LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Saulius
AMBRAZAS
LIETUVIY
KALBOS
YPATYBES
TURETOJY
PAVADINIMU
SU
AFIKSU
#-jo-
DARYBOS
RAIDA
§1.
Be
ankséiau
ap a y
ediniy
su
*-ko-
(au .
1996),
lie u iy
kalbos
ypa y-
bés
u é ojy
pa adinimai
(nomina
a ibu i a,
oliau
-
NA )
da omi
i
i$
biid-
a diniy
a iksy
*-so-,
*-no-,
*-en-,
*-lo-,
*- o-,
*uo-,
*-isko-,
*-mo-
kilusiomis
p iesagomis
bei
da ybos
galiinemis.
Siame
s aipsnyje
ap a sime
edinius
su
a iksu
*-yo-.
Vediniai
su
da ybos
galiine
-is/-ys(-é)
§2.
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
sia
da ybos
galiine
lie u iy
kalboje
y a
nemaza
(U bu is
1961:
45-47;
Daik D
364-365).
Sio
ipo
ediniy
andame
jau
XVI-XVII
a.
aS uose.
Ypa¢
papli es
NA
gy is.
Ki i
uz iksuo i
a ski uose
eks uose.
Vediniai
ga/ is
»didziagal is“
SD’
35,
juodis
Lex
69a,
klisis
SD*
124,
kup is
SD°
66,
kup ys
,,kas
kup o as“
Lex
50a,
69,
nebylys
Ch'
8X,
ploks is
,,ploks uma“
SD*
299,
e is
,,apleis as
laukas“
Lex
24a,
é is
SD*
85,
124,
senis
SD’
174,
176;
SD?
422,
sii is
BB
Job
10,10,
Zie-
mys
,Siau és
éjas“
Lex
65,
Zilis
,,zilas
zmogus“
BP
I
120;
a ojami
i
daba .
MaiZosios
Lie u os
a’ ams
bu o
biidingi
i
NA
ku sys
,,.Ku siy
Ne ingos
a
Mazosios
Lie u os
gy en ojas“
Lex
21a;
KB
II
66;
Sch
192
(plg.
ku sis
,,la -
is
K
II
25;
J;
M.Valané;
PP
406,
ku sé
,,ku SiSkai
uZ ig as
mazgas“
Z ;
V1-
LKZ
VI
972-973),
mélyniai
,,mélynai
audonos
spal os
kopis as*
Lex
18a;
C
II
232;
R
II
228;
MZ
II
101;
K
II
135;
,,mélynoji
a
audonoji
ope“
Lex
71a
(plg.
mélynis/mélynis
,,mélyna
spal a“
K
II
50,
196;
LC
1884,4;
S s;
»mélynos
spal os
d abuZis“
K sn;
Kp;
,,mélynos
a
audonos
spal os
kopis as“
R;
MZ;
[K];
,. i ziniy
Seimos
augalas“
Q
95
—
LKZ
VII
1032).
§3.
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
-/s/-ys(-é)
u i
a i ikmeny
la iy,
p ii-
sy,
sla y
i
ge many
kalbose,
plg.
lie.
bé is
i
la.
bé is
,,bé as
Zi gas“
(BKGF
66),
p .
ma/kis
,,s in a“
(S in )
E
597
(plg.
la.
smaiks
,smulkus“,
Z .
PKEZ
III
105),
se b.-k oa .
m/4
(<*
mold’s),
lenk.
néw,
nowiu
,,jaunas
ménulis“
(Ma -
yno
1973:
22),
go.
Aai deis
,,piemuo“
(plg.
lie.
kKe dZius
LEW
242),
asneis
»padienis
da bininkas“
(Kub jako a
1963:
78;
Polomé
1974:
109).
122
Sio
ipo
ediniai
a si ado
daik a a déjan
bid a dziams
su
*-jo-
(au .
1991:
16-17).
Vediniai
su
da ybos
galiine
-ius(-é)
§4.
Daba inéje
lie u iy
kalboje
da ybos
galiinés
-/us(-é)
ediniai,
ku ie
y a
p oduk y is,
dazniausiai
zymi
p o esija,
ka ego ine
ypa ybés
u é ojo
eikSme¢
u inéiy
Sio
ipo
ediniy
y a
maziau
(U bu is
1961:
55-56;
Daik D
365-366,
410).
Is
XVII
a.
MaZosios
Lie u os
Zodyne
Lexicon
Li huanicum
uZ iksuo y
6
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
-/us
5
i gi
Zymi
p o esija
(ba/nius
,,kas
di ba
balnus*
73,
kailius ,,kailiadi bys“
56a,
104a,
ka ilius
,,ka ily
di béjas”,
kubilius
,kubily
meis as
a
pa da éjas“
56a,
19,
34,
puodZius
88)
i
ik
edinys
du nius
64,
87a
y a
iSlaikes
g ynajq
ypa ybés
u é ojo
eikSme.
§5.
K.Si ydo
Zodyne
é a
ik
4
galiinés
-ius
ediniai,
zymin ys
p o esija:
be
miné y
Na
puodZius
SD'
33,
214;
SD*
67
(Sis
edinys
papli es
daugelyje
senu-
ju
a& u),
ka ilius
SD'
125
(da
R;
MZ
II
296;
K;
J;
BZ
213,
Z .
da
Salys
1985:
204),
kubilius
SD?
301
(da
DP
1072;
N;
K;
J),
cia
da
andame
edinj
bicius
,bi ininkas“
SD*
7
(da
R;
N;
K).
Tuo
a pu
Sio
ipo
ediniy,
u inciy
ka ego ine
ypa ybes
u é ojo
eikSme,
Siame
Zodyne
y a
ku
kas
daugiau:
ba zdZius
,,ba zdyla“
SD*
22
(da
Alk
-
LKZ
I’
676),
g ynius
(g inius?)
,,ne u élis,
nuogius“
SD*
91
(plg.
g ynius
A
1885,274;
J;
S,
g inius
Rod;
L8
-
LKZ
II
612),
ke s¢ius
,,ke 8y ojas*
SD*
181
(da
[K];
J),
aiekius
,.niekada ys,
iky us
Zmogus“
SD?
61,
198,
301
(da
C
II
1034;
K z
154;
[K];
Ta ;
Sk
-
LKZ
VII
783),
pinigius
,,kas
u i
pinigy“
sD?
292
(da
J;
VZ
1905,256;
,,i8laidus
zmogus“
Up
-
LEZ.
Ix
1043),
sekmius
kas
niekus
kalba“
SD*
5
(da
Su ;
N;
,,kas
sakmes
seka”
N;
[K]),
sma/scius
»smagu is“
SD*
148
(da
SP
I
212;
MP
325;
NdZ),
u élius
,,kas
u élémis
ap-
éjes“*
SD’
191;
SD’
490
(papli es
a mése,
daugiausia
y y
auk& ai¢iy
-
LKZK)
i
ik
i
K.Si ydo
Zodyno
Zinomi
NA :
bu nius
,, u in is
didele
bu na“
SD!
34,
ky ius
,,ky uolis“
SD'
13;
SD?
347.
K.Si ydo
Zodyne
u bi
uZ iksuo a
senesné
biiklé
negu
Lexicon
Li huani-
cum
bei
daba inéje
lie u iy
kalboje.
Ma
eikiausiai
da ybos
galiiné
-/us
a si-
ado
i8
-is/-ys
dél
(z)u
i
(Jo
kamieny
misimo
(plg.
Daik D R
35-36
i
li .),
0
a dazodiniai
ediniai
su
-7s/-ys(-é)
dazniausiai
u i
ka ego ine
ypa ybés
u é-
ojo
eikSme.
Vediniai
su
da ybos
galiiné
-é
§6.
Lie u iy
kalboje
y a
galiinés
-é
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy,
zymindiy
konke¢ius
daik us
i
ne u in¢iy
a i inkamy
y iSkosios
giminés
o my
su
-is/-ys
bei
-/us
(U bu is
1961:
54-55;
Daik D
366-367).
123
Tokiy
ediniy
andame
jau
XVI-XVII
a.
aS uose,
p z.:
g aiks é
,,papuosa-
las“
BB
Pa
11,22
(plg.
g aiks is
,, .p.“
Kel
1881,22;
G
84
i
g aiks us,
-/
,,g azus,
puognus“ BB
1
Moz
3,6;
Vin’
144;
M.Valané;
Nz;
Klp
—
LKZ
III
502),
kdlisés
»zi klés“
SD*
227
(da
D.Posk;
N;
[K],
plg.
Alisé
,,k ei a,
kli8a
koja“
J),
pliké
DP
1719;
SD!
73;
SD?
160,
iesé
,,de8iné
anka“
AK
13,
16;
SP
IT
166;
SD*
343
(da
Su ;
Kos
56;
[K];
D sk;
K ;
A ;
Ki ;
Sdk;
Mlk
—
LKZ
XVI
188).
Sio
ipo
ediniai
a si ado
konk e ejan
ypa ybés
u é ojy
pa adinimas
su
-is/-ys(-é),
plg.
klis¢
ix
Kli8is(-é),
plike
ix
plikis(-é)
ix
. .
§7.
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
*-é-
pasi aiko
i
ki ose
bal y
kalbose,
plg.
la.
smaile
,,smaigalys;
i siné“
(MLLVG
I
163);
V.Maziulis
(PKEZ
I
420-
421)
Siam
da ybos
ipui
p iski ia
i
p .
gudde
(Pusch)
E
586
:
*guda-
,,sulin-
kes“.
I&
biid a dinio
a ikso
*-jo-
a si ado
i
kai
ku ios
i’ es inés
p iesagos,
su
ku-
iomis
da omi
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai.
Vediniai
su
p iesagomis
-ojas/-ojis/-ojys/-ojus,
-oja,
-ienojas/-ienojis/-ienojys/-ienojas
§8.
Labiausiai
papli es
edinys
asa djus,
ku is
Zemaiciy
i
kai
ku iose
pie i-
nése
bei
y inése
aukS ai¢iy
a mése
u i
senesng
o ma
asa 6jas
( ie omis
pa-
si aiko
i
iio
kamieno
a ian as
asa djis,
z .
LKA
III
Zemél.
N .
15),
jau
pa-
eik a
K.Si ydo
Zodyne
(SD'
44;
SD’
85)
bei
Lex
80a.
Ji
iksliai
a i inka
la.
a-
sa ajs
(ME
IV
484-485).
Nemazame
auk& ai iy
a més
plo e
a ojamas
i
edinys
siendjas
(su a-
ian ais
siendjis,
siendjus,
zx.
LKA
III
Zemél.
N .
13),
uZ iksuo as
jau
K.Si y-
do
Zodyne
(SD'
181;
SD?
6,
445),
S.B.Chilinskio
Naujajame
Tes amen e
(M
7,3;
Luk
6,42),
,,Sumoje
E angelijy“
(174s).
M.Daukéos
Pos iléje
(9X)
i
Zie elos
a méje
(Vidugi is
1969:
160)
anda-
me
edinj
y djas.
Daba
jp as a
u
kamieno
o ma
y ojus
Gia
daug
e esné
(DP
31846).
§9.
Ta mése
i
kai
ku iuose
a8 uose
andame
da
panaSios
eikSsmés
NA
augojas
,,laukinis
se ben as“
S ngZ
16,
a izojys
,,a izos
Siaudas“
Rd8;
M k;
Ls;
Kb;
Lp
(LKZ
P
532),
/apojai,,da zo iy
lapai*
L8k
(ZD
85),
ai ojas
,, ai elis“
(papli es
liaudies
dainose),
ugojai
,, ugiy
Siaudai“
K¢;
Nmn
(LKZ
XI
893),
sémendjis
,geguzés
ménuo*
B
765;
N;
[K];
KZ,
seimyndjas
Zem;
T &,
seimy-
ndjus
,,samdinys“
DinZ
(LKZ
XIV
612),
sildjas
K
1
602;
KzR;
G nk;
Rs;
E z,
Sil6jus
,
i zis“
J b
(XTV
794,
795).
Kai
ku iose
(daugiausia
pie inése)
a mése
su
p iesaga
-o/as
(su
a i inkamai
ijo
i
u
kamieny
a ian ais)
im a
da y i
augaly
s ieby
pa adinimus,
plg.
bu/bo-
jas
,bulbienojas“,
uogdjas
,
uogienojas“
i
. .
(LKA
IIT
Zemél.
N .
14).
Jie
u i
a i ikmeny
la iy
kalboje,
p z.:
b iklenaji
,,b uknienojai*,
uog(ul)aji
,,wogie-
nojai*
(LVG
285;
BKGF
69).
124
§10.
Del
p iesagu
-/enis
(su
pas a aja
a meése
aip
pa
e ka ¢iais
da omi
s ieby
pa adinimai)
i
-ojas
mi8imo
a si ado
sudu iné
p iesaga
-/enojas
(i gi
u incia
yo
i
u
kamieny
a ian us),
biidinga
daugiausia
y inems
a méms
(LKA
III
Zemél.
N .
14,
p.
29).
Vedinys
pupienojai
(uz .
pupinaiey
SD’
19,
pupinoiey
SD°
16)
uZ iksuo as
jau
K.
Si ydo
Zodyne.
MaZojoje
Lie u oje
i
kai
ku iose
ki ose
a mése
dalis
p iesagos
-/enojas
e-
diniy
u i
isai
ki a
eikSme,
p z.:
a izienojal
,,a izu
Siaudai“
Lex
46;
B
679;
R;
K;
Lp
(LKZ
I’
531,
plg.
a izojys),
ugiendjai
,, ugiy
Siaudai*
Lex
71a;
Q
305,
418;
B
815;
R
II
294;
K z
124;
N;
J;
,, ugienos“
K;
Gl
(XI
987,
plg
ugojai,
be
plg.
pupiendyai
,,pupy
s iebai“
B
279;
N;
K.
Ma
p iesaga
-/enoyas
siejasi
i
su
p iesaga
-/ena,
su
ku ia
lie u iy
kalboje
dazZnai
da omi
ediniai,
zymin ys
kul i iniy
augaly
aug asias
ie as
(au .
1995:
186).
Galbi
kadaise
g e a
p iesagos
-ojas
egzis a o
i
mo e iSkosios
giminés
ypa-
ybés
u e ojy
pa adinimy
su
-oya,
plg.
dei es
a da
Sénoja
,,.namy
pama y
dei-
e“
(G eimas
1990:
444)
bei
anden a dziams
Kamoja
Ad,
Lankdja
Ob,
Lapo-
ja
Zils
(Vanagas
1970:185),
aip
pa
- oja
:
- ojas,
-éja
:
-éjas
(au .
1993:
38-39).
§11.
La iy
kalbos
a mése
i8liko
i
biid a dZiy
su
-ajs,
p z.:
miglajs
i s
»miglo as
y as“,
ma/ajs
kalnips
,,molingas
kalnelis*
(LVG
284-285;
BGKF
69).
Lie u iy
kalboje
jie
isi
sudaik a a déjo.
Vediniai
su
p iesagomis
-ijas/-ijis/-ijus,
-ija/-ijé
§12.
Jau
XVI-XVII
a.
aS uose
papli es
edinys
ga/ ijas.
Seniesiems
a8-
ams
bu o
bidingi
i
NA
p ekijas
,,pi klys“,
2ak/ijas
(apie
pas a aji
Z .
Daik D R
153),
plg.
da
medijas
BB
1
Moz
10,
9;
25,
27;
Ps
91,
3;
B,
medijis
CI
998,
media
,,medzio ojas“
Lex
51a;
Q
622;
J,
medijeé
,,b akonie ius“
Lex
106;
C
II
984;
,,medziy
agis“
N;
[K],
bep o ija
,,k ailys“
J
bei
a minius
ein/-
Jas,
einija
(uz iksuo as
jau
Lex
57,
69;
C
I
1151),
einijis,
ainijas,
ainija,
ainijus
,, ezimo
dalis,
aininis“
(LKA
I
191;
LKZ
XVI
529,
735-736).
§13.
La iy
kalbos
a mése
iSliko
biid a dziy
su
-is,
p z.:
salijs
,,sii us“,
ma-
djs
,,mole as“,
idijs
,, idu inis*
(LVG
276-277;
BKGF
68).
Lie u iy
kalboje
jie
be eik
iSnyko,
plg.
neben
seniesiems
aS ams
bidinga
biid a dj
iena i-
Jas/ iena iis
,, ienin elis“
(jeigu
ai
ne
i a dziuo iné
bid a dzio
o ma,
plg.
Pa en i
1996:
69)
bei
/aukijas(-a)
,,laukujis“
End
(LKZ
VII
180).
Vediniai
su
p iesaga
-éjas/-éjis
§14.
I§
p adziy
su
Sia
p iesaga
bu o
i gi
da omi
a daZodiniai
ediniai.
An-
ai
i8
médeé
,,miSkas,
gi ia“
pada y as
NA
medéjas/medéjas
MZ;
[K];
Sch
88;
BsM
IT
37;
A
1884,
19;
S
I
345-346;
S.Dauk;
V.Kudi ;
J.Bil;
Pl ;
Sn
(ZD
84;
LKZ
VII
983-984),
medéjis
,,medzio ojas*
N;
Jn,
is
p éké
—
NA
p eké-
Jas/p ekéjas
BB
3
Moz
25,50;
GN
M
13,45;
Ap
18,11;
[K];
S.Dauk;
M.Va-
125
lané;
A
1884,409;
V.Kudi ;
J.Bil;
End,
p ekéjis
,pi klys“
S.S an
(ZD
83;
LKZ
X
598).
Galbi
Gia
p iski ini
i
ediniai
moléjas
,,malejas“
Ds;
Rod
(LKZ
VIII
335)
:
mOlé
,,malimas“,
pju éjas
»pjo éejas*
BB
Ru
2,3; 2,4;
M
13,30;
Q
495;
MK
74;
N;
(d)Vs
(ZD
83;
LKZ
X
45)
:
pja é
,pji is“,
alkéjas
,, alkininkas*
S.Dauk;
NdZ
:
alka.
§15.
La iy
kalbos
a mése
pas ebe a
a dazodiniy
bid a dziy
su
-és,
p z.:
galéjs
,galinis“’.
Va daZodiniy
ediniy
su
*-éjo-
bu a
i
sla y
kalbose,
p z.:
pie .
sl.
d zéjs
,,g ei a
upés
ekme“
:
b zb
,,g ei as“
(S awski
1974:
87).W.P.Schmidas
(1960:
24-26)
anda
a i ikmeny
i
mesapy
kalboje,
plg.
me-
sapu
polaidehias
i
lie.
paldidas,
la.
palaidéjs.
P abal y
kalboje
p iesaga
*-éo-
bu o
j auk a
j
eikéjy
pa adinimy
pa a-
digma.
Be
o,
is o iniu
pozii iu
a dazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
da ybos
galiine
*-jo
y a
i
a i inkami
p iesagos
*
- ajo-
(<*- a+
*-jo-)
ediniai
(Daik D R
112-117).
Kele as
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
p iesagy
a si ado
a iksui
*-jo-
p i-
sijungus
p ie
kai
ku iy
biid a diniy
p iesagu,
kilusiy
i$
*- o-.
Vediniai
su
p iesaga
-y is/-y ys(-é)
§16.
Pi miausia
miné ini
NA
ausy é
,Zieminé
kepu é
su
ausimis“
V d;
Kal
(LKZ
I
504),
a iz is
,, oks
audeklas,
aus as
pe
8
a
10
nyciy“
G g
(I
532),
blak is
,audeklas,
ku io
apma ai
d isiiliai
Skd ;
G g;
P k;
I.Simon
(?
878),
egiy is
,eglu émis
aus as
audinys“
D ,
Lk ;
Lnk
(11
1052),
/ams is
,, ie elé-
mis
aus as
audeklas“
Kos
151;
J;
Klp;
Kl Z;
K1;
B s;
V ;
SIn
(VII
114),
slaky-
és
,, okios
eislés
bul és“
R ,
s/aky is(-¢)
,,Slakuo as
gal ijas“
Kal;
KI
(XIV
1001).
Dauguma
Siy
ediniy
gali
bi i
da
da ybiSkai
susije
su
p iesagos
-y as(-a)
biid a diiais
( .y.
jie
gali
bi i
laikomi
gal inés
-is(-¢)
ediniais),
plg.
ausy as
(-a)
,su
ausimis
(apie
kepu e)“
J;
Kal
(LKZ
I’
503),
blaky as(-a)
,,su
pe So o-
mis“
BzF
100;
P k;
Rdm
(I°
878),
eg/y as(-a)
,,su
eglu émis,
eglé as“
I.Simon;
Vik ;
M j
(II?
1052),
/éms y as/lams y as(-a)
,lams uo as*
BzF
33;
Ms;
Sin ;
T ;
B s
(VII
114),
s/aky as(-a)
,,Slakuo as“
S s;
Pl
(XIV
1000).
§17.
Zemaiciy
a méje
a ojami
ediniai
oky is/ oky ys
» okie is“,
syauly-
is
,,
Siaulie is*
(LKA
II
Zemél.
N .
10,
110).
I§
Lexicon
Li huanicum
(20)
2i-
nomas
edinys
sese y¢iai
,,b oliy
aikai*
(plg.
sese ycia,
Z .
§
21).
Panasia
p iklausymo
eik’me
u i
la.
Ja i is
,,la is“,
aci is
,, okie is“,
au-
i is
,,jaunuolis
i
s e u *
(LVG
387;
DL
239-240).
Galbi
ji
slypi
i
p isy
kal-
bos
asmen a dziuose
(p z.,
Moldi e,
Bludi ,
Waiki e,
z .
T au mann
1925:
1
LVG
280;
Vulane
1986;
Laumane
1989.
126

182)
bei
ie o a dziuose
(p z.,
Lanki en,
Peli e,
Pelky en,
z .
Ge ullis
1923:
257
.).
Ma
p iisy
kalbos
eks uose
né a
uZ iksuo a
deminu y y
su
*
-i jo-.
§18.
A.Nepokupnas
(1985),
emdamasis
p iisy
kalbos
ie o a dZiuose
an-
dama
p iesaga
-ow/ en,
-awi en,
ne
kelia
min j,
kad
sudé iné
p iesaga
*-ou/-
io-
(<*-ouo-
+*-i jo-),
su
ku ia
sla y
kalbose
da omi
é a a dziai,
bu usi
bend a
sla y
i
aka y
bal y
kalby
ino acija.
Ta¢iau
p iesagos
-ow/ en,
-awi en
p isy
kalbos
ie o a dZiuose
galéjo
a si as i
dél
p isisky
o my
lenkinimo
(plg.
lenk.
-owicy)’.
Juo
labiau,
kad
bal y
kalbose
p iesagos
*-ouo-
bid a dziai
y a
labai
e i.
An ai
lie u iy
kalbos
biid a dZiai
/apa as
,,lapo
spal os“, /ina as
»lino
ziedo
spal os“
eikiausiai
pada y i
pagal
sla izmy
uzé as,
ysnia as
pa-
yzdj
(ZD
397).
P isy
kalboje
p iesaga
*-ouo-/-euo-
dazniausiai
jeina
j
ki y
p iesagy
sudé j,
p z.:
acc.
sing.
d iik awingiskan
,,g iez a,
kie a“
(ges engen)
III
119},
nom.
sing.
ginnewings
,,d augiskas“
(gewal ige)
III
85,2
i
. .
(SV
44).
I
Sie
ediniai
ne u i
senosios
p iklausymo,
kilmés
eikimés,
ku ia
iSlaiké
sla y
kalby
biid a dzZiai
su
*-ouo-
(plg.
s.
sl.
Pe o s
:
Pe s
i
s.ind.
Visna-
ah:
Visnuh,
z .
Meje
1951:
275).
§19.
Sla y
kalbose
ediniai
su
*- jo-i gi
dazniausia
u i
p iklausymo,
kil-
més
eik&me,
p z.:
pie .
sl.
BoZi ’s
,,Die o
sinus“,
b a i ’s
»b olio
sinus“
i
. .
(S awski
1976:
55
. .).
Be
o,
Gia
su
Sia
p iesaga
nuo
seno
daZnai
bu o
da omi
asmen a dZiai,
genciy,
ie y
a dai*.
Bal y
(ypaé
lie u iy)
kalbose
Siam
eika-
lui
bu o
dazniau
a ojamas
ki as
p iesagos
*-i jo-
a ian as
*
-ei jo-
(plg.
§24).
§20.
La iy
i
sla y
(kaip
i
lie u iy)
kalbose
y a
keli
ediniai
su
*-i yo-,
i8-
laike
g ynaja
ypa ybés
u é ojo
eiksme,
p z.:
/éni is
,,8il as
pie y
éjas“
:
/éns
»sil as“,
jauni e
,,ma i;
jaunoji;
jaunoji
mo ina;
pamo é“
:
jauns
,,jaunas“
(DL
240);
pie .
sl.
go/i ’s
,
nuogas,
a gsas
Zmogus“
:
go/s
»nuogas“
(S awski
1976:
57-58).
Galimas
daik as,
Sio
ipo
ediniai
u i
a i ikmeny
i
ge many
kalbose,
plg.
s.
ok.
auks .
jungidi
e al
(Mezge
1953).
Taigi
p iesagos
*-i jo-
(<*-i o-
+*-jo-)
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
ei-
kiausiai
y a
bal y,
sla y
i
ge many
kalby
ino acija.
Sios
kalby
g upés
i
su
a iksu
*-so-
im a
da y i
ypa ybés
u é ojy
pa adinimus
(z .
§3).
F.Mezge io
(1953)
bandymas
p iesaga
*-i jo-
susie i
su
ide.
*- jo-
y a
abejo inas.
Veliau
bal y
kalbose
8i
p iesaga
bu o
panaudo a
deminu y ams
(au .
1994:
146-147)
i
eciau
kuopiniams
pa adinimams
(au .,
1995,
187-188)
da y i.
*
Pig.
Ge ullis
1925:
212-13;
Gé nowicz
1974.
>
Vond ak
1924:
598-599;
Rospond
1937;
Taszycki
1946:
27
;
Cu in
1964:
9-92;
Linde
1967:
40-45;
Vaillan
1974:
333
.
127
Vediniai
su
p iesaga
-ycia
§21.
Kelis
edinius
su
Sia
p iesaga
andame
senuosiuose
as uose,
p z.:
b o-
Iycia
,,b olio
duk e“
Lex
20;
C
I
402;
Q
103
( p.
B;
N;
K;
,,pusse é“
JR
69),
ka elycia
,,ka elio
pa ele“
SD!
37;
SD*
72;
SP
I
369
( .p.
N;
[K]),
meske y-
cia/meske ycia
,,meske yko is*
C
I
98
( p.
MZ
II
28;
[K];
Sl;
Ps;
S ;
Paj
-
LKZ
VIII
89),
sese ycia
,,sese s
duk é“
Lex
78;
C
II
527;
Q
474
( p.
MZ;
K;
L;
R ;
,,pussese é“
N;
plg.
se by
sés ié
Z .
Mezge
1953:
118).
Sio
ipo
ediniy
y a
i
a mése,
p z.:
da klycia
»keis ai
apsi aises
Zmogus“
J
1
296,
k4ulycia
,,labai
liesas
zZmogus*
J;
Ms;
»a kliy
kojy
liga
G z;
Kp;
Lk;
Ms
(LKZ
V
432),
kempycia
,,sudzi i es
zmogus“
J
II
75,
ke ycios
,,bu ai“
R
II
370;
N;
K;
J;
Zm
(LKZ
V
609),
/o ycia
,,édzios“
Lp;
M k;
»gi nalo is“
U ;
Vdn;
Kb
(VII
667),
mazgycia
,, inklag
mezgan
a ojama
len ele“
N;
[K];
J,
Zalk ycia
,,zaléio
duk é“
G
122;
A.Ba an,
Ds
(LKZK).
§22.
Nemaza
auks ai¢iy
a més
plo e
su
p iesaga
-ycia
da omos
ne ekéjusiy
mo e y
pa a dés,
p z.:
Bal usdi ycia,
Jankycia,
Pakélkycia
(LKA
II
Zemél.
N .
112,
p.
121-122).
Tokiy
pa a dZiy
uZ a’y a
jau
XVII
a.
Sal iniuose
(Maci-
jauskiené
1991:
263
).
P iesaga
-yc a
u i
i
anden a dzZiai
d iejuose
nesusi-
siekianéiuose
a ealuose:
paciame
pie iniame
Lie u os
plo e
i
Zemai iuose,
p z.:
Ylycia
Smn,
Sa kycia
Lb ,
Kalnycia
K z
(Vanagas
1970:
141-142,
402).
Kai
ku iose
la iy
kalbos
a mése
su
a i inkama
p iesaga
-isa
da omos
iSs e-
kéjusiy
mo e y
pa a dés
(p z.,
Be gmanisa
,,Be gmano
zmona“),
pasi aiko
i
ienas
ki as
bend inis
mo e s
pa adinimas,
p z.:
del e isa
, iukSmada eé“,
é e isa
,audéjo
Zmona“
(LVG
377;
DL
316-317).
§23.
J.O ebskis
(GJL
II
258)
kelia
min j,
kad
p iesaga
-yc a
a si adusi
i8
-y é
dél
ja
i
(j)é
kamieny
miSimo
i
dél
sl.
-/ca
j akos.
Taéiau
pa eik i
duome-
nys
leidzia
many i,
kad
p iesaga
-ycia
gali
bu i
sena.
Kadangi
kadaise
bal y
kal-
bose
su
da ybos
galiine
*-a-
( éliau
ja
iss iimé
gal ine
*-(z)é-)
bu o
da omi
no-
mina
eminina
(au .
1993:
38-39),
ai
isai
gali
bi i,
kad
p iesaga
-ycia
y a
ne
senesné
uz -y é
( y.
*-i ja-
:
*-i jo-
kaip
*- aja-
:
*- ajo-).
Pazymé ina,
kad
i
p eisagos
-a/ é,
-u é,
-i é
a mése
u i
Ja
kamieno
a-
ian as
-ai¢ia,
-ucia,
-iicia,
su
ku iomis
da omos
neiS ekéjusiy
me gaiciy
pa a -
dés,
pa ekusios
jau
j
XVII
a.
Sal inius
(Maciejauskiené
1991:
262
.),
plg.
da
p iesaga
-éc a
(Z .
$39).
An a
e us,
74
i
(7)é
kamieny
mi8imas
i
sla iska
p iesaga
-ica
bei
sla iz-
mas
-iny¢ia
(plg.
au .
1995:
192
i
hib ida
b olickas
,,b olio
sinus“
N)
galéjo
u-
é i
konse uojan j
po eiki,
o
gal
dél
o
p iesaga
-ycia
i8liko
i
labiau
papli o
y y
Lie u oje.
128
Vediniai
su
p iesaga
-/e is/-ie ys(-é)
§24.
Vediniai
su
Sia
p iesaga
pap as ai
u i
p iklausymo
a
kilmés
eikSme.
Ypaé
senas
y a
edinys
okie is/ okie ys(-é),
papli es
isame
auks aiciy
a més
plo e
(LKA
III
Zemél.
N .
10),
uz iksuo as
XVI-XVII
a.
aS uose
(DP
4574);
SD!
94;
Lex
23a; C
I
460)
i
iksliai
a i inkan is
la.
acié is
(ME
IV
492).
NemazZoje
aukS aiciy
a més
dalyje
su
p iesaga
-/e is(-é)
daba
placiai
da o-
mi
asmeny
pa adinimai
pagal
gy enamajq
ie a
a ba
kilmés
ie a,
p z.:
jonisi
kié is,
pane éZzié is,
ilnié is
i . .
(Lenke ici é-No kai iené
1983;
LKA
III
Zemél.
N .
110,
p.
115).
Sio
ipo
ediniai
i gi
gali
bi i
gana
seni,
plg.
galilie is
»Galiléjos
gy en ojas“
B Jn
7,52;
ApD
1,11,
la.
adinénié is
,Rauno
gy en o-
jas“
(LVG
388;
BKGF
98).
§25.
Senuosiuose
aS uose
andame
edinius
p asa/ e is
,,ne ie inis,
ki os
Salies
Zmogus“
DP
8X
( .p.
M.Valan¢é;
A
1884,380;
,,paSalinis
zmogus“
Zml;
»p aei is“
NdZ
—-
LKZ
X
561),
p asalnie is
,,ki os
Salies
zmogus“
SE
2159;
KN
117;
Ch
2
Moz
12,43;
Ru
2,10; B
Luk
17,18,
plg.
da
pasalié is
»s e imas,
pa-
Salinis
Zmogus“
Zem;
Jn&k;
,,i8
ki u
a ykes,
ne ie inis
Zmogus“
Sk
(LKZ
IX
553):
Ta mése
(daugiausia
y y
aukS ai¢iy)
a ojami
da
NA
apylinkié is
T gn,
aplinkié is
,,apylinkés
gy en ojas“
G z;
T gn;
S n
(LKZ
T°
245),
giminié is
,,gi-
minai is*
B
M
6,4;
Ds
(III
310,
plg.
la.
sa ie is
w p.“
LVG
388),
kaimié is
J,
Jauk é is
B z,
laukinié is
»laukininkas,
ikininkas*
Zg;
Skn
(LKZ
VII
180,
181),
sese ié é
,,sese écia“
M k;
P n
(ZD
360),
sodié is ,,kaimie is“
B z
(LKZ
XIII
274),
seimynié is
,namiskis“
S ;
Lkm;
Ad;
T ;
P ng;
,,samdinys“
A.Ba an;
Ds;
MI;
K ns;
Ad
(XIV
609).
Vediniai
su
p iesaga
-ei is(-é)
§26.
Jau
B.Vilen o
E angelijose
(109)
uZ iksuo as
NA
p asalei is
,,s e im-
Salis“
( .p.
S.Dauk;
eikSme
,,a éjiinas,
ne ie inis
zmogus“
papli es
Siau és
Ze-
maiciy
a meje,
z .
LKZ
X
561,
plg.
p asalie is,
z .
§25).
Zemai iy
a méje
andame
i
daugiau
ediniy
su
Siuo
p iesagos
-/e is(-é)
a ian u,
iSlaikiusiu
senajj
d ibalsj
e
p z.:
pasalei is
,,nek ies as
s ecias“
Sd
(LKZ
IX
552,
plg.
pasalié is),
einei is
» ikampis“
$.Dauk;
Sln ,
einei é
,, e-
zimo
dalis,
einis“
G 8]
(XVI
735),
plg.
da
a nei é
(au .
1994:
148)
bei
pa a -
des
Ginei is,
Kiaulei is,
ie o a dj
VyZeiciai
,,Rokiskio
als iaus
kaimas“
(ZD
361),
p .
Mun ilei is,
Swaniey en
(Biiga
1958:
427)
Vediniai
su
p iesaga
-a/ is(-é)
§27.Ypa ybes
u é ojy
pa adinimy
su
Sia
p iesaga
lie u iy
kalboje
iSliko
la-
bai
nedaug.
Ypa¢
senas
edinys
Zemaj is/Zemaicia/
(apie
jo
is o ija
Z .
Zinke i-
129
Gius
1993),
andamas
jau
XIII
a.
p adZios
usy
is o iniuose
Sal iniuose
(Salys
1930:
6-9),
papli es
XVI-XVII
a.
lie u iSkuose
aS uose.
§28.
Senuosiuose
as uose
pas ebé i
NA
p asalai is/p asaldi is
,,a ei is,
s e iméalis“
BB
2
Moz
12,19;
12,48;
20,10;
Joz
8,23;
BP
II
383;
Lex
37a;
C
1
98,
996
( u imas
i
a mése),
é yks ai is
»ipédinis*
DP
5756,
61117, 62028;
SD?
57
(da
Su ;
N;
Gm),
elykai is/ elykdi is
,,Velyky
ma gu is“
Lex
66a;
C
II
186
(papli es
a mése)
bei
p ie
jy
besiglaudzian is
naslai is/naslai is
DP
3073s,
33533,
33658;
SD'
165;
SD*
402;
Ch’
Jn
14,18.
Ta mése
(daugiausia
Zemai¢iy)
andame
da
edinius
b olai is/b olai is
,»b olio
sinus“
Rs;
,,pajaunys“
SI;
Klk;
Sk;
Sml;
Lnk ,
b dlai é/b olai é
,,b olie-
né“
Lz;
,b olio
duk é“
Rs;
,,pame gé“
G k
(LKZ
I’
1068),
gimindi is/giminai-
is(-E)
S.S an;
J
1
432;
K ;
Ld n;
R n;
Ds
(ZD
359;
LKZ
III
309),
gi indi is/gi i-
nai is
,gi ios
gy en ojas;
neiSaukle as
zmogus“
J;
K ;
Rs;
LI
(LKZ
III
341),
kal ai is(-é)
,,kal io
sinus
a
duk é“
J(K ),
kal ai is
,,kal os
gy en ojas“
J,
ka-
aldi is/ka alai is(-é)
,,ka aliaus
sinus
a
duk é“
N;
J;
D
101;
Dks;
Smn
(LKZ
V
258),
ke i okdi is
,,kas
u i
ke i a
dalj
alako“
G
(V
670),
/aukindi-
is/laukinai is
,lauky
gy e ojas“
J;
K ;
Vdk;
E z;
K ;
G ;
,zemai is®
Smk
(VII
180-181),
miskinai is
,misko
a
pamiskés
gy en ojas“
Skn;
Pp;
K
(VIII
289),
namunai é
,,ikininko
duk é“
J;
(d)G k
(VIII
537),
pasalai is(-é)
,,pa8ali-
nis,
s e imas
Zmogus“
Rs;
Pdn;
Uzy;
K 8
(IX
551),
p iesalai is
,,kaimo
paSalyje
gy enan is
Zmogus,
kampininkas“
J;
J b;
VI;
,,i
ki y
eikalus
besikiSan is
zmo-
gus“
G é
(X
688),
sa di is
,,giminai is*
P ng;
D
(XII
233),
sese di is
,,sese s
sinus“
K kl,
sese di é
,,sese s
duk é“
K kl;
Ms
(XII
437),
saindi is
,,anikas“
A&b;
I.Simon;
G ;
Lz
(XIV
150),
é yndi is/ é ynai is/ é ynai is
(papli es
Siau-
és
Zemaiciy
a méje),
é iindi is/ é iinai is/ é inai is
,,ikininko
sinus,
u o
pa eldé ojas
“
(papli es
pie y
Zemaiciy
a méje).
§29.
Kaip
odo
sie
pa yzdziai,
dauguma
ypa ybés
u e ojy
pa adinimy
su
p iesaga
-a/ is(-é)
u i
p iklausymo
kilmés
eik8me.
I8
jy
eikiausiai
kilo
é a-
a dziai
su
-ai is(-é)
(plg.
Ska dzius
1954:
29
.),
kadaise
papli e
dideliame
a-
ka y
Lie u os
plo e
maZdaug
iki
Ne éZio
upés
(Zinke i¢ius
1977;
Maciejaus-
kiené
1977:
160-161).
Véliau
pas a ieji
i o
pa a démis.
Daba
Siau aka iniame
Zemai iy
i
aka iniame
pie y
aukS aiciy
a miy
plo e
su
p iesaga
-a/ is
da omos
neo icialios
ne edusiy
y y
pa a dés,
p z.:
Galdikéi is,
Ke ai is,
Simkéi is
ix
.
(LKA
III
Zemél.
N .
111,
p.
119).
Da
didesniame
Zemai iy
a més
plo e
su
p iesaga
-ai é
da omos
nei8 ekej:isiy
mo-
e y
pa a dés,
p z.:
Liu kdi é,
Bud di e,
Ké isai é
i
. .
(LKA
II
Zemeél.
N .
112,
p.
120).
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
padéjo
pama a
a si as i
i
lie u iy
kalboje
daba
labai
papli usiems
deminu y ams
su
-a/ is(-é)
(au .
1994:
147-148).
§30.
Vienas
ki as
ypa ybés
u é ojo
pa adinimas
su
-a/ is
andamas
i
la iy
y,
kalboje,
p z.:
au ai is
,, au ie is“,
caka ai is
,.ke plé8a,
ke éza“,
puskai is
,,0z-
130
THE
DEVELOPMENT
OF
NOMINA
ATTRIBUTIVA
WITH
THE
AFFIX
*-jo-
IN
LITHUANIAN
Summa y
The
adjec i e
a ix
-jo-
was
in oduced
in o
he
de i a i e
ca ego y
o
nomina
a ibu i a
a
long
ime
ago,
maybe
when
he
Bal ic,
Sla ic
and
Ge manic
languages
had
no
ye
been
sepa a ed
om
he
no he n
dialec
o
Indo-Eu opean,
c .
Li h.
bé is,
La .
bé is
»bey
ho se“,
Se b.-C oa .
m/a
,new
moon“,
Go h.
Aai deis
»Shephe d“.
The
compound
su ix *-i jo
(<
*-i o-
+
*-jo-)
has
equi alen s
in
he
Bal ic,
Sla ic
and
Ge manic
languages
as
well,
c .
Li h.
oky is,
La .
aci is
,Ge man“,
Sou h
Sla .b a i
s
,,b o he 's
son“,
OHG
jungidi
,,cub“.
The
su ix
*-i jo-
has
he
apophonic
a ian s
*
ei -jo-,
*-oi -jo-
in
he
Bal ic
languages,
c .
Li h.
oky is
and
okie is,
La .
aci is
and
acie is
,,Ge man“,
Li h.
gimindi is
and
giminié is,
Li h.
sa di is
and
La .
sa ie is
,, ela i e“.
Ea lie
he
su ix
*-é-jo
ha ing
equi alen s
in
he
Bal ic,
Sla ic,
maybe
Messapic
languages
(c .Li h.
medéas
,,hun e “,
Sou h
Sla .
byzéjs
,,a
quicke
s eam
o
a
i e “,
Massap.
polaidehias)
was
used
o
o
nomina
a ibu i a
and
la e
came
in o
he
de i a i e
ca ego y
o
nomina
agen is.
In
Li huanian
and
La ian
he e
a e
some
nomina
a ibu i a
wi h
he
ano he
ela ed
su ix
*-a-jo-,
c .
Li h.
asa djas
and
La .
asa ajs
,,summe -co n“.
In
La ian
dialec s
he
su ixes
*-4-so-,
*-é-jo
a e
s ill
used
o
o m
no
only
nomina
a ibu i a
bu
also
adjec i es
(c .
miglajs
mis y“,
galéjs
,las “)
which
comple ely
disappea ed
in
Li huanian.
Li huanian
nomina
a ibu i a
wi h
he
o he
su ixes
o igina ed
om
*-jo-
(c .
-ias,
-o is,
-uo is,
-é is
a.0.)
and
wi h
he
de i a i e
lexion
-ius(-é)
ha e
no
equi alen s
in
ela ed
languages.
137