Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVI
(2007),
73
-
101
Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
kaip
anali inis
p edika y u
zyméjimo
odiklis”
Lo e a
VAICIULYTE-SEMENIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
This
a icle
deals,
wi h
he
aid o
ypological
da a
and
g amma ical
hi-
e a chies,
wi h
he
subs an i al
kaip-ph ases
in
Li huanian.
Compa a i e
cons uc ions
and
apposi ional
cons uc ions
a
noun
ph ase
le el
a e
le
ou
o
conside a ion,
and
a en ion
is
ocused
on
kaip-ph ases
wi h
he
s a us
o
sen ence-le el
p edica es,
exp essing
ei he
p ima y
o
second-
a y
p edica ion,
i.
e.,
copula
p edica es
and
seconda y
p edica es
ha -
ing he
s a us
o
modi ie s.
The
kaip-ph ases
in es iga ed
he e
encode
complemen a i e,
depic i e
and
ci cums an ial
seconda y
p edica es
as
well
as
ad e bials.
I is
a gued
ha
in
addi ion
o
ypical
ins ances
o
(complemen a i e,
depic i e
and
ci cums an ial)
seconda y
p edica es
and
ad e bials,
he e
a e
also
ansi ional
cases.
The
mo e
a
seconda y
p edica e
is
in e nal
o
he
main
p edica e,
he
mo e
i
will
end
o
be
encoded
by
ba e
case,
hough an
al e na ion
o
ba e
case
and
analy ical
ma king, bo h
as
an
ins ance
o
mo phosyn ac ic
a ia ion
and
wi h
a
clea
opposi ion
o
meaning,
is
possible.
‘S aipsnis
y a
2007
me y
s aZuo eés
Vokie ijoje
(Oldenbu gas,
Ca l
on
Ossie zky
uni e si e as)
ezul a as.
Au o é
nuoSi dZiai
dékoja
s aZuo es
ado ui
p o .
habil.
d .
Ge dun
Hen scheliu:
uz
isoke iopa
pagalba
i
pa a imus.
Taip
pa
esu
dékinga
s aZuo e
inansa usiems
Vokie ijos
Alexande
on
Humbold -S i ung
i
Gemeinnii zige
He ie-S i ung.
Uz
k i iskas
pas abas
i
min is,
e usias
pe mas y i
i
ki aip
in e p e uo i
kai
ku iuos
anks esnius
s aipsnio
sp endimus,
nuoSi dziai
dékoju
ge biamam
ecenzen-
ui.
Tas ecenzen o
diskusinio
pobid%io
pas abas,
ku ios
ienokiy
a
ki okiy
eo iniy
sp endimy
nesulauké
pas a ajame
s aipsnyje,
au o é
pasilieka
(da
ka a)
igsamiau
ap a i
a eigiai.
73
Lo e a
VA CiuLYTE-SEMENIENE
1.
IVADINES
PASTABOS
1.0.
Lie u iu
g ama ikos
y imuose
kons ukcijos
su
kaip’
ap a iamos
kal-
ban
apie
(pi minius
i
an inius)
a daZodzio
(iuo
a eju
daik a a dzio)
p edika y us?
i
aplinkybes,
a
nag inéjan
p iedélio
aiska.
Pi muoju
a eju
kaip
kons ukcijos
nag inéjamos
—
g ubiai
sakan
—
sakinio,
an uoju
—
daik-
a a dinio
junginio
lygmeniu.
Nepaisan
o,
kad
kaip
kons ukcijos
ienaip
a
ki aip
minimos
s am-
besniuose
g ama ikai
ski uose
da buose
(p z.,
akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
1976,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
2006,
Balke iciaus
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin akséje
1963,
Labudio
Lie u iy
kalbos
sin akséje
1998), nag inéjamos
a ski oje
s udijoje
(p z.,
Zukauskai é
1961),
skai an
pas a uosius
da bus
i
g e a
nag inéjan
Kauno
VDU
Daba inés
lie u iy
kal-
bos
eks yno®
( oliau
KT)
medzZiaga
kyla
am
ik y
minéiy,
ku ias
kaip
ik
no ima
i&dés y i
Siame
s aipsnyje.
1.1.
Nep e enduojan
j
iSsamia
li e a ii os
apz alga,
eikiausiai
isy
pi -
ma
miné ina
Zukauskai és
1961
me ais
pa agy a
s udija
apie kons ukcijy su
kaip
a ojima.
Nede alizuojan
isko,
kas
pasaky a
apie
kaip
a ojima
su-
dé iniame
i
ien isiniame
sakinyje,
cia,
be
apibend inan¢io
s udijos
au o és
(Zukauskai é
1961:
277)
eiginio,
esa
kons ukcijos
su
kaip
gali
ei i
sakinyje
a iniu,
pazyminiu
(daZniausiai
p iedéliu), p ieZas ies
i
biido
aplinkybémis,
e a
e e uo i
da
kele a
jos
minéiy:
(i)
Sin aksinis
kons ukcijy su
kaip
san ykis
p iklauso
nuo
ju
ie os
sa-
‘Gia
nesiimama
sp es i
klausimo,
kas
ap a iamose
kons ukcijose
y a
kaip
g ama i-
niu
pozidi iu,
Tuo
a pu
pasaky ina,
kad
s ambesniuose
lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose
kaip
laikomas
yungiamuoju
(Ul ydas,
ed.,
1976: 556;
Amb azas,
ed.,
2006:
492)
a
aiskinamuoju
(Labu is
1998:
329)
Zodziu,
jung uku
(Balke i ius
1963:
123,
182;
Zukauskai é
1961;
Ul ydas,
ed.,
1976:
653 ),
dalely e
(Balke idius
1963:
217;
Labu is
1998:
307)
a
—
kiek
ned asiai
-
p ielinksniu
(Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
135 ).
*
Te minas
p edika y as
a ojamas,
emian is
Hol oe u,
Tamulion ene
(2005):
p edi-
ka y as
—
a
p edika i8kai
a ojamas,
sin aksi8kai
nuo
eiksmazodzio
p iklausomas
a dazodis;
a dazodzio
sin aksiné
p iklausomybé
gali
ba i
eiSkiama
d iem
bidais:
modi ika imu
a ba aldymu.
Plagiau
apie
sin aksiniy
-
modi ika imo
i
aldymo
-
y8iy
samp a a,
ku ia
emiamasi
s aipsnyje,
Z .:
Hol oe ,
Judzen is
(2003:
11-35;
2005:
11-38).
Ten
pa
plg.,
kaip
adiciskai
sup an ami
sin aksiniy
ySiy
ipai.
‘P ieiga
in e ne u
ad esu:
h p://donelai is. du.
I .
74
Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
Kinyje:
,,biidama
Salia
daik a a dzio,
palyginamoji
kons ukcija
a imesné
pazyminiui
a ba
p iedéliui*;
p ie
eiksmaZodziy
a
ki y
kalbos
daliy,
no s
i
de inamujy
su
pazymimuoju
Zodziu,
palyginamyjy
kons ukcijy
san ykis
su okiamas
kaip
p ieZas ies
(i3ski a
L.
V.-S.)
san ykis“
(Zukauskai é
1961:
251 ;
kiek
ski ingai
kalban
apie
biido
aplinkybes:
plg.
.
p.:
253,
257°).”
Plg.:
(1)
Mes,
xa p
uz eizpal
i
pona
jusy
s a y i,
Jus
g auden
i
é iskai
pamokin
ugsimaném.
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
270.)
(2)
Agu é
a nesé
A ydui
nusip aus ,
pada é
bal q
anksluos j
i
Ka
s eciA
pasodino
uz
s alo.*
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
269.)
‘P z.,
Balke i ius
(1963:
175;
plg.
Labu is
1998:
328 ;
Amb azas,
ed.,
2006:
556 )
pnedelj
apib ézia
kaip
pazyminj,
ku is
pa odo,
kas
y a
jo
pazymimasis
daik as
a ba
eiskinys.
Tuo
p iedélis
i
ski iasi
nuo
isy
ki y
pazymini ,
ku ie,
kaip
Zinoma,
aiSkina
pazymimajj
Zodj,
a sakydami
j
klausimus
koks,
ku is,
kelin as,
k eno,
kiek...
Tuo
a pu,
ano
Si au o
(1981:
67),
,,p iedélis
u i
d iguba
g ama inj
y3j:
susijes
su
eiksniu
i
ji
apibiidina,
de e minuoja
(be
o,
su
juo
sude in as),
susijes
i
su
a iniu
(i8ski a
L.
V.-S.)
‘
A k eip inas
démesys
j
Zukauskai és
e mina
palyginamoj
kons ukcija,
ku is
a oja-
mas
kalban
i
apie
a ejus,
kai
dalykai
a pusa yje
né a
lyginami.
°Pa yzdziui,
Zukauskai é
(1961:
252 )
ap a dama
kaip
kons ukcijas,
sakinyje
e1-
nanéias
biido
aplinkybe
( .
y.
susijusias
su
a iniu),
eigia,
kad
okio
ipo
sakinyje,
kaip
(i)
Sk ynias
kaip
nulie as
maZiau
pa da inéjo
( .
p.:
256),
kons ukcija
su
kaip
eina
pazyminiu,
o
ki ame
puslapyje
eikiamame
pa yzdyje
Pe onelé,
kaip
ma usés
nuplak a,
pasik ikéiodama
e ké
( .
p.:
257)
g e a
de inima
i akojanéio
daik-
a a dzio
a ojama
iSski iné
(')
kaip
kons ukcija
au o es
in e p e uojama
kaip
bado
aplinkybé
(plg
Pe onelé
pasikiikeiodama
e ké,
nes
bu o
ma usés
nuplak a;
da
plg. oliau).
Ki a e us,
uoj
po
pas a ojo
sakinio
eikiamame
Mi géjo,
kaip
aukso
deiman ais
apibe as,
snieguo as
Zemés
pa i sius
kons ukcija
su
kaip
sup an ama
kaip
pazyminys.
’P z.,
okieéiy
kalboje
pagal
kaip
kons ukeijy
pozicija
sakinyje
laiko
eikimés
p edi-
ka y ai
ski iami
nuo
p ieZas ies
i
salygos,
plg.:
Als
Sek e a in
des
Rek o s
kann e
unse-
e
Nachba in
alle
Dekane
pe sénlich
/
Unse e
Nachba in
als
Sek e d in
des
Rek o s
kann e
alle
Dekane
pe sénlich.
Ski ingai,
nei,
p z.,
p ieZas ies
kaip
kons ukcijos,
galin ios
ei i
iek
de inimo
da iklio
p epozicijoje,
iek
pos pozicijoje,
laiko
e k’més
kons-
ukcijos
su
kaip
pap as ai
eina
ik
sakinio
p adzioje
(placiau
plg.
Ande s,
Hen schel
2006:
234),
®Remian is
Zukauskai és
si ilomu
ie os
sakinyje
k i e iyumi,
pas a ajame
sakinyje
a ojama
kaip
kons ukcija
u é y
ba i
sup an ama
kaip
p iezas ies
aplinkybé,
75
Lo e a
VaAiciuLyTEe-SEMENIENE
(3)
B olienés
duk é
Ve one,
Kai
pepina,
pa éZino
namo...
(ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
251.)
(4)
Joms,
Kaip
cimines,
eiké y
p anes i apie
Po ilo
mi j...
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
251.)
(5)
Jis
né
klaus i
ned jses
kaw
s ecias...
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
251.)
(6)
Visi
mane,
Kaip
seneuj,
ge bs.
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
251.)
(7)
Todél
Blusius
isuome
aiks
Zukauskai é
1961:
256.)
(8)
Ka p
1epswa
Zydéjo
nas u os.
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
252.)
io
KAIP
NESAVAS.
(Ci uojama
pagal
(ii)
P iedéliai
su
kaip,
daznai
jau
i
nebe eikSdami
jokio
palyginimo,
apibu-
dina
ku iuo
no s
a Z ilgiu
daik a
a
asmenj
a ba
isski ia
ku j
no s
jy
pozymi
(plg.
Zukauskai é
1961:
269).
(iii)
Be
ipi8ku
p iedéliy
i
p ieZas iniy
p iedéliy
(Zukauskai é
1961:
270)
(pas a ieji
apibiidina
pag indinio
sakinio
daik a
a
asmenj
i
ka u y a
glaudZiai
sin aksiskai
susie i
i
su
a iniu,
pag indZia
sakinio
u inj,
p z.,
Ka p
xa zyc}
a e
jie
sup as
i
lais és
himnuose
minés)
a
p iezas ies
aplinky-
biy,
p ipazis amos
a pinés
(a ba
pe einamosios)
kaip
kons ukcijos
(plg.
Zukauskai é
1961:
269).
(i )
,,Apsk i ai
p iedéliai
susie i
da
i
su
a iniu,
be
jung uko
kaip
ne a -
ojami*
(Zukauskai é
1961:
271)’,
p z.:
(9)
Kap
a saxymas
s aiga
iskilo
iena
audona
élia a....
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
271.)
(10)
Be
kq
aS
daba
iseidamas,
xaip
uzs a a,
galéciau
pasiim i...
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
271.)
(11)
Ligos
me u,
Kai
uipes inga,
ge a
pa sininKE,
ji
su a ké
jkapinius
aéiau,
kaip
eigia
pa i
au o e
(Zukauskai é
1961:
267),
,,8iq
kons ukeija,
ik
p iezas-
iSkai
susie a
su
a iniu,
eikia
laiky i
p iedeliu"
(iSski a
L.
V.-S.)
(da
plg.
oliau).
°
Neaigku
lieka,
kaip
Zukauskai é
sup an a
p iedélj.
Jei
many ume,
kad
p iedelis
Zukauskai és
bu o
sup an amas
adici8kai,
.
y.
kaip junginio
lygmeniu
ski iamas
daik a a dinis
de inamasis
pazyminys,
abejoniy
kelia
au o és
min is,
esq
jis
gali
ba i
susijes
i
su
a iniu,
Da
ply.
isnasa
4.
76
Daik a a dines
kaip
kons ukcijos
d abuzius
i
pasi uosé
olimon
kelionén.
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
271.)
(12)
Ka e
kiek iena
mo e is,
ji
labai
bijojo
miisy
peliy.
(Ci uojama
pagal
Zukauskai é
1961:
271.)
I8
o,
kas
e e a y iai
pasaky a,
s a bu
ai,
kad
Zukauskai e
da
neski ia
kaip
kons ukcijomis
Zymimo
—
adiciniu
sup a imu
—
a ininio
pazyminio",
-
kons ukcija
jos
in e p e uojama
a ba
kaip
aplinkybé,
a ba
kaip
p iedélis,
.
y.
ski iamas
iek
daik a a dinio
junginio,
iek
sakinio
lygmeniu
(plg.
p z.,
sakinius
(2),
(5),
(7)
-
(12)).
1.2.
Jonas
Balke iéius
po
d iejy
me yu
pasi odZiusioje
Daba inés
lie u-
iy
kalbos
sin akséje
(1963)
kons ukcijas
su
kaip
mini
kaip
iena
i
ai8kos
biidu,
Zymin
(i)
sudé inio
( .
y.
jung ies)
i
(ii)
sudu inio
a inio
a dine
dalj
( a dazodzio
p edika y a,
a ba
ki aip
—
adiciskai
-
sakan ,
a inininj
pazyminj),
p z.,
(i)
Nejuciomis
Pe as
i
pa s
no i
bii i
Ka p
as
seno és
LiETu is;
(ii)
Juk
aS
g ei
pi mq
ka q
sa o
gy enime
pe zengsiu
mokyklos
slenks j
Kaip
PEDAGOGAS),
(b ido)
aplinkybes
(p z.,
Kap
aais
jslinko
Kedulis
j
sa o
pi kiq),
pazyminius
(p iedélius)
(p z.,
Juk
aS,
Ka p
NASLAITE,
augau
niii ioje
p ieglaudoje
(Balke igius
1963:
110, 123, 165,
182 ,
218 ).
Ap a damas
biido
aplinky-
bes,
eiSkiamas
kaip
kons ukcijomis,
Balke i ius
(1963:
219)
eigia,
kad
»y a
palyginimu,
ku ie
nusakydami
a inio
biido
aplinkybe,
sykiu
pazymi
i
eiksnio
ypa ybe.
P z.
[...]
UZpakaly
m sy
ka
kokia
siena
ni ikso
amsus
miskas.
[...]
Tokius
palyginimus,
jeigu
jie
sa o
eik’me
susije
glaudziau
su
eiksniu,
negu
su
a iniu,
galima
laiky i
eiksnio
pazyminiais,
o
jeigu
juos
su
eiksniu
sieja
ne
a ibu y iniai,
o
p edika y iniai
san ykiai
—
sudu iniy
a iniy
a dinémis
dalimis“.!!
Be
o,
Balke i¢ius
(1963:
124)
a k eipia
dé-
mesj
da
ij
kele a
dalyku:
(i)
Sudu inio
a inio
a daZodinis
p edika y as,
eiSkiamas
kaip
kons-
ukcija,
,ka ais
nusako
okj
eiksnio
bii i,
ku is
ka u
y a
i
a
a inio
‘©
Plg,
Amb azas,
ed.,
(2006:
490):
,, a innis
pazyminys
y a
sakinio
dalis,
oje
pa io-
je
sakinio
skaidos
pakopoje
u in i
d ilypius
p ijungiamuosius
ySius:
su
a iniu
i
su
eiksniu
a
papildiniu'.
“
Plg.
,,Kai
a aminiu Zodiiu
[ .
y.
Zodziu,
p ie
ku io
be a pikai
jungiamas
lygina-
masis
posakis,
a ba,
ki aip
a ian ,
kaip
kons ukcija]
eina
asmenuojamoji
eiksma-
zodzio o ma,
lyginamasis
posakis
Sliejamas
p ie
jos
a ba
ka u
su
ja
suda o
a dine
a imo
dalj*
(Ul ydas,
ed.,
1976:
657).
77

Lo e a
Vaic u yTe-SEMENIENE
jung imi
iS eik’ o
eiksmo
a
bii io
p iezas is
a
ikslas
(i8ski a
L.
V.-S.)“
(Balke igius
1963:
124),
p z.:
(13)
Jis
isam
ab iko
kolek y ui
Zinomas
xaip
da bo
pi monas.
(Ci uojama
pagal
Balke icius
1963:
124.)
(14)
Tokiu
bidu
kelioné
j
Vilniy
bu o
pasi ink a
xaip
ge iausia
pRiEMONE
nu auk i
ai
pa ojingai
paxinciai.
(Ci uojama
pagal
Balke iéius
1963:
124.)
(15)
Si
mani es acija
j yko
Ka
p o es o
1RaisKA
dél
,,Zemdi bys és
d augijos“
uda ymo.
(Ci uojama
pagal
Balke i ius
1963:
124.)
(ii)
P iedélis
su
kaip,
ski ingai
nei
be
jo,
,,ne
ik
pa odo,
kas
y a
pazymima-
sis
daik as,
be
ka u
paZymi,
kad
as
pazymimojo
daik o bi is ka u y a
i
am
ik a
aplinkybé,
daZniausiai
nu odan i
p ieZas j
a ba
a z ilgi
(i8ski a
L.
V.-S.)“
(Balke idius
1963:
182).
Gii)
Vie oj
b i io
jnagininko,
ku iuo
eiSkiama
daik o
nenuola iné,
am
ik a
laiko
a pa
unkan i
bisena,
ka ais
a ojama
kaip
kons ukcija
(Balke iéius
1963:
109 ,
123).
Taigi,
Balke i¢iaus
nuomone,
Zyméjimas
kaip
kons ukcija
susijes
su
eik’més
(pas o i
s.
laikina
biisena)
a
g ama iniy
unkcijy
(a ibu y as
s.
p edika y as
s.
aplinkybé)
ski umais.
Ki a
e us,
élgi
p ipazis ama,
kad
unkciniai
ski umai,
p z.,
a p
paZyminiy
(a ibu y u),
aplinkybiy
i
a da-
Zodiniu p edika y u,
eiSkiamy
kaip
kons ukcijomis,
né a
g ieZ ai
a ski ia-
mi,
.
y.
esama
pe einamujy
a ejy
(plg.
Balke icius
1963:
123 ,
219).
1.3.
Daba inéje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje,
be
kele o
kons a uojamujy
ei-
giniy,
kad
kaip
kons ukcijomis
gali
bi i
ei8kiamas
p iedélis
(Amb azas,
ed.,
2006:
492)'*
a
jos galin ios
pakeis i
eiksmazodzio
alen inj
( .
y.
eiksmazodzio
eikalaujama)
ak an a
(pagal
Amb aza,
ed.,
2006:
603,
a-
ininj
pazyminj),
daugiau
apie
ai
pasakoma
i8plés inio
sakinio
sky iuje,
a ba,
konk e¢iau,
ap a ian
a ininj
pazyminj
(Amb azas,
ed.,
2006:
627)
i
(kokybés)
lyginamuosius
posakius
(Amb azas,
ed.,
2006:
634 ).
Teigiama,
kad
lyginimo
ne eiskianéia
kaip
kons ukcija
gali
bi i
ei8kiamas
a ininis
pazyminys,
ku is
,, ik
Zymi
subjek o
a
objek o
biisena
eiksmo
a z ilgiu“
(Amb azas,
ed.,
2006:
627),
p z.:
“Taip
pa
i
Lie u iy
kalbos
sin akseje
(Labu is
1998:
329 )
apsi ibojama
kons a a i-
mu,
kad
p iedélis su
pazymimuoju
Zodziu
gali
ba i
jungiamas
i
su
kaip.
78
Daik a a dinés
kaip
kons ukcyos
(16)
Jis
a yko
j
sos ine
Ka p
pas un inys.
(plg.
...
pasiun iniu.
)
(Ci uojama
pagal
Amb azas,
ed.,
2006:
627.)
(17)
Visa
apylinké
ge bé
Mo iejy
Ka
gaby
me sT 4.
(Ci uojama
pagal
Amb azas,
ed.,
2006:
627.)
Tuo
a pu
lyginamoji
kaip
kons ukcija
sakinyje
gali
ei i
(biido)
aplinkybe'*
(plg.
sakinj
(8)),
a daZodinio
a inio
a dine
dalimi
(p z.,
SodZius
bu o
Kap
iena
Semyna),
a ininiu
pazyminiu
(plg.
sakinj
(7))
(plg.
Ul ydas,
ed.,
1976:
659)
a
ku ios
no s
sakinio
dalies
a ibu u
(p z.,
A lydéjo
jq palydo ai
—
ys
b oliai
ka
4Z o1a1
i
jy
d augai).
A ski ai
ap a iamas
lyginamujy
kons ukciju
su
kaip
ipas,
kai
lyginami
dalykai,
nu odan
jy
apa uma
am
ik u
a z il-
giu,
p z.:
(18)
Senoji
Pikéiu niené
isoje
apylinkéje
ga séjo
Kap
ge a
BoBuTh.
(Ci uojama
pagal
Amb azas,
ed.,
2006:
634.)'*
Ma y i,
kad
G ama ikoje
kons ukcijos
su
kaip
—
g ubiai
a ian
-
ap a iamos
pagal
ai,
a
jomis
eiskiamas
lyginimas
a
ne
(plg.
a ininio
pazyminio
a -
eji).
1.4,
PanaSiai
kaip
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje,
kons ukcijos
su
kaip
nag iné os
i
akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1976:
659 ).
Neka ojan
o,
kas
pasaky a,
Gia
no é ysi
a k eip i
démesj
da
i
kele a
pas a ojoje
g ama ikoje
andamy
eiginiy:
(i)
Daugelis
apa uma
nu odanéiy
lyginamujy
posakiy
ka u
pasako
i
eiksmo
(biisenos)
p ieZas j,
p z.,
Auksé
gi
jos
p i engé
Ka p
iSdidzios
Pon os;
plg.
sakinj
(18)
(Ul ydas,
ed.,
1976:
6611).
(ii)
Lyginamieji
posakiai,
ku ie
siejami
be a piSkai
su
daik a a dZiais,
no-
in
pa ody i ju
nep iklausyma
nuo
eiksmazZodzio,
daznai
as e
i8ski iami
sky ybos
Zenklais
i
pap as ai
eina
uoj
po
a aminio Zodzio
(Ul ydas,
ed.,
1976:
673).
'8
Akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1976:
521 ),
be
bado
i
k .
aplinkybiy,
a ski ai
ap a iamos
i
lyginamosios
aplinkybés,
ku iomis
eina
lyginamie-
ji
posakiai.
Labu is
(1998:
307)
aip
pa
ski ia
kokybés
(biido)
aplinkybiy
speci ine
a maina
~
lyginamasias
aplinkybes.
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1976:
661)
ap a ian
okio
ipo
sakinius
eigiama,
kad
kaip
kons ukcija
,,nusako
lyginamy
daik y
apa uma
i
odo
eiksmo
a i ilgi
(iski a
L.
V.-8.)*.
79
Lo e a
VaiciuLyTé-SEMENIENE
(iii)
,Kons ukcijos
su
kaip,
siejamos
su
daik a a dziais
[...],
gali
nusa-
ky i
i
kalbamu
sa oku
apa uma
am
ik u
a z ilgiu,
p z.:
Ve u é,
Kai
p as-
ma nesné
KamBaRINE,
bu o
p is a y a
s eciams
pa a nau i.
Tokios
kons ukcijos
laikomos
p iedéliais*
(Ul ydas,
ed.,
1976:
673).
,,.Eidami
su
jungiamuoju
zodziu
kaip
isski iniai
p iedéliai
ne
ik
apibidina
pazymimojo
Zodzio
eis-
kiama
daik a a
asmenj,
be
ka u pasako,
dél ku ios
p iezas ies
(iSski a
L.
V.-S.) (p z.,
Vilius,
Kam
ka o
pip y is,
uojau
ga o
s a ybinés
medZiagos),
a
ku iuo
a é ilgiu
(p z.,
O
Ka alienés
okios
keis os
min ys,
ku ios
asi
isai
nep i-
de a
jai,
Ka p
Mo inal)
jis
apibiidinamas“
(Ul ydas,
ed.,
1976:
556;
plg.
(i)).
1.5.
Apibend inan
ma y i,
kad
miné uose
lie u iy
kalbo y os
da buose
kaip
kons ukcijy
a ojimas
siejamas
su g ama iniy
unkcijy
(pazyminys
s.
a ininis
pagyminys
s.
aplinkybé)
sky imu
i
jy
pe eikiamomis
p ieZas ies,
ikslo,
a z ilgio
eiksmémis.
2.
DAIKTAVARDINES
KAIP
KONSTRUKCIJOS
SINTAKSINIU
POZIURIU
2.1.
Daik a a dZio
kons ukcijomis
su
kaip
gali
bi i
eiskiamos
g ama inés
unkcijos
iek
sakinio,
iek
daik a a dinio
junginio
lygmeniu.
Pagal
p edi-
kacijos
lygmenis,
daik a a diniame
junginyje,
.
y.
pazyminio
(p iedélio)
su
kaip
a eju,
p edikacija
eiskiama
Zemesniame
sakinio
lygmenyje
(angl.
downg aded
p edica ion)
a ba,
ki aip
a ian ,
okios
kons ukcijos
su kaip
ne-
suda o
pag indinés
sakinio
p edikacijos.
Sakinio
lygmenyje
kaip
kons uk-
cijomis
gali
bi i
eiSkiama
pag indiné
(pi miné)
i
an iné
(papildoma)
p e-
dikacija;
a i inkamai
a ojami
pi miniai
i
an iniai
daik a a dZio
su
kaip
p edika y ai
(angl.
seconda y
p edica e,
ok.
sekundd e
P édika e).
Pag indiné
sakinio
p edikacija
eiSkiama
bii inaisiais
jung ies
p edika y ais,
zymimais
daik a a dzio
su
kaip
kons ukcijomis,
.
y.
okiuose
sakiniuose
p edika u
einan i
jung is
aldo
ak an a
(jo
eikalauja),
zymima
kaip
kons ukcija.
An iné
—
papildoma
—
sakinio
p edikacija
gali
bi i
eiSkiama
an iniais
bi inaisiais
i
lais aisiais'®
daik a a dzio
su
kaip
p edika y ais'®
i
kaip
kons-
'S
Apie
lais ujy
s.
bi inyjy
p edika y y
apib ez j
pla iau
4 ,
Hol oe
(2003);
Hol oe ,
Tamulioniené
(2005).
16
Plg.
a ininio
pazyminio
samp a a
Daba ines
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
2006:
603 ,
627),
ku
neski iama
a p
an iniy
ba inyjy
s.
lais yjy
p edika y y.
80
Daik a a dines
kaip
kons ukcijos
ukcijomis,
sakinyje
einan¢iomis
aplinkybémis.””
Vienas
esminiy
ski umy
a p an iniy
(bi inyjy
i
lais yjy)
p edika y y
i
aplinkybiy
—-
seman i-
nés
pi myju
sasajos
su
ienu
pag indinio
p edika o
a gumen y
galimybé,
a ba,
ki aip
sakan ,
koncep uali
sasaja
su
e e en u:
an iniai
p edika y-
ai
kopulia y iniu
(lo .
copula)
san ykiu
y a
susije
su
ienu
i
pag indinio
p edika o
a gumen y
( ok.
Pa izipan enbezug,
Re e en eno ien ie ung;
angl.
pa icipan -o ien ed),
aplinkybés
—
ik
su
paéiu
p edika u
( ok.
E eignisbezug,
Vo gangso ien ie ung,
angl. e en -o ien ed)
(pla iau
apie
ai
plg.
Schul ze-
Be nd ,
Himmelmann
2004;
Himmelmann,
Schul ze-Be nd
2005;
Hen schel
2005).
Sakinio
lygmeniu
an iniai
—
bii inieji
i
lais ieji
-
p edika y ai
panaiiis
j
pag indine
p edikacija
eiSkian¢ius
bu inuosius
(jung ies)
p edika y us:
jie,
kaip
miné a,
susije
kopulia y iniu
san ykiu
su
ienu
i8
pag indinio
p edika-
o
a gumen y,
ku is
mo osin aksiniu
podiii iu
y a
de inimo
da iklis.'®
Ta¢iau
pag indinio
p edika o
a z ilgiu
as
bii iniesiems
i
lais iesiems
an iniams
p edika y ams
biidingas
la en inis
kopulia y inis
san ykis
y a
ski ingas.'?
»Tik uoju“
kopulia y iniu
san ykiu
su
ienu
pag indinio
p edika o
a gumen-
y
y a
susije
lais ieji
daik a a dzio
p edika y ai,
ku iais
eiSkiama
an iné
p edikacija
y a
akul a y i
(nebii ina)
(plg.
oliau
sakinj
(22)
Jis
j
Pa yZiy
g izo
KAIP
pip y is
~
Jis
g izo
j
Pa yziy.
I
uo
paciu
jis
bu o
did y is
(/did y iu)).
Tuo
a pu
an iniais
bii inaisiais
p edika y ais
eiskiama
bu ina p edikaci-
ja;
konk eéiau
sakan ,
an iniai
bii inieji
p edika y ai
daugiau
a
maziau
¥
Apie
ai,
kad
an iniais
p edika y ais
laiky ini
ne
ik
modi ika imo
ySiu
su
p edi-
ka u
susije
lais ieji
nu odymai
(angl.
adjunc e),
be
i
p edika o
aldomi,
.
y.
eika-
laujami,
papildymai
(angl.
complemen a i e),
.,
p z.,
Nichols
(1978);
Aa s
(1995);
Hol oe ,
Tamulioniene
(2005).
Ski ingos
nuomonés
Z .
Feh mann
(1994:
91-93).
8
Apie
de inimg
i
e miny
de inimo
da iklis
(angl.
ag eemen
con olle ,
ag eemen
igge ),
de inimo
ga iklis
(ang].
ag eemen
a ge )
apib éz i
pla iau
Z .
Co be
(1998:
1;
1999:
103;
2001:
2).
De inimas
ia
sup an amas
pladiaja
p asme,
.
y.
ne
kaip
de inimo
da ikho
o mos
kopija imas,
be
kaip
de inimo
ga iklio
o mos
pa inkimas,
a siZ elgian
j
de inimo
da iklj.
:
I
daik a a dinio
junginio
lygmeniu
a p
pazyminio
(p iedelio)
1
jo
pazymimojo
zodzio
esama
kopulia y inio
san ykio,
p z.:
Jonas,
(kaip)
apes ingas
sinus,
isada
padeda
e ams;
plg.
Jonas
isada
padeda
é ams.
Jis
y a
iipes ingas
sinus.
Nepaisan
o,
kaip
jau
miné a,
a ibu imai
san ykiai
y a
ski iami
Zemesnéje
sakinio
skaidos
pako-
poje;
jie
nesusije
su
pag indine
sakinio
p edikacija
eiskiamomis
laiko
i
modalumo
eikSmémis.
81
Lo e a
VAICIULYTE-SEMENIENE
i
inansy
i
Ekonomikos
komi e as.
Seimas
u bi
nep ies a auja,
kad
bii y
du
komi e ai.
KT.
(34)
Tu bii
UZsienio
eikaly
komi e as?
(Balsai
saléje)
Ne
Uzsienio
eikaly,
o
Vals ybés
i
eisés
komi e as
—
Kaip
papiLpoMAS.
Ge ai.
AGi l.
Su a ém.
KT.
Jei,
a kim,
sakiniuose
(31)-(32)
kaip
kons ukcija
galima
bii y
in e p e-
uo i
i
kaip
lyginamaja,
ai
sakiniuose (33)-(34)
a gu.
Regis,
ap a iamo
ipo
sakiniuose
a ojamos
kaip
kons ukcijos
galé y
bi i
laikomos
an i-
niais
p edika y ais.
Tokiu
a eju,
zinoma,
eiksmaZodis
bii i
u é y
bi i
su-
p an amas
ne
kaip
jung is,
be
kaip
sa a anki8kos
eik’més
eiksmazZodis,
0
kaip
in e p e uojamas
kaip
dalely é,
ku iai
biidinga
,, ien,
ik“
a
,,da ,
be
o“
eikSmé.
3.3.
Fakul a y ios
(nebii inosios)
daik a a dzio
su
kaip
kons ukcijos
3.3.1.
Lais ieji
p edika y ai
su kaip
Pas a uoju
me u
ipologinéje
li e a i oje
su
ienu
i
pag indinio
p edika o
a gumen y
susije
modi ika o iai
-
an iniai
lais ieji
p edika y ai
( adici3-
kai,
a ininiai
pazyminiai)
—
ski iami
j
ezul a y us
s.
ne ezul a y us
(a ba
depik y us
plagiaja
p asme)
a ba
j
depik y us
(siau aja
p asme),
ci kums an-
cialus
(angl.
ci kums an ial)
( oliau
aplinkybinius
p edika y us)
i
ezul a y us
(plaéiau
apie
ai
plg.
Hen schel
2005,
2006;
Hol oe ,
spaudoje;
I imia
2005:
23 ;
Schul ze-Be nd ,
Himmelmann
2004:
3;
Himmelmann,
Schul ze-Be nd
2005:
4,
Hin e hélz
2001:
100;
Nichols 1981).
Cia
laikomasi
siau osios
de-
pik y y
samp a os,
.
y.
depik y ai p ieSinami
aplinkybiniams
p edika y-
ams
i
ezul a y ams.
Pe
daug
nede alizuojan
miné ina
kele as
pag indi-
niy
lais yjy
p edika y y
a pusa io
ski umu.
3.3.1.1.
TipiSkais
lais aisiais
p edika y ais
—
depik y ais
-
p edikuoja-
mas
j ykis
(subjek o
a
objek o
biisena)
iS
p incipo
su ampa
su
pag indi-
niu
p edika u
eiskiamo
eiksmo
laiku
(angl.
empo al
o e lap,
ok.
zei li-
che
Ube lappung
/
Koex ension).
Pa yzdziui,
sakinyje
(=
23)
P asidedandius
mokslo
me us
p o eso ius
pi mg
ka q
su inka
Ka
LDK
Gedimino
o dino
Ka a-
u s
depik y u
eiskiamos
daik o
(asmens)
bisenos
(p o eso ius
y a
LDK
88

Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
Gedimino
o dino
ka alie ius)
laikas
ibojamas
(galioja)
pag indinio
p edika o
laiko
in e alu
(p o eso ius
su inka
p asidedanéius
mokslo
me us),
plg.
Kai
p o-
eso ius
su inka
p asidedancius
mokslo
me us,
jis
uo
paciu
y a
LDK
Gedimino
o dino
ka alie ius;
sakinyje
nieko
nesakoma
apie
ai,
a
p o eso ius
y a
LDK
Gedimino
o dino
ka alie ius
p ies
a
/
i
po
p asidedanéiu
mokslo
me y
su-
ikimo.
Depik y as
ikslina
(p ecizuoja)
in o macija
apie
iena
i8
pag indi-
nio
p edika o
a gumen y
( e e en y)
pas a ojo
eiksmo
me u
(p o eso ius
ne
Siaip
su inka
p asidedandius
mokslo
me us,
be
su ikdamas
juos
jis
uo
paciu
pi ma
ka a
y a
i
LDK
Gedimino
o dino
ka alie ius).
Depik y as
jeina
j
pa-
g indiniu
p edika u
nusakomo
eiksmo
modalumo
i
neigimo
(angl.
scope
o
nega ion)
ap ép i,
p z.,
Pi mq
ka q
p asidedanciy
mokslo
me y
p o eso ius
ne-
su inka
kaip
ek o ius
( .
y.
pi mq
ka q
p asidedancius
mokslo
me us
p o eso ius
su inka
jau
ne
kaip
ek o ius)
(da
plg.
sakinius
(9),
(22)-(23)).
Depik y ai
laiko,
modalumo
i
neigimo
a z ilgiu
p iklauso
pag indiniam
p edika ui,
y a eiksmazZodinés
azés
( ok.
VP-in e ne)
dalis.
3.3.1.2.
Rezul a y ai
aip
pa
y a
eiksmazZodinés
azés
dalis,
a¢iau,
ski ingai
nei
depik y o
a eju,
jais
p edikuojamas
j ykis
(biisena)
y a
pa-
g indiniu
p edika u
nusakomo
eiksmo
i8da a
(a ba
ezul a as).
Ki aip
sa-
kan ,
laiko
a Z ilgiu
ezul a y ais
nusakoma
daik o
biisena
nesu ampa
su
pag indiniu
p edika u
eiskiamo
eiksmo
in e alu;
ezul a y u
pasako-
ma
biisena
biidinga
daik ui
pasibaigus
pag indiniu
p edika u
nusakomam
eiksmui,
p z.,
Kiemas
p i azia es
pilnas
ezimy
(ci uojama
pagal
Valeckiené
1967:
105)
(pla¢iau
Z .
Himmelmann,
Schul ze-Be nd
2005
i
en
ci uoja-
ma
li e a ii a;
da
plg.
Hen schel
2005;
Hol oe ,
spaudoje).
A siz elgian
i
ai,
kad
ezul a y us
né a
bidinga
Zymé i
daik a a dZio
kons ukcijomis
su
kaip,
oliau
apie
juos
nekalbama.
3.3.1.3.
A siz elgdamas
j
Johannos
Nichols
(1981:
18 ).(bei
ki y
au o iy
da buose)
ski iamus
ci kums ancialus*,
Ge das
Hen schelis
(2006)
iSplé ojo
i
pa ikslino
aplinkybiniy
p edika y u
(ci kums ancialy)
ipus,
ju
sky imo
8
Johanna
Nichols
(1981:
18 ),
ap a dama
usy
kalbos
lais uosius
an inius
p edika-
y us
(angl.
ee
p edica e
nominals),
juos
ski ia
-
g ubiai
a ian
-
j
aplinkybinius
i
neaplinkybinius
(angl.
ci cums an ial
s.
non-ci cums an ial),
ku iy
pi mieji
apib ézia-
mi
kaip
,,an
ac an
no
go e ned
by
he
e b.
Also
ad e bial,
in
ela ional
g amma
oblique
o
non- e m*
(Nichols
1981;
367)
i
seman i’kai
oliau
ski s om:
laiko,
nuolaidos
i
salygos;
uo
a pu
an ieji
(Nichols
1981:
19)
-
a imai
susije
su
bado
aplinkybémis
-
Zymi
kiek),
kokybe,
o ma
i
pan.
89
Lo e a
VAICIULYTE-SEMENIENE
k i e ijus
bei
a pusa io
sasajas.
Aplinkybiniai
p edika y ai,
panaSiai
kaip
depik y ai,
né a
ezul a y ai,
be ,
ski ingai
nei
depik y ai,
nejeina
j
pag in-
diniu
p edika u eiSkiamo
eiksmo
neigimo
ap ép j
( .
y.
neigiamas
pag in-
dinis
p edika as,
be
ne
pa s
p edika y as)
(plg.
Nichols
1981:
42);
jie
y a
sakinio,
o
ne
eiksmazodinés
azés,
dalis
( ok.
VP-ex e ne).3!
Aplinkybiniai
p edika y ai,
be
laiko
su
pag indiniu
p edika u
su ap ies
(plg.
3.3.1.1.),
pa-
pildomai
eiskia,
pagal
Nichols
(1981:
11, 18,
349),
(i)
laika,
(ii)
nuolai-
da,
(iii)
salyga
a
(i )
p ieZas j
(plg.:
(i)
us.
Resionxom
on
Zyl
Mosk e;
On
p o o o alsja
KAK
KLADOVSCIK;
(ii)
us.
On
i
spsasciy
ne
mog
zaby ’
ob
é om;
(iii)
us.
SLapKi
é o
éaj
kusnyj;
(i )
Kak
pRepsTA i e ’
s oej
s edy
on
pi al
jubo ’
k
ancuzskoj
kul’ u e)
(da
plg.
Flaa e
2007:
90;
Hen schel
2006;
Renz
2006:
46 ).22
3.3.1.4.
Kaip
jau
miné a,
lie u iy
kalbo y oje
jp as a
kalbé i
apie
lais uo-
sius
p ieZas ies
p edika y us
(plg.
sakinius
(2),
(5),
(13)
—
(14)).
Jie
dazni
i
Kauno
Teks yne.
Ta¢iau
apie
ki us
aplinkybinius
p edika y us
lie u iy
kalbo y oje
ne
kas
pasaky a.
Tiesa,
Balke i¢iaus
minima
ikslo
eik’mé
ei-
kiausiai
siejama
su
okio
ipo
sakiniais,
kaip
(15)
a (35).
Apie
p iezas ies
i
ikslo
eik8mes
galima
bii y
kalbé i
i
sakinyje
(36):
Be
o,
kad
Rugelé
y a
Ilde onso
d augas,
jis
bu o
pasiskolin as
i
dél
o,
kad
jis
bu o
mokslinis
konsul-
an as
i
/
a ba
...jis
bu o
pasiskolin as
mokslinéms
konsul acijoms.
(35)
Buozei
mazame is
eikalingas
Ka p pigi
da bo
sica.
(Ci uojama
pagal
Balke icius
1963:
124.)
(36)
O
kadangi
p o eso ius
Ru&elé
y a
senas
Ilde onso
mokslo
™
Plg.
Hol oe ,
Pajediene
(2005:
97¢ ,
115),
ku
p edika o
i
sakinio
aplinkybés
(modi ika o iai)
a pusa yje
ski iamos
pagal
ai,
a
jos
(ne)gali
modi ikuo i
kalbos
iene us,
ne u inéius
sa a anki8ko
sakinio
pozymiy.
P edika o
aplinkybes
,,gali
mo-
di ikuo i
kalbos
iene us,
ku ie
ne u i
sa a ankiko
sakinio poZymiy
(p z.,
p edika o
aplinkybe
menikai
gali
modi ikuo i
laiko
i
nuosakos
poZymiy
ne u inéia
s uk i a
deklamuo i
Mai onio
eilé as ius),
0
sakinio
aplinkybés
gali
modi ikuo i
ik
okius
kal-
bos
iene us,
ku ie
u i
sa a anki8ko
sakinio
poZymius
(p z.,
galbai
gali
modi ikuo i
deklama o
Ma onio
eilé aséius,
be
ne
deklamuo i
Mai onio
eilé as ius)*
(Hol oe ,
Pajédiene
2005:
115).
*
Pig.
aplinkybiniy
p edika y y
ai’ka
okie iy
i
lenky
kalboje
in;
Hen schel
(2006).
P z.:
(i)
Als
Kind
ug
Pe e
eine
B ille;
(ii)
Soga
als
A z in
konn e
Magda
nich
hel en;
(iii)
Als
Ape i i
e di b
mi
Magenbi e
den
Appe i ;
(i )
Als
Schwe e le z e
lieg
Paul
au
de
In ensi s a ion.
Apie
okio
ipo
kons ukcijy
kaip
p iedéliy
( ok.
Apposi ion)
samp a a
plg.
Sch oede
(2003);
Beckmann
(1997:
164 );
Law ens
(1993).
90
Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
d augas,
ai
bu o
uc uojau
pasiskolin as
i§
,,G ei osios“
Ka p
mokslinis
Konsu an as
(laikinai
da gi
suku ian
okj
e a q).
KT.
Kyla
klausimas,
a
lie u iy
kalboje
lais aisiais
kaip
p edika y ais
Zzymimos
i
ki os
ipologinéje
li e a ii oje
ap a iamos
aplinkybinés
eik3més.
Dél
nuo-
laidos
aplinkybiniy
p edika y y
didesniy abejoniy
nekyla:
neigian
eigiama
sakinj
su
lais uoju
p ieZas ies
a
ikslo
p edika y u,
jis
pap as ai
in e p e-
uojamas
kaip
nuolaidos,
plg.
sakinj
(14)
Tokiu
biidu
kelioné
j
Vilniy
nebu o
pasi ink a
a p
ge iausia
p izmoné
(~
no s
ai
i
bu o
ge iausia
p iemoné)
nu-
auk i
ai
pa ojingai
pazinciai.
Tuo
a pu
neigiamas
sakinys
(36):
No s
p o e-
so ius
Rugelé
y a
senas
Ilde onso
mokslo
d augas,
jis
isgi
nebu o
pasiskolin as
i
»G ei osios“
ap
mokslinis
konsu Tan as
g is y
kaip
p edika y o
ySkesne
ikslo
in e p e acija
(ski ingai
sakinyje
(35)).
Kauno
Teks yne
andamas
i
ienas
ki as
an inis
kaip
p edika y as,
ku is
galé y
bi i
in e p e uojamas
i
kaip
salygos,
plg.:
(37)
Romualdas
Ozolas,
Cen o
Sqjunga:
,,J
Lie u q
in es icijos
u é y
a ei i
Kaip
j
pado iq
saul“.
KT.
(37a)
Jei
Lie u a
bi y
(y a)
pado i
Salis,
ai
cia
u é y
a ei i
i
in es icijos.
(37b)
Kadangi
Lie u a
y a
pado i
Salis,
ai
cia
u é y
a ei i
in es icijos.
Taciau
salygos
p edika y as
nesunkiai
jsi aizduojamas
okiame
sakinyje:
Ge a
bii i
nesu a zy am
jokiy
Ka o
a nybos
js a ymy.
Kap
xa isxis
negaléciau
nei
s eikuo i,
nei
iesai
pasisaky i.
Tai,
kad
kaip
kons ukcijomis
gali
bi i
ei8kiamas
laiko
p edika y as
odo
azeologizmu
i es
kaip
gy as,
plg.
sakinj
(38).
Ta¢iau
eikia
p ipa-
Zin i,
kad
lie u iy
kalboje
laiko
eik’més
daik a a dzio
kaip
p edika y u
e a,
plg.
sakinius
(39)-(40).
Laikui
eikS i
jp as a
pasi ink i
pusdaly ine
bi i
kons ukcija
a
Salu inj
sakinj
(plg.,
biidamas
aikas
/
kai
bu au
aikas,
daug
spo a au),
eciau
de inamuoju
daik a a dzio
linksniu
zymima
laiko
p edika y a
(plg.,
Vaiko
u
manes
nepazinojai).
(38)
Visiskq
Anup o
i
numi usiyjy
p isikélimq
ap ainika o
July és
es u és.
Tokios
iskilmés
da
ne egéjo
ka
cy a
Sily
kaimo
publika,
p adedan
a anosiais,
baigian
apsamanojusiais
seniais.
KT.
(39)
Gy enimas
ai
dik uoja.
Be
neno éciau
bi i
Zmogumi,
ku is
SL
Lo e a
Vaic u.yTe-SEMENIENE
a éjo
eis i
ki y.
Di bsime
bend q
da bg
i
Zi i ésime,
kas
kq
sugeba.
-
Jus p isimename
xaip
P i a iza imo
depa amen o
apo a.
Daba
yks a
an asis
p i a iza imo
e apas.
Kaip,
Jiisy
nuomone,
jis
u é y
pleé o is,
kaip
pasibaig i?
KT.**
(40)
Lenkas
jo
neiSda e
i
oliau
nuéjo su
ka ei iais
ik in i
ki y
agony.
Ra a
laimingai
pasieké
Be lyna,
p isidéjo
p ie
ame ikieciy
ka iy,
éliau
Ka p
samdy as
Ka ei is
ado a o
ko oms
su
komunizmu
A ikoje,
didele
dalj
sa o
gy enimo
paski damas
ke s ui
uz
Lenkijos
okupacijq.
KT.
3.3.1.5.
Taigi
i§
o,
kas pasaky a,
ma y i,
kad
daik a a dzio
kaip
kons ukci-
jomis
gali
bi i
Zymimi
depik y ai
i
aplinkybiniai
(laiko,
nuolaidos,
salygos,
ikslo,
p ieZas ies)
p edika y ai.
3.3.2.
Kaip
kons ukcijos
kaip
aplinkybés
Simonas
Dikas
Funkcinéje
g ama ikoje
(1989;
1997)
ski ia
ke u is
modi ika-
o iy (a ba,
Diko
e minais,
sa eli y
(angl.
sa elli es)),
susijusiy
su
p edika-
u
( .
y.
aplinkybiy),
lygmenis.
Pas a ieji
i
b anduoline
(angl.
nuclea )
sa-
kinio
p edikacija
nejeinan ys
modi ika o iai
suda o
ap alkalo
(angl.
co e)
a ba
iSples ine
(angl.
ex ended)
p edikacija
( .
y.
nep iklauso
p edika ui
i
jo
a gumen ams).
Cia
apsi ibojama
Diko
ski iamais
pi mojo
i
an ojo
ly-
gmens
modi ika o iais.**
Pi mojo
lygmens
modi ika o iai
y a
p o o ipiski
8°
Schul ze-Be nd ,
Himmelmann
(2004:
42)
okio
ipo
pa yzdzius,
kaip
On
pomni
menja
gusa om,
in e p e uoja
kaip
depik y us.
Au o iai
(2004:
22)
ski ia
6
depik y y
sky imo
k i e ijus,
ku iy
pi masis
apib éZiamas
aip:
,,i [ he
clause
-
L.
V.-S.]
con-
ains
wo
sepa a e
p edica i e
elemen s, he
main
p edica e
and
he
depic i e,
whe e
he
e en
exp essed
by
he depic i e
holds
wi hin
he
ime
ame
o
he
e en
exp essed
by
he
main
p edica e
(18ski a
L.
V.-8.)“
a ba
,,depic i es
exp ess
a
s a e
ha
holds
du ing
he
e e ence
ime
o
he
e en
encoded
by
he
main
p edica e“
(2005:
4,
da
.
p.:
18).
,,In
he
case
o
ci cums ancials,
o he
seman ic
links
a e
e oked
in
addi ion
o
he
basic
pu e
empo al
o e lap.
Following
Nichols,
hese
,,o he
seman ic
links“
could
be
classi ied
as
condi ion,
consession
and
empo al“
(Himmelmann,
Schul ze-
Be nd
2005:
17).
*
T egiojo
lygmens
modi ika o iai
y a
p opoziciniai
a ba,
pagal
Dika
(1989:
252 ;
1997:
297 )
a i udinal
sa elli es,
ku iais
ei8kiamas
kalbe ojo
dalyky
padé ies
e -
inimas.
Ki aip
sakan ,
ai
y a
modalines
sakinio
aplinkybés
(plg.
Hen schel
2005),
p z.,
Lame ,
a¥
a e su ikau,
Ke i ojo
lygmens
modi ika o iai
y a
ilokuciniai
(angl.
92
Daik a a dines
kaip
kons ukcijos
(bado,
p iemonés,
kokybés
i
pan.)
su
paciu
p edika u
susije
modi ika o iai
( ok.
VP-in e ne
Adjunk e),
ku ie
modi ikuoja
a ba
speci ikuoja
pag indiniu
p edika u eiskiama
j yki,
a ba,
Diko
(1989:
192 ;
1997:
225 )
e minais
kalban ,
b anduolinés
p edikacijos
(angl.
nuclea
p edica ion)
dalyky
padeé j
(angl.
s a es
o
a ai s
(SoA)),
p z.,
Onu é
Soka
Ka p
pLuNKsNELE.
Tokie
modi i-
ka o iai
jeina
i
p edika o
neigimo
ap ép i
(plg.
3.3.1.1.).
An ojo
lygmens
modi ika o iai
ski iami
sakinio
lygmeniu
( ok.
VP-ex e ne
Adjunk e);
jais
eiskiama
dalyky
padeé is
ie os,
laiko,
ezul a o,
ikslo,
p ieZas ies
i
pan.
a z ilgiu
(Dik
1989:
206 ;
1997:
243 ),
p z.,
Jonas
aKa
aKARE
susi iko
su
Onu e
Ka ep os
aixs e e.*°
Tokios
sakinio
lygmens
aplinkybés,
panaSiai
kaip
aplinkybiniai
p edika y ai
(plg.
3.3.1.3.),
y a
uz
p edika o
neigimo
ap ép-
ies
ibu.
No s
s aipsnyje
nuoSalyje
palik os
lyginimo
eik8més
kaip
kons ukcijos,
isgi
enka
kons a uo i,
kad
a p
okiomis
kons ukcijomis
sakinyje
pap as-
ai
Zymimy
bido
aplinkybiu,
.
y.
pi mojo
lygmens
p edika o
modi ika o iu,
i
lais uju
p edika y y,
né a
g ieZ os
ibos,
plg.
sakinius
(41)-(46).
Ta kim,
jei
sakiniuose
(41)-(42)
kaip
kons ukcija
galé y
bii i
pe azuojama:
bu ome
su ik i
aip,
kaip
su inkami
ga bingi
s eciai
a
laiskelj
saugojo
aip,
kaip
saugo y
b angiausiq
do ang,
ai
ji,
egis,
mazy
maiZiausiai
sakinyje (42)
gali
bi i
in-
e p e uojama
i
kaip
p ieZas ies
p edika y as:
laiskelj
saugojes,
nes
ai
bu o
b angiausia
do ana.
I
sakinys
(43)
y a
ne iena eiksmis:
daik a a dzio
kaip
kons ukcija
gali
bi i
sup an ama
kaip
lyginamoji
(biido)
aplinkybé
eik’me
,»puikiai“,
plg.
p isimename
aip,
kaip
p isimin ume
ge q
pamokg,
a ba
ji
gali
ulocu iona y
sa elli es)
(Dik
1989:
258 ;
1997:
304 )
a ba
Snekos
ak o
(plg.
Hen schel
2006;
Hol oe ,
Pajédiene
2005:
95);
jais
modi ikuojama
a
speci ikuojama snekos
ak o
ilokuciné
e é,
.
y
eiSkiamas
kalbé oyo
komen a as
Snekos
ak o
a z ilgiu,
p z.,
A ina
ka eaw ,
jis
y a
nemandagus.
Apie
si loma
aplinkyb y
(modi ika o iy)
ski s yma
he u iy
kalboje
plg.
Hol oe ,
Pajédiené
(2005),
en pa
Z .
i
ki uose
lie u iy
g ama ikos
da buose
p is a oma
nuo-
moniy
apz alga.
Da
plg.
isnaga
32.
%
Li e a ii oje
(plg.
Zi onun
e c,
1997:
1122 ;
Renz
2006-
11 )
sidiloma
es y
a ski y
lygmeny
modi ika o iams
ski i.
P z.,
pi mo
i
an o
lygmens
modi ika o iams
a pu-
sa yje
ski i
naudojamasi
aip
adinamu
ok.
Es
is
de
Fall,
da...,
angl.
I
is
he
case
ha ...,
lenk.
To
by o..
es u.
P z.,
ok
S e
leg en sich
iih
schla en;
plg.
Es
wa
uh
de
Fall,
da
sie
sich
schla en
leg en;
lenk.
Wezesme
po ozyli
sie
spaé;
plg.
Po ozyli
sie
spaé.
To
by o
wezesnie.
Be :
Twa z
powoli
nabie a a
ba wy
s oju;
plg.
*To
by o
powoli,
Ze
wa z
nabie a a
ba wy
s oju.
93

Lo e a
VAiciuLyYT£-SEMENIENE
bi i
siejama
su
ai
( .
y.
,,be zinés
koSés“
ga imu)
kaip
p opozicija,
bii en
i ykio
komen a imu,
plg.
ai
—
,,be Zinés
koSés“
ga imas,
a ba
mugimas
—
bu c
ge a
pamoka.
Ki aip
sakan ,
pas a uoju
a eju
kaip
kons ukcija
y a
de ina
ma
su
p opoziciniu
ai,
o
unkci8kai
y a
lais asis
(p ieZas ies)
p edika y
as.
Tuo
a pu,
nepaisan
de inimo
su
de inimo
da ikliu,
daik a a dzio
kaiz
kons ukcija
y a
aplinkybé
sakiniuose
(44)-(45),
ku
kalbama
apie
augali
a ojimo
biida.
Démesio
e as
sakinys
(46),
ku ,
a siZ elgian
i
sky yba
kaip
kons ukcija
i8
pi mo
Z ilgsnio
galé y
bi i
in e p e uo ina
kaip
iksli
namoji
biido
aplinkybé:
...jiis
nuoi dZiai
(ka
nuoSi dZiai?),
Ka
MOKSLININ:
Kas,
edinas
( .
y.
edamas
—
L.
V.-S.)
ekspe imen a o iaus
smalsumo,
pa e sii
mane
sa o
mediumu.
Teigian
ai,
uo
pa¢iu
bi y
implikuo ina
min is,
kac
nuosi dziai
(o
uo
pa iu
i
kons ukcija
su
kaip)
y a
susijusi
su
p edika u,
y.
y a
bio
aplinkybé.
Tai
odo
i
ipiska
aplinkybems
mo ologiné
aiske
—
Zyméjimas
p ie eiksmiu.
Tadiau
unkci8kai
nuosi dziai
eikiau
susijes
su
subjek u
(plg.
jis
nuosi dus),
nei
su
p edika u
(plg.
?nuosi dus
pa e imas,
be :
jis
ne ingai
k am é
nagus,
plg.
ne ingas
nagy
k am ymas).
Ki aip
a ian ,
kalbamuoju
a eju
eigiama
apie
asmens
biisena
eiksmo
me u,
o
ne
‘apie
eiksmo
a likimo
biida.
Tai
g indzia
i
su
subjek u
jas
de inama
kons ukcija
su
kaip.*°
T umpai
sakan ,
kalbamuoju
a eju
kaip
kons ukcija
y a
eikiau
lais asis
p edika y as.
Tokio
ipo
sakiniai
leidzia
kalbé i
apie
pe einamuo-
sius
a ejus
ne
ik
a p
lais ujy
p edika y u
i
aplinkybiu,
be
i
apie
galima
p ie eiksmiy
sasaja
iek
su
p edika u,
iek
su
ienu
i8
jo
a gumen y
(pagal
Geude
2002,
o ien ed
ad e b”,
a ba
Siuo
konk eéiu
a eju
anspa en
(psy-
chological)
ad e bs;
plg.
Renz
2006).
(41)
Pasku iné
miisy
aplanky a
jmoné
—
,,Kédainiy
g iidai*.
Cia
bu ome
su ik i
xa
ga bingi
s ecia
—
su
o kes u
i
dainomis.
KT.
°°
Plg.
a
pa i
sakinj
su
ki okia
sky yba:
Angka
as
i ikéjau,
kad
j isy
iipes is
mano
ais a
nebus
e o inis,
kad
jiis
nuosi dZiai
Ka p
moxsuiniKas,
edamas
ekspe imen a o iaus
smalsumo,
pa e si
mane
sa o
mediumu,
ku
kaip
kons ukcija
galé y
bi i
sup an ama
i
kaip
p iegas ies
p edika y as.
*7Plg.
Geude
(2002:
10 ;
da
plg.
.
p.:
209):
,,In
iew
o
he
ac
ha
he
ela ion
be ween
e-
and
x-p edica es
is
so
sys ema ic,
i is
concei able
ha
ce ain
ad e bs
migh
sha e
indi idual- ela ed
meaning
componen s
o
hei
x-p edica ing
cogna es
—
maybe
because
hey
a e
de i ed
om
hem.
I
is
ad e bs
wi h
his
p ope y
ha
I
call
o ien ied
ad e bs.
This
is
o
say,
his
pa icula
no ion
o
,,o ien a ion“
is
always
unde s ood
as
o ien a ion
o
an
indi idual“.
94
Daik a a dines
kaip
kons ukcijos
(42)
Vy as
odé
q
keliy
sakiniy
laiskelj
i
saké,
jog
ji
saugojes
Ka p
b angiausiq
po ana.
I
biciulis
eisus.
AS
nesuskaiciuojamq
aibe
ga au
analogisky
do any.
KT.
(43)
Ieskokime
ga usiy
,,be zinés
kosés“.
A
labai
pyks a e
an
sa o
é y,
ga e
nuo
jy
,,be zinés
kosés“?
—
Kol
ka s as
uzpakalis.
Véliau
p isimename
xalp
ge q
PAMOKA.
KT.
(44)
Nuplau us
a puciy
Saknias iebius
(150g)
is i i
pasiidy ame
andenyje,
supjaus y i
2-3
cm
ilgio
gabaliukais,
pakepin i
iebaluose
i
duo i
Kaip
ca ny a
p ie
kep os
a ba
i os
mésos.
KT.
(45)
Va nalésy
Saknis
galima
algy i
Zalias
Ka p
saLo as
(mazai
ski iasi
nuo
gel eklés).
Jauni
lapai
i gi
a ojami
Ka p
pa Zo e.
IS
ju
galima
pa uos i
salo as,
dé i
j
s iubas.
Ruosian
salo as
a na-
léSy
lapus
eikia
1-2
min.
palaiky i
ka S ame
andenyje,
nu a in-
iackT:
(46)
Angka
aS
j ikéjau,
kad
jiisy
iipes is
mano
ais a
nebus
e o inis,
kad
j is
nuosi dZiai,
Ka p
MoKSLININKAs,
edinas
ekspe imen a o iaus
smalsumo,
pa e si ,
kaip
Zadéjo e,
mane
sa o
mediumu,
a dan
mano
ge o és,
i
padési
isb is i
i
nezinios.
KT.
An ojo
lygmens
p edika o
modi ika o iais
—
aplinkybémis
—
i§
dalies
gale u
bi i
p iski iamos
okio
ipo
kaip
kons ukcijos,
kaip
sakiniuose
(47)
-
(48),
ku
iena
i8
eikSmiy
bi y
ikslo:
a ojimo
a
auginimo
ikslas.**
Be
ikslo
eikSmés,
sakinyje (48)
kaip
kons ukcija
eikiausiai
gali
bi i
sup an ama
i
kaip
p ieZas ies
p edika y as,
plg.
Gels é
Lie u oje
auginama
deél
o,
kad
y a
p ieskoninis
augalas
(plg.
sakinj
(42)).
Tokie
a ejai,
kaip
(48),
unkciniu
po-
Zi i iu
lieka
neaiskis.
Reikia
p ipazin i,
kad
kaip
kons ukcijomis
eiSkiamu
aplinkybiy
e a:
daugeliu
a eju
dél
de inimo
kaip
kons ukcijos
gali
bi i
in e p e uo inos
i
kaip
susijusios
su
ienu
iS
p edika o
a gumen u.
(47)
Rasydamas
apie
ge manus,
sako,
kad
,,jie
enka
ankomis
dumblgq,
a sei
du pes,
dzio ina
ji,
naudodamiesi
daugiau
éju
negu
88
Plg.
a ejus,
kai
kaip
kons ukcija
a ojama
kaip
ikslo
eik&més
p edika o
alen i-
nis
ak an as,
.
y.
bii inasis
p edika y as,
p z.,
Tinka
[Zolés]
p o ilak inéms
a ba oms,
KAP
p iesxonis,
pa alpose
Zolyny
k apy
imi acijai,
o ui
a oma izuo i,
Zoliy
pagal eléms,
pi yje,
saunoje,
a oma inéms
onioms,
Zeldynuose
(KT). Sliziené
(2004:
328)
okio
ipo
sakiniuose
su
ik :
,,bi i
kokiam
eikalui
ge am,
naudingam“
ski ia
ikslo
naudininku
i
/
a ba
in ini y u
eiskiama
ak an a.
95
Lo e a
VAIciuLyTe-SEMENIENE
saule,
i
iSdzio in q
a oja
Kap
Ku 4
algiui
gamin i
i
nuo
Siau és
éjo
nusiu pusiam
kiinui
Sildy is“.
KT.
(48)
Vaisiai
ploks i,
gels ai
udi.
Visas
augalas
s ip iai
k epia,
deko a y us.
Gels é
kilusi
iS
Azijos.
Lie u oje
placiai
auginama
Ka e
p ieskoninis
auca as.
Zalia a
—
lapai,
Saknias iebiai
i
Saknys.
Visose
augalo
dalyse
y a
e e inio
aliejaus,
augy,
o ganiniy
iigsciy.
KT.
4.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
Apibend inan
ai,
kas
pasaky a,
aiSkéja,
kad
nelyginamosiomis
daik a a .
dzio
kaip
kons ukcijomis
gali
bi i
eiSkiami
an iniai
—
bii inieji
i
lais ieji
depik y ai
i
aplinkybiniai
—
p edika y ai
i
aplinkybés.
Kons ukcijomis
s
kaip
labiau
biidinga
anali iskai
Zymé i
an inius
p edika y us.
Tai
eigian ,
a ody y,
jog
uo
paciu
implikuojama
min is:
as
pa
mo osin aksinis
zymé-
jimas
bidingas
ski ingoms
g ama inéms
unkcijoms
i
/
a ba
eik’méms
pasaky i.
Viena
e us,
—
aip,
ki a
e us,
mo osin aksiniu
poZi i iu
gali-
ma
kalbé i
apie
daugiau
a
maziau
a ski iems
an iniams
p edika y ams
i
aplinkybéms
ipiska
(bidinga)
i
uo
paéiu
a pusa yje
besiski iandia
aiska
A siz elgian
{
Hen schelio
ski iamas
d i
—
p edika y y
hie a chija
pi muis
( .
y.
jung ies)
(pAn a aRDZIO)
PREDIKATYVAS
<
ANTRINIS
PREDIKATYVAS
(<
DEPIK-
TYVAS
<
KOMPLEMENTAS)
(Hen schel
2005)
(pagal
ku ia,
kuo
deSiniau
hie a -
chijoje
ski iamas
p edika y as,
uo
daZnesnis
daik a a dzio
jnagininkas)
i
p elimina ia
an iniy
p edika y y
sin aksinio
i
seman inio
j aukimo
( ok.
syn ak o-seman ische
Einbindung)
j
pag indine
p edikacija
hie a chijq
(Hen schel
2006:
172)
KomMpLEMENTAS
<
DEPIKTYVAS
<
APLINKYBINIS
LAIKO
PREDIKA-
TYVAS
<
APLINKYBINIS
SALYGOS
PREDIKATYVAS
<
APLINKYBINIS
PRIEZASTIES
PREDIKATYVAS
(pagal
ku ia,
kuo
de¥iniau
hie a chijoje
ski iamas
p edika y as,
uo
magiau
jis
i auk as
i
pag indine
p edikacija)
—
hie a chijas
i
emian is
lie u iy
kal-
bos
duomenimis
bei
analize
(da
plg.
Vai iuly é-Seméniene,
spaudoje,
a,
b;
Hol oe ,
spaudoje),
galima
bi y
eig i:
kuo
maziau
an inis
p edika y as
y a
j auk as
j
pag indine
p edikacija,
uo
biidingiau
ji
Zymé i
anali iskai
—
kalbamuoju
a eju
daik a a dzio
kaip
kons ukcija.
Konk eéiau
kalban ,
hie-
a chijos
KOMPLEMENTAS
<
DEPIKTYVAS
<
APLINKYBINIS
PREDIKATYVAS
a Z ilgiu
laiko
p edika y ai
y a
a piniai
a p
ipisky
eiksmazodinés
azés
(VP-in e ne)
i
sakinio
(VP-ex e ne)
p edika y y:
pagal
sa o
mo osin aksinj
zymejima
(pa ieniu
de inamuoju
linksniu
a
kaip
kons ukcija,
plg.
sakinius
(38)
—
96
Daik a a dines
kaip
kons ukeijos
(40))
jie
susije
iek
su
depik y ais,
iek
su
ki ais
aplinkybiniais
(salygos,
p iezas ies
i
pan.)
p edika y ais,
zymimais
ik
kaip
kons ukcijomis.
Ki a
e us,
hie a chijos
iduje
ski iami
depik y ai
gali
bi i
Zymimi
panaiiai
iek
kaip
komplemen ai,
iek
kaip
ie
pa ys
aplinkybiniai
(laiko)
p edika y ai
a
aplinkybés.
Tai
eigian
isy
pi ma
u ima
omenyje
zyméjimas
jnagininku.
Jei
inagininku
bidinga
eik8 i
daik a a dzio
komplemen us,
ai
depik y u
a eju
jis
y a
uo
biidingesnis,
kuo
maziau
ipikas
depik y as
y a
eik&més
pozi iu
(apie
ai
placiau
plg.
Vaiciuly e-Seméniené,
spaudoje,
b
i
en
ci-
uojama
li e a ii a).
Ki a
e us,
inagininku
Zymimi
daik a a dzio
depik y ai
(ypa
maZiau
ipi8ki,
p z.,
kiekio,
biido
i
pan.)
dél
sa o
eikSmiu
su
(kiekio,
biido
i
pan.)
aplinkybémis
bend umo
pe sikloja
su
pap as ai
jnagininku
zymimomis
aplinkybémis.
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
galima
kaip
kons ukci-
jomis
eiSkiama
depik y y
i
aplinkybiy
sankloda.
Taigi
laikan is
nuomonés,
kad
a p
an iniy
p edika y y
i
aplinkybiy
né a
g iez y
iby
iek
unkciniu,
iek
mo osin aksiniu
podid iu,
galima
bii y
eig i:
kuo
labiau
an inis
p edi-
ka y as
y a
j auk as
j
pag indine
p edikacija,
uo
biidingesnis
jam
zyméji-
mas
pa ieniu
,,g ynu“
linksniu,
nea me an
a ski o
linksnio
(de inamojo
i
/
a ba
inagininko)
i
/
a
anali inio
Zyméjimo
kaip
mo osin aksiniy
a ian y??
a
opozicinio
a ojimo
a eju.
SALTINIAI
KT
=
Kauno
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
kompiu e inés
ling is ikos
cen o
daba inés
he u iy
kalbos
eks ynas:
h p://donelai is. du.l .
LITERATURA
Aa s,
B.
1995:
Seconda y
p edica es
in
English.
In:
Aa s
&
Meye ,
eds.,
1995,
75-101.
*
Mo osin aksiniai
a ian ai
sup an ami,
pagal
Hen schel
(1992; 2001):
mo osin aksi-
nai
a an ai
—
ai
ienoje
iksuo oje
s uk i inéje
pozicijoje,
ku
susyusi
su
a
pagia
si uacijos
pe spek y a,
a ojamos
d i
(maziausiai)
o
pa ies
seman inio
a gumen o
ski ingos
mo osin aksinés
o mos,
galingios
iena
ki a
pakeis i
be
eikémés
ski u-
my.
Tada
ieno
i8
linksniy
pasi inkimas
p iklauso
nuo
s ilis iniy,
p agma iniy
i
pan.
niuansy.
97