ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Jonas
KLIMAVICIUS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
GERADEJAS,
PIKTADEJAS,
NIEKADEJAS
—
GRYNAI
LIETUVISKI
ZODZIAI
Niekadejas
pap as ai
ikiuojamas,
jei
ik
neuzZmi s amas,
i
ge adéjo
i
pik a-
dejo
g e a.
Tikslumo
i
ik o
aiSkumo
Gia
da
iks a
iek
y éjams,
iek
no min-
ojams.
No malu
bi u,
kad
no min ojai
galé y
em is
y imais
—
sa o
a
kalbos
is o iku.
KPP,
i
ge adéjas
y a
hib .,
i
niekadéjas
—
hib .,
KPP,
ge adéjas
y a
n.
e .
Niekadejas
KPP,
i
KPP,
—nenaudelis,
pik ada ys,
niek(a)da ys.
Pik adéjo
—
nezi-
nia
kodél
—
né a
nei
KPP,,
nei
KPP,,.
Beje,
ne
niekadéjas,
o
pi miausia
pik adéjas
bu y
pik ada ys.
KT
ge adéjas
y a
e .,
niekadéjas
—
hib .
KNK
ge adéjas
el
y a
n.
e .,
niekadejas
—
hib .
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
pa i in ame
Didziujy
kalbos
klaidy
sa aSe
p ie
Zodziy
sanda os
klaidy
p iski i
s e imi
Zo-
dziy
elemen ai
—
2.1.5.
-dejas,
-a
—
daik a a dziy
elemen as,
p z.:
ge adéjas,
-a
=
ge ada ys,
-€;
niekadéjas,
-a
=
niek(a)da s,
-é,
nenaudélis,
-é,
niékSas,
-é:;
pik-
adéjas,
-a
=
pik ada s,
-é.
P ano
Ska dziaus
dak a o
dise acijoje
,,Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al -
li auischen*
(Kaunas,
1931)
niekadéjas
nepa eikiamas,
o
ki i
du
—
ne
isai
ie-
nodai.
Vieno
pab eziamas
hib idiSkumas,
o
lie u iskumo
andamas
ik
po ei-
kis,
ki o
pab éziamas
lie u iskumas,
o
sla iskumo
—
ik
po eikis:
»ge adéja
.Wohl a e *:
<...>.
Zwi e bildung
aus
p.
dob odziej
od.
w .
do6podéi
und
li .
gé as
,,gu “;
wobei
auch
li .
dé i
,,legen“
he angezogen
wu de.
<...>;
pik adéa(s)
»Ubel ii e *:
<...>.
Aus
li .
pik as
,,bése“
und
dé i
legen“
nach
w .
3200611
od.
p.
zlodziej
gebilde .
<...>“.
Bu ina
pasaky i,
kad
a p
u
pi m aky,
ku iais
Ska dzius
emiasi—
A.
B iickne-
io,
A.
Leskieno,
E.
Be neke io,
F
Somme io,
E.
F aenkelio,
—
iks a
K.
Ba-
gos.
O
Bugos
1911
m.
s udijos
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“
(beje,
skelb os
»Lie u iy
au oje“
—
kaip
éliau
i
Ska dzZiaus
dise acija)
sky iuje
,,D ikamie-
niai
sude iniai
daik a a dzZiai
galiinémis
-as
i
-a
ienaskai os
a dininke“
kaip
ik
aiSkinamas
pik a-dejas
i
be a dés
giminés
pik a-déja:
,,
:
pa-deio
aba
pada e
Si ydo
PS
155,,“
K.
Bug
RR
I
216.
Taigi
aiskinama
da ybi’kai
be
jokiy
sla is-
kumu!
I
paai8kin a
ai,
kas
Ska dZiaus
isai
neaiSkinama
i
kas
skolinimu
ne-
paaiskinama:
be a deés
giminés
o my
ge adéja,
pik adéja
galiiné
-a
negali
bi i
is
sla iskos
galiinés
-ej!
O
be a dés
giminés
,,d ikamieniy
sude iniu“
( .
y.
dii i-
niu)
eikéejy
pa adinimy
Biga
en
nu odo
aibe
—
akiplésa,
daugno a,
gal( )zZuda,
ge no a,
nak ibalda,
niek auza,
pasalkanda,
pik Zodzia,
sauno a,
a lamusa,
...
I
58
1912
m.
Bugos
s udijos
,,Li uanica“
sky iuje
,,K
Bompocy
0
xpoHono uu
JIMTOBCKUX
3AMMCTBOBaHHMi
C
pyccKo o“
aip
pa
a gumen uojama:
,,B
cnoBo
nedélia
BBeeHO
é
U3
*de i
,,nenaTb“
(cp.
pa-deio
a ba
pada e
Iupsuy
Sak.
Punk ay
155,,,
pa-dé i
,.nomo aTb“,
ge a-déj-a-s
,,106po-nei“)“
K.
Big
RR
I
346.
Taigi
i
ge adéjas
siejamas
su
dé i
i
konk eGiai
—
jo
eikSme
,,da y i*,
a sek-
a
iS
K.
Si ydo
( ik?)
i
kiek
sa o iSkai
pa eik a:
*dé i
,,.jenaTb“.
Taigi
isai
ne-
ike ai
iSeina,
kad
ge adejas,
pik adéjas
ne
ik
lie u iSki,
be
i
seman iSkai
mo y-
uo i
lygiai
kaip
ge ada ys,
pik ada ys!
Buga
nu ode
pe
umpa
jungini
padeio
aba
pada e
[senuosiuose
aS uose
jung uku
a( )ba
/
alba
sinonimai
jungiami
daZnaij,
be
o,
be
lenkisko
eks o
a i-
ikmens,
nes
émési
ne
1629
m.
d ikalbiu
o iginalu,
o
1884
m.
Richa do
Ga -
be’és
ik
lie u isku
pe spaudu.
1629
m.
o iginale
y a:
Sukie ino
weydus
aw
abiau
negi
o a.
Si di
awo
padeio
aba
pada e
kayp
adaman u
/
akmeni
kieciau i
—
Se ce
Jwe
exynili
iako
didmen
kamien
na wa d 3y
[I
381].
Neuzmi s ina,
kad
e imas
y a
iS
lie u iy,
o
ne
i§
lenku
kalbos!
LKZ
II,
Si o
Si ydo
sakinio
zodzio
dé i
s aipsnyje
né a
(i
LKZ
IL,
né a).
LKZ
I,
di
11.
,,gamin i“,
be
ik
,,(kai
ku iuos
algius)“
—
si ius,
de& as,
ko-
pus us
—
sasaja
su
pag indine
eik8me
aiSki
(o
kopus yu
déjimo
ne
isiSkai
a i-
ma).
Daugiau
pasako
dé i
1.
po eikSmis
,, auk is
kuo,
da y is
pa i Siuje
(ledui,
plu ai
i
k .)“
( aip
pa
asai,
Sa8ui,
niezui)
—
da ymosi
Gia
ik ai
daugiau
negu
aukimosi.
Bene
daugiausia
i
gal
budingiausiai
byloja
dé i
18.
e l.
,,da y is,
a si ik i,
yk i*,
ypa¢
okie
sakiniai:
O as
nuo
o
dedasi
Sal as
ZapySkis.
Mums
nelaimeé
déjosi
—
ap ogé
Da bénai.
Ypaé
nelaimé
deéjosi,
nes
ai
y a
sis eminis
—
pa adigminis
eiskinys,
o
III
asmuo
dedasi,
gausiai
pasi aikan is,
i
i8likes
ik
e leksy as
—
jau
pa adigmos
i imo
pozymis.
Tai
liudija
i
seman ikos
a chaji8-
kuma,
i
elik i8kuma.
I
o ma
des is,
beje,
paliudy a
Sia
eik’me
i
Si ydo:
Teip
des is
su
elinu
( aip
a si inka
elniui)
Punk ai
sakymy
II
70.
Pla esni
sam-
p o a imai
apie
de i
seman ika
Cia
nebi ini,
ik
jdomu
palygin i
su
la .
dé
—
jo
pi myks é
seman ika
sunykusi,
be
dé is
,,da y is“
da
ebé a
ne
ik
ip as inis
lik ies
(a
no ik ),
be
i
pi mykS is
dé ies.
Nemazai,
be
i
ne
iska
pasako
Sio
dalyko
asa.
1939
m.
i8leis oje
kalbos
p ak ikos
knygeléje
,,Kalbos
pa a éjas“,
edaguo oje
A.
Salio
i P.
Ska dZiaus,
ge adeéjo,
niekadéjo
i
pik adéjo
né a.
Taciau
i
P ano
Ska dZiaus
kapi alinéje
s udijoje
,,Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba“
(Vilnius,
1943)
ju
né a,
adinasi,
Ska -
dzius
jy
lie u iskais
da iniais
nelaiké.
O
An anas
Salys?
,,Lie u iu
a’omosios
kalbos
zodyno*
II
knygoje
(Heidelbe g,
1951),
ku ia
suda é
M.
Niede mannas,
A.
Sennas
i
jau
A.
Salys,
niekadéjas,
-o
=
niekada bis,
-bé
—
aigi
pa eikiama
kaip
i
ge adéjas,
-o
=
ge ada is,
- é
(ge adéjys é
=
ge ada ybé)
I
knygoje
(1932),
ku ia
suda é
M.
Niede mannas,
A.
Sennas
i
F.
B ende is.
Kiek
ki aip
y a
III
knygoje,
ku ia
suda é
A.
Sennas
i
A.
Salys
i
ku
Salys
gal
jau
daugiau
bu o
isidi bes
—
pik adéjas,
-o
( e al e )
=
( l .)
pik ada ys,
- é;
pik adéjys é,
-és
( e al-
e )
=
( l .)
pik ada ybé.
San umpa
i .
eiSkia
,, einli auisch
(Hinweis
au
die
59
einheimische
En sp echung
eines
F emdwo es);
ik ai
lie u iSkai*.
Taigi
pik a-
déjas
y a
ik ai
lie u iSkas
a i ikmuo,
be
a
ik ai
s e imybes?
Juk
jis
da
u i
pazyma:
e al e
—
pasenes.
A
Cia
ne a
leksikog a inis
komp omisas
a p
Salio
nuomonés
i
ge okai
jsigaléjusios
no minimo
p ak ikos?
Ne
iek
dél
bi ino
eikalo,
kiek
dél
dalyko
iSsamumo
eikia
is o ija
es i.
K.
Mo kinas
sa o
da be
,,Kons an ino
Si ydo
»Punk y
sakymu*
eiksmazodis
(Indeksas)*
Zodzio
padé i
nu odo
ik
jp as ines
eiksmes
,,pas a y i,
paguldy i;
pagelbé i“,
o
,,pada y i*
—
nepa eikia,
no s
Bigos
miné os
ie os
o ma
padeio
iksuoja
(I
381)
LKK
XX
172.
J.
Baléikonis
1957
m.
apie
Zodj
ge adéjas
(=ge ada ys)
umpai
a s elejo:
To
Zodzio
an a
pusé
,,-déjas*
paskolin a
i§
lenky
kalbos
ZodZio
,,dob odziej*
J.
Balé
RR
II
283.
1978
m.
Baléikonio
aS y
leidinio
i adiniame
s aipsnyje
Al-
donas
Pupkis
i
Vy au as
Maziulis
ge adéjq
ski ia
p ie
hib iduy,
-déjas
laiko
ne
p iesaga
( en
pa ,
30),
aigi
nuo
dé i
a si
a sieja.
Zigmas
Zinke icius
1988
m.
ge adéjq
i
pik adéjq
mini
p ie
,,i ai iausiy
e iniy
i
pe di biniy*
pazymeda-
mas:
,,dél
-déjas
plg.
de i
LKI
III
138.
P ie’
pa
S a aS j
kaip
Filijas
Fogas
pasi odé
Bi u és
KabaSinskai és
,,Lie-
u iu
kalbos
liaudies
e imologija
i
a imi
eiSkiniai*
(Vilnius,
1998).
Ge adejas
labai
umpai
ap a iamas
posky yje
,,Kon aminacijos
i
liaudies
e imologijos
ysys“:
ge a-d-é-as
,,ge ada ys“:
*ge adiejas
(plg.
le.
dob odziej,
s.
b .
dob odej
a .
p.“)
i
dé i
(déjo)*
(81).
Remiamasi
Ska dziumi
i
jo
pi m akais.
Tame
pacia-
me
posky yje
da
ka a
ope uojama
dé i
po eikiu:
,,nedélia,
nedélé
,,sa ai é,
sek-
madienis“
(plg.
s.
b .
nedélja
,, .
p.““)
pa eik as
zodzio
deé i*
(86).
Cia
emiamasi
i
mano
miné a
Bigos
sasaja
(K.
Bug
RR
I
346),
be
nesup as a,
kad
Buga
de i
Gia
pasi elkia
eikSme
,,da y i*
( aigi
ne-délia
mo y uojama
kaip
i
sl.
ne-délja
—
.ne-da a“,
.
y.
ne
da bo
diena!).
,,Liaudies
e imologijos*
sky iuje
bandoma
iesko i
Zodzio
niekadéjas
sla isko
pi ma aizdzio:
,,niekadéjas...“
(plg.
.
niego-
diaj
,, .
p.*
i
k .
sla y
zodzius),
pe di b as
pagal
niékas,
dé i,
y a
igijes
,,kas
niekuo
nekal as,
niekuo
dé as,
nieko
nezinan is
(apie
ka)“
po eikSmj
(LKZ
VOL771
.)"
(27).
Ne eikia
jokiu
sla isku
pi ma aizdziu,
nes
ge adéjas,
pik adéjas,
niekadéjas
y a
lie u i8ki
ZodZiai.
Ju
aiSkinimas
seniai
is igo
nea k eipus
démesio
1)
1
pa-
p as a
ak a
—
be a dés
giminés
o mas
ge adéja,
pik adéja
i
2)
|
Bugos
umpai
(be
aiskiai)
nu ody a
lie u iska
ju
da yba
iS
dé i
,,da y i“.
Sia
ilga
ine cija
da
nu esé
i
KabaSinskai é
—
bene
pi moji
yZusis
paaiSkin i
i
ki a
niekadéjo
eiks-
me
(pasak
jos,
po eiksmi),
be
neisigilinusi
nei
j
Bugos
min i,
nei
j
akademinio
zodyno
duomenis.
Dél
o
man
seniai
knie éjusio
po eik’mio
(sumanymas
nuo
jo
i
p asidejo)
kalbesiu
paskiau.
Daba ,
kad
bu u
i ikinamiau
baig a
ge adéjo,
pik adéjo,
niekadejo
lie u isku-
mo
byla,
eikia
i
an i ezi8kai
pas a s y i.
S a biausias
dalykas
y a
ge adéjo
—
ge ada io,
pik adéjo
—
pik ada io,
niekadéjo
—
niek(a)da io
(i
k .)
pa alelizmas.
60
Tai
eiké u
s a s y i
ne
uo
a eju,
jei
ge adéjas,
pik adéjas,
niekadéjas
bu u
s e-
imybes
—
kaip,
kada,
ku
i
kam
adesi
i
a o i
ge ada ys,
pik ada ys,
niek(a)da-
ys?
O
jei
ge adéjas,
pik adéjas,
niekadéjas
lie u iski,
ai
kam
da
ge ada ys,
pik-
ada ys,
niek(a)da ys?
Ge adeja(s)
i
pik adéja(s)
a mése
i
senuosiuose
aS uose
a ojami
placiau
i
seniau
negu
niekadejas.
LKZ
III
duomenimis,
be a dés
giminés
ge adéja
y a
is
J.
Mo kuno
pos iles,
K.
Si ydo
zodyno
i
,,Punk y
sakymy“,
D.
Kleino
g ama ikos,
ge adéjas
élesnis
—
i§
P.
Ruigio
i
F
Neselmano
Zodyny
(F.
Ku Saicio
zodyne
—
ge adéjis),
aciau
ne
isai
aisku,
ku
i§
ka o
y a
ge adéjys é
—
M.
Pe ke iciaus
ka ekizmo,
K.
Si ydo
zodyno,
S.
B.
Chilinskio
biblijos,
P.
Ruigio
zodyno
i
ge adéjys a
—
J.
Mo kiino
po-
s iles.
I
ge ada is
olygaus
amZiaus
(kiek
siekia
musy
palygin i
neseni
aS ai)
—
M.
Daukéos
pos iles,
ge ada ys é
i
ge ada ymas
—
K.
Si ydo
zodyno.
I§
a miy
ge ada is
nu odomas
pla okai
—
Skapiskis,
Kupiskis,
Joniskélis,
Zemai¢iy
Kal a i-
ja.
AmZininkai,
LKZ
IX
duomenimis,
pik adéja,
pik adeéjas,
pik ada is
(-ys):
pik a-
deja
—
B.
Vilen o,
M.
Daukéos
pos ilés,
J.
Mo kiino
pos ilés,
K.
Si ydo
zodyno
i
»Punk y
sakymy“,
K auzés
zodyno,
pik adéjas
-
M.
DaukSos
pos ilés,
M.
Maz y-
do,
B.
Vilen o,
J.
B e kiino,
S.
Bi ne io,
F
V.
Hako
zodyno,
P.
Ruigio,
FE
Ku -
Saicio
Zodyno
(-is
—
L.
J.
Rézos
biblijos,
S.
Daukan o),
pik adéjys é
—
K.
Si ydo
zodyno;
pik ada is
—
K.
Si ydo
zodyno,
pik ada ys
—-
M.
Dauk&os
pos ilés,
K.
Si -
ydo
zodyno,
pik ada ingas
—
K.
Si ydo
zodyno.
I§
a miy
pik ada ys
nu odo-
mas
ik
Smal ose,
pik ada iau i
—
S aciinuose,
pla esnis
a miskumas
ma omas
iS
i ai iy
élesniu
zodyny
i
a8 y.
Kokio
a ealinio
ge adéjo(s)
—
ge ada io
i
pik adejo(s)
—
pik ada io
a si ibojimo
né a
i
nebu o.
Ski umas
y a
ki as
—
ge ada ys,
pik ada ys
i
pa ys
y a
skaid is,
i
sakoma
ge ada ys e
/
pik ada ys e
da y i,
0
ge adéjo,
pik adéjo
mo y acija
(beje,
seman i’-
kai
olygi)
jau
isblukusi,
jau
nieku
ne iksuo a
ge adéjys e
/
pik adéjys e
padé i,
o
ik
pada y i:
Kada
anas
kam
pada é
ge adéjys a
A moniskés
(LKZ
II).
Zmonés
pada o
ankiai
pik adejys e
dél
menko
pelno
Jonas
Bal oéius-Ge u is
(LKZ
IX).
A
Si as
ski umas
y a
i
ch onologinis?
G ei¢iausiai
—
kai
ge adéjas,
pik adéjas,
zodziui
de i
(be eik)
p a adus
eiksme
,,da y i*,
mo y aci8kai
i8bluko,
a si ado
(a
ik
papli o?)
ge ada ys,
pik ada ys.
No s
as
ch onologiskumas
né a
labai
s a bu,
be
ji
lyg
i
pa i ina
niekadé-
jo
i
niekada io
g e inimas:
LKZ
VIII
duomenimis,
niekadéjas
(-us,
-is)
2.
kas
niekam
e as,
nenaudélis*
iksuo as
élokai
—
M.
MieZinio
zodyne,
A.
Juskos
zodyne
(i§
a miu
—
Duse ose,
Pla eliuose),
3.
,,kas
nieko
im o
neda o,
niekda-
ys,
inginys“
—
P.
Ruigio
zodyne
(i$
a miy
—
P ienuose,
K osnoje),
0
niekada ys
(-is)
2.
,,.kas
da o
k ailys es,
éja aikis,
juokda ys,
pokS ininkas,
iSdaigininkas“
—
M.
Daukios
pos ileje,
K.
Si ydo
zodyne,
aip
pa
F.
Ku Saigio
zodyne
(i8
a miy
—
Me kinéje,
Gied aigiuose,
Zemaiciu
Kal a ijoje),
1.
,.kas
niekus
da o,
inginys,
dyk nas“
—
A.
Ba anausko
i
élesniy
aS y.
Va ian as
niekda ys
1.
.,kas
niekus
isda ineja,
nenaudeélis*
i
2.
,,.kas
niekala
gamina“
zinomas
ik
i8
as y
as eliu.
61
Niek(a)da io
gal
ben
kiek
anks esnio
papli imo
galimi
pada iniai
y a
i
jo
sinonimy
(ski ingai
nuo
ge ada io
i
pik ada io)
gausa,
i
ik
siau as
a
siau o-
kas
ju
papli imas,
i
ka ais
daugia eik’miSkumas:
niékda bis
1.
kas
niekus
di ba,
niekais
uzsiima“
(A.
Ju8kos
Zodynas,
A.
Juskos
dainos,
Gi kalnis)
(i
niekda biuo i
—
Ski snemuné,
Tilzé),
2.
,,dykiné ojas,
dyk inas,
dykaduonis*
(i
niekda bys é
—
F.
Ku Sai¢io
Zodynas),
3.
,,.kas
p as ai
kq
da o,
a ki s nagis*
(J.
Slapelis),
4.
,.kas
k ailioja,
juokda ys,
pokS ininkas*
(RaSomosios
lie u iu
kalbos
zodynas
I);
niékadd bis
(Kupiskis,
Palé ené)
Z .
niekada ys;
niekdi bys
kas
niekais,
ne eikalingais,
nenaudingais
dalykais
uzsiima*
(Kai iai,
M.
Sal-
cius);
niekadi bys
( aS ai)
Z .
niekada ys;
aip
pa
e as
dykada bis
2.
,,kas
nie-
kus
di ba“
(Duse os)
(1.
,,.kas
dykai
di ba“).
Cia
da
eikia
u é i
gal oje
i
seman ikos
am
ik a
neapib éz uma,
p iklausan j
nuo
pi mojo
sando:
leng-
iau
ski iasi
,,.nieko
neda y ojas
—
inginys“
nuo
,,nieky
da y ojo“,
be
Sio
d e-
jopumas
—
,,nieky
—
nedo ybiy‘“
i
,,.nieky
—
menkybiy
a
nesamoniu™,
ne e ai
nusi ina.
Siuo
a z ilgiu
nuo
pik ada io
ski iasi
i
jo
e okas
sinonimas
blog(a)da is
(- s)
,,kas
blogai
da o,
elgiasi“
LKZ
I:
blogas
y a
i
,,nege as“
(a i inka
pik as
—
pik ada ys),
ix
Siaip
ik
,,ne ikes*.
Tadiau
s aipsnio
emai
ai
né a
labai
s a bu.
Galima
da
mes elé i
min i,
kad
niek(a)da io
san ykiams
su
niekadéju
ben
kiek
eik&més
galéjo
u é i
i
ki as
—
da
ne i as
niekadejas.
Be
iek
o.
LKZ
VIII
si o
niekadéjo
nelaiko,
kaip
B.
Kabainskai és
a a,
jau
kalbé o
zodzio
po eiksmiu,
o
p ieSingai:
xniekadéjas
1.
,,kas
niekuo
nekal as,
niekuo
dé as,
nieko
neZinan is
(apie
ka)“.
Be
ai
y a ne
senujuy
a8 y
Zodis.
Tai
né a
koks
naujumo
odiklis
—
gal
iesiog
ema ika
jo
ne eikala o,
gal
Siaip
i§
didziu-
lio
a uodo
i
maisus
nepasem a.
Ta mése
Zinomas
i
aukS aiciy
(be
ne
y u),
i
zemai iu:
Té as
dedas
niekadéju
Joniskis.
[S e é
pieng
i
s o i
kai
niekadéjas
Ma ijampole.
Eina
kaip
niekadéjas,
lyg
niekas
nieko
(lyg
ne
jis
pada e)
Suns-
kai.
Pa s
nulauzé
peilj,
pame é
po
suolu
i
sédi
niekadéjas Se edzius.
AS
ycia
iskq
éziu
i
akis,
o
jin
yli
kaip
niekadéja
Joniskis.
IS
y o
sug izes
namo,
kaip
niekadéjas
su
ki ais
di bau
laukuose
V.
Pie a is.
(Da
liko
ienas
sakinys
iS
LKZ
VIII,
be
paskui
bus
eikalingas).
Tai
a
Gia
eik’més
pap as a
aida
(a
zi i é ume
kaip
LKZ
VIII,
a
p iegin-
gai
—
kaip
B.
KabaSinskai é),
a
jau
enan iosemija,
0
gal
ne
homonimija?
A sakymo
ieSko i
padeda
olesni
duomenys
(ku iy
B.
KabaSinskai e
ne
ne-
mini)
—
pi miausia
xniekadéja
ad .
1.
,,lyg
nieku
nieko*:
Cia
jam
niekadéja
pa-
mazi
be aziuojan
su
sykiu
p adéjo
labai
skaniai
k epe
A.
Sleiche io
,,Li auisches
Lesebuch
und
Glossa “
185.
A éjo
i
sédi
sau
niekadéja
G iskabidis.
AS
eip,
lyg
nieko
nemanydamas,
niekadéja
nuéjau
i
uz ikau
juos
agian
Suda gas
(2.
,,ne y-
Gia“
FE
Ku Saiéio
Zodynas).
K in a
i
akis,
kad
i
daik a a dzio
niekadejas
1.,
i
p ie eiksmio
niekadéja
a ealai
né a
bidingi
sla ybéms
(no s
i
e s inems
a
hib idinéms).
S a biausia
—
isiskai
sup an ama
mo y acija, nei8blukusi
kaip
niekadéjo
2.
i
3.
62

Cia
eikia
j e p i
aiskinima,
kodél
né a
be a dés
gimines
daik a a dzio
nie-
kadeja,
jei
bu o
ge adéja,
pik adéja.
Jei
musy
laiky
nebepasieké
ge adéja,
pik a-
déja,
ai
p ie eiksméjimas
be a dés
giminés
o ma
niekadeéja
gal
da
spa éiau
iss umé
(no s
bend oji
giminé
i
be
o
s iimé
kaip
pa ogesné
—
dis ink y esné).
Lie u iskumo
nuojau a
kele iopai
sus ip ina
i
i i ina
su
nelie u isku
elemen-
u
-dejas
(a sei
aplie u in u)
aiskiai
ne apa in inos
i
nesie inos
os
pacids
eiks-
més
p ie eiksmio
ki os
o mos:
niékdéle
1.
,,be
kokio
ikslo,
nieku
déjesis,
lyg
a si ik inai*:
AS
aip
sau,
niékdéle
E z ilkas.
I
pas
mus
niékdéle
uzsuk
Ju ba kas
(2.
,,slapciomis,
niekam
nema an *:
Kai
jie
isi
susés
algy i,
u
niékdéle
p islink
p ie
lango
i
pasiklausyk,
kq
jie
Snekés
Ski snemuné);
nuleis i
niékdéle
,,nek eip i
demesio“:
Jisai
nuleido
niékdéle
DaukSiai;
niékdéliais
(niekdéliais
J.
Ba ono
zo-
dynas,
1932)
Z .
niekdéle:
1.
Niekdéliais
ims
by
kq
man
i
page ins:
aip
p ie
leng-
esnio
da bo
pas a ys,
ai
pasiys
ku
an
kokio
pusdienio
Zemai é
(2.
Tu
jam
niek-
déliais
pasakyk,
kad
ki i
negi dée y
Gi dZiai);
niékadeliais
,,lyg
nieku
nieko“
(J.
Jab-
lonskis).
Cia
jau
us.
niegodiaj
—
né
paduju.
I
aidos
is
niekadéjo
,.niekda io*
né
su
zibu iu
nema y i.
P ieSingai,
y a
Siy
p ie eiksmiy
d i eiksmys é.
Ne
panasus
(seman iskai)
j
niekadéjq
2.
i
3.
daik a a dis
y a
—
'niékdélis
,,p as as,
ne ikes
daik as,
niekniekis“:
Ne
be
o,
kad
niekdélis
nejkliii y
i
bobai
ku iai
Zemai é;
*niékdélis,
-é
,,dykunas,
inginys“:
Ta
niékdélé
nieko
nedi ba,
ik
inginiauja
Pane-
ezys.
Pasku inis
sakinys
labai
iSplecia
i
a eala
(no s
jis
i
sp ago as).
Daba
laikas
p isimin i
niekadejo
1.
p aleis a
ilius acijos
sakinj:
Nieku
déjes
(kaip
niekadéja)
nu éjau
pas
kaimyng
K éda na.
Jis
idé as
ne
sa o
ie oje,
be
k eipia
musy
démesj
da
iena
eikalinga
k yp imi
—
i
i a dzio
i
daik a a dzio
niekas
(niekai)
azeologija:
'niekas
p on.
de .
—nieku
déjesis
,,lyg
nieko
nepada-
es,
lyg
nieku
nieko,
apsime es“:
J
s ubq
jéjes
sédos
kai
pi m
o
nieku
déjes{is}
p ie
aka ienés
K.
Ju kSaicio
pasakos
11
( aip
pa
y a
F.
Neselmano,
F.
Ku Sai-
cio,
A.
Ju8kos
zodynuose);
niek
(niekué)
dé as
(nedé as)
,.kokiu
no s
eikalu,
nieko
bend a
ne u in is,
nedaly aujan is,
nekal as“:
Bu o
bajo ai is
aikiukas
niekuo
nedeé as,
be
plikis
M.
Valanéius.
Jis
niekuo
nedé as
(nenusidéjes),
nekal as
J.
Jablonskis;
“niékas
sm.
—
nieku
deé i
,,nek eip i
démesio“:
Jis
nieku
déjo,
kad
ana
du na,
by
ik
g azi
S encionys;
'niékai
sm.
pl.
niekai
—
niékais
leis i
(nudé i)
»nek eip i
démesio“:
As
q
ekselj
niekais
nudéjau
Vei e iai.
Taigi
lieka
ik
iSbaig i
$j
niekadéjo
1.,
niekadéja
ad .,
niekdéle,
niek(a)déliais
lie u isko
mo y a imo
seman inj
kompleksa
Zodzio
dé i
eik8miy
i
azeologi-
jos
a i inkamais
duomenimis:
dé i
14.
,,ski i
(kuo)*
<...>]]
,
laiky i
(kuo)*:
A
u
esi
bep o is,
a
mane
uz
bep o j
dedi?
Ka ena.
Ji
bu o
g azuole
dedama
J.
Bal-
cikonis;
17.
,apsimes i,
nuduo i*:
Deda
negi du
T e eéius.
Juoku
déjusis
i
pasa-
kiau
Sa és
[Cia
idé a
i :
Nieku
dejesis
( a um
be
p ieZas ies),
nuéjau
p ie
kaimy-
no
K éda na];
19.
e l.
impe s.
,, ody is“:
Kaip
au
dedas,
a
jis
ge ai
pada é?
Daugeliskis;
dé i
an
juoko
,,laiky i
pajuokai*:
Kq
cia
sa e
dedi
an
juoko
su
ais
niekais!
Da bénai;
kaip
dedamas
,,kas
ne eaguoja,
y a
abejingas“:
Juk
ans
Zmo-
gus
i
y
kaip
dedamas
(ka
no i
jam
da yk,
nieko
nesakys)
Salan ai;
o
dé as
,, am
63
ski as“:
Ta
diena
o
dé a
-
aziuokim,
kad
i
lyn
Pla eliai.
Cia
p ide é y
ne gi
‘démées
(:
dé i)
azeologija:
dél
démés
,,apsimes inai,
ne im ai*:
Del
démeés
di ba
aikis,
.
y.
dél
slis ies
[ .
y.
dél
akiy]
A.
JuSkos
zodynas;
q
déme
da y i
,,apsimes i
ka
da anéiu“:
Ans
da bo
nedi ba,
ik
q
déme
da o
K éda na;
ai
démei
,,Siaip
sau,
a p
ki ko“:
Ans
y
ik
ai
démei,
o
nieko
nedi b
K e inga.
Sj
i odyma
galima
uZ i suo i
,,Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodyno“
II
knygos
ak uo e:
niekadéja
ad .
,,ohne
bes imm e
Absich ,
on
unge ah “
(su
ci uo u
A.
Sleiche io
sakiniu),
niékdéle
ad .
,un e ziiglich,
ungesaum *
(Gia
suklys a
ne u in
pla esniy
duomeny
i
nesup a us
ci uojamo
aS y
pa yzdzio:
Vieng
sykj
jam
pa éjo
j
gal q
min is
ap asy i
isa,
kq
pe gy eno;
aip
jis
niekdéle
paémeé
s alq
i
an
jo
uz aSé
isq
nuo ykj),
niékdéliais
ad .
=
niekdéle.
Taigi
né a
jokiy
s e imu-
mo
pazymy
a
pozymiu,
jokiy
i .
( einli auisch)
a i ikmeny.
Vadinasi,
ik ai
lie u iSka.
Niekadéjas
,nieku
—
nedo ybiu
déjéjas
—
da y ojas
(niekda ys)*
i
,,kas
nie-
kuo
(ne)dé as
—
(ne)laikomas
(?),
(ne)a odan is“
y a
olimos
eikSmeés,
mo y-
uo os
labai
ski ingomis
dé i
eikSmemis,
be
nei
homonimijos,
nei
enan iose-
mijos
Cia
ne eike y
iz elg i.
IS ados
1.
Ge adéjas,
pik adéjas,
niekadéjas
y a
g ynai
lie u iski,
o
ne
kokios
hib idi-
nés
sla ybés.
Be a dés
gimineés
o mos
ge adeéja,
pik adéja
sla iskuma
da o
isai
negalima
—
-a
negali
bu i
iS
sl.
-ej.
An ojo
sando
dé i
eikSmé
y a
,,da y i“,
adi-
nasi,
jie
mo y uo i
kaip
i
ju
sinonimai
ge ada ys,
pik ada ys,
niek(a)da ys.
Dé i
eiksme
,,da y i“
y a
a chajika
—
a sekama
ne
ik
i8
K.
Bugos
da
1911
m.
nu o-
dy o
K.
Si ydo
,,Punk ai
sakymy“
pa yzdzio
padeio
aba
pada e
(1
381),
be
i
iS
dé is
eikSmés
,,da y is“
(O as
nuo
o
dedasi
Sal as
ZapySkis),
aip
pa
ki y
elik-
iniy
seman ikos
duomeny
(i
la .
dé ies
—
g e a
lik ies
a
no ik ).
Ge adéjo
bu imas
gal
kaip
ik
ukdeé
isisk e b i
o
pa ies
modelio
sla ybei
dob od(z)ie-
jus
(sla ybe
dob as
,,ge okas,
didelis“, dob ai,
dob iai
pasiekes
ne
Siau és
auks-
aicius).
Sinonimai
ge ada ys(-is),
pik ada ys(-is),
niek(a)da ys(-is),
seman iSkai
skaid us,
i gi
Zinomi
nuo
seno
—
jie
a si ado
(a
ik
papli o),
kai
ge adéjas,
pik a-
dejas,
niekadéjas,
zodziui
dé i
(be eik)
p a adus
eikSme
,,da y i“,
mo y aciSkai
iSbluko.
2.
Nuomone
(be
j odymy),
kad
niekadéjas
a m.
,,kas
niekuo
nekal as,
nie-
kuo
deé as,
nieko
neZinan is
(apie
ka)“
(Té as
dedas
niekadéju
JoniSkis)
y a
ne-
lie u iSkos
kilmés
niekadejo
po eikSmis
—
da
leng iau
sug iaunama.
Jo
lie u i8-
kuma
emia
p ie eiksmio
niekadéja
1.
,,lyg
nieku
nieko“
(A éjo
i
sédi
sau
nie-
kadéja
G iskabidis)
(2.
,,ne ycia“)
mo y acijos
aki aizdus
lie u iskumas
[,,nie-
ku(o)
dejesis,
nieku(o)
(ne)de as“],
ypac¢
a ian ai
niékdeéle,
niék(a)déliais
1.
,,be
kokio
ikslo,
nieku
déjesis,
lyg
a si ik inai*
(/
pas
mus
niekdéle
uzsuk
Ju ba -
kas)
(2.
,,slapciomis,
niekam
nema an “),
nuleis i
niékdéle
,nek eip i
demesio“
64
(Jisai
nuleido
niekdéle
DaukSiai)
i
daik a a dis
niékdeélis
,
p as as,
ne ikes
daik-
as,
niekniekis“
(niekdélis,
-é
,,dykunas,
inginys“).
3.
S a s an
zodziy
ge adéjas,
pik adéjas,
niekadéjas
no miskumo
dalyka
pai-
sy ina
i
a ku iamo
lie u iskumo,
i
adicijos,
i
s iliaus.
Beje,
niekadéjas
eikime
,kas
niekuo
de as“
bend inéje
kalboje
be eik
ne a o as.
Gau a
1999
01
26
LITERATURA
J.
Balé
RR
Il-
Bal¢éikonis
J.
Rink iniai
aS ai
2,
Vilnius:
Mokslas,
1982.
K.
Bug
RRI
—-
Buga
K.
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i-
os
leidykla,
1958.
KNK
—
Kaip
ne eikia
kalbeé i.
Suda é
Danguolé
Mikuléniené,
Vilnius:
Mokslas,
1991.
KPP,
—
Kalbos
p ak ikos
pa a imai.
Suda é
Aldonas
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
1976.
KPP,
—
Kalbos
p ak ikos
pa a imai.
Suda é
Aldonas
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
KT
—
Kalbékime
aisyklingai.
Suda e
Danguolé
Mikuléniené,
Vilnius,
1990.
LKI
i
—Zinke i€ius
Z.
Lie u iy
kalbos
is o ija
3,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
LKK
XX
—
Lie u iy
kalbos
klausimai
20,
Vilnius:
Mokslas,
1980.
LKZ
I,
—
Lie u iy
kalbos
zodynas
1,
Vilnius:
Min is,
1968.
LKZ
II,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
2,
Vilnius:
Vals ybiné
enciklopedijy,
Zzodyny
i
mokslo
li e a ii os
leidykla,
1947.
LKZ
Il,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
2,
Vilnius:
Min is,
1969.
LKZ
UI
~—
Lie u iy
kalbos
zodynas
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1956.
LKZ
VII
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
8,
Vilnius:
Min is,
1970.
LKZ
IX
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
9,
Vilnius:
Min is,
1973.
GERADEJAS,
PIKTADEJAS,
NIEKADEJAS
—
PURELY
LITHUANIAN
WORDS
Summa y
The
wo ds
ge adéjas
(Eng.
bene ac o ),
pik adéjas
(Eng.
e il-doe ,
w ong-doe ),
niekadéjas
(Eng.
illain,
loa e ,
w ong-doe )
a e
pu ely
Li huanian
and
no
hyb id
Sla onic
bo owings.
The
mea-
ning
o
hei
second
elemen
dé i
(Eng.
pu )
is
o
do,
o
make,
hus
hey
a e
mo i a ed
as
well
as
hei
synonyms
ge ada ys
(Eng.
bene ac o ),
pik ada ys
(Eng.
e il-doe ),
niekada ys
(Eng.
e il-
doe ,
w ong-doe )
( hey
ob iously
e ol ed
o
sp ead
a
he
ime
when
he
mo i a ion
o
he
o me
ones
aded).
The
meaning
make,
do
o
he
wo d
dé i
(Eng.
pu )
is
a chaic,
de i ed
om
he
elics,
hus
he
aded
mo i a ion
mus
ha e
s imula ed
an
in e es
in
hei
o igin,
which
was
likely
o
be
ound
in
Sla onic
languages.
In
Li huanian
dialec s,
he
wo d
niekadéjas
is
known
in
he
meaning
‘ he
one
who
has
done
some hing’
and
hus
is
ob iously
mo i a ed.
I s
‘Li huanian-
ness’
is
suppo ed
by
he
ad e bs
niekadéja
(Eng.
as
i
no hing
has
happened),
niekdéle,
niek(a)déliais
(Eng.
wi h
no
pa icula
pu pose,
as
i
by
chance)
and
he
noun
niekdélis
(Eng.
i le,
a
wo hless
hing)
o
he
same
oo .
65