Ac a
Linguis ica
Li huanica
LIV
(2006),
63
-
82
Ry y
aukS aiciy
ilniskiy
ilgujy
balsiu
p iegaidziy
audicinis
y imas
JoLi a
URBANAVICIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
Vy TaAuTas
Ka peLis
Vilniaus
uni e si e as
The
a icle
desc ibes
an
audi i e
in es iga ion
in o
he
ones
o
long
monoph hongs
in
he
no h-eas e n
dialec s
o
he
Vilnius
Li huanian
dialec
a ea
and
p esen s
i s
esul s.
Fou
poin s
we e
singled
ou
o
an
audi i e
analysis:
Adu i’kis,
S i kos
and
Vidu iné,
si ua ed
along
he
Li huanian-
Belo ussian
bo de ,
belong
o
he
no h-eas e n
dialec s
o
he
Vilnius
a ea;
he
ou h,
Linkmenys,
ep esen s
a
ansi ion
be ween
he
dialec s
o
he
U ena
and
Vilnius
a eas
and
is
close
o
he
o me
wi h
espec
o
ocal-
ism.
These
poin s
ha e been
ca e ully
chosen
wi h
he
aim
o
subjec i ely
e alua ing
he
audi i e
salience
o
ones
in
di e en
poin s
o
he no h-
eas e n
pa
o
he
Vilnius
dialec
a ea.
In
in es iga ing
he
ones,
ou
minimal
pai s
wi h
on
and
back
owels
and
polyph hongs
we e
chosen.
The
expe imen
was
ca ied
ou
on
g oups
o
audi o s
(consis ing
o
se en
pe sons
each)
om
e e y
in es iga ed
poin .
The
s a is ical
esul s
we e
e alua ed
wi h
he
aid
o
he
p og amme
UKR.PAS,
which
akes
he
U
c i e ion
in o
accoun .
The
main
conclusions
om
he
expe imen
a e
he
ollowing:
in
he
in es iga ed
poin s
o he
no h-eas e n
Vilnius
a ea
no
comple e
le elling
ou
o
ones
could
be
es ablished.
Only
in
sund y
cases
can
we
speak
o a
dec eased
con as
be ween
he
ones.
The
esul s
o
he
in es iga ion
a e
sensi i e
o
a
se
o
ac o s
wi h
espec
o
he
audi-
o s:
(1)
use
o
dialec ,
(2)
age,
(3)
educa ion
le el,
(4)
musical
hea ing.
Tones
a e
dis inguised
be e
by
hose
audi o s
who
ha e
a
good
com-
mand
o
he
dialec
and
ealise
one
opposi ions
in
hei
own
u e ances.
The
indi idual
dis inguishing
ea u es
o
he
dialec
ha e
no
in luence
on
he
iden i ica ion
o
ones.
The
salience
o
ones
in
long
owels
does
no
depend on
he
phone ic
p ope ies
o
he
syllabic
nucleus
ei he .
63
Joui A
URBANAVICIENE,
VYTAUTAS
KARDELIS
1.
PRIEGAIDZIU
NIVELIACIJOS
TENDENCIJOS
RYTINESE
TARMESE
Lie u iy
dialek ologiniuose
da buose,
daugiausia
emian is
empi iniais
s ebéjimais,
minima
ienabalsiy
p iegaidziy
nykimo
endencija
y inése
bei
pie inése
a mése
i
mies y
3nekamojoje
kalboje
(Ge ullis
1930:
xxxi-
ii;
LKG
1965:
132;
Pake ys
1982:
154;
DLKG
2005:
39).
Bu o
manoma,
kad
y inése
pa a mése
iek
ienabalsiy,
iek
d iga siy
p iegaidés
aps-
k i ai
y a
inykusios.
1968
m.
J.
Kazlauskas
aSé:
,Kalbé i
apie
ai,
kad
y iniy
aukS ai¢iy
a mése
p iegaideés
y a
i8like
ki iuo uose
d iga siuose
i
ni elia esi
ilguose
balsiuose
i
d iga siuose
ie,
uo
y a
didzi
isi
ga.
Apie
jokias
y iniy
auké aiziy
p iegaides
daba
negali
bi i
né
kalbos“
(Kazlauskas
2000:
14).
Jis
si ilé
Zodzius
kd.Inas,
ai.kas
agy i
kd.Inas,
ai.kas.
Véliau
min ies
apie
isiska
p iegaidziy
ni eliacija
a sisaky a
(Z .
Zinke i ius
1974:
93-94;
Kosiené
1982:
61-71).
Tiek
Lie u iy
kalbos
a -
lasas
(LKA,
1982:
125),
iek
ch es oma ija
Lie u iy
kalbos
a més
(LKT
1970:
37)
laikosi
nuomonés,
kad
pie iniai
i
y iniai
dziikai
(pagal
daba -
ine
klasi ikacija
pie y
aukS ai iai
i
y y
aukS ai iai
ilniSkiai)
p iegai-
des
ski ia
blogiau
negu
kapsai
i
zana ykai,
be
ge iau
negu
y y
auks-
ai¢iai.
Manoma,
kad
i8
isy
lie u iy
a miy
ge iausiai
p iegaides
ski ia
Zemai iai
i
aka y
auk& ai iai.
E.
Mikalauskai és
(1975:
80)
nuomone,
aip
es i
odél,
kad
Zemai¢iai
isada
pab ézia
pi maji
sanda
i
p iegai-
des
ski ia
pagal
balso
judéjima,
ona.
Si
eiginj
pako ega o
ekspe imen-
iniai
A.
Gi denio
y imai.
Nus a y a,
kad
ben
jau
Zemaiciy
p iegaidés
ski iasi
pag indinio
ono
ki imo
s aigumu
i
ski inga
ene gijos
koncen-
acija:
akii o
ene gija
su elk a
iename
ga so
a8ke
i
kin a
s aigiai,
0
ci kum leksas
né a
s aigus,
i a iamas
nesu elkus
ene gijos
(Z .
Gi denis
1974:
186
=
2000:
300;
1996:
82
=
2001:
254;
1998:
38
=
2001:
404;
2003:
272).
O
y y
i
pie y
aukS ai iai
ge ai
ski ia
d ibalsiy
a
miS iujyu
d iga siy
p iegaides,
nes
jiems
s a bu
ki éiuo o
ga so
ie a.
Vienabal-
siy
p iegaidés
Siose
a mése
supanaséja,
nes
balso
judéjimas
—
pakilimas
i
k i imas
—
a ian
abi
p iegaides
su ienodéja,
odél
i ap ade
a éja
p ie
i agaleés,
i
a i k8¢iai.
Da
konk e iau
p iegaidziy
dis ink y inj
yskuma
bei
jy
akus inius
pozymius
i8 y é
A.
Pake ys
(1982:
151-156).
Jis
nus a é,
kad
né
ienoje
a méje
p iegaidés
né a
isiSkai
neu alizuo-
jamos.
Ge iausiai
ski iamos
p iegaidés
y
d ibalsiy
a
miS iyjy
d iga siu,
ku ie
p asideda
balsiais
[a],
[e].
P as iausiai
iden i ikuojami
i ap a-
64
Ry y
auké aiéiy
ilniskiy
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
audicinis
y imas
dziai
d iga siai,
p asidedan ys
[i],
[u]
(ma y ,
dél
o,
kad
Sie
i
ki éiuo o-
je
pozicijoje
linke
iSlaiky i
nej emp a
a ikuliacija,
plg.
DLKG
2005:
39).
Taip
pa
menkai
gi dimas
mono ongy
i
poli ongy
[ie],
[uo]
p iegaidziy
dis ink y inis
ySkumas:
ge iausiai
okiy
skiemeny
p iegaides
ski ia
Ze-
maiciai,
p asciau
—
aka y
aukS ai iai
kauniSkiai,
p as iausiai
—
pie y
i
y y
auk ai iai.
A.
Pake ys
eigia,
kad
aka y
auk& ai¢iy
i
Zemaiciy
p iegaidziy
ySkumas
daug
maziau
p iklauso
nuo
skiemens
b anduolio
kokybés
negu
pie y
a
y y
aukS ai¢iy
(Z .
Pake ys
1982:
154).
Nedaug
y imy,
ypaé
ekspe imen iniy,
y a
i8
y y
aukS aigiu
ilniskiy
pa a més.
Remdamiesi
empi iniais s ebéjimais
dialek ologai
nu odo,
kad
p iegaidziy
ni eliacija
y y
auks ai¢iy
plo e
né a
ienoda.
Kuo
oliau
j
y-
us,
uo
labiau
akii as
i
ci kum leksas
p imena
i agale
p iegaide,
a-
ciau
paciuose
y iniuose
pak aS iuose
—
Adi iskyje,
T e ééiuje,
Laziinuose,
Zie eloje
—
abi
p iegaidés
él
g aziai
ski iamos
(Zinke i ius
1966:
33).
Tokia
endencija
pa i ina
i
ki y
pe i e iniy
a ealy
empi iniai
y imai:
Die éniskése,
Ge é iuose
aigkiai
gi dimos
iek
ki ¢iuo y,
iek
p ieSki -
iniy
ilgujy
balsiy
p iegaidés
(Ka dely é
1975:
13;
Mikuléniené,
Mo ki-
nas
1997:
16;
D Z
2005:
XVI).
A likus
ki giuo y
balsiy
akus iniy
pozymiy
ekspe imen ine
analize
iename
i§
pak a& iniy
ilni8kiy
a ealy
(S i kose)
nus a y a,
kad
aki iniai
i
ci kum leksiniai
mono ongai
ski iasi
pozymiy
kompleksu:
1)
ukme
( i agaliai
balsiai
ilgesni);
2)
pag indinio
ono
i
in ensy umo
pikinémis
eiksmémis
( a ian
aki inius
balsius
balso
s ip u-
mo
i
aukS umo
i Siiné
pasiekiama
anks iau
negu
a ikuliuojan
ci kum -
leksinius
ga sus);
3)
kokybe
( i agaliai
balsiai
labiau
i8laiko
sa o
p i-
gim ines
sa ybes)'
(Z .
U bana iéiené
2005:
158).
Vadinasi,
galima
da y i
p ielaida,
kad
paciame
ilni8kiy
plo e
p iegaidziy
dis ink y inis
yskumas
gali
bi i
ne ienodas:
a éiau
Bal a usijos
esanéiame
y iniame
a eale
ys-
kesnis,
o
aka iniame
—
blankesnis.
A
&i
hipo ezé
eisinga,
gali
pa i in i
'
Analogi’ka
bend inés
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniu
pozymiy
y ima
a likes
R.
Kudi ka
(2005:
1-21)
nus a é,
kad
akii iniai
i
ci kum leksiniai
balsia
s a is i8kai
nesiski ia
nei
ukme,
nei
pag indinio
ono
i
in ensy umo
eik’mémis,
nei
o man ine
s uk i a.
Pas ebé i
ik
bend i
sis eminio
pobiidzio
desningumai:
ci -
kum leksiniai
ga sai
ilgesni
i
u i
pla élesnj
diapazona
negu
akii iniai
balsiai.
Tokius
ezul a us
galima
e in i
kaip
p iegaidzZiy
ni eliacijos,
bidingos
mies o
gy en ojy
(dik o iais
bu o
pasi ink i
jaunesniojo
amZiaus
kaunieéiai)
Snekamajai
kalbai,
ap aigkas
(da
plg.
DLKG
2005:
39).
65,
JOLITA
URBANAVICIENE,
VYTAUTAS
KARDELIS
ik
subjek y iis
y imai
—
audiciniai
ekspe imen ai.
Siame
s aipsnyje
ap a-
sy ais
y imais
siekiama:
(1)
nus a y i,
kaip
audi o iai
iden i ikuoja
sa o
gim osios
a més
akii o
i
ci kum lekso
ski umus;
(2)
palygin i
ski ingy
ilniskiy
punk y
p iegaidziy
dis ink y inj
y$ku-
ma.
Audiciniai
y imai
laiky ini
subjek y iais,
nes
labai
p iklauso
nuo
pasi-
ink y
in o man y
(da
plg.
Pake ys
1982:
154).
Be
o,
ski ingy
pa a miy
ezul a y,
ku iems
j akos
u i
i
u
pa a miy
one inés,
onologinés
bei
p o-
zodinés
ypa ybes,
lyginimas
gali
bi i
ik
salyginis.
Ta¢iau
okie
ekspe imen-
ai
eikia
au en isky
duomeny
apie
a més
a o ojy
audicinj
p iegaidziy
su okima
i
papildo
objek y ius
—
ins umen inius
—
y imus,
o
onologiniy
hipo eziy
eisinguma
j odo
i
audiciniai,
i
ins umen iniai
ekspe imen ai.
2.
SVARBESNES
TIRIAMU
PUNKTU
FONETINES
YPATYBES
Audiciskai
bu o
i iamos
ke u iy
punk y
p iegaidés.
T ys
iS
Siy
punk y
-
Adu iskio,
S i ky
i
Vidi inés
—
i8sidés e
palei
Lie u os
i
Bal a usijos
siena,
p iklauso
Siau és
y y
ilniSkiams,
o
ke i asis
—
Liikmeny
—
y a
u eniskiy
i
ilniskiy
pa a miy
sandi oje
i
okalizmo
a z ilgiu
a imesnis
u eni&-
kiams’
(Z .
1
pa .).
Tokie
ski ingi
pak aS iniy
ilnikiy
punk ai
pasi ink i
samoningai,
siekian
subjek y iai
j e in i
keliy
pa a més
ie u
p iegaidziy
audicinj
ySkuma.
A ealai,
ku
y a
i iami
punk ai,
a pusa yje
ski iasi
okalizmo
kokybe,
kiekybe,
aip
pa
kai
ku iomis
konsona izmo
ypa ybémis.
Adu iskio
a eale
(kalbama
Adu iskio
mies elyje,
S enéioniii
.)
ki -
Ciuo oje
pozicijoje
islaiky i
ilgieji,
o
neki éiuo oje
pozicijoje
—-
pusilgiai
zemu inio
pakilimo
bal iSkujy
da,
@
e leksai,
p z.:
kdSe.
,.ko&8é
( eiksm.)*,
ka.s u u
,koS u u‘,
kni-ga.s
,knygos‘,
ne d
,né a‘.
S i ky
a eale
(uZima
di-
dziaja
dalj
Adu iskio
pa apijos,
S enéioniy
.)
Sie
e leksai
di ongizuo-
jami
—
a iami
[ie/‘e],
[“9-],
p z.:
k*dSe.
.kosé
( eiksm.),
si . "2.i
,di -
oje’,
k"3.min"2.
~
kémino
,kamino‘,
nie a
,né a‘.
Ki iuo oje
pozicijoje
*
Cia
neki éiuo oje
pozicijoje
yks a
balsiy
e:
i
ie-
neu alizacija,
plg.:
p e-nas
:
pe.né.li.s.
66
Ry y
auké aiéiy
ilnidkiy
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
audicinis
y imas
1
pay.
Siau iniy
ilniskiy
punk ai:
Adu i’kis,
S i kos,
Vidu iné
i
Linkmenys.
Sui es
Adu iskis
<
we
ace
ee
—
oO.
Kamojys
BALTARUSIJA
p amaisiui
a ojami
pusilgiai
[i.],
[u.] i
umpieji
[i],
[u].
Vidu inés
a e-
alo
(S inai io
pa ap.,
S enéioniy
.)
a s o ai
a ia
ne
okius
i emp us
i
maziau
nei
bk
labializuo a
[9]
i
ne
oki
siau a
[e-].
Neki éiuo oje
pozi-
cijoje
Gia aip
pa
u imas
labializuo as
[9.]
i
susiau éjes
[e.],
p z.:
kee.
skoSé
(daik a .)‘,
kni-go.i
,knygoje‘,
ko.s u d
,ko& u u'.
Siame
a eale
ki -
Giuo oje
pozicijoje
a ojami
i
umpieji
[i],
[u].
S a bus
one inis
po-
zymis
y a
i
sukie in as
p iebalsis
p ieS’
uZpakalinés
eilés
okalizma,
p z.:
Sk ous.
Nuo
miné y
punk y
i
Bal a usijos
e i o ijos
nu olusiame
Linkmeny
a eale
(Ignalinos
.)
ki éiuo oje
pozicijoje
u imi
balsiai
[9]
i
[e],
o
neki éiuo oje
-
pusilgiai
[a.]
i
[e.],
p z.:
mo%jus
,mojusi‘,
suba 3i
SeS adienj‘,
é as
, é as‘
be
kni-ga.i
,knygoje‘,
kd.mina.
,kamino‘,
e. é.-
lis.
Be
o,
Linkmeny
a eale
dziikuojama
ik
pagal
1-aja
ypa ybe,
.
y-
p ie’
i
ipo
okalizma
u imi
p iebalsiai
[¢],
[d],
o
ne
[c],
[3],
p z.:
kie-
i.s
|ie is
(augalas)‘,
di . a,i
,di oje’,
ga di
,ga di‘.
Ki uose
ijuose
i iamuo-
se
a ealuose
dziikuojama
pagal
abi
dziika imo
ypa ybes.
67

JOLITA
URBANAVICIENE,
VYTAUTAS
KARDELIS
3.
AUDICINIO
EKSPERIMENTO
MEDZIAGA
IR
METODIKA
Mono ongy
p iegaides
galima
p iski i
p ie
i in
sub iliy
onologiniy
eiSki-
niy.
No in
is i i
okius
nes abilius
kalbos
elemen us,
ku iy
egzis a ima
ne
isi
kalbé ojai
su okia
i
ne
isi
ealizuoja,
a liekami
audiciniai
ekspe imen-
ai’.
Taip
nus a oma,
a
pa ys
a més
a s o ai
(Siuo
a eju
—
audi o iai)
is
klausos
ski ia
am
ik a
eiSkini.
Sio
y imo
me u
bu o
a siz elg a
i
ilniskiy
pa a més
sa i uma:
audici-
niy
ekspe imen y
medZziaga
bu o
j aSinéjama
i§
kiek ieno
punk o
dik o iaus
a ski ai.
Apdo o i
i
klausymui
pa eng i
duomenys
bu o
pa eik i
ski ingoms
audi o iy
g upems,
a s o aujancioms
ke u iems
i iamiems
punk ams.
P iegaidziy
y imui
pasi ink os
4
minimaliosios
po os
su
p ieSakiniais
i
uzpakaliniais,
mono ongiskos
i
poli ongiskos
p igim ies
ga sais.
Di b a
su
uni e saliomis
po omis,
inkamomis
isiems
ke u iems
punk ams.
Tik
po a
[k3-se.
:
k3-Se.],
pas ebéjus,
kad
abu
jos
na iai
i agaliai,
Linkmeny
punk-
ui
eko
pakeis i
po a
[m3jus
:
m3jus].
Ti iamieji
ZodZiai
j e p i
j
umpus,
aiskaus
u inio,
izodzius
a minius
sakinius,
ku
ge ai
ma y i
i
one iniai
ski umai,
plg.:
Adu iskio
punk as
pie-nas
i-ks a
a.sa u.
:
d :mai
i ks a
ig
k3.mina.
i-bais
Sk ous
i
_ki u.
:
kni-ga.s
skiFous
ne- a
pienu.
ké-Se.
ké-S u u
:
bi.lbu.
k&Se.
ga si
3i . a.i
kie-cis
d.uga
:
gelazié-s
kié-cis
neispasaki- as
*
Ekspe imen inés
komu acijos
(angl.
commu a ion
es )
p adininkas
—
L.
Hjemsle as
(Hjelmsle
1935).
Gau y
duomeny
e inimo
me odika
is obulino
M.
K.
Jensenas
(Jensen
1961).
V.
Labo as
(Labo
1972)
komu acijos
me oda
p i aiké
psicho one iniy
eiskiniy
y imui.
Fo mules,
pagal
ku ias
a liekami
analogiski
biologijos
i
medicinos
y inéjimai,
Z .
U bach
(1975).
Lie u oje
audiciniy
ekspe imen y
me odika
one iniams
y imams
p i aiké
VU
Ekspe imen inés
one ikos
labo a o ija,
ado aujama
A.
Gi denio.
Tokia
me odika
daznai
naudojama
analizuojan
i ai ius
lie u iy
a miy
eiskinius
—
p z.,
kupiskénu
mono ongy
p iegaides
(Z .
Eidukai iené
1977),
u eniskiy
p iegaidZiy
opozicija
d iga sinése
galiinése
(Z .
Kosiené
1979),
Siau és
pane éziskiy
mu mamuosius
bal-
sius
(z .
KaciuSkiené
1983),
u eniSkiy
onologinj
Salu inj
ki j
(Z .
Kosiené,
Gi denis
1979
=
Gi denis
2000b:
141-152).
I§
naujausiy
y imy
miné ini
pie y
aukS aiéiy
(Leskauskai e
2004:
192-194)
i
aka y
aukS ai¢iy
Siauliskiy
(Kazlauskai é
2002:
144-145)
p iegaidziu
audiciniai
ekspe imen ai.
68
Ry y
aukS aigiy
ilniskiy
igujy
balsiy
p iegaidziy
audicinis
y imas
S i ky
punk as
pienas
i ks a
a.sa u.
:
di-mai
i ks o
i
k'3.min"9.
i bais
ski ous
is_ki l.
:
kni'g's.s
Ski ous
nie a
pienu.
k'3-Se.
k'.s u il
:
bii.lbu.
k*5Se.
gaFgi
3i . '0,i
kie-cis
d.uga
:
geelaziés
kié-cis
neispasaki- as
Vidu inés
punk as
pienas
i-ks a
d.sa u.
:
di:mai
i ks a
i
kd.mino.
i bais
ské: ous
i§_ki u.
:
kni-go,i
Ské ous
ne a
pienu.
k5-Se.
ko.S u l
:
bui.lbu.
k5-Se.
ga
zi
gi . o.j
kie-cis
d.uga
:
gelaziés
kié-cis
neispasaki- as
Linkmeny
punk as
pienas
n ks a
a.sa u.
:
di:mai
i ks a
i
kd.mina.
i bais
Sk - ous
i§
ki .
:
kni-ga,j
Ski ous
ne d
nu é:
m3jus
unki
:
suba 3:i
m3jus
bu. a.
di . a,j
kie i.s
d.uga
:
gelazés
kié- i.s
neijpasaki- as
Kiek ieno
punk o
a s o as
(Siuo
a eju
—
dik o ius)
nu ody us
sakinius
u éjo
paka o i
po
5
ka us:
a miSkai,
neu alia
in onacija,
no maliu
em-
pu,
azés ki ¢iu
pab éZdamas
idu injjj
Zodj.
Dik o iais
pasi ink i:
(1)
y esnés
ka os
ie iniai
gy en ojai
(g.
1933-1936
m.),
ku iy
a mé
kuo
maziau
pa eik a
bend inés
kalbos,
o
a ikuliacija
gana
ai8ki;
(2) i aSiné i
y ai,
nes
Zema
balsa
klausa
ge iau
ski ia
( y y
balsai
in-
kamesni
i
spek inei
analizei
—
u i
daugiau
ha moniky
negu
mo e i8ki,
z
Gi denis
2003:
62,
15
i8n.);
(3)
sésliai,
isa
gy enima
iename
kaime
gy ene
Zmonés.
Adu iskio
mediiaga
iskai é*
B.
G.
(g.
1935
m.
Adu ikyje,
S enéioniy
.),
S i ky
dik o ius
bu o
L.
M.
(g.
1935
m.
Kackonigj
k.,
S endioniy,
.),
Vidu-
inéje
sakinius
pe skai é
J.
V.
(g.
1936
m.
Ka klinés
k.,
S enéioniy
¥.)5 0
Linkmenyse
-
P.
K.
(g.
1933
m.
Linkmeny
k.,
Ignalinos
.).
MedZiaga
i a’y a
i
dik o ona
SONY
su
k yp iniu
mik o onu,
o
iS
en
pe kel a
j
kompiu e j.
*
Sakiniai
j adiné i
paka ojimo
p incipu:
dik o iui
jo
gim aja
a me
pasakomas
eikiamas
sakinys
i
jis
paka oja
aze
5
ka us.
Paka ojan
sakinj
ig engiama
nena i alios
in onacijos,
a si andan¢ios
skai an
eks a.
Be
o,
y esnés
ka os
dik o-
iams
pe skai y i
eks a
sunkiau
nei
ji
paka o i.
69
JOLITA
URBANAVICIENE,
VYTAUTAS
KARDELIS
Naudojan is
p og ama
PRAAT4.1.27
i8
aziy
iSki p i
cen iniai
ZodZiai.
Su
jais
suda y a
10
po y,
ku iose
ZodZiai
sudélio i
pagal
a si ik iniy
skaiciy
len-
ele
(Z .
Gi denis
2003:
378-381).
Jei
len eléje
andamas
nelyginis
skaidcius,
pi miau
aSoma
aki iné
o ma
(p z.:
iks a),
jei
lyginis
skaigius
—
pi maja
po oje
dedama
ci kum leksiné
o ma
(p z.:
i ks a).
P z.:
i-ks a
, iiks a‘
—
i ks a
, igs a‘,
i ks a
, iks a‘
—
ni-ks a
ugs a‘,
i ks a
, iiks a‘
—
i -ks a
ugs a’,
i ks a
, iigs a‘
—
i ks a
, iiks a‘,
i ks a
, iks a‘
—
i-ks a
ugs a‘,
i ks a
, igs a‘
—
i ks a
, iiks a‘,
ni-ks a
ugs a’
—
i ks a
, iiks a‘,
i-ks a
uks a‘
—
i ks a
, iigs a‘,
ii-ks a
, iigs a‘
—
i ks a
, iks a‘,
i-ks a
ugs a‘
—
i-ks a
, iks a‘.
P ies
zodziy
po y
,,blokus“
bu o
jdé i
sakiniai,
i§
ku iy
iski p os
po os.
Kiek ieno
dik o iaus
ZodZiai
bu o
sudélio i
a ski ai.
Taip
pa eng a
medZiaga
palik a
kompiu e yje,
nes
paka o inis
pe kélimas
j
magne o ong
isk aipy y
ga su
kokybe’.
Audiciniai
ekspe imen ai
bu o
a liekami
su
nesiojamuoju
kompiu e iu®.
Toliau
bu o
di bama
su
audi o iy
g upémis;
kiek iena
ju
suda é
7
zmo-
nes.
Audi o iai
u éjo
i8klausy i
pa eikiamas
ZodZiy
po as
i
nus a y i,
ku-
iam
sakiniui
gi dimas
Zodis
p iklauso.
Klausy ojams
bu o
i eik i
lapai
su
pusiau
a mine
aSyba
uZ agy ais
sakiniais
(jie
bu o
sunume uo i:
1
a ba
2).
Pi miausia
leis a
y
sakiniy
pasiklausy i,
0
po
o
po omis
bu o
pa eikiami
ik
zodziai.
Audi o iai
u éjo
nus a y i,
i
ku io
sakinio
paim as
pi masis
po os
Zodis,
i$
ku io
—
an asis
(Zyméjo
skaiéiais).
Dél
ekspe imen o
sudé ingumo
audi o iais
pasi ink i
jaunesnés
i
idu inés
ka os
Zmonés.
Taip
pa
bu o
paisoma
jy
issila inimo
(ypaé
ilologinio),
muzika imo
a
daina imo
pa-
i ies
bei
san ykio
su
gim aja
a me.
Manoma,
kad
Sie
ak o iai
gali
u e i
ij akos
ekspe imen o
ezul a ams.
>
K.
Ga S a
sido
ki okia
audiciniy
y imy
me odika:
esa
uz enka
na i aliai
is a i
iena
Zodj
i
duo i
audi o iams
pasi ink i,
j
ku j
minimaliosios
po os
na j
jis
panasesnis.
Au o iaus
nuomone,
kai
ski ingos
eikSmés
homonimai
y a
g e a,
links-
ama
i
one isSkai
juos
ski i
(Z .
Ga $ a
2004:
25).
°
Kol
nebu o
galimybés
naudo is
asmeniniais
kompiu e iais,
audiciniuose
ekspe i-
men uose
iesiogiai
daly auda o
i
dik o ius:
jis
i8 a da o
lapuose
su asy as
azes
i
po as,
0
audi o iai
suzyméda o,
ku iai
azei
ku is
Zodis
p iklauso.
Siuolaikinés
galimybés
leidZia
iS eng i
iesioginiy
kon ak y
a p
dik o iaus
i
audi o iy,
be
o,
pa s
dik o ius
ekspe imen e
gali
daly au i
i
kaip
audi o ius
(plg.
Gi denis
2003:
62-63).
70
Ry u
auké aiziy
ilmiskiy
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
audicinis
y imas
T aSy y
po y
Adu iskyje
klausési
ie iniai
(a ba
ig
Adu igkio
kile)
a mi8-
kai
kalban ys
gy en ojai:
R.
G.
(g.
1939
m.),
A. G.
(g.
1964
m.),
D.
G.
(g.
1969
m.),
I.
G.
(g.
1972
m.),
D.
G.
(g.
1973
m.),
S.
G.
(g.
1988
m.)
i
I.
G.
(g.
1994
m.).
Adi iskio
audi o iy
g upé
i in
muzikali
—
ne
penki
ekspe imen o
daly iai
u i
muzika imo
a
daina imo
pa i ies.
Du
Klausy ojai
u i
auk8 aji
iSsimokslinima,
iena
i8
jy
y a
diplomuo a
ilologé.
S i ky
g upe
suda é
a més
a s o ai,
gime,
auge
i
gy enan ys
S i ky
apylinkéje
(a ba
i8
jos
iisikéle),
ge ai
mokan ys
a mi8kai.
Tai
V.
M.
(g.
1935
m.),
gy .
S i kose;
V.
G.
(g.
1968
m.),
kilusi
i&
Kackoniy
k.,
gy .
Vilniuje;
T.
R.
(g.
1969
m.),
kilusi
i
Kackoniy
k.,
gy .
S enéionyse;
R.
S.
(g.
1969
m.),
kilusi
i8
Kackoniy
k.,
gy .
Vilniuje;
R.
P.
(g.
1972
m.),
gy .
S i kose;
G.
J.
(g.
1972
m.),
gy .
S i kose;
V.
N.
(g.
1973
m.),
kilusi
i§
Kackoniy
k.,
gy .
Vilniuje.
Penki
audi o iai
ge ai
moka
a me, nuola
ja
a oja,
no s
ys
i§
ju
Siuo
me u
gy ena
mies e.
Da
du
klausy ojai
y a
nuola iniai
S i ky
k.
gy-
en ojai,
be
jy
a mé
ge okai
pa eik a
bend inés
kalbos.
T ys
ekspe imen o
daly iai
y a
baige
aukS asias
mokyklas,
iena
i8
ju
—
li uanis é.
Viena
audi-
o é
nu odé
u in i
isla in a
muzikine
klausa.
Audiciniame
ekspe imen e
Vidu inéje
daly a o
ke u i
Vidu inés
kaimo
gy en ojai
—
E.
P.
(g.
1940
m.),
J.
M.
(g.
1940
m.),
J.
B.
(g.
1935
m.),
B.
J.
(g.
1939
m.)
-
i
ys
g e imo
—
Ka klinés
—
kaimo
a s o ai
:
R.
M.
(g.
1974
m.),
A.
J.
(g.
1961
m.,
Siuo
me u
gy ena
Vilniuje),
I.
C.
(g.
1945
m.).
Visi
ekspe imen o
daly iai
kalba
a miSkai.
AukS ojo
mokslo
diplomus
u i
4
klausy ojai,
i8
jy
iena
—
li uanis é.
Viena
i8
audi o iy
pazyméjo
u in i
muzikine
klausa.
Linkmeny
g upé
—
Gia
gime
i
auge
audi o iai
V.
P.
(g.
1972
m.),
D. A.
(g.
1972
m.),
N.
A.
(g.
1973
m.),
D.
P.
(g.
1974
m.),
G.
K.
(g.
1976
m.),
J.
K.
(g.
1978
m.)
i
D.
K.
(g.
1981
m.).
Ta me
isi
moka
ge ai.
Linkme-
nyse
gy enan ys
ke u i
ekspe imen o
daly iai
a me
a oja
nuola os.
T ys
klausy ojai
daba
gy ena
Visagine,
U enoje
i
Vilniuje,
a iau
a me
iSlaike
ge ai
i
ja
dagnai
kalba.
Du
audi o iai
y a
baige
aukS asias
mokyklas
( iena
ju
—li uanis é),
ys
y a
idu inio
p o esinio
iSsila inimo,
du
u i
auk& esnijj
iSsimokslinima.
ISla in os
klausos
audi o iai
nu odé
ne u in ys.
71
JoLi A
URBANAVICIENE,
VyTAUTAS
KaRDELIS
be
ge iau
negu
Vidu inés
a s o ai,
p iegaides
a pazino
S i ky
i
Linkme-
ny
g upiy
klausy ojai.
Idomu,
kad
bend as
eigiamy
a sakymy
p ocen as
(67,1%)
a imas
u eniskiy
analogisko
ekspe imen o
ezul a ams
—
68,2%
(Z .
Kosiené
1982:
68).
Vadinasi,
s aipsnio
p adZioje
iSkel a
hipo ezé,
kad
a éiau
u eni8kiy
i
ilniskiy
pa ibyje
esan ys
a ealai
galé y
labiau
ni e-
liuo i
p iegaides,
ne u i
pag indo.
Galima
ik
j a i,
kad
p iegaidZiy
audi-
cinis
yskumas
galé y
bi i
menkesnis
pie iniame,
a ¢iau
pie y
aukS ai¢iu
esandiame
ilniskiy
plo e.
Pie y
aukS ai iai
audiciskai
a pazino
ik
50-56%
pa eik y
po y
(Z .
Leskauskai é
2004:
192-194),
adinasi,
galima
kalbé i
apie
p iegaidziu
ni eliacijos
i
onologiskai
eikSmingo
ski umo
nebu imo
endencija
pie y
aukS ai¢iy
plo e’®.
11.
APIBENDRINIMAS
Ap a us
ekspe imen o
ezul a us
galima
pasaky i
kelias
bend esnio
pobi-
dzio
i8 adas.
Audiciniy
ekspe imen y
ezul a ai
p iklauso
iek
nuo
dik o iu,
iek
nuo
audi o iy.
Kadangi
dik o iais
bu o
pasi ink i
isais
a z ilgiais
ly-
gia e éiai
a més
a o ojai,
iké ina,
kad
labiausiai
ekspe imen y
ezul a-
us
nulémé
audi o iai
i
Sie
s a biausi
juos
apibiidinan ys
ak o iai:
amZius;
igsila inimas;
a més
a ojimas;
muzikiné
klausa.
Muzikinés
klausos
j aka
p iegaidziy
y imui
pas ebima,
nes
iSla in a
klausa
padeda
labiau
pajus i
balso
ono
moduliacijas.
AmZiaus
i
i8sila ini-
mo
ak o ius
aip
pa
da é
j aka
ekspe imen o
ezul a ams:
jaunesniojo
am-
Ziaus
audi o iai
(ma y ,
dél
jau esnés
klausos)
sub iliau
iksa o
p iegaidziu
ski umus
negu
y esni
ekspe imen o
daly iai.
AukS esnj
i8simokslinima
u-
in ys
audi o iai
geba
ge iau
susikaup i
i
iksliau
apibiidin i
ski umus.
Be
aiSkiausiai
bu o
ma y i,
kad
ak y iai
a ojan ys
a me
i
pa ys
sa o
kalboje
ealizuojan ys
i iamus
eiSkinius
audi o iai
(ne
nep iklausomai
nuo
am-
Ziaus
i
i8simokslinimo)
jau iau
pagauna
ski umus
negu
ie,
ku iy kalba
pa eik a
bend inés
kalbos
( ai,
kad
klausy ojai
sa o
kalbos
ypa ybes
ski ia
ge iausiai,
y a
aSe
Cla k,
Yallop
2002:
232). Taigi
isi
is a dy i
ak o iai
daugiau
a mazZiau
da é
j aka
audiciniy
ekspe imen y
ezul a ams.
°°
Da
plg.
ki y
a miy
duomenis:
aka y
auké ai
iju i y
po y
d i
iden i ika-
o
labai
ge ai
(69-76%
eisingy
a sakymy,
u>u,
,,,,
% .
Kazlauska é
2002:
145).
Ry u
auké aigiai
kupi8kénai
pa eike
64-65%
eisingy
a sakymy
(@ .
Eidukai iené
1977:
23).
78

Ry yu
aukS aiciy
ilniskiy
ilguju
balsiy
p iegaidZiy
audicinis
y imas
Lyginan
skiemeny,
ku iy
pag inda
suda o
mono ongai
i
poli on-
gai,
p iegaides,
nepas ebée a,
kad
p iegaidziy
dis ink y inis
ySkumas
p i-
klausy y
nuo
skiemens
one inio
pag indo.
Audiciskai
iS y us
Adu iSkio
i
Vidu ines
a ealy
p iegaides
susida é
jspiidis,
kad
Zemy
dazZniuy
ga su
p iegaides
ski iamos
ge iau
negu
balsiy,
esanciy
aukS ujy
daZni y
s i yje.
Taciau
S i ky
i
Linkmeny
duomenys
Sios
p ielaidos
nepa i ino:
s i -
kieciai
ge iau
iden i ika o
zodzius
su
p ieSakinés
eilés
balsiais
[Ski- ous,
kie-cis],
o
linkmeniSkiai
—
su
[u:]
i
[ie].
Visai
ki okie
ezul a ai
ik iausiai
bi u
gau i
i ian
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
p iegaides
(plg.
Pake ys
1982:
156).
Ekspe imen o
ezul a ams
aip
pa
gali
da y i
j aka
onologinés
sis emos
ypa umai.
P z.,
s i kieciai
ge iau
a sky é
po a
[kie-cis
:
kié-cis],
nes
ski iasi
poli ongo
[ie]
di ongizacijos
laipsnis.
Adu iSkieciai
po a
[kd-Se.
:
ka@-Se.]
di e encija o
pagal
ne ienoda
labializacija
—
ci kum leksinis
balsis
lupina-
mas
s ip iau.
Taciau
i
Sis
ak o ius
—
onologiniai
ypa umai
—
né a
abso-
liu us,
nes
s i kieciai
pagal
d ibalsinima
nesky é
po os
[k“d-S'e.
:
k"3-Se.],
o
Vidu inés
a ealo
a s o ai
nea pazino
po os
[Ski- ous
:
Ski aus]
pagal
ski in-
ga
[ ]
depala alizacija.
Taciau
ne
ijy
a ealy
(iSsky us
S i kas)
a s o ai
ge iausiai
sky e
po a
[ iks a
:
i-ks a],
ku i
ne u i
jokiy
ski iamujy
one i-
niu
ypa ybiu.
Ap a us
is ySkejusias
endencijas
eiké y
da
ka a
akcen uo i,
kad
s aipsnyje
ap asy as
subjek y us
ekspe imen as,
ku io
duomenys
bu o
ana-
lizuojami
objek y iais
—
s a is iniais
-
me odais.
Nea mes ina
p ielaida,
kad
su inkus
ki as
audi o iy
g upes
ezul a ai
galé y
Siek
iek
ski is.
Be
o,
a lik-
y
ekspe imen y
im ys
né a
didelés.
Labiau
no é a
ne
gilin is
j
iena
punk a,
be
palygin i
i ai iy
a ealy
duomenis.
Todél
Sio
ekspe imen o
iS adas
eiké-
y
laiky i
i
olesniu
y imy
hipo ezéemis:
(1)
Is i uose
pak aS iniuose
Siau és
y y
aukS ai¢ciy
ilniskiy
punk uose
isiskos
p iegaidziy
ni eliacijos
neuz iksuo a.
Apie
p iegaidZiy
supanaséjji-
ma
galima
kalbé i
ik
a ski ais
a ejais.
(2)
Audicinio
ekspe imen o
ezul a us
nulemia
keliy
audi o ius
apibidi-
nanciy
ak o iy
isuma:
1)
a més
a ojimas;
2)
amZius;
3)
iSsila inimas;
4)
muzikine
klausa.
(3)
P iegaides
ge iau
ski ia
ie
audi o iai,
ku ie
ge ai
moka
a me
i
pa-
ys
kalbéjimo
ak uose
ealizuoja
p iegaidZiu
opozicija.
Ski iamosios
a ealy
79
JouiTa
URBANAVICIENE,
VYTAUTAS
KARDELIS
ypa ybés
j akos
p iegaidZiy
iden i ika imui
ne u i.
Ilgujy
balsiy
p iegaidziyu
ySkumas
aip
pa
nep iklauso
nuo
skiemens
cen o
one iniy
ypa ybiy!.
LITERATURA
C a k,
J.,
Ya Lop,
C.
2002:
An
In oduc ion
o
Phone ics
and
Phonology.
2"
edi ion.
Ox o d-
Camb idge:
Blackwell.
DLKG
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika.
5
leid.,
ed.
V.
Amb azas.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2005.
E uka ieng,
E.
V.
1977:
Kupi8kény
mono ongy
p iegaidés
(audicinis
y inéjimas).
Kalbo y a
28
(1),
18-23.
Ga S a,
K.
2004:
Ekspe imen inés
komu acijos
me odas
dialek ologijoje.
In:
Bal y
i
ki y
kalby
one ikos
i
akcen ologijos
p oblemos.
Vilnius:
VPU,
21-25.
Ge uLiis,
G.
1930:
Li auische
Dialek s udien.
Leipzig:
Ma ke
&
Pe e s Ve lag.
Gi en s,
A.
1974:
P ozodinés
p iegaidziy
ypa ybés
Siau és
Zemaiciy
a méje
( u-
kmé,
pag indinis
onas,
in ensy umas).
In:
Ekspe imen iné
i
p ak iné
one i-
ka.
Vilnius:
Vilniaus
pedagoginis
ins i u as,
160-198.
[=
Gi enis,
A.
2000:
Kalbo y os
da bai
1,
284-307.]
Gi penis,
A.
1996: Ene ge iné
Siau és
Zemai¢iy
a mes
p iegaidziy
one inés
p i-
gim ies
in e p e acija.
Bal is ica
31
(1),
71-84.
[=
Gi penis,
A.
2001:
Kalbo y os
da bai
3,
243-256.]
Gi enis,
A.
1998:
Siau és
zemaigiy
p iegaidziy
ski iamieji
poZymiai.
Lie u iy
kalba:
Ty imai
i
y éjai.
Kazimie o
Jauniaus
150-osioms
gimimo
i
90-osioms
mi imo
me inéms
paminé i.
Kon e encijos
p aneSimy
ezés,
Vilnius:
LKI;
VPU,
37-38.
[=Gi nenis,
A.
2001:
Kalbo y os
da bai
3,
403-404.]
Gi enis,
A.
2003:
Teo iniai
lie u iy
onologijos
pag indai.
Vilnius:
Mokslo
i
enci-
klopedijy
leidybos
ins i u as.
Ha is,
Z.
S.
1963:
S uc u al
Linguis ics.
Chicago-London:
Phoenix
Books.
4
S aipsnio
au o iai
nuogi dziai
dékoja
dizaine iui
Man ui
Kelp8ui
uz
pagalba
en-
gian
spaudai
Zemélapi.
80
Ry y
auks aiéiy
ilnikiu
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
audicinis
y imas
HyeLms.e ,
L.
1935:
On
he
P inciples
o
Phonema ics.
In:
P oceedings
o
he
2"
In e na ional
Cong ess
o
Phone ic
Sciences.
Camb idge:
Uni e si y
P ess,
49-—
54.
Jensen,
K.
M.
1961:
Tonemici y.
Be gen—Oslo:
No wegian
Uni e si y
P ess.
Kac uskiené,
G.
1983:
Siau és
pane éziskiy
mu mamuyjy
balsiy
one inés
ypa ybés,
dis ibucija
i
onologiné
in e p e acija.
Kalbo y a
34
(1),
14-23.
Ka peLy e,
J.
1975:
Ge eciy
a mé:
Fone ika
i
mo ologija.
Vilnius:
Min is.
Kaziauskal e,
R.
2002:
Pasus io
snek os
onologiné
sis ema:
okalizmas
i
p ozodija.
Dak a o
dise acija.
Vilnius:
VU.
Kaziauskas,
J.
2000:
Rink iniai
aS ai
1:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Kosien ,
O,
1979:
P iegaidziy
opozicija
d iga sinése
u eniskiy
galiinése.
In:
Ak-
ualiosios
kalbo y os
p oblemos.
Mokslinés
kon e encijos
pak ie imas,
p og ama
i
ezés.
Vilnius,
44-46.
Kos enk,
O.
1982:
Ry y
aukS aiciy
u eniskiy
mono ongy
p iegaidés.
Kalbo y a
33
(1),
61-71.
Kosienk,
O.,
Gi enis,
A.
1979:
Fonologinis
Salu inis
ki is
y y
aukS ai¢iy
u eniskiy
a méje.
Kalbo y a
30
(1),
48-56.
[=
Gi penis, A.
2000:
Kalbo y os
da bai
2,
141-152.]
Kupi ka,
R.
2005:
Lie u iy
bend inés
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniai
pozymiai.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
1-21.
Laso ,
W.
1972:
On
he
use
o
he
p esen
o
explain
he
pas .
In:
L.
Heilmann,
ed.,
P oceedings
o
he
XI
In e na ional
Cong ess
o
Linguis s,
Bologna
—
Flo ence.
Bologna:
Il
Mulino,
825-851.
Leskauskai e,
A.
2004:
Pie y
aukS aiciy
okalizmo
i
p ozodijos
b uozai.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
LKA,
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
2:
Fone ika,
ed.
K.
Mo kiinas.
Vilnius:
Mokslas,
1982.
81
Joui a
URBANAVIGIENE,
VyTAUTAS
KARDELIS
LKG
-
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1:
Fone ika
i
mo ologija,
ed.
K.
Ul ydas.
Vilnius:
Min is,
1965.
LKT
-
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija,
suda é
E.
G ina eckiené,
A.
Jonai y é,
K.
Mo kiinas,
B.
Vanagiené,
A.
Vidugi is.
Vilnius:
Min is,
1970.
Mika ausxai é,
E.
1975:
Lie u iy
kalbos
one ikos
da bai.
Vilnius:
Mokslas.
Miku en eng,
D.,
Mo konas,
K.
1997:
Die eniskiy
Snek os
eks ai.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Paxe ys,
A.
1982:
Lie u iy
bend inés
kalbos
P ozodija.
Vilnius:
Mokslas.
U sacn,
V.
J.
1975:
Cmamucmuuecku i
aHanu3
@
Ouonozuxeckux
u
MeduyUHcKUX
uccj edoganuax.
Mocksa:
Mequy na.
U sana iciene,
J.
2005:
S i ky
Snek os
( y y
auks aiciy
ilniskiy)
onologine
sis ema:
okalizmas
i
p ozodija.
Dak a o
dise acija.
Vilnius:
VDU,
LKI.
Zinke icius,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija.
Vilnius:
Min is.
Zinxe iéius,
Z.
1974:
Del
akii o
i
ci kum lekso
sky imo
y y
Lie u os
a mése.
Bal is ica
10
(1),
93-94.
Joli a
U bana i iené
Leksikog a ijos
cen as
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-10308
Vilnius
[email p o ec ed]
Vy au as
Ka delis
Bal is ikos
i
bend osios
kalbo y os
ka ed a
Vilniaus
uni e si e as
Uni e si e o
g.
5,
LT-01513
Vilnius
[email p o ec ed]
82