Ac a
Linguis ica
Li huanica
LIX
(2008),
109 -
139
Pap as ujy
i
i a dziuo iniu
bud a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
kaip
apib éz umo
sis ema
Bi u é
SpRAUNIENE
Vilniaus
uni e si e as
This
a icle
deals
wi h
he
so-called
p onominal
o ms
o
Li huanian
ad-
jec i als
in
ela ion
wi h
de ini eness.
The
p onominal
mo pheme
added
o
he
adjec i al
o m
is
in e p e ed
as
a
ma ke
o
de ini eness,
compa-
able
o
he
de ini e
a icle
o
o he
languages,
and
i
is
sugges ed
ha
he
adjec i al
o ms
hemsel es
should
be
called
de ini e.
The
aim
o he
a icle
is
o
es ablish
o
wha
ex en
and
in
wha
con ex s
he use
o
hese
de ini e
o ms
co ela es
wi h
he
seman ic
de ini eness
o he
NP.
An
empi ical
in es iga ion
shows
ha
in
many
cases
he
use
o
he
de ini e
adjec i e
is
a
bes
op ional,
some imes
e en
ung amma ical,
hough
he
NP
clea ly
unc ions
as
a
de ini e
desc ip ion.
This
poin s
o
a
majo
di -
e ence
be ween
he
use
o
Li huanian
de ini e
adjec i es
and
he
ma king
o
de ini eness
in a icle
languages.
In
Li huanian
he
con ex
is
decisi e
o
he
de ini e
o
inde ini e
in e p e a ion
o
he
NP,
and
he
selec ion
o
de ini e
and
inde ini e
adjec i al
o ms
depends,
among
o he
hings,
on
in o ma ion
s uc u e,
i.
e.,
on
whe he
he
adjec i e
con ains
known
(p esupposed)
o
new
in o ma ion.
1.
APIBREZTUMO
KATEGORIJA
IR
JOS
SEMANTIKA
Li e a ii oje
p ipazis ama,
kad
pi miné
apib éZ umo
ka ego ijos
unkcija
y a
e e encijos
koo dina imas,
ku is
y a
bu inas,
kad
galé u
yk i
komunikaci-
ja.
Kalbose
es i
i ai iy
p iemoniy,
padedanéiy
komunikacijos
ak o
daly iams
sp es i
e e encijos
koo dina imo
p oblemas.
Tai
ik iniai
a dai,
j a dZiai
i
k .
A ikelinése
kalbose
pag indiné
e e encijos
koo dina imo
p iemoné
y a
o malieji
apib éZ umo
s.
neapib éz umo
odikliai
—
a ikeliai.
Ch is ophe is
Lyonsas
pa eikia
okia
apib éZ umo
sa okos
apib é7 i:
,,de-
109
Binu e
SPRAUNIENE
ini eness
is
a
mo phosyn ac ic
ca ego y,
g amma icalizing
a
p agma ic
ca e-
go y
o
iden i iabili y“
(Lyons
1999:
282).
Tai
eiSkia,
kad
apib éz umas
sie-
jamas
su
galimybe
iden i ikuo i e e en a.
Apib éz o
daik a a dinio
junginio
e e en as
pa eikiamas
ad esa ui
kaip iena eik3mi8kai
iden i ikuojamas,
o
neapib éZ o
daik a a dinio
junginio
a ojimas
eiSkia,
kad
jo
e e en as
y a
naujai
j edamas
j
disku sa,
aigi
negali
bi i
iena eikSmiSkai
iden i ikuojamas
(Z .
Cha e
1976;
Hawkins
1978
i
1991;
Haspelma h
1999;
Lyons
1999;
Han-
sen
&
Hel o
(spausdinama)).
S a bu
pab éz i,
kad
apib ézZiamosios
desk ip-
cijos'
a eju
e e en as
y a
pa eikiamas
ad esa ui
kaip
galimas
iden i ikuo i.
Gali
bii i,
kad
iki
pasakymo
momen o
e e en as
ad esa ui
bu o
neZinomas,
aciau
pa i
apib éZiamoji
desk ipcija
y a
a si
ins ukcija
ad esa ui
ieSko i
ienin elio
galimo
e e en o
ol,
kol
a as.
Re e en o
paieSka,
ano
Hawkinso,
a liekama
ne
isoje
disku so
e d éje,
o
am
ik oje
p agma inéje
esiniy aibéje
(ang.
p agma ic
se
o
en i ies
/
P-se ).
Hawkinso
eo ija,
suku a
emian is
an-
gly
kalbos
ak ais,
gali
bi i
apibend in a
aip:
A
noun
ph ase
is
de ini e
(i)
i
i s
e e en
is
loca able
in
a
p agma ic
se
o
en i ies
sha ed
by
he
speake
and
he
hea e ,
ha
is
i
i
is
p agma ically
ancho ed,
and
(ii)
i
he
e e en
is
unique
(o ,
mo e
p ecisely,
inclusi e)
wi hin
his
se .
(Haspelma h
1999:
231
)
Vadinasi,
u i
egzis uo i
am
ik a
p agma iné
esiniy
aibé,
ku i
y a
aki aizdi
(ang.
mani es )
iek
ad esan ui,
iek
ad esa ui,
i
ku ioje
daik a-
a dinio
junginio
e e en as
egzis uoja
i
y a
ienin elis
(unikalus).
Tokiu
a eju
u ésime
apib éZ a
daik a a dinj
junginj.
Va odamas
apib éziamaji
( .
y.
Zymimaji)
a ikelj,
ad esan as
nu odo,
kad
ad esa as
gebés
i8siaiSkin i,
ku is
e e en as
a
e e en ai
u é i
omenyje,
su asdamas
p agma ine
aibe,
ku ioje
jis
(jie)
egzis uoja.
Loginé
unikalumo
ypa ybé
paleng ina
paieSka
—
Sioje
aibéje
negali
bi i ki y
esiniu,
enkinanéiy
apib éZiamosios
desk ipcijos
u inj
(Hawkins
1991:
414)
Tokia
aibe
gali
suda y i
kalbé ojo
i
klausy ojo
anks iau
miné i
esiniai
(,,anks esniojo
disku so
aibé“) a
be a piska
pokal-
bio
aplinka,
ku ioje
y a
kalbé ojas
i
klausy ojas.
Visumos
i
dalies
a
ki ais
asociaciniais
ySiais
susije
esiniai
aip
pa
suda o
p agma ines
aibes,
p z.,
au omobilis
i
ai as,
es u és
i
nuo aka.
Hawkinsas
eigia,
kad
bi en
Siose
‘
Dél
e mino
Z .
Hol oe ,
Tamulioniené
(2006;
13-14
i
i8n.
3),
aip
pa
Hawkins
(1991:
406).
110
Pap as ujy
i
j a d%iuo iniy
bid a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
p agma inése
aibése
pa enkinamas
unikalumo
eikala imas,
i
ai
padeda
kalbé ojui
i
klausy ojui
bend ada biau i
i
ned ip asmi8kai
nu ody i
a
in-
di ida,
ku is
a i inka
apib éziamosios
desk ipcijos
u inj
(ibid.,
408).
Taigi,
apib éziamosios
desk ipcijoms
biidingas
unikalumas,
o
neapib é-
Ziamoji
desk ipcija,
Hawkinso
eigimu,
y a
neu ali
unikalumo
a z ilgiu
(ibid.,
420).
Pa yzdziui:
(1)
A
p o esso
is
d unk?.
(1)
sakinys
bus
eisingas,
jei
bus
no s ienas
p o eso ius,
ku is
bus
gi as.
Jis
logiSkai
sude inamas
su
eiginiu,
kad
gali
bi i
daugiau
nei
ienas
oks
p o eso ius,
aip
pa
i
su
uo,
kad
oks
p o eso ius
é a
ienas,
ad
(1)
saki-
nys
y a
,neu alus
unikalumo
a z ilgiu
i
jam
nep ieS a auja“
(ibid.,
407).
NezZymimojo
a ikelio
a ojimas
pap as ai
ei8kia,
kad
kalbamasis
esinys
nep iklauso
jokiai
p agma inei
aibei,
ku i
y a
aki aizdi
iek
kalbé ojui,
iek
klausy ojui.
Ta¢iau
Hawkinsas
pas ebi,
kad
i
nezymimasis
a ikelis
gali
Zy-
meé i
p iklausyma
p agma inei
aibei,
pa yzdziui,
sakinys
Pass
me
a
cup
gali
bi i
in e p e uojamas:
Paduok
man
ienq
i
puoduky,
esanciy
p ie§
a e
an
s alo.
Hawkinsas
angly
kalbos
a ikeliy
analizei
aiko
G ice’o
implika ii os
eo ija.
Jis
eigia,
kad
junginiai
su
nezymimuoju
a ikeliu
gali
implikuo i
p iklausyma
p agma inei
aibei,
a¢iau
ai
y a
pokalbio
implika ii a
(ang.
con e sa ional
implica u e),
ku i
gali
bi i
a Sauk a,
pa yzdiiui:
(2)
sena o
esigns.
(2)
pa yzdys
JAV
dien aS¢io
an ad éje
gali
u é i
pokalbio
implika ii a,
kad
kalbama
apie
JAV
sena o iy.
(3)
pa yzdyje
ma ome,
kad
Si
implika ii a
gali
bi i
a Sauk a
(Hawkins
1991:
418,
pa yzdys
paim as
i8
au o iaus):
(3)
A
sena o
esigns,
no
a
US
sena o ,
bu a
sena o
in
Japan.
Zymimojo
a ikelio
a ojimo
a eju
p iklausymas
p agma inei
aibei
y a
kon enciné
implika ii a,
ku i negali
bi i
a 8auk a
(ibid.,
414).
Hawkinsas
ap a ia
kiek
pa adoksalius
a ejus,
kai
neapib éZiamosios
desk ipcijos
angly
kalboje
zymi
unikalius
e e en us
(pa yzdziai
paim i
i8
au o iaus),
plg.:
®
Pa yzdys
paim as
i8
Hawkinso
(Hawkins
1991:
407).
*
,[...]
is
ac ually
neu al
o
uniqueness
and
does
no
con adic
i .“
111
Bi u e
SPRAUNIENE
(4)
England
has
a
p ime
minis e ,
and
Ame ica
has
a
p esiden .
(5)
This
la ge
si ua ion
se
con ains
a
p o esso ,
a
class oom,
a
ex book,
e c.
P edika ai
ha e,
con ain,
comp ise
i
k .
Zymi
esiniy
p iklausyma
am
ik ai
aibei.
Kad
(4-5)
pa yzdziuose
implikuojamas
neapib éziamujy
desk ipcijy
unikalumas,
ma ome
juose
unikalius
esinius
pakei e
neunikaliais.
Pasaky-
mas
ampa
keis as:
(6)
?England
has
a
membe
o
pa liamen ,
and
Ame ica
has
sena o .
Hawkinsas
pas ebi,
kad
(4-5)
pa yzdziuose
galima
a o i
Zymimuosius
a i-
kelius,
a iau
sakiniy
eikme
isiskai
pasikei¢ia
(Hawkins
1991:
421),
plg.:
(5’)
England
has
he
p ime
minis e ,
and
Ame ica
has
he p esiden .
(5’)
pa yzdys
suponuoja,
kad
Anglijoje
lankosi
ki os
Salies
minis as
pi mi-
ninkas,
a ba
kad
Anglijos
eikalais
ipinasi
Johnas
Majo as,
o
Ame ikos
—
Geo ge’as
Bushas.
Ki aip
a ian ,
Sie
pa yzdziai
na i aliai
in e p e uojami
aip,
kad
apib éZ o
daik a a dinio
junginio
e e en as
nep iklauso
ai
aibei,
ku i
apib ézZiama
pa yzdZiuose
su
a i inkamomis
neapib éziamosiomis
de-
k ipcijomis,
i
kKlausy ojui
eikia
as i
ki a
aibe,
ku ioje
bi y
pa enkin as
egzis a imo
i
unikalumo
eikala imas
(ibid.,
422).
2.
APIBREZTUMO
TIPAI
Pagal
e e en o
iden i ika imo
pag indg
li e a ii oje
ski iami
ke u i
pag in-
diniai
apib éz umo
ipai
(plg.
Cha e
1976;
Hawkins
1978
i
1991;
Haspel-
ma h
1999;
Lyons
1999;
Hansen
&
Hel o
(spaudinama)):
1.
ana o inis
apib éZ umas
(ang.
anapho ic
uses,
da.
ana o isk
bes em hed),
2.
deik inis
apib éz umas
(ang.
immedia e
si ua ion
uses,
da.
deik isk
bes em hed),
3.
si uacinis
apib ézZ umas
(ang.
la ge
si ua ion
uses,
da.
bagg undsbes em hed),
4.
in e encinis
apib eZ umas
(ang.
in e abili y,
associa i e-anapho ic
uses,
da.
in e en iel
bes em hed).
112
Pap as yy
i
j a dziuo iniy
bud a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
Ana o iniam
apib éz umui
p iski iami
ie
a ejai,
kai
daik a a dinio
junginio
e e en as
y a
Zinomas
i
ling is inio
kon eks o,
nes
bu o
miné as
ankséiau:
(7)
pasi odé
s ebuklingas
Zibu ys
<...>
né
ienas
<...>
nepasily éjo
s ebuklingojo
zibu io*
Ana o inis
apib éZ umas
su ampa
su
Adelés
Valeckienés
ski iama
nu odo-
maja
i a dZiuo iniy
biid a dziy
unkcija
lie u iy
kalboje
(Valeckiené
1986:
171).
Ana o inj
apib éz uma
u ésime
ne
ik
ada,
kai
paka ojamas
daik-
a a dis
i
jo
an eceden as
y a
iden iki
daik a a dziai,
be
i
ada,
kai
jie
y a
ko e e en i8ki
sinonimai
(p z.:
Bu o
a éjes
oks
jaunuolis
....
Tas
aikinas)
a ba
kai
an eceden as y a
hiponimas,
o
paka ojamas
daik a a dis
—
jo
hipe-
onimas
(p z.:
|
s ulpq
jsi ézé
au omobilis.
T anspo o
p iemoné
bu o
ned aus a)
(Hansen
&
Hel o ,
spausdinama).
Deik inio
apib éz umo
a eju
e e en as
y a
iden i ikuojamas,
nes
y a
ma omas,
gi dimas
a
ki aip
su okiamas
be a piskoje
pokalbio
aplinkoje,
p z.:
Paduok
man
plak ukgq!
IS
ku
si as
ga sas?
Si uacinj
apib éz uma
u ime
ada,
kai
e e en o
iden i ikacijos
pag indas
y a
bend os
paSneko y
Zinios
apie
izinius
objek us a
socialinius
i
kul i i-
nius
ei8kinius,
esanéius jy
aplinkoje.
Ta kim,
sakydami
k ig-en
(ka as-peF)
danai
pap as ai
u és
omenyje
An ajj
pasaulinj
ka a,
o
junginys
he
P ime
Minis e
anglams
eik§
,Anglijos
minis a
pi mininka‘.
In e encinj
apib éZ uma
u ime
ada,
kai
apib éZ o
dak a a dinio
jungi-
nio
e e en as
iden i ikuojamas
dél
sasajos
su
ki u,
jam
ne apaciu,
e e en u,
ku is
jau
anks¢iau
bu o
i es as
j
disku sa.
Ta p
in e enciniu
apib éz umu
siejamy
daik a a dziy
daznai
y a
isumos
i
( ienin elés
esinio)
dalies
san-
ykiai,
p z.:
namas
....
s ogas;
au omobilis
...
a iklis.
Sis
apib éz umo
ipas
da
adinamas
ana o a
asociacijos
pag indu
(ang.
associa i e
anapho a).
S a -
bu
pazymé i,
kad
pi mieji
du
apib éz umo
ipai
a ikelinése
kalbose
gali
bi i
eiSkiami
iek
Zymimaisiais
a ikeliais,
iek
odomaisiais
j a dziais,
0
si uacinis
i
in e encinis
apib éZ umas
eiSkiamas
ik
a ikeliais
(Hansen
&
Hel o ,
spausdinama).
*
Pa yzdys
paim as
i8
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
(Valeckiené
in:
Amb azas,
ed.,
1997:
175).
113

BinuTé
SPRAUNIENE
3.
APIBREZIAMOJO
ARTIKELIO
GYVAVIMO
CIKLAS
Li e a oje
apib éz umo
Zyméjimo
a si adimas
siejamas
su
biid a diskojo
odomojo
i a dzio
eanalize,
dél
ku ios
j a dis
igyja
a ikelio
unkcija
(Ly-
ons
1999:
323).
Susi o ma es
a ikelis
palaipsniui
sk e biasi
j
is
daugiau
a ojimo
kon eks y.
Li e a ii oje
Sis
p ocesas
adinamas
apib éziamojo
a -
ikelio
gy a imo
ciklu,
ku is
ski s omas
j
okias
s adijas
(plg.
G eenbe g
apud
Hawkins
2004:
84-86,
Lyons
1999:
337-340):
Pi moji
s adija.
Demons a y as
p a anda
deik ine
eiksme,
i
aip
i8-
nyks a
eksplici inis
a
implici inis
kon as as
a p
objek y,
esanéiy
a i
a
oli
nuo
ad esan o
a
ad esa o.
Naujai
susi o ma usio
a ikelio
a osena
apsi iboja
ana o iniais
(a
book
...
he
book)
i
deik iniais
kon eks ais
(Pass
me
he
book,
please!).
An oji
s adija.
A ikelis
imamas
a o i
i
si uaciniuose
( he
king,
he
sun)
bei
in e enciniuose
kon eks uose
(a
house
...
he
oo ).
T e ioji
s adija.
Zymimasis
a ikelis
p asisk e bia
j
gene inius
kon ek-
s us,
y.
eiginius,
ku iais
kazkas
pasakoma
ne
apie
a ski us
indi idus,
0
ju
aBis>
(The
lion
is
a
mammal
,Li i as
y a
Zinduolis‘).
Ano
Hawkinso,
Sioje
s adijoje
y a
Siuolaikinés
ge many
kalbos.
Ke i oji
s adija.
Zymimasis
a ikelis
imamas
a o i
neapib éZ uose
speci iniuose
kon eks uose,
ku
jis
Zymi
ik
e e en o
egzis a ima,
o
ne
unikaluma®.
Sios
ke u ios
s adijos pa odo
laipsnika
apib éZiamojo
a ikelio
dis ibu-
cijos
plé imasi
kalboje.
Kiek ienoje
s adijoje
i8laikomos
anks esnés
s adijos
dis ibucinés
galimybés
i
a si anda
nauju,
odél
didéja
junginiy
su
a ike-
liais
daugia eiksmiskumas.
A ikelio
daznumas
auga,
nes
jis
ampa
p i alo-
mas
is
daugiau
g ama iniy
kon eks y
i
kons ukcijy
(p z.,
su
p edika iskai
a ojamais
daik a a diniais
junginiais:
John
is
a
eache
/
he
bes
eache
I’ e
e e
had).
Galiausiai
Zymimasis
a ikelis
gali
apsk i ai
p a as i
be
koki
>
Plg.
Hol oe o
i
Tamulionienés
a ojama sa oka
,,gene inis
apib ézZ umas*
(Hol o-
e ,
Tamulioniene
2006:
19).
°
Panagus
ei8kinys
pas ebimas
Snekamojoje
ame ikie iy
kalboje,
ku
ki )
p a ades
odomasis
j a dis
his
im as
a o i
su
e e en iniais
objek ais,
o
neZymimojo
a i-
kelio a
dis ibucija
apsi ibojo
ne e e en iniais
kon eks ais
(She
wan ed
o
buy
his
house
—
,Ji
no éjo
nusipi k i
nama‘
i
She wan ed
o
buy
@
house
—
,Ji
no éyo
nusipi k i
(be
koki)
nama’
(Gi én
1995:
61,
pa yzdiiai
pe im i
i8
Gi éno).
114
Pap as yjy
i
j a dZiuo iniy
bid a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
y8j
su
apib éz umu
i
ap i
giminés
i /a ba
skai¢iaus
odikliu
(plg.
G een-
be go
sa oka
nominali y
ma ke ).
Daugelyje
kalby
okia
aida
paska ino
nau-
jo
apib éziamojo
a ikelio
a si adima.
A ikelio
gy a imo
ciklas
i§
dalies
paaiSkina
apib éz umo
odikliy
a -
osenos
j ai a ima
ski ingose
kalbose.
Tai
eiSkia,
kad
daik a a dinis
jun-
ginys
gali
bi i
o maliai
apib éz as
ienoje
kalboje,
o
jo
a i ikmuo
ki oje
kalboje
—
o maliai
neapib éZ as,
no s
jie
y a
e e en iskai
iden iski
(plg.
Lyons
1999:
160).
A ikelio
gy a imo
ciklas
aip
pa
pa odo,
kad
apib éz u-
mo
odiklio
seman ika
kalboje
palaipsniui
kin a.
4.
APIBREZTUMO
ZYMEJIMAS
LIETUVIU
KALBOJE
Lie u iy
kalba
y a
nea ikeliné kalba,
i
apib éz umo
aiSka
joje
y a
men-
kai
sug ama in a.
Kaip
pas ebi
Mikulskas,
lie u iy
kalbos
g ama ikose
né a
is i a,
ku iais
a ejais
i
koks
apib éz umo
s.
neapib ézZ umo
Zyméjimas
y a
p i alomas
(Mikulskas
2006:
33).
Viena
i8
e e encijos
koo dina imo
p iemoniy
lie u iy
kalboje
y a
j ai iis
j a dZiai.
Rodomieji
j a dZiai
a lieka
apib éz umo
odikliy
unkcija,
kai
ku ie
i§
jy
(p z.,
as
i
kai
ku iais
a ejais
Sis,
Si as)
ano
Rosino, y a
i e
a oidais
(Rosinas
1972:
83 ;
1996:
72).
Su
a ikeliniy
kalby
zymimaisiais
a ikeliais
a oidus
sieja
ki ¢io
ne ekimas
i
isblukusi
deik iné
eik’mé,
o
nuo
ik yju
a ikeliy
jie
ski iasi
uo,
kad
ne-
u i
bii inumo
pozymio.
A oidai
as,
a
labai
daZni
Snekamojoje
kalboje,
jie
sk e biasi
i
j
aSy ine
kalba.
Neapib éZ umo
odikliy
unkcija
lie u iu
kalboje
a lieka
j ai iis
egzis a imo
eiksmés
i a diiai,
p z.,
ienas,
kazkoks,
kazin
koks
i
odomasis
j a dis
oks
(Rosinas
1996:
69;
plg.
aip
pa
Gi de-
niené
1971:
45;
Hol oe ,
Tamulioniené
2006:
18,
Mikulskas
2006:
33).
Be
abejo,
daugeliu
a eju
apib éz umas
lie u iy
kalboje
eiskiamas
ne iesio-
giai
—
Zodziy
a ka,
linksniy
p ieSp ieSomis
( a dininkas /
galininkas
s.
kilmininkas)
a
iesiog
su okiamas
i§
kon eks o
(z .
Hol oe ,
Tamulioniené
2006:
30-32,
plg.
.
p.
Rosinas
1996:
62-63).
Vienin elé
mo ema,
ku ia
galima
bii y
sie i
su
o maliu
apib éz umo
zyméjimu
lie u iy
kalboje,
y a
i a dziuo iniy
biid a dzio
o mu
i a diné
mo ema.
Siame
s aipsnyje
daugiausia
démesio
bus
ski iama
pap as ujy
i
i a dziuo iniy
o mu
opozicijai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
kelian
iksla
iS i i
Siu o my
dis ibucijos
ypa umus,
unkcijy
i
eiksmés
ski umus
bei
jy
y8j
su
apib éz umo
ka ego ija.
Jei
i a dZiuo iniy
o mu
j a dine
mo ema
115
B u é
SPRAUNIENE
-(Dis,
-ji
in e p e uojame
kaip
apib éZ umo
odikli,
galime
kel i
klausima,
kokioje
a ikelio
gy a imo
ciklo
s adijoje
jis
y a,
kokiuose
kon eks uose
jis
a ojamas,
kada
jo
a ojimas
p i alomas,
kada
akul a y us,
o
kada
—
ne-
g ama iskas.
Mikulsko
eigimu,
i ian
su
apib éZ umu
susijusias
p oblemas
lie u iy
kalboje
p a a u
em is
ku ia
no s
a ikeline
kalba,
ku ioje
apib éz umo
Zy-
méjimas
y a
sug ama in as
(Mikulskas
2006:
33).
Todél
Siame
s aipsnyje
i a dziuo inés
biid a dziy
(i
daly iy)
o mos
g e inamos
su
a ikeliniy kal-
bu
(danu
i
anglu)
a ikeliais.
5.
APIBREZIAMIEJI
IR
NEAPIBREZIAMIEJI
BUDVARDZIAI
Min is,
kad
pap as ujy
i
i a dZiuo iniy
bid a dzio
o my
p ieSp ieSa
eis-
kiama
apib éz umo
ka ego ija
lie u iy
kalboje,
né a
nauja.
[Ssamiausiai
i a dziuo iniy
o my
unkcijas
lie u iy
kalbo y oje
y a
iS y usi
Adelé
Va-
leckiené
(Valeckiené
1957
i
1986),
jos
y imais
emiasi
i
Siu
o mu
ap a-
Sas
iek
akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1965),
iek
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
1997).
Pas a ojoje
apib éz umas
laikomas
biid a dzio
ka ego ija
(plg.
eigini,
kad
biid a dZiai
» u i
laipsnio
i
apib éz umo
ka ego ijas*
(Valeckiené
in:
Amb azas,
ed.,
1997:
167).
Sis
podi i is
pag is ai
k i ikuojamas
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
ke i ajame
ome
Daik a a dinio
junginio
y imai,
ku io
du
s aipsniai
ski i
apib éz umo
p oblema ikai.
S aipsniy
au o iai
j odinéja,
kad
api-
b éZ umas
lie u iy
kalboje,
kaip
i
ipinése a ikelinése
kalbose,
laiky inas
daik a a dinio
junginio
ka ego ija.
Mikulskas
ji ikinamai
pa odo,
kad
g a-
ma ine
e e
j a diné
biid a dzio
mo ema
igyja
ne
p ieSinan
pap as aja
i
i a dziuo ine
biid a dZio
o mas
(p z.,
mélyna
s.
mélynoji),
be
a i inkamus
daik a a dinius
junginius
(p z.,
mélyna
ska elé
s.
mélynoji
ska elé)
(Mikuls-
kas
2006:
59,
61).
Hol oe as
i
Tamulioniené
aip
pa
eigia,
kad
j a dZiuo-
inés
bid a dziu
o mos
eikia
apib éZ uma
ne
biid a dziui,
o isam
daik a-
a diniam
junginiui.
Au o iy
da oma
i8 ada,
kad
,,apib éZ umo
ka ego ijos
aiskos
ie a
i
ap épiama
s i is
Siuo
a eju
nesu ampa“
(Hol oe ,
Tamu-
lioniené
2006:
13).
Beje,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
a ojama
o muluo é
—
,,pap as osios
o mos
Zymi
daik o
ypa ybe,
o
i a dZiuo inés,
be
daik o
ypa ybés,
ka u
pazymi,
kad
paix as
(i8 ySkin a
mano
—
B.
S.)
y a
Zinomas,
apib éZ as“
(Valeckiené:
in
Amb azas,
ed.,
1997:
174)
—
aip
pa
116
Pap as ujy
i
j a dZiuo iniy
bad a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
suponuoja,
kad
dél
j a dZiuo inés
o mos
ampa
apib éZ as
pa s
daik as,
o
ne
jo
ypa ybé.
Reikia
paminé i
i ai,
kad
j a dzZiuojami
gali
bi i
ik
kokybiniai
bi-
d a dziai
(beje,
ne
isi,
p z.,
bal ma gis,
ge u is,
saldinis
i a dziuo inés
o -
mos
ne u i),
aip
pa
kelin iniai
skai a dziai,
daly iai
i
kai
ku ie
i a dziai
(Paulauskiené
1994:
220).
San ykiniai
biid a dziai
negali
bi i
j a dZiuoja-
mi,
i
ai
juos
ski ia
nuo
kokybiniy
bid a dziy.
Galima
kel i
klausima,
a
biid a dzio
galéjimas
a ba
negaléjimas
p isijung i
i a dine
mo ema
p i-
klauso
nuo
jo
da ybos
ypa umy
(kokybinius
biid a dzius,
ku ie
negali
bi i
i a dZiuojami,
su
san ykiniais
sieja
ne
eikSmé,
o
da yba
—
iek
ge u is,
iek
saldinis
y a
i
kamieno
p iesagy
ediniai,
bal ma gis
y a
i
kamieno
di inys)
a
nuo
jo
eikimés
(plg.
Paulauskienés
eiginj,
kad
j a dZiuojami
gali
bi i
» isi
Zodziai,
ku ie
eiSkia
nesan ykine,
pa¢iam
daik ui
biidinga
ypa ybe”
(ibid.)?
Pazymé ina,
kad
j a dziuo iniu
o my
lie u iy
kalboje
ne u i
be a dés
giminés
biid a diiai
(p z.,
Sal a,
b angu),
nes
jie
su
daik a a dziais
ne a -
ojami.
[ a dZiuo inés
o mos
nebiidingos
i
pusdaly iams
(p z.,
eidamas)
bei
bii ojo
daZninio
laiko
eikiamiesiems
daly iams
(p z., eida es),
nes
jie
aip
pa
ne a ojami
daik y
pozymiams
eiks i
(Amb azas,
ed.,
1997:
367).
Tai
galé y
bi i
papildomas
a gumen as
uz
ai,
kad
apib éz umo
ka ego ijos
s i is
y a
daik a a dinis
junginys.
Beje,
pa s
e minas
,,daik a a dinis
jungi-
nys“
lie u iy
kalbo y os
adicijoje
apib éziamas
ki aip
nei
noun
ph ase
a-
ka y
kalbo y oje.
Ano
Labucio,
,,daik a a diniais
junginiais
laikomi
zodziy
junginiai,
ku iy
pag indinis
demuo
y a
daik a a dis*
(Labu is
1998:
68).
Taip
mas an ,
j a dziai
i
jy
junginiai
(p z..,
jis,
Sis,
as
su
gel onomis
ga bano-
mis)
i
biid a dziai
(p z.,
ak y ioji,
pas a asis)
(8-12)
pa yzdziuose’
u é y
bi i
laikomi
a i inkamai
j a diniais
i
bid a diniais
junginiais.
Ki a
e us,
aki aizdu,
kad
pagal
sin aksine
unkcija
miné ieji
zodziai
sakinyje
a s o au-
ja
daik a a diniam
junginiui,
plg.:
(8)
Su ado
jied i
Anup q
bemaz
nebegy a.
Jis
degé
gy a
ugnim.
(9)
A.
Valinskui
su eikus
Zodj,
Sis
a sip asé
uz
kolegq
J.
Janke iciy
(10)
Laikinai
Bona
bu o
uz aldziusi
Pla elius
i
Kaunq
(pas a asis
bu o
is
jos
ispi k as
1545
m.)
(11)
ienas
jy,
as
su gel onomis
ga banomis,
y a
mano
pusb olis
S asys
?
(8-11)
pa yzdziai
paim i
is
KT.
117
Bi nuTe
SPRAUNIENE
ginio
apib éz j.
(18-19)
pa yzdziai
p oblemi8ki
da
i
uo,
kad
j
ana o inio
daik a a dinio
junginio
sudeé j
jeinan is
biid a dis
nebu o
miné as
ka u
su
an eceden u.
Apib éziamujy
bid a dzio
o my
pasi inkimas
suponuoja,
jog
ad esa as
Zino,
kad
Ina
Lipman
y a
ga si
dainininké
i
kad
b oliy
mo ina
y a
sena
mo e is.
(18)
pa yzdyje
odomasis
j a dis
a leidzia
biid a dzio
api-
b éziamaji
pos iksa
iSleis i,
nesua dan
eks o
ko e e en iniy
ysiy,
aciau
(19)
pa yzdyje
apib éziamaja
o ma
pakei us
neapib éziamaja,
ko e e en i-
nis
y3ys
a p
sa o
pa alyziuo q
mo ing
i
senosios
mo e s
suy a
a ba
ben
jau
a si anda
d ip asmybé,
kad
kalbama
apie
nauja
e e en a,
plg.:
(19°)
Tq
slép u e
iskasé
du
b oliai.
Jie cia
paslépé
sa o
pa alyziuo q
mo ing
<...>.
?Senos
mo e s
kojos
bu o
pa alyziuo os,
be
ankos
galéjo
di b i
be
kokj
da ba.
(20-20)
pa yzdziai
aip
pa
ilius uoja,
kad
ko e e en inis
y$ys
a p
an-
eceden o
i
ana o inio
junginio
gali
sui i,
apib éziamaja
o ma
pakei us
neapib éziamaja,
jei
nebus
p idé as
odomasis
j a dis,
plg.:
(20)
1955
m.
ugpjiicio
12
d.
mi é
okieciy
axy ojas
i
Nobelio
p emijos
lau ea as
Thomas
Mann’as.
Ga syjj
axy ojq
likimas
bu o
a edes
i
i
musy
Salj,
h p://www.ziniu .| /apie/p anesimai?i em
=
506
(20°)
1955
m.
ugpjiicio
12
d.
mi é
okieciy
axy ojas
i
Nobelio
p emijos
lau ea as
Thomas
Mann’as.
?Ga sy
asy ojq
/
$i
ga sy
axy ojq
likimas
bu o
a edes
i
j
miisy
Salj.
Vadinasi,
(19-20)
pa yzdziuose,
apib éZiamoji
biid a dzio
o ma
y a
p i a-
loma.
Del
galimy
d ejopy
in e p e acijy
(ypaé
sunku
nub éz i
iba
a p
si u-
acinio
i
deik inio
apib éz umo)
né a
ikslinga
pa eik i
s a is ika,
kaip
i8-
nag iné ieji
junginiai
pasiski s o
pagal
apib éz umo
ipus.
Vis
dél o
y imo
medzZiaga
leidzia
kons a uo i,
kad
apib éziamoji
biid a dzio
o ma
a oja-
ma
ana o iniam
i
si uaciniam
apib éZ umui
eikS i,
a¢iau
ji,
kaip
jau
bu o
miné a,
konku uoja
su
neapib éziamaja
o ma,
o
ana o inio
apib éz umo
a eju
—
i
su
odomaisiais
j a dZiais.
124

Pap as yjy
i
j a dZiuo iniy
bid a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
8.1.
Ana o inis
apib éZ umas
(21)
Han
e e lod
os
indmollen,
nogle_Jis
mums
paliko
mal ing,
po g
a k-
a
hes e,
en
ung
enke
og
en
baby.
_liuky,
jaunq
naile
i
kiidikj.
<...>
<...>
Den
unge
enke
gi ede
jaunoji
naslé
is ekéjo
i
iS azia o
sig
igen,
ly ede
e
s ed
lang kazku
oli,
o
kiidikj
a ida é
mums.
eek,
og
e e lod
os
babyen.
LTA
8
DST
7
(21)
pa yzdyje
u ime
klasikinj
ana o inio
apib éz umo
a eji.
Apib ézia-
mosios o mos
Gia,
egis,
negalé ume
pakeis i
neapib éziamaja
(plg.:
?jauna
naslé
is ekéjo
i
iS azia o
kagku
oli).
Galbii
o
pada y i
neleidzia
eminis
junginio
s a usas.
Ki a
e us,
medZiagoje
pasi aiké
nemaZai
a eju,
kai
ana-
o inis
junginys
lie u iy
kalboje
a ojamas
su
neapib ézZiamaja
bid a dzio
o ma,
p z.:
(22)
De nees
ud alg e
han
sig
en
h id__
Tik
po
o
jis
paémé
ienq
bal g
pés i-
bonde
og
en
so
<...>
Den
ninkg
i
ienq
juodq
<...>
I§
saujos
h ide
bonde
gled
ned
ahans
_isslydo
bal as
pés ininkas.
LTA
6
hdnd lade.
DST
5
A ikelinése
kalbose
(22)
pa yzdyje
apib éZiamoji
o ma
y a
p i aloma.
Lie u iskame
eks e
neapib éZiamajj
biid a dj
galé ume
pakeis i
apib ézia-
muoju
(plg.,
IS
saujos
isslydo
bal asis
pés ininkas),
aciau
neapib éziamosios
biid a dzio
o mos
pakanka
eks o
ko e e en i8kumui
uZ ik in i.
Galbii
ne-
apib éziamoji
o ma
au o iaus
pasi ink a
dél
o,
kad
junginys
su
bid a dziu
Siuo
a eju y a
eminis.
Didelis
a s umas
a p
ana o os
i
an eceden o
(18
sa-
kiniy)
aip
pa
galéjo
nulem i
neapib éziamosios
o mos
pasi inkima.
Li e a-
ii oje
esama
ski ingy
nuomoniy
del
o,
koks
gali
bi i
didziausias
a s umas
a p
ana o iniu
ySiu
siejamy
daik a a diniy
junginiy.
Kai
ku ie
au o iai
eigia,
kad
jis
negali
bi i
didesnis
nei
1-3
sakiniai,
aciau
Cha e’as
pa eikia
k aS u inj
a eji,
kai
ana o inj
junginj
nuo
an eceden o
ski ia
ne
105
pusla-
piai.
Cha e’as
pab éZia
kon eks o
pob idzio
s a ba
e e en o
iden i ikacijai:
In
ac ,
i
would
appea
ha
con ex
o
scene
is
all-impo an ,
and
ha
de ini eness
can
be
p ese ed
inde ini ely
i
he
e en ual
con ex
in
which
he
e e en
is
ein oduced
is
na ow
enough
o
make
he
e e en
iden i iable
(Cha e
1976:
41;
iSski a
mano
—
B.
S.).
125
Bi u é
SPRAUNIENE
Isnag iné oje
medziagoje
aip
pa
pasi aiké
pa yzdziy,
kai
a s umas
a p
ana o iniu
ysiu
siejamy
junginiu
bu o
kele as
puslapiu.
(23)
pa yzdyje
a s-
umas
a p
an eceden o
i
ana o inio
junginio
y a
3
puslapiai.
Juose
ienas
iS
ki inio
eikéjy,
Janekas,
pasakoja
sa o
d augui
Izaokui
apie
ai,
kas nu iko
a
diena,
kai
isi
zydai
bu o
su a y i
i
ge a.
P ie’
p adédamas
pasakojima
Janekas
spa do
ap aly,
nuzulin a
akmenuka.
Akmenuko
paminéjimas
po
3
puslapiy
a si
j emina
pasakojima
apie
p aei ies
i ykius
(ang.
lash
back)
i
Zenklina
g izima
i§
ieno
laiko
plano
j
ki a.
Daniskame
(i
angliskame)
e ime
ana o iniam
ySiui
uZ ik in i
bi ina
apib éZiamoji
o ma,
plg.
da.
den
lille
unde
s en
(a .peF
maZas.peF
ap alus.peF
akmuo,
,ap alusis
akmenu-
kas‘),
lie u iy
kalboje
a ojama
neapib éziamoji
biid a dzio
o ma
(ap a-
laus
akmenuko
nebé a).
(23)
Og
lige
som
han
e
s andse
spa -
I
sus ojes
spa do
akmenukg.
Tas
ke
han
il
en
s en.
De
a en
akmenukas
ap alus,
nuzulin as.
Mes
und,
a slid
s en.
Vi
kunne
i ke-
ik ai
galé ume
jsi aizduo i,
kad
ai
lig
lade
som
om
den
a
en
bold
kamuolys,
i
pazais i
u bolq.
<...>
og
gi e
os
il
a
spille
odbold
Mes
einame
oliau.
Janekas
i
as.
med
den.
<...>
Vi
ga
ide e,
Ap alaus
akmenuko
nebée a.
I
Janek
og
jeg.
Den
lille
unde
ge ai.
Jis
isai
ne kamuolys, 0
mes
s en
ligge
ikke
lenge e
o an
os.
ne
u bolininkai.
LTA
27-30
Og
de
e
god .
Den
a jo
ingen
bold,
og
i
e
ikke
odboldspille-
e.
DST
28-31
(24)
pa yzdyje
ma ome
ana o y
g andine,
ku
an a,
e¢ia
i
ke i a
ka a
minin
e e en a
a ojamas
odomasis
i a dis
as
i
neapib ézZiamoji
biid a -
dzio
o ma.
Ta
pa i
e e en a
minin
penk a
i
Se8 a
ka a,
i a dis
as
i8lei-
dziamas,
eks o
ko e e en iskumui
uZ ik in i
pakanka
ien
ik
daik a a dZio
su
neapib éZiamaja
biid a dzio
o ma.
Dany
kalboje
nuosekliai
a ojama
apib éZiamoji
o ma.
Sep in asis
e e en o
paminéjimas
lie u iskame
eks e
(Man
eikia
uzkas i
miegan j
Zmogy)
y a
d ip asmis,
nes
junginys
miegan j
Zmogy
aip
pa
gali
u é i
i
gene ine
in e p e acija.
Danikame
e ime
okia
in e p e acija
eliminuojama,
junginys
den
so ende
mand
(a .pe
miegan is
Zmogus)
eiskia
ik
a
konk e y
Zmogu,
ku is
jau
bu o
miné as.
(24)
En
skcegge
mand
lene
sig
e
_-P ie
mano
eido
p isiglaudzia
ba z-
mod
mi
ansig
og
blinke .
<...>
do as
Zmogus
i
mi k eli.
<...>
Tas
126
Pap as ujy
i
j a dziuo iniy
bad a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
Den
skeggede
mand
ha
o e -
ba zdo as
Zmogus
uzbu é
mane.
mande
mig.
<...>
Jegkomme
<...>
Keliuosi
i
ma au
Salia
q
op
og
se
den
skeggede
mand
_ba zdo q
y a,
ku is
mi k eléjo
som
blinkede
il
mig.
<...>
Sas
Han
e
dod,
den
skaeggede
Jis
negy as,
as
ba zdo as
Zmogus.
mand.
<...>
Jeg
b ede
min
<.4>
jakke
ud,
eekke
den
skegge-
—_Kloju
S a kq,
uz empiu
an
jo
ba z-
de
mand
op
pé
den.
<...>
Vi
do a
Zmogy.
<...>
Mes
nusliau-
k a le
hen
mod
den
lobeg a .
Ziame
p ie
o
apkaso.
AS
nuleidziu
j
Jeg
seenke
den
skeggede
mand
ji
ba zdo q
zmogy.
<...>
Daba
nediden.
<...>
Nuse de ud
man
a odo,
kad
jis
miega.
som
om
han
so e .
Man
baisu.
Jeg
e
bange.
Man
eikia
uzkas i
miegan j
Zmogy.
Jeg
e
nod
il
a
beg a e
den
LTA
105-106
so ende
mand.
DST
112-114
Valeckiené
eigia,
kad
,,daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
nu odo-
mujy
biid a dziy
eiskimas
j a dziuo ine
o ma
y a
apes
no ma“
(Valeckie-
né
1959:
191).
IS i oji
medZiaga
odo,
kad
ana o inis
apib éZ umas
lie u iu
kalboje
né a
nuosekliai
ei8kiamas
apib éZiamaisiais
bid a dziais.
8.2.
Si uacinis
apib éz umas
(25)
To
ag e
s a
nees en
al id
ed
P ie
didziyjy
a y
isuome
s o i
den
s o e
po .
DST
14
du
sa gybiniai.
LTA
15
Didieji
a ai
omane
minimi
pi ma
ka a,
a¢iau
iek
a ikelinése,
iek
lie-
u iy
kalboje
a ojama
apib éZiamoji
o ma.
Kadangi
omano
eiksmas
yks a
Vilniaus
ge e,
suponuojama,
kad
ad esa as
Zino,
jog
kalbama
apie
di-
dziuosius
ge o
a us,
ku ie
é a
ienin eliai
okie.
Apib éziamosios
bid a -
dzio
o mos
(25)
pa yzdyje,
egis,
negalé ume
pakeis i
neapib éziamaja,
nes
junginys
su
neapib éziamaja
o ma
gali
eikS i
i
neunikaly
e e en a
a ba
u é i
gene ine
in e p e acija,
plg.:
(25°)
?P ie
dideliy
a y
isuome
s o i
du
sa gybiniai.
(26)
pa yzdyje
si uacinis
apib éz umas
lie u iy
kalboje
aip
pa
eiSkiamas
apib éZiamaja
bid a dzio
o ma:
127
Bi uTE
SPRAUNIENE
(26)
<...>
om
hun
ha de
ae
o al
<...>
a
ji
spéjo
pasaky i
Gi ai
apie
Gi a
om
den
nye
yske
maskin-
q
naujq
okiskq
kulkos aidj,
ku j
pis ol
de
ha de
g a e
ned
lige
jie
uzkasé
upés
k an e
i
ku io
spynq
ed
lodb edden.
De
ha de
ikle
_susuko
j
skudu g
i
paslépé
senosios
en
klud
om
y ingsmekanismen,
_liepos
d e éje.
LTA
98
inden
de
gem e
den
i
en
hulning
i
de
gamle
linde e.
DST
105
15
am
ik os
p agma inés
aibés
( omano
eikéjams
Zinomy
liepy)
i8ski-
iama
ienin elé,
u in i
bid a dziu
nu odoma
pozymij.
Ki a
e us,
omane
gausu
pa yzdiZiy,
ku
neapib éziamoji
biid a dzio
o ma
lie u iy
kalboje,
bidama
neZyme a,
puikiausiai
gali
bi i
a ojama
si uaciniam
apib éZ umui
eik& i:
(27)
Jeg
onskede
a
de
ikke
a
sé
Pano au,
kad
nebii y
aplinkui
iek
mange
menneske
omk ing
mig
_
daug
Zmoniy
su
gel onomis
z aigz-
med
disse
gule
s je ne
pd
oje .
démis.
LTA
8
DST
6
(I
wan ed
he e
o
be
e-
we
people
a ound
me
ma ked
by
hose
yellow
s a s.
S
3)
(28)
—Janek,
gik
olk
med
gule
s je -
—
Janekai,
a
ada
jau
bu o
gel oni
ne
dengang
ogsd?
DST
29
(ang.
lopai?
LTA
29
“Janek,
did
people
wea
he
yellow
pa ches
hen?”
S
26)
(29)
—Jeg
kan
s adig
se
den
sne e
—
—
Man
akyse
s o i
siau a
gade
o
mig,
sige
Janek.
DST
_ga elé,
—
sako
Janekas.
LTA
28
29
(30)
Jeg
ha
gde
lange
og
e
o
lang
AS
jau
ilgai
einu,
i
man
Jau
seniai
id
siden
ble e
ee
a
den
gule
_a sibodo
gel onas
ménuo,
ku is
a -
mdne,
som
ende
og
d eje
sig
__ osi
kaip
blynas
<...>.
LTA
79
som
en
pandekage
<...>.
DST
85
(27)
pa yzdyje
minimos
gel onos
Z aigzdés,
ku iomis
naciai
pazenklinda o
ge e
gy enanciy
Zydy
d abuzZius.
Lie u iy
kalboje
a ojama
neapib éziamo-
ji
bid a dzio
o ma
(su
gel onomis
Z aigdémis),
0
e éian
j
a ikelines
kalbas
pasi ink as
apib éZ as
daik a a dinis
junginys
su
odomaisiais
i a dziais'?
2
Kadangi
apib ézZ umas
ia
Zymimas
odomaisiais
i a diziais,
Sis
pa yzdys
128
Pap as ujy
i
j a dziuo iniy
bid a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
(da.
disse
gule
s je ne ,
ang.
hose
yellow
s a s).
(28)
pa yzdyje
minimos
os
pa ios
gel onos
Z aigzdés
(gel oni
lopai),
a iau
Siuo
a eju
angliskame
e i-
me
junginio
apib éZ umas
iSlaikomas
(ang.
he
yellow
pa ches),
0
daniskame
pasi ink as
neapib éz as
daik a a dinis
junginys
(da.
gule
s je ne ).
Be
abejo,
nea me ama
galimybé,
kad
e éjai
kai
ku iais
a ejais
sukly-
do,
am
ik us
lie u iy
kalbos
junginius
su
neapib éZiamaisiais
bid a diiais
in e p e uodami
kaip
apib éz us.
Ki a
e us,
okiu
pa yzdziy
y a
pe
daug,
kad
juos
isus
bii y
galima
laiky i
e imo
klaidomis.
Toks,
egis,
nemo y-
uo as
apib éziamujy
desk ipcijy
pasi inkimas
u i
am
ik a
s ilis inj
e ek-
a,
nes
suku iamas
ispiidis,
kad
ad esa as
y a
a si
pasakojimo
daly is,
ku is
ka u
su
pasako oju
ma o
isus
i ykius,
odél
gali
iden i ikuo i
su
jais
susi-
jusius
e e en us,
ad esa as
y a
,, ie inis“,
Zinan is
isas
ga eles,
aikS es,
upelius,
pie as
i
pan.
Visa
ai
didina
pasakojimo
i aiguma,
nes
skai y ojas
susi apa ina
su
ki inio
eikéjais
i
pasako oju.
8.3.
Deik inis
apib éz umas
Sis
apib éz umo
ipas
daugiausia
pasi aiko
dialoguose,
kai
pokalbio
daly iai
nu odo
j
daik us,
esandius
be a piskoje
pokalbio
aplinkoje,
p z.:
paduok
man
ilgqji
peilj!
G oziniame
eks e
okiy
a ejy
ap ik i
sunkiau,
Siam
ipui
p isky-
iau
pa yzdzius
su
deik iniais
p ie eiksmiais
en
/
ia
/
ai,
a iau
oks
ski s-
ymas
y a
salygiskas,
i
(31-33)
pa yzdéius
aip
pa
galé ume
in e p e uo i
kaip
si uacinio
apib éz umo
a ejus:
(31)
He
e
den
sne e
gade.
S ai
siau a
ga elé.
LTA
21
DST
20
(32)
Go
de
noge
nu,
e e
i
ha
A gi
ai
s a bu
daba ,
kai
mes
abu
boe
sammen
i
en
hel
mdned,
iSgy enome
is isq
ménesj,
isdesim
edi e
dage,
he
ed
b edden
a
dieny,
éia,
s aunaus
upelio
pak an-
den
la andede
bek
DST
106
_ éje
LTA
100
(33)
I
mellem iden
a
de
ble e
Tuo
me u
mies e,
en,
ku
nebu o
heeng
e
menneske
i
byen,
de
_ge o
o os,
dideléje
aiks éje,
kabo-
h o
de
ingen
ghe ohegn
a ,
pd
jo
ys
paka uokliai
LTA
113
de
s o e
o y
DST
121
galé y
bi i
p iski as
deik iniam
apib éz umui.
Ki a
e us, aiSkios
ibos
a p
Siu
api-
b éz umo
ipy
nub ed i
negalima,
Z .
Zemiau.
129

Bi uTE
SPRAUNIENE
(31-33)
pa yzdZiuose
a ojama
neapib éZiamoji
biid a dzio
o ma,
a¢iau
ja
galé ume
pakeis i
apib éziamaja.
8.4.
In e encinis
apib éz umas
ISnag iné oje
medZiagoje
ap ik as
ik
ienas
pa yzdys,
ku iame
in e encinis
apib éZ umas
eiSkiamas
apib éZiamaja
o ma:
(34)
Han
[Chaim]
ble
age
le ende
og
ko
il
eengselshospi ale .
<...>
De
beds e
lege
sog e
a
sik e
Chaims
helb edelse
DST
70-71
Ji
[Chaimq]
paémé
gy a,
nu exé
j
kaléjimo
ligoninge.
<...>
Ge iausie-
Ji
gydy ojai
s engési,
kad
Chaimas
pas eik y
LTA
66
Ki uose
Siam
ipui
p iski uose
pa yzdziuose
a ojama
neapib éziamoji
o -
ma,
apib éZiamoji
o ma
juose
skambe y
keis ai,
plg.:
(35)
Han
kunne
age
ud
il
ma ke ne,
il
den
s o e,
ids ak e
eng.
Han
kunne
sidde
i
de
blode
g es
pa
engen
DST
31
Han
e
ikke
ung,
ba e
en
solda .
Hans
heende
e
s o e
<...>.
Tyske en
s i e
lenge
pd
Es he ,
og
jeg
s i e
pd
den
unge
hand
og
de
almede,
g onne
uni-
o mse me
som
ligge
pd
min
skulde .
DST,
92-93
Han
og
om
pis olen
ed
lobe ,
lo ede
den
hoj
og
knaldede
de
s umpe
ske e
mod
min
ommel-
inge
DST
82
(36)
(37)
galé y
nuei i
j
laukus,
j
didele
placiq
pie q.
Jis
sédé y
oje
pie oje
an
minks os
/
?minks osios
Zolés
LTA
31
Jis
nebejaunas,
as
ka ei is.
Rankos
didelés
<...>
Vokie is
da
ilgai
Ziu i
j
Es e q,
oa’
—
j
sunkiq
/
?sunkigjq
ankg
i
Zaliq
/
?Zaliq-
ja
apiblukusiq
/?apiblukusiqjq
ka iskq
anko e,
gulinéiq
an
mano
pe ies.
LTA
87
Jis
paémé
b auningg
uz
amzdzio,
uzsimojo
i
enké
buka
/
?bukaja
ankena
j
mano
nyk3 i
LTA
77
Pazymé ina,
kad
daugelyje
lie u iy
kalbos
pa yzdziy
neapib éziamoji
o -
ma
negali
bii i
pakeis a
apib éZiamaja,
no s
daik a a dinis
junginys
aiskiai
pa eikia
apib éziamaja
desk ipcija.
Tai
odo,
kad
apib éZ umo
Zyméjimas
biid a dzio
o moje
lie u iy
kalboje
pakliis a
kiek
ki okiems
p incipams,
nei
apib éz umo
Zymeéjimas
a ikeliais
a ikelinése
kalbose.
Daik a a dinis
jun-
ginys
(35-37)
pa yzdziuose
y a
apib ézZ as,
a¢iau
bid a dis
pa eikia
nauja
130
Pap as ujy
i
a dziuo iniy
bid a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
in o macija,
jam
biidingas
p edika y umas
(plg.
La sen
2007:
40).
(35)
pa-
yzdj
galé ume
pakeis i
aip:
Jis
sédé y
oje
pie oje
an
Zolés,
ku i
y a
minks-
a.
Daik a a dis
Zolé
y a
apib éZ as
dél
sasajos
su
pie a,
a¢iau
minkS umas
né a
iden i ikacinis
pozymis,
padedan is
nus a y i,
apie
kokia
Zole
kalbama.
Todél
lie u iy
kalboje
ne eik ina
bid a dzio
apib éziamoji
o ma.
Panag i-
nékime
da
iena
pa yzdi,
ku iame
biid a dzio
p edika y umas
ma y i
da
aiskiau,
nes
bid a dis
pa eik as
kaip
apozicija:
(38)
Oghan
eenk e
a
de e
a den
—_jam
a odé,
kad
pi mga
ka g
i
aip
o s e
gang han
ha de
se
Basias
a i
ma o
Basios
kojas,
spy uokliuo-
ben
sé e
pd,
mens
de
ied ende
_janéias
ka u
su
Zingsniais,
kakla,
be eegede
sig
o
h e
sk id ,
se
_ilgq
i
Sil ,
ainas
akis,
spindindias
hendes
lange,
smukke
hals,
keis ai,
i
audonas
liipas,
isai
au-
hendes
ka egjne
som
glim ede
sé
donas.
LTA
61
o unde lig
og
hendes
dyb ede
lebe
sé
nee
ed.
DST
64
Junginj
Basios
kaklq
galima
p iski i
in e enciniam
apib éZ umui,
plg.
La sen
eiginj
Modi ica ion
by
possessi e
geni i es
and
possessi e
adjec i es
can
also
be
seen
as
an
exp ession
o
seman ic
in e ence
(La sen
2006:
363).
Aki aiz-
du,
kad
biid a dziai
ilgg
i
Sil q
naujai
cha ak e izuoja
e e en a
i
nepadeda
jo
iden i ikuo i.
A ikelinése
kalbose
apib éZ y
daik a a diniy
junginiy
a ibu iniai
bi-
d a dziai
nei8 engiamai
pa enka
j
apib éZiamojo
de e minan o
ap ép i,
a -
ojami
apib éZiamaja
o ma
(su
galiine
-e
dany
kalboje)
i
su okiami
kaip
p esuponuo i
(plg.
hendes
lang-e,
smukk-e
hals
(jos
ilgas-p ,
g azus-pe
ka-
Klas,
jos
ilgaji,
g azuji
kakla‘
(38)
pa yzdyje).
Taip,
beje,
es i
i
la iy
kal-
boje,
Z .
Hol oe ,
Tamulioniené
2006:
23-24.
Ki a
e us,
da y i
i8 ada,
kad
in e encinio
apib éz umo
a eju
lie u iu
kalboje
isai
ne a ojami
apib éZiamieji
bid a dZiai,
negalime,
nes
okiy
pa yzdziu
y a,
p z.:
(39)
Nuplauki e
a okados
séklq.
Pana dinki e
jq
bukuoju
galu
Zemyn
i
andens
p ipildy q
s ikline.
h p://gy enimas.del i.l /a chi e/
a icle.php?id
= 6446869
(39)
pa yzdyje
bukumas
y a
iden i ikacinis
pozymis,
padedan is
i8ski i
e-
e en a
(kalbé ojui
ak ualy
séklos
gala)
i8
a i inkamos
p agma inés
aibés,
o-
131
Bi uTé
SpRAUNIENE
dél
a ojama
biid a dzio
apib éziamoji
o ma.
Apib éZiamojo
biid a dzio
a ojimas
p esuponuoja,
kad
kiek iena
a okado
sékla
u i
buka
gala,
ku is
y a
ienin elis
oks.
8.5.
Tik iniai
a dai
Tik iniai
a dai
y a
inhe en i8kai
apib éz i,
i
a ikelinése
kalbose
daZniau-
siai
a ojami
be
apib éZ umo
odiklio
(plg.
ang.
* he
Ma y).
Lie u iy
kalbo-
je
su
ik iniais
a dais
a ojami
a ibu iniai
bid a diiai
gali
bi i
iek
api-
b éziamosios,
iek
neapib éziamosios
o mos,
kaip
odo
(40-41)
pa yzdiiai:
(40)
I
dag
plage
Rudi
mig.
Han
hed-
Siandien
man
ukdo
Rudis.
Jo
a -
de
noge
ande ,
men
alle
kalde
das
ki oks,
be
isi
ji
adina
Rudziu.
ham
Rudi.
Han
e
ed
o e
de
_Jis
i
ik ujy
isas
audonas.
Plau-
hele.
Hans
ha
e
som
ild,
hans
kai
kaip
ugnis,
eidas
kaip
Za ija
ansig
ligne
e
od lag
<...>.
<...>.
Badau
audonaji
Rudj
Mi
ede
blik
gennembo e
ede
_pik omis
akimis.
LTA
72
Rudi.
DST
68-76
(41)
Jeg
ga
uden
a
se
mig
ilbage,
o
A
einu
nea sig ezdamas,
kad
ne-
a
slippe
o
a
se
bjelken,
h o
ma y¢iau
as o
i
ienisos
Es e os.
Es he
nu
sidde
alene
ilbage.
LTA
135
DST
146
,AS
einu
nea sig ezdamas,
kad
nema yciau
qs o,
ku
Es e a
lieka
sédé i
iena‘.
(40)
pa yzdyje
audonumas
y a
nea ski iama
e e en o
ypa ybé
(Jis
isas
audonas).
Todel
iek
dany,
iek
lie u iy
kalboje
a ojama
apib éziamoji
o ma
( ode
Rudi
/
audongjj
Rudj),
i
ki o
a ian o
né a.
(41)
pa yzdyje
ieniSumas
né a
pas o i,
nea ski iama
e e en o
sa ybé. Tai
eikiau
a si ik-
iné
ypa ybé
—
a
akimi ka,
kai
Izaokas nueina,
Es e a
lieka
iena.
Todél
(41)
pa yzdyje
ne eik ina
bid a dzio
apib éZiamoji
o ma
(plg.
* ieniSosios
Es e os),
0
dany
kalbos
e éjas
pasi inko
isiSkai
eisingai,
biid a dj
nukel-
damas
j
p edika y o
pozicija.
E ikas
Hansenas
aip
pa
ap a ia
jdomius
ik iniy
a dy
a ojimo
su bi-
d a diniais
modi ika o iais
a ejus
dany
kalboje,
kai
biid a dis
gali
bi i
iek
zymimosios,
iek
nezymimosios
o mos
(Hansen
2001:
199
,
pa yzdziai
pe im i
i8
Hanseno):
132
Pap as uju
i
j a dZiuo iniy
bud a dziy
opozicija
lie u iy
kalboje
(42a)
en
o kgle
Lassen
(a .inpEF
,pe siSaldes
Lassenas‘)
(42b)
den
o kolede
Lassen
(a .pe
,pe sigaldes
Lassenas‘)
(43a)
*en
edhd e
Simonsen
(a .1npe
, audonplaukis
Simonsenas‘)
(43b)
den
edhd ede
Simonsen
(a .pe
, audonplaukis
Simonsenas‘)
Ano
Hanseno,
(42-43)
pa yzdiiuose
ik iniai
a dai
i8laiko
sa o
apib éz-
uma,
.y.
Siuo
a eju
negalime
kalbé i
apie
suapelia y in a
ik ine
lema.
Ju
a ojima
su
a ikeliais
i
a i inkamos
o mos
biid a diniais
modi ika o iais
Hansenas
aiSkina
daik a a diniy
junginiy
in o macinés
s uk os
ypa u-
mais:
Zymimasis
a ikelis
(i
biid a dZio
Zymimoji
o ma, ku ia
odo
galiiné
-e)
signalizuoja,
kad
a ibu as
y a
Zinoma
in o macija,
-y.,
kad
ad esa ui
jau
Zinoma,
kad
Lassenas
y a
pe siSaldes
(42b
pa yzdys).
Kai
daik a a dzio
a ibu as
pa eikia
nauja
in o macija,
naujai
apibiidina
indi ida,
a ojamas
nezymimasis
a ikelis
(i
po
jo
einan i
nezymimoji
biid a dzio
o ma)
(42a
pa yzdys).
(42-43)
pa yzdziai
ilius uoja
am
ik a
(p agma ine)
es ikcija:
biid a dis
su
neZymimuoju
a ikeliu
gali
bi i
a ojamas
ik
ais
a ejais,
kai
kalbama
apie
laikina
(a si ik ine)
ypa ybe
(42a),
0Zymimoji
biid a dzio
o -
ma
gali
Zyme i
iek
laikina,
iek
pas o ia
(biidinga)
indi ido
ypa ybe
(42b
i
43b).
Biid a dis
odhd e
(lie.
, audonplaukis‘)
su
nezymimuoju
a ike-
liu
galé y
bi i
pa a o as
kaip
ik inio
a do
a ibu as,
jei
audoni
plaukai
ba y
nauja,
a si ik inai
igy a,
nepas o i
indi ido
ypa ybé.
Jei
kalbama
apie
biidinga,
pas o ia
ypa ybe,
eik ina
Zymimoji
o ma.
Ano
Hanseno,
ik i-
niy
a dy
a ojimas su
neZymimaisiais
a ikeliais
i
neapib ézZ os
o mos
biid a dZiais
dany
kalboje y a
ino acija.
Tai
s ilis iskai
zymé a,
nauja
kons-
ukcija,
daugiausia
pasi aikan i
Ziniasklaidoje
(Hansen
2001
:
204).
Hansenas
eigia,
kad
panaSis
eiSkiniai
pas ebimi
i
a ibu iniuose jungi-
niuose
su
bend iniais
daik a a dziais,
ku iuose
daik a a dzio
apib éz umas
y a
aikus
iS
kon eks o'’
(Hansen
2001:
201,
pa yzdziai
paim i
i§
au o iaus):
(44a)
hund-en
s ak
snud-en
—_ em
SUuO-DEF
kiSo
snukis-pe
j
p ieki
Suo
iskiSo
snukj‘
(daik a a dziui
,snukis‘
biidingas
in e encinis
apib éZ umas)
(44b)
hund-en
s ak
den
dd-e
snude
em
8
Visi
Hanseno
nag inéjami
pa yzdéiai
su
bend iniais
daik a a dziais
p iski ini
in e-
enciniam
apib éz umui,
no s
au o ius
Sios
sa okos
ne a oja.
133