Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVII
(2007),
17
-
44
Lie u iy
kalbos
a gumen y
aiskos
al e nacijos
i
aplikacinés
g ama ikos
p iemonés
joms
aiskin i
Ski iama
Sebas ianui
Saumianui
(191
6-2007)
a min i
K isTINA
LENARTAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
This
a icle
deals
wi h
he
no ion
o
al e na ion
in
he
domain
o
a -
gumen
ealisa ion
o
dia hesis.
A
wo king
de ini ion
is
o e ed,
and
a
su ey
is
gi en
o
he
mos
cha ac e is ic
ins ances
o
his
phenomenon
in
Li huanian.
A
numbe
o
impo an
app oaches
o
his
subjec ,
includ-
ing
hose
o e ed
in
he
adi ion
o
Li huanian
g amma ,
a e
discussed.
Finally,
a
new
app oach
o
Li huanian
al e na ions
and
hei
posi ion
in
he
Li huanian
language
sys em
is
p oposed
wi hin
he
amewo k
o
Applica i e
G amma .
1.
IZANGA
Su
uo
pa iu
eiksmaZodziu
ealizuojamos
ski ingos
dia ezés
lie u iy
i
uz-
sienio
ling is y
y inéjamos
jau
ne
iena
desim me j.
Jei
pas a ujy
da buose
ap a iamasis
eiSkinys
u i
isuo inai
p ipazin a
pa adinima
i
y a
pasiiily a
ne
iena
j ai iy
Sio
eiSkinio
a eju
in e p e a imo
galimybé,
ai
lie u iy
y inéjimuose
a gumen y
aiskos
al e nacijos
a ejai
ap a iami
ik
agmen-
idkai
g e a
ki y sin aksés,
sin aksinés
seman ikos
a
leksinés
seman ikos
p obleminiy
eiSkiniy'.
Tad
Sis
s aipsnis
i
ski as
apz elg i
Zymesniems
‘Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
jungluma
y inejanéios
i
daugiausia
a gumen u
al e nacijos
a ejus
minéjusios
N.
Slizienés
da buose
ap a iamasis
eiSkinys
pagal
y imo
po eikius
daZnai
i
aiskinamas,
i
adinamas
ski ingai:
ienu
kai
ku iy
eiksmazodziy
leidziamas
j ai uojan is
subjek o
a iesioginio
objek o
ealiza imas
adinamas
subjek inimu
i
objek inimu
(plg.
Roziy
kelmai is
uZaugs
didziu
medaidwu
17
K is ina
LENARTAITE
lie u iy
kalbos
a gumen y
aiskos
al e nacijos
a ejams
bei
kai
ku ioms
dél
Sio
ei8kinio
in e p e a imo
kylan¢ioms
p oblemoms:
pi miausia
siekiama
apib é2 i
ei8kinio
u ini,
iSski i
i
ap a i
yskesnius
a gumen y
aiskos
al-
e nacijos
ipus;
lie u iy
y inéjimy
i
uZsienio
eo iniy
koncepcijy
pag in-
du,
pasi elkus
aplikacinés
g ama ikos
p iemones,
supazindin i
su
da
iena
al e nuojanéiu
kons ukcijy
aiskos
mechanizmo
ap a’ymo
i
aiSkinimo
ga-
limybe
bei
as i
i iamojo
eiSkinio
ie a
kalbos
sis emoje.
i
IS
o%iy
kelmaidio
uzaugs
didis
medai is;
Mo ina
u&uese
s alq
(su)
bal u élai e
s al iese
i
Mo ina
u& iesé
an
s alo
bal u élai e
s al iese)
(Sliziené
1980:
95-101),
ki u
objek o
aigkos
al e nacijos
a ejais
akcen uojamas
o
pa ies
eiksmazodzio
galéjimas
a lik i
ski ingas
signi ikacines
unkcijas
a ba
os
pacios
si uacijos
ki oks
signi ikacinis
in-
e p e a imas,
nuo
ku io
i
p iklausan i
ski inga
eiksmazodiio
sin aksiné
a osena
(Sliziené
1978:
117);
del
ski ingo
os
paéios
si uacijos
seman inio
in e p e a imo
a si anda
sakimiai,
ku iy
d i
labai
a imos
eikSmes
u i
ski ingai
ealizuo us
a gu-
men us,
adinami
pe i azémis
(Sliziene
1994:
50-51);
subjek o
aiskos
al e nacijos
a ejai
adinami
kon e sinemis
pe i azémis,
i
ju
signi ikacinia
ski umai
esa
susije
ik
su
eiksmazZodzio
sin aksinio
alen ingumo
ski umais,
.
y.
si uacijos
daly iai
abiem
a ejais
ienodai
seman igkai
in e p e uojami,
ski inga
poziii j
j
juos
lemia
ai,
kad
a dininkas
iename
sakinyje
a i inkas
iena
p edika o
a gumen a,
o
ki a-
me
-
ki a.
Tokiy
kon e siniy
pe i aziy
san ykis
esas
a imas
ak y iniy
i
pasy iniu
kons ukcijy
san ykiui
(plg.
k amai
apaugo
k an us
i
k an ai
apaugo
k imais)
(Sliziené
1994:
52).
Objek o
aiSkos
} ai a imas
A.
Hol oe o
aiSkinamas
kaip
sluoksniuo os
ak-
ualiosios
skaidos
sug ama in a
al e na y i
an inés
emos
pasi inkimo
galimybé
(plg.
pado anojo
mokin ams
knygy
:
apdo anojo
mokinius
knygomis;
p ipylé
a ba os
j
puodukus
:
p ipylé
puodukus
a ba os)
(Hol oe
2003:
86-87).
A.
D uk einis
eigia
okiose
kons-
ukcijose,
kaip
an ai
klo i
Siaudus
an
s ogo
-
klo i
Siaudais
s ogq,
dél
eiksmazodzio
eik3més
pasikei imo
loka y u
i8 eikS a
a gumen a
pasislenkan j
j
eiksmaZodziui
a imesne
pozicija
bei
pasikei¢ianéia jo
aiska
—
aip esan i
neu alizuojama
linksnio
eikimé.
O
eiksmazodizio
eikime
pasikei usia
dél
papildomo
p asminio
komponen-
o
- holis inés
semos,
Zyminéios,
kad
eiksmas
susijes
su
isu
daik u
a ba
kad
daik as
esas
isiskai
o
eiksmo
apim as.
VeiksmaZodiné
leksema
p isidéjus
holis inei
semai
ampan i
apibend inan i
leksemos
be
a i inkamos
semos
a z ilgiu,
odél
okiose
kons-
ukcijose
a p
eiksmaZodiniy
leksemy
(ka u su jy
p iklausomaisiais
komponen ais)
susida a
p i a inés
opozicijos
san ykiai
—
apibend inanéioji
leksema
galin i
keis i
konk e esne
pas a osios
kons ukcijoje
(igaudama
i
a i inkama
eikSme)
(D uk einis
1985:
56-58,
128-129).
Da
dél
al e naciniy
s uk a y
san ykio
iena
ki os
a z ilgiu:
esa
iena
jy
iesiogiai
pe eikian i
si uacijos
aidmenis, o
ki a
odan i
ki okia
sakinio
suda y ojo
pasi ink a
si uacijos
daly iy
san ykiy
in e p e acija
(pe spek y a).
Dél
i ai iy
p edika o
i
isos
s uk i os
pasikei imu,
nus a omy
g e inan
os
pacios
si-
uacijos
ski ingas
in e p e acijas,
s uk d os
galimos
laiky i
iena
pag indine,
ki a
~
iS es ine
(a i inkamai
ski s omos
i
y
s uk i y
a gumen y
seman inés
unkcijos)
(D uk einis
2007:
27,
12-14).
18
Lie u iy
kalbos
a gumen uy
ai3kos
al e nacijos
2.
REISKINIO
SAMPRATA,
APREPTIS
IR
PAVADINIMAS
Tai,
kad
nebu o
ap a iamojo
eiskinio
padé ies
lie u iy
kalbos
sis emoje
i8samiy
y imy,
liudija
i
ak as,
kad
ne i ima
ne
ik
sa o
Siam
eiSkiniui
pa adin i
inkamo
e mino,
be
i
a p au inis
j ai ius
a gumen y
ai’kos
a ija imo
ipus
apiman is
al e nacijy
pa adinimas
lie u iskuose
da buose
p ade as
aiky i
isai
neseniai
(Z .
D uk einis
2007:
13).
Sp endZian
i§
e -
mino
a ojimo
uzZsienio
ling is y
da buose,
aki aizdu
ji
su okiama
ski in-
gai:
pla esne
i
siau esne
p asmémis.
Tad
pi miausia
apib éZ inas
eiSkinio
u inys:
nus a y ini
jo
biidingiausi
b uoZai,
o
pagal
ai
i
jam
p iski ini
a
nuo
jo
a ibo ini
j ai uoja
aiskos
a ejai.
2.1.
Tu bi
ySkiausias
lie u iy
i
ki y
kalby
al e nuojanéiy
kons uk-
cijy
poZymis
—
pa a
/
pe i as i8kumas:
i iamosios
dia ezés
al e nacijos
kons ukcijos
i§
logikos*
( eiginiy
eisingumo)
pozicijy
e in inos
ne kaip
ek i alen¢ios
(plg.: jei
iesa,
kad
a nénai apkibo
Se muksnj,
ai
iesa,
kad
Se muksnis
apkibo
a nénais,
i
jei
iesa,
kad
Se muksnis
apkibo
a nénais,
ai
iesa,
kad
a nénai
apkibo
Se muksnj,
.
y.
nus a omas
d iejy p edika iniy
s uk éi y
lygia e umas:
R(x,
y)
~
R‘(y, x)).
Ne
isada
pakankamai
ySkis
i
kons ukcijy
eikSmiy
papildomi
niuansai
(Siuo
poziii iu
daugelio
y iné-
oju
i8ski iamos
adinamosios
loka y ines
al e nacijos,
ku
daznai
iendés
kons ukcijos
eik’mé
igyja
papildoma
(holis ine
-
eiksmo
/
po eikio
isi8-
ko
apémimo)
sema),
be
o,
daugelio
al e nacijoms
p iski iamu
kons ukcijy
po y
y a
ienoda
leksiné
sudé is.
Pozi is
j
i iamujy
kons ukcijy
pa a
/
pe i as i8kuma
bei
jo
e inimas
p iklauso
i
nuo
o,
koks
eo inis
modelis
pasi enkamas
Siam
eiSkiniui
aiSkin i.
Nuo
g ama inés
koncepcijos
p iklauso
i
ki o,
bene
eikSmingiausio,
ap a iamujy
a ejy
aspek o
—
eiksmazodzio,
su
ku iuo
suda omos
a i inkamos
kons ukcijos,
aidmens
al e nuojan iy
kons ukcijy
a si adimo
p ocese
i
jo
eik’més
( a
pa i
a
d i
ski ingos)
—
e inimas,
ku is,
sa o
uoZ u,
aip
pa
u i
j akos
i
kons ukcijy
pe i as-
iSkumo
klausimui.
?
Loginé
eikime
cia
nepainio ina
su
g ama ine
(s uk i ine)
eikSme:
s uk i iné
al e nuojané1y
kons ukcijy
eikime
isada
ski inga,
plg.
sakiniuose
a.
a nenai
apkibo
Se muksnj
i
b.
Se muksnis
apkibo
a nénais
p edika o
loginé
eikSmé
—
anzi-
y us
p edika as:
eiksmo
p adinis
a8kas
y a
a nenai,
o
galinis
akas
—
Se mukénis,
b
sakinio
p edika as
logikoje
laiky inas
a
sakinio
anzi y aus
p edika o
kon e sia,
aéiau abiejy
sakiniy
p edika y
s uk i ines
eikémes
y a
ski ingos:
a
—
anzi y us
p edika as,
b —
in anzi y us.
19
K is INA
LENARTAITE
Tad
pasiai8kin inas
ski ingy
eo iniy
modeliy
poZii is
j
ipimus
aspek-
us.
G e a
ki y
sin aksés
i
sin aksinés
seman ikos
eiSkiniy
i
a gumen y
ai8-
kos
al e nacijas
i ian¢ias
eo ijas
galima
ski s y i
j
okias,
ku ios
pi menybe
eikia
s uk i os
pokyéiy
analizei,
i
okias,
ku ios
pi miausia
o ien uojasi
j
kons ukcijy
eik’mes
bei
jy
pokydius.
IS
pi myjy
labiausiai
miné ini
ans-
o macinés
i
eliacinés
g ama iky
a s o y
y imai,
M.
Bake io,
D.
R.
Dow y
i
R.
S.
Jackendo o
da bai*.
Apibend in i
pas a ujy
y imy
ezul a ai
a -
gumen y
aiSkos
al e nacijos
bei
ki iems
a imiems
eiSkiniams
p iski ia
Sias
ypa ybes:
al e nuojan ys
eiksmazodZiai
eigiama
u j
iena
i
a
pa¢ia
®T ans o macinéje
g ama ikoje
nus a y as
ak y iniy
i
pasy iniy
kons ukcijy
san ykis
p i aiky as
i
angly
kalbos
da y o
bei
loka y o
al e nacijoms
ai’kin i:
al e nuojan is
eiksmazodis
u js
ik
iena
a gumen y
p ojekcija
sin akséje,
an oji
a gumen y
ealizacija
ans o macijos
bidu
esan i
i8 edama
i8
pi mosios.
Reliacineje
g ama ikoje
i
ak y iniy
—
pasy iniy,
i
da y o
bei
loka y o
al e nacijy
san ykiai
kaip
pama iniy
su i8 es inémis
y a
apib éziami
pe
g ama iniy
unkcijy,
kaip
p imi y u,
kei imo
aisykles
( aisykles
apima
p edika o
a gumen y
g ama iniy
unkcijy
ki ima,
be
ne
pa ies
p edika o).
M.
Bake io
neo ans o macinio
i iamujy
eiskiniy
anali-
zés
modelio
a spi ies
askas
y a
p ielaida,
kad
da y o
al e nacijos
i
jy
a i ikmenys
ki ose
kalbose
esandios
, ema inés
pa a azés‘,
.
y.
u ingios
a
pacia
eiksme.
Si
al e nuojandiy
kons ukciju
sa ybé
g indziama
e a
p isky imo
ieno és
hipo eze
(Uni o mi y
o
The a
Assignmen
Hypo hesis,
UTAH):
iden i3ki
elemen y
ema iniai
san-
ykiai
y a
ep ezen uojami
y
elemen y
iden isky
s uk i iniy
san ykiy
gilumos
s uk-
ii os
lygmeniu
—
ad
abiem
kons ukcijom
p iski iama
iden i’ka
gilumos
sin aksiné
s uk ii a.
S a bus
aidmuo
éia
enka
i
mo osin aksei:
kai
ku iose
kalbose
ienos
18
al e nuojanéiy
kons ukcijy
eiksmazodzio
p isijungiama
aikomoji
mo ema,
(p z.,
éige a
(chichewa)
kalbos
i -
a iksas)
leidzian i
papildoma
a gumen a,
daZniausiai
iksla
(goal)
a ba
bene ak y a,
ealizuo i
kaip
iesiogini
objek a.
Sio
eo inio
modelio
ikumai:
neaisku, kaip
i e inamas
ema inis
pe i as iskumas,
—
u é y
bi i
iksliai
apib éz a,
kokiu
biidu
d iem
sakiniams
nus a omas
iden iskas
eiksmaZodzio
i
jo
a -
gumen y
seman inis
san ykis;
jei
e a
hipo eze
i
galima
aiky i
kai
ku iems
al e na-
cijy
a ejams
(p z.,
da y o
al e nacijoms),
ai
loka y o
al e nacijy,
ku ioms
daugelio
y éjy
p ipazjs ami
eik$miy
ski umai,
uo
bidu
paai8kin i
nemanoma.
Ano
D.
R.
Dow y,
angly
kalboje
subjek o
i
objek o
pa inkimas
p iklauso
nuo
a gumen ams
galimy
p iski i
agen o
i
pa ien o
p o o ipiniy
aidmenuy
(P o o- ole)
pozymiu:
a gumen as,
u js
daugiausia
agen o
p o o ipiniy
poZymiu,
pasi enkamas
subjek u,
o
as,
ku iam
galima
p iski i
daugiausia
pa ien o
p o o ipimy
pozymiy
—
objek u.
Jei
né
ienas
a gumen y
ne u i
pakankamai poZymiy
bi i
iena eikémi8kai
paski as
subjek u
a
objek u,
leidziami
a ijuoja
a gumen y
aiskos
a ejai.
R.
S.
Jackendo as
eigia
iena
i
a
pacia
leksines
seman ikos
ep ezen acija
leidzianéia
d i
ski ingas
sin aksines
ealizacijas.
Pasak
jo,
al e nacijos
apsk i ai
galimos
del o,
kad
leksinés
seman ikos
ep ezen acijoje
am
ik a
pozicija
a gumen o
ealizacijos
a z ilgiu
y a
nep i alomai
Zymé a
(Le in
&
Rappapo
Ho a
2005:
196-205).
20
Lie u iy
kalbos
a gumen y
ai8kos
al e nacijos
eiksme
abiem
aigkos
a ejais;
al e nacijos
esancios
pag is os
aisyklémis,
apib ézianciomis
d iejy
mo osin aksiniy
ealizacijy
a si adima,
be
o,
ie-
nas
aiskos
a ian y
daznai
eigiama
esas
pama inis
—
ad
an asis
laikomas
i8 es u
( ans o muo u)
i§
pi mojo.
Sie
eo iniai
modeliai
links a
igno uo-
i
al e nacinéms
kons ukcijoms
biidingus
eikSmiy
ski umus:
sin aksinés
ans o macijos
biidu
iS es a
kons ukcija
sakoma
eikSmés
nekeidian i
—
ma
dél
ans o macijos
a si ade
eiksmés
ski umai esa
ki okios
p igim ies:
jie
apima
ne
leksinj
eiksmaZodzio
u inj,
o
sakinio
lygmens
eikSmés
aspek-
us,
kaip
an ai
k an i ika o iaus
ap ép i
a
okuso
p isky ima
(plg.
Le in
&
Rappapo
Ho a
2005:
196-207).
Taigi
laikan is
Sios
pozicijos,
al e nuo-
janéiu
kons ukeijy
pa a
/
pe i as iskumas
p ipazis amas,
a¢iau
placiau
nenag inéjamas,
p ieSingai
nei
eikSmés
pokyéius
iskelianciose
g ama inése
koncepcijose,
i§
ku iu
y$kiausi
da bai
p iklauso
B.
Le in
i
M.
Rappapo
Ho a ,
S.
Pinke iui,
A.
Goldbe g
i
W.
C o ui, aip
pa miné ini
S.
Iwa os
i
M.
F ied
y imai‘.
Sie
y éjai
a gumen y
aiskos
ski umy
ie8ko
i
juos
aiki-
‘Vienas
pi myjy bandymy
Sia
k yp imi
aiSkin
loka y ines
al e nacijas
y a
B.
Le in
i
M.
Rappapo
y imas
(da
p iski iamas
adinamiesiems
leksimiy
aisykliy
(Lexical
ule)
modeliams,
kaip
i
S,
Pinke io
analizé).
Cia
sis eminis
al e nuojangiy
kons uk-
cijy
eikSmiy
a ija imas
eigiama
esas
ski ingy
leksinés
seman ikos
ep ezen acijy
e leksija,
okiu
a eju
inkamai
suku os
Zyméjimo
aisyklés
gale y
bi i
p i aiky os
leksinés
seman ikos
ep ezen acijoms
sujung i
su
eisingais
a gumen y
ealizacijos
modeliais.
Loka y iniam
al e nacijy
ipui
pasi iloma
a i inkama
leksinés
seman ikos
ep ezen acija
(a.
load:
[X
CAUSE
[Y
TO
COME
TO
BE
AT
Z]
/
LOAD]
b.
load:
[[X
CAUSE
[Z
TO
COME
TO
BE
IN
STATE]]
BY
MEANS
OF
[X
CAUSE
[Y
TO
COME
TO
BE
AT
Z]] /
LOAD)),
ku
a ian as
su
p ielinksnine
wi h
kons ukcyja
(b)
y a
loka y inio
a ian o
(a)
p a esimas,
a ba
ki aip,
wi h
a ian as
pe imas
kaip
pag inda
loka y-
inj
a ian a
aip,
kad
pag indinis
loka y inio
a ian o
demuo
ampa
wi h
a ian o
subo dinuo u
démeniu.
Kons ukcijy
is edimas
galimas
ik
okia
k yp imi
( ik
i8
loka y inés,
be
ne
a i kS¢iai).
Visa
ai
iS
dalies
paaiSkina
in ui y iai
su okiama,
a ima
pa a as iniam,
a ian y
san yk}.
Labai
panaSus
j
ka
ik
ap a ajj
i
S.
Pinke io
modelis.
G e a
loka y iniu
Cia
i iamos
1
da y inés
bei
kauza y ines
al e nacijos.
A ski y
po és
kons ukcijy
leksinés
seman ikos
ep ezen acijy
i
sin aksinés
aiSkos
san ykj
aip
pa
eguliuoja
yméjimo
aisyklés
( eksma%odis,
ku io
seman ines
s uk-
ii os
Se dis
‘X
causes
Y
o
mo e
in o
/
on o
2’
y a
pa e ¢iamas
(kon e uojamas)
nauju
eiksmazodziu,
ku io
seman inés
s uk ii os
Se dis
y a
‘X
causes
Z
o
change
s a e
by
means
o
mo ing
Y
in o /
on o
i ’),
ik Gia,
p iesingai
nei
B.
Le in
i
M.
Rap-
papo
modelyje,
kons ukciy
de i acija
galima
abiem
k yp im,
a siz elgian
j
ai,
ku io
kons ukcijy
a ian o
a gumen as
gali
a s o i
ienin eli
p edika a
papildan iji
elemen a
(no s
Sis
es as
ne
isada
pa ikimas).
A.
Goldbe g
y ime
eiksmazodis
y a
su okiamas
kaip
minimalios
jo
eikSmes
i
p o iliuo y
a gumen y
( .
y.
ik
p i alomy
iS eik8 i
p edika o
palydo y
seman iniai
aidmenys)
junginys
i
adinamas
,,Saknimi“
21

K is ina
LENARTAITE
na
emdamiesi
al e nuojanéiy
kons ukcijy
eikSmiy
ski umais.
Tad
i
kons-
ukcijy
pa a
/ pe i as iskumo
aspek as
¢ia
y a
eikSmingas:
a siz elgian
i
ai
apib éZiami
i
kons ukcijy
eik$miy
ski umai,
i
jy
san ykis.
Daugiausia
démesio
Gia
ski iama
objek o
al e nacijoms
(dazniausiai
minimi
a ejai
y a
da y o
i
loka y o
al e nacijos)
i
Siuo
poZi i iu
s engiamasi
iSlaiky i
uni i-
kuo a
seman inj
objek iskumo
pag indg.
Al e nuojan¢ioms
kons ukcijoms
aiskin i
suku iami
mechanizmai,
leidziq
daugiau
nei
ienam
a gumen ui
al-
e na y iai
pa enkin i
seman inj
objek iskumo
apib ézima.
Tad
dél
pi miausia
j
akis
k in an¢io
al e naciniy
kons ukcijy
pozymio
—
pa a
/
pe i as iskumo
—
galima
pasaky i:
jei
kons ukcijoms
p ipazis ami
eikSmiy
ski umai
i
eo inis
modelis
kons uojamas
bii en
okia
k yp i-
mi,
Sis
poZymis
naudojamas
y ime
kaip
kons ukcijy
eik3miy
ski umy,
ju
a si adimo
p ielaidy
bei
san ykiy
aigkinimosi
pag indas,
0
jeigu
laikomasi
s uk i os
analizés
k yp ies
i
kons ukcijy
san ykis
aiSkinamas
kaip
pama i-
nés
su
iS es ine,
pa a
/
pe i as i8kumas
pasi elkiamas
ienos
al e nuojanéiy
kons ukcijy
i8 edimo
i§
ki os
ans o macijos
bidu
bei
abiem
kons ukci-
jom
bend os
gilumos
s uk ii os
j odymui.
Kad
i
kokia
eo iné
koncepci-
ja
pasi enkama
al e nacijoms
i i,
pa a
/
pe i as iskumas
laiky inas
i in
( oo ),
oliau
Si
minimali
eikSmé
y a
in eg uojama
j
a i inkama
a gumen y
s uk i os
kons ukcija
uo
biidu,
kad
Sis
p ocesas
apima
eiksmazodzio
a gumen y
i
pozicijy
kons ukcijoje
suliejima.
A gumen y
al e nacyos
a si anda
uome ,
kai
eiksmazodis
galimas
sude in i
su
daugiau
nei
iena
kons ukcija.
Nemazai
sa o
y imo
bend ybiy
su
A.
Goldbe g
pozicija
nu odo
S.
Iwa a,
al e nuojanéioms
loka y inéms
kons ukci-
joms
p iski damas
iena
bend a
aukSéiausio
leksinio
lygmens
eikéme
(Lexical
Head
Le el
Meaning),
apimanéia
ski ingus
a ski ose
po ds
kons ukcijose
ealizuojamus
azés
lygmens
eik8més
(Ph ase
Le el
Meaning)
aspek us.
Ta¢iau
esminis
A.
Gold-
be g
i
S.
Iwa os
eo ijy
ski umas ~
eiksmazodzio
aidmuo:
A.
Goldbe g modelyje
eiksmaZodis
nelemia
sakinio
s uk i os,
kadangi
am
eikalingi
eik3més
aspek ai
p iski iami
ne
pa¢iam
eiksmaZodziui,
p ieingai
Siai
pozicijai,
S.
Iwa os
y ime
eiksmazZodzio
eikSmei
enka
cen iné
pade is
—
ji
su okiama
kaip
ilmo i8ka
scena,
o
eiksmazodzio
in eg a imas
j
kons ukcija
y a
pag is as
seman iniu
inkamumu.
W.
C o as
mano,
kad
daugelyje
a gumen y
al e naciyy
jy
kons ukcijos
apimanéios
a
pa¢ia
eiksmazodiZio
Saknj
(minimaliosios
eiksmazodzio
eikSmes
i
p o iliuo y
a gumen y
junginj)
i
ienin elj
j ykio
ipa,
be
du
ski ingus
eiksmazodiio
,,p o-
ilius*
(Le in
&
Rappapo
Ho a
2005:
205-216;
Iwa a 2005:
355-403)
M.
F ied
subjek o
al e nacijas
aigkina
kaip
poZid io
a8ku
( iewpoin )
pag is a
subjek o
pa in-
kima,
p iklausan j
nuo
kalbé ojo
i ykio
su okimo
bei
koncep ualiza imo.
Regulia as
mo osin aksinio
koda imo
ski umai
aiSkinami
esa
nulem i
ski ingy
kon igi acijy
a i inkamy
seman iniy
aidmeny
am
ik uose
sceny
ipuose
(F ied
2005:
475-512).
22
Lie u iy
kalbos
a gumen y
ai8kos
al e naciyos
s a biu
Sio
eiSkinio
pozymiu.
Be
o,
neabejo ina
i
Sio
poZymio
eik’mé
i ian
al e nacijy
p agma inius
aspek us
(p z.,
emine- emine
s uk i a),
a¢iau
Siame
s aipsnyje
laikomasi
pozicijos,
kad
y ima
s a biau
p adé i
nuo
kalbos
sis emoje
iksuo y
aiskos
mechanizmy
a skleidimo,
no s
i§sa-
mus
lie u iy
kalbos
a gumen y
al e nacijy
y imo
modelis
eikalaus
a ei yje
ap ép i
i
analizuojamojo
eiskinio
a si adimo
p ielaidy
bei
kalbos
sis emoje
a liekamy
unkcijy
aspek a.
Ki as
s a bus
klausimas
—
eiksmazZodzio
aidmuo
Siame
p ocese.
Jo
e -
inimas
aip
pa
p iklauso
nuo
eo inio
modelio:
ieny
p ipazis amas
lemia-
mas
eiksmazodzio
aidmuo
al e nacijy
a si adimo
bei
jy
aiskinimo
p ocese
(be eik
isi
j
kons ukcijy
eik8miy
ski umus
o ien uo i
y imai,
Z .
4
i8-
naga),
ki u
jo
aidmuo
susiau inamas
(plg.
A.
Goldbe g
pozicija
4
iSnaSo-
je)
a ba
pla¢iau
nedisku uojamas
(plg.
3
i8naSa).
Al e naciniy kons ukcijy
eiksmazodzio
eikimés
e inimas
pasiski s o
panaSiai:
ienu
eigiama
ja
esanéia
a
pa ia
abiejose
po ds
kons ukcijose,
ki u
-
d i
ski ingas
i
su inkandéias
kaip
pama iné
su
iS es ine.
S aipsnyje
si lomas ap a iamo-
jo
ei8kinio
analizés
biidas
didzia
dalimi y a
S.
Saumiano
uni e saliosios
aplikacinés
g ama ikos
(Uni e sal
Applica i e
G amma )
modelio
aikymas.
P ie’
pa eikian
aplikacinés
g ama ikos
eiksmazodzio
aidmens
al e naci-
nése
kons ukcijose
e inima,
pasaky ina,
kad
aplikacinéje
g ama ikoje
i in
s a bu
g ieZ ai
a ibo i
du
kalbiniy
eiSkiniy
lygmenis
—
geno ipine
(geno y-
pe)
i
eno ipine
(pheno ype)
g ama ikas.
Geno ipiniam
lygmeniui
p iklauso
unkciniai
iene ai
—
p edika ai,
e mai
(p edika o
palydo ai
—
a gumen ai
i
aplinkybiniai
e mai),
modi ika o iai
—
i
Siuos
iene us
jungia
abs ak-
is
ope a o iaus
i
ope ando
san ykiai.
Feno ipiné
g ama ika
apima
sin a-
gminius
iene us
—-
mo emas
i
Zodzius
—
i
jy
ySius
iesinés
i8sidés ymo
a kos
bei
mo ologiniy
ypa ybiy
a z ilgiu.
Geno ipinés
g ama ikos
aisy-
klés
e in inos
kaip
in a ian inés
j ai iy
galimy
jy
ealizacijy
eno ipiné-
je
g ama ikoje
a z ilgiu.
Geno ipinés
g ama ikos
aisyklés ski os
aiSkin i
uni e salius
kalbinius
eiSkinius
(Shaumyan
1987:
97).
A gumen y
aiSkos
al e nacija
y a
daugelyje
kalby
paliudy as
eiSkinys,
be
o,
pag indiniai
jos
ipai
(p z.,
subjek o
aigkos
al e nacijos
a ba
loka y inés
al e nacijos)
u i
analogiskus
a i ikmenis
ski ingose
kalbose.
Tad
no in
inkamai
nus a y i
su
Siuo
eiSkiniu
susijusius
kalbinés
ai8kos
p ocesus
i
nepasiklys i
ski ingy
kalby
ealizuojamoje
eno ipinio
lygmens
a iacijy
gausoje,
a gumen y
ai3-
kos
al e nacija
pi miausia
de é y
apib éZ i
geno ipinio
lygmens
aisyklémis
23
K is ina
LENARTAITE
i
ik
ada
i8 i i,
kaip
jos
de a
su
konk e¢ios
kalbos
eno ipiniais
eiskiniais.
S ai
okie
y a
su
daba
iipimu
klausimu
susije
aplikacinés
g ama ikos
ke-
liami
p incipai:
1)
e my
(p edika o
palydo y)
g ama inio
s a uso
paki imas
e in inas
kaip
p edika o
ki imo
pasekmé;
p edika o
ki ima
nus a o
p edi-
ka o
kei imo
aisyklés®,
ku ios
p edika ui
p i alo
bi i
p i aiky os
p ie’
ai,
kai
p edika as
bus
aikomas
e mams;
2)
sakinys su
paki usiais
g ama iniais
san ykiais
gali
bi i
ealizuo as
nep iklausomai
nuo
sakinio
su
nepaki usiais
g ama iniais
san ykiais,
p z.,
pasy inis
sakinys
gali
bi i
ealizuojamas
ie-
siogiai
aikan
pasy inj
p edika a jo
e mams, o ne
ans o muojan
ak y inj
sakinj
j
pasy inj
(Shaumyan
1987:
272).
An asis
eiginys
eiskia,
kad
pasy inés
kons ukcijos
ak y iniy
a z ilgiu
i
ki i
panasiis
eiSkiniai
¢ia
nelaikomi
i8 es iniais
okia
p asme,
kaip
ai
da oma
ans o macinéje
a
eliacinéje
g ama ikose
(Z .
3
i8naSq),
a iau
jei
iS
sakinj
ep ezen uojancio
p edika o
P,,,
aikan
a i inkamas
p edika o
kei i-
mo
aisykles,
y a
iS edamas
p edika as
P.,,
ai
sakinys
su
paki usiu
p edika u
(P,)
e in inas
kaip
i8 es inis
i8
ealizuo ojo
su
nepaki usiu
p edika u
(P,)
ik
iek,
kiek
neiS es inio
sakinio
s uk ii a
y a
ep ezen uojama
p edika o
P,
i
pe keliama
j
iS es inio
p edika o
(P,)
ep ezen uojama
s uk ii a.
P edika o
s uk ii os
pokyéiy
salygos
bi inumas
dia ezés
al e nacijose
ilius uo inas
okiais,
nuo
al e nacijy
a ibo inais,
a ejais,
plg.:
(1)
a. Ji
a idalijo
mésq
nuo
kauly.
b.
Ji
a idalijo
kaulus
nuo
mésos.
(2)
a.
Jie a plésé
aikq
nuo
mo inos.
b.
Jie a plésé
mo ing
nuo
aiko.
Cia
p edika o
s uk ii a
nekin a
— po y
sakiniuose
a gumen ams
i
aplinky-
biniams
e mams
p edika as
a e ia
ienodas
pozicijas.
2.2.
Da
ienas
a gumen y
al e nacijy
samp a ai
apib éz i
s a bus
klau-
simas
—
kons ukcijy
po y
leksiné
sudé is.
Minin
$j
ei8kinj
dazniausiai
u i-
mi
omenyje
ienodos
leksinés
sudé ies
a ejai,
a iau
B.
Le in
dia ezés
al e -
nacijomis
adinama
ei8kinj
galima
p ilygin i
pla esne
p asme
su okiamai
a gumen y
aiskos
a ija imo
galimybiy
isumai®,
aip
siekiama
i§
eiks-
5
P edika o
kei imo
aisyklés
ap a iamos
3.2
sky iuje.
©Plg.
B.
Le in,
klasi ikuodama
angly
kalbos
eiksmazodzius
jy
eikimiy
i
sin aksinés
elgsenos
san ykio
pag indu,
sin aksinéms,
a ba
dia ezés, al e nacijoms
p iski ia
isus
24
Lie u iy
kalbos a gumen y
ai8kos
al e nacijos
maZodzio
sin aksinés
elgsenos
ski umy
nus a y i
jo
eik’més
ski umus.
Dauguma
anglu
kalbos
pa yzdziu,
p iski u
dia ezés
al e nacijoms,
lie u iy
kalboje
ne
okiy
p ielaidy
nesuda y y
—ma
y a
ealizuojami
ski ingomis
eiksmazodinémis
leksemomis
(a ba
ski ingomis
jy
o momis),
plg.:
a.
mé-
sininkas
pjaus o
mésq
i
b.
mésa
leng ai
pjaus oma;
a.
aikas
sudauzé
puodelj
i
b.
puodelis
sudu%o;
a.
as
Suo
kandZioja
zmones
i
b.
as
Suo
kandzZiojasi.
To-
alios
ans o macijos
al e nacija
adinamas
a ejis
nepakei ia
sakinio
Se -
dies
-
.
y.
a gumen y,
bii iny
p edika o
seman ikai
ealizuo i
—
s uk i os,
o
ik
i eda
papildoma
elemen a
j
sakinio
pe i e ija’,
plg.:
a.
agana
jj
pa e é
a le
i
b.
agana
is
p inco
jj
pa e é
a le.
Be
ku is
pe i e ijoje
ealizuojamas
elemen as
e in inas
kaip
akul a y us,
i
jeigu
jis
paki usios
ai8kos
né a
paaukS inamas
j
p edika o
Se dies
a gumen y
pozicija,
ai
jo
ealiza imas
a
ne ealiza imas
p edika o
Se dies
nekei¢ia,
odél
p ie
al e nacijy
ei8kinio
nep iski inas.
Siame
s aipsnyje
laikomasi
pozicijos,
kad
a gumen y
aiSkos
al e nacijos
pi miausia
apib éZ inos
kaip
uni e saliis
kalby
sis emose
ik-
suo i
désningi
p edika y
a gumen y
aiSkos
modeliai
( .
y.
kaip
geno ipinés
g ama ikos
lygmens
eiSkiniai),
o
be
koks
pe i e ijai
p iklausan iy
p edi-
ka o
palydo y
(aplinkybiniy
e my)
aiskos
j ai a imas,
nepaliecian is
jo
a gumen y,
y a
eno ipinés
g ama ikos
(konk e ios
kalbos
mo osin aksinio
lygmens)
ei8kinys
-
Siuo
pag indu
i
nus a oma
al e nacijomis
laiky i
ik
p edika o
a gumen y
( .
y.
ealizuojamy
subjek u,
objek u
i
ne iesioginiu
objek u)
aiskos
j ai a imo
a ejus.
Ta¢iau
pa ikslin ini
kai
ku ie
al e naciju
klausimo
aspek ai:
1)
eiSkinj
adin i
a cumen y
aiskos
al e nacija
né a
isai
ikslu
-
ma
ai8kos
poky¢iai
apima
ne
ik
p edika o
a gumen us,
ealizuo-
eiksmazodiiy
leidziamus
a gumen y
ai8kos
j ai a imo
a ejus,
odel
¢ia
pa en-
ka
i
ski ingos
leksinés
sude ies
kons ukcijos,
plg.:
medialiné
al e nacija
(Middle
Al e na ion):
a.
Bu che
cu s
he
mea ;
b.
The
mea
cu s
easily;
kauza y ine
/
inchoa y-
iné
al e nacija
(Causa we/Inchoa i e
Al e na ion):
a.
Jane
b oke
he
cup;
b.
The
cup
b oke;
nespeci ikuo o
objek o
al e nacija
(Unspeci ied
Objec
Al e na ion):
a.
Mike
a e
he
cake;
b.
Mike
a e;
agen ui
badingos
sa ybés
al e nacija
(Cha ac e is ic
P ope y
o
Agen
Al e na ion):
a.
Tha
dog
bi es
people;
b.
Tha
dog
bi es;
o alios
ans o macijos
al e nacija
( anzi y i)
(To al
T ans o ma ion
Al e na ion
( ansi i e)):
a.
The
whi ch
u ned
him
in o
og;
b.
The
wi ch
u ned
him
om
p ince
in o
a
og;
i
pan.
(Le in
1993:
25-26, 27-30,
33,
39,
57-58).
7
Dél
sluoksniuo os
sakinio
s uk i os
Se dies,
p edika o
seman ikai
ep ezen uo i
bu iny
a gumen y,
i
pe i e ijos
elemen y
(nea gumen y)
e miny
da
Z .
Van
Valin,
LaPolla
(1997:
25-31).
25
K is ina
LENARTAITE
modi ika o iy)
bei
juos
jungianciy
ope a o iaus
i
ope ando’”
san ykiy
lyg-
meniu.
3.1.
Taigi
oliau
apib éZ ini
pag indiniai
aplikacinés
g ama ikos
p in-
cipai,
Salia
ki y
eigkiniy
aikomi
i
i iamajam
eiSkiniui
aiskin i.
Vienas
undamen aliy
kalbos
sis emos
désniy
cia
y a
unkcinés
supe pozicijos
p in-
cipas,
suku ias
zenkly
i
onemy
pi miniy
bei
an iniy
unkcijy
hie a chija.
Sis
p incipas
placiai
aikomas
eno ipinio
lygmens
( onologijos,
mo ologijos
i
sin aksés)
eiSkiniams
aiSkin i.
»ReikSmés
a ba
unkcijos
kei imo
kon eks e
zenklui
a ba
onemai
B
supe pozicijos
biidu
y a
p i aikomas
Zenklas
a ba
onemaA
aip,
kad B
y a
naudojamas
kaip
alpinan is
i
A,
kaip
d isluoksnis
<B
SUP
A>.
Kaip
supe pozicijos
ezul a as
y a
suku iamas
unkcinés
de i-
acijos
san ykis okiu
biidu,
kad
B
ampa
A
unkciniu
de i a u
a ba
al e nan u.
Zenklas
a
onema B
gauna
an ine
eiksme
a ba
unkcija,
ku i
y a
,,uzZdedama*
an
jo
pi minés,
nuo
kon eks o
nep iklausomos
eik’més a ba
unkcijos“
(Shaumyan
2006:
131).
(Cia
i
ki u
mano
iS e s a
—
K.
L.)
Siekian
nus a y i
uni e salius
g ama ikos
p ocesus,
suku iamas
ideali-
zuo as
g ama ikos
au onomijos
leksikono
a Z ilgiu
désnis,
ku j
ep ezen-
uoja
du
abs aha imo
p ocesai:
1)
sakinio
s uk i a
abs ahuojama
nuo
ja
uZpildanéiy
Zodziy;
2)
sakinio
s uk i a
abs ahuojama
nuo
jos
iesinés
e-
p ezen acijos.
Taigi
lieka
esminiai,
uni e saliis
elemen ai
-
sin aksinés
unk-
cijos.
Uni e salioje
sin aksinéje
s uk ii oje
ski iamos
ke u ios
pag indinés
unkcijos:
p edika ai,
e mai
(p edika y
a gumen ai
i
aplinkybiniai
e mai),
e my
modi ika o iai
i
p edika y
modi ika o iai.
Feno ipiniu
lygmeniu
Sios
unkcijos
kaip
pi minés
a i inkamai
p iski iamos
ke u ioms
kalbos
zodziu
klaséms:
eiksmaZodziams
—
p edika y
unkcija,
daik a a dziams
—
e my,
biid a dZiams
-
e my
modi ika o iy,
p ie eiksmiams
—
p edika y
modi i-
ka o iy.
Kiek iena
kalbos
ZodZiy
klasé,
be
pi miniy
sin aksiniy
unkcijy,
2
Siuos
san ykius
lemia Zodziy
junginiy
jungimosi
désnis
(Zodziy
junginys
é1a
su-
okiamas
panasiai
kaip
geS al as -
Zodis
ka u
su
s uk i ine
eikéme):
,Jei
Zo-
dziy
junginio
eikimé
y a
nepakankama
i
u i
bi i
papildy a
ki y
Zodziy
junginiy
eikimémis,
oks
ZodZiy
junginys
y a
adinamas
ope a o iumi
i
jis
jungiasi
su
ienu
a
daugiau
Zodiiy
junginiy,
adimamy
ope andais,
idan
su o muo y
nauja Zodziu
junginj,
adinama
ezul an u“
(Shaumyan
2006:
213).
32

Lie u iu
kalbos
a gumen y
aiSkos
al e naciyjos
gali
u é i
i
an ines.
Funkciné
supe pozicija
y a
oks
p ocesas,
kai
an iné
unkcija
,uZdedama‘
an
pi minés
unkcijos,
i
aip
y a
suku iama
nauja
d isluoksné
unkcija.
Naujoji
unkcija
y a
pi minés
i
an inés
kombinaci-
ja.
Po
supe pozicijos
Zodis
(,,supe ponuo asis“)
u i
abiejy
—
i
pi minés,
i
an inés
-
unkcijy
poZymiy.
Pa yzdziui,
zodzio
bal as
pi miné
unkcija
y a
bi i
e mo
modi ika o iumi,
kaip
an ai
sakinyje
Bal as
Sunelis
izgina
uodegq.
O
S ai
sakinyje
Bal as
y a
ge as,
o
juodas
blogas
jis
jau
a lieka
e mo
unkcija.
Taigi
an uoju
a eju
bid a dis
pa i ia
daik a a dzZio
supe pozicija,
odél
b d a dzio
sin aksiné
unkcija
susilieja
su
daik a a dzio
sin aksine
unkci-
ja.
Sakinyje
Vaka
as
aiksciojau
sode
i
s aiga
ma au
—
Jonas
Zodzio
ma au
s uk ii iné
eik8mé
su okiama
kaip
bi asis
laikas.
Taigi
ia
esamojo
laiko
unkcija
y a
sujung a
su
bii ojo
laiko
unkcija.
Sakinyje
Jonas
y a
ai uo ojas
Zodis
ai uo ojas
junginyje
y a
ai uo ojas
u i
an ine,
p edika ine,
unkcija,
ku i,
8iam
ZodZiui
jungian is
su
ope a o iumi
y a,
supe pozicijos
biidu
bu o
,uzZdé a“
an
jo
pi minés
( e mo)
unkcijos.
Tai
sin aksinés
supe pozicijos
pa yzdziai.
Mo ologijoje
supe pozicijos
mechanizmas
eikia
de i acijos
p ocese:
ik
pama iniai
Zodziai
u i
pi mines
sin aksines
unkcijas,
o
i8 es iniai
ZodZiai
u i
ik
an ines,
supe pozicijos
biidu
i8 es as
i
pama iniy
ZodZiy
unkci-
ju,
p z.:
Zodis
Zalias
y a
nei8 es inis
i
u i
pi mine
e mo
modi ika o iaus
unkcija,
o
Zalumas
y a
jo
edinys,
pada y as
p idedan
a i inkama
iSo inj
daik a a dzio
Zymiklj'*
(-um-as)
i
an
pama inio
ZodzZio
pi minés
-
e mo
modi ika o iaus
—
unkcijos
,,uzdedan *
e mo
unkcija
—
aip
gaunama
an i-
né
d iguba
edinio
unkcija
—
e mo
modi ika o ius
i
e mas.
Supe pozicijos
mechanizmas
eikia
i
ZodZiy
eik’miy
de i acijos
ly-
gmeniu,
plg.
ZodzZio
Zalias
pi miné
eik’mé
,, okia
spal a“,
supe pozicijos
biidu
,,uzZdedan *
Siai
eik’mei
Zodzio
nepa y es
pi mine
eik3me
,,neigudes,
nep ip a es“,
iS edama
Zodzio
Zalias
an iné
eikSmé
,,nepa y es,
neigudes;
jaunas“
—
ai
y a
me a o inis
eiksSmés
pe kélimo
biidas,
zodZio
Zalias
an iné
eik’mé
i
ZodZio
nepa y es
pi miné
susieja
juos
sinonimijos
san ykiu,
o
abi
zodzio
Zalias
eiksmes
sieja
polisemijos
san ykis.
3.2.
Ti iamaji
a gumen y
pe kai os
ei8kinj
S.
Saumianas
aip
pa
ai-
©
Sin aksinés
unkcijos
supe pozicija
gali
ne u é i
jokio
iso inio
Zymiklio,
plg.:
nema-
au
akmens
i
akmens
siena.
33
K is ina
LENARTAITE
kina
supe pozicijos
eikimu
i
anda
jam
ie a
g e a
ki y
ans o macija’*
pag is u
sin aksiniy
eiSkiniy
(p z.,
pasy izacijos).
P ie’
apib éZian
§j
ei8-
kinj
eguliuojancias
supe pozicijos
aisykles,
ap a ina
sin aksiniy
e mu
aikymo
p edika ui
hie a chija,
a ba
ki aip
aplikaciné
hie a chija
(Applica-
i e
Hie a chy)’.
Cia
panaSiai
kaip
eliacinéje
g ama ikoje
sin aksinés,
a ba
iesiog
—
g ama inés
unkcijos
(plg.
Hol oe ,
Mikulskas
2005:
7),
su a inai
zymimos
aip:
1
-
subjek as,
2 —
iesioginis
objek as,
3 —
ne iesioginis
objek-
as,
Q
-
aplinkybinis
e mas
( ik
aplikacinéje
g ama ikoje,
p ieSingai
nei
eliacinéje,
subjek as
i
iesioginis
objek as
nelaikomi
g ama inius
san ykius
zymin¢iais
elemen ais,
o
bina inio
san ykio,
ku j
suku ia
d i ie is
p edika-
as,
na iais).
Sin aksiniai
e mai
hie a chiSskai
iSsidés o
aip:
[ l
>2>3]>Q
¥4
Pasy inés
kons ukcijos
aphkacinéje
g ama ikoje
laikomos
ak y iniy
kon e sijomis,
be
jy
a si adimas
bei
san ykis
iena
ki os
a Z ilgiu
aiSkinamas
ki aip nei
ans o -
macinés
a
eliacinés
g ama iky:
$.
Saumiano
nus a omas
ak y iniy
i
jy
a i inkamy
pasy iniy
kons ukcijy
pama iniy
komponen y
izomo izmas
(izomo izmas
nepainio-
inas
su
ek i alen umu)
—
ak y iniy
kons ukcijy
p edika o
i
subjek o
san ykis
y a
izomo igkas
pasy iniu
kons ukcijy
p edika o
i
aplinkybinio
e mo
(ku ) a i inka
ak y inés
kons ukeijos
subjek as)
san ykiui;
p edika as
y a
sakinj
ep ezen uo-
jas
pag indinis
elemen as
-
minimalus
sakinys
i
y a
p edika as,
aigi
aplikacineje
g ama ikoje
ne
kons ukeijy
san ykis
(ak y inés
i
pasy inés:
R(x, y)
i
R'(y,
x))
y a
i a dijamas
kon e siniu,
be
i
ak y inio
sakinio
p edika o
(pama inio
p edika o),
aikan
jam
abs ak y
kon e sijos
ope a o iy,
y a
ii edamas
kon e sinis
p edika-
as,
i8
ku io
oliau
kons uojamas
pasy inis
p edika as
( .
y.
kon e sinis
p edika as
y a
i edamas
i
pama inio
p edika o,
be
ne
a i k8éiai;
pasy inis
p edika as
né a
kon e sinis
p edika as,
o
ik
i8 es as
is
kon e sinio
p edika o,
ku is,
sa o
uoZ u,
y a
i8 es as
i8
pama inio
p edika o);
ad
jeigu
i
galima
kalbé i
apie
ak y iniy—pasy iniy
kons ukcijy
ans o macija
a
kon e sija,
ai
ik
Siy
kons ukciju
p edika y
s uk i y
lygmeniu,
nes pasy inés
kons ukcijos
laiky inos
gene uojamomis
nep iklausomai
nuo
a i inkamy
ak y iniy,
pasy inés
kons ukcijos
ik
gali
bi i
edukuojamos
j
a i-
inkamas
ak y ines
(Desclés,
Guen ché a,
Shaumyan
1985:
22-24;
Shaumyan
2006:
234-235;
da
plg.
pas abas
2.1
sky iuje).
+8
$i
hie a chija
isplaukia
i§
sakinio
o ma imo
désniy.
,,Sakin
suda o
jo
sudedamy-
ju
daliy
bina iniy
kombinacijy
hie a chija“
—
aigi:
1)
,jei
X
y a
ope a o ius,
ku is
jungiasi
su
e mu
Y,
idan
su o muo y
sakinj
Z,
ai
X
y a
in anzi y us
p edika as,
o
Y
y a
subjek as;
2)
jei
X
y a
ope a o ius,
ku is
jungiasi
su
e mu
Y,
idan
su o muo yu
in anzi y y
p edika a
Z,
ai
X
y a
anzi y us
p edika as,
o
Y
y a
iesioginis
objek-
as;
3)
jei
X
y a
ope a o ius,
ku is
jungiasi
su
e mu
Y,
idan
su o muo y
anzi y y
p edika a
Z,
ai
X
y a
di anzi y us
p edika as,
0
Y
y a
jo
ne iesioginis
objek as;
4)
jei
X
y a
ope a o ius,
ku is
jungiasi
su
aze Y,
idan
su o muo y
okio
pa
ipo
kaip
Y
aze
Z,
ai
X
y a
Y
a ibu as“
(Shaumyan
2006:
228-232).
34
Lie u iy
kalbos
a gumen y
ai8kos
al e nacijos
Skliaus ai
a ski ia
p edika o
e mus,
p edikacijos
émo
na ius.
3
ia
y a
zymeé as
2
a zZ ilgiu,
nes 2
angas
( unkciniy
pozicijy
isuma
sakinyje)
y a
pla esnis
-2
ealizuojamas
i
anzi y iame,
i
di anzi y iame
sakinyje,
o
3- ik
di anzi y iame;
a¢iau
2
y a
Zymé as
1
a z ilgiu,
nes
1
ealizuojamas
i
in anzi y iame,
i
anzi y iame,
i
di anzi y iame
sakiniuose;
0
Q
y a
zymé as
p edikacijos
émo,
ku io
angas
y a
pla esnis,
a z ilgiu:
p edikaci-
jos
émas
ealizuojamas
isuose
sakiniuose,
0
Q
— ne
isuose.
Taigi
dia eze
-
sakinio
A
ans o macija
i
sakinj
B
—
nus a o
Sios
aisyklés:
1.
Jei
3
su apa inama
su
2,
ai
2
u i
pa i i
Q
supe pozicija:
<3
SUP
2>
—
<2
SUPQ>
2.
Jei
2
su apa inama
su
1,
ai
1
u i
pa i i
Q
supe pozicija:
<2
SUP
1>
—
<1
SUP
Q>
3.
Jei
3
su apa inama
su
1,
ai 1
u i
pa i i
Q
supe pozicija:
<3
SUP
1>
—
<1
SUPQ>
T umpiau
a ian ,
jei
sakinio
e mas
A
y a
ealizuojamas
kaip
aukS esnés
eilés
e mas
B,
ai
e mas
B
bus
ealizuo as
kaip
aplinkybinis
e mas
(Shau-
myan
2006:
235-236).
Pi moji
aisyklé
apima
iena
objek o
aiSkos
pe kai os
a ejj
i
eiksmo
/
po eikio
ga éjo
aiskos
pe kai a
(plg.
12ab),
plg.:
i
objek o,
(18)
a.
Mama
(ap)mu u iuoja
aikui
ska ele.
b.
Mama
(ap)mu u iuoja
aikq
ska ele.
(18a)
sakinyje
p edika o
a gumen ai
a lieka
iesiogines
unkcijas:
mama
-
1,
ska elé
—
2,
aikas
—
3,
0
(18b)
sakinyje
dél
pa i os
supe pozicijos
a gumen-
ai
igyja
an ines
—
d isluoksnes
—
unkcijas:
3
pa i ia
2
supe pozicija,
2-
Q,
o
1-1
supe pozicija
( .
y.
nuline
supe pozicija’®),
plg.:
(18)
b.
mama
ska elé
aikas
<1
SUP
1>
<2
SUP
3>
<3
SUP
2>
Ki i
objek o
aiskos
pe kai os
a ejai
apima
aplinkybinio
e mo,
bend-
iausia
p asme
a liekan¢io
eiksmo
/
po eikio
ie os
seman ine
unkcija,
“©
T ans o macija
neba inai
u i
pakeis i
kiek ieno
sakinio
e mo
unkcija.
Si uacija,
ka
e mo
unkcija
iglieka
a
pa i,
kaip
an ai
subjek o
mama
18a
i
18b
sakiniuose,
adinama
nuline
supe pozicija.
35
K is ina
LENARTAITE
aigkos
ki ima
(Z .
8
psl.),
odél
S.
Saumiano
nus a y osios
aisyklés
papildy-
inos
da
iena:
Jei
Q
su apa inama
su
2,
ai
2
u i
pa i i
Q
supe pozicija:
<Q
SUP
2>
—
<2SUPQ>
(19)
a.
Me ginos
kai§o
géles
j
kasas.
b.
Me ginos
kaigo
kasas
gélémis.
(19a)
sakinyje
p edika o
a gumen y
i
aplinkybiniy
e my
pi minés
unkci-
jos
y a
Sios:
me ginos
—
1,
gélés
-
2,
kasos
—
Q,
0
19b
sakinyje
po
supe pozici-
jos
gaunamos
okios
an inés
unkcijos,
plg.:
(19)
b.
me ginos
gélés
kasos
<1SUP1>
<2SUPQ> <QSUP2>
An oji
S.
Saumiano
nus a y a
aisyklé
inka
ne
ik
subjek o
i
objek o
aigkos
pe kai ai,
be
i
pasy izacijos
p ocesui
ai8kin i.
Tai
liudija
Siy
ei-
kiniy
unkcinj
bend uma
i
nu odo
a gumen y
pe kai os
ie a
kalbos
sis e-
moje.
(20)
a.
Pa %eliai
aplipo
kiaule.
b.
Kiaulé
aplipo
pa Seliais.
c.
Kiaulé
bu o
aplip a
pa Seliy
/
aplipusi
pa Seliais.
Tik
(20a)
sakinyje
ealizuojamos
pi minés
a gumen y
unkcijos:
pa Seliai
—
1,
o
kiaulé
-
2.
(20b)
sakinyje
kiaulé
igyja
an ine
unkcija
<2
SUP
1>
i
dél
o
ampa
paauks in a
j
subjek o
pozicija,
o
pa seliai
gauna
an ing
unkcija
<1
SUP
Q>
i
y a
pazeminami
j
aplinkybinio
e mo
pozicija.
(20a)
pasy-
inis
a i ikmuo
y a
(20c),
ku is
a si anda
eikian
ai
pa¢iai
supe pozicijos
aisyklei,
plg.:
(20)
c.
pa Seliai
kiaulé
<1
SUP
Q>
<2,
SUP
1>
Subjek o
aiskos
pe kai os
ipui
aip
pa
eikia
apib éz i
a ski a
aisykle:
Jei
Q
su apa inama
su
1,
ai
1
u i
pa i i
Q
supe pozicija:
<Q
SUP
1>
>
<1
SUP
Q>
(21)
a.
Miske
p idygo
g yby.
36
Lie u iy
kalbos
a gumen y
ai’kos
al e nacijos
b.
Miskas
p idygo
g yby.
(22)
a.
Vi u éje
d oké
éesnakas.
b.
Vi u é
d oké
éesnaku.
c.
Vi u éje
d oké
cesnaku.
Sio
ipo
(21b)
i
(22b)
sakiniai
kaip
ik
ai8kin ini
3ios
aisyklés
eikimu.
S a -
bu
pas ebé i,
kad
(21a)
sakinyje
subjek o
(g yby)
aiSka
né a
ipiné,
a¢iau
aip
pa
galima
paaiskin i
supe pozicija:
eiksmazodis
p idygo
y a
edinys
i8
dygo,
aigi,
pama inio
ZodZio
a z ilgiu
p idygo
gali
u é i
ik
an ine
unkcija,
ku i
supe pozicijos
biidu
y a
,,uzdedama‘
an
pi minés
dygo
unkcijos,
dél
o
i
p edika o
p idygo
eikalaujamas
a gumen as
ealizuojamas
ne
a dininko,
be
kilmininko
linksniu
— 0
ai
jau
y a
o maliai
i8 eik3 as
an inés
3io
a gu-
men o
unkcijos
Zymiklis:
.
y.
kilmininku
ealizuo as
daik a a dis
g yby
Gia
u i
an ine,
subjek o,
unkcija,
plg.:
miske
dygs a g ybai
i
miske
p idygo
g y-
by.
(21b)
sakinyje
bu usio
(21a)
sakinio
subjek o
(g yby)
g ama iné
unkcija
paki o
—
supe pozicijos
biidu
jam
bu o
,,uzdé a*
objek o
g ama iné
unkcija,
no s
ai
i
neiS eiSkiama
jokiais
iSo iniais
odikliais.
(22c)
sakinys
y a
ans o muojamas
i§
(22b)
sakinio
supe pozicijos
biidu
e mams
,,uZdedan “
an ine
aplinkybinio
e mo
(Q)
unkcija
(aplinkybinio
e mo
éesnaku
unkcija
¢ia
nepakin a
—
.
y.
jis
pa i ia
nuline
supe pozicija):
(22)
c.
i u é
€esnakas
<<QSUP1>SUPQ>
<<1SUPQ>
SUPQ>
T e ioji
S.
Saumiano
nu ody a
supe pozicijos
eikimo
aisyklé
aikoma
angly
kalbos
da y o
al e nacijoms
ans o muo i
j
pasy ines
kons ukcijas”’.
Lie u iy
kalboje
Sia
aisykle
galima
bii y
aiky i
neben
okiems
a ejams:
a.
Seimininké
da é
Suneliui
édalo
i
b.
Sunelis
Seimininkés
y a
duo as
édalo'*,
Cia
an ajame
(b)
sakinyje
e mo
Sunelis
an iné
unkcija
y a
<3
SUP
1>,
o
e mo
Seimininké
-
<1
SUP
Q>,
e mo
édalas
unkcija nekin a,
.
y.
jis
1”
plg.:
a.
John
handed
he
sca
o
Ma y;
b.
John handed
Ma y
he
sca ;
c.
Ma y
was
handed
he
sca
by
John.
Pi majame
(a)
sakinyje
a gumen ai
a lieka
pi mines
unkci-
jas.
John
-
1,
sca
~
2,
Ma y
-
3,
an asis
(b)
sakinys
ans o muojamas
pagal
pi maja
aisykle
-
<1
SUP
1>
<2
SUP
Q>
<3
SUP
2>,
0
eéiasis
(c)
ans o muojamas
i8
an ojo
(b)
pagal
eéiaja
$.
Saumiano
nus a y a
aisykle:
<
<1
SUP
1>
SUP
Q>
<<2
SUP
Q>
SUP
Q> <<3
SUP
2>
SUP
1>
(Shaumyan
2006:
235-236).
‘*Plg.
Sunelis
siandie
ebé a
nieko
neduo as
(Jablonskis
1997:
140).
37

K is ina
LENARTAITE
pa i ia
nuline
supe pozicija—
<2
SUP 2>.
Taéiau
dél
adinamojo
ne iesio-
ginio
objek o
paaukS inimo
j
subjek o
pozicija,
ne eiké y
jam
p iski i
i8ski -
inés
unkcijos
a gumen u
pe kai os
p ocese
—
¢ia
s a biausia
ne iesioginio
objek o
unkcija
a liekandio
e mo,
kaip
i
be
ku io
ki o
e mo
/
aplinkybi-
nio
e mo
(plg.
20b,
21b,
22b),
paaukS inimas
j
subjek o
pozicija,
o ne
pa i
pama iné
ne iesioginio
objek o
g ama iné
unkcija.
Be
o,
nag inéjamasis
pa yzdys
y a
ne
al e nacijos,
o
pasy izacijos
—
a gumen y
aikos
pe kai ai
a imo
eiSkinio
—
a ejis.
Visos
ap a osios
aisyklés
apima
d iejy
e my
—
i
subjek o
/
objek o,
i
aplinkybinio
e mo
—
padé ies
ki ima,
i
isose
pokyéiy
p adiniu
a8ku
am-
pa
pas a ojo
paaukS inimas
j
subjek o
a
iesioginio
objek o
pozicija,
o
i§
o
seka
a gumen o,
p ieS
ai
a likusio
subjek o
a
objek o
g ama ine
unkcija,
pazeminimas
j
aplinkybinio
e mo
pozicija.
Ta¢iau
a odo,
kad
i ykiy
eiga
nebi inai
u i
klos y is
ik
okia
a ka,
nes
a gumen y
pe kai os
eiSkinys
apima
nemaiZai
a eju,
kai
kin a
ik
ieno
a gumen o
a
aplinkybinio
e mo
pade is
( eiksmo
/
po eikio
ie os
i
iesioginio
objek o
pe kai os
a ejai,
plg.
13ab,
14ab),
p z.:
(23)
a.
Vaikas
pe plauké
upe.
b.
Vaikas
pe plauké
pe
upe.
(24)
a.
Be niukas
spi ia
i
kamuolj.
b.
Be niukas
spi ia
kamuolj.
(23a)
sakinyje
dél
de i acijos
eiksmazodis
pe plauké
igyja
an ine
—
an-
zi y aus
p edika o
-
unkcija
pi minio
in anzi y aus
p edika o
plauké
a -
z ilgiu,
odél
ipiskas
,,aplinkybinés“
eikSmés
daik a a dis
upé,
pi minio
p edika o
a zZ ilgiu
i
a liekan is
aplinkybinio
emo
unkcija
(plg.
plauk i
upéje,
upe),
ampa
galimas
ealizuo i
iesioginiu
objek u’®
—
aip
supe pozi-
cijos
biidu
daik a a dis
upé
ealizuojamas
an ine
d isluoksne
<Q
SUP
2>
unkcija.
(23b)
sakinyje
po
supe pozicijos
upé
i§
a gumen o
y a
pazemin a
i
aplinkybinj
e ma,
o
jos
unkcija
jau
y a
<
<Q
SUP
2>
SUP
Q>.
Be
o,
(23b)
sakinyje
aki aizdi
pe ekliné
in o macija.
»°
Ano
A.
D uk einio,
kons ukcijose
su
slink ies
a
k yp ies
e ksmazodziais
ski in-
gai
ealizuojamy
elemen y
sin aksinis
s a usas
nekin as
i
Sio
ipo
junginiai
objek-
iniams
san ykiams
nep iski ini
(D uk einis
1985:
59)
Taéiau
upés
objek iskuma
liudija
i
pasy izacijos
es as,
plg.
upé
bu o
aiko
pe plauk a,
o
d isluoksnis
u inys
galimas
paaiSkin i
supe pozicijos
eikimu.
38
Lie u iy
kalbos
a gumen y
ai’kos
al e nacijos
Panagiai
kaip
(23a)
sakinyje
de i acijos
biidu,
ik
(24b)
sakinyje
be
jokiy
iSo iniy
odikliy
in anzi y us
p edika as
ealizuojamas
an ine
anzi y aus
p edika o
unkcija,
o
jo
a gumen as
— bu es
aplinkybinis
e mas
—
ealizuoja-
mas
an ine
iesioginio
objek o
unkcija
—
<Q
SUP
2>.
Sio
i
ki y
pe kai os
a ejy
ans o ma imo
k yp ies
i
ans o muo y
kons ukcijy
p edika o
bei
a gumen y
(i
/ a
aplinkybiniy
e my)
d iguby
unkcijy
j odymu
galima
laiky i
ak a,
kad
ans o muo os
kons ukcijos
eik’mé
bi inai
implikuoja
ben
dalj
ne ans o muo os
in o macijos”,
be
ne
a i kS¢iai,
plg.:
kaisy i
kasas
(19b)
—
,,kaiSan
ka
j
kasas
pada y i
jas
apkaiSy omis“;
kiaulei
aplip i
pa seliais
(20b)
—
,,dél
pa Seliy
(gausaus)
aplipimo
kiaulei
ap i
jais
aplipu-
sia“;
pe plauk i
pe
upe
(23b)
—
,,plaukian
pe
upe
ja
pe ki s i
(pe plauk i)*;
pe plauk i
upe
(23a)
—
,,plaukian
pe ki s i
(pe plauk i)
upe“;
spi i
kamuolj
(24b)
—
,,koja
smog i
j
kamuolj
aip
p i e éian
jj
jude i“.
3.3.
Da
s a bu
sug jZ i
p ie
p edika o
aidmens
ap a iamosiose
ans-
o macijose
klausimo.
Kai
ku iais
pe kai y
a ejais
(plg.
20ab,
23ab)
an
pi -
minés
anzi y aus
p edika o
unkcijos
supe pozicijos
biidu
y a
,,uzdedama“
an iné
in anzi y aus
p edika o
unkcija.
Taip,
beje,
nu inka
i
isais
pasy-
izacijos
a ejais.
Tad
okiose
kons ukcijose
pa ies
p edika o
paki imas”’,
2
Panagiai
leksiniy
aisykliu
modelyje
B.
Le in,
M.
Rappapo
Ho a
i
S.
Pinke is
g indZia
al e nacijy
i8 edimo
k yp j
(Z .
3
i8nada),
o
S.
Iwa os
p edika o
s uk ii os
i
jo
eikSmiy
ans o macijos
neigimas
loka y o
al e nacijy
a eju,
a gumen uojamas
esa
kai
ku ie
eiksmazodiiai
leidaia
ik
iena
ku j
a ian a,
s a s y inas
pla esniame
a gumen y
pe kai os
eiSkinio
i
jo
aplinkos
kon eks e
bei
sp endzian
a i inkamo
e-
aliza imo
/
ne ealiza imo
galimybés
p ielaidas,
be
ne
aiSkinan
pa j
aiskos
mecha-
nizma
(Iwa a
2005:
356-361).
2
Pasy izacijos
p oceso
o maliajame
ap age
anzi y umo
naikinimas
paaigkina-
mas
j edan nespeci ikuo a
e ma
(unspeci ied
e m),
ku is
18
pama inio
(ak y ines
kons ukcijos
anzi y aus
—
d i ie io)
p edika o,
p i aikius
jam
kon e sijos
ope a-
o iy,
is eda
kon e sini
p edika a
(Z .
14
i8na8a),
ku is
is
da
y a
d i ie is,
i
ik
kon e siniam
p edika ui
susijungus
su
nespeci ikuo u
e mu
kaip
pas a ojo
jungimosi
ezul an as
gaunamas
ien ie is
in anzi y us
pasy inis
p edika as.
Tad
nespeci ikuo-
o
e mo
iena
i8
unkcijy
y a
kon e sinio
p edika o
pa e imas
ien ieéiu
pasy iniu
p edika u.
Ki i
nespeci ikuo o
e mo
pozymiai
y a
Sie:
1)
jis
u i
an inio
e mo
( .
y.
iesioginio
objek o)
sin aksine
unkcija;
2)
jo
eik’mé
—
,,agen o
ie a
( .
y.
jis
nu o-
do
j
be
koki
agen a,
galima
speci ikuo i
kon eks o,
p agma inés
si uacijos
a
p edi-
ka o
leksinés
eik’més
in o macijos);
3)
jis
y a
Zymimas
nuliniu
Zenklu,
.
y.
niekaip
neig ei8kiamas
(Desclés,
Guen ché a,
Shaumyan
1985:
14, 55).
Kol
kas
neai$ku,
kaip
kin andio
p edika y
anzi y umo
pe kai os
a ejais
o maliai u e y
bi i
zymima
neugpildy a
iesioginio
objek o
pozicija.
39
K is ina
LeNARTAITE
lemian is
jo
kai
ku iy
a gumen y
i
/
a
aplinkybiniy
e my
ealiza ima
ki okiomis
-
an inémis
—
unkcijomis
y a
aki aizdus.
Nekin anéio
p edi-
ka y
anzi y umo
pe kai os
a ejai
aiskin ini
kaip
kalbos
sis emoje
egzis-
uoja
apib éz i
désningumai
p edika ine
s uk ii a
ealizuo i
keliais
bidais:
pama iniu
p edika u
i
jo
s uk i oje
a e iamomis
pozicijomis
pi mines
unkcijas
u in iems
a gumen ams
bei
i8 es iniu
p edika u
i
jo
s uk i oje
a e iamomis
pozicijomis
iS es iniy
unkcijy
a gumen ams
i
/
a
aplinky-
biniams
e mams.
I8 es inis
p edika as
isada
pa eldi
pama inio
s uk i a
i
supe pozicijos
biidu
sulieja
ja
su
paki usia
p edika ine
s uk ii a,
suku ia-
ma
be
ku iuo
i§
ap a’y y
ans o macijos
bidy
(a
i ai iy
ki y
galimy
ju
kombinacijy
—
galiausiai
isos
ope acijos
su edamos
j
d i
pama ines
—
a ba
a gumen o
/
aplinkybinio
e mo
angas
paaukS inamas,
a ba
pazeminamas).
Taigi
i8 es inio
p edika o
s uk ii a
ans o muojama
i§
pama inio,
be
pa-
Gios
kons ukcijos
iena
iS
ki os
-
ne,
jos
ik
galimos
sugiminiuo i
pe
ju
p edika us,
aip
pa
i§
ans o muo os
s uk ii os
galima
i8ski i
( edukuo i)
pama iné,
nes
pas a oji
ans o muo osios
y a
implikuo a.
Tai
galima
i ody i
pasi elkus
§j
pa yzdi:
(25)
a.
MedZio ojai
deda
Sakas
an
duobés.
b.
Med3io ojai
apdeda
duobe
Sakomis.
Si
sakiniy
po a
a gumen y
aiskos
pe kai ai
ne u é y
bi i p iski iama,
nes
analogiski
p ocesai
Gia
ealizuojami
ne
a
pa ia,
be
ski ingomis
eiksma-
Zodinémis
leksemomis.
An ojo
(b)
sakinio
p edika as
apdeda
y a
iS es as
i§
pi mojo
sakinio
p edika o
deda:
aigi
i
edinys
apdeda
u i
an ine
unkcija
pama inio
ZodZio
deda
a z ilgiu,
mo ologinio
lygmens
de i acijos
zymiklis
y a
p ieSdélis
ap-,
o
i8 es inio
eiksmazodzio
eiksmé
odo
seman inés
de-
i acijos
k yp i
—
apdeé i
,,dé i
ka
an
ko
i8
isu
pusiy
apdedan “.
Abs akéiu
g ama iniy
unkciju
lygmeniu
pama inio
p edika o
s uk i a
supe pozicijos
biidu
sujungiama
su
ienu
i8
kalbos
s uk i oje
iksuo y
p edika o
a gumen-
y
an iniy
unkcijy
aiskos
modeliy
( .
y.
ap a osios
ans o macijos
aisy-
klés
i
jy
kombinacijos),
o
mo osin aksiniu
lygmeniu
i8 es inio
p edika o
an ines
unkcijas
zymj
a gumen ai
(i
aplinkybiniai
e mai)
ealizuojami
a i inkamais
linksniais
a
/
i
p ielinksninémis
kons ukcijomis.
Ap a ia-
muoju
a eju
aki aizdu,
kad
ik
p edika us
sieja
is edimo
y8ys,
o
kons uk-
cijos
susiejamos
pe ju
p edika y
ySj,
i i
ans o muo o
p edika o
s uk-
i os
galima
i8ski i
( edukuo i)
pama ine
(plg.
apdé i
duobe
Sakomis
,,dé i
40
Lie u iy
kalbos
a gumen y
aigkos
al e nacijos
Sakas an
duobés
aip,
kad
duobé
bii y
isa
apdé a“), a¢iau
ai
ne eiSkia,
kad
ealizuojan
i8 es inio
p edika o
kons ukcija
bi inai
eikalinga
a piné
pama inio
p edika o
kons ukcijos
ealiza imo
ope acija
—
an asis
sakinys
galimas
iS eiks i
nep iklausomai
nuo
pi mojo. Visos
ap a os
p ocedii os
i
ju
iksli
seka
s a bu
ik
abiejy
kons ukcijy
san ykiams
aiSkin i,
be
ne
kon-
k eéiam
sakiniui
konk e¢iame
kon eks e
p odukuo i:
p i eikus
suku i
sakinj
su
p edika u
apdé i,
nebi ina
p isimin i
pas a aji
iS es a
i8
dé i.
Ap a asis
a ejis
i
ki i
panaSiis
unkciskai
a i inka
a gumen y
aigkos
pe kai a
i
nuo
jos
a ski iami
dél
o maliy
mo ologinio
lygmens
pozymiy
(mo ologinés
de-
i acijos
Zymiklio).
A gumen y
pe kai os
eiSkiniuose
i
p edika o
kei imo,
i
jo
a gumen y
(i
/
a
aplinkybiniy
e my)
a z ilgiu
yks a
analogiSki
ka
ik
ap a ajam
a ejui
p ocesai,
ik
eiksmazZodinéje
leksemoje
iSo iSkai
nie-
kaip
neiS eikS i,
ad
eisinga
bii y
i
s uk ii y
po as
su
ealizuo ais
da ybos
zymikliais
(kaip
an ai
25ab)
j auk i
j
a gumen y
aiskos
pe kai os
pe i e ija
(kai
ku iose
kalbose,
p z.,
iée a
(chichewa)
kalboje,
a gumen y
al e na-
cijoms
analogiSki
p ocesai
galimi
ealizuo i
ik
dél
i -
a ikso
p isijungimo
p ie
eiksmazZodinés
leksemos
(plg.
3
i8naSa);
i
okieciy
kalboje
loka y o
aidmenj
a liekan¢io
a gumen o
aiskos
pokyéiai
ealizuojami
p ie
eiks-
mazodzio
p isijungian
a iksui
be-,
plg.:
Sie
sp iih e
Fa be
an
die
Wand
,,ji
pu ské
daZus
an
sienos“
i
Sie
besp iih e
die
Wand
mi
Fa be
,,ji
pu 8ké
siena
(su)
dazais“
(Michaelis,
Ruppenho e
2001:
12)).
Dél
analogi8ky
p ocesy
i
po és
sakiniy
ealizuojamy
ak ualiosios
skaidos
ski umy
a gumen y
pe kai-
os
eiSkinio
ie os
kalbos
sis emoje
ieSko ina
Salia
pasy izacijos”
eiSkinio
(plg.
20abc).
Galbii
a likus
iSsamesnius
a gumen y
aiSkos
pe kai os
seman-
iniy
unkcijy
(ypaé
p agma ikos)
s i ies
y imus,
Sis
ei8kinys
(a
ben
kai
ku ie
jo
a ejai)
paaiské y
unkci8kai p iklausas
i8ies
ka ego ijos
ai8kos
pe i e ijai.
A gumen y
pe kai os
aiskos
p ocesams
aiSkin i
pasi elk os
aplikacinés
g ama ikos
p iemonés
ik
i$
dalies
ap épia
kons ukcijy
po y
a si adimo
p ielaidas
(apie
jas,
be
kon eks o,
sp es ina
ik
i§
paki usiy
a gumen y
unk-
cijy),
Siame
s aipsnyje
liko
neap a i
i
daugelio
a gumen y
pe kai os
a e-
jais
ealizuojami
ak ualiosios
skaidos
ski umai,
be
o,
ne
maziau
s a bu
y a
A.
Hol oe as
eigia
iSies
ka ego ija
aip
pa
esanéia
kaip
ak ualiosios
skaidos
g ama inimo
bada:
ne eikiamosios
igies
kons ukcija
leidzian i
nieko
nesaky i apie
eikéja,
o
démesj
su elk i
j
objek a,
ku is
ampas
sakinio
ema
(Hol oe
2003:
87;
da
plg.
Hol oe as
apie
sug ama in os
an inés
emos
aiska
1
isnaoje).
41