Dėl esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių bei padalyvių darybos ir morfeminio skaidymo

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 83 - 93 Dél esamojo ir bitojo kartinio laiko dalyviy bei padalyviy darybos ir morfeminio skaidymo JOLANTA VASKELIENE Siauliy universitetas In this article a new attempt is made at defining, from a synchronic point of view, the morphological structure of present and (semelfactive) past participles and gerunds. Grammars and manuals differ in the way in which these forms are segmented. The treatment depends, first of all, on whether the 3rd person present indicative forms on which they are based, and the inflectional affixes, are viewed diachronically or synchronically. Often the examples cited in the literature contradict the definition offered for an inflectional ending, and the interpretation of 3rd person forms may vary between thematic vowel and ending throughout one work. This article shows how the formation of present and past participles and gerunds can be described on the assumption that the historical thematic vowels of 3rd person forms are, synchronically, endings. Morfologija, pasak A. Paulauskienés, ,,yra kalbos daliy mokslas, nagrinéjantis jas sudaranéiy ZodZiy gramatine semantika ir morfemine sudétj“ (Paulauskiené 1994: 10). Taigi Sis mokslas tiria: (1) morfemine Zodzio sandarq - apibréZia ir klasifikuoja Zodj sudaranéias reik3mines dalis — morfemas; (2) Zodziy kaityma’. Sie du tyrimo aspektai — morfeminé analizé ir kaityba — turéty vienas kita papildyti, nes kai kuriy morfemy skyrimas susijes su formy daryba. Straipsnio tikslas - dar karta iSsiaiSkinti, kaip (sinchronijos poZitiriu) sudaromi esamojo ir biitojo kartinio laiko dalyviai bei padalyviai, kaip Sios veiksmazZodzio formos skaidytinos morfemi8kai. ‘A, Paulauskiené morfologijos objektu laiko ir Zodziy daryba (Paulauskiené 1994: 10; Paulauskiené 2006: 9). Kity kalbininky (taip pat ir straipsnio autorés) manymu, Zodziy daryba yra atskira kalbotyros disciplina. Bet kokiu atveju Zodziy daryba, kaip ir kaityba, lemia darybiSkai skaidZiy Zod%iy morfemine analize. 83 JOLANTA VASKELIENE Pirmiausia reikia prisiminti kai kuriuos morfologijos terminus. Daugelyje kalbotyros darbu morfemos, priesdélio, priesagos, Saknies apibrézimai iS esmés sutampa’. Aktualus kamieno apibréZimas. Jis suprantamas kaip ZodZio dalis, kuri lieka atmetus galiine ir kaitybos priesagas’ (LKE 305; dar plg. KTZ). Tai biity leksinio kamieno apibrézimas, o morfologiniu kamienu laikoma Zodzio dalis, kuri lieka, atmetus galiine* (Zr. Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 12; dar plg. Paulauskiené 2006: 15-16). Esama morfemi8kai skaidziy kamieny (kai skiriamos morfemos pasikartoja kituose kamienuose), dalinio skaidumo ir neskaidziy kamieny (Zr. Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 13-14). Ypaé jvairuoja galiinés, kuri yra itin svarbi kalbant apie esamojo ir biitojo kartinio laiko dalyvius bei padalyvius, apibréZimai’, pavyzdziui, galiiné - tai ,,afiksas, einantis po ZodZio Saknies arba po Saknies ir priesagos“ (LKE 210) ir kuria realizuojamos gramatinés reik3més. Galiinés skirtumas nuo kity morfemy, pasak A. Paulauskienés, yra tas, kad ji yra »kintamoji Zodzio dalis, rodanti gramatines Zodzio reik3mes ir ju salygojama sintaksinj ZodZiy ry3j sakinyje“ (Paulauskiené 1994: 35; dar plg. Ambraska, Ziugéda 1985: 32; Paulauskiené 1983: 25; Paulauskiené 2006: 15). Lietuviy kalboje galiine yra realizuojama daugumas gramatiniy Zodzio reiksmiy, antai vardazodziy galiinés dazniausiai rodo gimine, skaitiy, linksnj, veiks2 Pavyzdziui, morfema — maziausias dvipusis turintis forma ir reik$me kalbos sistemos vienetas (plg. LKE 420; Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 4-5; KTZ), prieSdélis — ,afiksas, einantis prie’ Zodzio Saknj ir ai’kiau apibréziantis jos reik’me“ (LKE 503). Saknies apibrézimuose akcentuojamos jvairios jos ypatybés: Saknis yra »todzio pagrindiné morfema, paimta be jokiy afiksy“ (LKE 615), ji ,apibidina leksinj Zodzio pamata, sudaro jo semantinj stubura“ (Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 6), prie Sios morfemos ,,jungiami Zodziy darybos ir kaitybos afiksai* (Paulauskiené 1994: 32), i8 jos padaroma daugiau giminisky Zodziy (Zr. Ambraska, Ziugida 1985: 32). Priesagomis laikomi afiksai, einantys po Saknies ir esantys Zodziy darybos arba gramatiniy formy darybos formantais (plg. Paulauskiené 1994: 34-35; Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 7-8; LKE 503). ° LKE (305) pateikti kamieno pavyzdziai karei-vis, atgalin-is, aukstesn-is. Daiktavardzio kareivis kamienu laikytinas kareiv-, 0 ne karei-. * Reikétu pridurti, kad atmetus ne tik galiine, bet ir bendraties priesaga -ti, pvz., knyg-a, knygyn-as, kabin-ti ir t. t. (Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 12). ° Neretai tai priklauso nuo to, ka - morfemos vieta Zodyje ar funkcija - autorius akcentuoja. Ne galiine, o priesaga laikytina bendraties gale esanti morfema -ti, nors, pasak KTZ autoriy, dél pozicijos ji taip pat dazniausiai vadinama galine. 84 Del dalyviy bei padalyviy morfeminio skaidymo mazodziy — asmenj ir skaitiy (kartais dar ir nuosaka, laika). Ypatingomis galiinémis laikomi vyrikosios giminés trumpyjy dalyviy formy, pvz., dirbqs, dirb-q; myl-js, myl-j; dirb-es, dirb-e, baigmenys - giy dalyviy priesagos (esamojo laiko -nt-, bittojo kartinio laiko -us-) ,,yra istoriSkai pakitusios ir susiliejusios su galiinémis“ (LKE 135; dar Zr. LKG,, 313, 315; DLKG 355). Néra vienos nuomonés dél veiksmazodziy esamojo ir biitojo kartinio laiko treciojo asmens baigmens - vieny kalbininky teigiama, kad Sis asmuo galanés neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinés lietuviy kalbos poZitiriu tikslinga jq laikyti galiine. Pastarasis poditris isryskéja Lietuviy kalbos gramatikoje, kurioje ra8oma, kad veiksmazodziy asmenuotés nustatomos pagal GatOng (i8rySkinta mano — J. V.): ,,pirmosios paradigmos veiksmazodjiy treGiojo asmens formy galiiné yra -(Ja‘, [...] antrosios paradigmos yra veiksmazZodiiai, turintys tre¢iojo asmens formy galiine -i*, o ,,tre¢iosios paradigmos veiksmazodziy tre¢iojo asmens formy galiiné yra -o“ (LKG,, 131-133; dar plg. Ambra&ka, Ziugzda 1985: 93-94; Paulauskiené 1994: 297). Biitojo kartinio laiko tre¢iojo asmens galiinémis laikomi balsiai -o (suko) ir -é (baré) (Zr. LKG,, 134-135). Esama ir kitokios nuomonés: Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje akcentuojama, kad tre¢iojo asmens formos specialiy galiiniy neturi®, o ,,jas sudaro grynas kamienas“ (DLKG 332); pagal esamojo ir biitojo kartinio laiko kamiengalius skiriamos trys asmenuotés (Zr. DLKG 334; dar plg. Paulauskiené 2006: 147-148). Taigi kas dabartinés lietuviy kalbos (sinchronijos) poZitriu yra esamojo ir biitojo kartinio laiko tre¢iojo asmens baigmuo - galiiné ar kamiengalis? Pastarasis pasirinkimas sunkina uZduotj skaidyti Zodzius morfemomis, nes kyla klausimas, kuo laikyti veiksmazodziuose po Sakny (suk-a, myl-i, ras-o; suk-o, ra-é ir pan.) esan¢ias morfemas ai oiro, é. Reikéty pritarti A. Paulauskienés minéiai: jeigu kas nors ,,dabartinés kalbos gramatikos istorinius kamiengalius interpretuoja kaip galiines, negalima laikyti klaida. Dabartinés kalbos poditiriu kamiengaliai yra galiinés“ (Paulauskiené 1979: 133). Taigi to paties kalbos vieneto (ar jo dalies) interpretavimas sinchroniniu ir diachroniniu poZitriu gali skirtis ir skiriasi’. * Formuluoté specialiy galiiniy neturi neai8ki; 1Skart kyla klausimas, ar tretiojo asmens forma apskritai turi galiine. ’ Pavyzdziui, dabartinés kalbos veiksmazodziy esamojo ir bitojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens dvibalsinés galiinés (saug-au, saug-ai; suk85 JOLANTA VASKELIENE Dauguma lietuviy kalbos Zodziy (visi kaitomi, dalis nekaitomy) yra morfemiSkai skaidiis ir daZniausiai dél ju skaidymo j morfemas abejoniy nekyla’, ta¢iau aiSkinant(is) veikiamosios riiies esamojo laiko dalyviy (1) ir padalyviy (2), neveikiamosios riiSies esamojo laiko dalyviy (3), veikiamosios ri8ies biitojo kartinio laiko dalyviy (4) bei padalyviy (5) sudaryma (0 sykiu ir skaidyma morfemomis) — i§ dalies ir dél pasirinkto poZiiirio j tretiojo asmens galiine / kamiengalj —- esama painiavos. Kas apie Siuos dalyvius ir padalyvius ra3oma svarbiausiuose kalbotyros darbuose? J. Jablonskio Lietuviskos kalbos gramatikos skyriuje Veiksmavardiiai kalbama ir apie dalyvius®. (1) Apie esamojo laiko veikiamuosius dalyvius, pvz., velkgs — velkanti, darqs, -anti, stovis, -inti raoma: ,,i8 veiksmazodzio reikia treciosios ypatos (pereinamojo laiko) galiiné a — o, i permainyti j qs, js“ (Jablonskis 1901/1957: 105). (2) Apie esamojo laiko nelinksniuojamus padalyvius, pvz., sukant, stovint, sakoma, kad ,,3itas veiksmavardis padaromas i tretiosios pereinamojo laiko ypatos, perdirbant galiines o — a, ij ant (antis), int (intis)“ (Jablonskis 1901/1957: 106). (3) Linksniuojami esamojo laiko neveikiamieji dalyviai, pvz., raSomas — raSoma, sukamas, -a, mylimas, -a, padaromi ,,i8 treciosios pereinamojo laiko ypatos: prie galiiniy 0, a, i reikia pridéti skiemuo mas, ma“ au, suk-ai) yra atsiradusios prie senojo kamiengalio 4 prisijungus asmeny galiinéms -w ir -i (Zr. LKG,, 134-135). Sinchronijos pozidriu dazninj veiksma pavadinantis veiksmazodis ramstyti laikomas priesagos -styti vediniu i& remti (Pakerys 2002: 309), vietos pavadinimas ganykla yra priesagos -ykla vedinys (Ambrazas 1993: 209; LKG, 399), o diachronigkai ramstyti sietinas su daiktavardziu ramstis ir laikytinas priesagos -yti vediniu, ganykla bus buves sudarytas su priesaga -kla (Urbutis 1978: 33). ® Pavyzddiui, veiksmazodj nusinesdavau sudaro Saknine morfema nes- (plg. ta patia Saknj giminikuose Zodziuose neS-ti, nes-imas, at-nes-tas ir pan.), prieSdélis nu- (plg. nu-vexti, nu-sukti), sangrazos dalelyté si (at-si-gulti, nu-si-pirkti), bitojo dazninio laiko priesaga -dav- (ei-dav-ome, pies-day-au) ir galune -au, turinti vienaskaitos pirmojo asmens gramatines reik$mes (plg. éj-au, buv-au); bidvardj grazesnj skaidome j tokias morfemas: Saknis graz- (plg. graz-umas, apy-grai-is), aukStesniojo laipsnio rodiklis - priesaga -esn- (plg. nauj-esn-is), galiiné -j (graiesn-is, grazesn-io, grazesn-iam ir t. t., tokias pagias gramatines vyri8kosios giminés vienaskaitos galininko reikimes turi ir kiti badvardziai su galtine -j, pvz., baltesn-i, geresn-j). Taigi Siuose Zodziuose bitojo daZninio laiko rodiklis yra priesaga -dav-, bidvardzio auk&tesniojo laipsnio — priesaga -esn-. (Straipsnyje nesigilinama j vienmorfemiy Zodziy (jungtuku, prielinksniy ir pan.) skaidymo j morfemas, tuS¢iyjy/ kvazimorfy problemas ir pan.). ° Sioje Jablonskio gramatikoje dalyviai ir padalyviai vadinami veiksmavardiiais, esamasis laikas vadinamas pereinamuoju laiku, 0 asmuo ~ ypata. 86 Dél dalyviy bei padalyviy morfeminio skaidymo (Jablonskis 1901/1957: 107). (4) Darant biitojo kartinio laiko veikiamuosius dalyvius (pvz., vilkes, vilkusi, dares, dariusi) ,,reikia treciosios ypatos (pereitojo laiko) galiinés o ir é permainyti j es — usi« (Jablonskis 1901/1957: 105). (5) Bitojo kartinio laiko padalyviai (pvz., dirbus, rasius) daromi ,,i§ treciosios pereitojo laiko ypatos, pakeigiant 0 arba é j us“ (Jablonskis 1901/1957: 106). Vélesnés Jablonskio gramatikos skyriuje Dalyviai (jau vartojamas dabartinis terminas) raSoma, kad (1) esamojo laiko veikiamieji dalyviai daromi i8 esamojo laiko treciojo asmens kamieno (liemens): ,,pakeite liemengaliy balsius (a, 0, i) galiiném qs, js, gauname lytis: sukas, liiztqs, vejqs, skaitqs, lydjs“ (Jablonskis 1922/1957: 299); (2) esamojo laiko padalyviai, pasak Jablonskio, daromi i8 esamojo laiko kamieny: y»liemengalius a ir o paveréiame galiine ant, liemengalj i — galiine int, gauname lytis — metant, leidZiant, L..] lydint* (Jablonskis 1922/1957: 320); (3) neveikiamosios rigies esamojo laiko dalyviai daromi i8 tre¢iojo asmens kamienu: ,,prie liemengalio balsiy (, o, i) dedame galiine mas, pridéje gaunam: suka-mas, liita-mas, veja-mas, skaito-mas, lydi-mas“ (Jablonskis 1922/1957: 300); (4) darydami bitojo kartinio laiko veikiamuosius dalyvius ,,jy liemengaliy balsius (0, €) pakeitiame galiine es, gauname: sukes“ (Jablonskis 1922/1957: 299); (5) Dbiitojo kartinio laiko padalyviai daromi i8 biitojo kartinio laiko kamieno: »liemengalius (é, 0) paverciame galiine us, gauname — bégus“ (Jablonskis 1922/1957: 321). Taigi pasak Jablonskio, visos iSvestinés formos daromos i§ veiksmazodzio esamojo arba biitojo kartinio laiko tretiojo asmens, bet elgiamasi nenuosekliai: vienu atveju — darant esamojo laiko veikiamuosius dalyvius ir padalyvius (1, 2), taip pat biitojo kartinio laiko veikiamuosius dalyvius ir padalyvius (4, 5) — sitiloma kamiengalius ,,pakeisti / paversti“”° dalyvio galiinémis, 0 darant esamojo laiko neveikiamuosius dalyvius (3) sakoma, kad prie kamiengalio reikia pridéti skiemenj / galiine. Galiine -mas, -ma laikyti negalima, nes linksniuojant Zodj (sukam-as, sukam-o, sukam-am, sukam-q ir t. t.) kinta tik -as, -a, o m lieka visose dalyvio formose. Be to, galiine negalima laikyti padalyviy priesagy". © Jablonskio nelabai aigkios formuluotés kamiengalius pakersti/ paversti galiinémis kartojamos ir kai kuriuose vélesniuose lietuviy kalbotyros darbuose. " J. Jablonskio gramatikose galiinémis vadinama ir bendraties priesaga -ti, ir butojo laiko neverkiamujy dalyviy formantas -tas, pvz., myletas, t. y. priesagos ir galiinés santykis néra aigkus. 87 JOLANTA VASKELIENE Lietuviy kalbos gramatikoje rasoma, kad esamojo laiko veikiamieji dalyviai (1) , yra daromi i§ veiksmazodzZiy esamojo laiko kamieny. Atmetus veiksmaZodziy esamojo laiko vienaskaitos treciojo asmens galiine, pridedama dalyvio vyri8kosios giminés vienaskaitos vardininko galiiné -()qs, daugiskaitos vardininko galiiné -(i)q, kai dalyvis daromas i§ pirmosios asmenuotés veiksmazodziu, vyriskosios giminés vienaskaitos vardininko galtiné -qs, daugiskaitos vardininko galiiné -q, kai dalyvis daromas i8 tretiosios asmenuotés veiksmazodziu, ir vyriSkosios giminés vienaskaitos vardininko galiiné -is, daugiskaitos vardininko galiiné -j, kai dalyvis daromas i§ antrosios asmenuotés veiksmazodziu, pvz.: dirb-a: dirb-qs, dirbq; kur-ia: kur-iqs, kur-iq; rao: ras-qs, raS-q; tyl-i: tylis, tyl-j. Kiti vyriSkosios giminés ir visi moteriSkosios giminés linksniai turi priesaga -(i)ant- [...], -antarba -int- [...]. Su tomis patiomis priesagomis daromos ir vyriskosios giminés vienaskaitos bei daugiskaitos vardininko ilgosios, arba antrinés, formos!”, pvz.: dirb-ant-is, dirbant-ys; [...] tyL-int-is, tyl-int-ys“ (LKG,, 312). (2) ,.Esamojo laiko padalyviai daromi i§ veiksmaZodZiu esamojo laiko kamienu, pridedant priesaga -ant [...] arba -int [...], pvz.: dirb-a: dirb-ant, ras-o: rag-ant, tyl-i: tyl-int* (LKG,, 385). Taip aiskinant morfeminis skaidymas (ras-qs, ras-ané-io, ras-ant-j; tyl-is, tyliné-io, tyl-int-j; ra5-ant-i, raS-ané-ios ir t. t.) pagrindzZiamas formy daryba. Atrodo, kad Lietuviy kalbos gramatikoje taip pat turéty biiti paai3kinta ir esamojo laiko neveikiamyjy dalyviy daryba (3), ta¢iau veikale elgiamasi nenuosekliai, nes Sie dalyviai, anot autoriy, ,yra daromi i8 veiksmazodziu esamojo laiko treciojo asmens formos (sutampan¢ios su senuoju esamojo laiko kamienu), prie galiinés pridedant priesaga -mas, -a, pvz.: dirba: dir18 esmés taip pat kaip ir Jablonskio gramatikose dalyviy ir padalyviy daryba aiskinama Ambraskos ir Ziugzdos Lietuviy kalbos gramatikoje: kalbant apie esamojo laiko veikiamyjy dalyviy daryba vartojama neapibréZta formuluoté kamiengaliai pakeitiami galanémis (zr. Ambra8ka, Ziugzda 1985: 130). Veiksmazodziy esamojo laiko treéiojo asmens baigmuo pramaiSiui vadinamas tai galiine (ten pat: 93), tai kamiengaliu (ten pat: 130, 141); kamiengaliais vadinami veiksmazodziy biitojo kartinio laiko balsiai, kurie, pasak autoriy, darant dalyvius ir padalyvius pakeiciami atitinkamomis dalyvio galanémis (ten pat: 130) arba padalyvio priesaga (ten pat: 141). Neveikiamosios riiSies esamojo laiko dalyviy -mas (ten pat: 131) ir padalyviy formantus -ant ir -us (ten pat: 141) vadinant galdnémis prie8taraujama toje pacioje gramatikoje pateiktam galiines apibrezimui (ten pat: 32). ® Apie ilguju ir trumpuju formy vartojima Zr. LKG,, (313-314); DLKG (355); Paulauskiené (2006: 155); Milidinaité, sud. (2004: 51); LG (330). 88 Del dalyviy bei padalyviy morfeminio skaidymo ba-mas, dirba-ma; myli: myli-mas, myli-ma; raSo: raSo-mas, raSo-ma“ (LKG, 322). Pirmiausia baigmens -mas, j kurj jeina ir galiiné -as, nereikéty vadinti priesaga’*. Kitas dalykas — jei prie galiinés (Zr. veiksmazZodiZius dirba, myli, raso) pridedamas -mas, nezinia, kokioms morfemoms priklauso galiinés a, i, o dalyviuose dirbamas, mylimas, raSomas ir kaip tokius Zodzius skirstyti morfemomis. (4) Apie bitojo kartinio laiko veikiamuosius dalyvius Lietuviy kalbos gramatikoje raSoma, kad jie ,,yra daromi i§ veiksmazZodziy bitojo kartinio laiko kamieny. Atmetus veiksmazZodzio biitojo kartinio laiko vienaskaitos tretiojo asmens galiine, pridedama dalyvio vyriskosios giminés vienaskaitos vardininko galiiné -es, daugiskaitos vardininko galiiné -e, pvz.: dirb-o: dirb-es, dirb-e [...]. Kiti vyriskosios giminés ir visi moteri8kosios giminés linksniai turi priesaga -()us-, prie kurios jungiamos [...] biidvardinés linksniy galinés, pvz.: [...] dirb-us-io“ (LKG,, 317). (5) ,,Biitojo kartinio laiko padalyviai daromi i§ veiksmaZodZiy biitojo kartinio laiko kamieny, pridedant priesaga -(Wus, pvz.: dirb-o: dirb-us“ (LKG,, 385). Taigi Lietuviy kalbos gramatikoje visos i8vestinés formos (iSskyrus esamojo laiko neveikiamuosius dalyvius) daromos i8 esamojo ir biitojo kartinio laiko kamieno, o kamienu laikoma tretiojo asmens forma be galiinés. Lietuviy kalbos gramatikos poz: tuju mokyklu morfologijos vadovéliuose (Zr. Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976, Paulauskiené 1994)", Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje akcentuojama, kad esamojo ir biitojo kartinio laiko kamienas yra dalyviy ir padalyviy darybos pagrindas: (1) ,,esamojo laiko veikiamasis dalyvis daromas i§ esamojo laiko kamieno su priesaga -ntir biidvardinémis [...] galiinémis: dirba — dirba-nt-is, dirba-nt-i; tyli — tyli-nt-is, tyli-nt-i. Darant Siuos dalyvius i§ 3 asmenuotés (o kamieno) veiks8 Tiesa, Zodziy daryboje dél patogumo priesaga vadinama Zodzio dalis su galiine, bet kalbant apie formy daryba terminus priesaga, galiiné reikéty vartoti tiksliau. 4 Siokiy tokiy skirtumy esama, pavyzddiui, vadovéliuose esamojo laiko neveikiamuju dalyviy baigmuo -mas laikomas ne priesaga (Zr. LKG,, 322), o galiine (ér. Jakaitiene, Laigonaité, Paulauskiené 1976: 177; Paulauskiené 1994: 347-248). Kaip buvo minéta, galiine laikytina tik Zodzio kintama dalis, t. y. -as. Negalima galiine vadinti biitojo kartinio laiko padalyvio priesagos -us (#r. Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiene 1976: 195). Esamojo laiko padalyviy morfemoms -ant, -int pavadinti vartojamas nevykes terminas galiine-formantas (Jakaitiené, Laigonaite, Paulauskiene 1976: 195). 89 JOLANTA VASKELIENE mazodziy kamiengalio balsis-o keiciamas (iSrySkinta mano — J. V.) -a, pvz.: raso — raSa-nt-is, raSa-nt-i* (DLKG 355). (2) Analogiskai daromas esamojo laiko padalyvis, tik ¢ia sakoma, kad ,,darant padalyvius i3 3 asmenuotés (0 kamieno) veiksmaZodiziy, esamojo laiko kamiengalio balsis -o virsta (iSry3kinta mano - J. V.) -a- [...], pvz.: daro — dara-nt, skaito — skaita-nt* (DLKG 379). (3) ,,Esamojo laiko neveikiamasis dalyvis daromas i§ esamojo laiko kamieno su priesaga -m-, prie kurios dedamos [...] biidvardinés galiinés: dirb-a— dirba-m-as, -a; myli—myli-m-as, -a; raSo —raso-m-as, -a“ (DLKG 361). (4) ,,Biitojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis daromas i§ bitojo kartinio laiko kamieno su priesaga -(iJus (i8skyrus vyriSkosios giminés vienaskaitos ir daugiskaitos vardininka) ir bidvardinémis [...] galtinémis. Darant Siuos dalyvius kamiengalio balsiai -o ir -é numetami (i8rySkinta mano — J. V.). [...] Vyriskosios giminés vardininko trumposios formos daromos su galiinémis -es (vienaskaitos) ir -¢ (daugiskaitos), jungiamomis prie biitojo kartinio laiko kamieno galinio priebalsio: dirb-o — dirb-es, dirb-e“ (DLKG 357-358). (5) »Bitojo kartinio laiko padalyviai daromi iS veiksmazZodzio biitojo kartinio laiko kamieno atmetant kamiengalio balsj ir pridedant priesaga -(iJus: dirb- -o —dirb-us“'> (DLKG 379). Taigi i8 esmés Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje laikomasi diachroninio poZiiirio: Z. Zinkevitiaus Lietuviy kalbos istorijoje raSoma, kad ,,esamojo laiko veikiamujy dalyviy formy pagrinde glidi veiksmazodzio prezento kamienas, iSpléstas priesaga -nt-“ (Zinkevi¢ius 1996: 159). Neveikiamieji dalyviai, pasak autoriaus, yra iSsirutulioje i§ tam tikry biidvardziy, o ,,esamojo laiko formy pagrinde gliidi veiksmaZodziy prezento kamienas, iSpléstas priesaga *-md- (> baltu -ma-) [...], pvz., renka-mas (: renka), raSo-mas (: raSo), myli-mas (: myli)“ (Zinkevitius 1996: 163). Taip pat kaip ir DLKG esamojo ir biitojo kartinio laiko dalyviy bei padalyviy daryba aiskina LKE (Zr. 134, 135, 454)'°, Paulauskiené (2006: 155-156, 159, 169)'’, LG (329, 334, 340), Dobrovolskis ir kt. (1998: 186-187, 190), tik 35 Vél vartojamos neai8kios formuluotés kamiengalio balsiai -o ir -é numetami / atmetami arba trumposios galiinés dedamos prie kamieno galinio priebalsio. Vadinasi, darant veikiamosios riiSies biitojo kartinio laiko dalyvi ir padalyvi, senasis kamiengalis, arba galiiné -o ir -é, turi biti numetamas. 6 Tiktai Siame veikale neuzsimenama, kad bitojo kartinio laiko veiksmazodziy kamiengalio balsis yra numetamas ar pan. ” Vadovélyje nerasoma apietai, kur, darant biitojo kartinio laiko dalyvius ir padalyvius, dingsta bitojo kartinio laiko kamiengalio balsis; esamojo laiko veikiamieji daly90 Del dalyviy bei padalyviy morfeminio skaidymo apie padalyvius knygoje sakoria, kad Sios nekaitomos veiksmazodzio formos daromos i§ atitinkamy laiky xumieny pridedant priesagas: esamajam laikui -ant, -int, biitajam kartiniam — -us (Dobrovolskis ir kt. 1998: 197-198). Kaip matyti, jvairiuose lietuviy kalbotyros veikaluose konkretiis pavyzdziai neretai neatitinka pateikto galiinés apibrézimo (pavyzdiziui, galiine laikoma kintamoji ZodZio dalis, bet ja vadinamas esamojo laiko neveikiamyju dalyviy baigmuo -mas, padalyviu priesagos -ant, -int, -us ir pan.). Be to, tame paéiame veikale ne visada laikomasi vieno poZitirio j treciojo asmens baigmenj — jj reikéty laikyti arba kamiengaliu, arba galiine. Taigi jei ZodZio kintamoji dalis yra galiiné, tai dabartinés kalbos — sinchronijos — poZiiiriu esamojo laiko veiksmazodziy dirb-u, dirb-i, dirb-a, dirbame, dirb-ate, bitojo kartinio laiko veiksmazodziy dirb-au, dirb-ai, dirb-o, dirb-ome, dirb-ote ir pan. galiine reikéty laikyti -u, -i, -a, -ame, -ate; -au, -ai, -0, -ome, -ote (paaiskinant, kad treciojo asmens galiiné yra senasis kamienas). Tada (1) esamojo laiko veikiamujy dalyviy daryba galima aiSkinti taip: atmetus veiksmaZodZiy esamojo laiko vienaskaitos tre¢iojo asmens galiine (a, i, 0) pridedama dalyvio vyriSkosios giminés vienaskaitos vardininko galiiné -(0qs / -is, daugiskaitos vardininko galiiné -()q / -i, pvz.: kur-ia: kur-igs, kurig; ras-o: ras-qs, ras-q; tyl-i: tyl-js, tyl-{ (paaiSkinant, kad istori8kai su tomis galiinémis yra susiliejusi dalyviy priesaga -nt). Kiti vyri8kosios giminés (taip pat vyriskosios giminés vardininky ilgosios formos) ir visi moteriskosios giminés linksniai turi priesaga -(ant- / -intir atitinkamas galiines, pvz.: kené-iant-j, ras-ant-j, tyl-int-j, dirb-ant-is, tyl-int-is, dirb-ant-i, tyl-int-i ir t. t. (2) Analogiskai i8vedami ir esamojo laiko padalyviai: atmetus veiksmazZodziy esamojo laiko tre¢iojo asmens galiine pridedama priesaga -ant arba -int, pvz.: dirb-a: dirb-ant, ra§-o: ras-ant, tyl-i: tyl-int (taigi dabartinéje kalboje yra du priesagos variantai -antir -int-). (3) Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi taip pat i8 esamojo laiko veiksmazodziu treciojo asmens, atmetus galiine pridedama priesaga -am- /-om- / -imbei atitinkama galiiné, pvz.: dirb-a: dirb-am-as, ras-o: ras-om-as, myl-i: myl-im-as (svarbiausias esamojo laiko neveikiamuju dalyviu rodiklis yra -m-, bet dabartinéje kalboje yra trys priesagos variantai -am-, -om-, -im-). (4) Biitojo kartinio laiko veikiamieji viai skaidomi taip: dirb-a — dirb-a-nt-is (dirbqs), stov-i-nt-is (stovis), o neveikiamuju dalyviy po Saknies einantis balsis jau nebeatskiriamas: dirba-m-as, turi-mas, raSo-m-as ir pan. 91