klemen g.
Abu
jie
kele a
me y
ka u
su-
kiojosi
Raseiniy
eismy
pales oje
[...].
Susi ikda o
jie
i
éliau,
padisku uoda-
mi
ne
ik
‘Zemiskomis’,
be
i
li e a ii inémis
emomis”*.
Spéjama,
kad
Kle-
men as
galéjes
u é i
j akos
Po8kos
li e a ii iniams
ieSkojimams.
Taciau
nema-
y i,
kad
okios
j akos
bi y
u éjes
kalbinéms
PoSkos
pazi i oms.
Tiesa,
PoSka
sa o
eo inj
apsisp endimg
dieg i
bend ing
diinininky
a més
pag indu
ku ia-
ma
kalba
pada é
ge okai
éliau,
ik
1823
me ais,
be
jame
negalima
uZ ik i
jokio
yskesnio
iesioginio
sekimo
Klemen o
b zk.
idéjomis.
Jaunesnysis
PoSka
ies-
kojo sa y
keliu.
Tai
egis,
Klemen o
b ik.
idéjos
ne u éjo
kokiy
no s
zinomesniy
sekéjy.
Nie-
kas
i§
jo
pazjs amy
li e a y
a o
neémé
a8y i
aip,
kaip
si ilé
Klemen as.
Mégi-
nes
obulin i
dounininkiSkaja
“Zy a o”
adicija,
Boguso
i
ki y
li e a y
a g ez-
as
i
sa a
kalba
s engési
a ikuliuo i
b zk.
eo ija,
a¢iau
ak y us
jos
pla in ojas
nebu o,
jokiy
Salininky
nesusilauké.
Bidamas
pi mu inis
bzk
eo e ikas,
jis
bu o
i
pasku inis
dounininki’kosios “Zy a o”
adicijos
sekéjas
p ie’
isky-
lan
dominuojanéiai
diinininky
a me
emianC¢iy
li e a y
g upei.
Pab éZa,
no s
jau
i
ada
aSé
ank aS inius
pamokslus
dounininki&kai,
ySkiau
sa o
idéjas
sub andino
ik
po
1831
me y
sukilimo,
ad
él
sumenkéjus
dinininky
po en-
cialui,
jis
pe di bes
a ki é
dounininkiskq
adicijq,
i
ada
jg
mégino
skleis i
jau
daug
ak y iau
bei
placiau
negu
Klemen as.
7.
Apibend inimas.
An anas
Klemen as
ieSkojo,
po
upu j
obulino,
ie-
nodino
a’yba,
ypa¢
daug
démesio
sky é
minkS umui,
ne
pla umui
a
siau u-
mui
Zymé i.
Rémési
Zemai¢iu
dounininky
a me
—
“Zy a o”
adicija,
ja
obu-
lino.
No éjo
i
DidZiosios
Lie u os
aukS ai¢iams
dieg i
sa o
bzk.,
nemas é
da
apie
bend inés
Snekamosios
kalbos
a ian a,
p io i e q
eiké
kalbos
sis emai,
4M
aciiinas
V,
Klemen as
An anas.
-
Lie u iy
enciklopedija
12,
Bos onas:
Lie u iy
enciklopedijos
leidykla,
1957,
102.
4!
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ija,
159.
#2
Bi zigka
M.
An anas
Klemen as,
Lie u iy
asy ojas
p adzioj
XIX-ojo
amZiaus,
27.
SVana
gas
V.
Dionizas
Poska,
Vilnius:
P adai,
1994,
58.
245
aisykléms,
o
ne
a osenai.
Taciau
nej ikino
yskupo
Gied ai¢io,
nesusilauké
jokiy sekéjy.
Nema y i
Klemen o
pas angy
juos
ugdy i.
Cikaga,
1996
m.
balandZio
25
d.
THE
SAMOGITIAN
LANGUAGE
OF
ANTANAS
KLEMENTAS
Summa y
The
Samogi ian
ex s
o
he
poe
An anas
Klemen as
(1756-1823)
ha e
su i ed
only
om
he
pe iod
o
1794
o
1810,
ne e heless
e en
hese
ex s
e eal
a
ce ain
de elopmen
o
Klemen as’
a i ude
o
w i en
language.
In
cou se
o
ime
Klemen as
made
his
Samogi ian
o hog aphy
mo e
p ecise.
He
also
made
no iceable
e o s
o
exp ess
pala aliza ion
o
consonan s
in
an
inno a i e
way.
Howe e ,
Klemen as
did
no
manage
o
make
his
o hog aphy
uni o m.
Klemen as
ied
o
base
he
no ms
o
he
s anda d
Samogi ian
ha
he
p e e ed
on
he
Samogi ian
-
dounininkai
adi ion
o
“Zy a as”
(1759,
e c.).
He
also
wan ed
o
see
e en
he
use s
o
AukB ai ish
dialec
lea n
his
Samogi ian
e sion
o
s anda d
w i en
language.
Bu
Klemen as
was
no
hinking
o
a
spoken
o m
o
s anda d
Samogi ian.
His
p io i ies
lay
on
he
ules
( he
sys em)
o
language
a he
han
on
i s
usage.
Howe e
Juozapas
A nul as
Gied ai is,
he
bishop
o
Samogi ia,
did no
suppo
Klemen as’
ideas
and
he
did
no
ha e
any
known
ollowe s.
246
