scieee Open visual document viewer

„Geradėjas“, „piktadėjas“, „niekadėjas“ – grynai lietuviški žodžiai

Jonas Klimavičius

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius GERADĖJAS, PIKTADĖJAS, NIEKADĖJAS - GRYNAI LIETUVIŠKI ŽODŽIAI Niekadėjas paprastai rikiuojamas, jei tik neužmirštamas, į geradėjo ir pikta- dėjo gretą. Tikslumo ir tikro aiškumo čia dar trūksta tiek tyrėjams, tiek normin- tojams. Normalu būtų, kad normintojai galėtų remtis tyrimais — savo ar kalbos istorikų. KPP, ir geradėjas yra hibr., ir niekadéjas — hibr., KPP, geradėjas yra n. vert. Niekadėjas KPP, ir KPP,—nenaudėlis, piktadarys, niek(a )darys. Piktadėjo — neži- nia kodėl — nėra nei KPP,, nei KPP.,. Beje, ne niekadėjas, o pirmiausia piktadėjas būtų piktadarys. KT geradėjas yra vert., niekadėjas — hibr. KNK geradėjas vėl yra n. vert., niekadėjas — hibr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše prie žodžių sandaros klaidų priskirti svetimi Zo- džių elementai — 2.1.5. -dėjas, -a — daiktavardžių elementas, pvz.: geradėjas, -a = geradarys, -ė; niekadėjas, -a = niek(a)darys, -ė, nenaudėlis, -ė, niėkšas, -ė; pik- tadėjas, -a = piktadarys, -ė. Prano Skardžiaus daktaro disertacijoje „Die slavischen Lehnworter im Alt- litauischen“ (Kaunas, 1931) niekadėjas nepateikiamas, o kiti du — ne visai vie- nodai. Vieno pabrėžiamas hibridiškumas, o lietuviškumo randamas tik povei- kis, kito pabrėžiamas lietuviškumas, o slaviškumo — tik poveikis: „geradėja „Wohltater“: <...>. Zwitterbildung aus p. dobrodziej od. wr. do6podėii und lit. géras gut”; wobei auch lit. dėti „legen“ herangezogen wurde. <...>;piktadėja(s) „Ūbeltater“: <...>. Aus lit. piktas „bose“ und dėti , legen nach wr. 320061 od. p. ztodziej gebildet. <...>“. Būtina pasakyti, kad tarp tu pirmtakų, kuriais Skardžius remiasi — A. Brickne- rio. A. Leskieno, E. Bernekerio, E Sommerio, E. Fraenkelio, — trūksta K. Bu- gos. O Būgos 1911 m. studijos „Apie lietuvių asmens vardus“ (beje, skelbtos „Lietuvių tautoje“ — kaip vėliau ir Skardžiaus disertacija) skyriuje „Dvikamie- niai sudėtiniai daiktavardžiai galūnėmis -as ir -a vienaskaitos vardininke“ kaip tik aiškinamas pikta-dėjas ir bevardės giminės pikta-dėja: ,, : pa-deio aba padare Širvydo PS 155,,“ K. Būg RR I 216. Taigi aiškinama darybiškai be jokių slaviš- kumų! Ir paaiškinta tai, kas Skardžiaus visai neaiškinama ir kas skolinimu ne- paaiškinama: bevardės giminės formų geradėja, piktadėja galūnė -a negali būti iš slaviškos galūnės -ej! O bevardės giminės „dvikamienių sudėtinių“ (t. y. dūri- nių) veikėjų pavadinimų Būga ten nurodo aibę — akiplėša, daugnora, gal(v)žuda, gernora, naktibalda, niektauza, pasalkanda, piktžodžia, saunora, varlamusa, ... Ir 58 1912 m. Būgos studijos „Lituanica“ skyriuje „K Boripocy 0 XpoHOJIOTHH JIKHTOBCKHX 3aMMCTBOBaHMII ¢ pyccKoro“ taip pat argumentuojama: „B cioBo nedėlia BBeneHo ė u3 *dėti „nenarTs“ (cp. pa-deio arba padare Illupaun Sak. Punktay 1555 pa-dėti „noMoraTs“, gera-déj-a-s „po6po-nen“)“ K. Bug RR I 346. Taigi ir geradėjas siejamas su dėti ir konkrečiai — jo reikšme „daryti“, atsek- ta iš K. Sirvydo (tik?) ir kiek savotiškai pateikta: *dėti ,,ienatn®. Taigi visai ne- tikėtai išeina, kad geradėjas, piktadėjas ne tik lietuviški, bet ir semantiškai moty- vuoti lygiai kaip geradarys, piktadarys! Būga nurodė per trumpą junginį padeio aba padare [senuosiuose raštuose jungtuku a(r)ba / alba sinonimai jungiami dažnai), be to, be lenkiško teksto ati- tikmens, nes rėmėsi ne 1629 m. dvikalbiu originalu, o 1884 m. Richardo Gar- be'ės tik lietuvišku perspaudu. 1629 m. originale yra: Sukietino weydus faw tabiau negi vota. Sirdi fawo padeio aba padare kayp adamantu | akmeni kieciaufi — Serce [we vezynili iako didment kamieri natwdrd/5y [1381]. Neuzmirstina, kad vertimas yra Iš lietuvių, o ne iš lenkų kalbos! LKŽ II, šito Sirvydo sakinio žodžio dėti straipsnyje nėra (ir LKŽ II, nėra). LKŽ I; dėti 11. „gaminti“, bet tik „(kai kuriuos valgius)“ — sūrius, dešras, ko- pūstus — sąsaja su pagrindine reikšme aiški (o kopūstų dėjimo net visiškai arti- ma). Daugiau pasako dėti 1. poreikšmis „trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.)“ (taip pat rasai, šašui, niežui) — darymosi čia tikrai daugiau negu traukimosi. Bene daugiausia ir gal būdingiausiai byloja dėti 18. refl. „darytis, atsitikti, vykti“, ypač tokie sakiniai: Oras nuo to dedasi šaltas Zapyškis. Mums nelaimė dėjosi — apvogė Darbėnai. Ypač nelaimė dėjosi, nes tai yra sisteminis — paradigminis reiškinys, o III asmuo dedasi, gausiai pasitaikantis, ir išlikęs tik refleksyvas — jau paradigmos irimo požymis. Tai liudija ir semantikos archajis- kuma, ir reliktiškumą. Ir forma destis, beje, paliudyta šia reikšme ir Sirvydo: Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) Punktai sakymų II 70. Platesni sam- protavimai apie dėti semantiką čia nebūtini, tik įdomu palyginti su latv. dėt — jo pirmykštė semantika sunykusi, bet dėtis „darytis“ dar tebėra ne tik įprastinis likties (ar notikt), bet ir pirmykštis dėties. Nemažai, bet ir ne viską pasako šio dalyko tąsa. 1939 m. išleistoje kalbos praktikos knygelėje „Kalbos patarėjas“, redaguotoje A. Salio ir P. Skardžiaus, geradėjo, niekadėjo ir piktadėjo nėra. Tačiau ir Prano Skardžiaus kapitalinėje studijoje „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (Vilnius, 1943) jų nėra, vadinasi, Skar- džius jų lietuviškais dariniais nelaikė. O Antanas Salys? „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ II knygoje (Heidelberg, 1951), kurią sudarė M. Niedermannas, A. Sennas ir jau A. Salys, niekadėjas, -o = niekadarbis, -bė — taigi pateikiama kaip ir geradėjas, -o = geradaris, -rė (geradėjystė = geradarybé) I knygoje (1932), kurią sudarė M. Niedermannas, A. Sennas ir F. Brenderis. Kiek kitaip yra III knygoje, kurią sudarė A. Sennas ir A. Salys ir kur Salys gal jau daugiau buvo isidirbes — piktadėjas, -o (veraltet) = (rlt.) piktadarys, -ré; piktadėjystė, -ės (veral- tet) = (rlt.) piktadarybé. Santrumpa rit. reiškia ,reinlitauisch (Hinweis auf die 59 einheimische Entsprechung eines Fremdwortes); tikrai lietuviškai“. Taigi pikta- dėjas yra tikrai lietuviškas atitikmuo, bet ar tikrai svetimybės? Juk jis dar turi pažyma: veraltet — pasenęs. Ar čia nėra leksikografinis kompromisas tarp Salio nuomonės ir gerokai įsigalėjusios norminimo praktikos? Ne tiek dėl būtino reikalo, kiek dėl dalyko išsamumo reikia istoriją tęsti. K. Morkūnas savo darbe „Konstantino Širvydo „Punktų sakymų“ veiksmažodis (Indeksas)“ žodžio padėti nurodo tik įprastines reikšmes „pastatyti, paguldyti; pagelbėti“, o „padaryti“ — nepateikia, nors Būgos minėtos vietos formą padeio fiksuoja (I 381) LKK XX 172. J. Balčikonis 1957 m. apie žodį geradėjas (=geradarys) trumpai tarstelėjo: „To žodžio antra pusė „-dėjas“ paskolinta iš lenkų kalbos žodžio „dobrodziej“ J. Balč RR II 283. 1978 m. Balčikonio raštų leidinio įvadiniame straipsnyje Al- donas Pupkis ir Vytautas Mažiulis geradėją skiria prie hibridų, -dėjas laiko net priesaga (ten pat, 30), taigi nuo dėti tarsi atsieja. Zigmas Zinkevičius 1988 m. geradėją ir piktadėją mini prie „įvairiausių vertinių ir perdirbinių“ pažymėda- mas: „dėl -dėjas plg. deti“ LKI III 138. Prieš pat švarraštį kaip Filijas Fogas pasirodė Birutės Kabašinskaitės „Lie- tuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai“ (Vilnius, 1998). Geradėjas labai trumpai aptariamas poskyryje „Kontaminacijos ir liaudies etimologijos ryšys“: gera-d-ėj-as „geradarys“: *geradiejas (plg. le. dobrodziej, s. br. dobrodėj „t. p.“) ir dėti (dėjo)“ (81). Remiamasi Skardžiumi ir jo pirmtakais. Tame pačia- me poskyryje dar kartą operuojama dėti poveikiu: „nedėlia, nedėlė „savaitė, sek- madienis“ (plg. s. br. nedėlja „t. p.“) paveiktas žodžio dėti“ (86). Čia remiamasi ir mano minėta Būgos sąsaja (K. Būg RR I 346), bet nesūprasta, kad Būga dėti čia pasitelkia reikšme „daryti“ (taigi ne-délia motyvuojama kaip ir sl. ne-dėlja — „ne-dara“, t. y. ne darbo diena!). „Liaudies etimologijos“ skyriuje bandoma ieškoti žodžio niekadėjas slaviško pirmavaizdžio: „niekadėjas...“ (plg. r. niego- diaj „t. p.“ ir kt. slavų žodžius), perdirbtas pagal niėkas, dėti, yra įgijęs „kas niekuo nekaltas, niekuo dėtas, nieko nežinantis (apie ką)“ poreikšmį (LKŽ VIII 771 t.)“ (27). Nereikia jokių slaviškų pirmavaizdžių, nes geradėjas, piktadėjas, niekadėjas yra lietuviški žodžiai. Jų aiškinimas seniai įstrigo neatkreipus dėmesio 1) į pa- prastą faktą — bevardės giminės formas geradėja, piktadėja ir 2) į Būgos trumpai (bet aiškiai) nurodytą lietuvišką jų darybą iš dėti „daryti“. Šią ilgą inerciją dar nutęsė ir Kabašinskaitė — bene pirmoji ryžusis paaiškinti ir kitą niekadėjo reikš- mę (pasak jos, poreikšmį), bet neįsigilinusi nei į Būgos mintį, nei į akademinio žodyno duomenis. Dėl to man seniai knietėjusio poreikšmio (sumanymas nuo jo ir prasidėjo) kalbėsiu paskiau. Dabar, kad būtų itikinamiau baigta geradėjo, piktadėjo, niekadėjo lietuvišku- mo byla, reikia ir antiteziškai pasvarstyti. Svarbiausias dalykas yra geradėjo — geradario, piktadėjo — piktadario, niekadėjo — niek(a)dario (ir kt.) paralelizmas. 60 Tai reikėtų svarstyti net tuo atveju, jei geradėjas, piktadėjas, niekadėjas būtų sve- timybės — kaip, kada, kur ir kam radęsi ir vartoti geradarys, piktadarys, niek(a)da- rys? O jei geradėjas, piktadėjas, niekadėjas lietuviški, tai kam dar geradarys, pik- tadarys, niek(a)darys? Geradeéja(s) ir piktadéja(s) tarmėse ir senuosiuose raštuose vartojami plačiau ir seniau negu niekadejas. LKŽ III duomenimis, bevardės giminės geradėja yra iš J. Morkūno postilės, K. Sirvydo žodyno ir „Punktų sakymų“, D. Kleino gramatikos, geradėjas vėlesnis — iš P. Ruigio ir F. Neselmano žodynų (E. Kuršaičio žodyne — geradėjis), tačiau ne visai aišku, kur iš katro yra geradėjystė — M. Petkevičiaus katekizmo, K. Sirvydo žodyno, S. B. Chilinskio biblijos, P. Ruigio žodyno ir geradėjysta — J. Morkūno po- stilės. Ir geradaris tolygaus amžiaus (kiek siekia mūsų palyginti neseni raštai) — M. Daukšos postilės, geradarystė ir geradarymas — K. Sirvydo žodyno. Iš tarmių geradaris nurodomas platokai — Skapiškis, Kupiškis, Joniškėlis, Žemaičių Kalvari- ja. Amžininkai, LKŽ IX duomenimis, piktadėja, piktadėjas, piktadaris (-ys): pikta- dėja — B. Vilento, M. Daukšos postilės, J. Morkūno postilės, K. Sirvydo žodyno ir „Punktų sakymų“, Krauzės žodyno, piktadėjas — M. Daukšos postilės, M. Mažvy- do, B. Vilento, J. Bretkūno, S. Bitnerio, E V. Hako žodyno, P. Ruigio, EF. Kur- šaičio žodyno (-is — L. J. Rėzos biblijos, S. Daukanto), piktadėjystė — K. Sirvydo žodyno: piktadaris — K. Sirvydo žodyno, piktadarys — M. Daukšos postilės, K. Sir- vydo žodyno, piktadaringas — K. Sirvydo žodyno. Iš tarmių piktadarys nurodo- mas tik Smalvose, piktadariauti — Stačiūnuose, platesnis tarmiškumas matomas iš įvairių vėlesnių žodynų ir raštų. Kokio arealinio geradėjo(s) — geradario ir piktadėjo(s) — piktadario atsiribojimo nėra ir nebuvo. Skirtumas yra kitas — geradarys, piktadarys ir patys yra skaidrūs, ir sakoma geradarystę | piktadarystę daryti, o geradėjo, piktadėjo motyvacija (beje, semantiš- kai tolygi) jau išblukusi, jau niekur nefiksuota geradėjystę / piktadėjystę padėti, o tik padaryti: Kada anas kam padarė geradėjystą Armoniškės (LKZ 111). Žmonės padaro tankiai piktadėjystę dėl menko pelno Jonas Balvočius-Gerutis (LKZ IX). Ar šitas skirtumas yra ir chronologinis? Greičiausiai — kai geradejas, piktadéjas, žodžiui dėti (beveik) praradus reikšmę „daryti“, motyvaciškai išbluko, atsirado (ar tik paplito?) geradarys, piktadarys. Nors tas chronologiškumas nėra labai svarbu, bet jį lyg ir patvirtina niekade- jo ir niekadario gretinimas: LKŽ VIII duomenimis, niekadėjas (-us, -is) 2. „kas niekam vertas, nenaudėlis“ fiksuotas vėlokai — M. Miežinio žodyne, A. Juškos žodyne (iš tarmių — Dusetose, Plateliuose), 3. „kas nieko rimto nedaro, niekda- rys, tinginys“ — P. Ruigio žodyne (iš tarmių — Prienuose, Krosnoje), o niekadarys (-is) 2. „kas daro kvailystes, vėjavaikis, juokdarys, pokštininkas, išdaigininkas“ — M. Daukšos postilėje, K. Sirvydo žodyne, taip pat FE. Kuršaičio žodyne (iš tarmių — Merkinėje, Giedraičiuose, Žemaičių Kalvarijoje), 1. „kas niekus daro, tinginys, dykūnas“ — A. Baranausko ir vėlesnių raštų. Variantas niekdarys 1. „kas niekus išdarinėja, nenaudėlis“ ir 2. „kas niekalą gamina“ žinomas tik iš raštų raštelių. 61 Niek(a)dario gal bent kiek ankstesnio paplitimo galimi padariniai yra ir jo sinonimų (skirtingai nuo geradario ir piktadario) gausa, ir tik siauras ar siauro- kas jų paplitimas, ir kartais daugiareikšmiškumas: niėkdarbis 1. „kas niekus dirba, niekais užsiima“ (A. Juškos žodynas, A. Juškos dainos, Girkalnis) (ir niekdarbiuoti — Skirsnemunė, Tilžė), 2. „dykinėtojas, dykūnas, dykaduonis“ (ir niekdarbystė — F. Kuršaičio žodynas), 3. „kas prastai ką daro, atkirstnagis“ (J. Šlapelis), 4. „kas kvailioja, juokdarys, pokštininkas“ (Rašomosios lietuvių kalbos žodynas II); niėkadarbis (Kupiškis, Palėvenė) žr. niekadarys; niekdirbys „kas niekais, nereikalingais, nenaudingais dalykais užsiima“ (Kairiai, M. Šal- čius); niekadirbys (raštai) žr. niekadarys; taip pat retas dykadarbis 2. „kas nie- kus dirba“ (Dusetos) (1. „kas dykai dirba“). Čia dar reikia turėti galvoje ir semantikos tam tikrą neapibrėžtumą, priklausantį nuo pirmojo sando: leng- viau skiriasi „nieko nedarytojas — tinginys“ nuo „niekų darytojo“, bet šio dve- jopumas — „niekų — nedorybių“ ir „niekų — menkybių ar nesąmonių“, neretai nusitrina. Šiuo atžvilgiu nuo piktadario skiriasi ir jo retokas sinonimas blog(a)daris (-ys) „kas blogai daro, elgiasi“ LKŽ L, blogas yra ir „negeras“ (atitinka piktas — piktadarys), ir šiaip tik „netikęs“. Tačiau straipsnio temai tai nėra labai svarbu. Galima dar mestelėti mintį, kad niek(a)dario santykiams su niekadėju bent kiek reikšmės galėjo turėti ir kitas — dar netirtas niekadėjas. Bet tiek to. LKŽ VIII šito niekadėjo nelaiko, kaip B. Kabašinskaitės tarta, jau kalbėto žodžio poreikšmiu, o priešingai: xniekadėjas 1. „kas niekuo nekaltas, niekuo dėtas, nieko nežinantis (apie ką)“. Bet tai yra ne senųjų raštų žodis. Tai nėra koks naujumo rodiklis — gal tiesiog tematika jo nereikalavo, gal šiaip iš didžiu- lio aruodo į maišus nepasemta. Tarmėse žinomas ir aukštaičių (bet ne rytų), ir žemaičių: Tėvas dedas niekadėju Joniškis. Išvertė pieną ir stovi kai niekadėjas Marijampolė. Eina kaip niekadėjas, lyg niekas nieko (lyg ne jis padarė) Šuns- kai. Pats nulaužė peilį, pametė po suolu ir sėdi niekadėjas Seredžius. Aš tyčia viską rėžiu į akis, o jin tyli kaip niekadėja Joniškis. Iš ryto sugrįžęs namo, kaip niekadėjas su kitais dirbau laukuose V. Pietaris. (Dar liko vienas sakinys iš LKZ VIII, bet paskui bus reikalingas). Tai ar čia reikšmės paprasta raida (ar žiūrėtume kaip LKŽ VIII, ar priešin- gai — kaip B. Kabašinskaitė), ar jau enantiosemija, o gal net homonimija? Atsakymo ieškoti padeda tolesni duomenys (kurių B. Kabašinskaitė nė ne- mini) — pirmiausia xniekadėja adv. 1. „lyg niekur nieko“: Čia jam niekadėja pa- maži bevažiuojant su sykiu pradėjo labai skaniai kvepėt A. Šleicherio „Litauisches Lesebuch und Glossar“ 185. Atėjo ir sėdi sau niekadėja Griškabūdis. Aš teip, lyg nieko nemanydamas, niekadėja nuėjau ir užtikau juos vagiant Sudargas (2. „nety- čia“ F. Kuršaičio žodynas). Krinta į akis, kad ir daiktavardžio niekadėjas 1., ir prieveiksmio niekadėja arealai nėra būdingi slavybėms (nors ir verstinėms ar hibridinėms). Svarbiausia — visiškai suprantama motyvacija, neišblukusi kaip niekadėjo 2. ir 3. 62 Čia reikia įterpti aiškinimą, kodėl nėra bevardės giminės daiktavardžio nie- kadėja, jei buvo geradėja, piktadėja. Jei mūsų laikų nebepasiekė geradėja, pikta- dėja, tai prieveiksmėjimas bevardės giminės formą niekadėja gal dar sparčiau išstūmė (nors bendroji giminė ir be to stūmė kaip patogesnė — distinktyvesnė). Lietuviškumo nuojautą keleriopai sustiprina ir įtvirtina su nelietuvišku elemen- tu -dėjas (atseit aplietuvintu) aiškiai netapatintinos ir nesietinos tos pačios reikš- més prieveiksmio kitos formos: niėkdėle 1. „be kokio tikslo, nieku dėjęsis, lyg atsitiktinai“: Aš taip sau, niékdéle Eržvilkas. Ir pas mus niėkdėle užsuk Jurbarkas (2. „slapčiomis, niekam nematant“: Kai jie visi susės valgyti, tu niekdéle prislink prie lango ir pasiklausyk, ką jie šnekės Skirsnemunė); nuleisti niekdele „nekreipti dėmesio“: Jisai nuleido niėkdėle Daukšiai; niėkdėliais (niekdėliais J. Barono žo- dynas, 1932) žr. niekdėle: 1. Niekdėliais ims by ką man ir pagerins: taip prie leng- vesnio darbo pastatys, tai pasiųs kur ant kokio pusdienio Žemaitė (2. Tu jam niek- dėliais pasakyk, kad kiti negirdėtų Girdžiai); niėkadėliais ,,lyg niekur nieko“ (J. Jab- lonskis). Čia jau rus. niegodiaj — nė padujų. Ir raidos iš niekadėjo „niekdario“ nė su žiburiu nematyti. Priešingai, yra šių prieveiksmių dvireikšmystė. Net panašus (semantiškai) į niekadėją 2. ir 3. daiktavardis yra — 'niėkdėlis „prastas, netikęs daiktas, niekniekis“: Ne be to, kad niekdėlis neįkliūtų ir bobai kuriai Žemaitė; *niėkdėlis, -ė „dykūnas, tinginys“: Ta niėkdėlė nieko nedirba, tik tinginiauja Pane- vėžys. Paskutinis sakinys labai išplečia ir arealą (nors jis ir spragotas). Dabar laikas prisiminti niekadėjo 1. praleistą iliustracijos sakinį: Nieku dėjęs (kaip niekadėja) nuvėjau pas kaimyną Kvėdarna. Jis įdėtas ne savo vietoje, bet kreipia mūsų dėmesį dar viena reikalinga kryptimi — į įvardžio ir daiktavardžio niekas (niekai) frazeologija: 'niekas pron. def. — nieku dėjęsis „lyg nieko nepada- res, lyg niekur nieko, apsimetęs“: Į stubą įėjęs sėdos kai pirm to nieku déjes(is] prie vakarienės K. Jurkšaičio pasakos 11 (taip pat yra F. Neselmano, F. Kuršai- čio, A. Juškos žodynuose); niekū (niekuo) dėtas (nedėtas) „kokiu nors reikalu, nieko bendra neturintis, nedalyvaujantis, nekaltas“: Buvo bajoraitis vaikiukas niekuo nedėtas, bet plikis M. Valančius. Jis niekuo nedėtas (nenusidėjęs), nekaltas J. Jablonskis; *niėkas sm. — nieku dėti „nekreipti dėmesio“: Jis nieku dėjo, kad ana durna, by tik graži Švenčionys; 'niėkai sm. pl., niekai — niėkais leisti (nudėti) „nekreipti dėmesio“: Aš tą vekselį niekais nudėjau Veiveriai. Taigi lieka tik išbaigti šį niekadėjo 1., niekadėja adv., niekdėle, niek(a)dėliais lietuviško motyvavimo semantinį kompleksą žodžio dėti reikšmių ir frazeologi- jos atitinkamais duomenimis: dėti 14. „skirti (kuo)“ <...>|| „laikyti (kuo)“: Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi? Kartena. Ji buvo gražuole dedama J. Bal- čikonis; 17. „apsimesti, nuduoti“: Deda negirdu Tverečius. Juoku dėjusis ir pasa- kiau Šatės [Čia įdėta ir: Nieku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimy- no Kvėdarna); 19. refl. impers. „rodytis“: Kaip tau dedas, ar jis gerai padarė? Daugėliškis; dėti ant juoko „Jaikyti pajuokai“: Ką čia save dedi ant juoko su tais niekais! Darbėnai; kaip dedamas „kas nereaguoja, yra abejingas“: Juk ans žmo- gus ir yr kaip dedamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Salantai; fo dėtas „tam 63 skirtas“: Ta diena to dėta — važiuokim, kad ir lyn Plateliai. Čia priderėtų netgi dėmės (: dėti) frazeologija: dėl dėmės „apsimestinai, nerimtai“: Dėl dėmės dirba vaikis, t. y. dėl slisties [t. y. dėl akių] A. Juškos žodynas; tq dėmę daryti „apsimesti ką darančiu“: Ans darbo nedirba, tik tą dėmę daro Kvėdarna; tai dėmei „šiaip sau, tarp kitko“: Ans yr tik tai dėmei, o nieko nedirb Kretinga. Šį įrodymą galima užviršuoti „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ II knygos traktuote: niekadėja adv. „ohne bestimmte Absicht, von ungefahr“ (su cituotu A. Šleicherio sakiniu), niėkdėle adv. „unverzūglich, ungesaumt“ (čia suklysta neturint platesnių duomenų ir nesupratus cituojamo raštų pavyzdžio: Vieną sykį jam parėjo į galvą mintis aprašyti visa, ką pergyveno; taip jis niekdėle paėmė stalą ir ant jo užrašė visą nuotykį), niėkdėliais adv. = niekdėle. Taigi nėra jokių svetimu- mo pažymų ar požymių, jokių lr. (reinlitauisch) atitikmenų. Vadinasi, tikrai lietuviška. Niekadėjas „niekų — nedorybių dėjėjas — darytojas (niekdarys)“ ir „kas nie- kuo (ne)dėtas — (ne)laikomas (?), (ne)atrodantis“ yra tolimos reikšmės, moty- vuotos labai skirtingomis dėti reikšmėmis, bet nei homonimijos, nei enantiose- mijos čia nereikėtų įžvelgti. Išvados 1. Geradėjas, piktadėjas, niekadėjas yra grynai lietuviški, o ne kokios hibridi- nės slavybės. Bevardės giminės formos geradėja, piktadėja slaviškumą daro visai negalimą —-a negali būti iš sl. -ej. Antrojo sando dėti reikšmė yra „daryti“, vadi- nasi, jie motyvuoti kaip ir jų sinonimai geradarys, piktadarys, niek(a)darys. Dėti reikšmė „daryti“ yra archajiška — atsekama ne tik iš K. Būgos dar 1911 m. nuro- dyto K. Sirvydo „Punktai sakymų“ pavyzdžio padeio aba padare (1381), bet ir iš dėtis reikšmės „darytis“ (Oras nuo to dedasi šaltas Zapyškis), taip pat kitų relik- tinių semantikos duomenų (ir latv. dėties — greta likties ar notikt). Geradėjo buvimas gal kaip tik trukdė įsiskverbti to paties modelio slavybei dobrod(z)ie- jus (slavybė dobras „gerokas, didelis“, dobrai, dobriai pasiekęs net šiaurės auks- taičius). Sinonimai geradarys(-is), piktadarys(-is), niek(a)darys(-is), semantiškai skaidrūs, irgi žinomi nuo seno — jie atsirado (ar tik paplito), kai geradėjas, pikta- dėjas, niekadėjas, žodžiui dėti (beveik) praradus reikšmę „daryti“, motyvaciškai išbluko. 2. Nuomonė (be įrodymų), kad niekadėjas tarm. „kas niekuo nekaltas, nie- kuo dėtas, nieko nežinantis (apie ką)“ (Tėvas dedas niekadėju Joniškis) yra ne- lietuviškos kilmės niekadėjo poreikšmis — dar lengviau sugriaunama. Jo lietuviš- kumą remia prieveiksmio niekadėja 1. „lyg niekur nieko“ (Atėjo ir sėdi sau nie- kadėja Griškabūdis) (2. „netyčia“) motyvacijos akivaizdus lietuviškumas [,„,nie- ku(o) dėjęsis, nieku(o) (ne)dėtas“), ypač variantai niėkdėle, niėk(a)dėliais 1. „be kokio tikslo, nieku dėjęsis, lyg atsitiktinai“ (Ir pas mus niekdėle užsuk Jurbar- kas) (2. „slapčiomis, niekam nematant“), nuleisti niėkdėle „nekreipti dėmesio“ 64 (Jisai nuleido niekdėle Daukšiai) ir daiktavardis niékdélis „prastas, netikęs daik- tas, niekniekis“ (niekdėlis, -ė „dykūnas, tinginys“). 3. Svarstant žodžių geradėjas, piktadėjas, niekadėjas normiškumo dalyką pai- sytina ir atkuriamo lietuviškumo, ir tradicijos, ir stiliaus. Beje, niekadėjas reikšme „kas niekuo dėtas“ bendrinėje kalboje beveik nevartotas. Gauta 1999 01 26 LITERATŪRA J.Bal¢ RR II — Balčikonis J. Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Mokslas, 1982. K.Būg RR I — Būga K. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatū- ros leidykla, 1958. KNK — Kaip nereikia kalbėti. Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Vilnius: Mokslas, 1991. KPP, — Kalbos praktikos patarimai. Sudarė Aldonas Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. KPP, — Kalbos praktikos patarimai. Sudarė Aldonas Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1985. KT. — Kalbėkime taisyklingai. Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Vilnius, 1990. LKI III — Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 3, Vilnius: Mokslas, 1988. LKK XX — Lietuvių kalbos klausimai 20, Vilnius: Mokslas, 1980. 1KZ1, — Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius: Mintis, 1968. LKŽ II, — Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1947. LKŽ II, — Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Mintis, 1969. LKŽ III — Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. LKŽVIII - Lietuvių kalbos žodynas 8, Vilnius: Mintis, 1970. LKZ IX — Lietuviy kalbos Zodynas 9, Vilnius: Mintis, 1973. GERADEJAS, PIKTADEJAS, NIEKADEJAS — PURELY LITHUANIAN WORDS Summary The words geradéjas (Eng. benefactor), piktadéjas (Eng. evil-doer, wrong-doer), niekadéjas (Eng. villain, loafer, wrong-doer) are purely Lithuanian and not hybrid Slavonic borrowings. The mea- ning of their second element dėti (Eng. put) is to do, to make, thus they are motivated as well as their synonyms geradarys (Eng. benefactor), piktadarys (Eng. evil-doer), niekadarys (Eng. evil- doer, wrong-doer) (they obviously evolved or spread at the time when the motivation of the former ones faded). The meaning make, do of the word dėti (Eng. put) is archaic, derived from the relics, thus the faded motivation must have stimulated an interest in their origin, which was likely to be found in Slavonic languages. In Lithuanian dialects, the word niekadéjas is known in the meaning ‘the one who has done something’ and thus is obviously motivated. Its ‘Lithuanian- ness’ is supported by the adverbs niekadéja (Eng. as if nothing has happened), niekdéle, niek(a)déliais (Eng. with no particular purpose, as if by chance) and the noun niekdélis (Eng. trifle, a worthless thing) of the same root. 65