Lietuvių kalbos argumentų raiškos alternacijos ir aplikacinės gramatikos priemonės joms aiškinti

Acta Linguistica Lithuanica LVII (2007), 17 - 44 Lietuviy kalbos argumenty raiskos alternacijos ir aplikacinés gramatikos priemonés joms aiskinti Skiriama Sebastianui Saumianui (191 6-2007) atminti KrisTINA LENARTAITE Lietuviy kalbos institutas This article deals with the notion of alternation in the domain of argument realisation or diathesis. A working definition is offered, and a survey is given of the most characteristic instances of this phenomenon in Lithuanian. A number of important approaches to this subject, including those offered in the tradition of Lithuanian grammar, are discussed. Finally, a new approach to Lithuanian alternations and their position in the Lithuanian language system is proposed within the framework of Applicative Grammar. 1. IZANGA Su tuo patiu veiksmaZodziu realizuojamos skirtingos diatezés lietuviy ir uzsienio lingvisty tyrinéjamos jau ne viena desimtmetj. Jei pastarujy darbuose aptariamasis reiSkinys turi visuotinai pripazinta pavadinima ir yra pasiiilyta ne viena jvairiy Sio reiSkinio atveju interpretavimo galimybé, tai lietuviy tyrinéjimuose argumenty raiskos alternacijos atvejai aptariami tik fragmentidkai greta kity sintaksés, sintaksinés semantikos ar leksinés semantikos probleminiy reiSkiniy'. Tad Sis straipsnis ir skirtas apzvelgti Zymesniems ‘Lietuviy kalbos veiksmazodziy jungluma tyrinejanéios ir daugiausia argumentu alternacijos atvejus minéjusios N. Slizienés darbuose aptariamasis reiSkinys pagal tyrimo poreikius daZnai ir aiskinamas, ir vadinamas skirtingai: vienur kai kuriy veiksmazodziy leidziamas jvairuojantis subjekto ar tiesioginio objekto realizavimas vadinamas subjektinimu ir objektinimu (plg. Roziy kelmaitis uZaugs didziu medaidwu 17 Kristina LENARTAITE lietuviy kalbos argumenty raiskos alternacijos atvejams bei kai kurioms dél Sio rei8kinio interpretavimo kylan¢ioms problemoms: pirmiausia siekiama apibré2ti rei8kinio turini, iSskirti ir aptarti ryskesnius argumenty raiskos alternacijos tipus; lietuviy tyrinéjimy ir uZsienio teoriniy koncepcijy pagrindu, pasitelkus aplikacinés gramatikos priemones, supazindinti su dar viena alternuojanéiu konstrukcijy raiskos mechanizmo apra’ymo ir aiSkinimo galimybe bei rasti tiriamojo reiSkinio vieta kalbos sistemoje. ir IS ro%iy kelmaidio uzaugs didis medaitis; Motina u&uese stalq (su) baltutélaite staltiese ir Motina u&tiesé ant stalo baltutélaite staltiese) (Sliziené 1980: 95-101), kitur objekto raigkos alternacijos atvejais akcentuojamas to paties veiksmazodzio galéjimas atlikti skirtingas signifikacines funkcijas arba tos pacios situacijos kitoks signifikacinis interpretavimas, nuo kurio ir priklausanti skirtinga veiksmazodiio sintaksiné vartosena (Sliziené 1978: 117); del skirtingo tos paéios situacijos semantinio interpretavimo atsiranda sakimiai, kuriy dvi labai artimos reikSmes turi skirtingai realizuotus argumentus, vadinami perifrazémis (Sliziene 1994: 50-51); subjekto raiskos alternacijos atvejai vadinami konversinemis perifrazémis, ir ju signifikaciniar skirtumai esa susije tik su veiksmazZodzio sintaksinio valentingumo skirtumais, t. y. situacijos dalyviai abiem atvejais vienodai semantigkai interpretuojami, skirtinga poziiirj j juos lemia tai, kad vardininkas viename sakinyje atitinkas viena predikato argumenta, o kitame - kita. Tokiy konversiniy perifraziy santykis esas artimas aktyviniy ir pasyviniu konstrukcijy santykiui (plg. kramai apaugo krantus ir krantai apaugo krimais) (Sliziené 1994: 52). Objekto raiSkos }vairavimas A. Holvoeto aiSkinamas kaip sluoksniuotos aktualiosios skaidos sugramatinta alternatyvi antrinés temos pasirinkimo galimybé (plg. padovanojo mokintams knygy : apdovanojo mokinius knygomis; pripylé arbatos j puodukus : pripylé puodukus arbatos) (Holvoet 2003: 86-87). A. Drukteinis teigia tokiose konstrukcijose, kaip antai kloti Siaudus ant stogo - kloti Siaudais stogq, dél veiksmazodzio reik3més pasikeitimo lokatyvu i8reikSta argumenta pasislenkantj j veiksmaZodziui artimesne pozicija bei pasikei¢ianéia jo raiska — taip esanti neutralizuojama linksnio reikimé. O veiksmazodizio reikime pasikeitusia dél papildomo prasminio komponento - holistinés semos, Zyminéios, kad veiksmas susijes su visu daiktu arba kad daiktas esas visiskai to veiksmo apimtas. VeiksmaZodiné leksema prisidéjus holistinei semai tampanti apibendrinanti leksemos be atitinkamos semos atzvilgiu, todél tokiose konstrukcijose tarp veiksmaZodiniy leksemy (kartu su jy priklausomaisiais komponentais) susidara privatinés opozicijos santykiai — apibendrinanéioji leksema galinti keisti konkretesne pastarosios konstrukcijoje (igaudama ir atitinkama reikSme) (Drukteinis 1985: 56-58, 128-129). Dar dél alternaciniy struktary santykio viena kitos atzvilgiu: esa viena jy tiesiogiai perteikianti situacijos vaidmenis, o kita rodanti kitokia sakinio sudarytojo pasirinkta situacijos dalyviy santykiy interpretacija (perspektyva). Dél ivairiy predikato ir visos struktiros pasikeitimu, nustatomy gretinant tos pacios situacijos skirtingas interpretacijas, struktdros galimos laikyti viena pagrindine, kita ~ iSvestine (atitinkamai skirstomos ir ty struktiry argumenty semantinés funkcijos) (Drukteinis 2007: 27, 12-14). 18 Lietuviy kalbos argumentuy rai3kos alternacijos 2. REISKINIO SAMPRATA, APREPTIS IR PAVADINIMAS Tai, kad nebuvo aptariamojo reiskinio padéties lietuviy kalbos sistemoje i8samiy tyrimy, liudija ir faktas, kad netirima ne tik savo Siam reiSkiniui pavadinti tinkamo termino, bet ir tarptautinis jvairius argumenty rai’kos varijavimo tipus apimantis alternacijy pavadinimas lietuviskuose darbuose pradetas taikyti visai neseniai (Zr. Drukteinis 2007: 13). SprendZiant i§ termino vartojimo uzZsienio lingvisty darbuose, akivaizdu ji suvokiama skirtingai: platesne ir siauresne prasmémis. Tad pirmiausia apibréZtinas reiSkinio turinys: nustatytini jo biidingiausi bruoZai, o pagal tai ir jam priskirtini ar nuo jo atribotini jvairuoja raiskos atvejai. 2.1. Turbit rySkiausias lietuviy ir kity kalby alternuojanéiy konstrukcijy poZymis — para / perifrasti8kumas: tiriamosios diatezés alternacijos konstrukcijos i§ logikos* (teiginiy teisingumo) pozicijy vertintinos net kaip ekvivalen¢ios (plg.: jei tiesa, kad varnénai apkibo Sermuksnj, tai tiesa, kad Sermuksnis apkibo varnénais, ir jei tiesa, kad Sermuksnis apkibo varnénais, tai tiesa, kad varnénai apkibo Sermuksnj, t. y. nustatomas dviejy predikatiniy struktéiry lygiavertumas: R(x, y) ~ R‘(y, x)). Ne visada pakankamai rySkis ir konstrukcijy reikSmiy papildomi niuansai (Siuo poziiiriu daugelio tyrinétoju i8skiriamos vadinamosios lokatyvines alternacijos, kur daznai viendés konstrukcijos reik’mé igyja papildoma (holistine - veiksmo / poveikio visi8ko apémimo) sema), be to, daugelio alternacijoms priskiriamu konstrukcijy pory yra vienoda leksiné sudétis. Pozitris j tiriamujy konstrukcijy para / perifrasti8kuma bei jo vertinimas priklauso ir nuo to, koks teorinis modelis pasirenkamas Siam reiSkiniui aiSkinti. Nuo gramatinés koncepcijos priklauso ir kito, bene reikSmingiausio, aptariamujy atvejy aspekto — veiksmazodzio, su kuriuo sudaromos atitinkamos konstrukcijos, vaidmens alternuojantiy konstrukcijy atsiradimo procese ir jo reik’més (ta pati ar dvi skirtingos) — vertinimas, kuris, savo ruoZtu, taip pat turi jtakos ir konstrukcijy perifrastiSkumo klausimui. ? Loginé reikime cia nepainiotina su gramatine (struktirine) reikSme: struktiriné alternuojané1y konstrukcijy reikime visada skirtinga, plg. sakiniuose a. varnenai apkibo Sermuksnj ir b. Sermuksnis apkibo varnénais predikato loginé reikSmé — tranzityvus predikatas: veiksmo pradinis ta8kas yra varnenai, o galinis takas — Sermukénis, b sakinio predikatas logikoje laikytinas a sakinio tranzityvaus predikato konversia, taéiau abiejy sakiniy predikaty struktirines reikémes yra skirtingos: a — tranzityvus predikatas, b — intranzityvus. 19 KristINA LENARTAITE Tad pasiai8kintinas skirtingy teoriniy modeliy poZiiris j ripimus aspektus. Greta kity sintaksés ir sintaksinés semantikos reiSkiniy ir argumenty rai8kos alternacijas tirian¢ias teorijas galima skirstyti j tokias, kurios pirmenybe teikia struktiros pokyéiy analizei, ir tokias, kurios pirmiausia orientuojasi j konstrukcijy reik’mes bei jy pokydius. IS pirmyjy labiausiai minétini transformacinés ir reliacinés gramatiky atstovy tyrimai, M. Bakerio, D. R. Dowty ir R. S. Jackendoffo darbai*. Apibendrinti pastarujy tyrimy rezultatai argumenty raiSkos alternacijos bei kitiems artimiems reiSkiniams priskiria Sias ypatybes: alternuojantys veiksmazodZiai teigiama turj viena ir ta pa¢ia ®Transformacinéje gramatikoje nustatytas aktyviniy ir pasyviniy konstrukcijy santykis pritaikytas ir angly kalbos datyvo bei lokatyvo alternacijoms ai’kinti: alternuojantis veiksmazodis turjs tik viena argumenty projekcija sintakséje, antroji argumenty realizacija transformacijos bidu esanti i8vedama i8 pirmosios. Reliacineje gramatikoje ir aktyviniy — pasyviniy, ir datyvo bei lokatyvo alternacijy santykiai kaip pamatiniy su i8vestinémis yra apibréziami per gramatiniy funkcijy, kaip primityvu, keitimo taisykles (taisykles apima predikato argumenty gramatiniy funkcijy kitima, bet ne paties predikato). M. Bakerio neotransformacinio tiriamujy reiskiniy analizés modelio atspirties taskas yra prielaida, kad datyvo alternacijos ir jy atitikmenys kitose kalbose esandios ,tematinés parafrazés‘, t. y. turingios ta pacia reiksme. Si alternuojandiy konstrukciju savybé grindziama teta priskyrimo vienovés hipoteze (Uniformity of Theta Assignment Hypothesis, UTAH): identi3ki elementy tematiniai santykiai yra reprezentuojami ty elementy identisky struktiriniy santykiy gilumos struktiiros lygmeniu — tad abiem konstrukcijom priskiriama identi’ka gilumos sintaksiné struktiira. Svarbus vaidmuo éia tenka ir morfosintaksei: kai kuriose kalbose vienos 18 alternuojanéiy konstrukcijy veiksmazodzio prisijungiama taikomoji morfema, (pvz., éigeva (chichewa) kalbos irafiksas) leidzianti papildoma argumenta, daZniausiai tiksla (goal) arba benefaktyva, realizuoti kaip tiesiogini objekta. Sio teorinio modelio trikumai: neaisku, kaip ivertinamas tematinis perifrastiskumas, — turéty biti tiksliai apibrézta, kokiu biidu dviem sakiniams nustatomas identiskas veiksmaZodzio ir jo argumenty semantinis santykis; jei teta hipoteze ir galima taikyti kai kuriems alternacijy atvejams (pvz., datyvo alternacijoms), tai lokatyvo alternacijy, kurioms daugelio tyréjy pripazjstami reik$miy skirtumai, tuo bidu paai8kinti nemanoma. Anot D. R. Dowty, angly kalboje subjekto ir objekto parinkimas priklauso nuo argumentams galimy priskirti agento ir patiento prototipiniy vaidmenuy (Proto-role) pozymiu: argumentas, turjs daugiausia agento prototipiniy poZymiu, pasirenkamas subjektu, o tas, kuriam galima priskirti daugiausia patiento prototipimy pozymiy — objektu. Jei né vienas argumenty neturi pakankamai poZymiy biti vienareikémi8kai paskirtas subjektu ar objektu, leidziami varijuoja argumenty raiskos atvejai. R. S. Jackendoffas teigia viena ir ta pacia leksines semantikos reprezentacija leidzianéia dvi skirtingas sintaksines realizacijas. Pasak jo, alternacijos apskritai galimos delto, kad leksinés semantikos reprezentacijoje tam tikra pozicija argumento realizacijos atzvilgiu yra neprivalomai Zyméta (Levin & Rappaport Hovav 2005: 196-205). 20 Lietuviy kalbos argumenty rai8kos alternacijos reiksme abiem raigkos atvejais; alternacijos esancios pagristos taisyklémis, apibrézianciomis dviejy morfosintaksiniy realizacijy atsiradima, be to, vienas raiskos varianty daznai teigiama esas pamatinis — tad antrasis laikomas i8vestu (transformuotu) i§ pirmojo. Sie teoriniai modeliai linksta ignoruoti alternacinéms konstrukcijoms biidingus reikSmiy skirtumus: sintaksinés transformacijos biidu iSvesta konstrukcija sakoma reikSmés nekeidianti — mat dél transformacijos atsirade reiksmés skirtumai esa kitokios prigimties: jie apima ne leksinj veiksmaZodzio turinj, o sakinio lygmens reikSmés aspektus, kaip antai kvantifikatoriaus aprépti ar fokuso priskyrima (plg. Levin & Rappaport Hovav 2005: 196-207). Taigi laikantis Sios pozicijos, alternuojanéiu konstrukeijy para / perifrastiskumas pripazistamas, ta¢iau placiau nenagrinéjamas, prieSingai nei reikSmés pokyéius iskelianciose gramatinése koncepcijose, i§ kuriu ry$kiausi darbai priklauso B. Levin ir M. Rappaport Hovav, S. Pinkeriui, A. Goldberg ir W. Croftui, taip pat minétini S. Iwatos ir M. Fried tyrimai‘. Sie tyréjai argumenty raiskos skirtumy ie8ko ir juos aiki- ‘Vienas pirmyjy bandymy Sia kryptimi aiSkint lokatyvines alternacijas yra B. Levin ir M. Rappaport tyrimas (dar priskiriamas vadinamiesiems leksimiy taisykliy (Lexical rule) modeliams, kaip ir S, Pinkerio analizé). Cia sisteminis alternuojangiy konstrukcijy reikSmiy varijavimas teigiama esas skirtingy leksinés semantikos reprezentacijy refleksija, tokiu atveju tinkamai sukurtos Zyméjimo taisyklés galety biti pritaikytos leksinés semantikos reprezentacijoms sujungti su teisingais argumenty realizacijos modeliais. Lokatyviniam alternacijy tipui pasitiloma atitinkama leksinés semantikos reprezentacija (a. load: [X CAUSE [Y TO COME TO BE AT Z] / LOAD] b. load: [[X CAUSE [Z TO COME TO BE IN STATE]] BY MEANS OF [X CAUSE [Y TO COME TO BE AT Z]] / LOAD)), kur variantas su prielinksnine with konstrukcyja (b) yra lokatyvinio varianto (a) pratesimas, arba kitaip, with variantas perimas kaip pagrinda lokatyvinj varianta taip, kad pagrindinis lokatyvinio varianto demuo tampa with varianto subordinuotu démeniu. Konstrukcijy isvedimas galimas tik tokia kryptimi (tik i8 lokatyvinés, bet ne atvirkS¢iai). Visa tai iS dalies paaiSkina intuityviai suvokiama, artima parafrastiniam, varianty santyk}. Labai panaSus j ka tik aptartajj ir S. Pinkerio modelis. Greta lokatyviniu Cia tiriamos 1r datyvinés bei kauzatyvines alternacijos. Atskiry porés konstrukcijy leksinés semantikos reprezentacijy ir sintaksinés raiSkos santykj taip pat reguliuoja yméjimo taisyklés (veksma%odis, kurio semantines struktiiros Serdis ‘X causes Y to move into / onto 2’ yra paver¢iamas (konvertuojamas) nauju veiksmazodziu, kurio semantinés struktiiros Serdis yra ‘X causes Z to change state by means of moving Y into / onto it’), tik Gia, priesingai nei B. Levin ir M. Rappaport modelyje, konstrukciy derivacija galima abiem kryptim, atsizvelgiant j tai, kurio konstrukcijy varianto argumentas gali atstoti vieninteli predikata papildantiji elementa (nors Sis testas ne visada patikimas). A. Goldberg tyrime veiksmazodis yra suvokiamas kaip minimalios jo reikSmes ir profiliuoty argumenty (t. y. tik privalomy iSreik8ti predikato palydovy semantiniai vaidmenys) junginys ir vadinamas ,,Saknimi“ 21 Kristina LENARTAITE na remdamiesi alternuojanéiy konstrukcijy reikSmiy skirtumais. Tad ir konstrukcijy para / perifrastiskumo aspektas ¢ia yra reikSmingas: atsizvelgiant i tai apibréZiami ir konstrukcijy reik$miy skirtumai, ir jy santykis. Daugiausia démesio Gia skiriama objekto alternacijoms (dazniausiai minimi atvejai yra datyvo ir lokatyvo alternacijos) ir Siuo poZitiriu stengiamasi iSlaikyti unifikuota semantinj objektiskumo pagrindg. Alternuojan¢ioms konstrukcijoms aiskinti sukuriami mechanizmai, leidziq daugiau nei vienam argumentui alternatyviai patenkinti semantinj objektiskumo apibrézima. Tad dél pirmiausia j akis krintan¢io alternaciniy konstrukcijy pozymio — para / perifrastiskumo — galima pasakyti: jei konstrukcijoms pripazistami reikSmiy skirtumai ir teorinis modelis konstruojamas biitent tokia kryptimi, Sis poZymis naudojamas tyrime kaip konstrukcijy reik3miy skirtumy, ju atsiradimo prielaidy bei santykiy aigkinimosi pagrindas, 0 jeigu laikomasi strukttiros analizés krypties ir konstrukcijy santykis aiSkinamas kaip pamatinés su iSvestine, para / perifrasti8kumas pasitelkiamas vienos alternuojanéiy konstrukcijy i8vedimo i§ kitos transformacijos bidu bei abiem konstrukcijom bendros gilumos struktiiros jrodymui. Kad ir kokia teoriné koncepcija pasirenkama alternacijoms tirti, para / perifrastiskumas laikytinas itin (root), toliau Si minimali reikSmé yra integruojama j atitinkama argumenty struktiros konstrukcija tuo biidu, kad Sis procesas apima veiksmazodzio argumenty ir pozicijy konstrukcijoje suliejima. Argumenty alternacyos atsiranda tuomet, kai veiksmazodis galimas suderinti su daugiau nei viena konstrukcija. Nemazai savo tyrimo bendrybiy su A. Goldberg pozicija nurodo S. Iwata, alternuojanéioms lokatyvinéms konstrukcijoms priskirdamas viena bendra aukSéiausio leksinio lygmens reikéme (Lexical Head Level Meaning), apimanéia skirtingus atskirose pords konstrukcijose realizuojamus frazés lygmens reik8més (Phrase Level Meaning) aspektus. Ta¢iau esminis A. Goldberg ir S. Iwatos teorijy skirtumas ~ veiksmazodzio vaidmuo: A. Goldberg modelyje veiksmaZodis nelemia sakinio struktiros, kadangi tam reikalingi reik3més aspektai priskiriami ne pa¢iam veiksmaZodziui, prieingai Siai pozicijai, S. Iwatos tyrime veiksmazZodzio reikSmei tenka centriné padetis — ji suvokiama kaip filmori8ka scena, o veiksmazodzio integravimas j konstrukcija yra pagristas semantiniu tinkamumu. W. Croftas mano, kad daugelyje argumenty alternaciyy jy konstrukcijos apimanéios ta pa¢ia veiksmazodiZio Saknj (minimaliosios veiksmazodzio reikSmes ir profiliuoty argumenty junginj) ir vienintelj jvykio tipa, bet du skirtingus veiksmazodiio ,,profilius* (Levin & Rappaport Hovav 2005: 205-216; Iwata 2005: 355-403) M. Fried subjekto alternacijas aigkina kaip poZidrio ta8ku (viewpoint) pagrista subjekto parinkima, priklausantj nuo kalbétojo ivykio suvokimo bei konceptualizavimo. Reguliaras morfosintaksinio kodavimo skirtumai aiSkinami esa nulemti skirtingy konfigiracijy atitinkamy semantiniy vaidmeny tam tikruose sceny tipuose (Fried 2005: 475-512). 22 Lietuviy kalbos argumenty rai8kos alternaciyos svarbiu Sio reiSkinio pozymiu. Be to, neabejotina ir Sio poZymio reik’mé tiriant alternacijy pragmatinius aspektus (pvz., temine-remine struktira), ta¢iau Siame straipsnyje laikomasi pozicijos, kad tyrima svarbiau pradéti nuo kalbos sistemoje fiksuoty raiskos mechanizmy atskleidimo, nors i§samus lietuviy kalbos argumenty alternacijy tyrimo modelis reikalaus ateityje aprépti ir analizuojamojo reiskinio atsiradimo prielaidy bei kalbos sistemoje atliekamy funkcijy aspekta. Kitas svarbus klausimas — veiksmazZodzio vaidmuo Siame procese. Jo vertinimas taip pat priklauso nuo teorinio modelio: vieny pripazistamas lemiamas veiksmazodzio vaidmuo alternacijy atsiradimo bei jy aiskinimo procese (beveik visi j konstrukcijy reik8miy skirtumus orientuoti tyrimai, Zr. 4 i8naga), kitur jo vaidmuo susiaurinamas (plg. A. Goldberg pozicija 4 iSnaSoje) arba pla¢iau nediskutuojamas (plg. 3 i8naSa). Alternaciniy konstrukcijy veiksmazodzio reikimés vertinimas pasiskirsto panaSiai: vienur teigiama ja esanéia ta patia abiejose pords konstrukcijose, kitur - dvi skirtingas ir sutinkandéias kaip pamatiné su iSvestine. Straipsnyje sitlomas aptariamojo rei8kinio analizés biidas didzia dalimi yra S. Saumiano universaliosios aplikacinés gramatikos (Universal Applicative Grammar) modelio taikymas. Prie’ pateikiant aplikacinés gramatikos veiksmazodzio vaidmens alternacinése konstrukcijose vertinima, pasakytina, kad aplikacinéje gramatikoje itin svarbu grieZtai atriboti du kalbiniy reiSkiniy lygmenis — genotipine (genotype) ir fenotipine (phenotype) gramatikas. Genotipiniam lygmeniui priklauso funkciniai vienetai — predikatai, termai (predikato palydovai — argumentai ir aplinkybiniai termai), modifikatoriai — ir Siuos vienetus jungia abstraktis operatoriaus ir operando santykiai. Fenotipiné gramatika apima sintagminius vienetus —- morfemas ir Zodzius — ir jy rySius tiesinés i8sidéstymo tvarkos bei morfologiniy ypatybiy atzvilgiu. Genotipinés gramatikos taisyklés vertintinos kaip invariantinés jvairiy galimy jy realizacijy fenotipinéje gramatikoje atzvilgiu. Genotipinés gramatikos taisyklés skirtos aiSkinti universalius kalbinius reiSkinius (Shaumyan 1987: 97). Argumenty raiSkos alternacija yra daugelyje kalby paliudytas reiSkinys, be to, pagrindiniai jos tipai (pvz., subjekto raigkos alternacijos arba lokatyvinés alternacijos) turi analogiskus atitikmenis skirtingose kalbose. Tad norint tinkamai nustatyti su Siuo reiSkiniu susijusius kalbinés rai8kos procesus ir nepasiklysti skirtingy kalby realizuojamoje fenotipinio lygmens variacijy gausoje, argumenty rai3kos alternacija pirmiausia deréty apibréZti genotipinio lygmens taisyklémis 23 Kristina LENARTAITE ir tik tada i8tirti, kaip jos dera su konkre¢ios kalbos fenotipiniais reiskiniais. Stai tokie yra su dabar riipimu klausimu susije aplikacinés gramatikos keliami principai: 1) termy (predikato palydovy) gramatinio statuso pakitimas vertintinas kaip predikato kitimo pasekmé; predikato kitima nustato predikato keitimo taisyklés®, kurios predikatui privalo biti pritaikytos prie’ tai, kai predikatas bus taikomas termams; 2) sakinys su pakitusiais gramatiniais santykiais gali biti realizuotas nepriklausomai nuo sakinio su nepakitusiais gramatiniais santykiais, pvz., pasyvinis sakinys gali biti realizuojamas tiesiogiai taikant pasyvinj predikata jo termams, o ne transformuojant aktyvinj sakinj j pasyvinj (Shaumyan 1987: 272). Antrasis teiginys reiskia, kad pasyvinés konstrukcijos aktyviniy atzvilgiu ir kiti panasiis reiSkiniai ¢ia nelaikomi i8vestiniais tokia prasme, kaip tai daroma transformacinéje ar reliacinéje gramatikose (Zr. 3 i8naSq), tatiau jei iS sakinj reprezentuojancio predikato P,,, taikant atitinkamas predikato keitimo taisykles, yra iSvedamas predikatas P.,, tai sakinys su pakitusiu predikatu (P,) vertintinas kaip i8vestinis i8 realizuotojo su nepakitusiu predikatu (P,) tik tiek, kiek neiSvestinio sakinio struktiira yra reprezentuojama predikato P, ir perkeliama j iSvestinio predikato (P,) reprezentuojama struktiira. Predikato struktiiros pokyéiy salygos bitinumas diatezés alternacijose iliustruotinas tokiais, nuo alternacijy atribotinais, atvejais, plg.: (1) a. Ji atidalijo mésq nuo kauly. b. Ji atidalijo kaulus nuo mésos. (2) a. Jie atplésé vaikq nuo motinos. b. Jie atplésé moting nuo vaiko. Cia predikato struktiira nekinta — pory sakiniuose argumentams ir aplinkybiniams termams predikatas atveria vienodas pozicijas. 2.2. Dar vienas argumenty alternacijy sampratai apibrézti svarbus klausimas — konstrukcijy pory leksiné sudétis. Minint $j rei8kinj dazniausiai turimi omenyje vienodos leksinés sudéties atvejai, tatiau B. Levin diatezés alternacijomis vadinama rei8kinj galima prilyginti platesne prasme suvokiamai argumenty raiskos varijavimo galimybiy visumai®, taip siekiama i§ veiks5 Predikato keitimo taisyklés aptariamos 3.2 skyriuje. ©Plg. B. Levin, klasifikuodama angly kalbos veiksmazodzius jy reikimiy ir sintaksinés elgsenos santykio pagrindu, sintaksinéms, arba diatezés, alternacijoms priskiria visus 24 Lietuviy kalbos argumenty rai8kos alternacijos maZodzio sintaksinés elgsenos skirtumy nustatyti jo reik’més skirtumus. Dauguma anglu kalbos pavyzdziu, priskirtu diatezés alternacijoms, lietuviy kalboje net tokiy prielaidy nesudaryty —mat yra realizuojami skirtingomis veiksmazodinémis leksemomis (arba skirtingomis jy formomis), plg.: a. mésininkas pjausto mésq ir b. mésa lengvai pjaustoma; a. vaikas sudauzé puodelj ir b. puodelis sudu%o; a. tas Suo kandZioja zmones ir b. tas Suo kandzZiojasi. Totalios transformacijos alternacija vadinamas atvejis nepakeitia sakinio Serdies - t. y. argumenty, biitiny predikato semantikai realizuoti — struktiros, o tik iveda papildoma elementa j sakinio periferija’, plg.: a. ragana jj paverté varle ir b. ragana is princo jj paverté varle. Bet kuris periferijoje realizuojamas elementas vertintinas kaip fakultatyvus, ir jeigu jis pakitusios rai8kos néra paaukStinamas j predikato Serdies argumenty pozicija, tai jo realizavimas ar nerealizavimas predikato Serdies nekei¢ia, todél prie alternacijy rei8kinio nepriskirtinas. Siame straipsnyje laikomasi pozicijos, kad argumenty raiSkos alternacijos pirmiausia apibréZtinos kaip universaliis kalby sistemose fiksuoti désningi predikaty argumenty raiSkos modeliai (t. y. kaip genotipinés gramatikos lygmens reiSkiniai), o bet koks periferijai priklausantiy predikato palydovy (aplinkybiniy termy) raiskos jvairavimas, nepalieciantis jo argumenty, yra fenotipinés gramatikos (konkretios kalbos morfosintaksinio lygmens) rei8kinys - Siuo pagrindu ir nustatoma alternacijomis laikyti tik predikato argumenty (t. y. realizuojamy subjektu, objektu ir netiesioginiu objektu) raiskos jvairavimo atvejus. Ta¢iau patikslintini kai kurie alternaciju klausimo aspektai: 1) reiSkinj vadinti arcumenty raiskos alternacija néra visai tikslu - mat rai8kos poky¢iai apima ne tik predikato argumentus, realizuoveiksmazodiiy leidziamus argumenty rai8kos jvairavimo atvejus, todel ¢ia patenka ir skirtingos leksinés sudeties konstrukcijos, plg.: medialiné alternacija (Middle Alternation): a. Butcher cuts the meat; b. The meat cuts easily; kauzatyvine / inchoatyviné alternacija (Causatwe/Inchoative Alternation): a. Janet broke the cup; b. The cup broke; nespecifikuoto objekto alternacija (Unspecified Object Alternation): a. Mike ate the cake; b. Mike ate; agentui badingos savybés alternacija (Characteristic Property of Agent Alternation): a. That dog bites people; b. That dog bites; totalios transformacijos alternacija (tranzityvi) (Total Transformation Alternation (transitive)): a. The whitch turned him into frog; b. The witch turned him from prince into a frog; ir pan. (Levin 1993: 25-26, 27-30, 33, 39, 57-58). 7 Dél sluoksniuotos sakinio struktiros Serdies, predikato semantikai reprezentuoti butiny argumenty, ir periferijos elementy (neargumenty) terminy dar Zr. Van Valin, LaPolla (1997: 25-31). 25 Kristina LENARTAITE modifikatoriy) bei juos jungianciy operatoriaus ir operando’” santykiy lygmeniu. 3.1. Taigi toliau apibréZtini pagrindiniai aplikacinés gramatikos principai, Salia kity reigkiniy taikomi ir tiriamajam reiSkiniui aiskinti. Vienas fundamentaliy kalbos sistemos désniy cia yra funkcinés superpozicijos principas, sukurias zenkly ir fonemy pirminiy bei antriniy funkcijy hierarchija. Sis principas placiai taikomas fenotipinio lygmens (fonologijos, morfologijos ir sintaksés) reiSkiniams aiSkinti. »ReikSmés arba funkcijos keitimo kontekste zenklui arba fonemai B superpozicijos biidu yra pritaikomas Zenklas arba fonemaA taip, kad B yra naudojamas kaip talpinantis ir A, kaip dvisluoksnis <B SUP A>. Kaip superpozicijos rezultatas yra sukuriamas funkcinés derivacijos santykis tokiu biidu, kad B tampa A funkciniu derivatu arba alternantu. Zenklas ar fonema B gauna antrine reiksme arba funkcija, kuri yra ,,uzZdedama* ant jo pirminés, nuo konteksto nepriklausomos reik’més arba funkcijos“ (Shaumyan 2006: 131). (Cia ir kitur mano iSversta — K. L.) Siekiant nustatyti universalius gramatikos procesus, sukuriamas idealizuotas gramatikos autonomijos leksikono atZvilgiu désnis, kurj reprezentuoja du abstrahavimo procesai: 1) sakinio struktira abstrahuojama nuo ja uZpildanéiy Zodziy; 2) sakinio struktira abstrahuojama nuo jos tiesinés reprezentacijos. Taigi lieka esminiai, universaliis elementai - sintaksinés funkcijos. Universalioje sintaksinéje struktiiroje skiriamos keturios pagrindinés funkcijos: predikatai, termai (predikaty argumentai ir aplinkybiniai termai), termy modifikatoriai ir predikaty modifikatoriai. Fenotipiniu lygmeniu Sios funkcijos kaip pirminés atitinkamai priskiriamos keturioms kalbos zodziu klaséms: veiksmaZodziams — predikaty funkcija, daiktavardziams — termy, biidvardZiams - termy modifikatoriy, prieveiksmiams — predikaty modifikatoriy. Kiekviena kalbos ZodZiy klasé, be pirminiy sintaksiniy funkcijy, 2 Siuos santykius lemia Zodziy junginiy jungimosi désnis (Zodziy junginys é1a suvokiamas panasiai kaip geStaltas - Zodis kartu su struktirine reikéme): ,Jei Zodziy junginio reikimé yra nepakankama ir turi biti papildyta kity Zodziy junginiy reikimémis, toks ZodZiy junginys yra vadinamas operatoriumi ir jis jungiasi su vienu ar daugiau Zodiiy junginiy, vadimamy operandais, idant suformuoty nauja Zodziu junginj, vadinama rezultantu“ (Shaumyan 2006: 213). 32 Lietuviu kalbos argumenty raiSkos alternaciyjos gali turéti ir antrines. Funkciné superpozicija yra toks procesas, kai antriné funkcija ,uZdedama‘ ant pirminés funkcijos, ir taip yra sukuriama nauja dvisluoksné funkcija. Naujoji funkcija yra pirminés ir antrinés kombinacija. Po superpozicijos Zodis (,,superponuotasis“) turi abiejy — ir pirminés, ir antrinés - funkcijy poZymiy. Pavyzdziui, zodzio baltas pirminé funkcija yra biti termo modifikatoriumi, kaip antai sakinyje Baltas Sunelis vizgina uodegq. O Stai sakinyje Baltas yra geras, o juodas blogas jis jau atlieka termo funkcija. Taigi antruoju atveju bidvardis patiria daiktavardzZio superpozicija, todél btdvardzio sintaksiné funkcija susilieja su daiktavardzio sintaksine funkcija. Sakinyje Vakar as vaiksciojau sode ir staiga matau — Jonas Zodzio matau struktiiriné reik8mé suvokiama kaip bitasis laikas. Taigi tia esamojo laiko funkcija yra sujungta su biitojo laiko funkcija. Sakinyje Jonas yra vairuotojas Zodis vairuotojas junginyje yra vairuotojas turi antrine, predikatine, funkcija, kuri, 8iam ZodZiui jungiantis su operatoriumi yra, superpozicijos biidu buvo ,uzZdéta“ ant jo pirminés (termo) funkcijos. Tai sintaksinés superpozicijos pavyzdziai. Morfologijoje superpozicijos mechanizmas veikia derivacijos procese: tik pamatiniai Zodziai turi pirmines sintaksines funkcijas, o i8vestiniai ZodZiai turi tik antrines, superpozicijos biidu i8vestas i pamatiniy ZodZiy funkciju, pvz.: Zodis Zalias yra nei8vestinis ir turi pirmine termo modifikatoriaus funkcija, o Zalumas yra jo vedinys, padarytas pridedant atitinkama iSorinj daiktavardzio Zymiklj'* (-um-as) ir ant pamatinio ZodzZio pirminés - termo modifikatoriaus — funkcijos ,,uzdedant* termo funkcija — taip gaunama antriné dviguba vedinio funkcija — termo modifikatorius ir termas. Superpozicijos mechanizmas veikia ir ZodZiy reik’miy derivacijos lygmeniu, plg. ZodzZio Zalias pirminé reik’mé ,,tokia spalva“, superpozicijos biidu ,,uzZdedant* Siai reik’mei Zodzio nepatyres pirmine reik3me ,,neigudes, nepriprates“, iSvedama Zodzio Zalias antriné reikSmé ,,nepatyres, neigudes; jaunas“ — tai yra metaforinis reiksSmés perkélimo biidas, zodZio Zalias antriné reik’mé ir ZodZio nepatyres pirminé susieja juos sinonimijos santykiu, o abi zodzio Zalias reiksmes sieja polisemijos santykis. 3.2. Tiriamaji argumenty perkaitos rei8kinj S. Saumianas taip pat ai- © Sintaksinés funkcijos superpozicija gali neturéti jokio isorinio Zymiklio, plg.: nematau akmens ir akmens siena. 33 Kristina LENARTAITE kina superpozicijos veikimu ir randa jam vieta greta kity transformacija’* pagristu sintaksiniy reiSkiniy (pvz., pasyvizacijos). Prie’ apibréZiant §j rei8kinj reguliuojancias superpozicijos taisykles, aptartina sintaksiniy termu taikymo predikatui hierarchija, arba kitaip aplikaciné hierarchija (Applicative Hierarchy)’. Cia panaSiai kaip reliacinéje gramatikoje sintaksinés, arba tiesiog — gramatinés funkcijos (plg. Holvoet, Mikulskas 2005: 7), sutartinai zymimos taip: 1 - subjektas, 2 — tiesioginis objektas, 3 — netiesioginis objektas, Q - aplinkybinis termas (tik aplikacinéje gramatikoje, prieSingai nei reliacinéje, subjektas ir tiesioginis objektas nelaikomi gramatinius santykius zymin¢iais elementais, o binarinio santykio, kurj sukuria dvivietis predikatas, nariais). Sintaksiniai termai hierarchiSskai iSsidésto taip: [fl >2>3]>Q ¥4 Pasyvinés konstrukcijos aphkacinéje gramatikoje laikomos aktyviniy konversijomis, bet jy atsiradimas bei santykis viena kitos atZvilgiu aiSkinamas kitaip nei transformacinés ar reliacinés gramatiky: $. Saumiano nustatomas aktyviniy ir jy atitinkamy pasyviniy konstrukcijy pamatiniy komponenty izomorfizmas (izomorfizmas nepainiotinas su ekvivalentumu) — aktyviniy konstrukcijy predikato ir subjekto santykis yra izomorfigkas pasyviniu konstrukcijy predikato ir aplinkybinio termo (kur) atitinka aktyvinés konstrukeijos subjektas) santykiui; predikatas yra sakinj reprezentuojas pagrindinis elementas - minimalus sakinys ir yra predikatas, taigi aplikacineje gramatikoje ne konstrukeijy santykis (aktyvinés ir pasyvinés: R(x, y) ir R'(y, x)) yra ivardijamas konversiniu, bet if aktyvinio sakinio predikato (pamatinio predikato), taikant jam abstrakty konversijos operatoriy, yra iivedamas konversinis predikatas, i8 kurio toliau konstruojamas pasyvinis predikatas (t. y. konversinis predikatas yra ivedamas i pamatinio predikato, bet ne atvirk8éiai; pasyvinis predikatas néra konversinis predikatas, o tik i8vestas is konversinio predikato, kuris, savo ruoZtu, yra i8vestas i8 pamatinio predikato); tad jeigu ir galima kalbéti apie aktyviniy—pasyviniy konstrukcijy transformacija ar konversija, tai tik Siy konstrukciju predikaty struktiry lygmeniu, nes pasyvinés konstrukcijos laikytinos generuojamomis nepriklausomai nuo atitinkamy aktyviniy, pasyvinés konstrukcijos tik gali biti redukuojamos j atitinkamas aktyvines (Desclés, Guentchéva, Shaumyan 1985: 22-24; Shaumyan 2006: 234-235; dar plg. pastabas 2.1 skyriuje). +8 $i hierarchija isplaukia i§ sakinio formavimo désniy. ,,Sakin sudaro jo sudedamyju daliy binariniy kombinacijy hierarchija“ — taigi: 1) ,jei X yra operatorius, kuris jungiasi su termu Y, idant suformuoty sakinj Z, tai X yra intranzityvus predikatas, o Y yra subjektas; 2) jei X yra operatorius, kuris jungiasi su termu Y, idant suformuotyu intranzityvy predikata Z, tai X yra tranzityvus predikatas, o Y yra tiesioginis objektas; 3) jei X yra operatorius, kuris jungiasi su termu Y, idant suformuoty tranzityvy predikata Z, tai X yra ditranzityvus predikatas, 0 Y yra jo netiesioginis objektas; 4) jei X yra operatorius, kuris jungiasi su fraze Y, idant suformuoty tokio pat tipo kaip Y fraze Z, tai X yra Y atributas“ (Shaumyan 2006: 228-232). 34 Lietuviy kalbos argumenty rai8kos alternacijos Skliaustai atskiria predikato termus, predikacijos rémo narius. 3 tia yra zymeétas 2 atzZvilgiu, nes 2 rangas (funkciniy pozicijy visuma sakinyje) yra platesnis -2 realizuojamas ir tranzityviame, ir ditranzityviame sakinyje, o 3-tik ditranzityviame; ta¢iau 2 yra Zymétas 1 atzvilgiu, nes 1 realizuojamas ir intranzityviame, ir tranzityviame, ir ditranzityviame sakiniuose; 0 Q yra zymétas predikacijos rémo, kurio rangas yra platesnis, atzvilgiu: predikacijos rémas realizuojamas visuose sakiniuose, 0 Q — ne visuose. Taigi diateze - sakinio A transformacija i sakinj B — nustato Sios taisyklés: 1. Jei 3 sutapatinama su 2, tai 2 turi patirti Q superpozicija: <3 SUP 2> — <2 SUPQ> 2. Jei 2 sutapatinama su 1, tai 1 turi patirti Q superpozicija: <2 SUP 1> — <1 SUP Q> 3. Jei 3 sutapatinama su 1, tai 1 turi patirti Q superpozicija: <3 SUP 1> — <1 SUPQ> Trumpiau tariant, jei sakinio termas A yra realizuojamas kaip aukStesnés eilés termas B, tai termas B bus realizuotas kaip aplinkybinis termas (Shaumyan 2006: 235-236). Pirmoji taisyklé apima viena objekto raiSkos perkaitos atvejj ir veiksmo / poveikio gavéjo raiskos perkaita (plg. 12ab), plg.: ir objekto, (18) a. Mama (ap)muturiuoja vaikui skarele. b. Mama (ap)muturiuoja vaikq skarele. (18a) sakinyje predikato argumentai atlieka tiesiogines funkcijas: mama - 1, skarelé — 2, vaikas — 3, 0 (18b) sakinyje dél patirtos superpozicijos argumentai igyja antrines — dvisluoksnes — funkcijas: 3 patiria 2 superpozicija, 2Q, o 1-1 superpozicija (t. y. nuline superpozicija’®), plg.: (18) b. mama skarelé vaikas <1 SUP 1> <2 SUP 3> <3 SUP 2> Kiti objekto raiskos perkaitos atvejai apima aplinkybinio termo, bendriausia prasme atliekan¢io veiksmo / poveikio vietos semantine funkcija, “© Transformacija nebatinai turi pakeisti kiekvieno sakinio termo funkcija. Situacija, kat termo funkcija iglieka ta pati, kaip antai subjekto mama 18a ir 18b sakiniuose, vadinama nuline superpozicija. 35 Kristina LENARTAITE raigkos kitima (Zr. 8 psl.), todél S. Saumiano nustatytosios taisyklés papildytinos dar viena: Jei Q sutapatinama su 2, tai 2 turi patirti Q superpozicija: <Q SUP 2> — <2SUPQ> (19) a. Merginos kai§o géles j kasas. b. Merginos kaigo kasas gélémis. (19a) sakinyje predikato argumenty ir aplinkybiniy termy pirminés funkcijos yra Sios: merginos — 1, gélés - 2, kasos — Q, 0 19b sakinyje po superpozicijos gaunamos tokios antrinés funkcijos, plg.: (19) b. merginos gélés kasos <1SUP1> <2SUPQ> <QSUP2> Antroji S. Saumiano nustatyta taisyklé tinka ne tik subjekto ir objekto raigkos perkaitai, bet ir pasyvizacijos procesui ai8kinti. Tai liudija Siy reikiniy funkcinj bendruma ir nurodo argumenty perkaitos vieta kalbos sistemoje. (20) a. Par%eliai aplipo kiaule. b. Kiaulé aplipo parSeliais. c. Kiaulé buvo aplipta parSeliy / aplipusi parSeliais. Tik (20a) sakinyje realizuojamos pirminés argumenty funkcijos: parSeliai — 1, o kiaulé - 2. (20b) sakinyje kiaulé igyja antrine funkcija <2 SUP 1> ir dél to tampa paaukstinta j subjekto pozicija, o parseliai gauna antring funkcija <1 SUP Q> ir yra pazeminami j aplinkybinio termo pozicija. (20a) pasyvinis atitikmuo yra (20c), kuris atsiranda veikiant tai pa¢iai superpozicijos taisyklei, plg.: (20) c. parSeliai kiaulé <1 SUP Q> <2, SUP 1> Subjekto raiskos perkaitos tipui taip pat reikia apibrézti atskira taisykle: Jei Q sutapatinama su 1, tai 1 turi patirti Q superpozicija: <Q SUP 1> > <1 SUP Q> (21) a. Miske pridygo gryby. 36 Lietuviy kalbos argumenty rai’kos alternacijos b. Miskas pridygo gryby. (22) a. Virtuvéje dvoké éesnakas. b. Virtuvé dvoké éesnaku. c. Virtuvéje dvoké cesnaku. Sio tipo (21b) ir (22b) sakiniai kaip tik ai8kintini 3ios taisyklés veikimu. Svarbu pastebéti, kad (21a) sakinyje subjekto (gryby) raiSka néra tipiné, ta¢iau taip pat galima paaiskinti superpozicija: veiksmazodis pridygo yra vedinys i8 dygo, taigi, pamatinio ZodZio atzvilgiu pridygo gali turéti tik antrine funkcija, kuri superpozicijos biidu yra ,,uzdedama‘ ant pirminés dygo funkcijos, dél to ir predikato pridygo reikalaujamas argumentas realizuojamas ne vardininko, bet kilmininko linksniu — 0 tai jau yra formaliai i8reik3tas antrinés 3io argumento funkcijos Zymiklis: t. y. kilmininku realizuotas daiktavardis gryby Gia turi antrine, subjekto, funkcija, plg.: miske dygsta grybai ir miske pridygo gryby. (21b) sakinyje buvusio (21a) sakinio subjekto (gryby) gramatiné funkcija pakito — superpozicijos biidu jam buvo ,,uzdéta* objekto gramatiné funkcija, nors tai ir neiSreiSkiama jokiais iSoriniais rodikliais. (22c) sakinys yra transformuojamas i§ (22b) sakinio superpozicijos biidu termams ,,uZdedant“ antrine aplinkybinio termo (Q) funkcija (aplinkybinio termo éesnaku funkcija ¢ia nepakinta — t. y. jis patiria nuline superpozicija): (22) c. virtuvé €esnakas <<QSUP1>SUPQ> <<1SUPQ> SUPQ> Tretioji S. Saumiano nurodyta superpozicijos veikimo taisyklé taikoma angly kalbos datyvo alternacijoms transformuoti j pasyvines konstrukcijas”’. Lietuviy kalboje Sia taisykle galima biity taikyti nebent tokiems atvejams: a. Seimininké davé Suneliui édalo ir b. Sunelis Seimininkés yra duotas édalo'*, Cia antrajame (b) sakinyje termo Sunelis antriné funkcija yra <3 SUP 1>, o termo Seimininké - <1 SUP Q>, termo édalas funkcija nekinta, t. y. jis 1” plg.: a. John handed the scarf to Mary; b. John handed Mary the scarf; c. Mary was handed the scarf by John. Pirmajame (a) sakinyje argumentai atlieka pirmines funkcijas. John - 1, scarf ~ 2, Mary - 3, antrasis (b) sakinys transformuojamas pagal pirmaja taisykle - <1 SUP 1> <2 SUP Q> <3 SUP 2>, 0 treéiasis (c) transformuojamas i8 antrojo (b) pagal treéiaja $. Saumiano nustatyta taisykle: < <1 SUP 1> SUP Q> <<2 SUP Q> SUP Q> <<3 SUP 2> SUP 1> (Shaumyan 2006: 235-236). ‘*Plg. Sunelis siandie tebéra nieko neduotas (Jablonskis 1997: 140). 37 Kristina LENARTAITE patiria nuline superpozicija— <2 SUP 2>. Taéiau dél vadinamojo netiesioginio objekto paaukStinimo j subjekto pozicija, nereikéty jam priskirti i8skirtinés funkcijos argumentu perkaitos procese — ¢ia svarbiausia netiesioginio objekto funkcija atliekandio termo, kaip ir bet kurio kito termo / aplinkybinio termo (plg. 20b, 21b, 22b), paaukStinimas j subjekto pozicija, o ne pati pamatiné netiesioginio objekto gramatiné funkcija. Be to, nagrinéjamasis pavyzdys yra ne alternacijos, o pasyvizacijos — argumenty raikos perkaitai artimo reiSkinio — atvejis. Visos aptartosios taisyklés apima dviejy termy — ir subjekto / objekto, ir aplinkybinio termo — padéties kitima, ir visose pokyéiy pradiniu ta8ku tampa pastarojo paaukStinimas j subjekto ar tiesioginio objekto pozicija, o i§ to seka argumento, prieS tai atlikusio subjekto ar objekto gramatine funkcija, pazeminimas j aplinkybinio termo pozicija. Ta¢iau atrodo, kad ivykiy eiga nebitinai turi klostytis tik tokia tvarka, nes argumenty perkaitos reiSkinys apima nemaiZai atveju, kai kinta tik vieno argumento ar aplinkybinio termo padetis (veiksmo / poveikio vietos ir tiesioginio objekto perkaitos atvejai, plg. 13ab, 14ab), pvz.: (23) a. Vaikas perplauké upe. b. Vaikas perplauké per upe. (24) a. Berniukas spiria i kamuolj. b. Berniukas spiria kamuolj. (23a) sakinyje dél derivacijos veiksmazodis perplauké igyja antrine — tranzityvaus predikato - funkcija pirminio intranzityvaus predikato plauké atzvilgiu, todél tipiskas ,,aplinkybinés“ reikSmés daiktavardis upé, pirminio predikato atzZvilgiu ir atliekantis aplinkybinio temo funkcija (plg. plaukti upéje, upe), tampa galimas realizuoti tiesioginiu objektu’® — taip superpozicijos biidu daiktavardis upé realizuojamas antrine dvisluoksne <Q SUP 2> funkcija. (23b) sakinyje po superpozicijos upé i§ argumento yra pazeminta i aplinkybinj terma, o jos funkcija jau yra < <Q SUP 2> SUP Q>. Be to, (23b) sakinyje akivaizdi pertekliné informacija. »° Anot A. Drukteinio, konstrukcijose su slinkties ar krypties verksmazodziais skirtingai realizuojamy elementy sintaksinis statusas nekintas ir Sio tipo junginiai objektiniams santykiams nepriskirtini (Drukteinis 1985: 59) Taéiau upés objektiskuma liudija ir pasyvizacijos testas, plg. upé buvo vaiko perplaukta, o dvisluoksnis turinys galimas paaiSkinti superpozicijos veikimu. 38 Lietuviy kalbos argumenty rai’kos alternacijos Panagiai kaip (23a) sakinyje derivacijos biidu, tik (24b) sakinyje be jokiy iSoriniy rodikliy intranzityvus predikatas realizuojamas antrine tranzityvaus predikato funkcija, o jo argumentas — buves aplinkybinis termas — realizuojamas antrine tiesioginio objekto funkcija — <Q SUP 2>. Sio ir kity perkaitos atvejy transformavimo krypties ir transformuoty konstrukcijy predikato bei argumenty (ir / ar aplinkybiniy termy) dviguby funkcijy jrodymu galima laikyti fakta, kad transformuotos konstrukcijos reik’mé bitinai implikuoja bent dalj netransformuotos informacijos”, bet ne atvirkS¢iai, plg.: kaisyti kasas (19b) — ,,kaiSant ka j kasas padaryti jas apkaiSytomis“; kiaulei aplipti parseliais (20b) — ,,dél parSeliy (gausaus) aplipimo kiaulei tapti jais aplipusia“; perplaukti per upe (23b) — ,,plaukiant per upe ja perkirsti (perplaukti)*; perplaukti upe (23a) — ,,plaukiant perkirsti (perplaukti) upe“; spirti kamuolj (24b) — ,,koja smogti j kamuolj taip priveréiant jj judeti“. 3.3. Dar svarbu sugrjZti prie predikato vaidmens aptariamosiose transformacijose klausimo. Kai kuriais perkaity atvejais (plg. 20ab, 23ab) ant pirminés tranzityvaus predikato funkcijos superpozicijos biidu yra ,,uzdedama“ antriné intranzityvaus predikato funkcija. Taip, beje, nutinka ir visais pasyvizacijos atvejais. Tad tokiose konstrukcijose paties predikato pakitimas”’, 2 Panagiai leksiniy taisykliu modelyje B. Levin, M. Rappaport Hovav ir S. Pinkeris grindZia alternacijy i8vedimo kryptj (Zr. 3 i8nada), o S. Iwatos predikato struktiiros ir jo reikSmiy transformacijos neigimas lokatyvo alternacijy atveju, argumentuojamas esa kai kurie veiksmazodiiai leidaia tik viena kurj varianta, svarstytinas platesniame argumenty perkaitos reiSkinio ir jo aplinkos kontekste bei sprendziant atitinkamo realizavimo / nerealizavimo galimybés prielaidas, bet ne aiSkinant patj raiskos mechanizma (Iwata 2005: 356-361). 2 Pasyvizacijos proceso formaliajame aprage tranzityvumo naikinimas paaigkinamas jvedant nespecifikuota terma (unspecified term), kuris 18 pamatinio (aktyvines konstrukcijos tranzityvaus — dvivietio) predikato, pritaikius jam konversijos operatoriy, isveda konversini predikata (Zr. 14 i8na8a), kuris vis dar yra dvivietis, ir tik konversiniam predikatui susijungus su nespecifikuotu termu kaip pastarojo jungimosi rezultantas gaunamas vienvietis intranzityvus pasyvinis predikatas. Tad nespecifikuoto termo viena i8 funkcijy yra konversinio predikato pavertimas vienvieéiu pasyviniu predikatu. Kiti nespecifikuoto termo pozymiai yra Sie: 1) jis turi antrinio termo (t. y. tiesioginio objekto) sintaksine funkcija; 2) jo reik’mé — ,,agento vieta (t. y. jis nurodo j bet koki agenta, galima specifikuoti konteksto, pragmatinés situacijos ar predikato leksinés reik’més informacijos); 3) jis yra Zymimas nuliniu Zenklu, t. y. niekaip neigrei8kiamas (Desclés, Guentchéva, Shaumyan 1985: 14, 55). Kol kas neai$ku, kaip kintandio predikaty tranzityvumo perkaitos atvejais formaliai turety biti zymima neugpildyta tiesioginio objekto pozicija. 39 Kristina LeNARTAITE lemiantis jo kai kuriy argumenty ir / ar aplinkybiniy termy realizavima kitokiomis - antrinémis — funkcijomis yra akivaizdus. Nekintanéio predikaty tranzityvumo perkaitos atvejai aiskintini kaip kalbos sistemoje egzistuoja apibrézti désningumai predikatine struktiira realizuoti keliais bidais: pamatiniu predikatu ir jo struktiroje atveriamomis pozicijomis pirmines funkcijas turintiems argumentams bei i8vestiniu predikatu ir jo struktiroje atveriamomis pozicijomis iSvestiniy funkcijy argumentams ir / ar aplinkybiniams termams. I8vestinis predikatas visada paveldi pamatinio struktira ir superpozicijos biidu sulieja ja su pakitusia predikatine struktiira, sukuriama bet kuriuo i§ apra’yty transformacijos bidy (ar ivairiy kity galimy ju kombinacijy — galiausiai visos operacijos suvedamos j dvi pamatines — arba argumento / aplinkybinio termo rangas paaukStinamas, arba pazeminamas). Taigi i8vestinio predikato struktiira transformuojama i§ pamatinio, bet paGios konstrukcijos viena iS kitos - ne, jos tik galimos sugiminiuoti per ju predikatus, taip pat i§ transformuotos struktiiros galima i8skirti (redukuoti) pamatiné, nes pastaroji transformuotosios yra implikuota. Tai galima irodyti pasitelkus §j pavyzdi: (25) a. MedZiotojai deda Sakas ant duobés. b. Med3iotojai apdeda duobe Sakomis. Si sakiniy pora argumenty raiskos perkaitai neturéty biti priskiriama, nes analogiski procesai Gia realizuojami ne ta patia, bet skirtingomis veiksmaZodinémis leksemomis. Antrojo (b) sakinio predikatas apdeda yra iSvestas i§ pirmojo sakinio predikato deda: taigi ir vedinys apdeda turi antrine funkcija pamatinio ZodZio deda atzvilgiu, morfologinio lygmens derivacijos zymiklis yra prieSdélis ap-, o i8vestinio veiksmazodzio reiksmé rodo semantinés derivacijos krypti — apdeéti ,,déti ka ant ko i8 visu pusiy apdedant“. Abstrakéiu gramatiniy funkciju lygmeniu pamatinio predikato struktira superpozicijos biidu sujungiama su vienu i8 kalbos struktiroje fiksuoty predikato argumenty antriniy funkcijy raiskos modeliy (t. y. aptartosios transformacijos taisyklés ir jy kombinacijos), o morfosintaksiniu lygmeniu i8vestinio predikato antrines funkcijas zymj argumentai (ir aplinkybiniai termai) realizuojami atitinkamais linksniais ar / ir prielinksninémis konstrukcijomis. Aptariamuoju atveju akivaizdu, kad tik predikatus sieja isvedimo ry8ys, o konstrukcijos susiejamos per ju predikaty rySj, ir if transformuoto predikato struktiros galima i8skirti (redukuoti) pamatine (plg. apdéti duobe Sakomis ,,déti 40 Lietuviy kalbos argumenty raigkos alternacijos Sakas ant duobés taip, kad duobé biity visa apdéta“), ta¢iau tai nereiSkia, kad realizuojant i8vestinio predikato konstrukcija bitinai reikalinga tarpiné pamatinio predikato konstrukcijos realizavimo operacija — antrasis sakinys galimas iSreiksti nepriklausomai nuo pirmojo. Visos aptartos procediiros ir ju tiksli seka svarbu tik abiejy konstrukcijy santykiams aiSkinti, bet ne konkreéiam sakiniui konkre¢iame kontekste produkuoti: prireikus sukurti sakinj su predikatu apdéti, nebitina prisiminti pastaraji iSvesta i8 déti. Aptartasis atvejis ir kiti panaSiis funkciskai atitinka argumenty raigkos perkaita ir nuo jos atskiriami dél formaliy morfologinio lygmens pozymiy (morfologinés derivacijos Zymiklio). Argumenty perkaitos reiSkiniuose ir predikato keitimo, ir jo argumenty (ir / ar aplinkybiniy termy) atzvilgiu vyksta analogiSki ka tik aptartajam atvejui procesai, tik veiksmazZodinéje leksemoje iSoriSkai niekaip neiSreikSti, tad teisinga biity ir struktiiry poras su realizuotais darybos zymikliais (kaip antai 25ab) jtraukti j argumenty raiskos perkaitos periferija (kai kuriose kalbose, pvz., tiéeva (chichewa) kalboje, argumenty alternacijoms analogiSki procesai galimi realizuoti tik dél irafikso prisijungimo prie veiksmazZodinés leksemos (plg. 3 i8naSa); ir vokieciy kalboje lokatyvo vaidmenj atliekan¢io argumento raiskos pokyéiai realizuojami prie veiksmazodzio prisijungiant afiksui be-, plg.: Sie spriihte Farbe an die Wand ,,ji purské daZus ant sienos“ ir Sie bespriihte die Wand mit Farbe ,,ji pur8ké siena (su) dazais“ (Michaelis, Ruppenhofer 2001: 12)). Dél analogi8ky procesy ir porés sakiniy realizuojamy aktualiosios skaidos skirtumy argumenty perkaitos reiSkinio vietos kalbos sistemoje ieSkotina Salia pasyvizacijos” reiSkinio (plg. 20abc). Galbiit atlikus iSsamesnius argumenty raiSkos perkaitos semantiniy funkcijy (ypaé pragmatikos) srities tyrimus, Sis rei8kinys (ar bent kai kurie jo atvejai) paaiskéty funkci8kai priklausas ri8ies kategorijos rai8kos periferijai. Argumenty perkaitos raiskos procesams aiSkinti pasitelktos aplikacinés gramatikos priemonés tik i$ dalies aprépia konstrukcijy pory atsiradimo prielaidas (apie jas, be konteksto, sprestina tik i§ pakitusiy argumenty funkcijy), Siame straipsnyje liko neaptarti ir daugelio argumenty perkaitos atvejais realizuojami aktualiosios skaidos skirtumai, be to, ne maziau svarbu yra A. Holvoetas teigia riSies kategorija taip pat esanéia kaip aktualiosios skaidos gramatinimo bada: neveikiamosios rigies konstrukcija leidzianti nieko nesakyti apie veikéja, o démesj sutelkti j objekta, kuris tampas sakinio tema (Holvoet 2003: 87; dar plg. Holvoetas apie sugramatintos antrinés temos raiska 1 isnaoje). 41