Daiktavardinės „kaip“ konstrukcijos kaip analitinis predikatyvų žymėjimo rodiklis

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 73 — 101 Daiktavardinés kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvų žymėjimo rodiklis“ LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas This article deals, with the aid of typological data and grammatical hi- erarchies, with the substantival kaip-phrases in Lithuanian. Comparative constructions and appositional constructions at noun phrase level are left out of consideration, and attention is focused on kaip-phrases with the status of sentence-level predicates, expressing either primary or second- ary predication, i. e., copular predicates and secondary predicates hav- ing the status of modifiers. The kaip-phrases investigated here encode complementative, depictive and circumstantial secondary predicates as well as adverbials. It is argued that in addition to typical instances of (complementative, depictive and circumstantial) secondary predicates and adverbials, there are also transitional cases. The more a secondary predicate is internal to the main predicate, the more it will tend to be encoded by bare case, though an alternation of bare case and analytical marking, both as an instance of morphosyntactic variation and with a clear opposition of meaning, is possible. „Straipsnis yra 2007 metų stažuotės Vokietijoje (Oldenburgas, Carl von Ossietzky universitetas) rezultatas. Autorė nuoširdžiai dėkoja stažuotes vadovui prof. habil. dr. Gerdui Hentscheliui už visokeriopą pagalbą ir patarimus. Taip pat esu dėkinga stažuotę finansavusiems Vokietijos Alexander von Humboldt-Stiftung ir Gemeinniitzige Hertie-Stiftung. Už kritiškas pastabas ir mintis, vertusias permąstyti ir kitaip interpretuoti kai kuriuos ankstesnius straipsnio sprendimus, nuoširdžiai dėkoju gerbiamam recenzen- tui. Tas recenzento diskusinio pobūdžio pastabas, kurios vienokių ar kitokių teorinių sprendimų nesulaukė pastarajame straipsnyje, autorė pasilieka (dar kartą) išsamiau aptarti ateičiai. 73 LORETA VAIČIULYTE-SEMENIENĖ 1. ĮVADINĖS PASTABOS 1.0. Lietuvių gramatikos tyrimuose konstrukcijos su kaip' aptariamos kal- bant apie (pirminius ir antrinius) vardažodžio (šiuo atveju daiktavardžio) predikatyvus® ir aplinkybes, ar nagrinėjant priedėlio raišką. Pirmuoju atveju kaip konstrukcijos nagrinėjamos — grubiai sakant — sakinio, antruoju — daik- tavardinio junginio lygmeniu. Nepaisant to, kad kaip konstrukcijos vienaip ar kitaip minimos stam- besniuose gramatikai skirtuose darbuose (pvz., akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje 1976, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje 2006, Balkevičiaus Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje 1963, Labučio Lietuvių kalbos sintaksėje 1998), nagrinėjamos atskiroje studijoje (pvz., Žukauskaitė 1961), skaitant pastaruosius darbus ir greta nagrinėjant Kauno VDU Dabartinės lietuvių kal- bos tekstyno“ (toliau KT) medžiagą kyla tam tikrų minčių, kurias kaip tik norima išdėstyti šiame straipsnyje. 1.1. Nepretenduojant į išsamią literatūros apžvalgą, veikiausiai visų pir- ma minėtina Žukauskaitės 1961 metais parašyta studija apie konstrukcijų su kaip vartojimą. Nedetalizuojant visko, kas pasakyta apie kaip vartojimą su- dėtiniame ir vientisiniame sakinyje, čia, be apibendrinančio studijos autorės (Žukauskaitė 1961: 277) teiginio, esą konstrukcijos su kaip gali eiti sakinyje tariniu, pažyminiu (dažniausiai priedėliu), priežasties ir būdo aplinkybėmis, verta referuoti dar keletą jos minčių: (i) Sintaksinis konstrukcijų su kaip santykis priklauso nuo jų vietos sa- ' Čia nesiimama spręsti klausimo, kas aptariamose konstrukcijose yra kaip gramati- niu požiūriu. Tuo tarpu pasakytina, kad stambesniuose lietuvių kalbos gramatikos darbuose kaip laikomas Jungiamuoju (Ulvydas, red., 1976: 556; Ambrazas, red., 2006: 492) ar aiškinamuoju (Labutis 1998: 329) žodžiu, jungtuku (Balkevičius 1963: 123, 182; Žukauskaitė 1961; Ulvydas, red., 1976: 653tt), dalelyte (Balkevičius 1963: 217; Labutis 1998: 307) ar — kiek nedrąsiai — prielinksniu (Holvoet, Tamulionienė 2005: 135t). * Terminas predikatyvas vartojamas, remiantis Holvoetu, Tamulioniene (2005): predi- katyvas — tai predikatiškai vartojamas, sintaksiškai nuo veiksmažodžio priklausomas vardažodis; vardažodžio sintaksinė priklausomybė gali būti reiškiama dviem būdais: modifikavimu arba valdymu. Plačiau apie sintaksinių — modifikavimo ir valdymo - ryšių sampratą, kuria remiamasi straipsnyje, žr.: Holvoet, Judžentis (2003: 11-35; 2005: 11-38). Ten pat plg., kaip tradiciškai suprantami sintaksinių ryšių tipai. “Prieiga internetu adresu: http://donelaitis.vdu.lt. 74 Daiktavardinės kaip konstrukcijos kinyje: „būdama šalia daiktavardžio, palyginamoji konstrukcija artimesnė pažyminiui arba priedėliui*; prie veiksmažodžių ar kitų kalbos dalių, nors ir derinamųjų su pažymimuoju žodžiu, palyginamųjų konstrukcijų“ santykis suvokiamas kaip priežasties (išskirta L. V.-S.) santykis“ (Žukauskaitė 1961: 251t; kiek skirtingai kalbant apie būdo aplinkybes: plg. t. p.: 253, 257*).7 Plg.: (1) Mes, KAIP UŽVEIZDAI ir PONAI jūsų statyti, Jus graudent ir téviskai pamokint užsimanėm. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 270.) (2) Agutė atnešė Arvydui nusipraust, padavė baltą rankšluostį ir kA1P SVEČIĄ pasodino už stalo.® (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 269.) *Pvz., Balkevičius (1963: 175; plg. Labutis 1998 328tt; Ambrazas, red., 2006: 556t) priedelį apibrėžia kaip pažyminį, kuris parodo, kas yra jo pažymimasis daiktas arba reiškinys. Tuo priedėlis ir skiriasi nuo visų kitų pažyminių, kurie, kaip žinoma, aiškina pažymimąjį žodį, atsakydami į klausimus koks, kuris, kelintas, kieno, kiek... Tuo tarpu, anot Sirtauto (1981: 67), „priedėlis turi dvigubą gramatinį ryšį: susijęs su veiksniu ir jį apibūdina, determinuoja (be to, su juo suderintas), susijęs ir su tariniu“ (išskirta L. V.-S.) “ Atkreiptinas dėmesys į Žukauskaitės terminą palyginamoji konstrukcija, kuris vartoja- mas kalbant ir apie atvejus, kai dalykai tarpusavyje nėra lyginami. “S Pavyzdžiui, Žukauskaitė (1961: 252tt) aptardama kaip konstrukcijas, sakinyje e1- nančias būdo aplinkybe (t. y. susijusias su tariniu), teigia, kad tokio tipo sakinyje, kaip (i) Skrynias kaip nulietas mažiau pardavinėjo (t. p.: 256), konstrukcija su kaip eina pažyminiu, o kitame puslapyje teikiamame pavyzdyje Petronelė, kaip matušės nuplakta, pasikūkčiodama verkė (t. p.: 257) greta derinimą įtakojančio daik- tavardžio vartojama išskirtinė (') kaip konstrukcija autores interpretuojama kaip būdo aplinkybė (plg Petronelė pasikūkčiodama verkė, nes buvo matušės nuplakta; dar plg. toliau). Kita vertus, tuoj po pastarojo sakinio teikiamame Mirgéjo, kaip aukso deimantais apibertas, snieguotas žemės paviršius konstrukcija su kaip suprantama kaip pažyminys. ' "Pvz., vokiečių kalboje pagal kaip konstrukcijų poziciją sakinyje laiko reikšmės predi- katyvai skiriami nuo priežasties ir sąlygos, plg.: Als Sekretarin des Rektors kannte unse- re Nachbarin alle Dekane personlich / Unsere Nachbarin als Sekretarin des Rektors kannte alle Dekane personlich. Skirtingai, nei, pvz., priežasties kaip konstrukcijos, galinčios eiti tiek derinimo daviklio prepozicijoje, tiek postpozicijoje, laiko reikšmės kons- trukcijos su kaip paprastai eina tik sakinio pradžioje (plačiau plg. Anders, Hentschel 2006: 234). * Remiantis Žukauskaitės siūlomu vietos sakinyje kriterijumi, pastarajame sakinyje vartojama kaip konstrukcija turėtų būti suprantama kaip priežasties aplinkybė, 75 LORETA VAIČIULYTE-SEMENIENE (3) Brolienės duktė Veronę, KAIP DEDINĄ, pavėžino namo... (cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 251.) (4) Joms, kaip GiMINEMS, reikėtų pranešti apie Povilo mirtį... (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 251.) (5) Jis nė klausti nedrįsęs kai svecias... (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 251.) (6) Visi mane, KAIP sENELĮ, gerbs. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 251.) (7) Todėl Blusius visuomet vaikščiojo KAIP nesavas. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 256.) (8) Karr LIEPSNA Zydéjo nasturtos. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 252.) (ii) Priedėliai su kaip, dažnai jau ir nebereikšdami jokio palyginimo, apibū- dina kuriuo nors atžvilgiu daiktą ar asmenį arba išskiria kurį nors jų požymį (plg. Žukauskaitė 1961: 269). (iii) Be tipiškų priedėlių ir priežastinių priedėlių (Žukauskaitė 1961: 270) (pastarieji apibūdina pagrindinio sakinio daiktą ar asmenį ir kartu yra glaudžiai sintaksiškai susieti ir su tariniu, pagrindžia sakinio turinį, pvz., Kair KaARžyGį tave jie supras ir laisvės himnuose minės) ar priežasties aplinky- bių, pripažįstamos tarpinės (arba pereinamosios) kaip konstrukcijos (plg. Žukauskaitė 1961: 269). (iv) „Apskritai priedėliai susieti dar ir su tariniu, be jungtuko kaip nevar- tojami“ (Žukauskaitė 1961: 271)?, pvz.: (9) Kair ATsAKYMAS staiga iškilo viena raudona vėliava.... (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 271.) (10) Bet ką aš dabar išeidamas, kaip užsTATĄ, galėčiau pasiimti... (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 271.) (11) Ligos metu, Karp rūpestinga, gera DARBININKE, ji sutvarkė įkapinius tačiau, kaip teigia pati autore (Žukauskaitė 1961: 267), ,,5ia konstrukciją, tik priežas- tiškai susietą su tariniu, reikia laikyti priedeliu“ (išskirta L. V.-S.) (dar plg. toliau). "Neaišku lieka, kaip Žukauskaitė supranta priedėlį. Jei manytume, kad priedelis Žukauskaitės buvo suprantamas tradiciškai, t. y. kaip junginio lygmeniu skiriamas daiktavardinis derinamasis pažyminys, abejonių kelia autorės mintis, esą jis gali būti susijęs ir su tariniu. Dar plg. išnašą 4. 76 Daiktavardines kaip konstrukcijos drabužius ir pasiruošė tolimon kelionėn. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 271.) (12) Karp kiekviena morteris, ji labai bijojo mūsų pelių. (Cituojama pagal Žukauskaitė 1961: 271.) Iš to, kas referatyviai pasakyta, svarbu tai, kad Žukauskaitė dar neskiria kaip konstrukcijomis žymimo — tradiciniu supratimu — tarininio pažyminio"?, — konstrukcija jos interpretuojama arba kaip aplinkybė, arba kaip priedėlis, t. y. skiriamas tiek daiktavardinio junginio, tiek sakinio lygmeniu (plg. pvz., sakinius (2), (5), (7) — (12)). 1.2. Jonas Balkevičius po dviejų metų pasirodžiusioje Dabartinės lietu- vių kalbos sintaksėje (1963) konstrukcijas su kaip mini kaip vieną iš raiškos būdų, žymint (i) sudėtinio (t. y. jungties) ir (ii) sudurtinio tarinio vardinę dalį (vardažodžio predikatyvą, arba kitaip — tradiciškai — sakant, tarinininį pažyminį), pvz., (i) Nejučiomis Petras ir pats nori būti KAip tas senovės LIETUVIS; (ii) Juk aš greit pirmą kartą savo gyvenime peržengsiu mokyklos slenkstį KAIP PEDAGOGAS), (būdo) aplinkybes (pvz., Karp vaais įslinko Kedulis į savo pirkią), pažyminius (priedėlius) (pvz., Juk aš, KAIP NASLAITE, augau niūrioje prieglaudoje (Balkevičius 1963: 110, 123, 165, 182t, 218t). Aptardamas būdo aplinky- bes, reiškiamas kaip konstrukcijomis, Balkevičius (1963: 219) teigia, kad „yra palyginimų, kurie nusakydami tarinio būdo aplinkybę, sykiu pažymi ir veiksnio ypatybę. Pvz. [...] Užpakaly mūsų ramp kokia siENa niūkso tamsus miškas. [...] Tokius palyginimus, jeigu jie savo reikšme susiję glaudžiau su veiksniu, negu su tariniu, galima laikyti veiksnio pažyminiais, o jeigu juos su veiksniu sieja ne atributyviniai, o predikatyviniai santykiai — sudurtinių tariniy vardinėmis dalimis“.'"' Be to, Balkevičius (1963: 124) atkreipia dė- mesį dar į keletą dalykų: (i) Sudurtinio tarinio vardažodinis predikatyvas, reiškiamas kaip kons- trukcija, „kartais nusako tokį veiksnio būvį, kuris kartu yra ir ta tarinio "Plg. Ambrazas, red., (2006: 490): ,,tarininis pažyminys yra sakinio dalis, toje pačio- je sakinio skaidos pakopoje turinti dvilypius prijungiamuosius ryšius: su tariniu ir su veiksniu ar papildiniu“. "Plg. ,,Kai atraminiu žodžiu [t. y. žodžiu, prie kurio betarpiškai jungiamas lygina- masis posakis, arba, kitaip tariant, kaip konstrukcija] eina asmenuojamoji veiksma- žodžio forma, lyginamasis posakis šliejamas prie jos arba kartu su ja sudaro vardinę tarinio dalį“ (Ulvydas, red., 1976: 657). 77 LoRETA VAIČIULYTE-SEMENIENE jungtimi išreikšto veiksmo ar būvio priežastis ar tikslas (išskirta L. V.-S.)“ (Balkevičius 1963: 124), pvz.: (13) Jis visam fabriko kolektyvui žinomas kar darbo PIRMUNAS. (Cituojama pagal Balkevičius 1963: 124.) (14) Tokiu būdu kelionė į Vilnių buvo pasirinkta kaip geriausia PRIEMONĖ nutraukti tai pavojingai pažinčiai. (Cituojama pagal Balkevičius 1963: 124.) (15) Ši manifestacija įvyko kaip protesto IšRAIšKA dėl „Žemdirbystės draugijos“ uždarymo. (Cituojama pagal Balkevičius 1963: 124.) (ii) Priedėlis su kaip, skirtingai nei be jo, „ne tik parodo, kas yra pažymima- sis daiktas, bet kartu pažymi, kad tas pažymimojo daikto būvis kartu yra ir tam tikra aplinkybė, dažniausiai nurodanti priežastį arba atžvilgį (išskirta L. V.-S.)“ (Balkevičius 1963: 182). (iii) Vietoj būvio įnagininko, kuriuo reiškiama daikto nenuolatinė, tam tikrą laiko tarpą trunkanti būsena, kartais vartojama kaip konstrukcija (Balkevičius 1963: 109t, 123). Taigi, Balkevičiaus nuomone, žymėjimas kaip konstrukcija susijęs su reikšmės (pastovi vs. laikina būsena) ar gramatinių funkcijų (atributyvas vs. predikatyvas vs. aplinkybė) skirtumais. Kita vertus, vėlgi pripažįstama, kad funkciniai skirtumai, pvz., tarp pažyminių (atributyvų), aplinkybių ir varda- žodinių predikatyvų, reiškiamų kaip konstrukcijomis, nėra griežtai atskiria- mi, t. y. esama pereinamųjų atvejų (plg. Balkevičius 1963: 123t, 219). 1.3. Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje, be keleto konstatuojamųjų tei- ginių, kad kaip konstrukcijomis gali būti reiškiamas priedėlis (Ambrazas, red., 2006: 492)" ar jos galinčios pakeisti veiksmažodžio valentinį (t. y. veiksmažodžio reikalaujamą) aktantą (pagal Ambrazą, red., 2006: 603, ta- rininį pažyminį), daugiau apie tai pasakoma išplėstinio sakinio skyriuje, arba, konkrečiau, aptariant tarininį pažyminį (Ambrazas, red., 2006: 627) ir (kokybės) lyginamuosius posakius (Ambrazas, red., 2006: 634t). Teigiama, kad lyginimo nereiškiančia kaip konstrukcija gali būti reiškiamas tarininis pažyminys, kuris „tik žymi subjekto ar objekto būseną veiksmo atžvilgiu“ (Ambrazas, red., 2006: 627), pvz.: '“Taip pat ir Lietuvių kalbos sintakseje (Labutis 1998: 329t) apsiribojama konstatavi- mu, kad priedėlis su pažymimuoju žodžiu gali būti jungiamas ir su kaip. 78 Daiktavardinės kaip konstrukcijos (16) Jis atvyko į sostinę kaip PASIUNTINYS. (plg. ... pasiuntiniu.) (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 627.) (17) Visa apylinkė gerbė Motiejų kA1P gabų mristrA. (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 627.) Tuo tarpu lyginamoji kaip konstrukcija sakinyje gali eiti (būdo) aplinkybe" (plg. sakinį (8)), vardažodinio tarinio vardine dalimi (pvz., Sodžius buvo KAIP viena šEIMYNA), tarininiu pažyminiu (plg. sakinį (7)) (plg. Ulvydas, red., 1976: 659) ar kurios nors sakinio dalies atributu (pvz., Atlydėjo ją palydovai — trys broliai KAIP ĄžuoLaIi ir jų draugai). Atskirai aptariamas lyginamųjų konstrukcijų su kaip tipas, kai lyginami dalykai, nurodant jų tapatumą tam tikru atžvil- giu, pvz.: (18) Senoji Pikčiurnienė visoje apylinkėje garsėjo KAIP gera BOBUTĖ. (Cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 634.)'* Matyti, kad Gramatikoje konstrukcijos su kaip — grubiai tariant — aptariamos pagal tai, ar jomis reiškiamas lyginimas ar ne (plg. tarininio pažyminio at- vejį). 1.4. Panašiai kaip Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, konstrukcijos su kaip nagrinėtos ir akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 659tt). Nekartojant to, kas pasakyta, čia norėtųsi atkreipti dėmesį dar į keletą pastarojoje gramatikoje randamų teiginių: (i) Daugelis tapatumą nurodančių lyginamųjų posakių kartu pasako ir veiksmo (būsenos) priežastį, pvz., Auksė gi jos privengė kar išdidžios PoNIos; plg. sakinį (18) (Ulvydas, red., 1976: 661t). (ii) Lyginamieji posakiai, kurie siejami betarpiškai su daiktavardžiais, no- rint parodyti jų nepriklausymą nuo veiksmažodžio, dažnai rašte išskiriami skyrybos ženklais ir paprastai eina tuoj po atraminio žodžio (Ulvydas, red., 1976: 673). '* Akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 521tt), be būdo ir kt. aplinkybių, atskirai aptariamos ir lyginamosios aplinkybės, kuriomis eina lyginamie- ji posakiai. Labutis (1998: 307) taip pat skiria kokybės (būdo) aplinkybių specifinę atmainą — lyginamąsias aplinkybes. "Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 661) aptariant tokio tipo sakinius teigiama, kad kaip konstrukcija ,,nusako lyginamų daiktų tapatumą ir rodo veiksmo atžvilgį (išskirta L. V.-S.)“. 79 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMENIENĖ (iii) „Konstrukcijos su kaip, siejamos su daiktavardžiais [...], gali nusa- kyti ir kalbamų sąvokų tapatumą tam tikru atžvilgiu, pvz.: Verutė, kaw praš- matnesné KAMBARINĖ, buvo pristatyta svečiams patarnauti. Tokios konstrukcijos laikomos priedėliais“ (Ulvydas, red., 1976: 673). „Eidami su jungiamuoju žodžiu kaip išskirtiniai priedėliai ne tik apibūdina pažymimojo žodžio reiš- kiamą daiktą ar asmenį, bet kartu pasako, dėl kurios priežasties (išskirta L. V.-S.) (pvz., Vilius, kar karo pmvyris, tuojau gavo statybinės medžiagos), ar kuriuo atžvilgiu (pvz., O Karalienės tokios keistos mintys, kurios rasi visai nepri- dera jai, KAIP MOTINAI) jis apibūdinamas“ (Ulvydas, red., 1976: 556; plg. (i)). 1.5. Apibendrinant matyti, kad minėtuose lietuvių kalbotyros darbuose kaip konstrukcijų vartojimas siejamas su gramatinių funkcijų (pažyminys vs. tarininis pažyminys vs. aplinkybė) skyrimu ir jų perteikiamomis priežasties, tikslo, atžvilgio reikšmėmis. 2. DAIKTAVARDINĖS KAIP KONSTRUKCIJOS SINTAKSINIU POŽIŪRIU 2.1. Daiktavardžio konstrukcijomis su kaip gali būti reiškiamos gramatinės funkcijos tiek sakinio, tiek daiktavardinio junginio lygmeniu. Pagal predi- kacijos lygmenis, daiktavardiniame junginyje, t. y. pažyminio (priedėlio) su kaip atveju, predikacija reiškiama žemesniame sakinio lygmenyje (angl. downgraded predication) arba, kitaip tariant, tokios konstrukcijos su kaip ne- sudaro pagrindinės sakinio predikacijos. Sakinio lygmenyje kaip konstruk- cijomis gali būti reiškiama pagrindinė (pirminė) ir antrinė (papildoma) pre- dikacija; atitinkamai vartojami pirminiai ir antriniai daiktavardžio su kaip predikatyvai (angl. secondary predicate, vok. sekunddre Prddikate). Pagrindinė sakinio predikacija reiškiama būtinaisiais jungties predikatyvais, žymimais daiktavardžio su kaip konstrukcijomis, t. y. tokiuose sakiniuose predikatu einanti jungtis valdo aktantą (jo reikalauja), žymimą kaip konstrukcija. Antrinė — papildoma — sakinio predikacija gali būti reiškiama antriniais būtinaisiais ir laisvaisiais'® daiktavardžio su kaip predikatyvais'® ir kaip kons- '* Apie laisvųjų vs. būtinųjų predikatyvų apibrežtį plačiau žr. Holvoet (2003); Holvoet, Tamulionienė (2005). '“ Plg, tarininio pažyminio sampratą Dabartines lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 2006: 603t, 627), kur neskiriama tarp antrinių būtinųjų vs. laisvųjų predikatyvų. 80 Daiktavardines kaip konstrukcijos trukcijomis, sakinyje einančiomis aplinkybėmis." Vienas esminių skirtumų tarp antrinių (būtinųjų ir laisvųjų) predikatyvų ir aplinkybių — semanti- nės pirmųjų sąsajos su vienu pagrindinio predikato argumentų galimybė, arba, kitaip sakant, konceptuali sąsaja su referentu: antriniai predikaty- vai kopuliatyviniu (lot. copula) santykiu yra susiję su vienu iš pagrindinio predikato argumentų (vok. Partizipantenbezug, Referentenorientierung; angl. participant-oriented), aplinkybės — tik su pačiu predikatu (vok. Ereignisbezug, Vorgangsorientierung; angl. event-oriented) (plačiau apie tai plg. Schultze- Berndt, Himmelmann 2004; Himmelmann, Schultze-Berndt 2005; Hentschel 2005). Sakinio lygmeniu antriniai — būtinieji ir laisvieji — predikatyvai panašūs į pagrindinę predikaciją reiškiančius būtinuosius (jungties) predikatyvus: jie, kaip minėta, susiję kopuliatyviniu santykiu su vienu iš pagrindinio predika- to argumentų, kuris morfosintaksiniu požiūriu yra derinimo daviklis. ** Tačiau pagrindinio predikato atžvilgiu tas būtiniesiems ir laisviesiems antriniams predikatyvams būdingas latentinis kopuliatyvinis santykis yra skirtingas.'* „Tikruoju“ kopuliatyviniu santykiu su vienu pagrindinio predikato argumen- tų yra susiję laisvieji daiktavardžio predikatyvai, kuriais reiškiama antrinė predikacija yra fakultatyvi (nebūtina) (plg. toliau sakinį (22) Jis į Paryžių grįžo KAIP DIDVYRIS = Jis grįžo į Paryžių. Ir tuo pačiu jis buvo didvyris (/didvyriu)). Tuo tarpu antriniais būtinaisiais predikatyvais reiškiama būtina predikaci- ja; konkrečiau sakant, antriniai būtinieji predikatyvai daugiau ar mažiau 7 Apie tai, kad antriniais predikatyvais laikytini ne tik modifikavimo ryšiu su predi- katu susiję laisvieji nurodymai (angl. adjuncte), bet ir predikato valdomi, t. y. reika- laujami, papildymai (angl. complementative), žr., pvz., Nichols (1978); Aarts (1995); Holvoet, Tamulioniene (2005). Skirtingos nuomonės žr. Fehrmann (1994: 91-93). '* Apie derinimą ir terminų derinimo daviklis (angl. agreement controller, agreement trigger), derinimo gaviklis (angl. agreement target) apibrėžtį plačiau žr. Corbett (1998: 1; 1999: 103; 2001: 2). Derinimas čia suprantamas plačiąja prasme, t. y. ne kaip derinimo daviklio formos kopijavimas, bet kaip derinimo gaviklio formos parinkimas, atsižvelgiant į derinimo daviklį. “Ir daiktavardinio junginio lygmeniu tarp pažyminio (priedelio) ir jo pažymimojo žodžio esama kopuliatyvinio santykio, pvz.: Jonas, (kaip) rūpestingas sūnus, visada padeda tevams; plg. Jonas visada padeda tėvams. Jis yra rūpestingas sūnus. Nepaisant to, kaip jau minėta, atributiniai santykiai yra skiriami žemesnėje sakinio skaidos pako- poje; jie nesusiję su pagrindine sakinio predikacija reiškiamomis laiko ir modalumo reikšmėmis. 81 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMENIENĖ lemiami pagrindinio predikato reikšmės; jais reiškiamas latentinis jungties predikatyvas kartu su pagrindiniu predikatu sudaro kompleksinę predikaci- ją (plg. Schroeder 2003: 29tt; Hentschel 2006: 147; Holvoet, Tamulionienė 2005: 130) (plg. toliau sakinį (21) Byloje esu pripažintas KAIP NUKENTEJUSYSIS = * Byloje esu pripažintas. Ir tuo pačiu esu nukentėjusysis (/nukentėjusiuoju)). Sintaksiškai antriniai būtinieji predikatyvai taip pat skiriasi nuo laisvų- jų: pirmieji, panašiai kaip jungties predikatyvai, yra pagrindinio predika- to (jungties ar savarankiškos reikšmės veiksmažodžio) valdomi argumentai — komplementai (angl. complemente; vok. Komplemente) (plg. sakinius (19)- (21)), tuo tarpu antrieji yra pagrindinio predikato modifikatoriai — suplemen- tai (vok. Supplemente) (plg. sakinius (22), (23)).*? (19) Prof. A. Minkevičius nuolat dirbo kaip vyriausiasis Lietuvos mokslų akademijos darbų biologijos mokslų serijos (C) REDAKTORIUS (plg. ... redaktoriumi).“*' KT. (20) Šį nusikaltimą pavyko išsiaiškinti per keletą dienų, todėl, kad apsižioplino žmogus, kurį plėšikai pasirinko KAIP TARPININKĄ (plg. ... tarpininku®?) parduodant pagrobtą krovinį. Šis pasiūlė jį pirkti tai pačiai bendrovei, kuriai ir priklausė pagrobtas krovinys. KT. (21) Nors byloje esu pripažintas KAIP NUKENTĖJUSYSIS (plg. ... nukentėjusiuoju**), visiškai negaliu kaltinti A. Stašaičio. KT. (22) [Jis] buvo pakeltas vyresniuoju karininku. 1796 m. jis jau vadovavo prancūzų armijai Italijoje. Ten jis laimėjo daug svarbių pergalių ir į Paryžių grįžo kaip pipvyris (plg. ... didvyris, ... didvyriu). 1798 m. vadovavo žygiui į Egiptą, bet gana nesėkmingai. KT. “ Plg. išnašą 2. Taip pat del terminų valdantysis žodis, valdinys, modifikuojamasis Zo- dis, modifikatorius plačiau žr. Holvoet, Judžentis (2003 14). “" Sližienė (1994: 183) valentingumo požiūriu, be subjekto vardininko, skiria įnagi- ninku reiškiamą sintaksinį aktantą. Skirtingos nuomones žr. Holvoet, Tamulionienė (2005: 135). **Valentingumo požiūriu Sližienė (1998: 303) rinkti ,,balsuojant paskirti“, be subjek- to vardininko ir tiesioginio objekto galininko, skiria įnagininku ir / arba prielinksni- ne konstrukcija su į reiškiamą sintaksinį aktantą. “ Sližienė (1998: 249) valentingumo požiūriu, be subjekto vardininko ir tiesioginio objekto galininko, skiria galininku ir / arba įnagininku reiškiamą sintaksinį aktantą. 82 Daiktavardinės kaip konstrukcijos (23) Aplinkos apsaugos katedros vedėjui Pranui Baltrėnui šis rugsėjis ypatingas. Prasidedančius mokslo metus profesorius pirmą kartą sutinka KAIP LDK Gedimino ordino kAvALIERIUs. KT. Modifikatoriaus statusą sakinyje turi ir aplinkybės, t. y. jos paprastai (bet ne visada, plg., Šiandien Pranukas jaučiasi puikiai (plg. kaip lavonas)) nėra pre- dikato argumentai.“* Tačiau, kaip minėta, aplinkybės, skirtingai nei laisvieji predikatyvai, susijusios su sakinio predikatu, t. y. specifikuoja predikatu reiš- kiamą veiksmą. Aplinkybėms nuo laisvųjų predikatyvų skirti anglų kalbos gramatikose plačiai taikomas taip vadinamasis do so („daryti“) testas, nomi- nalizacija ir kt., pvz., Jonas greitai perskaitė knygą; plg.: Jonas perskaitė knygą ir tai padarė greitai; greitas knygos perskaitymas (plačiau plg. Hentschel 2006). 2.2. Tai, kas referatyviai pasakyta, būtų galima apibendrinti taip, kaip parodyta 1 schemoje. 1 schema. Kaip konstrukcijų apžvalga aol rr ~~ KAIP KONSTRUKCIJOS KAIP KONSTRUKCIJOS SAKINYJE JUNGINYJE O ogi i i Pažeminta predi- | Pagrindine Antrine predikacija kacija predikacija Ne 7 *“ j N ill ji Nebūtina (fakul- Būtina Būtina Nebūtina (fakultatyvi) tatyvi) „kio“ \ Pazyminys Biitinieji (jung- | Būtinieji antriniai | Laisvieji antrinmiai | Aplinkybes (priedėlis) ties) predika- |predikatyvai predikatyvai tyvai Modifikatoriai | Valdiniai Valdiniai Modifikatoriai Modifikatoriai ** Plačiau apie suplementy skyrimą tipologiniu aspektu žr., pvz., Schultze-Berndt, Himmelmann (2004); Himmelmann, Schultze-Berndt (2005), Schroeder (2003). 83 LORETA VAIČIULYTE-SEMĖNIENE Veikiausiai iškart vertėtų pasakyti, kad, nepaisant binarinio skirstymo, tarp visų skiriamų narių nėra griežtų ribų nei sintaksiniu, nei funkciniu po- žiūriu, kitaip sakant, be tipiško atstovavimo kiekvienai skiriamai grupei, yra pereinamųjų, nevienareikšmių (vok. ambig) ar neaiškių (vok. vage) atvejų (plg. pvz., Geuder 2002; Hentschel 2006; Renz 2006; Holvoet 2006). Toliau iš esmės kalbama apie sakinio lygmeniu skiriamas daiktavardžio su kaip konstrukcijas. 3. DAIKTAVARDINĖS KAIP KONSTRUKCIJOS FUNKCINIU POŽIŪRIU 3.1. Kalbant apie kaip konstrukcijas funkciniu požiūriu visų pirma norėtųsi kiek įmanoma atsiriboti nuo skirtingomis gramatinėmis funkcijomis galin- čių eiti tokių tipiškų lyginamosios reikšmės konstrukcijų, kaip: Sodžius buvo kaip viena šeimyna = sodžius buvo viena šeimyna; Jis elgiasi kaip vaikas = jis yra vaikas; Karvės parėjo kaip plokštės = karvės buvo plokštės ir pan. Kitaip sakant, toliau nekalbama apie konstrukcijas su kaip, kuriomis apibūdinamas veiksmų, daiktų ar ypatybių panašumas su kitais daiktais ar ypatybėmis. Kita vertus, Gramatikose (Ambrazas, red., 2006: 634; Ulvydas, red., 1976: 661t) lyginamosioms tapatumo konstrukcijoms priskiriami tokio tipo pa- vyzdžiai, kaip (18), čia suprantami, tradiciškai kalbant, kaip tarininiai pa- žyminiai, arba, kitaip, — kaip antriniai predikatyvai, kuriais iš principo nėra reiškiamas lyginimas ir kurie tuo pačiu susiję ne tik su sakinio predikatu, bet ir su vienu jo argumentų, plg.: (= 18) Senoji Pikčiurnienė visoje apylinkėje garsėjo KAIP gera BOBUTE“* = Senoji Pikčiurnienė garsėjo visoje apylinkėje [tuo, kad] ji buvo gera bobutė (plg. sakinius (16)-(17); dar plg. toliau). Iš to, kas anksčiau pasakyta, aiškėja, jog, remiantis ankščiau minėtais lietuvių kalbotyros darbais (plg. 1.1.-1.3.), konstrukcijomis su kaip gali būti žymima: (i) Pažyminio (priedėlio) atveju — priežasties ir atžvilgio reikšmės.** “ Sližiene (1994: 197) kaip konstrukciją laiko garsėti ,,kuo pasižymėti; būti, darytis garsiam tam tikroje aplinkoje, sferoje“ vienu iš valentinių (fakultatyviuju) palydovų, kuris pagrečiui gali būti vartojamas su įnagininku, plg., Šalis garsėjo puošniu baroko sriLIUMI; Kai kurie kompozitoriai garsėjo ir KAIP SMUIKININKAI. “* Pagal Flaate (1999 10), funkciniu požiūriu kaip konstrukcijos, einančios greta savo derinimo daviklio ir kartu su juo užimančios vieną predikato argumento poziciją, 84 Daiktavardinės kaip konstrukcijos (ii) Antrinio (laisvojo) predikatyvo atveju — priežasties, tikslo ar atžvilgio reikšmės. Palikus nuošalyje lyginamosios reikšmės kaip predikatyvus, tenka konsta- tuoti, kad apie kaip konstrukcijas kaip būtinuosius predikatyvus iš principo nieko nepasakoma. Minėtuose lietuvių kalbos gramatikos darbuose nelygi- namosios kaip konstrukcijos iš esmės nėra aptariamos ir kalbant apie aplin- kybes. Remiantis tuo, kyla keletas klausimų: (i) Ar nelyginamosiomis kaip konstrukcijomis žymimi būtinieji predika- tyvai? (ii) Ar laisvajam daiktavardžio su kaip predikatyvui būdingos tik prie- žasties (panašiai kaip priedėliui) ir tikslo reikšmės? Jei ne — kokios dar? Ar laisvuoju predikatyvu einančioms daiktavardžio konstrukcijoms su kaip būdingos tik aplinkybinės reikšmės? (iii) Jei laisvajam daiktavardžio su kaip predikatyvui būdingos aplinkybi- nės reikšmės, ar aptariamos konstrukcijos nėra vartojamos kaip aplinkybės (plg. 1.1. (iii))? 3.2. Būtinosios daiktavardžio su kaip konstrukcijos 3.2.1. Veikiausiai mažiausiai abejonių kyla dėl kaip konstrukcijų kaip antri- nių būtinųjų predikatyvų statuso su tokiais percepcijos ar suvokimo veiks- mažodžiais, kaip: suprasti, suvokti, interpretuoti, postuluoti, apibūdinti ir pan., pvz.: (24) Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, t. y. iškvėpto oro, ATSISKYRIMĄ nuo kūno. (Cituojama pagal Sližienė 2004: 198.) (25) Šis žmogus iš savo grynai asmeniško mąstymo skurdo ir išganymo vargo filosofavimą suvokia KAIP RIZIKĄ, kai žmogaus dvasia pašaukiama egzistenciškai apsispręsti. KT. Kiek daugiau neaiškumų kyla dėl konstrukcijų su kaip interpretavimo tokio arba, Flaate terminais kalbant, adjacentiniai (daiktavardžio) kaip predikatyvai (vok. adjazente (substantivische) als-Pradikative) yra restriktyviniai. Kitaip sakant, daikta- vardinio junginio lygmeniu kaip predikatyvai yra restriktyviniai, arba — tradiciškai — jiems būdinga atžvilgio reikšme. Restriktyviniai predikatyvai apriboja (s1aurina) sakiniu reiSkiama predikaciją ir neretai, nepaisant jų kaip modifikatoriaus statuso, sakinyje negali būti praleidžiami. 85 LORETA VAIČIULYTE-SEMĖNIENĖ tipo sakiniuose, kaip (19)-(21). Nijolė Sližienė (1994: 183; 2004: 298) va- lentingumo požiūriu tokio tipo veiksmažodžiams, kaip dirbti, tarnauti ir pan., be vardininko, skiria įnagininku reiškiamą valentinį, t. y. predikato reikalau- jamą, aktantą. Tuo tarpu Axelis Holvoetas ir Aurelija Tamulionienė (2005: 135t; plg. Flaate 2007: 80; Hentschel 2006: 147t) sakinyje (19) vartojamą įnagininką (suprask, tuo pačiu ir kaip konstrukciją) laiko antriniu laisvuoju predikatyvu ir gretina jį su tokiomis konstrukcijomis, kaip (16).* Straipsnio autorė (dar plg. Vaičiulytė-Semėnienė, spaudoje, a) linkusi manyti, kad tam tikrą atliekamą funkciją reiškiantys veiksmažodžiai (vok. Funktionsverben) (dirbti, tarnauti, figiruoti*® ir pan.) reikalauja valentinio aktanto, žymimo daiktavardžiu, kuris nusako daikto (asmens) socialinę poziciją, užsiėmimą, darbinę veiklą, tam tikrą daikto (asmens) atliekamą ar daiktui (asmeniui) numatomą, priskiriamą funkciją ir pan. Laikantis požiūrio, kad būtinieji predikatyvai yra predikato valdiniai (t. y. jie yra predikato reikalaujami ir negali būti praleidžiami, nes sakinys tampa negramatiškas arba keičiasi pre- dikato reikšmė) (plg. Holvoet, Judžentis 2003; 2005; Flaate 2007: 81; 88) visgi derėtų pripažinti, kad tarp sakinio (= 19) Prof. A. Minkevičius nuolat dirbo kaip [...] redaktorius (/ redaktoriumi) ir Prof. A. Minkevičius nuolat dirbo esama pakankamai akivaizdaus reikšmės skirtumo.? Tas dažnai įnagininku žymimas valentinis aktantas kartais, regis, be didesnių reikšmės skirtumų gali būti pagrečiui vartojamas ir su kaip konstrukcija (plg. sakinį (26)) ar — vartojant kita reikšme — žymimas vien tik konstrukcija su kaip (plg. sakinius “ Teigiama (Holvoet, Tamulionienė 2005: 135), kad ,,nepaisant leksinių ribojimų nematyti pagrindo, dėl ko tokius įnagininkus turetume pripažinti veiksmažodžių valdomais būtinaisiais predikatyvais: nors su kai kuriais veiksmažodžiais šis įnagi- ninkas yra reguliariai vartojamas, jis nėra jų reikalaujamas“. Plg. Balkevičius (1998: 81): ,,Vardininkas su jungtuku kaip gali atstoti predikatinį įnagininką, kai šis žymi veiksmo metu trunkantį būvį arba kaip ankstesnio virsmo rezultatą, pvz., Vaškelis ir Jakaitis [...] dirbo kaip laisvai samdomi darbininkai; [...] būdvardis [žodžių junginyje] funkcionuoja kaip pažyminys“. ** Plg. figūruoti ,,buti, dalyvauti kur nors; būti dėmesio, svarstymų objektu“, pvz., figūruoti teisme liudininku (Keinys, red., 2000: 156). “* Plg. Sližienes (1994: 182) skiriamą atskirą dirbti reikšmę ,,ka nors daryti, veikti“, pvz., Jis dieną naktį dirba. Dar plg. Kaip vyriausiasis Lietuvos mokslų akademijos darbų biologijos mokslų serijos (C) redaktorius prof. A. Minkevičius dirbo nuolat, kur konstruk- cija su kaip gali būti suprantama kaip aplinkybinis (priežasties) predikatyvas. 86 Daiktavardines kaip konstrukcijos (27)-(28)). Kita vertus, reikia pripažinti, kad daiktavardinių kaip konstruk- cijų gali būti vengiama dėl jų nevienareikšmiškumo (dar plg. toliau). (26) Mokslas yra tarsi industrija, kurios kiekvienos rūšies specialistai tarnauja kar specializuotos gamybos TIEKEJAI (plg. ... specializuotos gamybos tiekėjais). KT. (27) Nebuvo ten nė kanalizacijos, todėl dovydiečiai kas rytą prieš duris išpildavo turinį statinės, kuri visiems tarnavo KAIP TUALETAS (*tualetu, bet: už tualetą). KT. (28) Laisvė yra nukreipta į vertybes, kurios, toli gražu nebūdamos iš- imtinis žmogaus kūrinys, jam tarnauja KAIP VADOVĖ, NORMA ir SANKCIJA. KT. 3.2.2. Atsiribojus nuo jungties predikatyvais einančių tipiškų lyginamosios reikšmės kaip konstrukcijų (plg. sakinį (29)), teigtina, kad likusioms to- kioms konstrukcijomis nėra būdinga reikšti pagrindinę predikaciją (plg. sa- kinį (30)) (kiek skirtingai Vaičiulytė-Semėnienė, spaudoje, a). Kitaip sakant, konstrukcijomis su kaip būdinga reikšti antrinius predikatyvus. (29) Sauliui sako: „Susitvarkyk vieną kartą, surimtėk, būk karp zmogus!® KT. (30) Sakai, jei [tu] nebūsi žuocuwmi (plg. ... žmogus), tai KIRMINU (plg. ... kirminas) būti nenori. Labai gražu, bet kas, tavo manymu, yra žmogus, jeigu Tu juo nesi? Kad būtum Zmocumi (plg. ... žmogus), argi būtinai reikia turėti ant kaktos užlipdytą ženklą, t. y. būti KURPIUM, INŽI- NIERIUM, KUNIGU ar MUZIKU (*kurpius, inžinierius, kunigas, muzikas)? KT. Bet tuomet gali kilti klausimas, kaip interpretuotinos kaip konstrukcijos to- kio tipo sakiniuose, kaip (31)-(34). (31) Mes įvedėm dar vieną instituciją ir dėl šios institucijos, aišku, čia buvo skubotai nubalsuota. Aš manau, kad ta institucija galėtų būti KAIP ministerijos PADALINYS. Na, sakykim, pakeltas iki departamento lygio, bet jau dabar tiek to. Vis dėlto mes darom vieną klaidą. KT. (32) Čia [Naujajame Testamente) jis [Kristus] yra KAIP IŠPILDYMAS viso to, ką Senojo Testamento apreiškimas per tūkstantmetę sklaidą buvo pradėjęs, paruošęs, pažadėjęs. KT. (33) A. BASKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu pasisakau prieš ypatingos skubos tvarką. (Salėje šurmulys) PIRMININKAS. Jūsų komitetas gali būti kaip papildomas komrrETAs. Du komitetai — Biudžeto 87 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMENIENĖ ir finansų ir Ekonomikos komitetas. Seimas turbūt neprieštarauja, kad būtų du komitetai. KT. (34) Turbūt Užsienio reikalų komitetas? (Balsai salėje) Ne Užsienio reikalų, o Valstybės ir teisės komitetas — KAIP PAPILDOMAS. Gerai. Ačiū. Sutarėm. KT. Jei, tarkim, sakiniuose (31)-(32) kaip konstrukciją galima būtų interpre- tuoti ir kaip lyginamąją, tai sakiniuose (33)-(34) vargu. Regis, aptariamo tipo sakiniuose vartojamos kaip konstrukcijos galėtų būti laikomos antri- niais predikatyvais. Tokiu atveju, žinoma, veiksmažodis būti turėtų būti su- prantamas ne kaip jungtis, bet kaip savarankiškos reikšmės veiksmažodis, o kaip interpretuojamas kaip dalelytė, kuriai būdinga „vien, tik“ ar „dar, be to“ reikšmė. 3.3. Fakultatyvios (nebūtinosios) daiktavardžio su kaip konstrukcijos 3.3.1. Laisvieji predikatyvai su kaip Pastaruoju metu tipologinėje literatūroje su vienu iš pagrindinio predikato argumentų susiję modifikatoriai — antriniai laisvieji predikatyvai (tradiciš- kai, tarininiai pažyminiai) — skiriami į rezultatyvus vs. nerezultatyvus (arba depiktyvus plačiąja prasme) arba į depiktyvus (siaurąja prasme), cirkumstan- cialus (angl. cirkumstantial) (toliau aplinkybinius predikatyvus) ir rezultatyvus (plačiau apie tai plg. Hentschel 2005, 2006; Holvoet, spaudoje; Irimia 2005: 23t; Schultze-Berndt, Himmelmann 2004: 3; Himmelmann, Schultze-Berndt 2005: 4, Hinterholz 2001: 100; Nichols 1981). Čia laikomasi siaurosios de- piktyvų sampratos, t. y. depiktyvai priešinami aplinkybiniams predikaty- vams ir rezultatyvams. Per daug nedetalizuojant minėtina keletas pagrindi- nių laisvųjų predikatyvų tarpusavio skirtumų. 3.3.1.1. Tipiškais laisvaisiais predikatyvais — depiktyvais — predikuoja- mas įvykis (subjekto ar objekto būsena) iš principo sutampa su pagrindi- niu predikatu reiškiamo veiksmo laiku (angl. temporal overlap, vok. zeitli- che Uberlappung / Koextension). Pavyzdžiui, sakinyje (= 23) Prasidedančius mokslo metus profesorius pirmą kartą sutinka kar LDK Gedimino ordino kava- LIERIUS depiktyvu reiškiamos daikto (asmens) būsenos (profesorius yra LDK 88 Daiktavardinės kaip konstrukcijos Gedimino ordino kavalierius) laikas ribojamas (galioja) pagrindinio predikato laiko intervalu (profesorius sutinka prasidedančius mokslo metus), plg. Kai pro- fesorius sutinka prasidedančius mokslo metus, jis tuo pačiu yra LDK Gedimino ordino kavalierius; sakinyje nieko nesakoma apie tai, ar profesorius yra LDK Gedimino ordino kavalierius prieš ar / ir po prasidedančių mokslo metų su- tikimo. Depiktyvas tikslina (precizuoja) informaciją apie vieną iš pagrindi- nio predikato argumentų (referentų) pastarojo veiksmo metu (profesorius ne šiaip sutinka prasidedančius mokslo metus, bet sutikdamas juos jis tuo pačiu pirmą kartą yra ir LDK Gedimino ordino kavalierius). Depiktyvas įeina į pa- grindiniu predikatu nusakomo veiksmo modalumo ir neigimo (angl. scope of negation) aprėptį, pvz., Pirmą kartą prasidedančių mokslo metų profesorius ne- sutinka kaip rektorius (t. y. pirmą kartą prasidedančius mokslo metus profesorius sutinka jau ne kaip rektorius) (dar plg. sakinius (9), (22)-(23)). Depiktyvai laiko, modalumo ir neigimo atžvilgiu priklauso pagrindiniam predikatui, yra veiksmažodinės frazės (vok. VP-interne) dalis. 3.3.1.2. Rezultatyvai taip pat yra veiksmažodinės frazės dalis, tačiau, skirtingai nei depiktyvo atveju, jais predikuojamas įvykis (būsena) yra pa- grindiniu predikatu nusakomo veiksmo išdava (arba rezultatas). Kitaip sa- kant, laiko atžvilgiu rezultatyvais nusakoma daikto būsena nesutampa su pagrindiniu predikatu reiškiamo veiksmo intervalu; rezultatyvu pasako- ma būsena būdinga daiktui pasibaigus pagrindiniu predikatu nusakomam veiksmui, pvz., Kiemas privažiavęs pilnas vežimų (cituojama pagal Valeckienė 1967: 105) (plačiau žr. Himmelmann, Schultze-Berndt 2005 ir ten cituoja- mą literatūrą; dar plg. Hentschel 2005; Holvoet, spaudoje). Atsižvelgiant į tai, kad rezultatyvus nėra būdinga žymėti daiktavardžio konstrukcijomis su kaip, toliau apie juos nekalbama. 3.3.1.3. Atsižvelgdamas į Johannos Nichols (1981: 18t) (bei kitų autorių darbuose) skiriamus cirkumstancialus®, Gerdas Hentschelis (2006) išplėtojo ir patikslino aplinkybinių predikatyvų (cirkumstancialų) tipus, jų skyrimo "Johanna Nichols (1981: 18t), aptardama rusų kalbos laisvuosius antrinius predika- tyvus (angl. free predicate nominals), juos skiria — grubiai tariant — į aplinkybinius ir neaplinkybinius (angl. circumstantial vs. non-circumstantial), kurių pirmieji apibrėžia- mi kaip ,,an actant not governed by the verb. Also adverbial, in relational grammar oblique or non-term* (Nichols 1981: 367) ir semantiškai toliau skirstomi į laiko, nuolaidos ir sąlygos; tuo tarpu antrieji (Nichols 1981: 19) — artimai susiję su būdo aplinkybėmis — žymi kiekį, kokybę, formą ir pan. 89 LORETA VAIČIULYTE-SEMENIENE kriterijus bei tarpusavio sąsajas. Aplinkybiniai predikatyvai, panašiai kaip depiktyvai, nėra rezultatyvai, bet, skirtingai nei depiktyvai, nejeina į pagrin- diniu predikatu reiškiamo veiksmo neigimo aprėptį (t. y. neigiamas pagrin- dinis predikatas, bet ne pats predikatyvas) (plg. Nichols 1981: 42); jie yra sakinio, o ne veiksmažodinės frazės, dalis (vok. VP-externe).** Aplinkybiniai predikatyvai, be laiko su pagrindiniu predikatu sutapties (plg. 3.3.1.1.), pa- pildomai reiškia, pagal Nichols (1981: 11, 18, 349), (i) laiką, (ii) nuolai- da, (iii) sąlygą ar (iv) priežastį (plg.: (i) rus. Resionkom on Zyl v Moskve; On provorovalsja KAkK KLADOVŠČIK; (ii) rus. On i sPJAščiJ ne mog zabyt' ob étom; (iii) rus. SrLApxiJ ėtot čaj vkusnyj; (iv) Kak PREDSTAVITEL"' svoej sredy on pital ljubov’ k francuzskoj kul'ture) (dar plg. Flaate 2007: 90; Hentschel 2006; Renz 2006: 46tt).** 3.3.1.4. Kaip jau minėta, lietuvių kalbotyroje įprasta kalbėti apie laisvuo- sius priežasties predikatyvus (plg. sakinius (2), (5), (13) — (14)). Jie dažni ir Kauno Tekstyne. Tačiau apie kitus aplinkybinius predikatyvus lietuvių kalbotyroje ne kas pasakyta. Tiesa, Balkevičiaus minima tikslo reikšmė vei- kiausiai siejama su tokio tipo sakiniais, kaip (15) ar (35). Apie priežasties ir tikslo reikšmes galima būtų kalbėti ir sakinyje (36): Be to, kad Ruželė yra Ildefonso draugas, jis buvo pasiskolintas ir dėl to, kad jis buvo mokslinis konsul- tantas ir / arba ...jis buvo pasiskolintas mokslinėms konsultacijoms. (35) Buožei mažametis reikalingas raArP pigi darbo JiGa. (Cituojama pagal Balkevičius 1963: 124.) (36) O kadangi profesorius Ruželė yra senas Ildefonso mokslo “Plg. Holvoet, Pajediene (2005: 97tt, 115), kur predikato ir sakinio aplinkybės (modifikatoriai) tarpusavyje skiriamos pagal tai, ar jos (ne)gali modifikuoti kalbos vienetus, neturinčius savarankiško sakinio požymių. Predikato aplinkybes ,,gali mo- difikuoti kalbos vienetus, kurie neturi savarankiško sakinio požymių (pvz., predikato aplinkybe meniškai gali modifikuoti laiko ir nuosakos požymių neturinčią struktūrą deklamuoti Maironio eilėraščius), o sakinio aplinkybės gali modifikuoti tik tokius kal- bos vienetus, kurie turi savarankiško sakinio požymius (pvz., galbūt gali modifikuoti deklamavo Maironio eilėraščius, bet ne deklamuoti Maironio eilėraščius)“ (Holvoet, Pajėdiene 2005: 115). “Plg, aplinkybinių predikatyvų raišką vokiečių ir lenkų kalboje in: Hentschel (2006). Pvz.: (i) Als Kind trug Peter eine Brille; (ii) Sogar als Artztin konnte Magda nicht helfen; (iii) Als Aperitif verdirbt mir Magenbitter den Appetit; (iv) Als Schwerverletzter liegt Paul auf der Intensivstation. Apie tokio tipo konstrukcijų kaip priedėlių (vok. Apposition) samprata plg. Schroeder (2003); Beckmann (1997: 164tt); Lawrens (1993). 90 Daiktavardinės kaip konstrukcijos draugas, tai buvo tučtuojau pasiskolintas iš „Greitosios“ kar mokslinis KONSULTANTAS (laikinai dargi sukuriant tokį etatą). KT. Kyla klausimas, ar lietuvių kalboje laisvaisiais kaip predikatyvais žymimos ir kitos tipologinėje literatūroje aptariamos aplinkybinės reikšmės. Dėl nuo- laidos aplinkybinių predikatyvų didesnių abejonių nekyla: neigiant teigiamą sakinį su laisvuoju priežasties ar tikslo predikatyvu, jis paprastai interpre- tuojamas kaip nuolaidos, plg. sakinį (14) Tokiu būdu kelionė į Vilnių Nebuvo pasirinkta kaip geriausia PRIEMONĖ (= nors tai ir buvo geriausia priemonė) nu- traukti tai pavojingai pažinčiai. Tuo tarpu neigiamas sakinys (36): Nors profe- sorius Ruželė yra senas Ildefonso mokslo draugas, jis visgi Nebuvo pasiskolintas iš „Greitosios“ KAIP mokslinis koNSULTANTAS grįstų kaip predikatyvo ryškesnę tikslo interpretaciją (skirtingai sakinyje (35)). Kauno Tekstyne randamas ir vienas kitas antrinis kaip predikatyvas, kuris galėtų būti interpretuojamas ir kaip sąlygos, plg.: (37) Romualdas Ozolas, Centro Sąjunga: „Į Lietuvą investicijos turėtų ateiti KAIP | padorią šALį“. KT. (37a) Jei Lietuva būtų (yra) padori šalis, tai čia turėtų ateiti ir investicijos. (37b) Kadangi Lietuva yra padori šalis, tai čia turėtų ateiti investicijos. Tačiau sąlygos predikatyvas nesunkiai įsivaizduojamas tokiame sakinyje: Gera būti nesuvaržytam jokių Karo tarnybos įstatymų. Kaip kariSkis negalėčiau nei streikuoti, nei viešai pasisakyti. Tai, kad kaip konstrukcijomis gali būti reiškiamas laiko predikatyvas rodo frazeologizmu virtęs kaip gyvas, plg. sakinį (38). Tačiau reikia pripa- žinti, kad lietuvių kalboje laiko reikšmės daiktavardžio kaip predikatyvų reta, plg. sakinius (39)-(40). Laikui reikšti įprasta pasirinkti pusdalyvinę būti konstrukciją ar šalutinį sakinį (plg., būdamas vaikas / kai buvau vaikas, daug sportavau), rečiau derinamuoju daiktavardžio linksniu žymimą laiko predikatyvą (plg., Vaiko tu manęs nepažinojai). (38) Visišką Anupro iš numirusiųjų prisikėlimą apvainikavo Julytės vestuvės. Tokios iškilmės dar neregėjo kar cyva Šilų kaimo publika, pradedant varvanosiais, baigiant apsamanojusiais seniais. KT. (39) Gyvenimas tai diktuoja. Bet nenorėčiau būti žmogumi, kuris 91 LORETA VAIČIULYTE-SEMĖNIENĖ atėjo teisti kitų. Dirbsime bendrą darbą ir žiūrėsime, kas ką sugeba. — Jus prisimename kaip Privatizavimo departamento vADovą. Dabar vyksta antrasis privatizavimo etapas. Kaip, Jūsų nuomone, jis turėtų plėtotis, kaip pasibaigti? KT.** (40) Lenkas jo neišdavė ir toliau nuėjo su kareiviais tikrinti kitų vagonų. Rafa laimingai pasiekė Berlyną, prisidėjo prie amerikiečių karių, vėliau kar samdytas KAREIvVIS vadovavo kovoms su komunizmu Afrikoje, didelę dalį savo gyvenimo paskirdamas kerštui už Lenkijos okupaciją. KT. 3.3.1.5. Taigi iš to, kas pasakyta, matyti, kad daiktavardžio kaip konstrukci- jomis gali būti žymimi depiktyvai ir aplinkybiniai (laiko, nuolaidos, sąlygos, tikslo, priežasties) predikatyvai. 3.3.2. Kaip konstrukcijos kaip aplinkybės Simonas Dikas Funkcinėje gramatikoje (1989; 1997) skiria keturis modifika- torių (arba, Diko terminais, satelitų (angl. satellites)), susijusių su predika- tu (t. y. aplinkybių), lygmenis. Pastarieji į branduolinę (angl. nuclear) sa- kinio predikaciją nejeinantys modifikatoriai sudaro apvalkalo (angl. core) arba išplėstinę (angl. extended) predikaciją (t. y. nepriklauso predikatui ir jo argumentams). Čia apsiribojama Diko skiriamais pirmojo ir antrojo ly- gmens modifikatoriais.“* Pirmojo lygmens modifikatoriai yra prototipiški **Schultze-Berndt, Himmelmann (2004: 42) tokio tipo pavyzdžius, kaip On pomnit menja gusarom, interpretuoja kaip depiktyvus. Autoriai (2004: 22) skiria 6 depiktyvų skyrimo kriterijus, kurių pirmasis apibrėžiamas taip: „it [the clause — L. V.-S.] con- tains two separate predicative elements, the main predicate and the depictive, where the event expressed by the depictive holds within the time frame of the event expressed by the main predicate (išskirta L. V.-S.)“ arba ,,depictives express a state that holds during the reference time of the event encoded by the main predicate” (2005: 4, dar t. p.: 18). „In the case of circumstancials, other semantic links are evoked in addition to the basic pure temporal overlap. Following Nichols, these ,,other semantic links“ could be classified as condition, consession and temporal® (Himmelmann, Schultze- Berndt 2005: 17). “ Trečiojo lygmens modifikatoriai yra propoziciniai arba, pagal Diką (1989: 252t; 1997: 297t) attitudinal satellites, kuriais reiškiamas kalbetojo dalykų padėties ver- tinimas. Kitaip sakant, tai yra modalines sakinio aplinkybės (plg. Hentschel 2005), pvz., Lammer, aš tave sutikau. Ketvirtojo lygmens modifikatoriai yra ilokuciniai (angl. 92 Daiktavardines kaip konstrukcijos (būdo, priemonės, kokybės ir pan.) su pačiu predikatu susiję modifikatoriai (vok. VP-interne Adjunkte), kurie modifikuoja arba specifikuoja pagrindiniu predikatu reiškiamą įvykį, arba, Diko (1989: 192t; 1997: 225t) terminais kalbant, branduolinės predikacijos (angl. nuclear predication) dalykų padėtį (angl. states of affairs (SoA)), pvz., Onutė šoka KAIP PLUNKSNELE. Tokie modifi- katoriai įeina į predikato neigimo aprėptį (plg. 3.3.1.1.). Antrojo lygmens modifikatoriai skiriami sakinio lygmeniu (vok. VP-externe Adjunkte); jais reiškiama dalykų padėtis vietos, laiko, rezultato, tikslo, priežasties ir pan. atžvilgiu (Dik 1989: 206tt; 1997: 243t), pvz., Jonas VAKAR VAKARE Susitiko su Onute KATEDROS AIkŠTEJE.“* Tokios sakinio lygmens aplinkybės, panašiai kaip aplinkybiniai predikatyvai (plg. 3.3.1.3.), yra už predikato neigimo aprėp- ties ribų. Nors straipsnyje nuošalyje paliktos lyginimo reikšmės kaip konstrukcijos, visgi tenka konstatuoti, kad tarp tokiomis konstrukcijomis sakinyje papras- tai žymimų būdo aplinkybių, t. y. pirmojo lygmens predikato modifikatorių, ir laisvųjų predikatyvų, nėra griežtos ribos, plg. sakinius (41)-(46). Tarkim, jei sakiniuose (41)-(42) kaip konstrukcija galėtų būti perfrazuojama: buvome sutikti taip, kaip sutinkami garbingi svečiai ar laiškelį saugojo taip, kaip saugotų brangiausią dovaną, tai ji, regis, mažų mažiausiai sakinyje (42) gali būti in- terpretuojama ir kaip priežasties predikatyvas: laiškelį saugojęs, nes tai buvo brangiausia dovana. Ir sakinys (43) yra nevienareikšmis: daiktavardžio kaip konstrukcija gali būti suprantama kaip lyginamoji (būdo) aplinkybė reikšme „puikiai“, plg. prisimename taip, kaip prisimintume gerą pamoką, arba ji gali tllocutionary satellites) (Dik 1989: 258t; 1997: 304tt) arba šnekos akto (plg. Hentschel 2006; Holvoet, Pajėdiene 2005: 95); jais modifikuojama ar specifikuojama šnekos akto ilokucinė vertė, t. y reiškiamas kalbėtojo komentaras šnekos akto atžvilgiu, pvz., ATVIRAI KALBANT, Jis yra nemandagus. Apie siūlomą aplinkybių (modifikatorių) skirstymą lietuvių kalboje plg. Holvoet, Pajėdienė (2005), ten pat žr. ir kituose lietuvių gramatikos darbuose pristatomą nuo- monių apžvalgą. Dar plg. išnašą 32. “Literatūroje (plg. Zifonun etc. 1997: 1122tt; Renz 2006" 11t) siūloma testų atskirų lygmenų modifikatoriams skirti. Pvz., pirmo ir antro lygmens modifikatoriams tarpu- savyje skirti naudojamasi taip vadinamu vok. Es ist der Fall, dafš..., angl. It is the case that..., lenk. To byto.. testu. Pvz., vok Sie legten sich friih schlafen; plg. Es war friuh der Fall, daf sie sich schlafen legten; lenk. Wcezešsnie potozyli sie spač; plg. Polozyli sie spac. To byto wczesnie. Bet: Twarz powoli nabierata barwy stroju; plg. * To bylo powoli, Ze twarz nabierata barwy stroju. 93 LORETA VAICIULYTE-SEMENIENE būti siejama su tai (t. y. „beržinės košės“ gavimu) kaip propozicija, būten įvykio komentavimu, plg. tai — „beržinės košės“ gavimas, arba musimas — buv gera pamoka. Kitaip sakant, pastaruoju atveju kaip konstrukcija yra derina ma su propoziciniu tai, o funkciškai yra laisvasis (priežasties) predikaty vas. Tuo tarpu, nepaisant derinimo su derinimo davikliu, daiktavardžio kair konstrukcija yra aplinkybė sakiniuose (44)-(45), kur kalbama apie augalt vartojimo būdą. Dėmesio vertas sakinys (46), kur, atsižvelgiant į skyrybą kaip konstrukcija iš pirmo žvilgsnio galėtų būti interpretuotina kaip tiksli. namoji būdo aplinkybė: ...jūs nuoširdžiai (KAip nuoširdžiai?), KAIP MOKSLININ: KAS, vedinas (t. y. vedamas — L. V.-S.) eksperimentatoriaus smalsumo, paversi mane savo mediumu. Teigiant tai, tuo pačiu būtų implikuotina mintis, kac nuoširdžiai (o tuo pačiu ir konstrukcija su kaip) yra susijusi su predikatu, t. y. yra būdo aplinkybė. Tai rodo ir tipiška aplinkybėms morfologiné raiške — žymėjimas prieveiksmiu. Tačiau funkciškai nuoširdžiai veikiau susijęs su subjektu (plg. jūs nuoširdus), nei su predikatu (plg. ?nuoširdus pavertimas, bet: jis nervingai kramtė nagus, plg. nervingas nagų kramtymas). Kitaip tariant. kalbamuoju atveju teigiama apie asmens būseną veiksmo metu, o ne ‘apie veiksmo atlikimo būdą. Tai grindžia ir su subjektu jūs derinama konstrukcija su kaip.“* Trumpai sakant, kalbamuoju atveju kaip konstrukcija yra veikiau laisvasis predikatyvas. Tokio tipo sakiniai leidžia kalbėti apie pereinamuo- sius atvejus ne tik tarp laisvųjų predikatyvų ir aplinkybių, bet ir apie galimą prieveiksmių sąsają tiek su predikatu, tiek su vienu iš jo argumentų (pagal Geuder 2002, oriented adverb”, arba šiuo konkrečiu atveju transparent (psy- chological) adverbs; plg. Renz 2006). (41) Paskutinė mūsų aplankyta įmonė — „Kėdainių grūdai“. Čia buvome sutikti kArP garbingi sveciar — su orkestru ir dainomis. KT. “Plg. tą patį sakinį su kitokia skyryba: Angkart aš įtikėjau, kad jūsų rūpestis mano aistra nebus retorinis, kad jūs nuoširdžiai KAIP MOKSLININKAS, vedamas eksperimentatoriaus smalsumo, paversit mane savo mediumu, kur kaip konstrukcija galėtų būti suprantama ir kaip priežasties predikatyvas. “ Plg. Geuder (2002: 10t; dar plg. t. p.: 209): „In view of the fact that the relation between e- and x-predicates is so systematic, it is conceivable that certain adverbs might share individual-related meaning components of their x-predicating cognates — maybe because they are derived from them. It is adverbs with this property that I call orientied adverbs. This is to say, this particular notion of „,orientation“ is always understood as orientation to an individual”. 94 Daiktavardines kaip konstrukcijos (42) Vytas rodė tą kelių sakinių laiškelį ir sakė, jog jį saugojęs KAIP brangiausią povaANą. Ir bičiulis teisus. Aš nesuskaičiuojamą aibę gavau analogiškų dovanų. KT. (43) Ieškokime gavusių „beržinės košės“. Ar labai pykstate ant savo tėvų, gavę nuo jų „beržinės košės“? — Kol karštas užpakalis. Vėliau prisimename KAIP gerą PAMOKĄ. KT. (44) Nuplautus varpučių šakniastiebius (150g) išvirti pasūdytame vandenyje, supjaustyti 2—3 cm ilgio gabaliukais, pakepinti riebaluose ir duoti KAIP GARNYRĄ prie keptos arba virtos mėsos. KT. (45) Varnalėšų šaknis galima valgyti žalias KAIP saLotAs (mažai skiriasi nuo gelteklės). Jauni lapai irgi vartojami KAP DARZOVE. Iš jų galima paruošti salotas, dėti į sriubas. Ruošiant salotas varna- lėšų lapus reikia 1-2 min. palaikyti karštame vandenyje, nuvarvin- ti....KT. (46) Angkart aš įtikėjau, kad jūsų rūpestis mano aistra nebus retorinis, kad jūs nuoširdžiai, KAIP MOKSLININKAS, vedinas eksperimentatoriaus smalsumo, paversit, kaip žadėjote, mane savo mediumu, vardan mano gerovės, ir padėsit išbristi iš nežinios. KT. Antrojo lygmens predikato modifikatoriais — aplinkybėmis — iš dalies galėtų būti priskiriamos tokio tipo kaip konstrukcijos, kaip sakiniuose (47) — (48), kur viena iš reikšmių būtų tikslo: vartojimo ar auginimo tikslas.*“ Be tikslo reikšmės, sakinyje (48) kaip konstrukcija veikiausiai gali būti suprantama ir kaip priežasties predikatyvas, plg. Gelsvė Lietuvoje auginama dėl to, kad yra prieskoninis augalas (plg. sakinį (42)). Tokie atvejai, kaip (48), funkciniu po- žiūriu lieka neaiškūs. Reikia pripažinti, kad kaip konstrukcijomis reiškiamų aplinkybių reta: daugeliu atveju dėl derinimo kaip konstrukcijos gali būti interpretuotinos ir kaip susijusios su vienu iš predikato argumentų. (47) Rašydamas apie germanus, sako, kad „jie renka rankomis dumblą, atseit durpes, džiovina jį, naudodamiesi daugiau vėju negu ** Plg, atvejus, kai kaip konstrukcija vartojama kaip tikslo reikšmės predikato valenti- nis aktantas, t. y. būtinasis predikatyvas, pvz., Tinka [žolės] profilaktinėms arbatoms, KAIP PRIESKONIS, patalpose žolynų kvapų imitacijai, orui aromatizuoti, žolių pagalvelėms, pirtyje, saunoje, aromatinėms vonioms, želdynuose (KT). Sližienė (2004: 328) tokio tipo sakiniuose su tikti ,,but1 kokiam reikalui geram, naudingam“ skiria tikslo naudininku ir / arba infinityvu reiškiamą aktantą. 95 LORETA VAIČIULYTE-SEMENIENĖ saule, ir išdžiovintą vartoja KAIP KURA valgiui gaminti ir nuo šiaurės vėjo nušiurpusiam kūnui šildytis“. KT. (48) Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Visas augalas stipriai kvepia, dekoratyvus. Gelsvė kilusi iš Azijos. Lietuvoje plačiai auginama KAIP prieskoninis Aucaras. Žaliava — lapai, šakniastiebiai ir šaknys. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių. KT. 4. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas pasakyta, aiškėja, kad nelyginamosiomis daiktavar džio kaip konstrukcijomis gali būti reiškiami antriniai — būtinieji ir laisvieji depiktyvai ir aplinkybiniai — predikatyvai ir aplinkybės. Konstrukcijomis st kaip labiau būdinga analitiškai žymėti antrinius predikatyvus. Tai teigiant atrodytų, jog tuo pačiu implikuojama mintis: tas pat morfosintaksinis žymė: jimas būdingas skirtingoms gramatinėms funkcijoms ir / arba reikšmėms pasakyti. Viena vertus, — taip, kita vertus, morfosintaksiniu požiūriu gali- ma kalbėti apie daugiau ar mažiau atskiriems antriniams predikatyvams it aplinkybėms tipišką (būdingą) ir tuo pačiu tarpusavyje besiskiriančią raišką. Atsižvelgiant į Hentschelio skiriamas dvi — predikatyvų hierarchiją piri (t. y. jungties) (DAIKTAVARDŽIO) PREDIKATYVAS < ANTRINIS PREDIKATYVAS (< DEPIK- TYVAS < KOMPLEMENTAS) (Hentschel 2005) (pagal kurią, kuo dešiniau hierar- chijoje skiriamas predikatyvas, tuo dažnesnis daiktavardžio įnagininkas) ir preliminarią antrinių predikatyvų sintaksinio ir semantinio įtraukimo (vok. syntakto-semantische Einbindung) į pagrindinę predikaciją hierarchiją (Hentschel 2006: 172) KOMPLEMENTAS < DEPIKTYVAS < APLINKYBINIS LAIKO PREDIKA- TYVAS < APLINKYBINIS SĄLYGOS PREDIKATYVAS < APLINKYBINIS PRIEŽASTIES PREDIKATYVAS (pagal kurią, kuo dešiniau hierarchijoje skiriamas predikatyvas, tuo mačiau jis įtrauktas į pagrindinę predikaciją) — hierarchijas ir remiantis lietuvių kal- bos duomenimis bei analize (dar plg. Vaičiulytė-Semėnienė, spaudoje, a, b; Holvoet, spaudoje), galima būtų teigti: kuo mažiau antrinis predikatyvas yra įtrauktas į pagrindinę predikaciją, tuo būdingiau jį žymėti analitiškai — kalbamuoju atveju daiktavardžio kaip konstrukcija. Konkrečiau kalbant, hie- rarchijos KOMPLEMENTAS < DEPIKTYVAS < APLINKYBINIS PREDIKATYVAS atžvilgiu laiko predikatyvai yra tarpiniai tarp tipiškų veiksmažodinės frazės (VP-interne) ir sakinio (VP-externe) predikatyvų: pagal savo morfosintaksinį žymėjimą (pavieniu derinamuoju linksniu ar kaip konstrukcija, plg. sakinius (38) — 96 Daiktavardines kaip konstrukcijos (40)) jie susiję tiek su depiktyvais, tiek su kitais aplinkybiniais (sąlygos, priežasties ir pan.) predikatyvais, žymimais tik kaip konstrukcijomis. Kita vertus, hierarchijos viduje skiriami depiktyvai gali būti žymimi panašiai tiek kaip komplementai, tiek kaip tie patys aplinkybiniai (laiko) predikatyvai ar aplinkybės. Tai teigiant visų pirma turima omenyje žymėjimas įnagininku. Jei įnagininku būdinga reikšti daiktavardžio komplementus, tai depiktyvų atveju jis yra tuo būdingesnis, kuo mažiau tipiškas depiktyvas yra reikšmės požiūriu (apie tai plačiau plg. Vaičiulyte-Semėnienė, spaudoje, b ir ten ci- tuojamą literatūrą). Kita vertus, įnagininku žymimi daiktavardžio depiktyvai (ypač mažiau tipiški, pvz., kiekio, būdo ir pan.) dėl savo reikšmių su (kiekio, būdo ir pan.) aplinkybėmis bendrumo persikloja su paprastai įnagininku žymimomis aplinkybėmis. Tas pat pasakytina ir apie galimą kaip konstrukci- jomis reiškiamą depiktyvų ir aplinkybių sanklodą. Taigi laikantis nuomonės, kad tarp antrinių predikatyvų ir aplinkybių nėra griežtų ribų tiek funkciniu, tiek morfosintaksiniu požiūriu, galima būtų teigti: kuo labiau antrinis predi- katyvas yra įtrauktas į pagrindinę predikaciją, tuo būdingesnis jam žymėji- mas pavieniu „grynu“ linksniu, neatmetant atskiro linksnio (derinamojo ir / arba įnagininko) ir / ar analitinio žymėjimo kaip morfosintaksinių variantų“ ar opozicinio vartojimo atvejų. ŠALTINIAI KT Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kompiuterinės lingvistikos centro dabartinės lietuvių kalbos tekstynas: http://donelaitis.vdu.lt. LITERATŪRA Aarts, B. 1995: Secondary predicates in English. In: Aarts & Meyer, eds., 1995, 75-101. ** Morfosintaksiniai variantai suprantami, pagal Hentschel (1992; 2001): morfosintaksi- niai varantai — tai vienoje fiksuotoje struktiirinéje pozicijoje, kuri susijusi su ta pačia situacijos perspektyva, vartojamos dvi (mažiausiai) to paties semantinio argumento skirtingos morfosintaksinės formos, galinčios viena kitą pakeisti be reikšmės skirtu- mų. Tada vieno iš linksnių pasirinkimas priklauso nuo stilistinių, pragmatinių ir pan. niuansų. 97 LORETA VAICIULYTE-SEMENIENE Aarts, B. & Ch. F. MEYER, eds., 1995: The Verb in Contemporary English. Theory and description, Cambridge: Cambridge University Press. AmBRazas, V., red., 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ANDERS, S. & G. HenTscHEL 2006: Zur Syntax und Semantik polnischer Phrasen mit jako und substantivischer Erganzung im Vergleich zu deutschen als. In: I. BoBRowski & K. Kowarix, red., Od fonemu do tekstu. Prace dedykowane Profesorowi Romanowi Laskowskiemu. Krakow: Lexis, 223-228. BaLkevicius, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. BArkEvičius, J. 1998: Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BECKMANN, F. 1997: Untersuchungen zur Grammatik der Adjunkte. Berlin etc.: Walter de Gruyter. (Studia Linguistica Germanica, 44.) Boeper, W. & G. HeENrscner, Hrsg., 2001: Variierende Markierung von Nominalgrup- pen in Sprachen unterschiedlichen Typs. Oldenburg: IBIS. (Studia Slavica Olden- burgensia, 4.) CoRBETT, G. G. 1998: Agreement in Slavic. www.indiana.edu/~slavconf/linguistics/—corb.pdf CoRBETT, G. G. 1999: Introduction. In: Agreement [Special issue of] Folia Linguistica 33 (2), 103-107. CorserT, G. G. 2001: Agreement: terms and boundaries. www.surrey.ac.uk/LIS/ SMG/-projects/agreement/Papers/texas. pdf Dik, S. 1989: The Theory of Functional Grammar 1, Berlin etc.: Mouton de Gruyter. Dik, S. 1997: The Theory of Functional Grammar 2, Berlin etc.: Mounton de Gruyter. FEHRMANN, D. 1994: Sekundarpradikativische Strukturen im Polnischen. Wiener Slawistischer Almanach 33, 83-117. FLAATE, I. 1999: PRO-blematische als-Pradikative im Deutschen. In: Nordlyd: Tromso University working papers on language and linguistics 27, 1-23. 98 Daiktavardinės kaip konstrukcijos FLaAATE, I. 2007: Die „als“-Pradikative im Deutschen. Eine syntaktisch-semantische analyse. Tūbingen: Stauffenburg Verlag. (Studien zur deutschen Gramma- tik, 71.) GEuDER, W. 2002: Oriented Adverbs. Issues in the Lexical Semantics of Event Adverbs. http://deposit.ddb.de/cgi-bin/dokserv?idn =964908301 http://w210.ub.uni.tuebingen.de./dbt/volltexte/2002/546/index.html http://w210.ub.uni.tuebingen.de./dbt/volltexte/2002/546/pdf/geuder- oriadver bs.pdf HenTscHEL, G. 1992: Konstanten der Kasusvariation. Zum Wechsel zwischen Nominativ und Instrumental sowie zwischen Akkusativ und Genitiv im Russischen. Gottingen. (Habilitacinio darbo rankrastis.) HentscHEL, G. 2001: On defining ,, variable marking“ or „marking variation with nominal groups“. In: Boeder & Hentschel, Hrsg., 2001, 15-28. HentscHeL, G. 2005: Morphosyntaktische Markierung sekunddrer Pradikate. (Rank- rastis.) HentscHeL, G. 2006: Zur Klassifikation sekundarer Pradikate am Beispiel von als-Phrasen des Deutschen und jako-Phrasen des Polnischen. In: Slavistische Linguistik, 2005, Miinchen (spaudoje). HiMMELMANN, N. P. & E. Scuurrze-Bernot 2005: Issues in the syntax and semantics of participant-oriented adjuncts: An introduction. In: HiMMELMANN & ScHULTZE- BernpT, eds., 2005, 1-67. HiMMELMANN, N. P. & E. Scuurrze-BernpT, eds., 2005: Secondary predication: The typology of depictives. Oxford: Oxford University Press. HinTerHOLZ, R. 2001: Semantic contraints on case assigment in secondary adjectival predicates in Russian. In: G. JAGer, A. STriGIN, CHR. WILDER & N. NING ZHANG, eds., Papers on predicative contructions. ZAS Papers in Linguistics 22 (5), 99-112. Howvoer, A. 2003: Laisvieji predikatyvai ir jų sintaksiniai ryšiai. In: Howvoer & JubpZenTis, red., 2003, 67-78. HoLvoeT, A. spaudoje: Secondary predicates in Baltic. In: W. Bogner, G. HENTSCHEL & CH. ScHRODER, eds., Aspects of Secondary Predication (spaudoje). 99 LORETA VAIČIULYTE-SEMĖNIENĖ HorvosrT, A. & A. TAMUuULIONIENEĖE 2005: Antriniai predikatyvai. In: HoLvoer & MIKULSKAS, red., 2005, 117-172. Howvoet, A. & J. PasiĖnisNė 2005: Aplinkybės ir jų tipai. In: HoLvoer & MIKULSKAS, red., 2005, 93-116. HorvoET, A. & A. JupzenTtis 2003: Sintaksinių ryšių tipai. In: HoLvorErT & JUDZENTIS, red., 2003, 11-35. Howvoer, A., & A. Jupzentis 2005: Sintaksinės priklausomybės tipai: papildymai ir patikslinimai. In HoLvoer & Mikurskas, red., 2005, 11-35. HorvoeT, A. & A. JupzenTis, red., 2003: Sintaksiniy ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 1.) HowvoEer, A. R R. MikuLskas, red., 2005: Gramatiniy funkcijų tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 3.) Irim1a, M.-A. 2005: Types of secondary predication. Toronto Working Papers in Linguistics 25, 20-29. KazLauskas, J., LAIGONAITE, A., UrsuTis, V., red., 1961: Dabartinė lietuvių kalba. Vilnius: Valstybinė politines ir mokslinės literatūros leidykla. Keinys, S., red., 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir encik- lopedijų leidybos institutas. LasuTis, V. 1998: Lietuvių kalbos sintakse. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lawrens, B. 1993: Apposition. Begriffsbestimmung und syntaktischer Status. Tubingen: Gunter Narr Verlag. (Studien zur deutschen Grammatik, 44.) Nicnors, J. 1978: Secondary predicates. In: Berkeley Linguistic Society 4, 114-127. Nicnors, J. 1981: Predicate nominals. A partial surface grammar of Russian. Berkeley etc.: University of California Press. (University of California Publications — Linguistics, 97.) Renz, M. 2006: Partizipantbezogene Adverbien im Polnischen. Oldenburg, Magister- arbeit. 100 Daiktavardines kaip konstrukcijos ScHroeDER, Chr. 2003: Depiktive im Sprachvergleich Deutsch-Tiirkisch. Eine kontrastiv- typologische Analyse. Wiesbaden [spaudoje; pasirodys Turcologica serijoje] ScuuLTzE-BERNDT, E., N. P. HIMMELMANN 2004: Depictive secondary predicates in cross-linguistic perspective. In: Linguistic Typology 8, 59-131. SirTAUTAS, V. 1981: Sakinio dalys. Kaunas: Šviesa. SLIŽIENE, N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas I, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. SuiZIENE, N. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas II (1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. SLIŽIENĖ, N. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas II (2), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Urvypas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Vilnius: Mokslas. VAIČIULYTE-SEMENIENE, L. spaudoje, a: Die morphosyntaktische Markierung substan- tivischer sekundarer Pradikative im Litauischen. In: W. BornER, G. HENTSCHEL & CH. ScHRODER, eds., Aspects of Secondary Predication. VAIČIULYTE-SEMENIENE, L. spaudoje, b: Depiktyvy semantiniai tipai ir ju morfosin- taksinis žymėjimas. Baltu Filologija. VALECKIENE, A. 1967: Predikatyvinis pažyminys kaip atskira sakinio dalis. Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 97-116. ZIFONUN, G. et al. 1997: Grammatik der deutschen Sprache, Berlin etc.: Walter de Gruyter. ŽUKAUSKAITE, J. 1961: Kaip vartojimas jungiamuoju žodžiu ir jungtuku. In: J. Kaz- LAUSKAS, A. LaAiGoNAITE, V. Ursuris, red., Dabartinė lietuvių kalba, 961, 217- 278. Loreta Vaiciulyté-Semenienée Lietuviy kalbos institutas P, Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 101