Ac a
Linguis ica
Li huanica
LIV
(2006),
83
-
93
Dél
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
daly iy
bei
padaly iy
da ybos
i
mo eminio
skaidymo
JOLANTA
VASKELIENE
Siauliy
uni e si e as
In
his
a icle
a
new
a emp
is
made
a
de ining,
om
a
synch onic
poin
o
iew,
he
mo phological
s uc u e
o
p esen
and
(semel ac i e)
pas
pa iciples
and
ge unds.
G amma s
and
manuals
di e
in
he
way
in
which
hese
o ms
a e
segmen ed.
The
ea men
depends,
i s
o
all,
on
whe he
he
3 d
pe son
p esen
indica i e
o ms
on
which
hey
a e
based,
and
he
in lec ional
a ixes,
a e
iewed
diach onically
o
synch onically.
O en
he
examples
ci ed
in
he
li e a u e
con adic
he
de ini ion
o e ed
o
an
in lec ional
ending,
and
he
in e p e a ion
o
3 d
pe son
o ms
may
a y
be ween
hema ic
owel
and
ending
h oughou
one
wo k.
This
a icle
shows
how
he
o ma ion
o
p esen
and
pas
pa iciples
and
ge unds
can
be
desc ibed
on
he
assump ion
ha
he
his o ical
hema ic
owels
o
3 d
pe son
o ms
a e,
synch onically,
endings.
Mo ologija,
pasak
A.
Paulauskienés,
,,y a
kalbos
daliy
mokslas,
nag inéjan-
is
jas
suda anéiy
ZodZiy
g ama ine seman ika
i
mo emine
sudé j“
(Pau-
lauskiené
1994:
10).
Taigi
Sis
mokslas
i ia:
(1)
mo emine
Zodzio
sanda-
q
-
apib éZia
i
klasi ikuoja
Zodj
suda anéias
eik3mines
dalis
—
mo emas;
(2)
Zodziy
kai yma’.
Sie
du
y imo
aspek ai
—
mo eminé
analizé
i
kai y-
ba —
u é y
ienas
ki a
papildy i,
nes
kai
ku iy
mo emy
sky imas
susijes
su
o my
da yba.
S aipsnio
ikslas
-
da
ka a
iSsiaiSkin i,
kaip
(sinch onijos
poZi i iu)
suda omi
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
daly iai
bei
padaly iai,
kaip
Sios
eiksmazZodzio
o mos
skaidy inos
mo emi8kai.
‘A,
Paulauskiené
mo ologijos
objek u
laiko
i
Zodziy
da yba
(Paulauskiené
1994:
10;
Paulauskiené
2006:
9).
Ki y
kalbininky
( aip
pa
i
s aipsnio
au o és)
manymu,
Zodziy
da yba
y a
a ski a
kalbo y os
disciplina.
Be
kokiu
a eju
Zodziy
da yba,
kaip
i
kai yba,
lemia
da ybiSkai
skaidZiy
Zod%iy
mo emine
analize.
83
JOLANTA
VASKELIENE
Pi miausia
eikia
p isimin i
kai
ku iuos
mo ologijos
e minus.
Daugelyje
kalbo y os
da bu
mo emos,
p iesdélio,
p iesagos,
Saknies
apib ézimai
iS
esmés
su ampa’.
Ak ualus
kamieno
apib éZimas.
Jis
sup an amas
kaip
ZodZio
dalis,
ku i
lieka
a me us
galiine
i
kai ybos
p iesagas’
(LKE
305;
da
plg.
KTZ).
Tai
bii y
leksinio
kamieno
apib ézimas,
o
mo ologiniu
kamienu
laikoma
Zodzio
dalis,
ku i
lieka,
a me us
galiine*
(Z .
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
12;
da
plg.
Paulauskiené
2006:
15-16).
Esama
mo emi8kai
skaidziy
kamieny
(kai
ski iamos
mo emos
pasika oja
ki uose
kamienuose),
dalinio
skaidumo
i
neskaidziy
kamieny
(Z .
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
13-14).
Ypaé
j ai uoja
galiinés,
ku i
y a
i in
s a bi
kalban
apie
esa-
mojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
daly ius
bei
padaly ius,
apib éZimai’,
pa yz-
dziui,
galiiné
-
ai
,,a iksas,
einan is
po
ZodZio
Saknies
a ba
po
Saknies
i
p iesagos“
(LKE
210)
i
ku ia
ealizuojamos
g ama inés
eik3més.
Galiinés
ski umas
nuo
ki y
mo emy,
pasak
A.
Paulauskienés,
y a
as,
kad
ji
y a
»kin amoji
Zodzio
dalis,
odan i
g ama ines
Zodzio
eik3mes
i
ju
salygojama
sin aksinj
ZodZiy
y3j
sakinyje“
(Paulauskiené
1994:
35;
da
plg.
Amb aska,
Ziugéda
1985:
32;
Paulauskiené
1983:
25;
Paulauskiené
2006:
15).
Lie u-
iy kalboje
galiine
y a ealizuojama
daugumas
g ama iniy
Zodzio
eiksmiy,
an ai
a dazodziy
galiinés
dazniausiai
odo
gimine,
skai iy,
linksnj,
eiks-
2
Pa yzdziui,
mo ema
—
maziausias
d ipusis
u in is
o ma
i
eik$me
kalbos
sis e-
mos
iene as
(plg.
LKE
420;
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
4-5;
KTZ),
p ieSdélis
—
,a iksas,
einan is
p ie’
Zodzio
Saknj
i
ai’kiau
apib ézian is
jos
eik’me“
(LKE
503).
Saknies
apib ézimuose
akcen uojamos
j ai ios
jos
ypa ybés:
Saknis
y a
» odzio
pag indiné
mo ema,
paim a
be
jokiy
a iksy“
(LKE
615),
ji
,apibidina
leksinj
Zodzio
pama a,
suda o
jo
seman inj
s ubu a“
(Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
6),
p ie
Sios
mo emos
,,jungiami
Zodziy
da ybos
i
kai ybos
a iksai*
(Paulauskiené
1994:
32),
i8
jos
pada oma
daugiau
giminisky
Zodziy
(Z .
Amb aska,
Ziugida
1985:
32).
P iesagomis
laikomi
a iksai,
einan ys
po
Saknies
i
esan ys
Zodziy
da ybos
a ba
g ama iniy
o my
da ybos
o man ais
(plg.
Paulauskiené
1994:
34-35;
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
7-8;
LKE
503).
°
LKE
(305)
pa eik i
kamieno
pa yzdziai
ka ei- is,
a galin-is,
auks esn-is.
Daik a a dzio
ka ei is
kamienu
laiky inas
ka ei -,
0 ne
ka ei-.
*
Reiké u
p idu i,
kad
a me us
ne
ik
galiine,
be
i
bend a ies
p iesaga
- i,
p z.,
knyg-a,
knygyn-as,
kabin- i
i
. .
(Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
12).
°
Ne e ai
ai
p iklauso
nuo
o,
ka -
mo emos
ie a
Zodyje
a
unkcija
-
au o ius
akcen uoja.
Ne
galiine,
o
p iesaga
laiky ina
bend a ies
gale
esan i
mo ema
- i,
no s,
pasak
KTZ
au o iy,
dél
pozicijos
ji
aip
pa
dazniausiai
adinama
galine.
84
Del
daly iy
bei
padaly iy
mo eminio
skaidymo
mazodziy
—
asmenj
i
skai iy
(ka ais
da
i
nuosaka,
laika).
Ypa ingomis
galiinémis
laikomi
y ikosios
giminés
umpyjy
daly iy
o my,
p z.,
di b-
qs,
di b-q;
myl-js,
myl-j;
di b-es,
di b-e,
baigmenys
-
giy
daly iy
p iesagos
(esamojo
laiko
-n -,
bi ojo
ka inio
laiko
-us-)
,,y a
is o iSkai
paki usios
i
susiliejusios
su
galiinémis“
(LKE
135;
da
Z .
LKG,,
313,
315;
DLKG
355).
Né a
ienos
nuomonés
dél
eiksmazodziy
esamojo
i
bii ojo
ka inio
lai-
ko
eciojo
asmens
baigmens
-
ieny
kalbininky
eigiama,
kad
Sis
asmuo
ga-
lanés
ne u i,
ki i
kalbininkai
mano,
kad
daba inés
lie u iy
kalbos
poZi i iu
ikslinga
jq
laiky i
galiine.
Pas a asis
podi is
is yskéja
Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje,
ku ioje
a8oma,
kad
eiksmazodziy
asmenuo és
nus a omos
pagal
Ga Ong
(i8 ySkin a
mano
—
J.
V.):
,,pi mosios
pa adigmos
eiksmazodjiy
e-
Giojo
asmens
o my
galiiné
y a
-(Ja‘,
[...]
an osios
pa adigmos
y a
eiks-
mazZodiiai,
u in ys e¢iojo
asmens
o my
galiine
-i*,
o
,, e¢iosios
pa adi-
gmos
eiksmazodziy
e¢iojo
asmens
o my
galiiné
y a
-o“
(LKG,,
131-133;
da
plg.
Amb a&ka,
Ziugzda
1985:
93-94;
Paulauskiené
1994:
297).
Bii ojo
ka inio
laiko
e¢iojo
asmens
galiinémis
laikomi
balsiai
-o
(suko)
i
-é
(ba é)
(Z .
LKG,,
134-135).
Esama
i
ki okios
nuomonés:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
akcen-
uojama,
kad
e¢iojo
asmens
o mos
specialiy
galiiniy
ne u i®,
o
,,jas
suda o
g ynas
kamienas“
(DLKG
332);
pagal
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
ka-
miengalius
ski iamos
ys
asmenuo és
(Z .
DLKG
334;
da
plg.
Paulauskiené
2006:
147-148).
Taigi
kas
daba inés
lie u iy
kalbos
(sinch onijos)
poZi iu
y a
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
e¢iojo
asmens
baigmuo
-
galiiné
a
kamiengalis?
Pas a asis
pasi inkimas
sunkina
uZduo j
skaidy i
Zodzius
mo -
emomis,
nes
kyla
klausimas,
kuo
laiky i
eiksmazodziuose
po
Sakny
(suk-a,
myl-i,
as-o;
suk-o,
a-é
i
pan.)
esan¢ias
mo emas
ai
oi o,
é.
Reiké y
p i a i
A.
Paulauskienés
minéiai:
jeigu
kas
no s
,,daba inés
kalbos
g ama ikos
is-
o inius
kamiengalius
in e p e uoja
kaip
galiines,
negalima
laiky i
klaida.
Daba inés
kalbos
podi i iu
kamiengaliai
y a
galiinés“
(Paulauskiené
1979:
133). Taigi
o
pa ies
kalbos
iene o
(a
jo
dalies)
in e p e a imas
sinch oni-
niu
i
diach oniniu
poZi iu
gali
ski is
i
ski iasi’.
*
Fo muluo é
specialiy
galiiniy
ne u i
neai8ki;
1Ska
kyla
klausimas,
a
e iojo
asmens
o ma
apsk i ai
u i
galiine.
’
Pa yzdziui,
daba inés
kalbos
eiksmazodziy
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
pi mojo
i
an ojo
asmens
d ibalsinés
galiinés
(saug-au,
saug-ai;
suk-
85
JOLANTA
VASKELIENE
Dauguma
lie u iy
kalbos
Zodziy
( isi
kai omi,
dalis
nekai omy)
y a
mo -
emiSkai
skaidiis
i
daZniausiai
dél
ju
skaidymo
j
mo emas
abejoniy
neky-
la’,
a¢iau
aiSkinan (is)
eikiamosios
iiies
esamojo
laiko
daly iy
(1)
i
pa-
daly iy
(2),
ne eikiamosios
iiSies
esamojo
laiko
daly iy
(3),
eikiamosios
i8ies
bii ojo
ka inio
laiko
daly iy
(4)
bei
padaly iy
(5)
suda yma
(0
sykiu
i
skaidyma
mo emomis)
—
i§
dalies
i
dél
pasi ink o
poZiii io
j
e iojo
asmens
galiine
/
kamiengalj
—-
esama
painia os.
Kas
apie
Siuos
daly ius
i
padaly ius
a3oma
s a biausiuose
kalbo y os
da buose?
J.
Jablonskio
Lie u iskos
kalbos
g ama ikos
sky iuje
Veiksma a diiai
kalba-
ma
i
apie
daly ius®.
(1)
Apie
esamojo
laiko
eikiamuosius
daly ius,
p z.,
el-
kgs
—
elkan i,
da qs,
-an i,
s o is,
-in i
aoma:
,,i8
eiksmazodzio
eikia
ecio-
sios
ypa os
(pe einamojo
laiko)
galiiné
a
—
o,
i
pe mainy i
j
qs,
js“
(Jablonskis
1901/1957:
105).
(2)
Apie
esamojo
laiko
nelinksniuojamus
padaly ius,
p z.,
sukan ,
s o in ,
sakoma,
kad
,,3i as
eiksma a dis
pada omas
i
e iosios
pe -
einamojo
laiko
ypa os,
pe di ban
galiines
o
—
a,
ij
an
(an is),
in
(in is)“
(Ja-
blonskis
1901/1957:
106).
(3)
Linksniuojami
esamojo
laiko
ne eikiamieji
da-
ly iai,
p z.,
aSomas
—
aSoma,
sukamas,
-a,
mylimas,
-a,
pada omi
,,i8
eciosios
pe einamojo
laiko
ypa os:
p ie
galiiniy
0,
a,
i
eikia
p idé i
skiemuo
mas,
ma“
au,
suk-ai)
y a
a si adusios
p ie
senojo
kamiengalio
4
p isijungus
asmeny
galiinéms
-w
i
-i
(Z .
LKG,,
134-135).
Sinch onijos
pozid iu
dazninj
eiksma
pa adinan is
eiksmazodis
ams y i
laikomas
p iesagos
-s y i
ediniu
i&
em i
(Pake ys
2002:
309),
ie os
pa adinimas
ganykla
y a
p iesagos
-ykla
edinys
(Amb azas
1993:
209;
LKG,
399),
o
diach onigkai
ams y i
sie inas
su
daik a a dziu
ams is
i
laiky inas
p iesagos
-y i
ediniu,
ganykla
bus
bu es
suda y as
su
p iesaga
-kla
(U bu is
1978:
33).
®
Pa yzddiui,
eiksmazodj
nusinesda au
suda o
Saknine
mo ema
nes-
(plg.
a
pa ia
Saknj
giminikuose
Zodziuose
neS- i,
nes-imas,
a -nes- as
i
pan.), p ieSdélis
nu-
(plg.
nu- ex i,
nu-suk i),
sang azos
dalely é
si
(a -si-gul i,
nu-si-pi k i),
bi ojo
dazninio
laiko
p iesaga
-da -
(ei-da -ome,
pies-day-au)
i
galune
-au,
u in i
ienaskai os
pi mojo
asmens
g ama ines
eik$mes
(plg.
éj-au,
bu -au);
bid a dj
g azesnj
skaidome
j
okias
mo emas:
Saknis
g az-
(plg.
g az-umas,
apy-g ai-is),
aukS esniojo
laipsnio
odik-
lis
-
p iesaga
-esn-
(plg.
nauj-esn-is),
galiiné
-j
(g aiesn-is,
g azesn-io,
g azesn-iam
i
.
.,
okias
pagias
g ama ines
y i8kosios
giminés
ienaskai os
galininko
eikimes
u i
i
ki i
bad a dziai
su
gal ine
-j,
p z.,
bal esn-i,
ge esn-j).
Taigi
Siuose
Zodziuose
bi ojo
daZninio
laiko
odiklis
y a
p iesaga
-da -,
bid a dzio
auk& esniojo
laipsnio
—
p iesaga
-esn-.
(S aipsnyje
nesigilinama
j
ienmo emiy
Zodziy
(jung uku,
p ielinksniy
i
pan.)
skaidymo
j
mo emas,
uS¢iyjy/
k azimo y
p oblemas
i
pan.).
°
Sioje
Jablonskio
g ama ikoje
daly iai
i
padaly iai
adinami
eiksma a diiais,
esa-
masis
laikas
adinamas
pe einamuoju
laiku,
0
asmuo
~
ypa a.
86
Dél
daly iy
bei
padaly iy
mo eminio
skaidymo
(Jablonskis
1901/1957:
107).
(4)
Da an
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamuosius
daly ius
(p z.,
ilkes,
ilkusi,
da es,
da iusi)
,, eikia
eciosios
ypa os
(pe ei ojo
laiko)
galiinés
o
i
é
pe mainy i
j
es
—
usi«
(Jablonskis
1901/1957:
105).
(5)
Bi ojo
ka inio
laiko
padaly iai
(p z.,
di bus,
asius)
da omi
,,i§
eciosios
pe -
ei ojo
laiko
ypa os,
pakeigian
0
a ba
é
j
us“
(Jablonskis
1901/1957:
106).
Vélesnés
Jablonskio
g ama ikos
sky iuje Daly iai
(jau
a ojamas
daba -
inis
e minas)
aSoma,
kad
(1)
esamojo
laiko
eikiamieji
daly iai
da omi
i8
esamojo
laiko
eciojo
asmens
kamieno
(liemens):
,,pakei e
liemengaliy
balsius
(a,
0,
i)
galiiném
qs,
js,
gauname
ly is:
sukas,
liiz qs,
ejqs,
skai qs,
lydjs“
(Jablonskis
1922/1957:
299);
(2)
esamojo
laiko
padaly iai,
pasak
Ja-
blonskio,
da omi
i8
esamojo
laiko
kamieny:
y»liemengalius
a
i
o
pa e éia-
me
galiine
an ,
liemengalj
i
—
galiine
in ,
gauname
ly is
—
me an ,
leidZian ,
L..]
lydin *
(Jablonskis
1922/1957:
320);
(3)
ne eikiamosios
igies
esamojo
laiko
daly iai
da omi
i8
e¢iojo
asmens
kamienu:
,,p ie
liemengalio
balsiy
(,
o,
i)
dedame
galiine
mas,
p idéje
gaunam:
suka-mas,
lii a-mas,
eja-mas,
skai o-mas,
lydi-mas“
(Jablonskis
1922/1957:
300);
(4)
da ydami
bi ojo
ka -
inio
laiko
eikiamuosius
daly ius
,,jy
liemengaliy
balsius
(0,
€)
pakei iame
galiine
es,
gauname:
sukes“
(Jablonskis
1922/1957:
299);
(5)
Dbii ojo
ka inio
laiko
padaly iai
da omi
i8
bii ojo
ka inio
laiko
kamieno:
»liemengalius
(é,
0)
pa e ciame
galiine
us,
gauname
—
bégus“
(Jablonskis
1922/1957:
321).
Taigi
pasak
Jablonskio,
isos
iS es inés
o mos
da omos
i§
eiksmazodzio
esamojo
a ba
bii ojo
ka inio
laiko
e iojo
asmens,
be
elgiamasi
nenuosekliai:
ie-
nu
a eju
—
da an
esamojo
laiko
eikiamuosius
daly ius
i
padaly ius
(1,
2),
aip
pa
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamuosius
daly ius
i
padaly ius
(4,
5)
—
si iloma
kamiengalius
,,pakeis i
/
pa e s i“”°
daly io
galiinémis,
0
da-
an
esamojo
laiko
ne eikiamuosius
daly ius
(3)
sakoma,
kad
p ie
kamien-
galio
eikia
p idé i
skiemenj
/
galiine.
Galiine
-mas,
-ma
laiky i
negalima,
nes
linksniuojan
Zodj
(sukam-as,
sukam-o,
sukam-am,
sukam-q
i
.
.)
kin a
ik
-as,
-a,
o
m
lieka
isose
daly io
o mose.
Be
o,
galiine
negalima
laiky i
padaly iy
p iesagy".
©
Jablonskio
nelabai
aigkios
o muluo és
kamiengalius
pake s i/
pa e s i
galiinémis
ka ojamos
i
kai
ku iuose
élesniuose
lie u iy
kalbo y os
da buose.
"
J.
Jablonskio
g ama ikose
galiinémis
adinama
i
bend a ies
p iesaga
- i,
i
bu ojo
laiko
ne e kiamujy
daly iy
o man as
- as,
p z.,
myle as,
.
y.
p iesagos
i
galiinés
san ykis
né a
aigkus.
87
JOLANTA
VASKELIENE
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
asoma,
kad
esamojo
laiko
eikiamieji
daly iai
(1)
,
y a
da omi
i§
eiksmazodzZiy
esamojo
laiko
kamieny.
A me us
eiksma-
Zodziy
esamojo
laiko
ienaskai os
eciojo
asmens
galiine,
p idedama
daly-
io
y i8kosios
giminés
ienaskai os
a dininko
galiiné
-()qs,
daugiskai os
a dininko
galiiné
-(i)q,
kai
daly is
da omas
i§
pi mosios
asmenuo és
eiks-
mazodziu,
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininko
gal iné
-qs,
daugis-
kai os
a dininko
galiiné
-q,
kai
daly is
da omas
i8
e iosios
asmenuo és
eiksmazodziu,
i
y iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
galiiné
-is,
daugiskai os
a dininko
galiiné
-j,
kai
daly is
da omas
i§
an osios
asme-
nuo és
eiksmazodziu,
p z.:
di b-a:
di b-qs,
di bq;
ku -ia:
ku -iqs,
ku -iq;
ao:
as-qs,
aS-q;
yl-i:
ylis,
yl-j.
Ki i
y iSkosios
giminés
i
isi
mo e iSkosios
giminés
linksniai
u i
p iesaga
-(i)an -
[...],
-an -
a ba
-in -
[...].
Su
omis
pa iomis
p iesagomis
da omos
i
y iskosios
giminés
ienaskai os
bei
dau-
giskai os
a dininko
ilgosios,
a ba
an inés,
o mos!”,
p z.:
di b-an -is,
di b-
an -ys;
[...]
yL-in -is,
yl-in -ys“
(LKG,,
312).
(2)
,.Esamojo
laiko
padaly iai da-
omi
i§
eiksmaZodZiu
esamojo
laiko
kamienu,
p idedan
p iesaga
-an
[...]
a ba
-in
[...],
p z.:
di b-a:
di b-an ,
as-o:
ag-an ,
yl-i:
yl-in *
(LKG,,
385).
Taip
aiskinan
mo eminis
skaidymas
( as-qs,
as-ané-io,
as-an -j;
yl-is,
yl-
iné-io,
yl-in -j;
a5-an -i,
aS-ané-ios
i
.
.)
pag indzZiamas
o my
da yba.
A odo,
kad
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
aip
pa
u é y
bii i
paai3kin a
i
esamojo
laiko
ne eikiamyjy
daly iy
da yba
(3),
a¢iau
eikale
elgiamasi
nenuosekliai,
nes
Sie
daly iai,
ano
au o iy,
,y a
da omi
i8
eiksmazodziu
esamojo
laiko
eciojo
asmens
o mos
(su ampan¢ios
su
senuoju
esamojo
laiko
kamienu),
p ie
galiinés
p idedan
p iesaga
-mas,
-a,
p z.:
di ba:
di -
18
esmés
aip
pa
kaip
i
Jablonskio
g ama ikose
daly iy
i
padaly iy
da yba
aiskinama Amb askos
i
Ziugzdos
Lie u iy
kalbos g ama ikoje:
kalban
apie
esamojo
laiko
eikiamyjy
daly iy
da yba
a ojama
neapib éZ a
o muluo é
kamiengaliai
pakei iami
galanémis
(z .
Amb a8ka,
Ziugzda
1985:
130).
Veiksmazodziy
esamojo
laiko eéiojo
asmens
baigmuo
p amaiSiui
adinamas
ai
galiine
( en
pa :
93),
ai
ka-
miengaliu
( en
pa :
130,
141);
kamiengaliais
adinami
eiksmazodziy
bii ojo
ka inio
laiko
balsiai,
ku ie,
pasak
au o iy,
da an
daly ius
i
padaly ius
pakeiciami
a i inka-
momis
daly io
galanémis
( en
pa :
130)
a ba
padaly io
p iesaga
( en
pa :
141).
Ne -
eikiamosios
iiSies
esamojo
laiko
daly iy
-mas
( en
pa :
131)
i
padaly iy
o man us
-an
i
-us
( en
pa :
141)
adinan
galdnémis
p ie8 a aujama
oje
pacioje
g ama ikoje
pa eik am
galiines
apib ezimui
( en
pa :
32).
®
Apie
ilguju
i
umpuju
o my
a ojima
Z .
LKG,,
(313-314);
DLKG
(355);
Paulauskiené
(2006:
155);
Milidinai é,
sud.
(2004:
51);
LG
(330).
88
Del
daly iy
bei
padaly iy
mo eminio
skaidymo
ba-mas,
di ba-ma;
myli:
myli-mas,
myli-ma;
aSo:
aSo-mas,
aSo-ma“
(LKG,
322).
Pi miausia
baigmens
-mas,
j
ku j
jeina
i
galiiné
-as,
ne eiké y
adin i
p iesaga’*.
Ki as
dalykas
—
jei
p ie
galiinés
(Z .
eiksmazZodiZius
di ba,
myli,
aso)
p idedamas
-mas,
nezinia,
kokioms
mo emoms
p iklauso
galiinés
a,
i,
o
daly iuose
di bamas,
mylimas,
aSomas
i
kaip
okius
Zodzius
ski s y i
mo emomis.
(4)
Apie
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamuosius
daly ius
Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje
aSoma,
kad
jie
,,y a
da omi
i§
eiksmazZodziy
bi ojo
ka inio
laiko
kamieny.
A me us
eiksmazZodzio
bii ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
e io-
jo
asmens
galiine,
p idedama
daly io
y iskosios
giminés
ienaskai os
a -
dininko
galiiné
-es,
daugiskai os
a dininko
galiiné
-e,
p z.:
di b-o:
di b-es,
di b-e
[...].
Ki i
y iskosios
giminés
i
isi
mo e i8kosios
giminés
linksniai
u i
p iesaga
-()us-,
p ie
ku ios
jungiamos
[...]
biid a dinés
linksniy
gali-
nés,
p z.:
[...]
di b-us-io“
(LKG,,
317).
(5)
,,Bii ojo
ka inio
laiko
padaly iai
da omi
i§
eiksmaZodZiy
bii ojo
ka inio
laiko
kamieny,
p idedan
p iesaga
-(Wus, p z.:
di b-o:
di b-us“
(LKG,,
385). Taigi
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
isos
i8 es inés
o mos
(iSsky us
esamojo
laiko
ne eikiamuosius
daly ius)
da o-
mos
i8
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
kamieno, o
kamienu
laikoma
e iojo
asmens
o ma
be
galiinés.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
poz:
uju
mokyklu
mo ologijos
ado éliuose
(Z .
Jakai iené,
Laigonai é,
Pau-
lauskiené
1976,
Paulauskiené
1994)",
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
akcen uojama,
kad
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
kamienas
y a
daly iy
i
padaly iy
da ybos
pag indas:
(1)
,,esa-
mojo
laiko
eikiamasis
daly is
da omas
i§
esamojo
laiko
kamieno
su
p ie-
saga
-n -
i
biid a dinémis
[...]
galiinémis:
di ba
—
di ba-n -is,
di ba-n -i;
yli
—
yli-n -is,
yli-n -i.
Da an
Siuos
daly ius
i§
3
asmenuo és
(o
kamieno)
eiks-
8
Tiesa,
Zodziy
da yboje
dél
pa ogumo
p iesaga
adinama
Zodzio
dalis
su
galiine,
be
kalban
apie
o my
da yba
e minus
p iesaga,
galiiné
eiké y
a o i
iksliau.
4
Siokiy
okiy
ski umy
esama,
pa yzddiui,
ado éliuose
esamojo
laiko
ne eikiamuju
daly iy
baigmuo
-mas
laikomas
ne
p iesaga
(Z .
LKG,,
322),
o
galiine
(é .
Jakai iene,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
177;
Paulauskiené
1994:
347-248).
Kaip
bu o
miné a,
galiine
laiky ina
ik
Zodzio
kin ama
dalis,
.
y.
-as.
Negalima
galiine
adin i
bii ojo
ka inio
laiko
padaly io
p iesagos
-us
(# .
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiene
1976:
195).
Esamojo
laiko
padaly iy
mo emoms
-an ,
-in
pa adin i
a ojamas
ne ykes
e minas
galiine- o man as
(Jakai iené,
Laigonai e,
Paulauskiene
1976:
195).
89
JOLANTA
VASKELIENE
mazodziy
kamiengalio
balsis-o
keiciamas
(iS ySkin a
mano
—
J.
V.)
-a,
p z.:
aso
—
aSa-n -is,
aSa-n -i*
(DLKG
355).
(2)
Analogiskai
da omas
esamojo
laiko
padaly is,
ik
¢ia
sakoma,
kad
,,da an
padaly ius
i3
3
asmenuo és
(0
kamieno)
eiksmaZodiziy,
esamojo
laiko
kamiengalio
balsis -o
i s a
(iS y3-
kin a
mano
-
J.
V.)
-a-
[...],
p z.:
da o
—
da a-n ,
skai o
—
skai a-n *
(DLKG
379).
(3)
,,Esamojo
laiko
ne eikiamasis
daly is
da omas
i§
esamojo
laiko
kamieno
su
p iesaga
-m-,
p ie
ku ios
dedamos
[...]
biid a dinés
galiinés:
di b-a—
di ba-m-as,
-a;
myli—myli-m-as,
-a;
aSo
— aso-m-as,
-a“
(DLKG
361).
(4)
,,Bii ojo
ka inio
laiko
eikiamasis
daly is
da omas
i§
bi ojo
ka inio
laiko
kamieno
su
p iesaga
-(iJus
(i8sky us
y iSkosios
giminés
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininka)
i
bid a dinémis
[...]
gal inémis.
Da an
Siuos
daly ius
kamiengalio
balsiai
-o
i
-é
nume ami
(i8 ySkin a
mano
—
J.
V.).
[...]
Vy iskosios
giminés
a dininko
umposios
o mos
da omos
su
galiinémis
-es
( ienaskai os)
i
-¢
(daugiskai os),
jungiamomis
p ie
bii ojo
ka inio
lai-
ko
kamieno
galinio
p iebalsio:
di b-o
—
di b-es,
di b-e“
(DLKG
357-358).
(5)
»Bi ojo
ka inio
laiko
padaly iai
da omi
iS
eiksmazZodzio
bii ojo
ka inio
laiko
kamieno
a me an
kamiengalio
balsj
i
p idedan
p iesaga
-(iJus:
di b-
-o
—di b-us“'>
(DLKG
379).
Taigi
i8
esmés
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama iko-
je
laikomasi
diach oninio
poZiii io:
Z.
Zinke i iaus
Lie u iy
kalbos
is o ijoje
aSoma,
kad
,,esamojo
laiko
eikiamujy
daly iy
o my
pag inde
glidi
eiks-
mazodzio
p ezen o
kamienas,
iSplés as
p iesaga
-n -“
(Zinke i¢ius
1996:
159).
Ne eikiamieji
daly iai,
pasak
au o iaus,
y a
iSsi u ulioje
i§
am
ik y
biid a dziy,
o
,,esamojo
laiko
o my
pag inde
gliidi
eiksmaZodziy
p ezen-
o
kamienas,
iSplés as
p iesaga
*-md-
(>
bal u
-ma-)
[...],
p z.,
enka-mas
(:
enka),
aSo-mas
(:
aSo),
myli-mas
(:
myli)“
(Zinke i ius
1996:
163).
Taip
pa
kaip
i
DLKG
esamojo
i
bii ojo
ka inio
laiko
daly iy
bei
padaly iy
da-
yba
aiskina
LKE
(Z .
134,
135,
454)'°,
Paulauskiené
(2006:
155-156,
159,
169)'’,
LG
(329,
334,
340),
Dob o olskis
i
k .
(1998:
186-187,
190),
ik
35
Vél
a ojamos
neai8kios
o muluo és
kamiengalio
balsiai
-o
i
-é
nume ami
/
a me-
ami
a ba
umposios
galiinés
dedamos
p ie
kamieno
galinio
p iebalsio.
Vadinasi,
da an
eikiamosios
iiSies
bii ojo
ka inio
laiko
daly i
i
padaly i,
senasis
kamiengalis,
a ba
galiiné
-o
i
-é,
u i
bi i
nume amas.
6
Tik ai
Siame
eikale
neuzsimenama,
kad
bi ojo
ka inio
laiko
eiksmazodziy
ka-
miengalio
balsis
y a
nume amas
a
pan.
”
Vado élyje
ne asoma
apie ai,
ku ,
da an
bii ojo
ka inio
laiko
daly ius
i
padaly-
ius,
dings a
bi ojo
ka inio
laiko
kamiengalio
balsis;
esamojo
laiko
eikiamieji
daly-
90
Del
daly iy
bei
padaly iy
mo eminio
skaidymo
apie
padaly ius
knygoje
sako ia,
kad
Sios
nekai omos
eiksmazodzio
o mos
da omos
i§
a i inkamy
laiky
xumieny
p idedan
p iesagas:
esamajam
laikui
-an ,
-in ,
bii ajam
ka iniam
—
-us
(Dob o olskis
i
k .
1998:
197-198).
Kaip
ma y i,
j ai iuose
lie u iy
kalbo y os eikaluose
konk e iis
pa yz-
dziai
ne e ai
nea i inka
pa eik o
galiinés
apib ézimo
(pa yzdiziui,
galiine
lai-
koma
kin amoji
ZodZio
dalis,
be
ja
adinamas
esamojo
laiko
ne eikiamyju
daly iy
baigmuo
-mas,
padaly iu
p iesagos
-an ,
-in ,
-us
i
pan.).
Be
o,
ame
paéiame
eikale
ne
isada
laikomasi
ieno
poZi i io
j
eciojo
asmens
bai-
gmenj
—
jj
eiké y
laiky i
a ba
kamiengaliu,
a ba
galiine.
Taigi
jei
ZodZio
kin amoji
dalis
y a
galiiné,
ai
daba inés
kalbos
—
sinch-
onijos
—
poZiii iu
esamojo
laiko
eiksmazodziy
di b-u,
di b-i,
di b-a,
di b-
ame,
di b-a e,
bi ojo
ka inio
laiko
eiksmazodziy
di b-au,
di b-ai,
di b-o,
di b-ome,
di b-o e
i
pan.
galiine
eiké y
laiky i
-u,
-i,
-a,
-ame,
-a e;
-au,
-ai,
-0,
-ome,
-o e
(paaiskinan ,
kad
eciojo
asmens
galiiné
y a
senasis
kamienas).
Tada
(1)
esamojo
laiko
eikiamujy
daly iy
da yba
galima
aiSkin i
aip:
a -
me us
eiksmaZodZiy
esamojo
laiko
ienaskai os
e¢iojo
asmens
galiine
(a,
i,
0)
p idedama
daly io
y iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
galiiné
-(0qs /
-is,
daugiskai os
a dininko
galiiné
-()q
/
-i,
p z.:
ku -ia:
ku -igs,
ku -
ig;
as-o:
as-qs,
as-q;
yl-i:
yl-js,
yl-{
(paaiSkinan ,
kad
is o i8kai
su
omis
galiinémis
y a
susiliejusi
daly iy
p iesaga
-n ).
Ki i
y i8kosios
giminés
( aip
pa
y iskosios
giminés
a dininky
ilgosios
o mos)
i
isi
mo e iskosios
giminés
linksniai
u i
p iesaga
-(an -
/
-in -
i
a i inkamas
galiines,
p z.:
kené-ian -j,
as-an -j,
yl-in -j,
di b-an -is,
yl-in -is,
di b-an -i,
yl-in -i
i
. .
(2)
Analogiskai
i8 edami
i
esamojo
laiko
padaly iai:
a me us
eiksmazZodziy
esamojo
laiko
e¢iojo
asmens
galiine
p idedama
p iesaga
-an
a ba
-in ,
p z.:
di b-a:
di b-an , a§-o:
as-an ,
yl-i:
yl-in
( aigi
daba inéje
kalboje
y a
du
p iesagos
a ian ai
-an -
i
-in -).
(3)
Esamojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai
da omi
aip
pa
i8
esamojo
laiko
eiksmazodziu
eciojo
asmens,
a me us
galiine
p idedama
p iesaga
-am-
/-om-
/
-im-
bei
a i inkama
galiiné,
p z.:
di b-a:
di b-am-as,
as-o:
as-om-as,
myl-i:
myl-im-as
(s a biausias
esamojo
laiko
ne eikiamuju
daly iu
odiklis
y a
-m-,
be
daba inéje
kalboje y a
ys
p iesagos
a ian ai
-am-,
-om-,
-im-).
(4) Bii ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
iai
skaidomi
aip:
di b-a
—
di b-a-n -is
(di bqs),
s o -i-n -is
(s o is),
o
ne eikiamuju
daly iy
po
Saknies
einan is
balsis
jau
nebea ski iamas:
di ba-m-as,
u i-mas,
aSo-m-as
i
pan.
91