Rytų aukštaičių vilniškių ilgųjų balsių priegaidžių audicinis tyrimas

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 63 - 82 Ryty aukStaiciy vilniskiy ilgujy balsiu priegaidziy audicinis tyrimas JoLira URBANAVICIENE Lietuviy kalbos institutas VytTaAuTas KarpeLis Vilniaus universitetas The article describes an auditive investigation into the tones of long monophthongs in the north-eastern dialects of the Vilnius Lithuanian dialect area and presents its results. Four points were singled out for an auditive analysis: Aduti’kis, Svirkos and Vidutiné, situated along the LithuanianBelorussian border, belong to the north-eastern dialects of the Vilnius area; the fourth, Linkmenys, represents a transition between the dialects of the Utena and Vilnius areas and is closer to the former with respect to vocalism. These points have been carefully chosen with the aim of subjectively evaluating the auditive salience of tones in different points of the northeastern part of the Vilnius dialect area. In investigating the tones, four minimal pairs with front and back vowels and polyphthongs were chosen. The experiment was carried out on groups of auditors (consisting of seven persons each) from every investigated point. The statistical results were evaluated with the aid of the programme UKR.PAS, which takes the U criterion into account. The main conclusions from the experiment are the following: in the investigated points of the north-eastern Vilnius area no complete levelling out of tones could be established. Only in sundry cases can we speak of a decreased contrast between the tones. The results of the investigation are sensitive to a set of factors with respect to the auditors: (1) use of dialect, (2) age, (3) education level, (4) musical hearing. Tones are distinguised better by those auditors who have a good command of the dialect and realise tone oppositions in their own utterances. The individual distinguishing features of the dialect have no influence on the identification of tones. The salience of tones in long vowels does not depend on the phonetic properties of the syllabic nucleus either. 63 JouitA URBANAVICIENE, VYTAUTAS KARDELIS 1. PRIEGAIDZIU NIVELIACIJOS TENDENCIJOS RYTINESE TARMESE Lietuviy dialektologiniuose darbuose, daugiausia remiantis empiriniais stebéjimais, minima vienabalsiy priegaidziy nykimo tendencija rytinése bei pietinése tarmése ir miesty 3nekamojoje kalboje (Gerullis 1930: xxxiii; LKG 1965: 132; Pakerys 1982: 154; DLKG 2005: 39). Buvo manoma, kad rytinése patarmése tiek vienabalsiy, tiek dvigarsiy priegaidés apskritai yra inykusios. 1968 m. J. Kazlauskas raSé: ,Kalbéti apie tai, kad rytiniy aukStai¢iy tarmése priegaideés yra i8like kirtiuotuose dvigarsiuose ir niveliavesi ilguose balsiuose ir dvigarsiuose ie, uo yra didzi isi ga. Apie jokias rytiniy aukétaiziy priegaides dabar negali biti né kalbos“ (Kazlauskas 2000: 14). Jis sitilé Zodzius kd.Inas, vai.kas ragyti kd.Inas, vai.kas. Véliau minties apie visiska priegaidziy niveliacija atsisakyta (Zr. Zinkevitius 1974: 93-94; Kosiené 1982: 61-71). Tiek Lietuviy kalbos atlasas (LKA, 1982: 125), tiek chrestomatija Lietuviy kalbos tarmés (LKT 1970: 37) laikosi nuomonés, kad pietiniai ir rytiniai dziikai (pagal dabartine klasifikacija piety aukStaitiai ir ryty aukStaitiai vilniSkiai) priegaides skiria blogiau negu kapsai ir zanavykai, bet geriau negu ryty aukstai¢iai. Manoma, kad i8 visy lietuviy tarmiy geriausiai priegaides skiria Zemaitiai ir vakary auk&taitiai. E. Mikalauskaités (1975: 80) nuomone, taip esti todél, kad Zemai¢iai visada pabrézia pirmaji sanda ir priegaides skiria pagal balso judéjima, tona. Si teiginj pakoregavo eksperimentiniai A. Girdenio tyrimai. Nustatyta, kad bent jau Zemaiciy priegaidés skiriasi pagrindinio tono kitimo staigumu ir skirtinga energijos koncentracija: akiito energija sutelkta viename garso ta8ke ir kinta staigiai, 0 cirkumfleksas néra staigus, itariamas nesutelkus energijos (Zr. Girdenis 1974: 186 = 2000: 300; 1996: 82 = 2001: 254; 1998: 38 = 2001: 404; 2003: 272). O ryty ir piety aukStaitiai gerai skiria dvibalsiy ar miSriujyu dvigarsiy priegaides, nes jiems svarbu kiréiuoto garso vieta. Vienabalsiy priegaidés Siose tarmése supanaséja, nes balso judéjimas — pakilimas ir kritimas — tariant abi priegaides suvienodéja, todél tvirtaprade artéja prie tvirtagaleés, ir atvirk8¢iai. Dar konkretiau priegaidziy distinktyvinj ryskuma bei jy akustinius pozymius i8tyré A. Pakerys (1982: 151-156). Jis nustaté, kad né vienoje tarméje priegaidés néra visiSkai neutralizuojamos. Geriausiai skiriamos priegaidés ty dvibalsiy ar miSriyjy dvigarsiu, kurie prasideda balsiais [a], [e]. Prastiausiai identifikuojami tvirtapra64 Ryty aukétaiéiy vilniskiy ilgujy balsiy priegaidziy audicinis tyrimas dziai dvigarsiai, prasidedantys [i], [u] (matyt, dél to, kad Sie ir kiréiuotoje pozicijoje linke iSlaikyti nejtempta artikuliacija, plg. DLKG 2005: 39). Taip pat menkai girdimas monoftongy ir poliftongy [ie], [uo] priegaidziy distinktyvinis rySkumas: geriausiai tokiy skiemeny priegaides skiria Zemaiciai, prasciau — vakary aukStaitiai kauniSkiai, prastiausiai — piety ir ryty auktaitiai. A. Pakerys teigia, kad vakary auk&tai¢iy ir Zemaiciy priegaidziy rySkumas daug maziau priklauso nuo skiemens branduolio kokybés negu piety ar ryty aukStai¢iy (Zr. Pakerys 1982: 154). Nedaug tyrimy, ypaé eksperimentiniy, yra i8 ryty aukStaigiu vilniskiy patarmés. Remdamiesi empiriniais stebéjimais dialektologai nurodo, kad priegaidziy niveliacija ryty aukstai¢iy plote néra vienoda. Kuo toliau j rytus, tuo labiau akiitas ir cirkumfleksas primena tvirtagale priegaide, taciau paciuose rytiniuose pakraStiuose — Aditiskyje, Tverééiuje, Laziinuose, Zieteloje — abi priegaidés vél graziai skiriamos (Zinkevitius 1966: 33). Tokia tendencija patvirtina ir kity periferiniy arealy empiriniai tyrimai: Dievéniskése, Gervétiuose aigkiai girdimos tiek kir¢iuoty, tiek prieSkirtiniy ilgujy balsiy priegaidés (Kardelyté 1975: 13; Mikuléniené, Morkinas 1997: 16; DvZ 2005: XVI). Atlikus kirgiuoty balsiy akustiniy pozymiy eksperimentine analize viename i§ pakra&tiniy vilni8kiy arealy (Svirkose) nustatyta, kad akitiniai ir cirkumfleksiniai monoftongai skiriasi pozymiy kompleksu: 1) trukme (tvirtagaliai balsiai ilgesni); 2) pagrindinio tono ir intensyvumo pikinémis reiksmémis (tariant akitinius balsius balso stiprumo ir aukStumo virSiiné pasiekiama ankstiau negu artikuliuojant cirkumfleksinius garsus); 3) kokybe (tvirtagaliai balsiai labiau i8laiko savo prigimtines savybes)' (Zr. Urbanaviéiené 2005: 158). Vadinasi, galima daryti prielaida, kad paciame vilni8kiy plote priegaidziy distinktyvinis ryskumas gali biti nevienodas: aréiau Baltarusijos esanéiame rytiniame areale ryskesnis, o vakariniame — blankesnis. Ar &i hipotezé teisinga, gali patvirtinti ' Analogi’ka bendrinés kalbos monoftongy priegaidziy akustiniu pozymiy tyrima atlikes R. Kudirka (2005: 1-21) nustaté, kad akiitiniai ir cirkumfleksiniai balsia statisti8kai nesiskiria nei trukme, nei pagrindinio tono ir intensyvumo reik’mémis, nei formantine struktira. Pastebéti tik bendri sisteminio pobiidzio desningumai: cirkumfleksiniai garsai ilgesni ir turi platélesnj diapazona negu akiitiniai balsiai. Tokius rezultatus galima vertinti kaip priegaidzZiy niveliacijos, bidingos miesto gyventojy (diktoriais buvo pasirinkti jaunesniojo amZiaus kaunieéiai) Snekamajai kalbai, apraigkas (dar plg. DLKG 2005: 39). 65, JOLITA URBANAVICIENE, VYTAUTAS KARDELIS tik subjektyviis tyrimai — audiciniai eksperimentai. Siame straipsnyje aprasytais tyrimais siekiama: (1) nustatyti, kaip auditoriai identifikuoja savo gimtosios tarmés akiito ir cirkumflekso skirtumus; (2) palyginti skirtingy vilniskiy punkty priegaidziy distinktyvinj ry$kuma. Audiciniai tyrimai laikytini subjektyviais, nes labai priklauso nuo pasirinkty informanty (dar plg. Pakerys 1982: 154). Be to, skirtingy patarmiy rezultaty, kuriems jtakos turi ir tu patarmiy fonetinés, fonologinés bei prozodinés ypatybes, lyginimas gali biti tik salyginis. Ta¢iau tokie eksperimentai teikia autentisky duomeny apie tarmés vartotojy audicinj priegaidziy suvokima ir papildo objektyvius — instrumentinius — tyrimus, o fonologiniy hipoteziy teisinguma jrodo ir audiciniai, ir instrumentiniai eksperimentai. 2. SVARBESNES TIRIAMU PUNKTU FONETINES YPATYBES Audiciskai buvo tiriamos keturiy punkty priegaidés. Trys iS Siy punkty - Adutiskio, Svirky ir Viditinés — i8sidéste palei Lietuvos ir Baltarusijos siena, priklauso Siaurés ryty vilniSkiams, o ketvirtasis — Liikmeny — yra uteniskiy ir vilniskiy patarmiy sandiroje ir vokalizmo atzvilgiu artimesnis uteni&- kiams’ (Zr. 1 pav.). Tokie skirtingi pakraStiniy vilnikiy punktai pasirinkti samoningai, siekiant subjektyviai jvertinti keliy patarmés vietu priegaidziy audicinj rySkuma. Arealai, kur yra tiriami punktai, tarpusavyje skiriasi vokalizmo kokybe, kiekybe, taip pat kai kuriomis konsonatizmo ypatybémis. Adutiskio areale (kalbama Adutiskio miestelyje, Svenéioniii r.) kirCiuotoje pozicijoje islaikyti ilgieji, o nekiréiuotoje pozicijoje —- pusilgiai zemutinio pakilimo baltiSkujy da, @ refleksai, pvz.: kdSe. ,.ko&8é (veiksm.)*, ka.stuvu ,koStuvu‘, kni-ga.s ,knygos‘, nerd ,néra‘. Svirky areale (uZima didziaja dalj Adutiskio parapijos, Svenéioniy r.) Sie refleksai diftongizuojami — tariami [ie/‘e], [“9-], pvz.: k*dSe. .kosé (veiksm.), sir.v"2.i ,dirvoje’, k"3.min"2. ~ kémino ,kamino‘, niera ,néra‘. Kirtiuotoje pozicijoje * Cia nekiréiuotoje pozicijoje vyksta balsiy e: ir ieneutralizacija, plg.: pfe-nas : pe.né.li.s. 66 Ryty aukétaiéiy vilnidkiy ilgujy balsiy priegaidziy audicinis tyrimas 1 pay. Siauriniy vilniskiy punktai: Aduti’kis, Svirkos, Vidutiné ir Linkmenys. Suites Adutiskis < we ace ee — oO. Kamojys BALTARUSIJA pramaisiui vartojami pusilgiai [i.], [u.] ir trumpieji [i], [u]. Vidutinés arealo (Strinaitio parap., Svenéioniy r.) atstovai taria ne tokius itemptus ir maziau nei bk labializuota [9] ir ne toki siaura [e-]. Nekiréiuotoje pozicijoje Gia taip pat turimas labializuotas [9.] ir susiauréjes [e.], pvz.: kee. skoSé (daiktav.)‘, kni-go.i ,knygoje‘, ko.stuvd ,ko&tuvu'. Siame areale kirGiuotoje pozicijoje vartojami ir trumpieji [i], [u]. Svarbus fonetinis pozymis yra ir sukietintas priebalsis r prieS’ uZpakalinés eilés vokalizma, pvz.: Sktrous. Nuo minéty punkty ir Baltarusijos teritorijos nutolusiame Linkmeny areale (Ignalinos r.) kiréiuotoje pozicijoje turimi balsiai [9] ir [e], o nekiréiuotoje - pusilgiai [a.] ir [e.], pvz.: mo%jus ,mojusi‘, subat3i SeStadienj‘, tévas ,tévas‘ bet kni-ga.i ,knygoje‘, kd.mina. ,kamino‘, te.vé.- lis. Be to, Linkmeny areale dziikuojama tik pagal 1-aja ypatybe, t. yprie’ i tipo vokalizma turimi priebalsiai [¢], [d], o ne [c], [3], pvz.: kieti.s |ietis (augalas)‘, dif.va,i ,dirvoje’, gafdi ,gardi‘. Kituose trijuose tiriamuose arealuose dziikuojama pagal abi dziikavimo ypatybes. 67 JOLITA URBANAVICIENE, VYTAUTAS KARDELIS 3. AUDICINIO EKSPERIMENTO MEDZIAGA IR METODIKA Monoftongy priegaides galima priskirti prie itin subtiliy fonologiniy reiSkiniy. Norint istirti tokius nestabilius kalbos elementus, kuriy egzistavima ne visi kalbétojai suvokia ir ne visi realizuoja, atliekami audiciniai eksperimentai’. Taip nustatoma, ar patys tarmés atstovai (Siuo atveju — auditoriai) is klausos skiria tam tikra reiSkini. Sio tyrimo metu buvo atsizvelgta i vilniskiy patarmés savituma: audiciniy eksperimenty medZziaga buvo jraSinéjama i§ kiekvieno punkto diktoriaus atskirai. Apdoroti ir klausymui parengti duomenys buvo pateikti skirtingoms auditoriy grupems, atstovaujancioms keturiems tiriamiems punktams. Priegaidziy tyrimui pasirinktos 4 minimaliosios poros su prieSakiniais ir uzpakaliniais, monoftongiskos ir poliftongiskos prigimties garsais. Dirbta su universaliomis poromis, tinkamomis visiems keturiems punktams. Tik pora [k3-se. : k3-Se.], pastebéjus, kad abu jos nariai tvirtagaliai, Linkmeny punktui teko pakeisti pora [m3jus : m3jus]. Tiriamieji ZodZiai jterpti j trumpus, aiskaus turinio, trizodzius tarminius sakinius, kur gerai matyti ir fonetiniai skirtumai, plg.: Adutiskio punktas pie-nas ri-ksta va.saru. : dt:mai ritksta ig k3.mina. ri-bais Sktfous if _kitu. : kni-ga.s skiFous ne-ra pienu. ké-Se. ké-Stuvu : bi.lbu. k&Se. garsi 3ir.va.i kie-cis d.uga : gelazié-s kié-cis neispasaki-tas * Eksperimentinés komutacijos (angl. commutation test) pradininkas — L. Hjemslevas (Hjelmslev 1935). Gauty duomeny vertinimo metodika istobulino M. K. Jensenas (Jensen 1961). V. Labovas (Labov 1972) komutacijos metoda pritaiké psichofonetiniy reiskiniy tyrimui. Formules, pagal kurias atliekami analogiski biologijos ir medicinos tyrinéjimai, Zr. Urbach (1975). Lietuvoje audiciniy eksperimenty metodika fonetiniams tyrimams pritaiké VU Eksperimentinés fonetikos laboratorija, vadovaujama A. Girdenio. Tokia metodika daznai naudojama analizuojant ivairius lietuviy tarmiy reiskinius — pvz., kupiskénu monoftongy priegaides (Zr. Eidukaitiené 1977), uteniskiy priegaidZiy opozicija dvigarsinése galiinése (Zr. Kosiené 1979), Siaurés panevéziskiy murmamuosius balsius (zr. KaciuSkiené 1983), uteniSkiy fonologinj Salutinj kirtj (Zr. Kosiené, Girdenis 1979 = Girdenis 2000b: 141-152). I§ naujausiy tyrimy minétini piety aukStaiéiy (Leskauskaite 2004: 192-194) ir vakary aukStai¢iy Siauliskiy (Kazlauskaité 2002: 144-145) priegaidziu audiciniai eksperimentai. 68 Ryty aukStaigiy vilniskiy igujy balsiy priegaidziy audicinis tyrimas Svirky punktas pienas ritksta va.saru. : di-mai ritksto if k'3.min"9. ritbais skifous is_kitl. : kni'g's.s Skifous niera pienu. k'3-Se. k'.stuvil : bii.lbu. k*5Se. gaFgi 3if.v'0,i kie-cis d.uga : geelaziés kié-cis neispasaki-tas Vidutinés punktas pienas ri-ksta vd.saru. : di:mai ritksta if kd.mino. ritbais ské:rous i§_kitu. : kni-go,i Skérous nera pienu. k5-Se. ko.Stuvtl : bui.lbu. k5-Se. gar zi gif.vo.j kie-cis d.uga : gelaziés kié-cis neispasaki-tas Linkmeny punktas pienas ntksta va.saru. : di:mai ritksta if kd.mina. ritbais Skt-fous i§ kit. : kni-ga,j Skifous nerd nuvé: m3jus runkit : subat3:i m3jus bu.va. dif.va,j kieti.s d.uga : gelazés kié-ti.s neijpasaki-tas Kiekvieno punkto atstovas (Siuo atveju — diktorius) nurodytus sakinius turéjo pakartoti po 5 kartus: tarmiSkai, neutralia intonacija, normaliu tempu, frazés kir¢iu pabréZdamas vidurinjjj Zodj. Diktoriais pasirinkti: (1) vyresnés kartos vietiniai gyventojai (g. 1933-1936 m.), kuriy tarmé kuo maziau paveikta bendrinés kalbos, o artikuliacija gana rai8ki; (2) iraSinéti vyrai, nes Zema balsa klausa geriau skiria (vyry balsai tinkamesni ir spektrinei analizei — turi daugiau harmoniky negu moteri8ki, z Girdenis 2003: 62, 15 i8n.); (3) sésliai, visa gyvenima viename kaime gyvene Zmonés. Adutiskio mediiaga iskaité* B. G. (g. 1935 m. Adutikyje, Svenéioniy r.), Svirky diktorius buvo L. M. (g. 1935 m. Kackonigj k., Svendioniy, r.), Vidutinéje sakinius perskaité J. V. (g. 1936 m. Karklinés k., Svenéioniy ¥.)5\0 Linkmenyse - P. K. (g. 1933 m. Linkmeny k., Ignalinos r.). MedZiaga ira’yta i diktofona SONY su kryptiniu mikrofonu, o iS ten perkelta j kompiuterj. * Sakiniai jradinéti pakartojimo principu: diktoriui jo gimtaja tarme pasakomas reikiamas sakinys ir jis pakartoja fraze 5 kartus. Pakartojant sakinj igvengiama nenatiralios intonacijos, atsirandan¢ios skaitant teksta. Be to, vyresnés kartos diktoriams perskaityti teksta sunkiau nei ji pakartoti. 69 JOLITA URBANAVICIENE, VYTAUTAS KARDELIS Naudojantis programa PRAAT4.1.27 i8 fraziy iSkirpti centriniai ZodZiai. Su jais sudaryta 10 pory, kuriose ZodZiai sudélioti pagal atsitiktiniy skaiciy lentele (Zr. Girdenis 2003: 378-381). Jei lenteléje randamas nelyginis skaidcius, pirmiau raSoma akitiné forma (pvz.: riksta), jei lyginis skaigius — pirmaja poroje dedama cirkumfleksiné forma (pvz.: ritksta). Pvz.: ri-ksta ,riiksta‘ — rivksta ,rigsta‘, ritksta ,riksta‘ — ni-ksta ugsta‘, rirksta ,riiksta‘ — rit-ksta ugsta’, rivksta ,riigsta‘ — ritksta ,riiksta‘, ritksta ,riksta‘ — ri-ksta rugsta‘, rivksta ,rigsta‘ — ritksta ,riiksta‘, ni-ksta ugsta’ — ritksta ,riiksta‘, ri-ksta uksta‘ — ritksta ,riigsta‘, rii-ksta ,riigsta‘ — ritksta ,riksta‘, ri-ksta rugsta‘ — ri-ksta ,riksta‘. Pries zodziy pory ,,blokus“ buvo jdéti sakiniai, i§ kuriy iskirptos poros. Kiekvieno diktoriaus ZodZiai buvo sudélioti atskirai. Taip parengta medZiaga palikta kompiuteryje, nes pakartotinis perkélimas j magnetofong iskraipyty garsu kokybe’. Audiciniai eksperimentai buvo atliekami su nesiojamuoju kompiuteriu®. Toliau buvo dirbama su auditoriy grupémis; kiekviena ju sudaré 7 zmones. Auditoriai turéjo i8klausyti pateikiamas ZodZiy poras ir nustatyti, kuriam sakiniui girdimas Zodis priklauso. Klausytojams buvo iteikti lapai su pusiau tarmine raSyba uZragytais sakiniais (jie buvo sunumeruoti: 1 arba 2). Pirmiausia leista ty sakiniy pasiklausyti, 0 po to poromis buvo pateikiami tik zodziai. Auditoriai turéjo nustatyti, if kurio sakinio paimtas pirmasis poros Zodis, i$ kurio — antrasis (Zyméjo skaiéiais). Dél eksperimento sudétingumo auditoriais pasirinkti jaunesnés ir vidutinés kartos Zmonés. Taip pat buvo paisoma jy issilavinimo (ypaé filologinio), muzikavimo ar dainavimo patirties bei santykio su gimtaja tarme. Manoma, kad Sie faktoriai gali tureti ijtakos eksperimento rezultatams. > K. GarSva sido kitokia audiciniy tyrimy metodika: esa uztenka natiraliai istarti viena Zodj ir duoti auditoriams pasirinkti, j kurj minimaliosios poros narj jis panasesnis. Autoriaus nuomone, kai skirtingos reikSmés homonimai yra greta, linkstama ir fonetisSkai juos skirti (Zr. Gar$va 2004: 25). ° Kol nebuvo galimybés naudotis asmeniniais kompiuteriais, audiciniuose eksperimentuose tiesiogiai dalyvaudavo ir diktorius: jis i8tardavo lapuose surasytas frazes ir poras, 0 auditoriai suzymédavo, kuriai frazei kuris Zodis priklauso. Siuolaikinés galimybés leidZia iSvengti tiesioginiy kontakty tarp diktoriaus ir auditoriy, be to, pats diktorius eksperimente gali dalyvauti ir kaip auditorius (plg. Girdenis 2003: 62-63). 70 Rytu aukétaiziy vilmiskiy ilgujy balsiy priegaidziy audicinis tyrimas TraSyty pory Adutiskyje klausési vietiniai (arba ig Adutigkio kile) tarmi8kai kalbantys gyventojai: R. G. (g. 1939 m.), A. G. (g. 1964 m.), D. G. (g. 1969 m.), I. G. (g. 1972 m.), D. G. (g. 1973 m.), S. G. (g. 1988 m.) ir I. G. (g. 1994 m.). Aditiskio auditoriy grupé itin muzikali — net penki eksperimento dalyviai turi muzikavimo ar dainavimo patirties. Du Klausytojai turi auk8taji iSsimokslinima, viena i8 jy yra diplomuota filologé. Svirky grupe sudaré tarmés atstovai, gime, auge ir gyvenantys Svirky apylinkéje (arba i8 jos iisikéle), gerai mokantys tarmi8kai. Tai V. M. (g. 1935 m.), gyv. Svirkose; V. G. (g. 1968 m.), kilusi i& Kackoniy k., gyv. Vilniuje; T. R. (g. 1969 m.), kilusi if Kackoniy k., gyv. Svenéionyse; R. S. (g. 1969 m.), kilusi i8 Kackoniy k., gyv. Vilniuje; R. P. (g. 1972 m.), gyv. Svirkose; G. J. (g. 1972 m.), gyv. Svirkose; V. N. (g. 1973 m.), kilusi i§ Kackoniy k., gyv. Vilniuje. Penki auditoriai gerai moka tarme, nuolat ja vartoja, nors trys i§ ju Siuo metu gyvena mieste. Dar du klausytojai yra nuolatiniai Svirky k. gyventojai, bet jy tarmé gerokai paveikta bendrinés kalbos. Trys eksperimento dalyviai yra baige aukStasias mokyklas, viena i8 ju — lituanisté. Viena auditoré nurodé turinti islavinta muzikine klausa. Audiciniame eksperimente Vidutinéje dalyvavo keturi Vidutinés kaimo gyventojai — E. P. (g. 1940 m.), J. M. (g. 1940 m.), J. B. (g. 1935 m.), B. J. (g. 1939 m.) - ir trys gretimo — Karklinés — kaimo atstovai : R. M. (g. 1974 m.), A. J. (g. 1961 m., Siuo metu gyvena Vilniuje), I. C. (g. 1945 m.). Visi eksperimento dalyviai kalba tarmiSkai. AukStojo mokslo diplomus turi 4 klausytojai, i8 jy viena — lituanisté. Viena i8 auditoriy pazyméjo turinti muzikine klausa. Linkmeny grupé — Gia gime ir auge auditoriai V. P. (g. 1972 m.), D. A. (g. 1972 m.), N. A. (g. 1973 m.), D. P. (g. 1974 m.), G. K. (g. 1976 m.), J. K. (g. 1978 m.) ir D. K. (g. 1981 m.). Tarme visi moka gerai. Linkmenyse gyvenantys keturi eksperimento dalyviai tarme vartoja nuolatos. Trys klausytojai dabar gyvena Visagine, Utenoje ir Vilniuje, tatiau tarme iSlaike gerai ir ja dagnai kalba. Du auditoriai yra baige aukStasias mokyklas (viena ju —lituanisté), trys yra vidurinio profesinio iSsilavinimo, du turi auk&tesnijj iSsimokslinima. ISlavintos klausos auditoriai nurodé neturintys. 71 JoLitA URBANAVICIENE, VyTAUTAS KaRDELIS bet geriau negu Vidutinés atstovai, priegaides atpazino Svirky ir Linkmeny grupiy klausytojai. Idomu, kad bendras teigiamy atsakymy procentas (67,1%) artimas uteniskiy analogisko eksperimento rezultatams — 68,2% (Zr. Kosiené 1982: 68). Vadinasi, straipsnio pradZioje iSkelta hipotezé, kad aréiau uteni8kiy ir vilniskiy paribyje esantys arealai galéty labiau niveliuoti priegaides, neturi pagrindo. Galima tik jtarti, kad priegaidZiy audicinis ryskumas galéty biti menkesnis pietiniame, ar¢iau piety aukStai¢iu esandiame vilniskiy plote. Piety aukStaitiai audiciskai atpazino tik 50-56% pateikty pory (Zr. Leskauskaité 2004: 192-194), vadinasi, galima kalbéti apie priegaidziu niveliacijos ir fonologiskai reikSmingo skirtumo nebuvimo tendencija piety aukStai¢iy plote’®. 11. APIBENDRINIMAS Aptarus eksperimento rezultatus galima pasakyti kelias bendresnio pobidzio i8vadas. Audiciniy eksperimenty rezultatai priklauso tiek nuo diktoriu, tiek nuo auditoriy. Kadangi diktoriais buvo pasirinkti visais atzvilgiais lygiaveréiai tarmés vartotojai, tikétina, kad labiausiai eksperimenty rezultatus nulémé auditoriai ir Sie svarbiausi juos apibiidinantys faktoriai: amZius; igsilavinimas; tarmés vartojimas; muzikiné klausa. Muzikinés klausos jtaka priegaidziy tyrimui pastebima, nes iSlavinta klausa padeda labiau pajusti balso tono moduliacijas. AmZiaus ir i8silavinimo faktorius taip pat daré jtaka eksperimento rezultatams: jaunesniojo amZiaus auditoriai (matyt, dél jautresnés klausos) subtiliau fiksavo priegaidziu skirtumus negu vyresni eksperimento dalyviai. AukStesnj i8simokslinima turintys auditoriai geba geriau susikaupti ir tiksliau apibiidinti skirtumus. Bet aiSkiausiai buvo matyti, kad aktyviai vartojantys tarme ir patys savo kalboje realizuojantys tiriamus reiSkinius auditoriai (net nepriklausomai nuo amZiaus ir i8simokslinimo) jautriau pagauna skirtumus negu tie, kuriy kalba paveikta bendrinés kalbos (tai, kad klausytojai savo kalbos ypatybes skiria geriausiai, yra raSe Clark, Yallop 2002: 232). Taigi visi isvardyti faktoriai daugiau ar mazZiau daré jtaka audiciniy eksperimenty rezultatams. °° Dar plg. kity tarmiy duomenis: vakary aukétai triju tirty pory dvi identifikavo labai gerai (69-76% teisingy atsakymy, u>u, ,,,, %r. Kazlauskarté 2002: 145). Rytu aukétaigiai kupi8kénai pateike 64-65% teisingy atsakymy (@r. Eidukaitiené 1977: 23). 78 Rytyu aukStaiciy vilniskiy ilguju balsiy priegaidZiy audicinis tyrimas Lyginant skiemeny, kuriy pagrinda sudaro monoftongai ir poliftongai, priegaides, nepastebéeta, kad priegaidziy distinktyvinis rySkumas priklausyty nuo skiemens fonetinio pagrindo. Audiciskai iStyrus AdutiSkio ir Vidutines arealy priegaides susidaré jspiidis, kad Zemy dazZniuy garsu priegaides skiriamos geriau negu balsiy, esanciy aukStujy daZnivy srityje. Taciau Svirky ir Linkmeny duomenys Sios prielaidos nepatvirtino: svirkieciai geriau identifikavo zodzius su prieSakinés eilés balsiais [Ski-frous, kie-cis], o linkmeniSkiai — su [u:] ir [ie]. Visai kitokie rezultatai tikriausiai bitu gauti tiriant dvibalsiy ir miSriyjy dvigarsiy priegaides (plg. Pakerys 1982: 156). Eksperimento rezultatams taip pat gali daryti jtaka fonologinés sistemos ypatumai. Pvz., svirkieciai geriau atskyré pora [kie-cis : kié-cis], nes skiriasi poliftongo [ie] diftongizacijos laipsnis. AdutiSkieciai pora [kd-Se. : ka@-Se.] diferencijavo pagal nevienoda labializacija — cirkumfleksinis balsis lupinamas stipriau. Taciau ir Sis faktorius — fonologiniai ypatumai — néra absoliutus, nes svirkieciai pagal dvibalsinima neskyré poros [k“d-S'e. : k"3-Se.], o Vidutinés arealo atstovai neatpazino poros [Ski-rous : Skiraus] pagal skirtinga [r] depalatalizacija. Taciau net trijy arealy (iSskyrus Svirkas) atstovai geriausiai skyre pora [riksta : ri-ksta], kuri neturi jokiy skiriamujy fonetiniu ypatybiu. Aptarus isrySkejusias tendencijas reikéty dar karta akcentuoti, kad straipsnyje aprasytas subjektyvus eksperimentas, kurio duomenys buvo analizuojami objektyviais — statistiniais - metodais. Neatmestina prielaida, kad surinkus kitas auditoriy grupes rezultatai galéty Siek tiek skirtis. Be to, atlikty eksperimenty imtys néra didelés. Labiau noréta ne gilintis j viena punkta, bet palyginti ivairiy arealy duomenis. Todél Sio eksperimento iSvadas reikéty laikyti ir tolesniu tyrimy hipotezéemis: (1) Istirtuose pakraStiniuose Siaurés ryty aukStai¢ciy vilniskiy punktuose visiskos priegaidziy niveliacijos neuzfiksuota. Apie priegaidZiy supanaséjjima galima kalbéti tik atskirais atvejais. (2) Audicinio eksperimento rezultatus nulemia keliy auditorius apibidinanciy faktoriy visuma: 1) tarmés vartojimas; 2) amZius; 3) iSsilavinimas; 4) muzikine klausa. (3) Priegaides geriau skiria tie auditoriai, kurie gerai moka tarme ir patys kalbéjimo aktuose realizuoja priegaidZiu opozicija. Skiriamosios arealy 79 JouiTa URBANAVICIENE, VYTAUTAS KARDELIS ypatybés jtakos priegaidZiy identifikavimui neturi. Ilgujy balsiy priegaidziyu rySkumas taip pat nepriklauso nuo skiemens centro fonetiniy ypatybiy!. LITERATURA Crark, J., YatLop, C. 2002: An Introduction to Phonetics and Phonology. 2" edition. OxfordCambridge: Blackwell. DLKG - Dabartinés lietuviy kalbos gramatika. 5 leid., red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2005. Erukartieng, E. V. 1977: Kupi8kény monoftongy priegaidés (audicinis tyrinéjimas). Kalbotyra 28 (1), 18-23. GarSva, K. 2004: Eksperimentinés komutacijos metodas dialektologijoje. In: Balty ir kity kalby fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: VPU, 21-25. GeruLiis, G. 1930: Litauische Dialektstudien. Leipzig: Markert & Peters Verlag. Girvents, A. 1974: Prozodinés priegaidziy ypatybés Siaurés Zemaiciy tarméje (trukmé, pagrindinis tonas, intensyvumas). In: Eksperimentiné ir praktiné fonetika. Vilnius: Vilniaus pedagoginis institutas, 160-198. [= Girvenis, A. 2000: Kalbotyros darbai 1, 284-307.] Girpenis, A. 1996: Energetiné Siaurés Zemai¢iy tarmes priegaidziy fonetinés prigimties interpretacija. Baltistica 31 (1), 71-84. [= Girpenis, A. 2001: Kalbotyros darbai 3, 243-256.] Girvenis, A. 1998: Siaurés zemaigiy priegaidziy skiriamieji poZymiai. Lietuviy kalba: Tyrimai ir tyréjai. Kazimiero Jauniaus 150-osioms gimimo ir 90-osioms mirimo metinéms paminéti. Konferencijos praneSimy tezés, Vilnius: LKI; VPU, 37-38. [=Girnenis, A. 2001: Kalbotyros darbai 3, 403-404.] Girvenis, A. 2003: Teoriniai lietuviy fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Harris, Z. S. 1963: Structural Linguistics. Chicago-London: Phoenix Books. 4 Straipsnio autoriai nuogirdziai dékoja dizaineriui Mantui Kelp8ui uz pagalba rengiant spaudai Zemélapi. 80 Ryty aukstaiéiy vilnikiu ilgujy balsiy priegaidziy audicinis tyrimas HyeLms.ev, L. 1935: On the Principles of Phonematics. In: Proceedings of the 2" International Congress of Phonetic Sciences. Cambridge: University Press, 49-— 54. Jensen, K. M. 1961: Tonemicity. Bergen—Oslo: Norwegian University Press. Kacruskiené, G. 1983: Siaurés panevéziskiy murmamuyjy balsiy fonetinés ypatybés, distribucija ir fonologiné interpretacija. Kalbotyra 34 (1), 14-23. KarpeLyte, J. 1975: Gerveciy tarmé: Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis. Kaziauskalre, R. 2002: Pasusvio snektos fonologiné sistema: vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija. Vilnius: VU. Kaziauskas, J. 2000: Rinktiniai raStai 1: Lietuviy kalbos istoriné gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Kosienr, O, 1979: Priegaidziy opozicija dvigarsinése uteniskiy galiinése. In: Aktualiosios kalbotyros problemos. Mokslinés konferencijos pakvietimas, programa ir tezés. Vilnius, 44-46. Kosrenk, O. 1982: Ryty aukStaiciy uteniskiy monoftongy priegaidés. Kalbotyra 33 (1), 61-71. Kosienk, O., Girvenis, A. 1979: Fonologinis Salutinis kirtis ryty aukStai¢iy uteniskiy tarméje. Kalbotyra 30 (1), 48-56. [= Girpenis, A. 2000: Kalbotyros darbai 2, 141-152.] Kupirka, R. 2005: Lietuviy bendrinés kalbos monoftongy priegaidziy akustiniai pozymiai. Acta Linguistica Lithuanica 52, 1-21. Lasov, W. 1972: On the use of the present to explain the past. In: L. Heilmann, ed., Proceedings of the XI International Congress of Linguists, Bologna — Florence. Bologna: Il Mulino, 825-851. Leskauskaite, A. 2004: Piety aukStaiciy vokalizmo ir prozodijos bruozai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. LKA, — Lietuviy kalbos atlasas 2: Fonetika, red. K. Morkiinas. Vilnius: Mokslas, 1982. 81 Jouita URBANAVIGIENE, VyTAUTAS KARDELIS LKG - Lietuviy kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. LKT - Lietuviy kalbos tarmés. Chrestomatija, sudaré E. Grinaveckiené, A. Jonaityté, K. Morkiinas, B. Vanagiené, A. Vidugiris. Vilnius: Mintis, 1970. Mikatausxairé, E. 1975: Lietuviy kalbos fonetikos darbai. Vilnius: Mokslas. Mikutenreng, D., Morkonas, K. 1997: Dieveniskiy Snektos tekstai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Paxerys, A. 1982: Lietuviy bendrinés kalbos Prozodija. Vilnius: Mokslas. Ursacn, V. J. 1975: Cmamucmuueckuti aHanu3 @ Ouonozuxeckux u MeduyUHcKUX uccjtedoganuax. Mocksa: Mequyvna. Ursanaviciene, J. 2005: Svirky Snektos (ryty aukstaiciy vilniskiy) fonologine sistema: vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija. Vilnius: VDU, LKI. Zinkevicius, Z. 1966: Lietuviy dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinxeviéius, Z. 1974: Del akiito ir cirkumflekso skyrimo ryty Lietuvos tarmése. Baltistica 10 (1), 93-94. Jolita Urbanavitiené Leksikografijos centras Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] Vytautas Kardelis Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius [email protected] 82