ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
3-39
Lie u iy
kalbos
ad e balinis
geni y as
is o ines
sin aksés
pozi iu®
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
In
he
ea ly
s ages
o
he
de elopmen
o
he
IE
languages,
he
ad e bal
use
o
he
pa i i e
and
he
abla i al
geni i e
was
de e mined
by
he
seman ic
ela ion
which
he
noun
ph ase
bo e
o
he
e b.
In
he
his o y
o
Li huanian,
we
obse e
wo
dis inc
endencies
in
he
e olu ion
o
he
ad e bal
geni i e.
On
he
one
hand,
wi h
many
ypes
o
e bs
he
geni i e
was
eplaced
wi h
he
accusa i e;
on
he
o he
hand,
he
use
o
he
geni i e
could
also
de elop
in o
a
kind
o
e bal
go e nmen ,
a
syn ac-
ic
ule
being
subs i u ed
o
he
o iginal
seman ic
mo i a ion.
A
ace
o
he
o iginal
seman ic
mo i a ion
unde lying
he
ad e bal
geni i e
is
s ill
p ese ed
in
he
o m
o
he
empo al
geni i e.
The
subs i u ion
o
a
syn ac ic
ule
o
a
seman ic
mo i a ion
is
also
obse ed
in
he
case
o
he
geni i e
o
nega ion,
which
was
o iginally
a
a ie y
o
he
pa i i e
geni i e
bu
became
dissocia ed
om
i .
0.
IVADINES
PASTABOS
0.1.
Labai
i ai ioje
indoeu opieciy
kalby
geni y o
a osenoje
ski iami
pagal
sin-
aksinius
y$ius
du
s a biausi
ipai:
ad e balinis
geni y as,
siejamas
su
eiksmazo-
dziais,
i
adnominalinis
geni y as,
siejamas
su
a dazod iais.
Tu
ipy
diach oniniai
san ykiai
iki
Siol
aiskinami
ski ingai:
ieni
y iné ojai
pi minémis
laiko
ad e bali-
nes
(Delb iick
1893:
308;
B ugmann
1911:
566-567;
F aenkel
1928:
42;
Ho mann,
Szan y
1972:
50-51),
ki i
-
adnominalines
kons ukcijas
(Behaghel
1923:
484;
Hi
1934:
98;
Ku y owicz
1964:
186).
Taciau
neabejojama,
jog
abu
ipai
y a
pa eldé i
ben
jau
iS
ely ojo
indoeu opieciy
kalby
bend ijos
laiko a pio
(plg.
B ugmann
1911:
571;
K ahe
1972:
69;
Haud y
1977:
376;
Vaillan
1977:
80).
Siame
da be
bus
ap a-
iamos
ik
ad e balinés
lie u iy
kalbos
geni y o
kons ukcijos.
I8siaiskinus
ju
senes-
ng
bukle
i
aidos
k yp i,
galima
ike is
ge iau
sup as i
i
ju
diach oninj
y8i
su
adno-
minalinémis
kons ukcijomis.
0.2.
Su
eiksmazodziais
siejamy
linksniy
a osena
indoeu opieciy
kalbose
y a
sma -
kiai
ki usi.
Daba inése
kalbose,
ben
iS
dalies
iSlaikiusiose
mo ologinius
linksniy
ski umus,
ieno
a
ki o
objek inio
linksnio
pa inkima
lemia
pa ies
eiksmazodzio
sin aksinis
junglumas:
dél
sa o
alen iniy
ypa ybiy
eiksmazZodis
dazniausiai
eika-
*
Kadangi
lie u iy
kalbos
duomenys
s aipsnyje
ap a iami
a siZ elgian
j
bend a
indoeu opiediu
kalbu
kon eks a,
linksniai
i
ki i
g ama iniai
iene ai
adinami
lyginamojoje
g ama ikoje
ip as ais
e minais
(p z.:
nomina y as,
geni y as,
ablia y as,
in ini y as
i
pan.).
4
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
lauja
ieno
a
keliy
linksniy
(daugeliu
a ejy
su
p ielinksniais),
ku ie
j ai iose
kalbo-
se
gali
bi i
ie
pa ys
a ba
ski ingi,
plg.
lie.
aldy i
Salj,
us.
up a ija ’
s anoj, ok.
ibe
das
Land
he schen
i
pan.
Senaisiais
indoeu opieciy
kalby
aidos
laikais
eiksmazodziy
san ykiai
su
links-
niais,
ma y ,
bu o
ki okie.
Jau
An oine’as
Meille
y a
pas ebéjes,
kad
indoeu opie-
Giy
sakinyje
zodziai
bu o
daug
sa a ankiskesni
(au onomiski)
i
a p
sa es
siejami
a siz elgian
ij
kiek ieno
ju
sa i a
eiksme.
Su
uo
paciu
eiksmazodziu
galeéjo
ei i
i ai is
linksniai,
des is
koki
p asmés
a spal i
no é a
jais
nusaky i;
jie
bu o
pa en-
kami
pagal
pa ies
linksnio
eiksme,
o
ne
pagal
eiksmazodZio
,, aldyma“'.
Pa yz-
dziui,
sen.
g aiku
kalboje
eiksmazZodis
xi
‘gi dé i’
galéjo
ei i
ienas,
be
jokio
linksnio,
galéjo
bi i
siejamas
su
akuza y u,
eiskian¢iu
gi dima
dalyka
(ExA o
abdqy
Hom.
‘isgi dau
balsa’),
su
geni y u,
eiSkianciu
ga so
Sal ini
(ExA o
ad od
‘isgi -
dau
i§
jo’),
su
da y u,
eiSkianGiu
paski i
(eOyoué e
wo
ExA o
‘p aSan i
mane¢s
<paz.
p aSanciam
man>
isgi dau’);
pasak
Meille ,
akuza y as
a
geni y as
Cia
san-
ykia o
su
eiksmaZodziu
panasiai
kaip
ins umen a
a
ie a
zymin ys
linksniai
(obao
xA o
‘ausimis
gi dziu’,
o xo:
xA w
‘namie
gi dziu’);
plg.
da
Meille
1934:
359;
Meil-
le ,
Vend yes
1952:
576-577;
Humbe
1954:
272;
Schwyze ,
Deb unne
1975:
106.
Taigi
ad.
,,g ama iniai*
linksniai
indoeu opieciu
kalbu
seno éje
da
nebu o
aip
yskiai
a sisky e
nuo
,,konk eciuju“
(Ku y owicziaus
1949
eikiama
p asme)
kaip
élesniais
laikais.
Seman ini
linksniu
ySio
su
eiksmazodziu
pobudj
pa i ino
Ve-
du,
Home o
epy
i
ki y
seniausiai
paliudy u
indoeu opieciy
kalby
y inéjimai
(Haud-
y
1977:
155
.,
178
e c.;
Renou
1965:
231-32;
1952:
355-356;
Chan aine
1953:
12-15,
232,
319-321;
Desnickaja
1984:
100
.,
118,
150;
Neumann
1960;
plg.
da
Ku zo a
1993:
42-44).
No s
okia
linksniu
a osenos
biklé
né
ienoje
indoeu opieciy
kalboje
neé a
i-
sai
issilaikiusi?,
be
ja
ekons uo i
leidZia
senaisiais
u
kalby
laikais
paliudy i
péd-
sakai.
Zinoma,
linksniu
seman inis
sa a ankiskumas
niekada
negaléjo
bi i
abso-
liu us.
VeiksmaZodis,
kaip
pag indiné
p edika o
aiskos
p iemoné,
jau
sa o
eiks’me
eikalauja
ieno
a
keliy
am
ik o
pobidzio
a gumen y
(ak an y),
eiSkiamy
links-
niais.
Taigi
eiksmazodZiai
i
su
jais
siejami
linksniai
pagal
eikSm¢
u cjo
bi i
a p
sa es
de inami>.
Pa yzdZiui,
okie
indoeu opieciu
eiksmazodzZiai
kaip
*d6-
‘duo i’
sa o
eik’me
supona o
ak an us,
eiSkiancius
eiksmo
a likeja
(agen a),
objek a
(pa ien a)
i
bene icien a,
a¢iau
y
ak an y
g ama iné
aiSka
nebu o
g iez ai
api-
b éZ a.
Pa ien as
i ai iose
kalbose
gali
bi i
nusaky as
i
akuza y u,
i
geni y u
p i-
:
Plg.:
,,Une
ph ase
indo-eu opéenne
se
compose
d’un
nomb e
a iable
d’élémen s
impéné ables,
au ono-
mes,
signi ica i s
pa
eux-mémes,
qu’on
appelle
mo s
[...]
(355)
Le
cas
auquel
son
mis
les
complémen s
ne
dépend
pas
du
e be,
mais
seulemen
du
sens
a
exp ime
(358)
[...].
Il
n’y
a ai
pas
en
indo-eu opéen
de
ec ion“
d’un
mo
pa
un
au e,
comme
il
y
en
a
en
la in
pa
exemple;
l’au onomie
du
mo
es
le
p incipe
qui
commande
la
s uc u e
de
la
ph ase
indo-eu opéenne*
(Meille
1934:
355-359).
si
Ne gi
Home o
g aiky
kalboje
g ama izuo as
objek o
akuza y as
daugeliu
a ejy
jau
aiskiai
ski iamas
nuo
.konk e aus“
k yp ies
bei
ikslo
akuza y o
(plg.
De
Boel
1988:
44-65).
Plg.:
,,
The
cha ac e iza ion
o
p edica e
ypes
(‘ e b
ypes’)
is
made
in
e ms
o
(85)
he
,, ame“
o
case-
oles
ha
obliga o y
pa icipa e
in
e en s
(s a es
coded
by
hese
p edica es)
and
con e sely,
he
cha ac e i-
za ion
o
he
a ious
seman ic
case- oles
mus
be
made
in
e ms
o
he
p edica e- ypes
wi h
which
hey
o m
p oposi ions“
(Gi on
1984:
85-86).
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
5
klausomai
nuo
o,
kokj
p asmés
a spal j
no ima
is yskin i,
plg.
lie.
da iau
jam
g i -
dus
/
g iidy;
us.
dial.
dal
emu
chleb
/
chleba,
plg.
ed.
pa
sémam
‘ge i
soma’
i
pa
sémasya
‘ge i
somos’
(Haud y
1977:
377).
An a
e us,
su
*do
eiksmés
eiks-
mazodziu
nei
pe cipien o,
nei
kon en y o
a
ezul a o
eikSmiy
ak an ai
apsk i ai
negalimi.
Indoeu opie¢iu
kalbu
aidoje
pas ebé as
linksniy
sin aksiniy
ySiu
su
eiksmazo-
dziais
s ip éjimas,
ilgainiui
i es
linksniy
a
p ielinksniniu
kons ukciju
aldymu
(plg.
Ku y owicz
1964a:
18,
29;
1977:
141-156,
178;
Desnickaja
1984:
132
.).
Links-
niai,
i$
p adziy
ieni,
paskui
—
su
p ielinksniais,
,,p isi i ino~
p ie
am
ik y
eiks-
mazodZiu
i
ju
pa inkimas
pasida é
p iklausomas
nuo
eiksmazodzio
sin aksinio
a-
len ingumo.
Kokiu
bidu
yko
as
p ocesas,
y a
ienas
i§
s a biausiy
klausimuy,
j
ku j
kol
kas
da
neé a
aiSkiai
a saky a.
0.3.
Kadangi
lie u iu
kalba
y a
ge iausiai
iS
isu
indoeu opieciy
kalby
iki
Siol
iSlai-
kiusi iek
linksniy
o mas,
iek
i
seno ines
jy
a osenos
ypa ybes,
jos
duomenys
uo
klausimu
y a
neabejo inai
eikSmingi.
Ypa¢
p a a u
a k eip i
demesi
i
eiksmazo-
dziu
kons ukcijas
su
geni y u.
S ebin
ad e balinio
geni y o
a osena
lie u iy
kal-
bos
a mése
bei
senuosiuose
aS uose
i
lyginan
su
la iy
kalba
bei
ki omis
gimi-
niskomis
kalbomis,
oliau
nuéjusiomis
sin aksinés
aidos
keliu,
galima
jz elg i
senuosius,
seman ika
g indziamus,
linksnio
ySius
su
eiksmazodzZiais
i
u
ySiu
g ama izacijos
eiskinius.
Siuo
poZii iu
lie u iy
kalbos
linksniy
sin aksé
nebu o
y iné a,
aciau
ligSioliniuose
da buose
y a
sukaup a
daug
e ingu
duomenu
is
da-
ba inés
kalbos
(ypaé
Jablonskis
1957:
554-672;
Senn
1966:
383-440;
Ul ydas,
ed.
1965:
182-210;
1976:
20-78,
458-467,
485-520;
Balke i¢ius
1963;
Sukys
1998;
Pau-
lauskiené
1989:
75-147)
bei
senuju
aS y
(F aenkel
1928;
Palionis
1967:
151-170;
Schmals ieg
1987:
122-272),
g e inamy
su
giminiskomis
kalbomis;
jais
oliau
ban-
doma
pasinaudo i.
0.4.
Lie u iu
kalbos
ad e balinio
geni y o
a osenoje
galima
iSski i
d i
pag indi-
nes
eikSmes.
Pi moji
—
pa i y iné
eikSme
laikoma
nuo
seno es
bidinga
indoeu o-
pieciu
geni y ui.
Pa i y inés
eiksmeés
kons ukcijoms
y a
a imas
neiginio
geni y-
as,
lie u iu
kalboje
i in
ySkiai
g ama izuo as.
An oji
eikSme
—
ablia y ine.
Ta
eikSme
u éjusios
o mos
ki ados
eiské
a ski i
a ba
iSei i
( esp.
iSei ies
aSka).
Kai
ku iose
indoeu opieciy
kalbose
(indoi anénu,
i§
dalies
i aliky)
os
o mos
bu o
i auk os
j
linksnia imo
sis ema
kaip
a ski as
linksnis
—
ablia y as;
ki ose
jos
p isi-
Sliejo
p ie
geni y o
(bal u,
g aiky)
a
da y o
(kel u,
ge many).
Ablia y inés
eiks-
més
o mos
paliko
pédsaky
y iniy
bal y
i
sla u
(i)o
kamieno
linksnia ime:
okiais
pédsakais
laikomas
ienaskai os
geni y as
su
galiine
*-d
(lie.
ilko,
la.
ilka,
s.b.sl.
i ka)*.
Joms
p isisliejus
p ie
geni y o
o mu
pa adigmos,
ablia y iné
(a ski ies)
eiksmé
pasida é
iena
i§
geni y o
eikSmiy.
Senosios
geni y o
eiksmés
i
j ai is
ju
a ian ai
daba
kai
ku
y a
susik yZia e
i
ne
isada
ai8kiai
iSski iami.
”
Sios
o mos
in e p e uojamos
d ejopai.
Vieni
y iné ojai,
a s o aujan ys
adiciniam
podii iui,
Gia
iZid i
nu upéjusi
o man a
*-d
a
*+
(plg.
s.
lo .
GNAIV-OD,
s.ind.
as -a ,
Z .
S ang
1966:
70,
181
su
li .),
ki i
anda
ik
pailgéjusi
kamieno
balsj
(Kazlauskas
1968:
174;
Maziulis
1970:
99-106),
plg.
da
3.1.
6
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
1.
PARTITYVINE
REIKSME
1.0.
T adiciniu
pa i y inés
eikSmés
e minu
adinama
geni y o
a osena
nusa-
ky i
daik o
a
daik u
isumos
daliai
a ba
aiskiai
neapib éz am
daik u
(asmenu)
kie-
kiui.
Tokia
eik’me
geni y as
y a
u éjes
daugelyje
indoeu opie¢iy
kalby
senaisiais
Ju
aidos
pe iodais
(p z.,
go u,
sen.
indu,
g aiky
kalby
paminkluose),
aCiau
ilgainiui
ji
iSblanko
i
geni y o
a
akuza y o
a ojimas
pasida é
p iklausomas
nuo
eiksma-
zodzio
sin aksinio
aldymo.
Pa i y iné
geni y o
eikSmé
da
gana
aiSkiai
ski iama
senuosiuose
sla u
kalby
aS uose,
be
eliau
ja
sma kiai
neu alizuoja
isigaléjes
po-
linkis
nusaky i
geni y u
isus
gy as
bi ybes
zymin¢ius
papildinius.
Jau
ik
likuCiai
pa i y inio
geni y o
kons ukcijy
paliudy i
lo ynu
kalboje
(plg.
Ho mann,
Szan y
1972:
52).
Lie u iu
kalboje
pa i y iné
geni y o
eikSme
y a
iSlikusi
iki
Siy
dieny.
Gana
a i-
ma
lie u iy
kalbai
y a
Sio
linksnio
a osena
la iy
adicinéje
au osakoje
(ypaé
uz-
asy oje
XIX
a.
pabaigoje
i
XX
a.
p adZioje);
no s
daba inéje
la iu
kalboje
pa i y-
inio
geni y o
p ieSp iesa
akuza y ui
i
nomina y ui
daugeliu
a eju
y a
iSdilusi,
be
la iu
kalbos
duomenys
padeda
aiskiau
jz elg i
sin aksinés
aidos
k yp i
bei
pe spek-
y q.
Tokiomis
aplinkybemis
ne
daba iniy
lie u iy
kalbos
a miy
duomenys
y a
s a -
bis
seno ines
geni y o
a osenos
liudijimai.
Jonas
Jablonskis
(1957:
577)
pa i y ine
eikSme
adino
nezymybés
a ba
dalies
eikSme
i
ja
apib eze
aip:
,,
Va dininko
a ba
galininko
ie oje,
jei
ais
linksniais
ne-
no im
pazymeé i,
daug
a
mazZa,
isas
daik as
a
ik ai
jo
dalis
u ima
saky ojo
gal oje,
daZniausiai
jei
daik o
a ba
daik y
bi io
dalis
saky ojo
é
gal ojama,
ne
isas
daik as,
ne isas
daik y
bu ys,
ad
a ojame
sa o
kalboje,
ai
sa o
min ies
daliai
iS eiks i,
nezymybes,
a ba
dalies,
kilm—ka“.
Daba
lie u iy
kalbo y oje
jp as iniu
apo
neapi-
b éz o
kiekio
eikSmeés
e minas.
Juo
gal
ge iausiai
apimama
okios
geni y o
a o-
senos
j ai o e;
be
o,
aiskiai
nusakomas
ski umas
nuo
apib éz o
kiekio
geni y o,
ku j
Jablonskis
(1957: 576)
adino
kiekio
(kiekybés)
kilmininku.
Pa i y ing
eikSme
bandy a
apib éz i
bend iau.
Pa yzdziui,
B ugmannas
ja
adino
s i ies
(Be eich)
eikSme,
odan¢ia,
jog
pasakymas
galioja
ne
isai
a dazZodzio
sa o-
kos
apim¢iai
bei
u iniui
a
iesiog
a dazodzio
sa okai,
o
ik
jos
am
ik ai
s i¢iai,
am,
kas
jai
p iklauso
a
pan.
Si
samp a a
bu o
pe im a
i
ki y
y iné oju,
ji
bu o
aikoma
didelei
ad e balinio
i
adnominalinio
geni y o
a osenos
a eju
i ai o ei
(plg.
Somme
1925:
10;
K ahe
1972:
70
.,
81-83).
Taciau
i$
okios
bend os
i
abs -
ak¢ios
eikSmes
is o iskai
iS es i
konk e esne
eikSme
a gu
a
jimanoma.
Labiau
ike ina,
kad
senesneé
y a
konk e i eikSmé,
ku ia
i
pag is as
pa i y o
e minas.
Pa i y inés
eikSmés pag indu
geni y as,
eidamas
su
ad.
objek iniais
eiksmazo-
dZiais,
suda o
opozicija
akuza y ui
( ado
akmenis
:
ado
akmenuy;
gi déjo
gandus
:
gi -
dejo
gandy),
ka ais
i
ins umen aliui
(p ipildé
duobe
pinigais
/
pinigy),
0
eidamas
su
biisenos
i
jos
kai os
eiksmazodziais
—
nomina y ui
(bu o
akmenys
:
bu o
akmeny;
»Als
ein
G undzug
des
ad e balen
Geni i s
lass
sich
abs ahie en,
dass
die
Aussage
nich
on
dem
ollen
Um ang
und
Inhal
des
Nominalbeg i s
ode
dem
Nominalbeg i
schlech hin
gil ,
sonde n
nu
on
seinem
Be eich,
on
dem,
was
zu
ihm
gehG ,
u.
dgl.
So
en s eh
o
die
Vo s ellung
des
Pa i i en*
(B ugmann
1911:
567).
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
7
sklido
gandai
:
sklido
gandy).
Pi muoju
a eju
pa i y inis
geni y as
adinamas
ob-
jek iniu,
an uoju
—
subjek iniu.
1.1.
Objek iné
a osena
1.1.1.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
giminiSkose
kalbose,
pa i y inis
geni y as
daz-
niausiai
p iklauso
nuo
objek iniy
eiksmazodzZiu.
Jis
u i
ienaskai os
i
daugiskai os
o mas.
Vienaskai os
o mos
zymi
medzZiaga,
mase,
ku ios
am
ik a
kiekj
lie¢ia
eiks-
mas
( algé
duonos,
pi ko
cuk aus,
ado
aukso,
da e
mil y...),
a ba
abs ak esnius
daly-
kus,
mas omus
ne
isa
apim imi
( u éjo
p ogos
/
d asos,
pa y é
skausmo,
eiké
laimés...).
Daugiskai os
o mos
zymi
skaiciuojamus
konk e¢ius
daik us
(ga o
pinigy,
pi ko
bul-
iy,
ado
a ieciy,
da e
Zaisly...)
a ba
abs akcias
sa okas
(ga o
pa a imy,
ado
malo-
numy,
da e
nu odymy...).
VeiksmazodzZiai,
su
ku iais
siejamas
pa i y inis
geni y as,
dazZniausiai
zymi:
(a)
u éjima,
ga img
bei
da ima
a
p a adima
( u é i,
gdu i,
as i,
im i,
g iéb i,
diio i,
pi k i,
eik i...):
Tu iu
as
da
os
d obés
DG;
Jei
u ési
pinigy,
ai
u ési
i
d augy
MRC;
A elé
bliauna,
kol
Sieno
gauna
VL;
Duonikés
ga au
SRD;
Uzlipk
an
g ycios
—
gal
asi
kokiy
lasiniy
Kp;
Mokslas
ima
pinigy
Gs;
Duok
ai
Zemei
méslo
E ;
Pi kai
Zu y,
pi k
i
pipi y
PPR
226;
Imk
kep ienés,
imk
su io,
s ies o
KZR:
(b)
su okima,
pa y ima,
Zinojima,
in o macijos
ga ima
bei
pe eikima
(ma y i,
gi dé i,
klausy i,
Zino i,
moké i,
moky i,
skai y i,
saky i...):
Tu
mies e
bu ai,
gal
kokiy
gi dy
gi déjai?
L8;
Ana
ai
Zinojo
pasaky
Ks;
Da bo
moka,
i
ko
daugiau?
LNK ;
Skai é
en
kokéiy
dalyky
SRAG
IT
281;
Saké
man
apie
a e
blogy
naujieny
DKS;
(c)
algyma,
gé ima,
aga ima
i
pan.
( dlgy i,
és i,
gé i,
agdu i,
skandu i...):
Jei
u
pieno
algysi,
pe
Velykq
po
pecium
uzda ysiu
Kp;
Esk,
zi geli,
a izéliy
VL;
Be
ki i
yloms
susiséde
ge ia
abako
DONPP
60;
Ragauna
misos,
Ziii i,
a
bus
ge as
alus
Os;
P a’om
skanau
musy
s ies o
UzP;
(d)
i ai ius
ki us
eiksmus,
ku ie
gali
eik i
am
ik a
daik y
a
asmeny
kiekj
(nés i,
éi i,
be i,
sé i,
i i,
kép i,
dé i,
da J i...):
Aug
ie elé,
Zaliuoja,
Zyd
bal ai,
nek
juody
uogy
N
34;
Si an
galan
g ycios
ai
ezé
Zemiy
i
Z y o
SLM;
Be k
smélio
on
duobén
D sk;
Séda o
i
kanapiy
buéiam
pasdi b
DG¢;
Vi iau
mesos
pie um
Kp;
Su a kuok
bul es,
blyny
kepsim
VK;
Dékis
s ies o,
ne algyk
sausos
duo-
nos
Kp
(daugiau
pa yzdziy
Z .
Jablonskis
1957:
578-579;
F aenkel
1928:
42-47;
Bulygina
1959:
96-107;
Senn
1966:
393;
Ul ydas,
ed.
1976:
24-26,
461;
G enda
1979:
33-38;
S amba y é
1996:
39-47;
Sukys
1998:
102-107).

8
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
1.1.2.
Pa i y inis
geni y as
su
a i inkamu
eikSmiy
eiksmazodzZiais
plaCiai
paliudy-
as
i
senuosiuose
aS uose;
e s iniuose
eks uose
jis
daugeliu
a ejy
a ojamas
ne-
p iklausomai
nuo
o iginalu:
(a)
ghis
...
ischszabaia
Welbludus,
i
dawe
iemus
Schaudu.
(nub .
-s)
i
pascha o
B B
|
Moz
24,32
(
gab
jnen
s o
nd
u e
LB);
dowanoio
iam
Aukso,
Kadilo
i
My o
( ais.
i§
Auksa,
Kadila
i
My a)
BRB
MT
2,11
(schenck en
im
Gold,
Wey auch
und
My hen
LB);
Diews
p ikel
debessis
dangaus/
Teikdams
Zemei
Li aus
Mz
241,,
(Qui
ope i
coelum
nubibus,
e
pa a
e ae
plu iam
MCH
303);
(b)
P isakimu
szinai
BRB
Lx
18,20
(Manda a
nos i
VuLG;
Du
weisses
die
Gebo
wol
LB);
weisdek
mana
anku
B P,,
43,
_,3
Szmones
szwalga
o
isch
olo
Jos 36,25
(Die
leu e
schawens
on
e ne
LB);
ku e
bila
esch
nepe maniau,
os
klausiausi
BRB
Jos
29,16
(welche
sache
ich
nich
wus e/
die
e o sche
ich
LB)°;
(c)
a eik
sche,
i
walgik
os
diinos
BRB
Ru
2,14
(mache
dich
hie
he zu/
nd
iss
des
b ods
LB);
o
ki i
api ikdami
i is,
biloio
Apsigie e
saldaus
Wino
BRB
A p
2,13
(Sie
sind
ol
s isses
weins
LB;
mus o
pleni
sun
is i
VULG);
ki s
plescha/
i
su b
k auio
a imoio
sawa
B P,
472,;
(d)
Neschki
sche
Szuwu
BRB
Jn
21,10
(B inge
he
on
den
Fischen
LB);
I
pada e
wissokiu
S o ku
11
Moz
38,3
(Vnd
mach
alle ley
ge e e
LB);
Eiki e,
i
nupi ki e
mumus
Iawu
I
Moz
42,2
(ziehe
hinab/ nd
keu e
ns
ge eide
LB);
saugoke
(i8
-kie )
mano
P isakimu
B B
Jon
14,15
(hal e
meine
gebo
LB).
1.1.3.
La iu
au osakoje
pa i y inis
geni y as
da
aiSkiai
paliudy as
su
(a)
i
(b)
g upiy
eiksmazodzZiais,
plg.:
duod...
man
maizi es
( a .:
maizi i)
‘duok
man
duonelés’;
ku
jimsim
naudys
‘ku
imsim
pinigu’;
@ a
klausisie
‘ e o
(balso)
klausysi ’;
laz
es
e is
( a .:
e i)
likuojuos
‘kad
a§
a es
zili eciaw’
(Endzelins
1951:
§
394.3,
6).
Taciau
su
(c)
i
(d)
g upiy
eiksmazodZiais
geni y as
jau
dazniausiai
siejamas
ik
ada,
kai
jie
u i
pilnio
eikSmes
p ieSdelius
(p z.:
maizes
piédusi
‘duonos
p isi alge’,
alus
piedzé usi
‘alaus
p isigé e’,
piebe am...
udzu
‘p ibe iam
ugiy’
(Endzelins
ib.,
plg.
Be gmane
e.a.,
ed.
1959:
394).
Kai
geni y as
a ojamas
kaip
y aujancio
akuza y o
a ian as,
seman iné
Siu
linksniy
p ieSp ieSa
la iu
kalboje
iSblesusi
(Ga e s
1993:
101).
1.1.4.
Lie u iy
kalbos
pa i y inis
geni y as,
eidamas
su
isy
Cia
suminé u
g upiu
eiksmazodziais,
p ieSinamas
akuza y ui
kaip
zymé as
opozicijos
na ys,
ku io
ski-
iamasis
pozymis
y a
neapib éZ o
kickio
eikSme,
p z.:
émé
mésq
/
mésos,
ma é
pauks-
Cius/pauksciy,
gé é
pienq
|
pieno,
bé é
g iidus
|
g iidy,
plg.
Die as
da e
gied a,
Die as
duos
i
lie aus
DAUK.
Geni y o
o ma
Gia
lemia
ne
eiksmazodzZio
junglumas,
be pa-
¢iam
linksniui
bidinga
pa i y ine
eikSme.
Ka u
pas ebimas
i
eiksmazodzio
bei
linksnio
o mu
seman inis
de inimas.
Anaip ol
ne
su
isais
anzi y iniais
eiksma-
zodziais
akuza y o
i
geni y o
p ieSp ieSa
y a
galima.
Pas ebe a,
kad
pa i y inj
geni y-
a
dazniau
links ama
sie i
su
eiksmazodZiais,
zymin¢iais
ienka inj,
eciau
—
ka o-
inj
eiksma
(S amba y é
1996:
47).
An a
e us,
su
pa i y iniu
geni y u
nesiejami
eiksmazodziai,
eiSkian ys
eiksmus,
ku iy
objek ai
negali
bi i
skaidomi
(mylé i,
ge b i,
2
Plg.
Danieliaus
Kleino
pas aba
apie
d ejopa
eiksmazodzio
klausy i
a ojima
izinés
pe cepcijos
eiks-
me:
su
akuza y u
(Klausy i
Zodi
Diewo)
i
su
geni y u
(Klausy i
Zodzio
Diewo)
KIG
152.
Placiau
apie
klausy i
su
akuza y u
i
geni y u
Z .
F aenkel
1928:
72-73.
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITY
VAS
|
9
még i)
a
eikiami
ik
am
ik a
apim imi
(s éikin i,
judin i,
Idido i...).
Taciau
i
ada,
kai
eiksmazodzio
eiksme
leidzia
ji
sie i
su
skaidomo
objek o
dalimi
a
am
ik u
objek y
kiekiu,
daznai
a ojamas
ik
akuza y as.
Pa yzdziui,
pa i y inis
geni y as
ne a ojamas
(a
nebe a ojamas)
su
nep iesdéliniais
eiksmazodzZiais
a dy i,
baidy i,
blizgin i,
dazy i,
di b i,
d asky i,
d ilkin i,
gany i,
gaudy i,
ge b i,
g éb i,
g idu i,
kapo i,
kas i,
ki s i,
maisy i,
még i,
mylé i,
du i,
a3y i,
skijs i,
s a y i,
eis i
i
daugeliu
ki u.
1.1.5.
Y a
duomenu,
leidzianciy
many i,
jog
del
akuza y o
apibend inimo
seman i-
niam
objek ui
(pa ien ui,
kon en y ul)
eikS i
pa i y inio
geni y o
a osena
daba -
ineje
kalboje
y a
ge okai
susiau éjusi.
Senuosiuose
aS uose
pa i y inis
geni y as
ka ais
andamas
i
ais
a ejais,
ku
bend iné
kalba
jau
y a
apibend inusi
akuza y a.
G e a
akuza y o
pa i y inis
geni y as
senojoje
lie u iu
kalboje
a o as
su
ad.
e ba
memo iae:
a min i,
miné i,
uzmi s i
i
pan.:
Ponas
a simines
es /
musu
Mz 464,
,(De
HERR
dencke
an
uns;
Dominus
memo
ui
nos i
MCH
526);
Tada
a miné
Pe as
szodziu
Iesaus
( ais.
is
Ch <is >aus)
B B
M
26,75
(Da
dach e
Pe us
an
die
wo
Ihesu
LB);
a mink
awo
su inkimo
RPs
74,2
(gedenck
an
deine
Gemeine
LB);
O
a mink
manes
BRB
I
Moz
40,14
(Abe
gedencke
meine
LB);
Augiwe
pik a/
i
waiko
sawa
uszmi sch
B P,,
481,,;
aZumi szk
Znoniu
awo,
i
namu
ewo
awo
(a
zapom-
ni
na odu
wego,
y
domu
oyca
wego) SP,
3,,
5,
(plg.
su
dalyky
isuma
eiskianciu
akuza y u:
ne
gali
wissa
kosani
a min i
BRP,,
357,,;
g ekus
musu
wysus
szmi sk
Mz
54,,)’.
Tokia
geni y o
a osena
ge ai
iSlaiky a
Donelai¢io
aS uose.
Su
eiksmaZodziais
a (si)min i,
(pa)miné i
‘p isimin i’,
pami s i
juose
a ojamas
ik
geni y as,
p z.:
a mena
Die o
DONZR
401;
a simyk
sa o
galo!
RG
25;
éesnies
bei
lapés
ankiai
minejo
LG
35;
misy
bedy
paminéjai
VD
236;
jo
kasdien
pamine y
VD
169;
da bo
sa o
pami s a
VD
584.
Taciau
su
uzmi s i
siejamas
ne
ik
geni y as,
be
i
akuza y as,
plg.:
dangaus
uzmi ses
imasi
Sauks q
RG
302;
kaimynq
ge q
uzmi s i
LG
10.
Geni y o
a osenos
su
Siais
eiksmazodZiais
liekany
pasi aiko
i
a mése,
ypaé
a-
dicinéje
au osakoje,
plg.:
Ve ké
sesy é,
a simindama
b olycio
Ki D
340;
Uzmi so
ki io
ledui
p aki s i
S N;
AZmi so
sa o
me gelés
AD.
Geni y a
Cia
baigia
iSs um i
akuza y as,
i
seman iné
Siu
linksniy
p ieSp ieSa
y a
is-
dilusi.
Taciau
pa i y ing
eikSme
iki
Siol
y a
kai
ku
iSlaikes
skaiciuojamus
daik us
7
Geni y o
i
akuza y o
a ojima
su
eiksmazodZiais
a min i,
uZmi s i
minéjo
jau
Danielius
Kleinas:
a menu
Zodzi
i
Zodzius,
uZmi sk
nami
i
namus
KIG
152.
Daugiau
pa yzdziy
z .
F aenkel
1928:
78;
Palionis
1967:
154.
Apie
pa i y inj
geni y a
su
a i inkamos
eiksmés
eiksmazZodzZiais
giminisky
kalby
(sla u,
ge many,
lo ynu,
g aiku,
s.
indy)
senuosiuose
paminkluose
z .
B ugmann
1911:
590-591;
Ho -
mann,
Szan y
1972:
81,
su
li .;
Schwyze ,
Deb unne
1975:
108.
10
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
zymin¢éiy
daik a a dziy
daugiskai os
geni y as
su
p ieSdéliniais
eiksmazodzZiais
a si-
mi i i,
p isimini i,
p z.:
Te a
a siminé
isokiy
nuo ykiy
VLKV
(plg.
A siminiau
isus
miisy
nuo ykius).
1.1.6.
Su
eiksmazodzZiais
adin i,
Saik i,
Zadin i,
eiskianGiais
k ie ima,
senuosiuose
aS uose
g e a
akuza y o
a o a
i
geni y as
be
pas ebimos
ki akalbiy
Sal iniy
j a-
kos,
p z.:
assai
Elioschiaus
wadin
VEE
210,
(De
u e
dem
Elias
LB
M
27,47;
Eliam
oca
is e
VULG);
0
a éies
namuisn,
suwadina
gencziy
i
susiédy
DP
279,,
(a
p zyszedszy
do
domu/
wzywa
p zyiacio y/
y
sasiddy
*W
286,,;
con oca
amicos,
e
icinos
VULG
LK
15,6);
Wadink
da biniku,
i
a aduok
iemus
algu
—
Zawo ay
obo nikow,
y
odday
im
zap a e
SP
1
317-319
(Voca
ope a ios
VULG
M
20,8);
nesang
uien
musu
szauki
—
bo
nas
am
wzywasz
do
Siebie
PK
182,,;
asay
eypag
szaukie
musu
—
enzeé
ez
na
nas
wo a
PK
179,
,;
zadinki e
io/
ko ay
a i
i a
—
wzywaycie
go
poki
blisko
ies
SP,
197,,
,.;
plg.
su
akuza y u:
mus
ne
paldudamas
wadina
i
szaukia
sawésp
DP
380,,
,,
s dwicznie
pozywa
y
wola
do
Siebie
*W
394;
Tadda
pakwie e
Laban
wissas
Szmones
ho
kampo
BRB
I
Moz
29,22
(Da
lud
Laban
alle
leu
des
o s
LB);
pag e¢iui
i
su
alia y u:
schauku
awesp
Mz
340,,
(sch ey
ich
zu
di
Mcu
402);
Balsas...
schauk
manensp
BRB
I
Moz
4,10
(Die
s im...
sch eie
zu
mi
LB).
(nas
Geni y as
su
a i inkamais
eiksmazodZiais
siejamas
i
la iy
au osakoje,
plg.:
kliedz
b al'a
LP
VI
479
‘saukia
b olio’,
elna
saiikadams
‘ elnio
8ikaudamas’
(Endzelins
1951:
§
394;
z .
da
F aenkel
1928:
66;
1947:
65;
Palionis
1967:
154-155;
Schmal-
s ieg
1987:
163-164).
1.1.7.
VeiksmazodzZiai
sdugo i,
sé gé i,
(p i)ziii é i,
(p i) eizdé i
senuosiuose
aS uose
aip
pa
daznai
da
eina
su
geni y u,
p z.:
Ku ie
eipaig
se geia
i6
pas
wa us
diena
i
nak i
VEE
144,,
—
Sie
hi e en
abe
ag
nd
nach
an
den
ho en
LB
App
9,24
(plg.
padawe
...
se ge i
ghy
VEE
155,,—jn
zu
bewa en
LB
App
12,4);
passisede
se geia
io
BRP
I
389,,
( nd
sie
sassen
alda/
nd
hi e en
sein
LB
M
27,36;
e
seden es
se aban
eum
VULG);
iay
saugosi e
walios
mano
MP
124,
(iesli
bedziecie
s zegli
woley
moiey
RP
81a,,);
Dawe
...
s i nikus/
ku ie
p iweyzde u
os
io
eldiios
—
k o zy
by
p zyz eeli
ego
ak e u
SP,
275,,
,.,
plg.
i8
la iy
au osakos:
meza
sa a
( a .:
mezu
sa u)
sa gajie !
BW
1680,2
‘sa o
misko
/
miska
se géki !’
(Endzelins
1951:
§
394.6;
F aenkel
1928:
74;
1947:
65;
Palionis
1967:
155;
apie
geni y a
su
sdugo is,
sé gé is,
zymin i
dalykus,
nuo
ku iy
saugojamasi,
Z .
3.5).
1.1.8.
Pa i y iniu
geni y u
bu o
eiSkiamas
i
kon ak as
su
daik o
(asmens)
pa i -
Siumi
a ba
dalimi,
kai
akuza y as
eiské
isa
daik a.
Tas
ski umas
aki aizdus
Siame
pa yzdyje:
i
ghi
nu we e
ghi
(isb .
an )
D apanu
( i S.:
Se mega,
ais.
i
Se megos)
i
biloia
BRB
1
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
11
Moz
39,12
( nd
sie
e wissch
jn
bey
seinem
kleid
/
nd
sp ach
LB).
Panasiai
geni y as
a o as
su
ki ais
izinio
kon ak o
eiksmazodZiais,
p z.:
liés i,
ly é i,
kibin i:
mo e ischke
...
pali eja
s e blies
uba
i6
VEE
127,,
(ein
Weib
...
ni e
seines
Kleides
sawm
an
LB
M
9,20);
pali éio
ka s o
DP
334,,
(do kna
sie
ma
*W
345,);
kas
i a
ku is
(pab .)
manes
li eiase
( ais.
li eios)
BRB
LK
8,45
(quis
es ,
qui
me
e igi ?
Vulg;
we
ha
mich
ange e ?
LB);
Niekas
ne a
eip
d ansus,
ku sai
io
gale u
kibin i
BRB
Jos
41,10
(de
jn
e wecken
ha
LB),
plg.
da :
plauky
nu e es
isme é
laukan
DONPP
94.
Daba
a mése
Cia
jau
apibend in as
akuza y as,
be
geni y as
iSliko
su
sang aziniais
eiksmazodZiais
glaiis is,
em is,
é is,
p z.:
Glauskis
bédoje
ismin ingo,
be
ne
u ingo
LTR;
pasi emdamas
lazdos
BM
116;
No s
peilio
e kis!
Ds;
e ias
da bo
Rx
(plg.
ius
u i ...
io
nusi we i
BRP,
310,
,,).
1.1.9.
Lie u iy
kalbos
aidoje
pas ebimas
i
p ieSingas
p ocesas:
su
kai
ku iais
eiks-
mazodZiais
apibend inamas
ne
akuza y as,
o
pa i y inés
kilmés
geni y as.
Jau
bu o
miné a,
kad
pas a ajj
labiau
links ama
a o i
su
ienka inj
eiksma
eiSkianCiais
(daugiausia
j ykio
eikslo)
eiksmazodZiais.
VeiksmazodZiai,
ku iy
nep ieSdélinés
o mos
gali
bi i
siejamos
i
su
akuza y u,
i
su
geni y u,
ga e
p ieSdélj
am
ik ais
a ejais
ne eko
gebejimo
di e encijuo i
objek o
linksnio
o mos
pagal
jo
eiksme.
Ypa¢
i ai
geni y as
jsigaléjo
su
eiksmazodzZiais,
ku iy
p ieSdélis
zymi
eiksmo
pilnumga
a
kiekio
i Sijima
(p z.:
pe -,
p i-,
a -).
Pa yzdziui,
g e a
pasakymy
nesé
mal-
kas
|
malky,
gé é
ynq
|
yno,
pi ko
bul es
/
bul iy,
algé
kopiis us
/
kopiis y,
ku
geni y-
as
p ieSinamas
akuza y ui
neapib éz o
kiekio
eikSmés
pag indu,
su
a i inkamais
eiksmazodZiais,
u in¢iais
p ieSdélj
p i-,
pe -
a
a (si)-,
a ojamas
ik
geni y as,
plg.:
p inesé
malky,
p isigé é
/
pe sigé é
yno,
p i(si)pi ko
/
pa inko
bul iy,
a si algé
kopis y
(z .
da
Ul ydas,
ed.
1976:
25;
Senn
1966:
391).
PanaSiai
geni y as
siejamas
i
su
nep ieSdéliniais
eiksmazodzZiais
Zymin
placiq
eiksmo
apim i,
p z.:
G iidy
daba
li a
u gus
Kp;
Jaujos
isos
izé
jaunimo
Sx.
Toks
geni y as
jau
nebe u i
pa i y inés
eikSmés
i
y a
iesiogiai
aldomas
eiksma-
zodzio.
Tiesiogiai
aldo
kon en y o
eikSmes
geni y a
i
eiksmazodziai
mdky i,
méky-
is,
p z.:
qzuoliné
Saky élé
da belio
mokia
NS
1169;
mokysiuosi
ama o
Jabl;
aip
i
senuosiuose
aS uose,
plg.
Mokiay
mane
walios
sawo
KN
63,,.
1.1.10.
Geni y o
a osena
apibend in a
i
kons ukcijose
su
eiksmazodZiais,
eis-
kianGiais
ko
no s
siekima,
no a,
laukima,
ieSkojima
i
pan.
Ta mése
i
senuosiuose
aS uose
su
okiais
eiksmazodZiais
ka ais
da
eina
i
akuza y as
—
pasak
F aenke-
18
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
1.3.2.
Visai
aip
pa
geni y as
siejamas
su
kiekj
zymin¢iais
daik a a dZiais
(a),
skai -
a dziais
(b),
j a dZiais
(c)
i
bid a dziy
be a dés
giminés
o momis
(d),
p z.:
(a)
glébys
(malky),
s ikliné
(pieno),
gabalas,
dalis
(d obés),
maixas
(mil y),
bu elis
(alaus),
bu ys
(Zmoniy),
pulkas
(Zqsy);
(b)
desim ,
ienuolika...
( y y),
Sim as,
iks an is...
(Z aigidziy),
d eje as,
eje as...
(a kliy);
(c)
kele as,
keliolika
( aiky);
(d)
maza,
pilna
( andens,
zmoniy)
(daugiau
Sios
eikimés pa yzdziy
Z .
Jablonskis
1957:
576-577;
Ul ydas,
ed.
1976:
202-203,
236-237,
263;
268-269).
13.3.
Glaudy
y8j
a p
pa i y inio
geni y o,
p iklausomo
nuo
eiksmazZodzio,
i
ge-
ni y o,
siejamo
su
kiekio
eikSmés
a dazZodiZiais
bei
p ie eiksmiais,
minéjo
Jonas
Jablonskis.
Pa eikes
pa yzdziy
su
pa i y iniu
geni y u
jis
eigé:
,,DazZnai
Gia
i
sa ai-
me
sup an amas
kiekio
Zodis
(Siek
iek,
nemaza,
daug,
dalis...).
Dalies
i
kiekio
kilm—
kai
y a
labai
glaudZiai
susij¢,
jie
sunku
ka ais
i
a ski i*
(Jablonskis
1957:
579).
Toks
pa
ySys
seniai
pas ebé as
ki ose
giminiSkose
kalbose.
Ty iné ojai,
laike
ad e baling
geni y o
a oseng
seniausia,
i
kiekio
eik’més
ZodzZius
kalbamojo
ipo
sakiniuose
Ziii éjo
kaip
j
am
ik us
p iedélius,
ikslinandius
pa i y i-
nio
geni y o
eik’me
(Delb iick
1893:
333;
B ugmann
1911:
613-614).
F aenkelis
(1928:
55-60)
lie u iy
kalbos
pa yzdzius
su
kiekio
geni y u,
p iklausandiu
nuo
a da-
zodziy
bei
p ie eiksmiy,
i gi
laiké
am
ik a
pa i y inio
geni y o,
nuo
seniausiu
laiky
siejamo
su
eiksmazodzZiais,
a maina.
Taciau
g e inan
abiejy
ipy
pa yzdzius
nesunku
pas ebé i,
kad
pa i y inio
geni y o
a osena
apima
ik
dalj
a daZodiniu
kons ukciju
su
kiekio
geni y u.
Tokie
junginiai
kaip
maisas
mil y,
kele as
Zmoniy,
daug
sniego,
mazai
naudos
i
pan.
gali
u é i
eiksnio
a
papildinio
pozicija
daugybéje
sakiniu,
ku
ienas
pa i y inis
geni y as
jy
a s o i
negali
(plg.
Maisq
mil y
panes i
sunku;
Mazai
naudos
i
okio
da bo
i
.
.).
I§
bud a dziy
ik
kele as
be a dés
giminés
o my
(pilna,
maa)
su
geni y u
gali
suda y i
pa i y inéms
a imas
kons ukcijas,
o
ki ais
a ejais
kiekio
ge-
ni y q
p isijungia
iek
be a dés
giminés
(gil,
ilga,
sia i a,
s i ka),
ick
y i8kosios
bei
mo e iskosios
giminés
o mos
( e as,
-d;
godiis,
-i;
gausus,
-i;
s us,
-i;
pilnas,
-d,
i
pan.).
Taigi
kons ukcijos
su
kiekio
geni y u,
sinonimiskos
nuo
eiksmaZodziy
iesiogiai
p i-
klausomam
pa i y iniam
geni y ui,
y a
ik
am
ik as
nuo
a dazodziu
bei
a dazodi-
nés
kilmés
p ie eiksmiy
p iklausomo
kiekio
geni y o
a ojimo
a ejis.
Aiskiai
iS es inj
pobiidj
u i
kons ukcijos
su
geni y u,
p iklausomu
nuo
eiksma-
zodziu
daugé i,
mazé i,
esp.
ddugin i,
mazin i,
galinéiy
u é i
j ai iy
p iesdéliu,
p z.:
andens
padaugés
Pc;
misky
i
Zu y
mazéja
DRSK,
z .
Ul ydas,
ed.
(1976:
25).
Tokiy
kons ukcijy
pag indas
—
a i inkami
a dazodZiai
a
i§
ju
kile
p ie eiksmiai,
siejami
su
geni y u
(daug
/
daugelis
Zmoniy,
maza
andens
i
pan.)',
0
i
pa ys
eiks-
mazodziai
y a
da ybiSkai
iS
ju
iS es i.
12
P ie eiksmio
dag
kilme
iS
biid a dzio
be a dés
giminés
o mu
odo
senesnés
o mos
daiigi,
da igia,
p z.:
daugi
sana i
u ime
VEE
23,13;
liny
paséjau
daugi
Z1;
kiekwieno
s ono
zmones
daugia
yszmoki is
gal
DP
64,
(z .
da
LKZ,,
314),
ju
andame
i
daugelio
sudu iniy
Zodziy
pi muosiuose
sanduose.

LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
19
1.3.4.
Dalies
a dazodiniy
bei
p ie eiksminiu
kiekio
geni y o
kons ukcijy
sinoni-
mijqa
su
eiksmazodinémis
si ily a
paaiskin i
suponuojan
pas a osiose
neapib éz a
kiekj
eiskiancio
zodzio
(Siek
iek,
ben
kiek
a
pan.)
nulinj
a ian a
(Gi denis,
Zulys
1973:
212;
G enda
1979:
33-340).
Kons ukcijos
su
pa i y iniu
geni y u,
p iklau-
somu
nuo
eiksmazodziu,
in e p e uojamos
pagal
schema:
VEIKSMAZODIS
+
NULINE
SEMA
,,kiekis“
+
NEAPIBREZTO
KIEKIO
KILMININKAS.
Ta nuline
kiekio
sema
eiSkian is
zodis
u js
a ba
eiksnio
nomina y o,
a ba
papildinio
akuza y o
pozicija.
Remian is
Sia
sinch onine
in e p e acija
galima
iSski i
nuo
a dazodZiu
bei
a da-
zodinés
kilmés
o my
(p ie eiksmiy)
p iklausomy
kiekio
geni y o
kons ukciju
di-
delj
bi i,
ku j
suda y u:
(a)
apib éz o
kiekio
kons ukcijos
(p ibégo
s ikliné
andens,
guléjo
maisas
pinigy);
(b)
neapib éz o
kiekio
kons ukcijos
su
pasaky ais
neapib éz o
kiekio
eikSmés
zodziais
(p ibégo
Siek
iek
andens,
bu o
ben
kiek
pinigy);
(c)
neapib éz o
kiekio
kons ukcijos
su
nepasaky ais
( esp.)
kiekio
eik8més
Zo-
dziais
(p ibego
andens,
bu o
pinigu).
Zi in
is o iskai,
okie
nuo
eiksmazodziy
p iklausomo
pa i y inio
geni y o
san-
ykiai
su
ki omis
kiekio
kons ukcijomis
padeda
sup as i
neapib éz o
kiekio
eiks-
mes susida yma.
Jau
He manas
Hi as
(1934:
111-116)
spéjo,
kad
eiksmazodziy
junginiai
su
pa i y iniu
geni y u
indoeu opieciy
kalbose
isigaléje
dél
a dazodinés
p igim ies
na io
elipsés.
Kilmé
i§
edukuo y
kons ukcijy
su
supinu
( a dazodinés
p igim ies
o ma)
jZi i ima
i
1.1.11
miné oje
lie u iu
kalbos
ikslo
geni y o
a ose-
noje.
Dél
numanomo
daik a a dzio
nomina y o
elipsés
geni y as
ka ais
a s oja
sa-
kinio
eiksnj
okiuose
sakiniuose
kaip
Kaimyny
jau
i
linus
nu o é,
i
opu es
nukasé
SLN
(Z .
Ul ydas,
ed.
1976:
29;
290).
Pa i y inis,
kaip
i
apsk i ai
ad e balinis,
geni y as
gali
bi i
i
daugeliu
ki y
a e-
ju
diach oniskai
i8 edamas
i$
adnominalinio
geni y o
a ojimo
ipu
sis emos
(plg.
Ku y owicz
1964:
184-185).
Zinoma,
okios
geni y o
aidos
neimanoma
i ody i
e-
mian is
gana
elai
uzZ iksuo a,
no s
i
daug
konse a y iu
b uozy
iSlaikiusia
lie u iu
kalba.
Ji
gali
bi i
suponuojama
ik
labai
olimiems
indoeu opieciu
kalby
aidos
lai-
kams,
nes
su
eiksmazZodZiais
iesiogiai
siejamos
pa i y inio
geni y o
kons ukcijos
paliudy os
isose
giminisky
kalby
g upése
nuo
pa
pi muju
aS o
paminklu.
Vis
dél o
lie u iu
kalbos
duomenys
aiSkiai
odo,
kad
pa i y inio
geni y o
i
ki y
jam
a imu
kons ukciju
a osenos
ypa ybes
ge iausiai
paaiSkinamos
a siz elgian
j
ju
is o i-
nius
ySius
su
adnominaliniu
geni y u.
1.3.5.
Adnominaliné
a osena
y a
placiausia
i
geni y ui
bidingiausia
a ojimo
s i is,
daznai
laikoma
Sio
linksnio
g ama inés
unkcijos
pag indu
(plg.
Ben enis e
1962;
Ku y owicz
1964:
183-186).
Lie u iu,
kaip
i
ki u
giminisku
kalby,
geni y as
gali
apibidin i
daik a a dzZius
labai
i ai iais
a z ilgiais
—
p iklausomai
nuo
kon eks o
i
paciy
daik a a dziu
leksiniy
eiksmiy.
Be
jau
miné os
kiekybés
u inio
eikSmés,
adnominalinio
geni y o
a osenos
ipu
i ai o e
emiasi
bend a
p iklausomybés
eiks-
me,
apimancia
nuosa ybés
( é y
namai,
mo inos
ska a),
medziagos
(aukso
Ziedas,
si-
dab o
kulka),
pa i y ine,
a ba
daik o
dalies
(kalno
i S iné),
lyginimo
(lino
plaukai),
paski ies
(duonos
peilis),
kilmés
(kaimo
Zmogus,
misko
Z é is),
kokybés
(p o o
Zmo-
gus)
i
ki as
eikSmes.
Su
p iklausomybés
eikSme
gali
bi i
siejami
i
g ama izuo i
20
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
subjek inio
( aiko
dziaugsmas,
Zmogaus
gy enimas)
bei
objek inio
geni y o
(misko
ki imas)
ipai.
Siy
adnominalinés
a osenos
ipu
i
jy
ysiu
analize
—
a ski o
da bo
objek as.
1.4.
Laiko
geni y as
1.4.1.
Su
pa i y ine
a osena
u bu
susijusios
i
kons ukcijos,
ku iose
geni y as
zymi
laika.
F aenkelis
okius
a ejus
laike
iesiog
pa i y inés
a osenos
po iSiu
(,,eine
Aba
de
pa i i en
Ve wendung“
1928:
62).
Daba ineje
lie u iy
kalboje
geni y as
laikui
nusaky i
a ojamas
palygin i
e ai
i
ik
ada,
kai
pa s
daik a a dis
zymi
laiko
sa oka.
Tokiy
daik a a dziu
geni y ai
linke
p ie eiksme i;
i$
ju
dazniausi
y a
7y o,
aka o,
ap inkami
a mése
i
adicineje
au-
osakoje,
p z.:
Ry o
mies an
is azia au
S ;
Ry o
Salnos
bii a
DKST;
Kas
y o
giné,
y o
y élio?
NS
453;
Nuéjau
y o
g ybau i
NSM;
AS
y o
ilgai
negaliu
algy i
ALKS;
Vaka o,
biida o,
uzsédu
an
a klio
VZns;
Kas
y o
gieda,
as
aka o
e kia
STR;
Tik
aka o
namo
pa éjom
S ;
B oliai
aka élio
a klius
gané
NS
453,,.
Pas ebe as
i
geni y o
a ojimas
meénulio
azems
zymeé i:
jduno
eikia
bulbas
sodin
a
pilna ies
AD
(Vidugi is
1994:
62).
Plg.
da
abs ak esnés
eikSmés
geni y a
senybos
‘seniau’:
kai
biido
(=
biida o)
senybos
T R
(O ebski
1934:
419).
Kad
geni y as
o-
kiais
a ejais
p ie eiksméja
nelabai
seniai,
odo
liaudies
dainy
pa yzdziai
su
pazymi-
niu,
p z.:
Suba os
aka élio
me gelé
kiemq
Sla é
BTR;
Nedélios
y élio
éjau
andenélio
Lz.
Ta mése
pas ebé a
i
ki u
laiko
sa okas
eiSkianciy
geni y u
su
pazyminiais,
p z.:
Koinos
diends
udsikeli
i
paSluoji
ZT;
ak
neZinau,
ku ig
mé y
i ai
bu o
Lz;
nu,
jiem
duoda
e
ki o
ka o
upuciuka
G
(Vidugi is
1994:
62;
Z .
da
Ul ydas
1964:
12-13;
LKZ,,,
7993
LKZ,,,,,
1000;
Zinke icius
1966:
394;
Valiuly é
1995:
78-79).
XVI
Tokiy
lais ai
a ojamy
laiko
geni y y
pasi aiko
i
senuosiuose
aS uose,
p z.:
Tog
ischwisi
kosznos
dienos
Mz
386,,
(das
du
wi s
schawen
s e iglich
Mcu
448);
kalbeia
kiek
dienos
Iskaloia
BRB
App
19,9
( ede
eglich
LB,
co idie N);
i
an as
dienas
eija
su
ieis
WP
158,,
,,;
neszinna e
ku as
(12)
hadinas weschpa s
iusu
u
a ei i
WP
12—12a
(j
wisse
nich
/
welche
s unde
ewe
He
komen
wi d
LB
M
24,42;
qua
ho a
Dominus
es e
en u us
si
N);
asiegu
hadinas
neno iu
a min i
wissu
g eku
ia
WP
80
a;
Gaigala
1900:
45);
plg.
da
sudu inio
daik a a dzio
geni y a
pusnak ies:
kaip
kada
pusnak ies
ikieios
Ek u nikai
Sze-
men
nekokie a anda
BRB
APD
27,27
( mb
die
mi e nach
LB,
ci ca
mediam
noc em
N),
.
p.
BRB
Lk
11,5
(Gelumbeckai é
1999:
17).
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
2a
1.4.2.
Geni y as
mine ais
a ejais
zymi
laiko
a pa,
ku iuo
unka
a
j yks a
eiks-
mas.
Tokia
eiksme
daba
daZniausiai
a ojamas
akuza y as
a
loka y as,
plg.
Ry q
anks i
kel is
PGG;
Visq
aka q
lijo
GRL
i
pan.
(Valiuly é
1998:
194-241).
Laiko
geni-
y as
i
akuza y as
ka ais
pa a ojami
ne
ame
paciame
sakinyje,
p z.:
Ry o
Zu y,
diéng
el
Zu y
gaudy
einu
STRN.
IS
sup ie eiksméjusiy
a
p ie eiksméjan¢iy
geni y o
o my
a osenos
jzii é i
ju
eiksmes
ski uma
nuo
laiko
akuza y o
a
loka y o
sunku.
Taciau
u in
omenyje
y-
aujan j
polinkj
ad e baliniu
geni y u
eiks i
ik
dalini,
neapib éZ a
kieki,
galima
spé i,
kad
i
mine ais
a ejais
geni y as
nuo
akuza y o
eikiausiai
sky ési
pa i y inés
eiks-
més
a spal iu,
iSblukusiu
laiko
geni y ui
p ie eiksméjan .
Geni y as
nak ies,
pap as ai
a ojamas
kalban
apie
nak igone,
u i
paski ies
a -
spal i,
p z.:
Tada
guléjom
nak iés
VZns.
Jis
gali
bi i
siejamas
su
geni y u
po
judéjimo
eiksmazodziu,
plg.
Juza
eis
nak iés
Ds,
apie
ku io
galimus
ySius
su
pa i y iniu
i
adnominaliniu
geni y u
Z .
1.1.2.
i
1.3.5.
Daba inéje
kalboje
laiko
sa okas
eiSkianciu
daik a a dziu
geni y as
dazniausiai
y a
aldomas
p ielinksniuy
(plg.
is
nak iés,
nuo
y o,
iki
aka o
i
pan.).
Da
labiau
nep ielinksninio
laiko
geni y o
a osena
sunykusi
la iy
kalboje.
Cia
ik
liaudies
dainose
da
pas ebe a
sup ie eiksméjusiu
sudu iniy
daik a a dZiu
su
pus-,
Zyminciu
laiko
sa okas,
plg.:
Pus i ina
saule
léca...
Pus asa as
au as
jaja
BW
14231/3
‘Pus y é-
lio
(=
anks y
y a)
saulé
kilo...
Vidu asa io
y ai
jojo’
(Ga e s
1993:
106).
1.43.
Lie u iu
kalbos
laiko
geni y o
a ejai
u i
aiskiy
a i ikmeny
ki u
giminigku
kalby
senuosiuose
paminkluose,
p z.,
sla u
(s.
us.
oi
Ze
zimy
p idosa
nemci
|
No G
LET.
128,
z .
Bo ko skij,
ed.
(1968:
161)
‘ os
gi
Ziemos
a éjo
okiediai’),
ge many
(go.
nah s
‘nak ies’,
s.
ok.
a.
ages
‘dienos’),
s.
g aiku
(juéous
‘dienos’,
Ho e
‘ y o’,
ux oc
‘nak ies’),
s.
indu
(ak oh
‘nak ies’)
(Delb iick
1893:
356-359;
B ugmann,
1911:
573-574;
Behaghel
1923:
590
;
Vond ak
1928:
245;
Hi
1934:
106-108;
K ahe
1972:
79;
Vaillan
1977:
79;
Schwyze ,
Deb unne
1975:
112-113);
Gia,
ma y ,
p i-
klauso
i
sup ie eiksméjes
lo .
nox
‘nak ies,
.
y.
nak i’
(Ho mann,
Szan y
1972:
85).
Tai
leidzia
many i,
kad
geni y o
ad e balinés
a osenos
laikui
eik& i
likuéiai
y a
pa elde i
i
y
laiku,
kai
objek iné
Sio
linksnio
unkcija
da
nebu o
jsigaléjusi.
2.
NEIGINIO
GENITYVAS
2.1.
Jau
pi mojoje
spausdin oje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
su o muluo a
aisyklé:
»Veiksmazodziai
su
neigiamaja
dalele
né
daZniausiai
gauna
geni y a,
no s
Siaip,
be
jos,
p isijung y
akuza y a“!’.
Danielius
Kleinas
pa eiké
i
y8kiy
pa yzdziu,
odanéiy
o
desnio
eikima:
Jus
nepazys a
jo
/
asz
pazys u
ji
JN
8,55;
ne u ék
ki u
Diewu,
nepé zenk
wenciawones
Moz
II
20,
3;
14
(KLG
154),
Gé as
médis
gé q
waisu
a nesz
/
gé as
médis
negal
pik o
waisaus
a nés i
MT
7,17.
*__,,Ve ba
cum
pa icula
nega i a
né
posi a
eq en issimé
Geni i um
ecipiun ,
cum
alias
sine
illa
Accusa-
i um
admi e en *
KLG
154;
pana iai
i
KLC
107.
22
||
VYTAUTAS
AMBRAZAS
PanaSiai
geni y as
eina
ie oj]
nomina y o
su
kai
ku iais
blsenos
eiksmazodzZiais,
ga usiais
neiginj.
No s
Kleinas
o
désnio
nej a dija,
be
aip
pa
pa eikia
okios
a -
osenos
pa yzdziu:
ne a
nieko
gé o
szeme
pik ame
swie e;
nebu o
newieno
zmogaus
/
ku s
gélbe
gale u;
Jeib
wylaus
nebu u
KLG
154.
Ka u
Kleinas
pas ebejo,
kad
ka ais
eiksmazodzZiai
i
su
neiginiu
eikalauja
akuza-
y o:
newésk
mus
ing
pagundima
M
6,13;
idan
sme is
nepasmdug u
jus
gi us,
be
ne:
jusu
gi u.
Panaiiai
neiginio
geni y as
apibidin as
Sapiino-Sulco
i
élesnése
(Ruigio,
Mil-
kaus)
g ama ikose.
2.2.
Neiginio
geni y as
su
objek iniais
eiksmazodZiais
placiai
paliudy as
nuo
pa
as-
ijos
p adZios
—
iek
o iginaliuose,
iek
i
e s iniuose
eks uose,
ku
jis
a ojamas
ne-
p iklausomai
nuo
o iginaly
i akos
(daZniausiai
juo
iS e s as
akuza y as):
I
nekada
manes
nog
iusu
nea meskie
Mz
9 6;
Ne
liudik
p ysch a ima
awa
ne eisaus
liudima
MZ
19,,
,,
(Du
sol
kein
alsch
zeugnis
eden
widde
deinen
nehes en
LB;
Niebedziesz
alsiwie
swia hczi
McH
79);
Ne
u eki
ky y
Diewy
p eg
manes
Mz
18,,,
.
p.
WEE
11,
(Niebe-
dziesz
mia
bogow
ynich
nadmie
Mcu
78);
ku s
szmogus
isch
yussu...
e
ne
paliek
dewini
deschim ii
i
dewinii
gi ioje
VEE
88
4
LK
15,4
(Welch
mensch...
de
nich
lasse
die
neun
nd
neun zig
jnn
de
wus en
LB);
Mes
io
ne
nuszawinkem
(...)
Nep alieke
k auio,
be
meske
ghi
Diibena
BRB
I
Moz
37,
21-22
(Lasse
ns
jn
nich
éd en...
Ve giesse
nich
blu
LB);
Ta ay
y a
p iesz
an s
/
ku ie
nieko
ne
no
da i i
DP
64,,
(co
nic
niechca
czynié
*W
65,,);
I ne
pakgka
au
o
DP
64,,
(A
zaé
nie
dosyé
na
ym
*W
65,,).
Geni y o
i
akuza y o
p ieSp ieSa
ypa¢
aki aizdi
ais
a ejais,
kai
nuo
eiksmazo-
dziu,
einanciy
pag eciui
su
neiginiu
a ba
be
jo,
p iklauso
a ba
geni y as,
a ba
akuza-
y as:
Tu
manne
apdi gai,
nei
manens
mili
BRB
TEIs
14,16
(Du
bis
mi
g am
nd
has
mich
nich
lieb
LB);
a
iey
6
neda a
/
ada
i
p akeik a
gh ieka
anis
da a
VE
7,_,
(Und
wo
sies
es
nich
hun,
welche
ein
e luch
sunde
sie
hun
LE
AS);
Tu im...
ghy
mile i
/
idan
kozonies
i
szodzia
i6
nepapeik umbim
/
Be
idan
q
sz
schwen a
laiki umbim
VE
12.,,,
(Wi
sollen
Go
i ch en
und
lieben,
das
wi
die
P edig
und
sein
wo
nich
e ach en,
sonde n
das
selbige
heilig
hal en
LE
B3);
ku is
u i
zmoniu
p igimimu,
be
ne
u i
zmoniu
pe sunos
(ale
nie
ma
ludzkiey
osoby
SP,
166,,
,,);
Maz
i
iau
ne
egessi e
manés
|
i
wel’
maz
i
egéssi e
mané
DP
210,,
,,
(Ma o
4
iuz nie
yz zycie
mie
/
y
zasie
ma o
4
yz zycie
mig
*W
218,,_,,;
Modicum,
e
jam
non
idebi is
me,
e
i e um
modicum,
e
idebi is
me
JN
16,16).
2.3.
Akuza y as
su
neiginj
u inciais
eiksmazodZiais
aip
pa
andamas
nuo
seniau-
siy
aS u,
aciau
ge okai
eciau
uZ
geni y a.
E ns as
F aenkelis
(1928:
48)
a k eipé
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
23
demesj
j
ai,
kad
akuza y a
links ama
pasi ink i
p ieS
eiksmazodi,
.
y.
ada,
kai
nei-
ginys
da
nepasaky as,
p z.:
Jei
b alei
sese is
us
szadzius
nepapeiksi
Mz
8,,;
Ta esp
schaukiem...
Jeib
mus
neapleis-
umbi
Mz
483,
,,;
Ku sai
Ka alis e
Diewa
ne
p ieim
/
kaip
Kudikelis
Mz
122,
,
(We
das
Reich
Go es
nich
en p ehe
MCH
184);
kq
es e
neda e
wienamui
a pu
i
maszausuiu
/
a ai
es e
aipaieg
man
neda e
VEE
133,
,
( as
j
nich
ge han
hab
einem
n e
diesen
ge ings en
/
das
hab
j
mi
auch
nich
ge han
LB
M
25,
45);
us
szodzius
ku ius
esch
yumus
bilau
/
nesakau
nig
manes
VEE
151,,
,,
(Die wo
die
ich
zu
euch
ede
LB
JN
14,10).
Vis
dél o
as
polinkis
né a
yskus:
ie
pa ys
au o iai
p ie’
neigiamos
o mos
eiks-
mazodj
dazniau
a oja
geni y a.
An a
e us,
MaZosios
Lie u os
au o iu
as uose
akuza y as
ka ais
eina
i
po
neiginj
u incio
eiksmazodzio,
p z.:
Daba
maszo,
o
nebe egies
mane
Swie as
BRB
JN
14,19
(Es
is
noch
mb
ein
kleines
/
so
wi d
mich
die
wel
nich
meh
sehen
LB);
adda
neimk
augiwe
su
waikais
V
Moz
22,6
(so
sol u
nich
die
mu e
mi
den
jungen
nemen
LB);
ghis
man
ne
pasake
wa da
sawa
TEIs
13,6
( nd
e
sage
mi
nich
wie
e
hiesse
LB).
P epozicinis
a
pos pozicinis
akuza y as
su
neigiamos
o mos
eiksmazodziais
ne
ik
DidzZiosios,
be
i
MazZosios
Lie u os
au o iy
aS uose
y a
daug
e esnis
uz
neigi-
nio
geni y a.
Ve s iniy
eks y
o iginaly
a i inkamose
ie ose,
ku
lie u iy
au o iai
a ojo
geni y a,
pap as ai
andame
akuza y a.
Pa yzdiziui,
e sdamas
Luko
e ange-
lija
B e kunas
66
Vulga os
kons ukcijas
su
neigiamos
o mos
eiksmazodiiais
i
aku-
za y u
iS
ka o
iS e é
neiginio
geni y u,
da
20
a ejy
akuza y a
pakei é
geni y u
aisydamas
ank a& j
i
ik
23
pa yzdziuose
paliko
akuza y a
(Gelumbeckai é
1999:
10).
Tuo
a pu
a eju,
ku
neiginio
akuza y as
bi u
pa a o as
nep iklausomai
nuo
lo ynisko
a iginalo,
cia
isai
ne as a.
Geni y as
Mazosios
Lie u os
XVI
a.
aS uose
a ojamas
i
kons ukcijose,
ku
jis
p iklauso
nuo
neigiamos
o mos
eiksmazodZio
ne
iesiogiai,
0
pe
eigiamos
o mos
in ini y a,
p z.:
o
newienas
negal
saki i
VE
7,
(das
nich
zu
sagen
is
LE
A5);
nepades
aip
waiku
szau-
gin i
VE
7,
,
(wo
sie
nich
he iien:
kinde
zihen
LE
AS);
ne u eia
ko
walgi i
VEE
95,
( nd
ha en
nich
zu
essen
LB
MRK
8,1).
PanaSiai
i
DidZiosios
Lie u os
aS uose,
plg.:
ne
ik
ku
i
ga wos
sawo
p iglaus
SP, 184,,;
ne
pa eydzia
Swiesey
liesos
egie
SP,
15
ese
7
‘+
Nuo
aS ijos
p adzios
iki
Siy
dieny
okiais
a ejais
a ojamas
i
akuza y as,
plg.
nede
au
u e i
mo e iy
b olia
awa
VEE
170,,
(Es
is
nich
ech
/
das
du
deines
b ude s
weib
habes
LB
MRK
6,18),
Z .
F aenkel
(1928:
51).

24
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Taigi
neiginio
geni y as
XVI-XVII
a.
bu o
i ai
isi8aknijes
i
y a o
ne
ik
Di-
dziosios,
be
i
Mazosios
Lie u os
a mése.
Tai
pa i ina
Sapino
i
Sulco
1973
m.
g ama ikos
pa yzdziai
i
pas aba,
kad
su
neiginj
u in¢iais
eiksmazodZiais
,,ge iau
a o i
geni y a*
(,,celegan ius
Geni i um*):
Nieko
ne
ma e.
Tu
né
apken i
wiss .
Asz aw
ne
da au
Abydos
i
pan.
(SC
78).
2.4.
Akuza y as
su
neigiamos
o mos
eiksmazodzZiais
|
XVI—XVII
a.
aS us
sk e -
bési
daugiausia
i$
okisku
bei
lo ynisky
Sal iniy.
Sug e ine
su
o iginalais
Jono
Palio-
nio
(1967:
162)
ci uo us
senuju
as u
pa yzdzius,
ku iuose
pas ebé as
neiginio
aku-
za y as,
ma ome,
kad
be eik
isais
a ejais
(i8sky us
iena)
juo
iS e s as
okieCiu
kalbos
akuza y as,
plg.:
nei
siula
nei
ku piu
di sa
neimsiu
BRB
I
Moz
14,23
-
das
ich...
nich
ein
aden
noch
einen
schuch
imen
nemen
wil
LB;
adda
neimk
augiwe
su
waikais
V
Moz
22,6
—
so
sol u
nich
die
mu e
mi
den
jungen
nemen
LB;
ghis
man
ne
pasake
wa da
sawa
TEIs
13,6
—
nd
e
sage
mi
nich
wie
e
hiesse
LB;
neken cziu
wissus
alschiwus
kellus
RPs
119,
104
—
Da umb
hasse
ich
alle
alsche
wege
LB.
Né a
duomenu,
ku ie
pa i in u
Palionio
p ielaida
(ib),
jog
XVI-XVII
a.
Mazosios
Lie u os
a’ uose
akuza y a
Gia
bi u
nulémusi
au o iy
a mé.
Taciau
elesniais
laikais,
kai
dél
kolonizacijos
i
ge manizacijos
MazZosios
Lie u os
gy en oju
sudé is
ge okai
paki o
i
susida é
palanki
di a
sin aksiniams
skoliniams
plis i
gy ojoje
kalboje,
neigi-
nio
akuza y as
pie inése
aukS ai¢ciy
Snek ose
galéjo
labiau
isigale i.
Tokia
bikle
a si-
spindi
Donelaigio
as uose.
Jonas
Sukys
(1996:
52-53)
,,Me uose“
ado
20
pa yzdziu,
ku iuose
akuza y as
iesiogiai
siejamas
su
neiginj
u inCiais
anzi y iniais
eiksmazo-
dZiais
(p z.:
nes ebi
s iubqg
VD
241;
da
nek u ino
sklypq
VD
448)
i
da
35,
ku iuose
jos
siejamos
ne iesiogiai
—
pe
eigiamos
o mos
bend a j
(poniskas
ligas
ken e
nep i alom
VD
31
i
pan.).
An a
e us,
iesiogiai
nuo
neigiamos
o mos
eiksmazodzio
p iklau-
san is
geni y as
pas ebé as
ik
ke u iuose
pa yzdziuose
(p z.:
me gai es
k osy y
ma gi-
niy
nekencia
VD
351;
a eisiancios
Ziemos
ilgumo
nezinom
RG
905);
kiek
daugiau
pa yz-
dziu
as a
su
a piskai
p iklausomu
geni y u
(ma gy
ma giniy
da
neSio i
ned is a
VD
351;
neigi
abako
jau
aky
negaléjo
RG
243).
Be
o,
neiginio
akuza y as
Gia
ka ais
sieja-
mas
i
su
ais
eiksmazodZiais,
ku ie
ki ais
a ejais
a ojami
su
neiginio
geni y u,
plg.:
as
bii g
da
nepazjs a
VD
504;
nepazydami
s ie q
RG
878
—
jau
s iesos
nepazino
RG
735;
nei
ku piy,
nei
sopagy
da
nepazino
RG
777;
mums
neda é
alig
ZR
197
—
isiems
nei
ge o
neda é
Zodzio
ZR
341
(Sukys
1996:
53).
Taigi
neiginio
akuza y o
a ojimo
s i is
Donelaicio
aS uose
jau
ge okai
iSpla eju-
si,
i
ai
isai
sup an ama
u in
omenyje,
kad
XVIII
a.
idu yje
lie u iai
suda é
ik
mazuma
Tolminkiemio
gy en oju
(apie
25%,
pasak
Ju gio
Lebedzio
1977:
198),
o
okieciu
kalboje
po
neigiamos
o mos
objek iniy
eiksmazodziu
uo
me u
jau
nuo-
sekliai
a o as
akuza y as
(plg.
Lockwood
1968:
10).
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
25
2.5.
Da
pla esne
akuza y o
a osena
po
neiginj
u inciy
eiksmazodziu
paliudy a
Jono
Basana iciaus
paskelb ose
pasakose,
ku ios
daugiausia
uz aSy os
pie iniu
aka-
y
aukS aiciy
i
zemaiciy
Snek ose
XIX
a.
pabaigoje
i
XX
a.
p adzioje.
Pasak
Janinos
S amba y és
(1998:
58),
geni y as
Gia
pa a o as
ik
10%
pa yzdziu
su
objek iniais
eiksmazodzZiais
(pe
1000
sakiniy
su
akuza y u
i
ik
apie
100
—
su
geni y u).
Tu in
omenyje,
kad
ij
Basana iCciaus
inkinius
ide a
eks u,
uz aSy y
i
ki ose
a mése,
oks
san ykis
odo
i in
didelj
akuza y o
iSpli ima,
esp.
geni y o
a osenos
susiau éjima
aka y
aukS aiciy
Snek ose.
Augus as
Schleiche is
sa o
g ama ikoje
aip
pa
a k eipé
demesi
j
akuza y o
su
neigiamu
eiksmazodziu
pli ima.
Tai
pa i ina
i
daba iniai
a miy
y imai.
Pas ebe a,
kad
kuo
a ciau
bu usios
Vokie ijos
(seniau
—
P iisijos)
sienos,
uo
labiau
jsisaknijes
neiginio
akuza y as,
o
oliau
j
Siau és
y us
g e a
jo
pa-
a ojamas
i
neiginio
geni y as
(Senkus
1959).
Siaip
jau
geni y as
po
neiginj
u in¢iu
objek iniy
eiksmazZodziu
daba
y auja
isose
lie u iu
kalbos
a meése
(iSsky us
jau
mine us
pie aka iy
aukS aicius),
no s
g e a
jo
kai
ku ,
ypa€
zemaiciuose,
pa a ojamas
i
akuza y as.
Labiausiai
apibend in a
neigi-
nio
geni y o
aisykle
bend ineje
lie u iu
kalboje.
Vis
dél o
i
cia
ne iesioginio
ySio
a ejais
(pe
eigiamos
o mos
eiksmazodziu
in ini y us)
p ipazis amas
geni y o
/
aku-
za y o
i ai a imas
(plg.
Ul ydas,
ed.
1965:
187-188;
1976:
23-24;
Amb azas,
ed.
1997:
511;
Oginskiené
1979;
Pi ockinas
1986:
186;
Sukys
1998:
111,
202-203).
Senuju
as uy
i
a miy
duomenys
e cia
many i,
kad
neiginio
geni y as
lie u iy
kal-
boje
jsi i ino
seniai
p ieS
aS ijos
p adzia.
Pla esnj
neiginio
akuza y o
a ojima
Mazosios
Lie u os
aS uose
i
pie iniu
aka u
aukS aiciu
Snek ose
ska ino
okie¢iu
kalbos
j aka.
2.6.
Geni y as
su
biisenos
eiksmazodziais,
u inGiais
neigini,
p ieSinamas
eiksnio
nomina y ui
a i inkamuose
sakiniuose
be
neiginio.
Su
neiginio
geni y u
pap as ai
siejami
eiksmazodZiai
nebii i,
nelik i,
aip
pa
a iniu
einandios
bend a ys
nema y i,
negi dé i,
nejauis i
bei
joms
sinonimiski
sang aZiniai
eiksmazodZiai
nesima o,
nesigi di,
nesijaucia:
Kad
a§
augau,
su isu
nékokio
mokslo
nebu o
R
(LKT
61);
Jei
nebus
niibangy
(=
pa-
baig u iu),
neliks
du y
ni
langy
SLNT
(LKT
71);
Isleidé
lig
pasku inio
aiko,
né
ieno
nebliko
KLK
(plg.:
kas
liko
—
ai
Miko
JNS);
Da
kelio
nema y
PGG;
Duobé,
a,
a o
ne egé
NMC;
Tamsu,
nieko
nesi egi
T ;
Siandien
negi dé
éjo
ER;
Alaus
ge o
gé ei,
ge si,
—
gal oj
nieko
nesgi di
PRNG;
Biida o,
ka iy
agy
i
dobily
nesma o
Ds
(plg.:
Visas
sklypelis
ma os
kaip
in
delno
SkpT)
(daugiau
pa yzdziy
Z .
Sukys
1998:
108-109).
Tokie
sakiniai
su
neiginio
geni y u
u i
apibend in a
beasmenés
biisenos
eikSme.
Daik o
a
asmens
nebu imas
am
ik oje
ie oje
a
am
ik omis
aplinkybémis
ei8-
kiamas
asmeniniais
sakiniais
su
nomina y u,
plg.:
Cia
pabu o,
i
él
anos
nebliko
MZK
—
Valiuné
ienq
dieng
pasi odé
i
nebliko
GRSL.
Neiginio
geni y as
su
bisenos
(kaip
i
su
objek iniais)
eiksmazZodZiais
bidingas
i
XVI-XVII
a.
as ams,
plg.:
26
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
ne a
6
czOnai
VEE
56,,
(E
is
nich
hie
LB
MRkK
16,6);
i
ne a
ne
wieno
su we imo
pokim
io
ne egimo
SP
I
14,,
,.;
okia
pa
bu o
i
jo
eikSmés
p ieSp ieSa
nomina y ui,
p z.:
Ne a
jame
weida
nei
g aiksz uma
/
kada
weisdeiom
an
i6
/
nebuwa
weidas
ku sai
mumus
passimeg u
VEE
214-215
(Iz
53,5)
-
E
ha
keine
ges al
noch
schone
/
wi
sahen
jn
|
abe
da
wa
keine
ges al
die
ns
ge allen
he e
LB.
2.7.
La iu
kalboje
paliudy i
ie
pa ys
neiginio
geni y o
a osenos
ipai:
(a)
objek inés
kons ukcijos
su
iesiogiai
nuo
eiksmazodzio
p iklausomu
geni y-
u:
as
ie inas
nezinaju
BW
3725
‘ os
ie elés
nezinojau’;
mei as
naida
ne u éja
6513
‘me gos
pyk¢io
ne u éjo’
(Ga e s
1993:
108-109);
(b)
su
ne iesiogiai
—
pe
in ini y a
a
daly i
—
p iklausomu
geni y u:
i bju
Sau i
nemacéja
BW
30462
‘ku apky
Saudy
nemokéjo’;
ne iens
s eicina aja
nebij
edzéjis
pienakam
‘né
ienas
s eikin ojo
nebu o
ma es
p ieinan ’
(Lepika
1954:
14);
(c)
subjek ines
kons ukcijos,
ku iose
geni y as
san ykiauja
su
nomina y u:
ka s ds
zemés
ziemas
na
‘sil uose
k aS uose
ziemos
né a’
(Endzelins
1951:
§
403.
Placiau
apie
neiginio
geni y a
la iy
kalboje
z .
Lepika
1954;
Be gmane
e.a.,
ed.
1959:
394;
Ga e s
1993:
107-110).
La iy
liaudies
dainose
neiginio
geni y as
da
a ojamas
gana
egulia iai.
Pag e-
Ciui,
kaip
i
lie u iy
kalboje,
andama
i
neiginio
akuza y o
a ejy
(plg.
sSmuku
zy gu
najem
‘g azu
a klj
neimk’
Endzelins
1951:
§
403).
RaSy inés
adicijos
laikais
iek
Snekamojoje,
iek
aSomojoje
kalboje
oks
akuza y as
y a
linkes
plis i,
i
neiginio
geni y o
a ojimo
s i is
daba
jau
y a
sma kiai
susiau éjusi
(plg.
Lepika
1954:
44).
2.8.
Sla y
kalbose
neiginio
geni y as
placiai
a ojamas
nuo
seniausiy
laiky.
Jo
a -
osenos
ipai
sen.
baZn.
sla y
kalboje
a i inka
uos,
ku ie
bidingi
lie u iu
bei
la iy
kalboms
i
nep iklauso
nuo
g aikiSky
o iginaly
j akos,
p z.:
(a)
blodi e
ne
édos e
keniga
ni
sily
bZijg
MT
22,
29
Ma
‘klys a e
neZinodami
knygu
( as-
y)
nei
Die o
galybés’
—
zAa aoGe
wy
cido es
as
ypapac
unde
hy
Sd au y
Tod
Deod
N;
ina
ne
imo e
JN
2,3
ZOGR,
MAR,
Ass
‘ yno
ne u i’
—
ci oy
ob%
Eyo ow
N;
(b)
cFs a
bi e
naslédo a i
ne
mogo s
EUCHSIN
89
a
20
‘Die o
ka alys és
pa eldé i
negali’
—Bao he ay
Beod
ob
xAnpo oujcouo y
(Vece ka
1958:
188);
(c)
ne bé
ima
més a
obi éli
LK
2,7
MAR,
Sa ,
Ass
‘nebu o
jiems
ie os
uzeigoje’
—
0d
Fy
ad oig
om0g
E
TO
na ad ua
N;
ne
bé
ima
Geda LK
1,7
MAR,
ZOGR,
Ass
‘nebu o
jiems
aiko’
—
00%
Fy
ad oic
éx o
N
(Chodo a
1980:
214-215).
Ty imai
odo
au och oniskq
neiginio
geni y o
pobiidj
dideliame
sla y
kalby
a eale
i
laipsniSkq
jo
a osenos
siau éjima
objek inése
kons ukcijose
(ypaé ysku
pie i-
nése
—
bulga u,
se by
bei
k oa u,
slo eny
kalbose)";
an a
e us,
subjek inése
kon-
'S
Miklosich
1868-1874/4:
498-501;
Vond ak
1928:
251-252;
Veée ka
1958;
Hausenblas
1958:
114-120;
Bo ko skij
1968:
274-277;
S anisla
1973:
158-159;
Chodo a
1980:
214-221;
apie
neiginio
geni y o
nykima
usy
kalboje
Z .
Timbe lake
1986:
354-355
i
placia
bibliog a ijg
Co be
1986:
361-372.
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
27
s ukcijose
y u
sla u
kalbos
kai
ku
linkusios
apibend in i
geni y a.
2.9.
Geni y o
a ojimas
su
neigiamais
eiksmazodzZiais
ie oj
akuza y o
a ba
no-
mina y o
paliudy as
i
seniausiuose
ge many
kalbu
eks uose
—
go y
Biblijos
is au-
kose.
Pazyme ina,
kad
abi
neiginio
geni y o
a mainos
—
objek inis
i
subjek inis
geni-
y as
—
Gia
nep iklauso
nuo
g aikisky
Sal iniu,
p z.:
(a)
ni
habaida
diupaizos
ai pas
MRK
4,5
—
00x
<ciye
y y
modAHy
‘ne u éjo
gilios
Zemés’;
(c)
ni
was
im
umis
LK
2,7
‘nebu o
jiems
ie os’;
ni
was
im
ba ne LK
1,7
‘nebu o
jiems
aiky’
(Guchman
1958:
121),
plg.
2.8
(c).
Velesniais
ge many
kalby
aidos
laikais
okios
a osenos
pas ebima
ik
liekanu,
p z.,
sen.
okie¢iu
auks .
a
ni
habis
kisci es
‘ u
ne u i
indo
( andeniui
sem i)’
Lock-
wood
(1968:
10).
2.10.
No s
neiginio
geni y as
bal u,
sla u
i
ge manu
kalbose
y a
bend as
i
neabe-
jo inai
senas
eiSkinys,
be
ai
da
neduoda
pama o
ji
ski i
p ie
indoeu opie isko
pa eldo.
G aiky
i
indoi anénu
kalbose
pas ebé uose
pa yzdziuose
geni y as,
p i-
klausomas
nuo
neigiamos
o mos
eiksmazodziu,
y a
labai
a imas pa i y iniam,
P z.
g .
00
my
yoooe
e oa o
N
191
‘nieku
nebu o
odos
ma y i’
(Plg.
Schwyze ,
Deb-
unne
1975:
102).
Taigi
s a bu
a k eip i
démesi
i
neiginio
geni y o
san ykj
su
neabejo inai
pa eldé a
pa i y ine
a osena.
Tas
san ykis
is o inés
kalbo y os
da buose
aiskin as
d ejopai.
Vieni
y iné ojai
laike
neiginio
geni y a
iesiog
pa i y inio
geni y o
pog upiu
(Mik-
losich
1868-1874:
498;
B ugmann
1911:
611-613;
F aenkel
1928:
47-55;
Schwyze ,
Deb unne
1975:
102),
ki i
ji
ik
kildino
i§
pa i y o
(Meille
1934:
465;
Endzelins
1951:
403)'*.
Neiginio
geni y o
y§j
su
pa i y ine
a osena
galima
ma y i
i i§
lie u iy
kalbos
pa yzdziu,
ku iuose
daik a a dzio
geni y as
y a
am
ik os
medZiagos,
masés
pa adi-
nimas
(a)
a ba,
eidamas
daugiskai a,
eiSkia
skai¢iuojamus
dalykus
(b):
(a)
Kasé
isq
nak j,
o
aukso
ne ado
M c
(plg.
ado
aukso);
Mes,
py ago
ne aga e,
namo
ne aziuosma
KP
(plg.
py ago
aga e);
Nepilk
andens
an
slenkscio!
YL
(plg.
pilk
andens);
(b)
Eidamas
jis
nesu iko
Zmoniy
VL
(plg.
su iko
Zmoniy);
Ta
is a
nedés
kiausiniy
VRN
(plg.
dés
kiausiniy).
Tokie
neiginio
geni y o
pa yzdZiai
iesiogiai
ikiuojasi
j
jau
1.3.4
ap a a
kiekio
eiksmes
geni y y
eile,
ku ioje
an
pi mos
pakopos
a sis o y
ad.
,,kiekybés
u inio“
geni y as,
eiSkian is
abib éz a
( u éjo
/
paémé
maisq
pinigy)
a ba
neapib éz a
kieki
( u éjo
/
paéme
Siek
iek
pinigy),
oliau
—
pa i y inis
geni y as,
eiSkian is
neapib éz a
kiekj
( u éjo
/
paémé
pinigy),
0
eciaja
ie a
galé u
uzim i
neiginio
geni y as,
eis-
kian is
kiekio
nebu ima
(ne u éjo
/
nepaémé
pinigy,
plg.
ok.
e
ha e
kein
Geld,
ang.
he
had
no
money),
p z.:
u
nepaimsi
si y
pinigy
BSP,,
200.
Taip
pa
san ykiauja
su
kie-
©
Beje,
bu o
bandy a
neiginio
geni y a
is es i
i i8
ablia y o
(Z .
Po ebnja
1958:
320-321;
Pe&ko skij
1956:
296-297).
34
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Geni y as
Salia
akuza y o
nuo
seno
plaCiai
a ojamas
i
eiskian
asmenj,
j
ku j
meldziamasi,
p z.:
io
mels ies
BRP,
181,
meldessi
io
382;
meldesi
io
( ais.
iam)
BRB
JON
9,38
(Vnd
be e
jn
an
LB);
Melsies
Diewo
MT
4,10
(Du
sol
anbe en
Go
LB;
Dominum
Deum
ado abis
VULG),
plg.
assai
Diewa
melsis
Jop
12,4
(de
wi d
Go
an u en
LB).
Panasiai
geni y as
siejamas
su
eiksmazodzZiu
Sauik i(s)
eik’me
‘labai
p agy i
ka’:
kunego
Sauk is
Sz;
angelo
Saukési
MRK
LTR,
aip
i gi
nuo
aS ijos
p adzZios,
p z.:
Szaukéu
ijsu
/
ieg
o
iys
ne
no eio e
DP
96,
_,
(Wola em
was
/
p awi
*W
97,.).
Toks
p aSomo,
klausiamo,
meldziamo
asmens
geni y as
gali
bi i
ablia y ines
p i-
gim ies
(plg.
F aenkel
1928:
71).
Taip
speé i
leidzia
sinonimiSki
sakiniai,
ku iuose
geni y as
eina
su
a ski ies
p ieSdeéliu
is
(p z.:
p asé
is
ka ei io
duonos
ALN),
a i in-
kamos
p ielinksninés
kons ukcijos
giminiSkose
kalbose:
sla y
(su
p ielinksniu
0/6),
lo yny
(su
ab,
ex),
g aiky
(su
maga)
i
ablia y as
sen.
indy
eks uose
(Speye
1896:
15).
Apsk i ai
ablia y iné
geni y o
eikSme
daugeliu
a eju
y a
a ima
pa i y inei,
i
a p
Sias
eikSmes
u inciy
kons ukcijy
aiSkia
iba
iS es i
sunku.
Galimas
dalykas,
kad
ablia y inés
eikSmés
o my
su apimas
su
geni y u
bal y
kalbose
padeéjo
iSsau-
go i
geni y o
pa i y ine
a osena,
ku i
anks i
susiau éjo
kalbose,
pa e usiose
ab-
lia y a
a ski u
linksniu
(pa yzdZiui,
lo yny
kalboje)”.
3.8.
Kons ukcijos,
ku iose
geni y as
siejamas
su
idinj
a si ibojima,
baime,
ki as
neigiamai
kono uo as
bisenas
eiSkianCiais
eiksmazodZiais,
daba inéje
lie u iy
kal-
boje
jeina
j
a
pacia
g upe
kaip
i
os,
ku iose
pa i y inés
kilmés
geni y as
siejamas
su
eiksmazodziais
léuk i,
no é i,
oks i,
geis i,
gailé i(s),
pa ydé i,
klausy is
i
pan.?!
Geni y as
ais
a ejais
eiSkia
eiksmazodziu
nusaky os
idines
biisenos
u in]
(kon-
en y a),
eina
eiksmazodzio
bi inuoju
palydo u
i
u i
papildinio
unkcija.
Pagal
pasy ine
ans o macija
jis
isai
a i inka
iesioginio
papildinio
akuza y a,
p iklauso-
ma
nuo
anzi y iniu
eiksmazodziu
(plg.
mo inos
bijomas
/
p asomas
/
laukiamas
/
geidziamas
s ecias).
Taigi
kons ukcijose
su
ablia y ineés
eikSmés
geni y u
iS ySkeja
a
pa i
aidos
k yp-
is,
ku i
pas ebé a
kalban
apie
pa i y ines
kons ukcijas.
Geni y as,
seniau
u ejes
a ski ies
eikSme,
ilgainiui
i gi
i aukiamas
i
eiksmazodzio
seman inés
bei
sin ak-
sinés
aukos
lauka,
ne enka
sa a ankiskos
eikSmés
i
da osi
jo
aldomas
papildinio
linksnis.
2
Pig.
Ku ylowicziaus
poZiii i
j
ablia y a
kaip
i
pa i y inio
geni y o
is o ini
pama a
(1964:
189-190;
1977:
142-143).
21
Apie
okius
daba inéje
lie u iy
kalboje
geni y a
aldan¢ius
eiksmazodZius
Z .
Senn
1966:
388-340;
Valiuly é
kn.:
Ul ydas,
ed.
1976:
21-22;
Sukys
1998:
89-93.

LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
35
ISVADOS
1.
Linksniy
pa inkimo
seman iné
mo y acija,
biidinga
seniausiems
indoeu opie¢iy
kalby
aidos
laikams,
a sispindi
lie u iy
kalbos
ad e balinio
geni y o
a osenoje
pa i y ine
(neapib éz o
kiekio)
i
ablia y ine
(a ski ies)
eikSmémis.
2.
Pa i y iné
geni y o
eikSmé
lie u iy
kalbos
a mése
i
senuosiuose
aS uose
y a
i in
ge ai
iSlaiky a.
Sios
eikimés
pag indu
geni y as
su
daugeliu
objek iniy
eiksma-
zodziy
suda o
opozicija
akuza y ui,
o
su
biisenos
i
jos
kai os
eiksmazodzZiais
—
no-
mina y ui
i
eina
os
opozicijos
zymé u
na iu.
3.
Pa i y inio
geni y o
a osena
ki o
lie u iy
kalboje
d iem
s a biausiom
k yp-
im:
a)
ie oj
geni y o,
anksCiau
a o o
g e a
akuza y o
su
kai
ku iy
seman iniy
g u-
piu
eiksmazodziais
( eiSkian¢iais
p isiminima
a
uzmi Sima,
k ie ima,
saugojima,
kon ak a
su
daik o
pa i siumi
i
pan.),
bu o
apibend in as
akuza y as;
b) su
eiks-
mazodZiais,
eiSkian¢iais
siekima,
no a,
laukima,
ieSkojima
i
pan.
a ba
u in¢iais
eiksmo
pilnio
eik’més
p ieSdélius,
bu o
apibend in as
geni y as.
Abiem
a ejais
linksniy
seman iné
opozicija
pa i y inés
eikimés
pag indu
neu alizuojama
i
se-
man iskai
mo y uo as
linksnio
pa inkimas
kei¢iamas
sin aksiniu
aldymu.
4.
Su
pa i y iniu
geni y u
gali
bi i
siejama
i
kai
ku iy
daba
jau
sup ie eiksméju-
siy
geni y o
o my
a osena
laikui
eikS i,
odan i
anks esnj
seman inj
sio
linksnio
pobidi.
5.
Pa i y inio
i
ad.
kiekybés
u inio
geni y o
analizé
leidzia
suponuo i
ne
ik
sin-
ch oninius,
be
i
diach oninius
y
kons ukcijy
ySius
olimoje
indoeu opieciy
kalbu
seno eje
i
paaiskin i
geni y o
su
supinu
geneze.
6.
Geni y o
a osena
pa i y ine
eiksme
suda é
is o inj
pama a
neiginio
geni y ui.
Lie u iy
i
la iy
kalbose
jsi y a o
sin aksiné
aisyklé,
eikalaujan i
keis i
su
neigiamu
eiksmazodziu
siejama
akuza y a
a
nomina y a
geni y u.
Ta
aisyklé
bu o
apibend in-
a
i
p a ado
seman ing
(pa i y ing)
mo y acija.
PanaSiai
neiginio
geni y as,
iSsisky-
es
i8
pa i y inio,
bu o
apibend in as
sla y
i iS
dalies
ge many
kalbose.
Taigi
neiginio
geni y as
gali
bi i
laikomas
bal y,
sla y
i
ge many
kalbas
jungianéia
sena
sin aksine
bend ybe.
Tolesnis
neiginio
geni y o
pli imas
pas ebimas
Vaka y
iny
kalby
a eale.
7.
Ablia y ine
(a ski ies)
eiksmé,
aip
pa
pa eldé a
i§
indoeu opieciy
bend ijos
laiky,
lie u iy
kalboje
y a
silpniau
issilaikiusi
negu
pa i y iné.
Jos
lokalinis
pobidis
aiskus
sin aksiniais
a chaizmais
i usiose
kons ukcijose
su
judéjimo
i
a imy
eik8-
miy
eiksmazodZiais,
aciau
i
Sioje
pozicijoje
geni y as
daZniausiai
eina
su
p ielinks-
niais.
Dél
oli
pazengusio
deseman izacijos
p oceso
a ski j
eiske
geni y ai
daugeliu
a ejy
y a
i e
iesiogiai
nuo
eiksmazodziy
bijé i,
éng i,
sdugo is,
k a y is,
lidu is
ix
pan.
p iklausomais
papildiniais.
Daba inés
kalbos
poZiii iu
jie
p i ampa
p ie
pa i-
y inés
kilmés
geni y u,
siejamu
su
laukima,
no a,
siekima,
ieSkojima
eiSkianGiais
eiksmazodZiais.
Tuo
biidu
lie u iy
(kaip
i
la iy
kalboje)
susi o ma o
a ski a
papil-
dinio
geni y a
aldan¢iy
eiksmazodziy
g upé.
SUTRUMPINIMAI
BRB
—
Biblia
a ai
es i
Wissas
Schwen as
Rasch as
Lie uwischkai
pe guldi as
pe
Jana
BRETKUNA...
Ka alia-
ceziuie
(1579-1590)
(ci .
i§
ank a8¢io
o okopijos).
36
||
VYTAUTAS
AMBRAZAS
B P
—
Pos illa
a ai
es i
T umpas
i
p as as
ischguldimas
E angeliu...
Pe
Jana
BRETKUNA...
Ka aliaucziuie...
1591.
BW
-
Ba ons,
K .
un
WISSENDORFFS,
H.
La wju
dainas
1-6,
Jelgawa
un
Pe og ada,
1894-1915.
Don
—K is ijono
Donelai¢io
as ai:
PL—
Pa asa io
linksmybés,
VD
—
Vasa os
da bai,
RG
—
Rudens
gé ybés,
ZR
_-—
Ziemos
iipes¢ciai,
PP
—
P i¢kaus
pasaka,
LG
—
Lapés
i
gand o
éésnis;
skaiciai
Zymi
eilu es.
D nZ
-
Vi Kauskas,
V.
Siau és
y y
diinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius,
1976.
LB
-
Biblia
/
das
is
die
gan ze
Heilige
Sch i
Deudsch.
Ma .
Lu h.
Wi enbe g
1549
e c.
(ci .
pagal
Weima o
leid.).
LE
-Enchi idion.
De
kleine
Ca echismus
u
die
gemeine
P a he und
P edige ,
Ma .
Lu.
Ged uck
zu
Wi enbe g,
1531
e c.
(ci .
pagal
Weima o
1910
m.
leid.).
LKT
-
Lie w iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija,
ed.
E.
GRINAVECKIENE,
K.
MORKUNAS,
Vilnius, 1970.
LKZ
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-19,
ed.
J.
BALCIKONIS,
J.
KRUOPAS,
K.
ULVYDAS,
V.
VITKAUSKAS,
1941-1999.
LP
—-
LERCHIS-PUSCHKAITIS,
A.
La weeschu
au as
eikas
un
pasakas
1-7,
Riga,
1891-1896.
McH-MICHELINI,
G.
Ma yno
Mai ydo
aS ai
i
jy
Sal iniai,
Vilnius,
2000.
(Skai¢iai
zymi
knygos
puslapius,
ku iuose
pa eik i
ci uojamy
ie y
Sal iniai.)
MG
—An angs-G iinde
eine
Li auischen
Sp ach-leh e...
on
Ch is ian
Go lieb
MIELCKE
...
K6nigsbe g,
1800.
N-No um
Tes amen um
g aece
e
la ine...
cu a i
Ebe ha d
NESTLE,
S u ga ,
°1921.
RP
—
Swie ych
s ow
4
sp aw
Panskich
...
K oynika
dlbo
Pos illd
...
1556
(M.
Rejaus
pos ile,
ci .
is
LMA
biblio-
ekoje
esan¢io
o iginalo).
RPs
—
Psal e as
Dowido...
pe
k.
Jona
REHSA...
su
pilnas e
a naujin as...
Ka aliau zoje...
1625
(ci .
i8
VU
biblio ekos
o okopijos).
SC
-
Compendium
G ama ice
Li h anice
Theophili
SCHULTZENS...
Regiomon i...
1673
(ci .
i8
Sapiino
i
Sulco
g ama ikos,
pa .
K.
Eigminas,
Vilnius,
1997).
3W
—
Pos illa
Ca holicka
Mnieysza...
P zezD.
IAKVBA
WV
YKA... W
K akowie...
1590
(J.
Wujeko
Mazo-
sios
pos iles
3
leidimas,
ci .
iS
Jogailos
uni e si e o
K oku oje
egzemplio iaus
o okopijos).
WP
-Ischguldimas
E angeli
pe
wis s
Me s
...
1573
(anoniminé
Wol enbii elio
pos ilé,
ci uojama
iS
V.
Gaigalaicio
paskelb y
iS aukyu
(Gaigala
1900)
i J.
Ka aciejaus
1995
m.
leidimo
a siz elgian
ji
J.
Gelum-
beckai és
(2000)
aisymus).
Ki y
Sal iniy
i
ie y
a dy
su umpinimai
okie
pa
kaip
LKZ
i
Ul ydas,
ed.
(1965-1976).
Ta miu
pa yz-
dziai,
zymimi
ik
LKZ
su umpinimais,
y a
paim i
i$
didZiojo
Lie u iy
kalbos
Zodyno
spausdin u
omy
i
Lie u iy
kalbos
ins i u e
esancios
ka o ekos.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1978:
Lie u iu
kalbos
a dininko
su
daly iu
(nomina i us
cum
pa icipio)
s uk i a
i
aida.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
18,
7-67.
AMBRAZAS,
V.
1979:
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o iné
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
AMBRAZAS,
V.
1995:
Lie u iu
kalbos
bend a ies
kons ukcijy
aida.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
33,
74-109.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
3
eid.,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
BALKEVICIUS,
J.
1963:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Min is.
BEHAGHEL,
O.
1923:
Deu sche
Syn ax
1,
Heidelbe g:
Win e .
BENVENISTE,
E.
1962:
Pou
l’analyse
des
onc ions
casuelles:
le
géni i
la in.
Lingua
11,
10-18.
BERGMANE,
A.
e.a.,
ed.
1959, 1962:
Masdienu
la iesu
li e a as
alodas
g ama ika
1-2,
Riga:
La ijas
PSR
Zina nu
akadémijas
izde nieciba.
BORKOVSKIJ,
V.
I.
1968:
CpaeHumeabxHo-ucmopu4ecKull
CUHMAKCUC
BOCMO4HOCAABAKCKUX
A361KO6.
Tundl
npocmoeo
npedaowmenua,
Mocxsa:
HayKa.
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
37
Bo ko skiJ,
V.I.,
ed.
1968:
Cpaenumeasuo-ucmopuyeckull
CUHMAKCUC
BOCMOMHOCAABAHCKUX
ABLIKOB.
LaeHb
npedaowcenua,
Mocksa:
HayxKa.
Bo ko skJ,
V. 1,
KUZNECOV,
P.S.
1965:
Hcmopu4eckaa
epammamuka
pyccKoeo
a3 ika,
Mocksa:
Hayxa.
BRUGMANN,
K.
1911:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen
2,
S ass-
bu g:
T iibne .
BULYGINA,
T.
V.
1959:
O
coueTaHMsx
¢
pOAMTeNbHEIM
MaexKOM
B
COBPeMeHHOM
JIMTOBCKOM
ImTepa ypHom
a3bike.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
2,
90-108.
CHANTRAINE,
P.
1953:
G ammai e
homé ique
2.
Syn axe,
Pa is:
Klincksieck.
Cuopo a,
K.
I.
1980:
[]pocmoe
npedaomenue
6
cmapocaaeancKom
a3biIKe,
Mocxsa:
Hayxa.
Co BETT,
G.G.
1986:
The
use
o
he
Geni i e
o
Accusa i e
o
he
Di ec
Objec
o
Nega ed
Ve bs
in
Russian:
A
Bibliog aphy.
B ech ,
R.D.,
Le in,
J.S.,
eds.,
Case
in
Sla ic,
Columbus,
Ohio:
Sla ica
Publishe s,
361-372.
DE
BOoEL,
G.
1988:
Goal
Accusa i e
and
Objec
Accusa i e
in
Home .
A
Con ibu ion
o
he
Theo y
o
T ansi-
i i y,
B ussel:
Paleis
de
Academien.
DELBRUCK,
B.
1893:
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen
1,
S assbu g:
T iibne .
DESNICKAJA,
A.
V.
1984:
Cpasnumea xoe
az iko3Hanue
Uu
ucmopus
a3b1Koe,
JleHMHTpan:
HayKa.
ENDZELINS,
J.
1951:
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga:
La ijas
Vals s
izde nieciba.
ENDZELINS,
J.,
MULENBACHS,
K.
1928:
La ieSu
g ama ika,
Riga:
Val e s
un
Rapa.
EUuLER,
W.
1999:
Das
Supinum
in
La einischen
und
Bal isch-Slawischen
und
de
al indische
In ini i .
F agen
zu
de en
indoge manischen
G undlagen.
Res
Bal icae
5,
41-57.
FRAENKEL,
E.
1925:
Zu
bal osla ischen
G amma ik.
Kuhns
Zei sch i
53,
36-65.
FRAENKEL,
E.
1947:
Sp achliche,
besonde s
syn ak ische
Un e suchung
des
kal inis ischen
li auischen
Ka echismus
des
Malche
Pie kiewicz
on 1598,
G6 ingen:
Vandenhoeck
u.
Rup ech .
FRAENKEL,
E.
1928:
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
Kaunas:
Vals ybés
spaus u é.
GAIGALAT,
W.
1900:
Die
Wol enbii ele
li auische
pos illenhandsch i
aus
dem
jah e
1573.
Mi eilungen
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha
5,
1-57;
117-165;
231-247.
GATERS,
A.
1993:
Le ische
Syn ax.
Die
Dainas,
h sg.
on
Hildega d
Rad ke,
F ank u
a.
M.,
Be lin
e.a.:
Pe-
e
Lang.
GELUMBECKAITE,
J.
1999:
Die
Ve wendung
on
Kasus-
und
P aposi ionalkons uk ionen
in
Jonas
B e kiinas’
Ube se zung
des
Lukase angeliums,
Zusammen assung
de
Dok o disse a ion,
Vilnius.
GELUMBECKAITE,
J.
2000:
Wol enbii elio
pos ilé,
pa engé
J.
Ka aciejus,
Vilnius:
Za a,
1995.
A chi um
Li huanicum
2,
173-194.
Gi bENIs,
A.
,
ZULYS,
V.
1973:
[Rec.],
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1
(1965),
2
(1971).
Bal is ica
9(2),
203-214.
GI On,
T.
1984:
Syn ax.
A.
Func ional-Typological
In oduc ion
1,
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins.
GRENDA,
C.
1979:
Apib éz umo
/
neapib éz umo
pozymiu
opozicija
eiksmazodziy
kons ukcijose
su
daik a a dziu.
Kalbo y a
30(1),
32-37.
GuUCHMAN,
M. M.
1958:
[omexuii
a3 ik,
Mocksa:
V3zaTenbcTBo
MTepaTypbI
Ha
MHOCTPaHHBIX
A3bIKAX.
Haup y,
J.
1977:
L’emploi
des
cas
en
édique,
Lyon:
Edi ions
l'He mes.
HAUSENBLAS,
K.
1958:
Vi oj
p edmé o ého
geni i u
es ing,
P aha:
Ceskoslo enské
Akademie
Véd.
H ,
H.
1934:
Indoge manische
G amma ik
6.
Syn ax
I.
Syn ak ische
Ve wendung
de
Kasus
und
de
Ve bal o men,
Heidelbe g:
Win e .
HOFMANN,
J.B.,SZANTYR,
A.
1972:
La einische
Syn ax
und
S ilis ik,
Miinchen:
Beck.
HuMBERT,
J.
1954:
Syn axe
g ecque,
Pa is:
Klincksieck.
JABLONSKIS,
J.
1935:
Jablonskio
as ai
4,
ed.
J.
Baléikonis,
Kaunas:
S ie imo
minis e ijos
leidykla.
JABLONSKIS,
J.
1957:
Rink iniai
aS ai
1,
ed.
J.
Palionis,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i-
os
leidykla.
KAZLAUSKAS,
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
38
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
KoPTJEVSKAJA-TAMM,
M.,
WALCHLI,
B.
spausd.
The
Ci cum-Bal ic
languages:
an
a eal- ypological
app o-
ach.
Dahl,
O.,
Kop je skaja-Tamm,
M.
(eds.)
The
Ci cum-Bal ic
Languages
:
Thei
Typology
and
Con ac s,
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins.
KRAHE,
H.
1972:
G undz ige
de
e gleichenden
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen,
H sg.
on
W.
Meid,
H.
Schmeja,
Innsb uck:
Ins i u
ii
Ve gleichende
Sp achwissenscha
de
Uni e si a
Innsb uck.
KuRYLOWICZ
J.
1949:
Le
p obléme
du
classemen
des
cas.
Biule yn
Polskiego
Towa zys wa
Jezykoznawczego
9,
20-43.
KURYELOWICZ,
J.
1964:
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean,
Heidelbe g:
Win e .
KuURYEOWICZ,
J.
1964a:
On
me hods
o
in e nal
econs uc ion.
P oceedings
o
he
Nin h
In e na ional
Cong ess
o
Linguis s,
Camb idge
Mass.
Augus
27-31,
1962, La
Haye:
Mou on,
9-31.
KuRYLOWICZ,
J.
1977:
P oblémes
de
linguis ique
indo-eu opéenne.
W oc aw-Wa szawa—K ak6w-Gda isk:
Ossolineum.
KuRZOVA,
H.
1993:
F om
Indo-Eu opean
o
La in.
The
e olu ion
o
a
mo phosyn ac ic
ype,
Ams e dam
/
Philadelphia:
John
Benjamins.
LaBUTIS,
V.
1994:
Lie u iy
kalbos
sin aksé
1,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
LABUTIS,
V.
1994a:
Lie u iy
kalbos
sin aksé
2,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
La sson,
L.-G.
1983:
S udien
zum
Pa i i geb auch
in
den
os see innischen
Sp achen,
Uppsala.
(Ac a
Uni-
e si a is
Upsaliensis,
S udia
U alica
e
Al aica
Upsaliensia,
15.)
LEBEDYS,
J.
1977:
Senoji
lie u iy
li e a ii a,
Vilnius:
Mokslas.
LepIKA,
M.
1954:
Pa
objek u
pie
nolieg a
ansi i a
e ba
la ieSu
li e a aja
aloda.
Valodas
un
li e a ii as
ins i ii a
aks i
3,
5-45.
Lockwoob,
W.B.
1968:
His o ical
Ge man
Syn ax.
Ox o d:
Cla endon
P ess.
MAZIULIS,
V.
1970:
Bal y
i
ki y
indoeu opieciy
kalby
san ykiai
(Deklinacija),
Vilnius:
Min is.
MEILLET,
A.
1934:
In oduc ion
a
l'é ude
compa a i e
des
langues
indo-eu opéennes,
Pa is:
Hache e.
MEILLET,
A.,
VENDRYES,
J.
1952:
T ai é
de
g ammai e
compa ée
des
langues
classiques,
Pa is:
Champion.
MIKLOSICH,
F.
1868-1874:
Ve gleichende
Syn ax
de sla ischen
Sp achen,
Wien:
Wilhelm
B aumiille .
Mo ozo a,
S.
E.
1968:
Poan enbxbii
naqex.
Cpasnumea xo-ucmopuyeckull
cunmakcuc
BOCMO4HOCAABAHCKUX
A3b1K06.
Laenbi
nped owcenua,
BopKoBcKui ,
pez.,
1968,
151-178.
NEUMANN,
G.
1960:
Zei angebende
Pa en hesen
im
He hi ischen.
Ha mann,
H.
und
Neumann,
H.
H sg.,
Indoge manica.
Fes sch i
ii
W.
K ause,
Heidelbe g:
Win e ,
138-140.
OGINSKIENE,
E.
1979:
Galininko
a ojimas
ie oj
neiginio
kilmininko.
Kalbos
kul ii a
35,
25-31.
OTReEBSKI,
J.
1934:
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie
1,
K ak6w:
Polska
Akademja
Umieje nosci.
PALIONIS,
J.
1967:
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI-XVII
a.,
Vilnius:
Min is.
PALIONIS,
J.
1974:
Supino
a ojimas
XVI-XVII
a.
lie u iy
aS o
paminkluose.
Bal is ica
10(2),
143-148.
PAULAUSKIENE,
A.
1989:
G ama inés
lie u iy
kalbos
a dazodziy
ka ego ijos,
Vilnius:
Mokslas.
PESKOVSKU,
A.
M.
1956:
Pyeckud
cuxmaxcuc
6
Hay4Hom
oceewenuu,
Mocxsa:
TocynapcTBeHHoe
yue6Ho-
TleMalO MuecKoe
H31aTesIbCTBO.
PIROCKINAS,
A.
1986:
Jono
Jablonskio
kalbos
aisymai,
Kaunas:
S iesa.
PIROCKINAS,
A.
1972:
Del
kilmininko
i
galininko
su
bend a imi
a ojimo
ikslo
aplinkybei
eik& i.
Bal is i-
ca
1
p iedas,
Vilnius,
131-134.
POTEBNJA,
A.
A.
1958:
H3
3anucok
no
pycckol
epammamuke
1-2,
Mocxsa:
Tocygapc BeHHoe
yueGuo-
TlelaO MyecKoe
M31aTesIbCTBO.
RENOU,
L.
1952:
G ammai e
de
la
langue
édique,
Lyon—Pa is:
LAC.
RENOU,
L.
1965:
Rema ques
géné ales
su
la
ph ase
édique.
Symbolae
linguis icae
G.
Ku ylowicz,
W oclaw-
Wa szawa-K akoéw,
230-234.
SCHMALSTIEG,
W.
R.
1987:
A
Li huanian
His o ical
Syn ax,
Columbus,
Ohio:
Sla ica
Publishe s.
SCHWYZER,
E.,
DEBRUNNER,
A.
1975:
G iechische
G amma ik
2.
Syn ax
und
syn ak ische
S ilis ik,
Miinchen:
Beck.
LIETUVIU
KALBOS
ADVERBALINIS
GENITYVAS
|
39
SENKUS,
J.
1959:
Kai
ku ie
ySkesnieji
linksniy
a ojimo
a ejai
pazana ykio
kapsy
a méje.
Moksly
akade-
mijos
da bai,
A
se .
2(7),
177-188.
SENN,
A.
1966:
Handbuch
de
li auischen
Sp ache
1.
G amma ik,
Heidelbe g:
Win e .
Si TauTas,
V.,
GRENDA,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
SLIZIENE,
N.
1994:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodynas
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
SOMMER,
F.
1925:
Ve gleichende
Syn ax
de
Schulsp achen,
Leipzig,
Be lin:
Teubne .
SPEYER,
J.
S.
1896:
Vedische
und
Sansk i -Syn ax,
S assbu g:
T iibne .
STANG,
Ch.
S.
1966:
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo,
Be gen,
T oms6:
Uni e si e s-
o lage .
STANISLAV,
J.
1973:
Dejiny
slo enského
jazyka
4.
Syn ax
1,
B a isla a:
Vyda a el’s o
Slo enskej
Akadémie
Vied.
Suxys,
J.
1996:
Dél
neiginio
i
ikslo
kilmininky
K.
Donelai¢io
‘Me uose’.
Kalbos
kul ii a
68,
49-56.
Suxys,
J.
1998:
Lie u iy
kalbos
linksniai
i
p ielinksniai:
a osena
i
no mos,
Kaunas:
S iesa.
S aMBARYTE,
J.
1996:
Apib éZ umas
i
neapib éz umas
bei
jy
aiska.
Kalbos
kul i a
68,
39-48.
S amBa yTE,
J.
1998:
Objek o
galininko
i
kilmininko
linksniy
kai a
p ie
neiginio
J.
Basana iciaus
publi-
kuo uose
pasakojamosios
au osakos
inkiniuose.
Li uanis ica
3(35),
59-82.
TIMBERLAKE,
A.
1986:
Hie a chies
in
he
Geni i e
o
Nega ion.
B ech
R.D.,
Le ine
J.S.
(eds.).
Case
in
Sla ic,
Columbus,
Ohio:
Sla ica
Publishe s,
338-359.
UL ypas,
K.
1964:
Vienaskai os
kilmininko
p ie eiksméjimas
i
p ie eiksmiai
su
o man ais
-(i)o,
-(i)os,
-és
daba inéje
lie u iy
kalboje.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
7,
11-46.
U ypas,
K.,
ed.
1965,
1971,
1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
1.
Fone ika
i
mo ologija,
2.
Mo ologija,
3.
Sin aksé.
Vilnius:
Min is
(1-2),
Mokslas
(3).
VAILLANT,
A.
1977:
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es
5,
Pa is:
Klincksieck.
VALIULYTE,
E.
1995:
Sin aksiné
laiko
aiSka.
Li uanis ica
2(22),
68-81.
VALIULYTE,
E.
1995:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksiniai
sinonimai.
Vie os,
laiko
i
p ieZas ies
aiska,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VECERKA,
R.
1958:
S idani
zapo o ého
geni i u
se
zapo o ym
akuza i em
s a oslo éns iné.
S udie
ze
slo anské
jazyko édy.
K
70
na ozeninam
F an iska
T a ni ka,
P aha:
S a ni
Pedagogické
Naklada els i,
185-200.
Vibuai Ris,
A.
1994:
Del
laiko
kilmininko
a ojimo
lie u iy
kalbos
a mése.
Bal is ica
29(1),
60-64.
VONDRAK,
W.
1928:
Ve gleichende
sla ische
G amma ik,
Go ingen:
Vandenhoeck
und
Rup ech .
ZINKEVICIUS,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Vy au as
Amb azas
Gau a
2001
05
01
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]